Civilinė byla Nr. 2-25224-235/2013

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18419-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija: 35.4; 35.5; 116.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS

TEISMAS

S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, sekretoriaujant Birutei Adamonienei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Dariui Jurgučiui, atsakovei G. N., atsakovės atstovui adv. padėjėjui Jurijui Kovalenkai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei G. N. dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

ieškovas S. K. prašo teismo iš atsakovės priteisti 130 200 Lt kaip be pagrindo įgytas pingines lėšas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodo, kad jis 2003 m. išvyko gyventi ir dirbti į Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – JAV). 2010-01-01 mirė ieškovo motina H. K., po kurios mirties liko paveldimas turtas. Pažymi, kad 2010-02-01 Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Čikagoje, JAV, ieškovas pasirašė įgaliojimą atsakovei G. N. dėl palikimo priėmimo procedūrų įvykdymo bei su tuo susijusių veiksmų atlikimo ieškovo vardu. Minėtu įgaliojimu atsakovė buvo įgaliota ieškovo vardu priimti jo motinos H. K. palikimą, vesti paveldėjimo bylą, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, už atsakovės nuožiūra nustatytą kainą ir sąlygas parduoti asmeninės nuosavybės teise ieškovui priklausantį paveldėtą turtą, gauti pinigus už parduotą turtą, atstovauti ieškovą visose institucijose ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais. Nurodo, kad 2013-03-29 Vilniaus m. 44 notarų biure tarp ieškovo, atstovaujant įgaliotinei G. N., ir pirkėjos E. S. R. buvo sudaryta buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas pardavė, o pirkėja E. S. R. bendrosios jungtinės nuosavybė teise kartu su sutuoktiniu R. R. nupirko butą už 190 000 Lt. Pabrėžia, kad sutarties tekstas ieškovui nebuvo pateiktas ir jis nebuvo su juo derintas. Įgaliotinė ieškovui pateikė klaidingą informaciją, kad pirkėja neva vengia pagal sudarytą sutartį atsiskaityti. Pabrėžia, kad 2013 m. balandžio mėn. ieškovas asmeniškai paskambino pirkėjai, kuri paneigė atsakovės teiginius dėl vengimo atsiskaityti bei nurodė, kad yra pilnai atsiskaičiusi už butą dar 2013-04-18. Po nurodytų aplinkybių sužinojimo ieškovas ne kartą susisiekė žodžiu su atsakove G. N. dėl pinigų, pervestų pirkėjos į atsakovės sąskaitą už ieškovui asmenine nuosavybės teise parduotą butą, perdavimo ieškovui, tačiau atsakovė atsisakė už buto pardavimą gautus pinigus perduoti ieškovui. Prieš pateikiant ieškinį teismui, kartu su atsakove gyvenančios atsakovės motinos G. B. dėka ieškovui pavyko susigrąžinti 59 800 Lt, tačiau likusių atsakovės už buto pardavimą gautų pinigų ieškovas nėra gavęs (b. l. 2-6).

Atsakovė atsiliepime į ieškinį  prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas ir atsakovė buvo susituokę, 1995-10-07 jiems gimė sūnus L. K., kai sūnui buvo 8 mėnesiai, ieškovas paliko šeimą ir kūrė savo gyvenimą atskirai, nuo to laiko jis neteikė sūnui jokios materialinės pagalbos. 1997-06-27 ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta. Pažymi, kad pagal tuo metu galiojusį 1964 m. Civilinį kodeksą, nutraukiant santuoką, nebuvo imperatyviai reikalaujama, kad sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitartų dėl jų nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl ieškovas ir atsakovė, nutraukdami santuoką, žodžiu susitarė, kad ieškovas skirs savo sūnui L. K. išlaikymą turtu, t.y., perduos atsakovės asmeninėn nuosavybėn butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris po ieškovo motinos H. K. mirties atiteks jam paveldėjimo teise. Kartu ieškovas ir atsakovė žodžiu susitarė, kad už atsakovei asmeninėn nuosavybėn perduotą butą, atsakovė prižiūrės ieškovo senyvo amžiaus motiną. Pažymi, kad nuo 2003 m. atsakovė rūpinosi ir prižiūrėjo ieškovo senyvo amžiaus motiną – už savo pinigus apmokėdavo slaugytojų paslaugas, pirko būtinus medikamentus, lankė ligoninėse ir tvarkė visus teikiamus ieškovo motinos buitinius reikalus. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-10-04 nutartimi atsakovė buvo paskirta H. K. globėja ir turto administratore. Teigia, kad su UAB „Sampo gyvybės draudimas“ sudarė S. K. gyvybės draudimą bei draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, už kurį iš viso sumokėjo 12 600 Lt. Teigia, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme vyko civ. byla pagal ieškovės E. S. R. ieškinį atsakovui S. K., pagal kurį E. S. R. iš S. K. buvo priteista 7 658,96 Lt skola. Tvirtina, kad atsakovė ieškovui pareigos atsiskaityti neturi, nes tarp šalių nėra prievolinio teisinio santykio. Pinigai, kuriuos atsakovė gavo pardavusi ieškovo butą, yra atsakovės asmeninė nuosavybė, taip buvo susitarta su ieškovu, nes ieškovas buvo skolingas atsakovei už sūnus išlaikymą bei jo motinos H. K. slaugymą (b. l. 37-44).

              Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinio reikalavimus palaikė. Nurodė, kad jei atsakovė mano, jog ieškovas jai yra skolingas, ji turi teisę teikti priešieškinį. Pažymėjo, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį sako netiesą, ieškovas pateikė duomenis, kad jis vaiku rūpinosi ir jį išlaikė.

              Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad kai ieškovas sužinojo, kad butas parduotas, jis persigalvojo. Nurodė kad už parduotą butą buvo prasiskolinta, todėl dalį gautų pinigų už buto pardavimą nuėmė antstoliai, kitus apie 60 000 Lt jėga atsakovės motina G. B. atėmė. Pripažino, kad ieškovui pinigų negrąžino.

              Liudytoja B. G. B. parodė, kad S. K. pažįsta, jis buvo jos žentas, atsakovė yra jos dukra, tačiau su ja santykiai blogi. Patvirtino, kad ieškovas siųsdavo pinigų ir rūbų  vaikui. Nurodė, kad atsakovė šiuo metu nedirba (jau ketveri metai), gyvena iš skolintų pinigų. Atsakovė už likusius negrąžintus pinigus nupirko butą Naujojoje Vilnioje penkiolikmetės dukros Rasos vardu.

              Liudytojas L. K. parodė, kad ieškovas yra jo tėvas, o atsakovė yra jo motina. Nurodė, kad motina pasielgė savavališkai, pasiimdama pinigus, jai buvo pavesta teisė parduoti butą Žvėryne, ji tą butą pardavė, pinigus pasiliko sau, vėliau močiutei davė 60 000 Lt, kad juos pervestų tėvui. Pažymėjo, kad nuo 2009 m. gyvena pas močiutę, ji juo daugiausiai rūpinosi. Tvirtino, kad ieškovas siųsdavo pinigus jam arba močiutei, o motina jo beveik neišlaikė. Nurodė, jog mirusią močiutę išlaikė tėvas arba dėdė (tėvo brolis). Patvirtino, kad atsakovė dukrai nupirko butą, tačiau tame bute sesuo negyvena, ten gyvena atsakovė ir jos sugyventinis.

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad ieškovas S. K. 2010-02-01 įgaliojimu, sudarytu Lietuvos Respublikos generaliniam konsulate Čikagoje, JAV, įgaliojo atsakovę G. N. atlikti tam tikrus veiksmus iki 2015-01-15 (b. l. 11-13). T.y., atsakovė buvo įgaliota ieškovo vardu priimti palikimą bei vesti paveldėjimo bylą po motinos H. K., atstovauti jam notarų biuruose, parduoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį paveldėtą nekilnojamąjį turtą, sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir priėmimo-perdavimo aktą notarų biure, atlikti kitus veiksmus. 2013-03-29 atsakovė G. N., atstovaudama ieškovą S. K., ir E. S. R. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią E. S. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu R. R. buvo parduotas aukščiau nurodytas butas (b. l. 15-24). Minėtos pirkimo-pardavimo sutarties 2.2 punkte nurodyta, kad buto nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, 2013-03-12, Nr. 431 (b. l. 16). Tai patvirtina ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes apie aukščiau minėto buto įgijimo pagrindą. Taigi atsakovė įvykdė jai pagal 2010-02-01 įgaliojimą suteiktą teisę – atstovauti ieškovą parduodant paveldėtą nekilnojamąjį turtą.

Vadovaujantis Remiantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.132 straipsnio 1 dalimi, asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Pagal minėto straipsnio 2 dalį atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu. Įgaliojimas yra vienašalis rašytinės formos sandoris, išreiškiantis atstovaujamojo asmens valią dėl numatomo per atstovą sudaryti sandorio turinio ir išdavus jį atstovui suteikia jam teisę veikti atstovaujamojo vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis (CK 2.137 straipsnis). Esminis atstovavimo teisinių santykių principas – atstovo pareiga veikti tik atstovaujamojo naudai ir interesais. Kaip pažymėta CK komentare (II-oji knyga), atstovavimo santykiams būdingas lojalumas, šalių tarpusavio pasitikėjimas ir pagarba interesams. Civilinės teisės doktrinoje tokie santykiai vadinami fiduciariniais (pasitikėjimo), atstovas privalo elgtis sąžiningai, ginti atstovaujamojo teises ir interesus, neveikti priešingai atstovaujamojo interesams. Remiantis CK 2.150 straipsniu, atstovas privalo pateikti atstovaujamam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. Konstatuotina, kad atsakovė, vykdydama 2010-02-01 įgaliojimo pagrindu suteiktą jai pavedimą, neteikė ieškovui jokių ataskaitų apie savo veiklą, byloje duomenų apie tai nėra.

Pagal pirkimo-pardavimo sutarties 3.1 punktą buvo numatyta nekilnojamojo daikto kaina – 190 000 Lt. Remiantis pirkimo-pardavimo sutarties 4.1.1 ir 4.1.2 punktais, pirkėja įsipareigojo pardavėjo atstovei sumokėti 26 000 Lt per 3 dienas nuo šios sutarties pasirašymo, o likusią sumą – 164 000 Lt – įsipareigojo sumokėti iki 2013-04-29, pervesdama nurodytas sumas į pardavėjo atstovei priklausančią sąskaitą Nr. LT72 4010 0510 0126 3204, esančią AB DNB banke. Iš byloje esančių mokėjimo nurodymų matyti, kad 2013-03-29 pirkėjos sutuoktinis R. R. pervedė atsakovei į pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą jos banko sąskaitą 26 000 Lt, o 2013-04-18 R. R. atsakovei į tą pačią banko sąskaitą pervedė likusią 164 000 Lt sumą (b. l. 25-26). Tai įrodo, kad pirkėja sumokėjo visą pagal pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą nekilnojamojo turto kainą (190 000 Lt). Konstatuotina, kad ieškovas iš atsakovės gavo tik 59 800 Lt sumą už buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą, atsakovė iki galo neatsiskaitė su ieškovu, t.y., negrąžino to, ką buvo gavusi, vykdydama pavedimą – 130 200 Lt piniginės sumos už parduotą butą. Šį faktą pripažino ir pati atsakovė, paliudijo liudytojai B. G. B. bei L. K..

Pagal CK 2.138 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus turi būti notaro patvirtinamas įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma bei įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti. Tam, kad atsakovė turėtų teisę parduoti ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), turėjo būti išduotas notaro patvirtintas įgaliojimas, kadangi pagal CK 6.393 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos. Pažymėtina, kad ieškovo išduotas 2010-02-01 įgaliojimas Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Čikagoje, JAV, prilyginamas notariniam įgaliojimui. Šiame įgaliojime konkrečiai įvardinta, ką ieškovas įgaliojo atsakovę daryti jo vardu. Pažymėtina, jog įgaliotinis turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurie konkrečiai išvardinti įgaliojime, t.y., jis neturi teisės viršyti jam suteiktų įgaliojimų. T.y., tik įgaliojime išvardinti įgaliotinio veiksmai yra teisėti.  Įgaliojime atsakovei buvo suteikta teisė gauti pinigus už parduotą turtą, tačiau jame nebuvo numatyta atsakovės teisė disponuoti gautais pinigais. Vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, įtvirtintais CK 1.5 straipsnyje bei atsižvelgiantį atstovavimo instituto esmę, įvykus buto, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandoriui, bei atsakovei gavus pinigus iš pirkėjos, atsakovė privalėjo ieškovui kaip atstovaujamajam pateikti ataskaitą apie savo veiklą ir pavedimų pagal sudarytą įgaliojimą atlikimą bei visiškai atsiskaityti ir grąžinti viską, ką buvo gavusi, vykdydama pavedimą pagal įgaliojimą.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį  nurodė, kad pinigai, kuriuos atsakovė gavo pardavusi ieškovo butą, yra atsakovės asmeninė nuosavybė, taip buvo susitarta su ieškovu, nes ieškovas buvo skolingas atsakovei už sūnus išlaikymą bei jo motinos H. K. slaugymą. Pažymėtina, jog atsakovė įrodymų, patvirtinančių tokį susitarimą su ieškovu, nepateikė. Atsakovė, siekdama prisiteisti atitinkamą sumą už vaiko išlaikymą ar ieškovo motinos slaugymą, turėjo teisę teikti ieškinį arba priešieškinį, tačiau to nepadarė (CPK 143 straipsnis). Atsakovės patirtos išlaidos už vaiko išlaikymą arba ieškovo motinos slaugymą nesuteikia pagrindo atsakovei pasisavinti gautas lėšas už buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą. Todėl išsamiau klausimai dėl atlyginimo atsakovei už nepilnamečio vaiko išlaikymą ir ieškovo motinos slaugymą nenagrinėtini.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovė, negrąžindama pagal įgaliojimą likusios pinigų sumos – 130 200 Lt – pažeidė savo kaip atstovės pareigas, veikė priešingai ieškovo interesams ir be pagrindo užvaldė ieškovui priklausančią 130 200 Lt sumą. CK 6.237 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 130 200 Lt suma kaip be pagrindo įgytos pinginės lėšos.

CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2013-06-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinas 3 604 Lt žyminis mokestis (b. l. 14) ir 385,83 Lt už nutarties dėl laikinųjų  apsaugos priemonių įvykdymą (b. l. 96). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 268, 270, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovo S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai, iš atsakovės G. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 130 200 Lt (vieną šimtą trisdešimt tūkstančių du šimtus Lt) sumą kaip be pagrindo įgytas pingines lėšas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-06-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 989,83 Lt (tris tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt devynis Lt aštuoniasdešimt tris ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                        Alfonsas Guobys