Administracinio nusižengimo byla Nr. II-8-890/2021

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00729-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.10.; 21.10.4. 

Registro objektas ROIK: 20111296479

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gegužės 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,

sekretoriaujant Ingai Borusevičienei,

dalyvaujant pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. L., 

jo atstovui advokato padėjėjui Rokui Laurenčikui,

nukentėjusiajam A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. L., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, išsituokusio, dirbančio Jūrininkų ligoninėje gydytoju, turinčio aukštąjį išsilavinimą, skundą dėl 2020 m. birželio 15 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimą Nr. 30-ANR_N-6576-2020 panaikinimo. 

Teismas

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistė 2020 m. vasario 26 d. A. L. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis Klaipėdoje, Liepojos g. 39, 2020 m. vasario 20 d., 11.01 val., vairavo transporto priemonę JAGUAR XF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė dešiniojo krašto, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus šoninio tarpo ir kliudė priešais atvažiavusį automobilį. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad tokiais veiksmais A. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 119, 126 punktų reikalavimus (b. l. 20-21).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas surašė 2020 m. birželio 15 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-6576-2020, kuriuo A. L. pripažintas kaltu ir nubaustas už protokole nurodytą nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda - 10 eurų dydžio bauda (b. l. 18-19).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2020 m. liepos 10 d. gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos persiųstas administracine tvarka nubausto A. L. skundas dėl 2020 m. birželio 15 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimo Nr. 30-ANR_N-6576-2020 panaikinimo. Skundu pareiškėjas A. L. prašo panaikinti nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, teigia, kad eismo įvykis kilo ne dėl jo, o dėl kitos transporto priemonės vairuotojo A. V. kaltės, kuris pažeisdamas KET 100 p. ir 108 p. reikalavimus, sukdamas į kairę, įvažiuodamas ir išvažiuodamas į važiuojamųjų dalių sankirtą, atsidūrė priešpriešinėje eismo juostoje. A. V. veikoje yra ir KET 139 p. pažeidimas, kadangi jis savo važiuojamoje dalyje bandydamas išvengti kliūties, ją apvažiuodamas, nedavė kelio prieš priešais atvažiuojančiam pareiškėjo automobiliui (b.l. 3-8).

Pareiškėjas A. L. teisme nurodė, kad važiuodamas į ligoninę, automobilių stovėjimo aikštelėje vairuodamas automobilį „Jaguar“, važiavo savo puse, jam važiuojant kampe matė stovintį automobilį, kuris jam nekliudė, kitoje pusėje stovėjo mikroautobusas, tada priešais išniro automobilis, trinktelėjo į jo automobilio kairįjį veidrodėlį, susilietė su to automobilio šonu. Jis iškvietė policiją, paėmė jų paaiškinimus. Pagal išmatavimus, atliktus policijos (eismo įvykio vietos schemoje, b.l. 56), mano, kad Citroen automobilis nuo sankryžos kampo yra nutolęs daugiau nei buvo nutolęs jo vairuojamas automobilis. Mano, kad Citroen vairuotojas, apvažiuodamas kliūtį (stovintį mikroautobusą, kuris eismo įvykio schemoje (b.l. 56) nėra pažymėtas, tačiau įvertintas ir nurodytas autoavarijos plane, pareigūnams atlikus bandymą, kaip transporto priemonė Nr. 1. (b.l. 86), turėjo duoti jam kelią, kadangi Citroen automobiliui kliūtis buvo stovintis mikroautobusas.

Pareiškėjo A. L. atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad A. L. atžvilgiu administracinė teisena turėtų būti nutraukta. Nurodė, kad teismo ekspertė atkreipė dėmesį į tai, jog netiksliai nurodyti duomenys, kai pareiškėjas papildomai kreipėsi į Instituciją dėl medžiagos papildymo. Neteisingai buvo nubrėžta pirmoji schema. Pirmojoje schemoje buvo pavaizduoti važiuojamųjų dalių susikirtimo kampai yra statūs, o vėliau schemoje buvo suapvalinti kampai. Nenurodytas atstumas nuo ko, iki ko matuota buvo. Viena iš svarbiausių ekspertės pastabų buvo ta, jog automobilio „Citroen“ padėtis po eisimo įvykio kelio lygio atžvilgiu nefiksuota. Tyrimas atliktas neišsamiai ir netinkamai, todėl A. L. negali būti pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą.

Nukentėjusysis A. V. teisme parodė, kad parkavimo aikštelėje važiavo savo automobiliu „Citroen“, prasilenkiant su didesniu greičiu važiavusiu „Jaguar“, pastarasis užsuko ir su savo durelėmis bei veidrodėliu trenkėsi į jo vairuojamo automobilio „Citroen“ galinę dalį. Nelogiška, kad jis savo automobilio galine dalimi trenktųsi į pareiškėjo Jaguar automobilį. Jis vairavo „Citroen“ aikštelėje, jo dešinėje pusėje stovėjo mikroautobusas, kuris pravažiuoti dviem transporto priemonėms toje vietoje nekliudė. Jis nemanevravo, o Jaguar vairuotojui reikėjo užsukti, ir Jaguaro vairuotojas neužtikrino saugaus prasilenkimo, neįvertinęs greičio, reikalingo važiuoti saugiai, trenkėsi į jo automobilio galinę dalį. Susidūrimas įvyko ant kampo parkavimo aikštelėje. Parkavimo aikštelėje nėra pagrindo matuoti vidurinių ar menamų linijų, Jaguar vairuotojas neužtikrino saugaus prasilenkimo.

Liudytoja J. K. teisme parodė, kad matė autoįvykį, ji stovėjo priešais „RIMI“ parduotuvę aikštelėje ant žolės ir laukė, kol ją pasiims, nes buvo išrašyta iš ligoninės. Pamatė, kaip nuo „RIMI“ parduotuvės pusės gan greitai važiavo automobiliu, kaip jai atrodė, kalbėdamas telefonu, vyras, o iš priešingos pusės minivenu važiavo vyras ir moteris. Tas vyras, kuris važiavo kalbėdamas telefonu, važiavo ne savo juosta, jis įvažiavo į tą kitą mašiną, kad net nebuvo galima atidaryti durelių, niekas išlipti negalėjo. „Jaguar“ automobilio vairuotojui dešinėje buvo pakankamai vietos, be to ten yra lankstas, jis turėjo pasukti, o miniveno vairuotojas važiavo tiesiai, arčiau mikroautobuso. Tas vyrukas su Jaguar dar kartą įvažiavo į tą miniveną, taip jai pasirodė, ir tik tada visi galėjo išlipti. Tas vyrukas, kuris įvažiavo, išlipęs pradėjo šaukti ant žmonių. Ji pamanė, kad žmogus elgėsi įžūliai – pats įvažiavo ir dar šaukti pradėjo, todėl davė savo telefono numerį. Toje pusėje, kur ji laukė, kampe stovėjo mašina, o priešais, ant kampo stovėjo mikroautobusas, bet vietos prasilenkti buvo pakankamai. Tas vairuotojas, kuris įvažiavo, važiavo ne savo juosta, ten važiavimas nėra tiesus, jam reikėjo pasukti. Susidūrimą pavaizdavo savo ranka nupieštame paveikslėlyje (b.l. 30).

Liudytoja J. K. teisme patvirtino savo pirminiame paaiškinime pareigūnams nurodytus teiginius (b.l. 60), kad automobilis Citroen važiavo palei dešinį kraštą, o Jaguar važiavo kuo kairiau, nors jam jo dešinėje pusėje buvo daug vietos.

Liudytoja V. K. teisme nurodė, kad jai buvo paskirta tirti ši medžiaga, ji asmeniui surašė protokolą. Asmuo nesutiko su pažeidimu, atsižvelgiant į jo atstovo prašymą, nuvyko į įvykio vietą atlikti papildomus įvykio vietos matavimus, be to, atliko mini eksperimentą su tarnybiniais automobiliais. Sustatė tarnybinius automobilius ir patikrino, ar toje vietoje dviem transporto priemonėms pakanka vietos prasilenkti, tai užfiksuota autoavarijos vietos planu ir nuotraukomis (b.l. 86, 95). Autoavarijos vietos plane neatkūrė konkretaus eismo įvykio, todėl ten eismo įvykio vietoje dalyvavusios transporto priemonės nepavaizduotos, tikslas buvo tik atlikti papildomus matavimus pagal gautą prašymą ir pažiūrėti, ar tokiomis, kaip nurodyta, sąlygomis dviem transporto priemonėms buvo pakankamas tarpas prasilenkti. To eksperimento metu paaiškėjo, kad tomis sąlygomis dviem transporto priemonėmis pakako vietos prasilenkti. Kadangi tarpas abiem automobiliams prasilenkti buvo pakankamas, tas mikroautobusas, kuris stovėjo priparkuotas Citroen automobiliui iš dešinės, negali būti laikomas kliūtimi minėtam automobiliui. Automobilių stovėjimo aikštelėje vairuotojai turi laikytis kuo arčiau dešiniojo krašto, tai nėra kelias su eismo juostomis, nes yra parkavimo vietos, kuriose leidžiama stovėti automobiliams, todėl vertintas tik tas atstumas, kuris liko tarp priparkuotų automobilių. Mano, kad jei Jaguar vairuotojas nebūtų skubotai užsukęs vairo, nebūtų įvykęs eismo įvykis. Mano, jog dėl techninės galimybės galine (Citroen) automobilio dalimi apgadinti kito automobilio (Jaguar) priekinę dalį gali pakomentuoti tik ekspertai, ar tai yra įmanoma. Citroen buvo išsitiesinęs, o Jaguar automobilis, atlikdamas manevrą, trenkėsi į automobilio Citroen galinę dalį. Pirminė eismo įvykio schema patvirtina, kad automobiliui Jaguar buvo 4 metrai nuo dešiniojo aikštelės krašto.

Liudytoja V. K. teisme patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b.l. 83-84).

Liudytojas M. R. teisme (apklaustas nuotoliniu būdu) parodė, kad jis nubraižė eismo įvykio vietos schemą (b.l. 56). Liudytojas M. R. nurodė, kad jo kolegė stovėjo prie automobilių ašių, o jis atliko matavimus. Nurodė, kad matmuo 5 metrai yra nuo priekinių automobilio „Citroen“ ratų ašies iki aikštelės krašto, matmuo 3,90 m - nuo galinių automobilio „Citroen“ ratų ašies iki aikštelės krašto. Matmuo 8,20 m yra nuo priekinių automobilio „Jaguar“ ratų ašies iki aikštelės krašto (kampo), o matmuo 4 m yra nuo priekinių automobilio „Jaguar“ ratų ašies iki aikštelės kampo, tarpas tarp automobilių – 90 cm.

Nubraižyta eismo įvykio vietos schema (b.l. 56-57), eismo įvykio vietoje padarytos susidūrusių automobilių nuotraukos (b.l. 9-12).

2020 m. vasario 20 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad A. L. automobilį „Jaguar“ po susidūrimo patraukė, norėdamas iš jo išlipti (b.l. 58).

Patikslinti eismo įvykio vietos matavimai užfiksuoti 2020 m. gegužės 6 d. autoavarijos vietos plane (b.l. 86), taip pat papildomos įvykio vietos apžiūros metu padarytos nuotraukos, kurios saugomos kompaktiniame diske (b.l. 95).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi byloje paskirta eismo įvykio ekspertizė ir ją atlikti pavesta Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus ekspertams. Ekspertams pateikti klausimai: 1) Kurio eismo įvykio dalyvio - automobilio „Jaguar XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. L. ar automobilio „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. V. - veiksmai prieš tiriamo eismo įvykio kilimą autotechniniu požiūriu prieštaravo saugaus eismo reikalavimams, buvo pagrindinė sąlyga minėtam eismo įvykiui kilti ir buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio kilimu? ; 2) Kaip sutinkamai su eismo saugumo reikalavimais turėjo elgtis minėtų automobilių vairuotojai susidariusioje eismo situacijoje?; 3) Ar automobilio „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. V. tiriamo eismo įvykio metu padarė kokius nors Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jei taip, kokius?; 4) Ar automobilio „Jaguar XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. L. tiriamo eismo įvykio metu padarė kokius nors Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jei taip, kokius?; 5) Ar automobilio „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. V. turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio? 

2021 m. kovo 25 d. teisme gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11Š-21(21), kurio išvadose nurodoma: 1) nėra galimybės atkurti pilnos šios eismo įvykio eigos ir nustatyti, kurio vairuotojo A. L. ar A. V. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini šioje eismo situacijoje bei sąlygojo šio eismo įvykio kilimą; 2) Klausimas nesprendžiamas; 3) Klausimas nesprendžiamas; 4) Klausimas nesprendžiamas; 5) Techniniu požiūriu šioje eismo situacijoje abiejų automobilių vairuotojai – „Jaguar XF“ vairuotojas A. L. ir „Citroen C4 Picasso“ vairuotojas A. V. – važiuodami kuo arčiau likusio laisvo kelio važiuojamosios dalies ploto dešinio krašto ir prieš prasilenkiant mažindami važiavimo greitį iki minimumo ar esant reikalui net ir sustodami, kad paliktų saugų eismą prasilenkiant galintį užtikrinti šoninį tarpą, turėjo techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio kilimo (b.l. 145-151).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

pareiškėjo A. L. skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. 

Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Pareiškėjas A. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad jis Klaipėdoje, Liepojos g. 39, 2020 m. vasario 20 d., 11.01 val., vairavo transporto priemonę JAGUAR XF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė dešiniojo krašto, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus šoninio tarpo ir kliudė priešais atvažiavusį automobilį. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Protokole nurodoma, kad tokiais veiksmais A. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 119, 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, skundžiamu Institucijos nutarimu jam paskirta administracinė nuobauda – 10 eurų dydžio bauda.

KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 119 punkte nurodoma, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto; 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. L. tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme neigė padaręs administracinį nusižengimą. Teismo posėdžio metu A. L. nurodė, jog važiavo savo puse, jam važiuojant kampe matė stovintį automobilį, kuris jam nekliudė, kitoje pusėje stovėjo mikroautobusas, tada priešais išniro automobilis, trinktelėjo į jo automobilio kairįjį veidrodėlį, susilietė su to automobilio šonu. Teigė, kad pagal išmatavimus, atliktus policijos „Citroen“ automobilis nuo sankryžos kampo yra nutolęs daugiau nei buvo nutolęs jo vairuojamas automobilis. Mano, kad „Citroen“ vairuotojas, apvažiuodamas kliūtį, t.y. stovintį mikroautobusą, kuris įvertintas ir nurodytas autoavarijos plane, turėjo duoti jam kelią, kadangi „Citroen“ automobiliui kliūtis buvo stovintis mikroautobusas. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais pareiškėjo A. L. argumentais ir vertina juos kritiškai.

Visų pirma, šiuos atsakomybėn patraukto asmens teiginius paneigia liudytojų ir nukentėjusiojo teismo posėdžio metu duoti parodymai, kuriuos patvirtina ir papildo byloje esantys rašytiniai įrodymai. Liudytoja V. K. teisme patvirtino, kad po įvykio nuvyko į įvykio vietą atlikti papildomus įvykio vietos matavimus ir atliko mini eksperimentą su tarnybiniais automobiliais. Ji sustatė tarnybinius automobilius ir patikrino, ar toje vietoje dviem transporto priemonėms pakanka vietos prasilenkti, tai užfiksuota autoavarijos vietos planu ir nuotraukomis, esančiomis byloje (b.l. 86, 95). Eksperimento metu paaiškėjo, kad dviem transporto priemonėmis pakako vietos prasilenkti. Mikroautobusas, kuris stovėjo priparkuotas „Citroen“ automobiliui iš dešinės, negali būti laikomas kliūtimi minėtam automobiliui. Automobilių stovėjimo aikštelėje vairuotojai turi laikytis kuo arčiau dešiniojo krašto, tai nėra kelias su eismo juostomis, nes yra parkavimo vietos, kuriose leidžiama stovėti automobiliams, todėl vertintas tik tas atstumas, kuris liko tarp priparkuotų automobilių. Liudytoja V. K. teigė, kad jeigu Jaguar vairuotojas nebūtų skubotai užsukęs vairo, nebūtų įvykęs eismo įvykis. Nukentėjusysis A. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad parkavimo aikštelėje važiavo savo automobiliu „Citroen“, prasilenkiant su didesniu greičiu važiavusiu automobiliu „Jaguar“, pastarasis užsuko ir su savo durelėmis ir veidrodžiu trenkėsi į jo vairuojamo automobilio „Citroen“ galinę dalį. Jis vairavo „Citroen“ aikštelėje, jo dešinėje pusėje stovėjo mikroautobusas, kuris pravažiuoti dviem transporto priemonėms toje vietoje nekliudė. Jis nemanevravo, o būtent „Jaguar“ vairuotojui reikėjo užsukti, ir Jaguaro vairuotojas neužtikrino saugaus prasilenkimo, neįvertinęs greičio, reikalingo važiuoti saugiai, trenkėsi į jo automobilio galinę dalį. Liudytoja J. K., tiesiogiai mačiusi eismo įvykį, teisme patvirtino, kad įvykio dieną ji pamatė, kaip nuo „RIMI“ parduotuvės pusės vyras, kalbėdamas telefonu, gan greitai važiavo automobiliu, o iš priešingos pusės minivenu važiavo vyras ir moteris. Tas vyras, kuris važiavo kalbėdamas telefonu, važiavo ne savo juosta, jis įvažiavo į tą kitą mašiną, kad net nebuvo galima atidaryti durelių, niekas išlipti negalėjo. „Jaguar“ automobilio vairuotojui dešinėje buvo pakankamai vietos, be to ten yra lankas, jis turėjo pasukti, o miniveno vairuotojas važiavo tiesiai, jis važiavo arčiau mikroautobuso. Analogiškos aplinkybės nurodomos J. K. pirminiame paaiškinime, kad automobilis „Citroen“ važiavo palei dešinį kraštą, o Jaguar važiavo kuo kairiau, nors jam jo dešinėje pusėje buvo daug vietos (b.l. 60). 2020 m. vasario 20 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog A. L. automobilį Jaguar po susidūrimo patraukė, norėdamas iš jo išlipti (b.l. 58). 2020 m. gegužės 6 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad automobilis „Jaguar“, važiavo kuo kairiau, nors dešiniau nuo automobilio „Jaguar“ buvo daug vietos (b.l. 34-35). Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais įvyky dalyvavusio nukentėjusiojo A. V. ir įvykį tiesiogiai mačiusios liudytojos J. K. parodymais, kurie sutampa tarpusavy, be to, tokius jų parodymus patvirtina ir liudytojų V. K., M. R. parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai. Liudytojai neturi jokio suinteresuotumo teigti kitaip nei matė ir prisimena. Byloje nenustatyta, kad minėti asmenys būtų priešiškuose santykiuose su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, ar kad turėtų kokį nors motyvą jį apkalbėti.

Tiek pareiškėjas A. L., tiek jo atstovas tvirtino, kad „Citroen“ vairuotojas A. V., apvažiuodamas kliūtį, t.y. stovintį mikroautobusą, turėjo duoti A. L. kelią, kadangi „Citroen“ automobiliui kliūtis buvo stovintis mikroautobusas. Nurodė, kad KET 139 punkte nurodoma kad, jeigu su priešais važiuojančia transporto priemone prasilenkti sunku, kelią privalo duoti vairuotojas, kurio pusėje yra sunku. Teismas tokius pareiškėjo ir jo atstovo argumentus vertina kaip nepagrįstus.

Liudytoja V. K. teisme nurodė, kad po įvykio nuvyko į įvykio vietą atlikti papildomus įvykio vietos matavimus ir atliko eksperimentą su tarnybiniais automobiliais. Kaip nurodoma liudytojos V. K. tarnybiniame pranešime, pastačius tarnybinius automobilius VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad esant tokioms aplinkybėms, pravažiavimui tarp minėtų stovinčių automobilių yra 5,56 m tarpas, kuris yra daugiau nei pakankamas kad įvykio vietoje prasilenktų padidinto pravažumo automobiliai Toyota Rav4 ir Land Rover Freelander 2 (b.l. 83-84).  Minėtas eksperimentas užfiksuotas autoavarijos vietos plane bei nuotraukose, esančiose byloje (b.l. 86, 95). Minėto eksperimento ir papildomų matavimų duomenys taip pat patvirtina liudytojos J. K. teisme nurodytas aplinkybes, kad įvykio metu abiem įvykyje dalyvavusioms transporto priemonėmis pakako vietos prasilenkti. Mikroautobusas, kuris stovėjo priparkuotas „Citroen“ automobiliui iš dešinės, negali būti laikomas kliūtimi minėtam automobiliui. Nukentėjusysis A. V. teisme patvirtino, kad dešinėje pusėje stovėjęs mikroautobusas pravažiuoti dviem transporto priemonėms toje vietoje nekliudė. Akivaizdu, jog įvykio dieną nukentėjusiojo vairuojamam automobiliui „Citroen“ stovintis mikroautobusas nebuvo kliūtis, nes dviem transporto priemonėms buvo pakankamai vietos prasilenkti. KET 119 punkte nurodoma, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

Byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog būtent pareiškėjo A. L. veiksmai - vairuodamas automobilį „Jaguar“ nesilaikė dešiniojo krašto, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus šoninio tarpo - sąlygojo šioje byloje tiriamo eismo įvykio kilimą ir lėmė abiejų transporto priemonių apgadinimą.

Nors Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11Š-21(21), išvadoje nurodoma, kad nėra galimybės atkurti pilnos šios eismo įvykio eigos ir nustatyti, kurio vairuotojo A. L. ar A. V. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini šioje eismo situacijoje bei sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (b.l. 145-151), tačiau teismas, įvertinęs nuoseklius ir išsamius nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, atsižvelgdamas į byloje surinktus rašytinius įrodymus (tarnybinius pranešimus, pirminius paaiškinimus dėl kilusio eismo įvykio, eismo įvykio schemos, fotonuotraukas bei policijos pareigūnės atliktą bandymą), daro išvadą, jog šiuo atveju eismo įvykis kilo būtent dėl pareiškėjo A. L. veiksmų, t.y. jis vairavo transporto priemonę, nesilaikė dešiniojo krašto, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus šoninio tarpo ir kliudė priešais atvažiavusį automobilį. Taigi, pareiškėjo A. L. veiksmai Institucijos kvalifikuoti teisingai ir atitinka ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei patikrinęs byloje esančius įrodymus, teismas neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Administracinė nuobauda skirta sankcijos ribose, atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta A. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Esant tokioms aplinkybėms bei aptartam teisiniam reglamentavimui, nėra pagrindo naikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-6576-2020, todėl A. L. skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

pareiškėjo A. L. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. birželio 15 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-6576-2020 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja