Civilinė byla Nr. e2A-120-896/2024

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06350-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.39.2.6.1

 (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dananta“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-831-805/2023 pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dananta“, trečiajam asmeniui, įtrauktam teismo iniciatyva, nereiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. N. dėl draudiminės išmokos sumos grąžinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (toliau – ir ieškovas) 2023 m. kovo 1 d. patikslintu ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Dananta“ (toliau ir atsakovė) dėl draudiminės išmokos sumos grąžinimo prašė priteisti iš atsakovės 3 649,53 Eur sumokėtos draudimo išmokos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 82,00 Eur žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad atsakovė su ieškovu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį Nr. LT21-TCA-00263643-6, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės SCANIA R440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą. 2021 m. spalio 8 d. Lenkijoje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė MERCEDEZ BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio kaltininku nurodyta UAB „Dananta“, kaip transporto priemonės SCANIA R440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja. Ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, dėl transporto priemonės apgadinimų išmokėjo draudimo išmoką (17149,70 PLN, 13220,61 PLN, 3929,09 PLN), kurią sudaro žala ir administravimo išlaidos, iš viso 3 649,53 Eur. 2022 m. rugsėjo 22 d. ieškovas pateikė atsakovei pretenziją Nr. RE-002130-22, reikalaudamas grąžinti sumokėtą draudimo išmoką, tačiau atsakovė neįvykdė prievolės grąžinti pirminiu ieškiniu reikalautą draudimo išmokos dalį, kuri sudarė 60 procentų.

3.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, kadangi jis yra nepagrįstas. Netgi konstatavus atsakovės pareigos sumokėti draudimo įmoką pagal aktualią ginčui Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį pažeidimą, teismas turi įvertinti visas reikšmingas faktinės aplinkybes – atsakovės nesumokėtos draudimo įmokos dydį, praleisto termino trukmę, termino praleidimo priežastis ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pagal susiklosčiusią faktinę situaciją nurodė, kad bendras draudimo įmokos pagal sutartį LT21-TCA-00263643-6 dydis sutarties sudarymo metu buvo 500,00 Eur, tuo tarpu pats ieškovas neginčija, kad atsakovė tinkamai ir laiku jau buvo sumokėjusi ieškovui 250,00 Eur, t. y. 50 procentų pagal sutartį priklausančios mokėti draudimo įmokos, todėl maksimali galima reikalautina iš atsakovės suma, nesant kitų reikšmingų reikalavimą mažinančių aplinkybių, galėtų būti 50 procentų nuo bendro nukentėjusiajam asmeniui išmokėto žalos dydžio, bet ne 100 procentų prašomos priteisti visos nukentėjusiam asmeniui išmokėtos sumos. Ieškovas neteikė jokių reikalavimų atsakovei sumokėti delspinigius už draudimo įmokos mokėjimo vėlavimą ir, ne tik kad nenutraukė aktualios ginčui draudimo sutarties, bet ir, atsakovės prašomu terminu, sudarė naują transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Atsakovei pateikus prašymą dėl draudimo sutarties nutraukimo, ieškovas jokių pastabų ar priminimų dėl skolos nepateikė. Visos šios aplinkybės netiesiogiai įrodo, kad de facto tarp šalių susiklostė įprasta praktika nutraukti/sudaryti naujas draudimo sutartis pagal faktinį poreikį ir atitinkamai mokėti draudimo įmokas tiek iki draudimo sutarčių įsigaliojimo, tiek perskaičiuotus draudimo įmokų likučius kitais terminais, tiek atsakovės draudimo įmokų permokas įskaityti naujoms draudimo sutartims.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Alytaus apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės UAB „Dananta“ ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ naudai 3 649,53 Eur draudiminės išmokos išlaidų, bylinėjimosi išlaidas – 82,00 Eur žyminio mokesčio, 173,02 Eur už vertimo paslaugas ir 500 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, priteisė iš atsakovės UAB „Dananta“ ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ naudai 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė iš atsakovės UAB „Dananta“ valstybės naudai 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5.       Teismas        nustatė, kad draudėjas, t. y. atsakovė UAB „Dananta“ praleido draudimo sutartyje numatytus draudimo įmokos sumokėjimo terminus ir AAS „BTA Insurance Company SE“ laiku nesumokėjo antrosios įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą kaip, kad buvo sulygta sutartyje – 2021 m. rugsėjo 30 d., tuo pažeisdama sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Aplinkybių, pateisinančių tokį atsakovės elgesį, atstovas bylos nagrinėjimo metu nenurodė ir to iš esmės neįrodinėjo, aplinkybių, nagrinėjamoje situacijoje, lengvinančių atsakovės padėtį, teismas taip pat nenustatė.

6.       Teismas laikė ieškinį pagrįstu, kadangi bylos duomenimis buvo konstatuotos šios sąlygos: 1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą; 2) per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala. Priežasčių, dėl kurių, kaip, kad nurodė atsakovės atstovas, išmokėta draudimo išmoka galėtų būti mažintina 50 procentų apimtyje, teismas nenustatė, o vien tik nurodoma aplinkybė, kad ieškovas imperatyvios prievolės reikalauti turėtų išlaidų įvykus draudiminiam įvykiui iš atsakovės pagrindo neturi, nes tai tėra jo teisė, nesudaro pagrindo teismui priimti kitokį procesinį sprendimą.

7.       Teismas nurodė, kad tarp šalių ginčo dėl padarytos žalos 3 649,53 Eur dydžio nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Dananta“, atstovaujama advokato Viačeslavo Ivanovo, prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovei visas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012 buvo pateiktas išaiškinimas, „...kad draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Teisėjų kolegija nurodė, kad grąžinamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės.“ Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad grąžinamos sumos dydžio nustatymui turi būti įvertinami ir sutarties šalių tarpusavio santykiai ir jų pasirinktas bendravimo variantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2013). Pirmosios instancijos teismas vadovavosi išimtinai tik laiku nesumokėtos draudimo įmokos dalies faktu, o tokių aplinkybių kaip: 1) 250,00 Eur dydžio draudimo įmokos pagal Sutartį sumokėjimą laiku; 2) likusios perskaičiuotos draudimo įmokos dalies sumokėjimą (168,48 Eur); 3) pagal sutartį Nr. LT21-TCA-00465436-4 susidariusios 222,60 Eur draudimo įmokos permokos, kuri nebuvo grąžinta atsakovei, bet užskaityta kitoms su ieškovu sudarytoms draudimo sutartims, buvimą; 4) jokių priminimų iš ieškovo pusės dėl nesumokėtos draudimo įmokos dalies nebuvimą; 5) šalių elgesio sutarties vykdymo metu, t. y. laisvo sutarčių sudarymo, nutraukimo, draudimo įmokų perskaičiavimo; teismas arba iš viso nevertino, arba vertino jas kaip nereikšmingas, nors tai akivaizdžiai prieštarauja aukščiau nurodytai kasacinio teismo praktikai.

8.2.                      Atsakovė pranešė ieškovui apie eismo įvykį laikydamasi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ) nustatytų terminų ir jokių pretenzijų iš ieškovo dėl jo informavimo pateikta nebuvo, t. y. ieškovui buvo žinoma tiek apie eismo įvykį, tiek apie draudimo įmokų mokėjimą, tiek apie sutarties sudarymo/nutraukimo aplinkybes. Atsakovės prašymu nutraukus draudimo sutartį ir ieškovui perskaičiavus antrąją draudimo įmoką – atsakovė pastarąją (168,48 Eur) sumokėjo, t. y. jokių savo įsipareigojimų ieškovui pagal aktualią ginčui draudimo sutartį atsakovė nevengė ir juos įvykdė.

8.3.                      Atsakovė yra transportavimo paslaugas teikianti įmonė, draudžianti pas ieškovą visą eilę transporto priemonių tiek civilinės atsakomybės, tiek turto draudimu ir kaip įrodo atsakovės kartu su atsiliepimais į ieškinį pateiktas susirašinėjimas, dar iki įvykusio eismo įvykio šalys tarėsi dėl eilės draudimo sutarčių nutraukimo ir jų sudarymo kitomis datomis bei atitinkamai ieškovas buvo įsipareigojęs perskaičiuoti atsakovės likusias mokėti draudimo įmokas pagal kiekvieną iš sutarčių, kadangi pagal TPVCAPDĮ 7 straipsnio nuostatas, nutraukiant draudimo sutartį, draudėjui yra grąžinama už nepanaudotą draudimo laikotarpį sumokėta draudimo įmoka.

8.4.                      Pirmosios instancijos teismas savo sprendime iš viso nepasisakė dėl Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sąlygų (toliau – Sąlygos) (patvirtintos 2004-04-23 LR draudimo priežiūros nutarimu N-47) 27 punkte numatytą imperatyvią ieškovo pareigą išsiųsti atsakovei rašytinį pranešimą dėl draudimo įmokos sumokėjimo vėlavimo. Minėta ieškovo pareiga pastarajam yra nustatyta teisės akte - Sąlygų 27 punkte, kuris imperatyviai nurodo, jog „Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, kad draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą bei nurodyti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 5 ir 7 dalyse numatytas draudimo įmokos nesumokėjimo pasekmes. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai tvirtinti, kad ieškovas nelaikė atsakovės skolinga pagal draudimo sutartį ir pastarasis tik išmokėjęs išmoką siekia minimizuoti savo, kaip draudiko, atsakomybės apimtį, piktnaudžiaudamas TPVCADPĮ numatyta regreso teise į draudėją.

8.5.                      Ieškovas pagal sutartį iš atsakovės gavo 50 procentų visos pagal ją mokėtinos sumos (250,00 Eur), o likusi mokėtina perskaičiuota draudimo įmokos dalis buvo sumokėta tą patį mėnesį. Teismų praktikoje įmokos nesumokėjimo termino trukmė yra laikytina itin reikšminga aplinkybe, sprendžiant klausimą dėl draudikui grąžintinos draudimo išmokos dydžio ir aukštesnės instancijos teismai analogiškose civilinėse bylose yra sumažinę draudikams grąžintinos įmokos dydžius 50 ir daugiau procentų, kai visą draudimo įmoką buvo pradelsta mokėti daugiau kaip 1, 6, 7 ar net 10 mėnesių (žr. pavyzdžiui LAT 2013 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2013; 2013 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013, 2013 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2013; Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1227-230/2019). Šiuo atveju draudimo įmokos dalį buvo pradelsta sumokėti mažiau nei mėnesį, o teismas priteisė iš atsakovės 100 procentų draudiko išmokėtos išmokos, kas ne tik neatitinka aukščiau nurodytos teismų praktikos, bet ir elementarių protingumo ir teisingumo kriterijų.

8.6.                      Teismų praktikoje pripažįstama, kad ir nesumokėto įmokos dydžio ir draudimo išmokos santykis yra reikšminga aplinkybė, sprendžiant dėl draudikui priteistinos grąžintinos išmokos dydžio. Pirmosios instancijos teismo priteista draudimo išmoka 16 kartų viršija nesumokėtos draudimo įmokos dalį, akivaizdu, jog teismas visiškai neatsižvelgė ir į šias aplinkybes. Pagal susiklosčiusią faktinę situaciją, bendras draudimo įmokos pagal Sutartį ir jos pagrindu išduotą draudimo liudijimą dydis buvo 500,00 Eur, atsakovė tinkamai ir laiku jau buvo sumokėjusi ieškovui 250,00 Eur, t. y. 50 procentų pagal sutartį priklausančios mokėti draudimo įmokos. Taigi, maksimali galima reikalautina iš atsakovės suma, nesant kitų reikšmingų reikalavimą mažinančių aplinkybių, galėtų būti tik 50 procentų nuo bendro reikalavimo dydžio, kai tuo tarpu pirmosios instancijos teismas priteisė visą ieškovo reikalaujamą sumą, nors pastarasis pats tiek iki pradėto teisminio civilinio proceso, tiek pradiniu ieškiniu reikalavo iš atsakovės tik 60 procentų išmokėtos sumos.

9.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamas advokato Martyno Stankevičiaus, prašo atsakovės UAB „Dananta“ apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą, iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 500 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1.                      Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad „argumentai, kad atsakovas vėliau sumokėjo draudimo įmoką, draudimo įmonė ją priėmė, nenutraukė draudimo sutarties ir pan. neturi teisinės reikšmės, nes šios aplinkybės nėra ginčijamos teisės normos taikymo (netaikymo) sąlygos“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012).

9.2.                      Šalys niekada nebuvo sudarę jokių susitarimų, kuriais būtų pakeista aktuali draudimo sutartis. Atsakovė, būdamas savo srities profesionale, labai gerai žino, ar turėtų žinoti, kad prieš išleidžiant vairuotojus į komandiruotę, reikėtų pasitikrinti, ar yra sumokėta įmoka už teikiamą draudimo apsaugą. Akivaizdu, kad atsakovė žinojo ir suprato pasekmes, tačiau tikėjosi, kad nebus draudžiamojo įvykio, todėl ir vienašališkai pažeidė draudimo sutarties sąlygas. Atsakovė pati prisiėmė visą su draudimo sutarties pažeidimu susijusią riziką ir bylos nagrinėjimo metu tai patvirtino, tik įrodinėjo, kad atsakovės atžvilgiu įstatymo (TPVCAPD įstatymo 11 str. 7 d.) imperatyvas negalioja.

9.3.                      Draudimo sutartis atitinka sąskaitą faktūrą ir draudėjas privalo mokėti draudimo įmokas draudimo sutartyje nurodytais terminais, o ne po įvykio. Atsakovė yra transporto įmonė, kuriai keliami didesni atidumo standartai, todėl atsakovės paaiškinimai, kad ji turi teisę mokėti įmokas tada, kada užsinori, yra teisiškai nepagrįsti. Sąlygų 27 p. nenumato termino, per kurį draudikas turi siųsti priminimą dėl įmokos sumokėjimo. Draudikas priminimus siunčia per protingą terminą, t. y. per mėnesį nuo tada, kai draudėjas įsipareigojo sumokėti draudimo įmoką. Nagrinėjamu atveju draudėjas įsipareigojo sumokėti įmoką iki 2021 m. rugsėjo 30 d., įvykis įvyko spalio 8 d., ir netrukus po įvykio, t. y. spalio 11 d. draudėjas pranešė apie draudimo sutarties nutraukimą nuo 2021 m. spalio 31 d., todėl draudėjui nebuvo siunčiami pranešimai.

9.4.                      Tiek teismų praktika, tiek įstatymas numato galimybę mažinti priteistiną sumą, jeigu yra nustatomos lengvinančios aplinkybės dėl draudimo sutarties pažeidimo aplinkybių. Nagrinėjamu atveju atsakovė, įrodinėdama, kad turi teisę vienašališkai pažeisti draudimo sutartį ir įmokas mokėti tada, kada panorėjusi, taip pat įrodinėdama, kad atsakovės atžvilgiu įstatymo imperatyvai negalioja, įrodė, kad atsakovės atžvilgiu negali būti taikomos išimtys, leidžiančios mažinti priteistiną sumą. Nenustačius jokių lengvinančių aplinkybių dėl draudimo sutarties pažeidimo, nėra jokių sąlygų reikalavimo mažinimui. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės atsakomybės apimties pažeidus vieną iš esminių draudimo sutarties sąlygų yra teisiškai pagrįsta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

11.       Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dėl draudiminės išmokos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

12.       AAS “BTA Baltic Insurance Company“ su UAB „Dananta” 2021 m. gegužės 30 d. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. LT21-TCA-00263643-6, kuria buvo apdrausta atsakovės transporto priemonė SCANIA R440, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Mokėtina draudimo suma sudaro iš viso 500,00 Eur. Šalys sutartimi susitarė, kad draudėjas įmokas privalėjo sumokėti 2021 m. gegužės 31 d. ir 2021 m. rugsėjo 30 d. du kartus po 250,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo 1 t. b. l. 19–22). AAS „BTA Baltic Insurance Company“ mokėjimo pranešimu, adresuotu UAB „Dananta“, informavo, kad ši iki 2021 m. rugsėjo 30 d. turi sumokėti 250,00 Eur AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pagal draudimo sutartį Nr. LT21-TCA-00263643-62/2 (elektroninės bylos apyrašo 1 t. b. l. 28). 2021 m. spalio 8 d. Lenkijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė TP MB (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t. b. l. 25–26). Šio eismo įvykio kaltininku pripažintas transporto priemonės SCANIA R440, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas J. N. kaip atsakovės darbuotojas. Transporto priemonės SCANIA R440, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė įvykio metu buvo apdrausta AAS „BTA Baltic insurance company“ filiale Lietuvoje (draudimo sutartis LT21-TCA-00263643-6, draudėjas UAB „Dananta“) (elektroninės bylos apyrašo 1 t. b. l. 17). AAS „BTA Insurance Company SE“ filialo Lietuvoje 2022 m. rugsėjo 15 d. buvo išmokėta draudimo išmoka 13100,00 PLN, iš viso (3 254,00 Eur) gavėjui COMPENSA TU S.A. VIENNA INSURANCE GROUP (elektroninės bylos apyrašo 1 t. b. l. 26).

     Dėl ginčo esmės

13.       Tarp šalių kilo ginčas, ar esant situacijai, kai draudimo sutartyje numatytas periodinis draudimo įmokų mokėjimas, draudėjui nustatytu terminu nesumokėjus eilinės įmokos, draudikas įgyja teisę į visą trečiajai šaliai išmokėtos draudimo išmokos grąžinimą.

14.       Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

15.       TPVCAPDĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos. Draudimo sutartis, sudaryta pagal TPVCAPDĮ, yra rašytinė, terminuota ir konsensualinė. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 6 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012). Kartu teisiniame reguliavime įtvirtinta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis). Taigi, įstatymas nustato teisinę kompensuojamojo pobūdžio sankciją, kuri taikoma įstatymo ir sutarties nustatytas pareigas pažeidusiam draudėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012).

16.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad draudimo įmoka yra draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą. Draudimo įmokų mokėjimas yra viena draudėjo pareigų. Ji turi būti vykdoma tinkamai, t. y. pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus. Jeigu pažeidžiama sutartimi nustatyta draudimo įmokų mokėjimo tvarka, pavyzdžiui, draudimo įmoka mokama ne laiku arba ne visa, tai kvalifikuojama kaip draudėjo pareigų nevykdymas. Dėl pareigų nevykdymo gali būti ribojamos asmens teisės, nutraukiama sutartis, reikalaujama kompensacijos ar atlyginti nuostolius ir kt. Tokios sankcijos yra nustatytos draudėjui už pareigos mokėti draudimo įmoką pažeidimą. Draudimo įmokos mokamos pagal sutarties reikalavimus, t. y. jos turi būti sumokėtos sutartyje nustatyto dydžio, joje nustatytomis dalimis, terminais ir tvarka. Šių reikalavimų nesilaikymas vertinamas kaip draudėjo sutartinių pareigų pažeidimas. Tai reiškia, kad ir dalies įmokos sumokėjimas, ir jos sumokėjimas ne sutartyje nurodytu terminu yra sutarties pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012). Tai sudaro pagrindą draudikui, išmokėjusiam išmoką, reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis). Kasacinis teismas išaiškino, kad ši draudiko teisė savaime nėra ribojama (veikiama) TPVCAPDĮ nuostatų, reglamentuojančių draudimo sutarties nutraukimą (TPVCAPDĮ 7 straipsnio 2 dalis), galimybės reikalauti delspinigių (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 5 dalis) ar pranešimo draudėjui apie draudimo įmokų nesumokėjimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2013).

17.       Tačiau kartu pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, ši TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė nėra absoliuti, bet santykinė, aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ 22 straipsnio „Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas“ 2 dalyje įtvirtintais grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas. Nurodytoje TPVCAPDĮ 22 straipsnio normoje inter alia nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Grąžinamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012).

18.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, visiškai tenkindamas ieškinį, vadovavosi išimtinai tik laiku nesumokėtos draudimo įmokos dalies faktu, tačiau nevertino tokių aplinkybių kaip 250,00 Eur dydžio draudimo įmokos pagal Sutartį sumokėjimą laiku; likusios perskaičiuotos draudimo įmokos dalies sumokėjimą (168,48 Eur); pagal sutartį Nr. LT21-TCA-00465436-4 susidariusios 222,60 Eur draudimo įmokos permokos, kuri nebuvo grąžinta atsakovei, bet užskaityta kitoms su ieškovu sudarytoms draudimo sutartims, buvimą; nepranešimo apie nesumokėtos draudimo įmokos dalį; šalių elgesio sutarties vykdymo metu.

19.       Nagrinėjamu atveju visų pirma atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad klausimas dėl draudimo sutarties nutraukimo ir naujos sutarties pasirašymo buvo inicijuotas jau po draudiminio įvykio, o likusios perskaičiuotos draudimo įmokos dalies sumokėjimo (168,48 Eur) užskaita atlikta 2021 m. spalio 20 d. Tai patvirtina ieškovo atsakovei 2021 m. spalio 11 d. siųstas elektroninis laiškas (e. bylos 1 t., b. l. 64) bei atsakovės informacinės sistemos duomenys (e. bylos 1 t., b. l. 65). Todėl spręstina, kad draudiminio įvykio metu draudimo sutartis Nr. LT21-TCA-00263643-6 turėjo būti vykdoma taip, kaip šalys ją sudarydamos susitarė, o aplinkybės dėl draudimo sutarties nutraukimo ir naujos sutarties sudarymo nagrinėjant šį ginčą neturi teisinės reikšmės. Tuo tarpu perskaičiuotos draudimo įmokos dalies sumokėjimo (168,48 Eur) užskaita gali būti vertinama tik kaip pavėluotas draudimo įmokos sumokėjimas, kuris yra sutarties pažeidimo padarinių šalinimas, ir kuris nepaneigia sutarties pažeidimo, kaip pagrindo regreso teisei pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį įgyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2013).

20.       Taigi, atsakovė iki 2021 m. rugsėjo 30 d. turėjo pareigą sumokėti antrąją 250 Eur įmoką, tačiau šios pareigos neįvykdė. Kaip jau minėta, tokios pareigos nesilaikymas vertinamas kaip draudėjo sutartinių pareigų pažeidimas ir sudaro pagrindą draudikui, išmokėjusiam išmoką, reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis). 

21.       Kartu pažymėtina, kad, nors draudikas ir turi teisės normose numatytą pareigą išsiųsti draudėjui rašytinį pranešimą dėl eilinės draudimo įmokos sumokėjimo vėlavimo, kaip tai numato Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sąlygų (patvirtintos 2004-04-23 LR draudimo priežiūros nutarimu N-47) 27 punktas, tačiau nėra jokio teisinio pagrindo vertinti, kad tokio pranešimo neišsiuntimas sąlygotų draudiko teisės į visos išmokėtos draudimo išmokos susigrąžinimą praradimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios draudiko pareigos nevykdymas yra tik vienas iš pagrindų mažinti draudiko teisės į išmokėtos draudimo išmokos susigrąžinimą apimtį.

22.       Taip pat ta aplinkybė, kad draudikas tokio rašytinio pranešimo neišsiuntė draudėjui, nereiškia, kad ieškovas nelaikė atsakovės skolinga pagal draudimo sutartį. Pažymėtina, kad vėliau draudikas perskaičiavo draudimo įmoką ir užskaitė ją iš kitos sutarties, taigi, ją priėmė.

23.       Spręstina, kad pareigos draudikui išsiųsti draudėjui rašytinį pranešimą dėl eilinės draudimo įmokos sumokėjimo vėlavimo nustatymas teisės aktuose yra draudiką drausminanti norma, kuri eliminuoja draudiko naudojimąsi situacija, kai draudėjas dėl, pvz.: aplaidumo, pamiršta sumokėti draudimo įmoką. Akivaizdu, kad tuo atveju, jei draudėjui vėluojant sumokėti eilinę draudimo įmoką, draudikas įgytų teisę į visą išmokėtos draudimo išmokos grąžinimą, toks vėlavimas būtų naudingas draudikui, nes susidarytų laikotarpiai, kai draudiminė apsauga taptų faktiškai netaikoma, o draudikas vis tiek gautų (nors ir vėluojančią) visą draudimo įmoką. 

24.       Atsižvelgtina ir į tai, kad nagrinėjamu atveju tarp draudiko pareigos išsiųsti pranešimą atsiradimo momento (2021 m. spalio 1 d.) ir draudiminio įvykio 2021 m. spalio 8 d. praėjo vos 8 dienos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks laikotarpis nėra žymus.

25.       Tuo pačiu teisėjų kolegija atsižvelgia į šios nutarties 18–24 punktuose nurodytus argumentus, taip pat į tai, kad dalis draudimo įmokos pagal sutartį buvo sumokėta laiku, likusi draudimo įmokos dalis, nors ir pavėluotai, taip pat buvo sumokėta (perskaičiuota ir užskaityta iš kitos sutarties), o draudikas, vykdydamas sutartį, taip pat pažeidė teisės normų reikalavimus - nepranešė draudėjui apie nesumokėtos draudimo įmokos dalį. Todėl sprendžia, kad abi sutarties šalys padarė lygiaverčius sutarties bei teisės normų pažeidimus ir yra pagrindas draudiko teisės į išmokėtos draudimo išmokos susigrąžinimą apimtį mažinti 50 proc.

26.       Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas - ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės priteistina 1 824,77 Eur.

     Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

27.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

28.       Byloje nesant ginčo dėl sumokėtų sumų paskaičiavimo teisingumo, teisėjų kolegija bylinėjimosi išlaidų jų dydžio prasme neperskaičiuoja, o tik paskirsto atsižvelgdama į pakeitus sprendimą pasikeitusią tenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją (CPK 93, 98 straipsniai).

29.       Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas 50 proc. dalimi, todėl šalys įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, atlyginimą.

30.       Nagrinėjamu atveju patikslinto ieškinio suma yra 3 649,53 Eur, todėl byloje iš viso mokėtinas 82,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovas 2022 m. spalio 28 d. sumokėjo 11,00 Eur žyminį mokestį valstybei, taip pat 2022 m. gruodžio 1 d. sumokėjo 34,00 Eur žyminį mokestį ir 2023 m. vasario 28 d. sumokėjo 37,00 Eur žyminį mokestį valstybei (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 89). Patikslintą ieškinį tenkinus 50 proc., likusi 50 proc. dalis ieškovui priteistina iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis), todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 41 Eur žyminio mokesčio dalis.

31.       Be to, ieškovas už vertimo paslaugas sumokėjo 173,02 Eur (elektroninės bylos apyrašo 2 t., b. l. 1 – 2). Ieškovas šiais dokumentais rėmėsi kaip įrodymais pagrindžiančiais savo reikalavimą, todėl šios išlaidos laikytinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl taip pat priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). 50 proc. šių išlaidų, t. y. 86,51 Eur priteistina iš atsakovės.

32.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nepriklausomai nuo kiekvienos iš šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, nė vienai iš šalių nelaimėjus bylos didesne dalimi nei kita šalis, ieškovas ir atsakovė paliktini prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisine gynyba.

33.       Valstybė šioje byloje patyrė 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šios išlaidos valstybei, jas perskirsčius proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, iš šalių nepriteistinos, kadangi kiekvienai iš šalių tektų pareiga sumokėti po mažiau nei 8 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

34.       Atsakovė, teikdama apeliacinį skundą, sumokėjo 82 Eur žyminį mokestį. Apeliacinį skundą patenkinus 50 proc., likusi 50 proc. dalis, t. y. 41 Eur, atsakovei priteistina iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

35.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nepriklausomai nuo kiekvienos iš šalių apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, nė vienai iš šalių nelaimėjus bylos didesne dalimi nei kita šalis, ieškovas ir atsakovė paliktini prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisine gynyba.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dananta“, juridinio asmens kodas 170742920, ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, juridinio asmens kodas 300066565, naudai 1 824,77 Eur draudiminės išmokos išlaidų, bylinėjimosi išlaidas – 41 Eur žyminio mokesčio, 86,51 Eur už vertimo paslaugas.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dananta“ ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ naudai 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.”

Priteisti iš ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, juridinio asmens kodas 300066565, 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dananta“, juridinio asmens kodas 170742920.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                         Laima Kriaučiūnaitė

Tomas Romeika

                                                Rasa Urbanavičiūtė