Civilinė byla Nr. 2-232-513/2013
(Proceso Nr. 2-57-3-01149-2010-5)
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
20.3.10;35.3.1;35.4;36.2;42.9;
99.5;114.8.1;114.11;116.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 4 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, sekretoriaujant Astai Baristienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Sauliui Sudintui, atsakovės atstovui Vincentui Šupiniui, trečiojo asmens BUAB „Neto“ bankroto administratorės UAB „Verslo valdymo centras“ atstovui advokato padėjėjui Sergejui Jakovlevui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei AB „Swedbank“, trečiasis asmuo BUAB „Neto“, dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia ir laiduotojo atleidimo nuo laidavimo atsakomybės.
Teismas
n u s t a t ė:
teismo žinioje yra civilinė byla pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei AB „Swedbank” dėl laidavimo prievolės pagal 2006-05-02 laidavimo sutartį pripažinimo pasibaigusia ir atleidimo nuo atsakomybės pagal laidavimo sutartį. Ieškovas teigia, kad atsakovė nesilaikė įstatymų nustatytos pareigos bendradarbiauti ir vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu ieškovui būdu, savo sprendimais bankroto procese nepagrįstai sumažino pagrindinės skolininkės BUAB „Neto“ įkeisto nekilnojamojo turto vertę, taip turtas buvo parduotas su atsakove susijusioms įmonėms, atsakovė turėjo sau naudos ir nepagrįstai padidino ieškovo įsipareigojimus pagal laidavimo sutartį (t. 1, b. l. 2–9; t. 2, b. l. 76–83).
Atsakovė AB „Swedbank” su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad turto kainą ir pardavimo tvarką nustatė BUAB „Neto“ kreditorių susirinkimas, nutarimų ieškovas nustatyta tvarka neskundė. Turtas nebuvo parduotas su ieškove susijusioms įmonėms, pažymėjo, kad jeigu toks faktas ir būtų, tai nereiškia, kad atsakovė turėjo papildomos naudos iš sandorių (t. 1, b. l. 65–66).
Trečiasis asmuo BUAB „Neto“ nesutinka su ieškiniu, nes turtas buvo parduotas vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (t. 2, b. l. 106–108).
Ieškovo atstovas advokatas Saulius Sudintas prašo ieškinį tenkinti.
Atsakovės atstovas Vincentas Šupinis prašo ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškovas neįvykdė laidavimo sutarties, nebendradarbiavo, nedalyvavo turto pardavimo vertinimo ir pardavimo procese.
Trečiojo asmens atstovas advokato padėjėjas Sergejus Jakovlevas palaiko atsakovę.
Ieškinys tenkintinas iš dalies (CK 1.137 str. 2 ir 3 d., 1.138 str. 5 p., 6.64 str. 1 d. 1 p., 2 d.).
Remiantis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta ir įrodyta, kad trečiasis asmuo UAB „Neto“, kurios vadovu buvo ieškovas V. P., neįvykdė savo prievolių pagal 2006-05-02 kredito sutartį (t. 1, b. l. 11–30), 2008-12-23 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pagal ieškovo pareiškimą pagrindinei atsakovės skolininkei trečiajam asmeniui iškelta bankroto byla, 2011-07-07 nutartimi patvirtintas AB „Swedbank“ 568 084,19 Lt kreditinis reikalavimas, ieškovo 7 869,34 Lt kreditinis reikalavimas patvirtintas 2009-05-25 ir 2012-01-12 nutartimis (iki reikalavimų patenkinimo iš dalies kreditiniai reikalavimai buvo atitinkamai 2 491 444,49 Lt ir 12 714,42 Lt, LITEKO duomenys, byla Nr. B2-36-159/2013, B2-1813-235/2011, t. 2, b. l. 91–93, 109). 2006-05-02 šalys pasirašė laidavimo sutartį, pagal kurią ieškovas V. P. įsipareigojo atsakyti AB „Swedbank“ visu savo turtu, jeigu UAB „Neto“ tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį, šalys susitarė, kad UAB „Neto“ tinkamai nevykdant visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį ieškovas per 5 darbo dienas nuo atsakovės rašytinio pranešimo gavimo dienos privalo įvykdyti visas trečiojo asmens prievoles pagal kredito sutartį (t. 1, b. l. 31–35). 2009-10-13 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu iš ieškovo atsakovei priteista 2 491 444,49 Lt skola ir 5 proc. procesinės palūkanos nuo 2009-03-23 ir atmestas priešieškinis dėl laidavimo sutartimi atsakovei suteiktos teisės pasirinkti, kokią prievolės užtikrinimo priemonę realizuoti ir kokiu eiliškumu realizuoti kelias užtikrinimo priemones (LITEKO duomenys, civ. b. Nr. 2-1140-479/2009, sprendimas neįsiteisėjo, apeliacine tvarka nagrinėjama byla sustabdyta, bylos Nr. 2A-8/2013).
2009-07-29 turto vertintoja UAB „Liturta“ nustatė, kad nekilnojamojo turto rinkos vertė 2 501 000 Lt, o likvidacinė – 1 760 000 Lt (t. 1, b. l. 52, 55, 69, 83, 117, 150, 183). Nekilnojamasis turtas, įvertintas 2 501 000 Lt, buvo parduotas už 1 923 360 Lt (t. 2, b. l. 17). BUAB „Neto“ bankroto proceso metu 2009-10-28 BUAB „Neto“ kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo ir ieškovas, nutarė priimti AB „Swedbank“ pasiūlytą nutarimą parduoti jai įkeistą BUAB „Neto“ turtą pardavinėti viešose varžytynėse, pradinę pardavimo kainą nustatant lygią turto vertintojų nustatytai vertei, neįvykus pirmoms varžytynėms, antrose (pakartotinėse) varžytynėse turto kainą mažinti 10 proc. nuo turto vertintojų nustatytos vertės, o nepardavus – kainą nustatyti kitame kreditorių susirinkime (t. 2, b. l. 18–25). Pažymėtina, kad ieškovas kreditorių susirinkime nesutiko su turto vertinimu, nes nebuvo įvertintos jau įrengtos komunikacijos, rekreacinės vietos, kūrybinės dirbtuvės, teigė, kad įmonė ir jos kreditoriai dėl to, kad neįvertintas visas turtas, patirs nuostolių. Pažymėtina ir tai, kad kitas bankas, kuriam įkeistą turtą kreditorių susirinkimas nutarė pardavinėti iš varžytynių, pradinę turto pardavimo kainą, nustatytą turto vertintojo, nutarė netgi padidinti 10 proc., ir atsakovė tokį pasiūlymą palaikė (t. 2, b. l. 166–167, 168–169). Ekspertas prof. Saulius Raslanas patvirtino ieškovo 2009-10-28 BUAB „Neto“ kreditorių susirinkime išsakytus prieštaravimus dėl turto įvertinimo ir nustatė, kad iš varžytynių parduoto nekilnojamojo turto rinkos ir likvidacinė vertė turto vertintojo buvo apskaičiuotos netinkamai, nes 2009-07-28 vertinimo ataskaitose nebuvo atlikta privaloma pagal Turto vertinimo metodiką vertinamojo nekilnojamojo turto rinkos apžvalga, neteisingai nustatytos inžinerinės komunikacijos, nes jos turto vertinimo dieną buvo įrengtos, remtasi fiktyviais sandoriais, neteisingai įvertinta lyginamųjų objektų būklė (t. 3, b. l. 153–154). Ekspertas, taikydamas lyginamosios vertės metodą, nustatė, kad žemės sklypai yra prestižinių gyvenamųjų namų kvartale, ribojasi su rekreacine Danės upės zona, šalia Klaipėdos universiteto botanikos sodo, Baltijos jūra ir pajūrio miškai – už keturių kilometrų, patogus visuomeninio transporto susisiekimas, yra visos komunikacijos. Taip pat ekspertas apžvalgė vertinamo turto rinką ir nustatė, kad 2009 m. pabaigoje pasirodė pirmieji stabilumo ženklai, nuo 2010 m. būsto kainų didmiesčiuose kritimas mažėjo ir išliko stabilus kainų lygis su minimaliais svyravimais (t. 3, b. l. 81–85). Ekspertas apskaičiavo, kad atsakovei įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertė 2009-07-28 vertinimo metu buvo 3 947 000 Lt, o likvidacinė – 3 290 000 Lt, 2010-05-10 – 2010-06-09 pardavimo metu atitinkamai 3 343 000 Lt ir 2 785 000 Lt (t. 3, b. l. 149–153). Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, nekilnojamasis turtas parduotas tik už 1 923 360 Lt.
2010-03-19 varžytynių aktais Nr. 01 ir 02 UAB „Ektornet Real Estate Lithuania“ ir UAB „Ektornet Land Lithuania“ atitinkamai už 183 000 Lt ir 255 000 Lt, t. y. už kainą, nustatytą 2009-07-29 UAB „Liturta“, parduoti 0,2030 ha ir 0,2835 ha žemės sklypai, esantys adresu Tauralaukio g. 6 ir Tauralaukio g. 8, Klaipėdoje (t. 1, b. l. 38–39, 55, 69; t. 2, b. l. 134–135). Šių sklypų rinkos vertės eksperto skaičiavimais pardavimo metu buvo 291 000 Lt ir 375 000 Lt. Sklypų pirkėjai 2011-10-26 juos pardavė UAB „Norinta“ už 280 000 Lt ir 380 000 Lt (t. 2, b. l. 134-135, 137–143).
2010-04-02 kreditorių susirinkimas nutarė priimti 2010-04-01 atsakovės pasiūlymą organizuoti trečiąsias varžytynes jai įkeisto turto pardavimui, nustatant pardavimo kainas 20 proc. mažesnes nei ankstesnėse varžytynėse (t. 2, b. l. 26–30; t. 3, b. l. 27, Įmonių bankroto įstatymo 33 str. 5 d.).
2010-09-03 viešoje erdvėje buvo paskelbta informacija apie tai, kad AB „Swedbank“ grupei Lietuvoje priklauso įmonės, kurios užsiima iš nemokių klientų perimto nekilnojamojo turto valdymu – UAB „Ektornet Real Estate Lithuania“, UAB „Ektornet Land Lithuania“, UAB „Ektornet Residential Lithuania“ UAB „Ektornet Commercial Lithuania“, naujai įsteigtos „Ektornet Lithuania SPV 1“, „Ektornet Lithuania SPV 2“, „Ektornet Lithuania SPV 3“, joms, kaip ir žemės sklypą nupirkusiai UAB „Ektornet Real Estate Lithuania“, vadovauja kitos banko antrinės bendrovės „Ektornet M. L.“ vadovas M. Ž. (t. 2, b. l. 136; t. 3, b. l. 3–5). Įmonės užsiima „Swedbank“ perimto turto įsigijimu, valdymu ir pardavimu, siekia susigrąžinti kiek įmanoma daugiau vertės (t. 3, b. l. 35–39). Konkurencijos tarnyba 2011-09-09 informuota apie tai, kad atsakovė susijusi su UAB „Ektornet Real Estate Lithuania“ ir UAB „Ektornet Land Lithuania“ įsigyjant restruktūrizuojamos įmonės turto dalį (t. 3, b. l. 34). Taigi atmestinas atsakovės AB „Swedbank“ argumentas apie tai, kad UAB „Ektornet Real Estate Lithuania“ ir UAB „Ektornet Land Lithuania“ nėra susijusios su atsakove įmonės.
Ieškovas V. P. sumokėjo 1 000 Lt žyminį mokestį ir nuo 9 335,58 Lt žyminio mokesčio dalies 2010-09-14 ir 2010-11-02 nutartimis atleistas, 10 000 Lt sumokėjo už jo prašymu atliktą ekspertizę (t. 1, b. l. 10; t. 2, b. l. 41, 60, 84).
Ginčas kyla iš laidavimo teisinių santykių. Ieškovas teigia, kad negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo atsakovės su juo bendradarbiavimo arba dėl kitos atsakovės kaltės, todėl turi būti atleistas nuo prievolės vykdymo (CK 6.64 str. 1 d. 1 p., 2 d.). Pagrindinė skolininkė UAB „Neto“ neįvykdė savo pareigos sumokėti už pateiktas prekes ieškovei ir, realizavus įkeistą trečiojo asmens turtą bankroto proceso metu, liko skolinga 568 084,19 Lt, ieškovas laidavo UAB „Neto“ ir įsipareigojo atsakyti atsakovei ta pačia apimtimi kaip ir pagrindinė skolininkė. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai ir sutartis šalims yra privaloma (CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Sutiktina su atsakovės argumentais apie tai, kad ieškovas neįvykdė laidavimo sutarties prisiimto įsipareigojimo ir per 5 dienas nesumokėjo trečiojo asmens negrąžintos paskolos dalies ir kad laiduotojas su trečiuoju asmeniu atsako solidariai (CK 6.76 str. 1 d., 6.82 str. 1 d.). Tačiau byloje keliamas atsakovės sąžiningumo klausimas, todėl šios bylos kontekste, teismo nuomone, būtina įvertinti visų byloje dalyvaujančių asmenų kaip sutarčių šalių ir verslo partnerių veiksmus.
Jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (CK 6.38 str. 2 d.). Ieškovas yra verslininkas, todėl jis gerai išmano rinkos dėsnius ir sugeba pagal juos veikti, geba atrasti, įvertinti pasiūlą ir paklausą bei sujungti poreikių turinčius ir juos tenkinančius subjektus, o atsakovė yra bankas – Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių ir lėšų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę (CPK 182 str. 1 p., Bankų įstatymo 2 str. 1 d.). Todėl, teismo supratimu, verslininkui ir bankui keliami padidinti savo pareigų atlikimo standartai, jie privalo kuo ekonomiškiau atlikti savo pareigas ir, vykdydamos savo pareigas, kooperuotis (CK 6.38 str. 3 d.), privalo bendradarbiauti ir vykdyti sutartis kuo ekonomiškesniu ne tik sau, bet ir kitai šaliai būdu (CK 1.137 str. 2–5 d., 6.200 str. 3 d.). Geros bankų praktikos kodeksas numato, kad banko santykiai su klientais grindžiami abipusiu lojalumu, pasitikėjimu ir ilgalaikiu bendradarbiavimu, vykdydamas veiklą, bankas pagal savo galimybes ir priimtiną riziką atsižvelgia į klientų interesus. Šiuo atveju atsakovė, įvertinusi trečiojo asmens vykdomą verslą – kotedžų statybą, nustatė, kad finansuojama veikla priimtina, UAB „Neto“ finansinis saugumas užtikrintas, kad įmonė galės įvykdyti įsipareigojimus bankui ir užtikrinimo priemones, todėl darytina išvada, kad visi byloje dalyvaujantys asmenys tiek pagal kredito, tiek pagal laidavimo sutartis, taip pat parduodamos įkeistą turtą žlugus verslui turėjo dėti maksimalias pastangas, kad sutartys būtų įvykdytos kuo efektyviau, kuo ekonomiškiau, o turtas parduotas kuo naudingiau (CK 6.200 str. 4 d., Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 14 p., 33 str. 5 d.). Hipoteka – skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas (CK 4.170 str. 1 d.). Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė ir pagrindinės trečiojo asmens prievolės užtikrinimo būdas (CK 6.76 str. 2 d.). Trečiajam asmeniui iškėlus bankroto bylą buvo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p.). Dėl trečiojo asmens nemokumo atsakovė pareikalavo, kad prievolę įvykdytų ieškovas, tačiau ir laiduotojas turi teisę reikalauti, kad kreditorius pirmiausia išieškotų iš konkretaus pagrindinio skolininko turto (CK 6.80 str. 2 d.).
Atsakovė kartu su AB DNB banku ir Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriumi yra didžiausi trečiojo asmens kreditoriai, jų reikalavimų suma sudarė 92,5 proc. visų patvirtintų kreditinių reikalavimų (t. 2, b. l. 111–112), todėl sutiktina su ieškovo argumentais, kad kreditorių susirinkimų nutarimus parduoti turtą ir pardavimo kainas faktiškai nustato hipotekos kreditoriai (Įmonių bankroto įstatymo 24 str. 1 d., 34 str.). Trečiasis asmuo BUAB „Neto“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto 2009-12-30, kai tik atsirado pirmieji nekilnojamojo turto rinkos stabilumo ženklai, apie juos žinojo ar turėjo žinoti bankai ir verslininkai, kurių veikla susijusi su nekilnojamojo turto verslu (CPK 182 str. 1 p.). Likvidacinė arba priverstinio turto pardavimo vertė – tai apskaičiuota pinigų suma, kurią galima gauti, parduodant turtą per pernelyg trumpą laiką, neatitinkantį normalaus parduodamo turto buvimo rinkoje laikotarpio. BUAB „Neto“ turto realizavimo procesas dar tebevyksta, todėl 2009-10-28 kreditorių sprendimas (dar iki įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto) parduoti atsakovei įkeistą prestižinių gyvenamųjų namų kvartale esantį nekilnojamąjį turtą už kainą, kuri neatitiko netgi tuo metu buvusios likvidacinės vertės, t. y. priverstinio pardavimo vertės, esant situacijai, kai nekilnojamąjį turtą perka su banku susijęs asmuo, kuris įsteigtas banko su tikslu įsigyti, valdyti ir parduoti banko perimtą turtą, siekia susigrąžinti kiek įmanoma daugiau vertės, turi spekuliatyvinės motyvacijos požymių. Sutiktina su argumentais, kad krizės laiku nekilnojamąjį turtą parduoti sudėtinga, nes galimi nuostoliai. Tačiau tokiu atveju ir esant prognozėms apie nekilnojamojo turto rinkos stabilizavimo požymius, protinga ir apdariu būtų nerizikuoti ir pardavinėti neskubant. Šiuo atveju atsakovė nesiūlė kreditorių susirinkimui perimti neparduotą turtą, net neperėmė iš varžytynių neparduoto turto pati, o, sumažinus kainą, sudarė sąlygas nupirkti jį susijusioms įmonėms nepraėjus nė trims mėnesiams po įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Krizės periodu rinkos aktyvumas ir kainų situacija priklauso nuo bankų vedamos nekilnojamojo turto finansavimo politikos. Lūžio taškas, kai kainos pasieks minimumą ir pradės kilti, yra bankų rankose (CPK 182 str. 1 p.). Suprantama, kad spekuliacinių įsigijimų tikslas yra pelnas, todėl atmestini atsakovės argumentai apie tai, kad ji nebuvo suinteresuota, kad žemės sklypus kuo pigiau nusipirktų susijusios įmonės UAB „Ektornet Real Estate Lithuania“ ir UAB „Ektornet Land Lithuania“. Faktą, kad žemės sklypai buvo parduoti žymiai – net 80–94 proc.– mažesnėmis kainomis, iš dalies patvirtina aplinkybė, kad praėjus 1,5 metų, žemės sklypai buvo parduoti kitam asmeniui 49–53 proc. brangiau. Teismo vertinimu, hipotekos kreditorius ir bankroto procese privalo veikti taip, kad išieškojimas vyktų kuo ekonomiškiau (CK 4.1941 str. 4 ir 6 d.). Vadovaujantis išdėstytais motyvais, negalima pripažinti, kad atsakovė bendradarbiavo, rodė gerą valią, sąžiningumą, vykdė sutartis kuo ekonomiškesniu ne tik sau, bet ir ieškovui būdu, todėl jai tenka atsakomybės dalis už laidavimo sutarties nevykdymą (CK 1.136 str. 1 d., 2 d. 6 p.).
Taip pat negalima pripažinti, kad ir pats ieškovas vykdė savo prievoles tinkamai. Pats būdamas BUAB „Neto“ kreditoriumi, įmonės vadovu, paskolų ir laidavimo sutarčių šalimi, jis nebuvo pakankamai aktyvus, nebendradarbiavo, neveikė sąžiningai ir gera valia, neginčijo kreditorių susirinkimo nutarimų bankroto procese, nesiėmė priemonių, kad apie varžytynes taptų žinoma kuo plačiau, o ne tik būtų paskelbta „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, taip pat ieškovas nesirūpino turto pardavimu, be to, jis nebandė atidėti savo prievolės pagal laidavimo sutartį vykdymo. Todėl darytina išvada, kad jis pats prisidėjo prie greito ir sau bei kitiems kreditoriams nenaudingo įkeisto turto pardavimo, ir nėra pagrindo teigti, kad negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų tik dėl atsakovės nepakankamo bendradarbiavimo ar kitokios atsakovės kaltės. Teismo nuomone, ieškovo atsakomybės pagal laidavimo sutartį didinimui iš dalies turėjo įtakos ir vangi, neprincipinga BUAB „Neto“ administratorės UAB „Verslo valdymo centras“ veikla, nes administratorė nesiėmė pakankamų priemonių ginti ne tik didžiųjų hipotekos kreditorių, bet ir visų kitų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teisių ir interesų, neorganizavo ir neatliko skaidraus turto pardavimo rinkoje buvusiomis kainomis.
Remiantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad šalių laidavimo sutartis neįvykdyta ir atsakomybės pagal laidavimo sutartį apimtis dėl išieškojimo iš pagrindinės skolininkės specifikos atsirado ne tik dėl ieškovo kaltės, bet ir dėl atsakovės veiklos darant įtaką įkeisto turto pardavimui bankroto procese, todėl ieškovo atsakomybė mažintina nepaisant fakto, kad ieškovo atsakomybė yra solidari (CK 1.5 str. 4 d., 6.6 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad laidavimo sutartis sudaryta laisva valia, kad ieškovas taip pat yra trečiojo asmens kreditorius, verslininkas ir jis nelaikomas vartotoju, jam tenka didesnė atsakomybė už laidavimo sutarties nevykdymą. Ieškovo atsakomybė pagal laidavimo sutartį šiuo metu yra 568 084,19 Lt, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovo šeima pagal 2007-09-18 kreditavimo sutartį skolinga AB DNB bankui 1 092 064 eurų, šeimos turtas įkeistas, šeimos pajamos minimalios ir yra nepilnamečių vaikų (t. 2, b. l. 35–54), ieškovas atleistinas nuo trečdalio atsakomybės pagal laidavimo sutartį, t. y. nuo 189 361,39 Lt ir taip, teismo manymu, būtų atkurta šalių teisinė pusiausvyra.
Iš dalies tenkinus ieškinį atsakovė privalo atlyginti ieškovui 1/3 dalį jo turėtų bylinėjimosi išlaidų – 3 666 Lt (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 1 p, 93 str. 1 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 178, 259, 263–270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies ir atleisti ieškovą V. P. nuo trečdalio atsakomybės – nuo 189 361,39 Lt mokėjimo pagal jo ir AB „Swedbank“ 2006-05-02 laidavimo sutartį Nr. 06-026807-LA su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš AB „Swedbank“ V. P. 3 666 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimą per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.
Teisėja Irma Čuchraj