Civilinė byla Nr. 2-661-577/2025
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00012-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.2; 3.1.14.8.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl pripažinimo, kad atsakovė pažeidė ieškovo teises, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, antstoliai V. P. ir N. A.,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. 2025 m. sausio 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:
1) pripažinti, kad atsakovė Lietuvos Respublika pažeidė ieškovo teisę į teisingą bylų nagrinėjimą, veiksmingą teisinę gynybą, skleidė dezinformaciją, žemino orumą, klastojo faktus ir aplinkybes, baudžiamojo ir civilinio proceso tvarka neatlygino ieškovui padarytos ir patirtos žalos ieškinyje nurodytų faktų ir aplinkybių pagrindu;
2) pripažinti, kad tretieji asmenys Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija), antstoliai V. P. ir N. A., Lietuvos Respublikos teismai, neužtikrinę skolų neišieškojimo iš paskirtos 200 Eur finansinės paramos ir ieškovo velionio tėvo laidojimo pašalpos, padarė ieškovui turtinę ir neturtinę žalą;
3) pripažinti atsakovę antikonstitucine kriminaline recidyvistine organizacija ir plėšikų gauja, Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą, Kauno apygardos teismą ir apylinkės teismus kriminalinėmis recidyvistinėmis institucijomis, teisėjus – įžūliais, šališkais ir priklausomais kyšininkais, padariusiais ieškovui turtinę ir neturtinę žalą;
4) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos teismai ir teisėjai įžūliai vykdo ir vykdė organizuotą tęstinį sistemingą ieškovo atžvilgiu įvykdytų neteisėtų veiksmų ir nusikaltimų slėpimą civilinėse bylose, kad nebūtų atlyginta ieškovui padaryta žala;
5) priteisti ieškovui iš atsakovės 1 500 025,12 Eur turtinės ir 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismo sprendimo vykdymą pavesti Teisingumo ministerijai.
2. Nurodė, kad tretieji asmenys antstoliai V. P. ir N. A. netinkamai vykdė išieškojimo veiksmus, išieškojimą nukreipdami į ieškovo pensiją, finansinę paramą bei valstybės paskirtą laidojimo išmoką. Antstoliai nenustatė lėšų, esančių ieškovo banko sąskaitoje, rūšies ir kilmės, atliko dvigubus išieškojimus iš lėšų, į kurias išieškojimas negali būti nukreiptas. Banko mokesčiai ir valstybės įmonės (toliau –VĮ) Registrų centro palaikymo mokesčiai ieškovui nebuvo grąžinti. Ieškovas ne kartą kreipėsi su ieškiniais į teismus dėl žalos, patirtos netinkamai vykdant išieškojimo veiksmus, atlyginimo, tačiau teismai, veikdami nusikalstamai ir organizuotai, nustatė nepagrįstus ieškinio trūkumus ir (arba) juos atsisakydavo priimti. Todėl teisėjai turi būti pripažinti kyšininkais, teismai – kriminalinėmis recidyvistėmis institucijomis, ieškovui priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Ieškovo teigimu, 1 500 025,12 Eur turtinę žalą patvirtina ieškiniai civilinėse bylose Nr. 2-6234-490/2022, Nr. 2-2014-527/2023, Nr. 2-9258-559/2023, Nr. 2-10932-490/2023 ir kt. 1 000 000 Eur neturtinę žalą ieškovas grindė atsakovės tyčiniu vilkinimu baudžiamojo ir civilinio proceso tvarka atlyginti padarytą žalą, trukdymu realizuoti teisę į veiksmingą teisinę gynybą, orumo žeminimu ir kt.
3. Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-761-480/2025 atsisakė priimti ieškovo A. B. ieškinį. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-289-464/2025 panaikino minėtą Kauno apygardos teismo nutartį ir perdavė ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškinio priėmimo klausimą išsprendė teisėja, kurios priimtas procesinis sprendimas (nutartis atsisakyti priimti ieškinį) buvo paminėtas turtinės žalos ieškovui padarymo kontekste. Teisėja turėjo įsitikinti, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 65–66 straipsnyje numatytų kliūčių išspręsti šio ieškinio priėmimo klausimą, o tokių kliūčių esant – nusišalinti. Tik atlikus nurodytą procesinį veiksmą būtų galima vertinti, kad tinkamas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimo procesas yra užtikrintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2025 m. birželio 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. B. ieškinį ir jį kartu su priedais grąžino ieškovui.
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodytos aplinkybės apie trečiųjų asmenų (antstolių) atliktus procesinius veiksmus vykdymo procese išieškant skolas iš ieškovo lėšų, Teisingumo ministerijos informacijos viešas paskelbimas apie išieškojimo iš asmenims išmokėtų išmokų, susijusių su pandemija ir paskelbtu karantinu, ribojimus, ir ieškovo teigimu, neužtikrinimas, kad viešai paskelbtos informacijos būtų laikomasi, lėmęs faktą, jog nebuvo grąžinti VĮ Registrų centrui sumokėti mokesčiai, pašto išlaidos, ir tuo padaryta 7,38 Eur, 10,87 Eur, 1,89 Eur, 3,98 Eur turtinė žala, nėra susiję su pareikštu ieškiniu dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnis), atlyginimo. Reikalavimai dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo yra reiškiami tiesiogiai antstoliui ir (ar) jo draudikui.
6. Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas pripažinti, kad tretieji asmenys ir teismai, neužtikrinę skolų neišieškojimo iš paskirtos 200 Eur finansinės paramos ir laidojimo pašalpos, padarė ieškovui turtinę ir neturtinę žalą, nesukels ieškovui materialiųjų teisinių padarinių. Faktinės aplinkybės apie galimai neteisėtus antstolių, kitų valstybės institucijų veiksmus gali sudaryti faktinį ieškinio pagrindą, reiškiant reikalavimą dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo minėtiems asmenims, tačiau tokio pobūdžio reikalavimas atsakovei Lietuvos valstybei dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą, negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas. Nurodytais motyvais teismas atsisakė priimti ieškinio reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
7. Ieškinio 1, 3–4 reikalavimų pirmosios instancijos teismas taip pat nepriėmė kaip nenagrinėtinų teisme. Teismas nurodė, kad reikalavimai pripažinti ieškovo nurodytas faktines aplinkybes nesukels materialiųjų teisinių pasekmių.
8. Teismas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimas priteisti ieškovui iš atsakovės Lietuvos valstybės 1 500 025,12 Eur turtinės ir 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą gali būti nagrinėjamas teisme, tačiau ieškovas nenurodė bent minimalius tikėtinumo kriterijus atitinkančių faktinių aplinkybių apie tai, kuo pasireiškė teismų priimtų procesinių sprendimų neteisėtumas, kokiu būdu tokie procesiniai sprendimai ieškovui sukėlė žalą, kaip teismo ar teisėjų veiksmai, atlikti civilinėse bylose, susiję priežastiniu ryšiu su ieškovui kilusia žala. Teismo vertinimu, ieškovas nepagrindė ir turtinės žalos dydžio – nenurodė ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 2 dalis). Ieškovo ieškinio reikalavime nurodyta suma nelemia bylos teismingumo apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui (CPK 27 straipsnio 1 punktas). Teismas preliminariai nusprendė, kad ieškovas reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, o tokius reikalavimus nagrinėja apylinkės teismai, kaip pirmosios instancijos teismai.
9. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas reikalavimus formuluoja įžeidžiančiai, naudodamas žeminančio pobūdžio epitetus; netinkamo procesinio elgesio nekeičia, o akivaizdus ir sąmoningas ieškovo piktnaudžiavimas teise eliminuoja ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Teismas ieškovo ieškinio reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo taip pat atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
10. Teismas išaiškino, kad ieškovas turi teisę kreiptis dėl teisinės pagalbos į bet kurį jo pasirinktą (arba turimą) advokatą (advokato padėjėją), taip pat į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, dėl valstybės garantuojamos (t. y. iš dalies arba visiškai (priklausomai nuo teikiamos pagalbos apimties, asmens turtinės padėties) apmokamos iš valstybės lėšų) antrinės teisinės pagalbos suteikimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Atskirajame skunde ieškovas A. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priimti atskirąją nutartį dėl teisėjos neteisėtų veiksmų, slepiant nuo civilinės ir baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą bei jo teisėjus dėl jų neteisėtais ir nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, bei pradėti ikiteisminį tyrimą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Apskųstą nutartį priėmė šališka ir priklausoma, suinteresuota bylos baigtimi teisėja, kuri siekė nepradėti civilinės bylos, kad išvengtų ieškinio faktinių aplinkybių, įrodymų ir tęstinių nusikalstamų teisėjų veiksmų vertinimo. Teisėja negali objektyviai ir nešališkai išnagrinėti bylos, kadangi turės vertinti Kauno apygardos teismo ir jo teisėjų, su kuriais dirba, neteisėtus veiksmus. Šią poziciją ieškovas grindžia Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2K-14-896/2023 pateiktais išaiškinimais. Be to, pasak ieškovo, apskųstoje nutartyje perrašyta 2025 m. sausio 21 d. nutartis.
11.2. Teisėja antikonstituciniais, neteisėtais, nusikalstamais veiksmais nepradeda proceso, siekdama nuslėpti nusikalstamus teisėjų veiksmus, kurie tęsiasi 40 metų. Ieškovo teigimu, nusikalstamus veiksmus patvirtina pridedami procesiniai sprendimai. Nutartimi siekiama pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką. CPK 299, 300 straipsnių pagrindu turėjo būti kreiptasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo arba, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, byla išnagrinėta iš esmės. Apskųsta nutartis turi būti panaikinta ir priimta nutartis dėl nutartį priėmusios teisėjos neteisėtų bei nusikalstamų veiksmų.
11.3. Teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 3 dalies, 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25, 109 straipsnių nuostatas. Egzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai, nes nutartis yra be motyvų. Teismas nenurodė, į kurią instituciją kreiptis su 1–4 reikalavimais, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Atsisakymas išnagrinėti minėtus reikalavimus yra antikonstitucinis. Nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad šių reikalavimų patenkinimas ieškovui nesukels materialiųjų pasekmių.
11.4. Teismas netinkamai taikė CPK 18, 279 straipsnio 4 dalį, pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Apskųstoje nutartyje nepateikti motyvai, kuriais pagrįsta išvada apie nustatytas aplinkybes ir faktus kitose civilinėse bylose, kurie neva iš naujo ginčijami šioje civilinėje byloje.
11.5. Teismas netinkamai taikė CPK 27 straipsnio 1 dalies, 135 straipsnio 1 dalies 2–3 punktų, 2 dalies nuostatas, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 30 straipsnių nuostatas, teisę kreiptis į teismą. Nutartyje neteisingai ir neteisėtai nurodoma, kad ieškinyje ir jo prieduose nenurodyti ir nepateikti įrodymai apie turtinės žalos dydį. Pasak ieškovo, padarytą turtinę žalą sudaro nuostoliai ir negautos pajamos, kurios būtų gautos, jeigu nebūtų neteisėtų teisėjų veiksmų. Iš ieškinio priedų (2024 m. birželio 3 d. nutarties, 2024 m. kovo 5 d. kasacinio skundo, jo siuntimo ir įteikimo patvirtinimo ir kt.) akivaizdu, kad dėl neteisėtų teisėjų veiksmų padaryti nuostoliai ir negautos 500 025,12 Eur pajamos, todėl ginčas teismingas apygardos teismui. Apeliantas nurodo, kad neturtinę žalą vertina 1 000 000 Eur. Ieškovas prašo panaikinti nutartį.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo -nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Ieškovas su atskiruoju skundu pateikė Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-14-896/2023, Kauno miesto teismo 1991 m. sausio 2 d. nutartį, 1994 m. rugsėjo 16 d. pirkimo–pardavimo sutartis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 1995 m. kovo 28 d. atsakymą Nr. 02-B-316 ir kt.
14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Apskųstos nutarties pagrįstumo bei teisėtumo vertinimas atliekamas pagal jos priėmimo metu buvusias bei teismui nurodytas aplinkybes, t. y. vertinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsisakyti priimti ieškinį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad didelė dalis su atskiruoju skundu pateiktų dokumentų buvo pridėti prie ieškinio. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina su atskiruoju skundu pateiktų dokumentų.
Dėl teisėjos (ne)šališkumo
16. Ieškovas teigia, kad apskųstą nutartį priėmė šališka ir priklausoma, suinteresuota bylos baigtimi, teisėja. Pasak apelianto, teisėja negali objektyviai išnagrinėti šios civilinės bylos, nes turi vertinti Kauno apygardos teismo ir jo teisėjų, su kuriais dirba, neteisėtus veiksmus civilinėse bylose, dėl kurių prašoma atlyginti padarytą žalą. Be to, teisėja tik perrašė Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartį. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
17. Visų pirma, ieškovas kreipėsi su ieškiniu būtent į Kauno apygardos teismą, ieškinyje prašymo nušalinti visus Kauno apygardos teismo teisėjus ir bylą perduoti kitam teismui nereiškė. Aplinkybių, kad ieškinys yra susijęs su apskųstą nutartį priėmusios teisėjos veiksmais, nenustatyta (apeliantas tokių duomenų nenurodo ir atskirajame skunde). Ieškovo teiginiai, kad apskųstoje nutartyje perrašyta Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartis, taip pat nepagrįsti. Apskųstos nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas savarankiškai ir išsamiai vertino visų ieškovo ieškinio reikalavimų priėmimo klausimą. Procesinis sprendimas (atsisakymas priimti ieškinį) savaime nereiškia, kad apskųstą nutartį priėmusi teisėja buvo šališka, suinteresuota bylos baigtimi. Konkrečių teisėjos šališkumą galinčių patvirtinti aplinkybių apeliantas nenurodė.
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019).
19. Taigi, ieškovas nepateikė įtikinamų bei objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų spręsti dėl apskųstą nutartį priėmusios teisėjos šališkumo, o vien subjektyvus situacijos vertinimas savaime neįrodo teisėjos šališkumo fakto.
Dėl pagrindų atsisakyti priimti ieškinį (ne)buvimo
20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
21. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-74-611/2021, 20-23 punktai; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-1075/2021, 20 punktas).
22. Teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020, 30 punktas). Teismo pareiga ex officio patikrinti, ar ginčas nagrinėtinas teisme, apima ir pareigą patikrinti, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku. Kreipimasis į teismą negali būti savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galimai pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-421/2022, 30 punktas). Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-690/2018; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018; 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019; 2022 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-421/2022).
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad keturių pirmų ieškinio reikalavimų patenkinimas nesukeltų ieškovui materialiųjų teisinių pasekmių, atsisakė priimti šiuos reikalavimus CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtinus teisme civilinio proceso tvarka. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės apie galimai neteisėtus antstolių, kitų valstybės institucijų veiksmus gali sudaryti faktinį ieškinio pagrindą, reiškiant reikalavimą dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo minėtiems asmenims, tačiau tokio pobūdžio reikalavimas atsakovei Lietuvos valstybei dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą, negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas; Teisingumo ministerijos ir antstolių neteisėtų veiksmų vertinimas nesusijęs su pareikštu ieškiniu dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjų ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo. Ieškinio reikalavimą dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo teismas atsisakė priimti nustatęs esminius ieškinio trūkumus; teismas nurodė, kad akivaizdus ir sąmoningas ieškovo piktnaudžiavimas teise eliminuoja ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
24. Apeliantas, nesutikdamas su apskųstos nutarties motyvais, kad Teisingumo ministerijos ir antstolių neteisėtų veiksmų vertinimas nesusijęs su pareikštu ieškiniu dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjų ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo, ir kad toks ieškinio reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, teigia, jog šio reikalavimo nagrinėjimo teisme klausimas jau buvo išspręstas įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose civilinėse bylose Nr. 2-2014-527/2023, Nr. 2-6234-490/2022, Nr. 2-1421-482/2021, Nr. 2-9258-559/2023 ir kitose. Pasak apelianto, įsiteisėję teismų sprendimai yra privalomi vykdyti.
25. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad ieškovo nurodytose civilinėse byloje ieškiniai nebuvo priimti nagrinėti – juos arba buvo atsisakyta priimti, arba ieškiniai grąžinti nepašalinus teismo nurodytų trūkumų. Duomenų, kad teismai buvo priėmę nagrinėti analogiškus ieškovo ieškinio reikalavimus, nėra.
26. Apeliantas teigia, kad, nustačius, jog nors vienas ieškinio reikalavimas nagrinėtinas teisme, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Šie atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo nuspręsti, kad apskųsta nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Ieškovas paminėtus teiginius grindžia CPK 24 straipsnio, nustatančio bylos priskyrimo teismui prioritetą, nuostatomis, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad ginčas (atitinkami ieškovo reikalavimai) turi būti nagrinėjamas kitoje institucijoje; minėta, teismas nusprendė, kad reikalavimai pripažinti atitinkamas faktines aplinkybes nesukels ieškovui materialiųjų teisinių pasekmių ir būtent dėl šios priežasties ieškinį laikė nenagrinėtinu teisme. Tokiu atveju teismas, atsisakęs priimti pirmuosius keturis reikalavimus, neturėjo nurodyti, į kurią instituciją ieškovas turi kreiptis. Taigi, priešingai, nei nurodo apeliantas, nesant informacijos, kuriai institucijai ieškovas turi pareikšti 1–4 ieškinio reikalavimus, nutartis nelaikytina be motyvų ir (ar) neteisėta.
27. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas, todėl teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas. Dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ir procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, kad dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).
28. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo išvadas dėl kiekvieno ieškovo reikalavimo (ne)priėmimo. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo argumentais, kad apskųsta nutartis yra be motyvų, t. y. egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.
29. Atskirajame skunde nurodyti ieškovo teiginiai, kad pirmųjų keturių ieškinio reikalavimų patenkinimas sukels materialiąsias pasekmes, nes bus pripažintas atsakovės institucijų organizuotas nusikalstamos veikos ir persekiojimo vykdymas ieškovo ir jo artimųjų atžvilgiu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 100 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos vykdymas, taip pat nepagrįsti. Šiuo atveju ieškovas pasirinko savo teises ginti civilinio proceso numatytomis priemonėmis, pareikšdamas ieškinį. Nagrinėdami civilines bylas teismai nenustato nusikalstamos veikos požymių, numatytų baudžiamajame įstatyme.
30. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad civilinėje byloje pagal ginčą dėl pažeistos teisės gynimo ieškiniu pareikštas savarankiškas reikalavimas, kurio esmę sudaro pažeistos teisės konstatavimas, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, negali būti traktuojamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, kadangi jis pats savaime neapgina pažeistos teisės ir nesukuria teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Pripažinimas, kaip pažeistos ar ginčijamos teisės gynimo būdas yra siejamas ne su fakto, bet su teisės pripažinimu; kaip savarankiški ieškinio reikalavimai negali būti reiškiami reikalavimai, susiję su faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-684/2023, 62 punktas; 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-214-823/2023, 55 punktas).
31. Taigi, ieškovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti keturis pirmus ieškinio reikalavimus, kaip nenagrinėtinus teisme civilinio proceso tvarka.
32. Apskųstoje nutartyje nurodyta, kad ieškinio reikalavimas priteisti ieškovui iš atsakovės Lietuvos valstybės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą pagal reiškiamą formuluotę gali būti nagrinėjamas teisme. Atsisakymą priimti šį ieškinio reikalavimą lėmė teismo nustatyti ieškinio trūkumai, taip pat nustatytas ieškovo piktnaudžiavimas teise, eliminuojantis ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
33. Pažymėtina, kad teismui paduodamas ieškinys turi atitikti įstatymo nustatytus imperatyvius ieškinio formos ir turinio reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai). Tokie reikalavimai įstatymų leidėjo yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą.
34. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui; jame, be kita ko, privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas).
35. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl žalos, padarytos teismo ir teisėjų veiksmais, atlyginimo, turi ne tik nurodyti aplinkybes, būtinas civilinės atsakomybės sąlygoms konstatuoti, bet ir pateikti faktinį jo ieškinio pagrindą pagrindžiančius įrodymus. Pareikštam reikalavimui atlyginti turtinę ir neturtinę žalą pagrįsti ieškovas turėjo nurodyti aplinkybes, pagrindžiančias šių civilinės atsakomybės sąlygų buvimą: neteisėtus veiksmus, žalos faktą bei dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-313/2024, 31 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad emocinio pobūdžio teiginiai ar nuomonė nesudaro faktinio pagrindo reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-1120/2024).
36. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir jai gali būti taikomi ribojimai, su sąlyga, kad jie atitinka teisėtą tikslą ir yra proporcingi. Jei ieškinio pagrindu nurodomos aplinkybės teikia pagrindą manyti, kad reiškiamais reikalavimais siekiama ne apginti pažeistas ieškovo subjektines teises, bet piktnaudžiauti procesu, toks procesinis elgesys gali prieštarauti subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-1120/2024).
37. Nagrinėjamu atveju, ieškovas, teigdamas apie teisėjų šališkumą, korupciją, vykdomą šantažą, provokacijas ir pan., iš esmės nenurodė, kaip (ir kokie) teismo ar teisėjų veiksmai, atlikti civilinėse bylose, susiję su ieškovui kilusia žala, aplinkybių, pagrindžiančių žalos dydį. Ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad 1 500 025,12 Eur turtinę žalą patvirtina ieškiniai ieškovo išvardintose civilinėse bylose su pateiktais įrodymais, neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų reikalavimų.
38. Ieškovas atskirajame skunde neneigia apskųstoje nutartyje nustatytos aplinkybės, kad ieškovui, kuris ieškinius dėl žalos atlyginimo Lietuvos valstybei, vartodamas įžeidžiančio turinio frazes, epitetus, teikia ne vienerius metus, sistemingai, ir kad jam ne kartą buvo išaiškinta, jog surašant procesinius dokumentus turi būti laikomasi dokumento įforminimo taisyklių, vengiama įžeidžiančių formuluočių, pagal CPK 42 straipsnį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, tačiau ieškovas teismų procesiniuose sprendimuose nurodytus įpareigojimus, motyvus ignoruoja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ieškinio nepriimtinumo nagrinėti teisme atitinka suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.
39. Apeliantas nurodo, kad esant absoliutiems apskųstos nutarties negaliojimo pagrindams, egzistuoja nusikaltimo požymiai, todėl CPK 299 ir 300 straipsnių pagrindu turi būti priimta atskiroji nutartis, o dėl nusikaltimo požymių pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad absoliutaus teismo procesinio sprendimo negaliojimo nustatymas savaime nelemia ir nereiškia nusikalstamos veikos požymių egzistavimo. Be to, šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas atmetė apelianto argumentus dėl apskųstos nutarties neteisėtumo bei nepagrįstumo. Dėl šios priežasties paminėtas ieškovo prašymas netenkinamas.
40. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o ieškovo atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Jadvyga Mardosevič