Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-1957-450-2014].docx
Bylos nr.: 2S-1957-450/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos VTAS 188710061 išvadą duodanti institucija
"Mokilizingas" trečiasis asmuo
AB SEB bankas trečiasis asmuo
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos, susijusios su santuoka
dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Šeimos teisė
Santuoka:
Santuokos nutraukimas ir jo teisiniai padariniai:
Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Ieškinys:
Ieškinio trūkumų ištaisymas
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Teismo sprendimas:
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Teismo sprendimo trūkumų ištaisymas:
Sprendime padarytų rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Atskirojo skundo nagrinėjimas
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr

 

Civilinė byla Nr. 2S-1957-450/2014

                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36102-2013-7

                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 116.8.; 122.4. (S)

           

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 8 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui J. T., dalyvaujant tretiesiems asmenims: akcinei bendrovei SEB bankui, uždarajai akcinei bendrovei „Mokilizingas“, S. T., J. T., L. J., institucija, teikianti išvadą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų ir atsakovo J. T. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, ir

 

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

 

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu nutraukė J. T. ir J. T. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir išsprendė su tuo susijusias santuokos nutraukimo teisines pasėkmes. Santuokoje įgytą turtą teismas padalino tokiu būdu: priteisė ieškovei J. T. natūra: žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini).; automobilį TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso natūra priteista turto už 391 910,51 Lt; įpareigojo ieškovę J. T. išmokėti atsakovui J. T. 198 024,10 Lt kompensaciją už jai natūra atitenkančią didesnę turto dalį.

Ieškovė J. T. kreipėsi į teismą su prašymu atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimo dalyje dėl atsakovo J. T. naudai priteistos 198 024,10 Lt dydžio kompensacijos ir 1 942 Lt bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo įvykdymą 12 mėnesių laikotarpiui.

  Prašymą grindė tuo, kad ji dėl esamos finansinės padėties neišgali sumokėti atsakovui priteistos didelės kompensacijos. Jos gaunamas pajamas sudaro vidutiniškai 1 134,15 Lt. Ji viena augina du nepilnamečius vaikus ir neturi kito turto, todėl iš karto negali įvykdyti teismo sprendimo. Santaupų taip pat neturi, o komerciniai bankai, į kuriuos ji kreipėsi dėl galimos paskolos suteikimo, atsisakė finansuoti tokio dydžio sumą kompensacijos sumokėjimui. Taigi kompensaciją ji galėtų sumokėti tik realizavus jai teismo sprendimu priteistą turtą - žemės sklypą bei rekonstruotą sodo pastatą. Sodo pastatas yra rekonstruotas į gyvenamąjį namą, tačiau iki šiol jo teisinė registracija nėra pakeista, ji tokius veiksmus gali pradėti atlikinėti tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Neįteisinus pastato naudojimo paskirties pakeitimo, negalimas turto pardavimas kaip gyvenamojo namo. Tokių veiksmų atlikimui jai reikėtų mažiausiai 2 mėnesių. Tam, kad turtas būtų realizuotas už optimalią rinkos kainą, jai reikėtų ne mažesnio kaip 10 mėnesių termino, kuris apimtų ne tik terminą pirkėjo suradimui, tačiau ir terminą teismo leidimų gavimui, sandorio sąlygų suderinimui, sandorio notariniam patvirtinimui, išsikraustymui, kito būsto susiradimui. Kadangi dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ja, ji privalo tinkamai pasirūpinti ir jų gyvenamąja vieta, o priverstinio turto realizavimo atveju gautų lėšų nepakaktų kito būsto įsigijimui ir vaikams nebūtų užtikrinta teisė į gyvenamąjį būstą. Todėl turto realizavimas priverstine tvarka esamoje situacijoje yra neproporcinga priemonė. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo gaunamos pajamos viršija 4 000 Lt per mėnesį, todėl jo turtinė padėtis yra kur kas geresnė ir sprendimo vykdymo atidėjimas stipriai nesuvaržys jo teisių.

 

Atsakovas J. T. sutiko, kad dalies teismo sprendimo įvykdymas būtų atidėtas, tačiau ne ilgiau kaip 4 mėnesiams nuo ieškovės prašymo padavimo, tokiu atveju areštuojant žemės sklypą bei sodo pastatą iki teismo sprendimo dalyje dėl kompensacijos priteisimo įvykdymo.

Ieškovė nenurodė jokių išimtinių ir naujų aplinkybių, patvirtinančių, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti keičiamas, ignoruojant jo teisę įsigyti nuosavą gyvenamąjį būstą. Teismo priteista kompensacija nėra užtikrinta palūkanomis, todėl per metus laiko iš esmės nuvertės ir jis nebegalės pirkti tokio paties turto, kurį galėtų pirkti dabar, palikęs savo dalį turto ieškovei. Ieškovė nepagrindė, kokiu būdu ji keis nekilnojamojo turto dokumentus ir kiek tai įtakotų turto vertę, nesikeičiant jo fizinei būklei, kaip organizuos šio turto pirkėjų paiešką, nepridėjo jokių sutarčių su architektais, pardavimo agentais. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų ir ieškovės interesus, sutiko, kad dalies sprendimo vykdymas būtų atidėtas 4 mėnesiams, nes šio termino, esant sąžiningam norui įgyvendinti ieškovės deklaruojamus tikslus, turėtų pakakti tiek nekilnojamojo turto dokumentams sutvarkyti, tiek šį turtą parduoti, įsigyjant kitą būstą.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 8 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino iš dalies: šešiems mėnesiams atidėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-3079-96/2014 vykdymą dalyje dėl įpareigojimo ieškovei J. T. išmokėti 198 024,10 Lt kompensaciją atsakovui J. T., terminą skaičiuojant nuo prašymo padavimo teismui dienos (2014-05-28). Teismas nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: padarė įrašą viešame registre, kad ieškovė J. T. turi įsiskolinimą atsakovui J. T. už jai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-3079-96/2014 atitekusį turtą: sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Likusias šalių prašymų dalis atmetė.

Spręsdamas prašymo dėl dalies teismo sprendimo vykdymo atidėjimo pagrįstumą, teismas įvertino faktines aplinkybes, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė tvirtino, kad ji kompensaciją atsakovui galės sumokėti ir sutiko gauti nekilnojamąjį turtą natūra. Nors bylos duomenys įrodo, kad jos gaunamos pajamos nėra didelės, tačiau ieškovei po santuokos nutraukimo atiteko ženklios sumos namas natūra. Nustatė, kad dar iki įsiteisėjant teismo sprendimui, ieškovė kreipėsi į AB DNB banką ir AB SEB banką dėl paskolos suteikimo, tačiau iš bankų gavo neigiamus atsakymus. Nors atsakovo pajamos yra didesnės, tačiau jis po teismo sprendimo neteko gyvenamojo būsto, jokio kito gyvenamojo būsto neturi ir yra priverstas nuomotis butą bei už jį mokėti nuompinigius, o įsigyti kito būsto negali, nes dar negavo kompensacijos iš ieškovės pagal teismo sprendimą. Jis taip pat turi prievolę mokėti vaikams išlaikymą bei skolinius įsipareigojimus. Todėl atidėjus kompensacijos jam išmokėjimą metams, būtų pažeisti jo interesai bei teisingumo ir protingumo principai. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei į tai, jog bankui nesuteikus paskolos ieškovei, ji turės imtis papildomų veiksmų teismo sprendimo įvykdymui, taip pat į vaikų interesus, teismas nusprendė, jog tikslinga ieškovei atidėti sprendimo dalies dėl kompensacijos priteisimo atsakovui vykdymą šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo prašymo padavimo teismui dienos.

Kadangi byla yra išnagrinėta, o sprendimą galima įvykdyti, nes yra padalintas santuokinis turtas, teismas netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių (arešto) taikymo ieškovės priteistam nekilnojamajam turtui natūra. Siekdamas užtikrinti atsakovo, teismas nusprendė padaryti įrašą viešame registre, kad ieškovė turi įsiskolinimą atsakovui už jai atitekusį natūra nekilnojamąjį turtą (CPK 145 str. 1d. 13p. ).

 

                                         III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

               Atskiruoju skundu ieškovė J. T. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir, išsprendus klausimą iš esmės, tenkinti jos prašymą visiškai.

              Atskirojo skundo argumentai: teismo vertintos faktinės aplinkybės įrodo, kad ji visais būdais stengėsi gauti reikiamą sumą kompensacijai išmokėti, tačiau jos ir vaikų finansinė padėtis nėra tokia palanki, kad galėtų greitai išmokėti priteistą pinigų sumą (kompensaciją). Priteistą kompensaciją ji gali išmokėti tik realizavusi jai teismo sprendimu priteistą turtą - žemės sklypą bei rekonstruotą sodo pastatą. Nors sodo pastatas yra rekonstruotas į gyvenamąjį namą, tačiau, neįteisinus pastato naudojimo paskirties pakeitimo, negalimas turto pardavimas kaip gyvenamojo namo. Tokių veiksmų atlikimui ieškovei reikėtų mažiausiai 2-3 mėnesių. Taip pat tam, kad turtas būtų realizuotas už optimalią rinkos kainą, ieškovei reikėtų ne mažesnio kaip 10 mėnesių termino, kuris apimtų ne tik terminą pirkėjo suradimui, tačiau ir terminą teismo leidimų gavimui, sandorio sąlygų suderinimui, sandorio notariniam patvirtinimui, išsikraustymui, kito būsto susiradimui ir pan. Jei teismo sprendimo įvykdymas nebūtų atidėtas ir turtas būtų realizuojamas vykdymo proceso tvarka, turtas būtų parduotas už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą. Kadangi su ieškove yra nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, tai ieškovė privalo tinkamai pasirūpinti ir jų gyvenamąja vieta, o priverstinio turto realizavimo atveju gautų lėšų nepakaktų kito būsto įsigijimui. Tokiu būdu nebūtų užtikrinta nepilnamečių vaikų viena iš svarbiausių teisių - teisė į gyvenamąjį būstą. Teismas, duodamas vos per 3 mėnesius (nes nutartis priimta 2014-07-08, o terminas skaičiuojamas nuo 2014-05-28) parduoti sunkiai parduodamą vienintelį būstą ir susirasti kitą, pažeidė tiek nepilnamečių vaikų, tiek pačios ieškovės teisėtus lūkesčius, neatsižvelgė į jokius socialinio teisingumo ir proporcingumo principus. Atsakovo pajamos viršija 4 000 Lt per mėnesį, t. y. atsakovo turtinė padėtis yra kur kas geresnė ir sprendimo vykdymo atidėjimas stipriai nesuvaržys jo teisių.

             

              Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas J. T. su juo nesutinka, prašo skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

              Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai: ieškovės turtinė padėtis buvo visapusiškai išnagrinėta byloje dėl santuokos nutraukimo ir po teismo sprendimo ji nepasikeitė. Ieškovė neprašė taikyti CK 3.117 straipsnio 3 dalyje nustatyto atidėjimo termino, todėl neturi teisės remtis tomis pačiomis aplinkybėmis, prašydama keisti įsiteisėjusį sprendimą. Reikšdama 2014 m vasario 26 d. patikslintą ieškinį, ieškovė prašė priteisti jai visą nekilnojamąjį turtą, įsipareigodama išmokėti atsakovui kompensaciją. Todėl vėliausiai nuo šios datos ieškovė privalėjo suvokti savo prievolę ir jos vykdymo sąlygas bei imtis visų būtinų veiksmų savo teisėms apsaugoti. Skelbimai dėl nekilnojamojo turto pardavimo buvo paduoti tik 2014 m. birželio 6 d., todėl ieškovė, nesirūpindama savo teisių apsauga, negali reikalauti perkelti atsirandančias neigiamas pasekmes kitiems asmenims. Atkreipė dėmesį, kad, ruošdamasi bylai dėl santuokos nutraukimo, ieškovė 2012 m. gegužės 15 d. padovanojo jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį 55 600 Lt vertės butą, esantį Energetikų g. 62-29, Visagine, savo motinai L. J., dirbtinai pablogindama savo turtinę padėtį. Priešingai nei teigia apeliantė, nekilnojamojo turto paskirties keitimas į gyvenamąją jau yra atliktas, tačiau atskirajame skunde vis tiek yra nurodoma, kad šiam įteisinimui reikalingi keli mėnesiai. Kiti atskirojo skundo argumentai (turto pardavimas varžytinėse, mažesnės kainos nustatymas) yra įprastiniai nepatogumai, su kuriais susiduria dauguma skolininkų, geruoju ir tinkamai nevykdančių savo prievolių.

             

              Tretieji asmenys AB SEB bankas, UAB „Mokilizingas“, S. T., J. T. ir L. J. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

 

Dėl naujų įrodymų prijungimo

 

Apeliantė (ieškovė) J. T. pateikė apeliacinės instancijos teismui 2014 m. spalio 6 d. pakvitavimą, kuriame nurodyta, jog pagal teismo sprendimą iš ieškovės priteistą 198 024,10 Lt kompensaciją atsakovas J. T. gavo ir jokių pretenzijų šioje sprendimo dalyje neturi.

Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateikus naujus įrodymus, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi, sprendžiant šioje byloje šalių įrodinėjamas aplinkybes, todėl juos prijungia prie bylos.

 

Dėl prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą

 

Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas, ir šalis, kurios nenaudai jis priimtas, visada patiria tam tikrų nuostolių, ir tai yra neišvengiama pasekmė.

Nors įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 str. 1 d.), tačiau CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti arba pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tokiu būdu pakeisti sprendimo vykdymo tvarką yra teismo teisė, o ne pareiga, ši teismo teisė reiškia lengvatinio termino skolininkui įvykdyti prievolę nustatymą. Spręsdamas dėl CPK 284 straipsnio taikymo, teismas turi nustatyti, ar, atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas realus jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai ir lūkesčiai, siejami su teismo sprendimo vykdymo privalomumu (CPK 18 str.). Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, kai yra itin sunki atsakovo turtinė padėtis arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą sunku įvykdyti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu, nutraukus ginčo šalių santuoką, sutuoktinių bendras turtas buvo padalintas tokiu būdu: ieškovei J. T. priteista natūra: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).; automobilis TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso natūra priteista turto už 391 910,51 Lt; už ieškovei atitenkančią didesnę turto dalį natūra ieškovė įpareigota išmokėti atsakovui J. T. 198 024,10 Lt kompensaciją. Pareikštu prašymu ieškovė (apeliantė) prašė atidėti šiuo teismo sprendimu iš jos atsakovo naudai priteistos 198 024,10 Lt dydžio kompensacijos ir 1 942 Lt bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo įvykdymą 12 mėnesių laikotarpiui. Išsprendęs ieškovės prašymą, pirmosios instancijos teismas atidėjo 198 024,10 Lt kompensacijos mokėjimą šešių mėnesių terminui, šį terminą skaičiuojant nuo prašymo padavimo teismui dienos (2014-05-28). Įvertinęs byloje esančius duomenis, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu ir kitaip išspręsti pareikštą prašymą. Pirmosios instancijos teismo nustatytas 6 mėnesių terminas, kuriuo atidėtas dalies teismo sprendimo dėl priteistos kompensacijos įvykdymas, yra optimalus ir protingas bei užtikrina abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą.

Skundžiamos teismo nutarties motyvuojamoji dalis įrodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareikšto prašymo pagrįstumą, visapusiškai ištyrė bei įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su ieškovės (apeliantės) ir atsakovo finansine padėti. Taigi nors atsakovės gaunamos pajamos sudaro apie 1 500 Lt, tačiau teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo jai buvo priteista didelės vertės nekilnojamojo turto, kilnojamasis turtas (automobilis) Atsakovo darbinės pajamos yra dvigubai didesnės, tačiau per mėnesį jis turi mokėti 1 400 Lt dydžio išlaikymą savo vaikams, būsto nuomos mokestį (1 150 Lt), teismo sprendimu (dėl santuokos nutraukimo) jam priskirtus skolinius įsipareigojimus bei patenkinti savo asmeninius poreikius. Kaip teisingai pastebėjo atsakovas, dar 2014 m. vasario 27 d. patikslintu ieškiniu ieškovė prašė atidalinant sutuoktinių bendrą turtą, jai natūra priteisti žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu ieškovė palaikė reikalavimą, kad jai būtų priskirtas nekilnojamasis turtas, patvirtino, kad ji kompensaciją (už jai tenkančią didesnę turto dalį) atsakovui galės sumokėti, todėl akivaizdu, kad ji iš anksto įvertino ar turėjo įvertinti savo finansines galimybes sumokėti tokią kompensaciją ir imtis visų būtinų ir skubių veiksmų tokiems įsipareigojimams įvykdyti. Anot apeliantės, ilgesnis, t. y. 12 mėnesių teismo sprendimo dalies atidėjimo terminas jai iš esmės reikalingas teismo sprendimu jai priskirtą namą rekonstruoti, tinkamai įregistruojant naują pastato paskirtį, ir jį parduoti, tačiau byloje pateikti duomenys įrodo, kad namo statybos darbai visiškai baigti ir nauji statinio kadastriniai duomenys pateikti registruoti Nekilnojamojo turto registrui. Aplinkybę, kad teismas nustatė pakankamą terminą įvykdyti teismo sprendimo dalį dėl priteistos kompensacijos, įrodo ir tai, kad pagal apeliantės pateiktus naujus duomenis gyvenamas namas, esantis (duomenys neskelbtini), jau yra parduotas ir atsakovui J. T. priteista 198 024,10 Lt dydžio kompensacija yra išmokėta (3 t., 24, 25 b. l.).

Nors atskiruoju skundu apeliantė prašė panaikinti visą teismo nutartį, tačiau, įvertinus tai, kad atskirajame skunde ji nenurodė jokių argumentų, kuriais būtų grindžiamas nesutikimas dėl skundžiama teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl šioje dalyje teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nevertina ir dėl to nepasisako.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Atskirąjį skundą atmetus, bylą laimėjusi šalis (šiuo atveju atsakovas J. T.) įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.). Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą atsakovas sumokėjo advokatui 500 Lt. Užmokestis advokatui už tokio procesinio dokumento paruošimą neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (8.15. p.), todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme atlygintinos visiškai. Iš apeliantės (ieškovės) J. T. priteistina 500 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo J. T. naudai.

 

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

 

n u t a r i a:

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės (ieškovės) J. T. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo J. T. (duomenys neskelbtini) naudai.

 

 

 

Teisėja                                                        Asta Radzevičienė


Paminėta tekste:
  • CPK 145 str. Laikinosios apsaugos priemonės
  • CK3 3.117 str. Sutuoktinių bendro turto dalys
  • CPK
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK 314 str. Nauji įrodymai
  • CPK 18 str. Teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumas
  • CPK 7 str. Proceso koncentracija ir ekonomiškumas
  • CPK 284 str. Sprendimo įvykdymo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas