Administracinė byla Nr. AS444-391/2013
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03267-2012-6
Procesinio
sprendimo kategorijos: 63.3.3. (S)
LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio
9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos
pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės
rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bendras turtas“ atskirąjį skundą dėl
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutarties
administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bendras
turtas“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl rašto panaikinimo,
įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I.
Vilniaus apygardos administraciniame
teisme 2012 m. gruodžio 20 d. gautas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir
UAB) „Bendras turtas“ (toliau – pareiškėjas) skundas, pasirašytas advokato E. K., kuriame prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos
prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus
miesto skyriaus 2012 m. lapkričio 19 d. raštą Nr. 495JN(14.49.105)-1558 ir
įpareigoti atsakovą išnuomoti pareiškėjai 0,6990 ha valstybinį žemės sklypą,
esantį Gedvydžių g. 17, Vilniuje, kadastro Nr. 0101/0008:1294.
Teismas 2012 m. gruodžio 27 d. nutartimi
kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu nustatyti bylos rūšinį
teismingumą. Teisme 2013 m. kovo 5 d. gauta 2013 m. vasario 21 d. Specialiosios
teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar
administraciniam teismui klausimams spręsti nutartis, kuria nutarta, kad byla
teisminga administraciniam teismui, byla grąžinta Vilniaus apygardos
administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo
klausimą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas
2013 m. kovo 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37
straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi pareiškėjas nepasinaudojo
privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.
Nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į NŽT
Vilniaus miesto skyrių su prašymu išnuomoti žemės sklypą, kadastro Nr.
0101/0008:1294, esantį Gedvydžių g. 17, Vilniuje. Dėl šio prašymo NŽT Vilniaus
miesto skyrius priėmė pareiškėjos skundžiamą 2012 m. lapkričio 19 d. raštą Nr.
495JN-(14.49.105.)-1558. Taigi ginčas kilo žemės reformos teisinių santykių
srityje. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos
įstatymas) 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundus dėl žemės reformos
metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir
perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų
teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės
įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja NŽT
teritoriniai padaliniai. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad NŽT
teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus
atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai,
parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą,
skundžiami NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. 4 dalyje
nustatyta, kad NŽT vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ
nustatyta tvarka. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį tiesiai
teismui skundžiami sprendimai dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar
perdavimo neatlygintinai naudotis. Pareiškėjos atveju sprendimas dėl
valstybinės žemės nuomos nepriimtas, todėl iškilęs ginčas turėjo būti
sprendžiamas Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta išankstinio ginčų
nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tokia ginčo sprendimo tvarka ir buvo išaiškinta
skundžiamame rašte.
II.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b.
l. 35–37), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir
priimti UAB „Bendras turtas“ skundą.
Teigia, kad atsisakymas išnuomoti žemės
sklypą nepatenka į Žemės reformos įstatymu reglamentuojamą santykių sritį,
todėl negali būti taikomas šio įstatymo 18 straipsnis. Remdamasis Žemės
reformos įstatymo 1 straipsniu, 4 straipsnio 2 dalimi teigia, kad žemės nuoma
neapima žemės reformos proceso (žemės sklypas suformuotas ne pagal žemėtvarkos
projektą), nei privatizavimo, atitinkamai negali būti taikomas ir įstatymo 18
straipsnis. Mano, kad santykis tarp atsakovo yra sureguliuotas Lietuvos
Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) (1 str., 32 str. 3
d.). Teigia, kad ginčo teisiniai santykiai yra apibrėžti Žemės įstatymo 9
straipsnyje ir jie turi būti nagrinėjami Žemės įstatymo 44 straipsnio 1 dalies
nustatyta tvarka t. y. sprendžiamas teisme.
Pareiškėjo vertinimu, kad net ir tuo
atveju, jeigu būtų nustatyta, kad ginčo teisiniam santykiui taikomos Žemės
reformos įstatymo nuostatos, šiam ginčui neturėtų būti taikoma išankstinė ginčų
nagrinėjimo tvarka.
Teigia, kad Žemės reformos įstatymo 3
dalis turėtų būti aiškinama sistemiškai kartu su šio straipsnio 2 dalimi, kuri
aiškiai nurodo, kad ši norma reglamentuoja tik skundų nagrinėjimą dėl žemės
reformos metu suformuotų žemės sklypų. Be to pabrėžia, kad atsakovas ginčijamu
raštu atsisakė išnuomoti žemės sklypą, prašydamas pateikti naują žemės sklypo
planą t. y. priėmė galutinį sprendimą ir pareikalavo, kad pareiškėjas iš naujo
atliktų visas procedūras ir parengtų žemės sklypo planą, Lietuvos Respublikos
teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, todėl mano kad šiuo atveju
atsisakymas patenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytą
išimtį ir gali būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme.
Taip pat mano, kad esant atsisakymo
išnuomoti žemės sklypą vilkinimui, bei iš anksto suformuotai NŽT nuomonei ginčo
klausimu, pareiškėjui turi būti suteikiama teisė nepasinaudoti išankstine ginčų
nagrinėjimo tvarka. Remdamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo
įstatymo 31 straipsniu, teigia, kad šiuo atveju atsakovas vilkina veiksmų
atlikimą. Nurodo, kad privalomas veiksmų neatlikimas, jų vilkinimo skundimas
ikiteismine tvarka, kai žinoma išankstinė skundą nagrinėsiančios institucijos
pozicija, neatitiktų efektyvaus teisių gynimo mechanizmo požymių.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Teisė kreiptis į teismą
teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos
kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Lietuvos Respublikos administracinių
bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22–24, 32–33 straipsniai. Be to, būtina laikytis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės
kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo
sąlygų. Asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai
laikosi tai bylų kategorijai įstatymų
nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Jei šios
tvarkos nesilaikoma, teismas atsisako priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas), o jei
byla jau iškelta ir tokia tvarka nebegalima pasinaudoti – nutraukia bylą (ABTĮ 101 straipsnio 7 punktas), kitu atveju
skundą palieka nenagrinėtą (ABTĮ 103 straipsnio 1
punktas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-168/2009). Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos administracinis
teismas ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu motyvavo
atsisakymą priimti pareiškėjo skundą, nurodydamas, kad pareiškėjas nesilaikė
tai bylų kategorijai įstatymo
nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.
Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka
su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir teigia, kad šiuo atveju
ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nebuvo privaloma.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos
įstatymo (toliau – ir Žemės refomos įstatymas) 18 straipsnio 1 dalimi, sprendimus dėl
valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis
asmenys gali apskųsti teismui. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad
skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės
privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų
ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl
valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis
priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
teritoriniai padaliniai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio
ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus
sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn
neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės
sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Žemės reformos
įstatymo 18 str. 3 d.). Nacionalinės žemės tarnybos
prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės reformos
įstatymo 18 str. 4 d.).
Pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju tarp
pareiškėjo ir atsakovo susiklostę teisiniai santykiai nepatenka į Žemės
reformos įstatymo reglamentuojamų teisinių santykių sritį. Žemės reformos
įstatymo 2 straipsnyje nustatyti Žemės reformos tikslai: užtikrinant gamtos
išteklių apsaugą, įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą
įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę,
perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant
pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę;
sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti
socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę. Įstatymo 5 straipsnyje
nurodyta, kad vykdant žemės reformą, žemės įsigijimo nuosavybėn būdai yra: 1)
nuosavybės teisių į žemę atkūrimas grąžinant ją natūra arba perduodant ar
suteikiant žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai pagal Piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; 2) valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai;
3) valstybinės žemės pardavimas; 4) civiliniai sandoriai dėl žemės
Nagrinėjamoje byloje ginčo esmė yra 1999
m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties
valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse numatytų
administracinių procedūrų vykdymas. Bylos duomenis patvirtina, kad pareiškėjas
kreipėsi į atsakovą dėl valstybinės žemės nuomos, sprendimas dėl valstybinės
žemės nuomos dar nėra priimtas. Kaip minėta, nurodytuose teisės aktuose
reglamentuota išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka yra privaloma,
todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kuriais remiantis pareiškėjas
nepripažįsta, kad šiuo atveju išankstinio bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka
buvo privaloma, laikytini nepagrįstais.
Pirmosios instancijos teismui priimant
sprendimą byloje nebuvo pateikta duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo minėta
tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė
priimti nagrinėti pareiškėjo skundą (ABTĮ 37
straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija patikrinusi bylą konstatuoja,
kad dėl šio pareiškėjo skundo reikalavimo pirmosios instancijos teismas
procesines teisės normas taikė tinkamai.
Pažymėtina, kad pareiškėjas kartu su
atskiruoju skundu pateikė 2012 m. lapkričio 20 d. prašymą Nacionalinei žemės
tarnybai dėl išaiškinimo pateikimo (b. l. 39–40) (toliau – ir Prašymas) bei
Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. sausio 4 d. raštą Nr. 1SD-(8.2)-17 „Dėl
išaiškinimo pateikimo“ (b. l. 41) (toliau – ir Išaiškinimas).
Žemės reformos
įstatymo 18
straipsnio 3 dalyje numatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio
ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn
neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės
sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
Pabrėžtina, kad Žemės reformos įstatymo 18
straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio
ministerijos vadovui paduoto skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės
ūkio ministerijos teritorinio padalinio priimto sprendimo, veiksmų ar neveikimo
forma ir turinys turi atitikti ABTĮ nustatytus
reikalavimus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo
Prašymo ir Išaiškinimo turinį, inter alia atsižvelgusi į tai, kad
pareiškėjas Prašymą adresavo Nacionalinei žemės tarnybai, o ne Nacionalinės
žemės tarnybos vadovui, prašė išaiškinti, ar žemės sklypo plane turi būti
išskirta transformatorinei eksploatuoti reikalinga sklypo dalis ir nustatytas
jos plotas t. y. iš Prašymo turinio negalima spręsti, kad juo siekiama pradėti
ikiteisminę ginčo nagrinėjimo procedūrą Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3
dalies nustatyta tvarka. Išaiškinimas yra pateiktas Geodezijos ir kartografijos
departamento direktoriaus, atliekančio Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus
pavaduotojo funkcijas, iš jo turinio ir naudojamų lingvistinių formuluočių
negalima daryti išvados, kad tai yra sprendimas priimtas, išnagrinėjus ginčą
ikiteismine tvarka.
Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos
teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, pagrįstai nutarė pareiškėjo skundą
palikti nenagrinėtą ir grąžinti pareiškėjui sumokėtą 100 Lt žyminį
mokestį (ABTĮ 42
str. 1 d. 5 p.).
Esant tokioms aplinkybėms, galima
konstatuoti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 7 d.
nutartis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės
„Bendras turtas“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo
2013 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
|
Teisėjai
|
Dainius Raižys
|
|
|
|
|
|
Virgilijus Valančius
|
|
|
|
|
|
Virginija Volskienė
|