Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-438-340-2010].doc
Bylos nr.: 2A-438-340/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-438-340/10

Procesinio sprendimo kategorija: ; 121.15; 121.18; 121.21

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. birželio 22 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija,

susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,

kolegijos teisėjų V. Volskienės, A. Auruškevičiaus,

sekretoriaujant J. Štreimikienei,

dalyvaujant ieškovės (apeliantės) atstovei advokatei D. Puzirauskienei,

atsakovėms R. S., I. S.,

atsakovių atstovei advokatei A. Leichter,

vertėjai I. Kaplun,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. (buv. R.) ieškinį atsakovėms R. S. ir I. S. dėl žemės sklypo savininkų teisių gynimo, žemės sklypo ribų patvirtinimo, tretysis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad riba tarp ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir atsakovėms priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) yra tarp kurių koordinatės x = 6053940.49, y = 582240.72 (592 kv.m žemės sklypo plane taškas Nr. 3) ir x = 6053941.39, y = 582235.419 (592 kv.m žemės sklypo plane taškas Nr. 4) ir x = 60539437.92, y = 582234.74 (592 kv.m žemės sklypo plane taškas Nr. 5) ir x = 6053938.57, y = 582229.64 (592 kv.m žemės sklypo plane taškas Nr. 6) ir x = 6053942.13, y = 582230.10 (592 kv.m žemės sklypo plane taškas Nr. 7) ir x = 6053943.96, y = 582217.46 (529 kv.m žemės sklypo plane taškas Nr. 8) einanti linija ir įpareigoti atsakoves pasirašyti šios ribos parodymo-paženklinimo aktą; pripažinti negaliojančiais žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), geodezinius matavimus bei 2008-11-14 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą, kuriuo suderintas žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo planas, parengtas nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad jai priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ribojasi su atsakovėms priklausančiu sklypu. Atsakovės nedalyvavo atliekant kadastrinius matavimus ir nepasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Nurodė, kad pagal privatizacijos metu parengtą ieškovei priklausančio sklypo planą, sklypo ribos nekerta sodo namelio; siūlomas sklypų ribų nustatymo būdas neįtakoja sklypų juridinio ploto.

Atsiliepimu atsakovės prašė ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsisakė pasirašyti ieškovės pateiktą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, kadangi jis pažeidžia atsakovių teises; ieškovė ignoruoja faktines aplinkybes, kad ribos tarp ieškovės ir atsakovių sklypų yra aiškios iš esamų dokumentų. Sklypai suformuoti taip, kad bendra riba tiesia linija kerta sodo pastatą. Ieškovės reikalavimai perkelti sklypo ribas taip sumažinant atsakovėms nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotą neteisėti.

Atsiliepimu tretysis asmuo su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad iš UAB „Grametra“ 2008-02-27 parengto žemės sklypo plano matyti, kad atlikus ieškovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus pakeista riba tarp sklypų Nr. 15 ir Nr. 22, kuri neatitinka žemės sklypo privatizavimo bei nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypo ribų.

Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2009-09-22 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ginčo šalys turi nuosavybės teisę į du skirtingus, bet gretimai esančius žemės sklypus; ieškovei priklauso žemės sklypas Nr. 15, 0,0592 ha; atsakovėms lygiomis dalimis priklauso žemės sklypas Nr. 22, 0,0580 ha ploto. Teismas konstatavo, jog pradiniai abiejų ginčijamų žemės sklypų privatizacijos dokumentai rodo aiškią ribą skiriančią abu sklypus, kad sklypo Nr. 15 ir sklypo Nr. 22 riba yra tiesi linija einanti per statinį. Ieškovės ir atsakovių vienareikšmiški parodymai patvirtina, kad nusistovėjusi, faktiškai esanti riba, skirianti abu sklypus, eina per statinį, kad šią ribą žymi tinklo tvora. Teismas laikė, jog tai, kad bylos nagrinėjimo metu tvora buvo pakeista į naują tvorą, esminės reikšmės bylos išsprendimui neturi. Teismas nustatė, kad yra aiški sklypus Nr. 15 ir Nr. 22 skirianti riba ir šios skiriančios ribos konfigūracija, t. y. bylos įrodymai patvirtina, kad sklypą skiria tiesia linija per statinį einanti riba. Todėl esant ginčui tarp gretimai esančių žemės sklypo savininkų UAB „Grametra“ atlikdama žemės sklypo ribų nustatymo planą turėjo vadovautis CK 4.45 str. 1 d. nustatytais kriterijais; šių kriterijų neatitinka UAB „Grametra“ atliktas ieškovės sklypo ribų paženklinimo planas, kuriame nustatyti ieškovės prašomi nustatyti ieškovės žemės sklypo ribų koordinačių taškai, todėl toks reikalavimas, kaip prieštaraujantis CK 4.45 str. normai teismo laikytas nepagrįstu. Teismas sprendė, kad ginčo atveju Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 str. norma nėra taikoma, nes ieškovei nėra formuojamas naujas žemės sklypas, nes geodezinius kadastrinius matavimus ji atliko anksčiau turėto, ne matavimų metu formuojamo sklypo, bet nuo 1998-05-18 privatizacijos metu įgyto nuosavybės teise ir pagal preliminarius kadastrinius matavimus matuoto, t. y. suformuoto žemės sklypo atžvilgiu. Įstatyminio bei poįstatyminio pagrindo nustatyti ginčo šalių sklypų ribas pagal ieškovės pateiktą UAB „Grametra“ atliktą sklypo ribų nustatymo planą nėra. UAB „Grametra“ atliktu ieškovės sklypo matavimu yra pažeidžiami atsakovių teisėti interesai ir įstatymais ginamos jų teisės; plane ginčo šalių ribų konfigūracija keičiama, nustatoma naujos konfigūracijos - įvairiabriaunė laužtinė riba, kurios bendra ilgio suma tampa ilgesne už anksčiau turėtą ribą. Dėl šių aplinkybių ginčo šalių turėti sklypai tampa kitokie; teikiamame plane yra formuojamas ieškovei naujos konfigūracijos sklypas, kuris yra iš esmės naujas, naujas ribas žymintis sklypas; nubraižyta nauja laužtinė riba einanti palei statinį iš atsakovėms priklausančio žemės sklypo akivaizdžiai mažina atsakovių žemės sklypo plotą. Dėl išdėstyto ieškovės reikalavimas nustatyti jos žemės sklypo ribas pagal koordinates, kurios nustatytos UAB „Grametra“ sudarytame plane netenkintas. Teismas nustatė, kad ginčijama riba, jos kreivė, sklypo konfigūracija nustatyta UAB „Geoksis“ plane atitina CK 4.45 str. 1 d. kriterijus; atliktuose atsakovių sodo sklypo matavimuose atsakovių sklypo plotas atitinka atsakovių nuosavybėje turimą plotą ir atsakovių įgytą iš pirminio savininko plotą. UAB „Geoksis“ sudarytas atsakovių žemės sklypo ribų planas yra patvirtintas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje, sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje VĮ Registrų centro Vilniaus filiale. Teismas netenkino ieškovės pateikto prašymo leisti išmatuoti atsakovėms priklausantį sklypą, kadangi ieškinio ir papildyto ieškinio reikalavimai grindžiami ne neteisingai atmatuoto atsakovių sklypo ploto aplinkybėmis. Atsakovių žemės sklypo Nr. 22 atlikti geodeziniai matavimai, pažymėtos jų žemės sklypo ribos atitinka įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimus. Ieškovė nėra pasirašiusi atsakovių žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, sudaryto 2008-06-13; visi kiti atsakovių sklypą ribojantys savininkai, pasirašė akte, taip pat aktą pasirašė ir sodų bendrijos pirmininkas. Teismas sprendė, jog vien formaliu faktu, kad ieškovei nebuvo įteiktas pranešimas apie atsakovių iniciatyvą atliekamus geodezinius savo sklypo matavimus nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu atliktą matavimą. Iš 2008-11-13 byloje esančio aiškinamojo rašto matyti, kad atliekant atsakovių sklypo geodezinius matavimus yra atsižvelgta į ieškovės ginčijamas aplinkybes, į tai, kad ieškovė ginčija sklypus skiriančią ribą, kad ji ginčija faktinio naudojimo ribą. Todėl esant vien formaliems motyvams pripažinti negaliojančiu atliktą geodezinį matavimą nėra pagrindo.

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-09-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovių visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nuomone, sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normas. Nurodo, jog teismas, konstatuodamas, kad apeliantės ir atsakovių sklypų riba eina per apeliantei nuosavybės teise priklausantį statinį, įteisino imperatyvioms Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų normoms prieštaraujančią padėtį – apeliantės statinio dalis atsidūrė ant kitiems asmenims priklausančios žemės; be to sprendimas prieštarauja Nekilnojamojo turto registro duomenims. Nurodo, kad teismui atmetus ieškinį, susidarė situacija, kai žemės sklypo riba kerta statinį, tai nesuderinama su Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 p.; apeliantė nebeturi galimybės prieiti prie dalies savo namo, o tai pažeidžia protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Teismo pozicija, jog Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 p. šioje byloje netaikytinas, neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 3, 4 d., 8 str. 1 d. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog apeliantei priklausantis žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, ne kadastrinius; kadastriniai matavimai atlikti 2008 m. vasario mėn., tačiau atsakovėms nepasirašius iki šiol neįregistruoti; taigi sklypas atliekant kadastrinius matavimus formuojamas pirmą kartą, todėl nėra pagrindo netaikyti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 p. Pažymi, kad sprendimas prieštarauja Nekilnojamojo turto registro duomenims, nėra jokių atžymų, kad apeliantei priklausantis statinys būtų kitiems asmenims priklausančiame žemės sklype. 2006-06-13 UAB „Geoksis“ surašytame atsakovių žemės sklypo ribų paženklinimo akte, taip pat konstatuota, žemės sklype nėra kitiems savininkams priklausančių pastatų. Tuo tarpu atsakovių žemės sklypo plane M 1:500, nurodyta, kad žemės sklypo riba kerta apeliantės statinį; todėl šis planas prieštarauja 2006-06-13 žemės sklypo ribų paženklinimo aktui, Nekilnojamojo turto registro išrašui. Apeliantės vertinimu, teismas ex officio turėjo įvertinti faktą, kad yra matavimų neatitikimai tarp UAB „Geoksis“ ir UAB „Grameta“ atliktų kadastrinių matavimų; teismas nevertino tos aplinkybės, kad nustačius ribą pagal UAB „Geoksis“ sudarytą planą nepagrįstai sumažinamas apeliantės sklypo plotas, jis lieka nebe 592 kv.m, o mažesnis ta dalimi, kuria po dalimi apeliantės namo esanti žemė priskiriama atsakovių sklypui. Apeliantė laiko, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeisdamas CPK 197 str. 2 d.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės prašo apeliacinį skundą atmesti; Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-09-22 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog sprendimas priimtas nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų, tinkamai įvertinus įrodymus.

Nustatytu terminu tretysis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.) patikrinimas. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas; absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ginčo šalių teisinių santykių įvertinimu. Šalių ginčo esmė – ribos tarp dviejų kaimyninių sklypų išdėstymas; ieškinio reikalavimas dėl atsakovių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) geodezinių matavimų bei 2008-11-14 Vilniaus apskrities viršininko administracijos viršininko sprendimo, kuriuo suderintas atsakomiems priklausančio žemės sklypo planas, parengtas nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, pripažinimo negaliojančiais taip pat grindžiamas ieškovės nesutikimu su ribos tarp ieškovės ir atsakovių sklypais išdėstymu. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 4.45 str. 1 d. numatytais kriterijais, sprendė šalių ginčą, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas bei kitus byloje surinktus įrodymus, jų tarpe ir liudytojų parodymus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo byloje surinktų įrodymų vertinimu bei išvadomis; byloje remiantis pirminiais dokumentais – 1992 m. ieškovei priklausančio žemės sklypo Nr. 15, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo schema, ištrauka ir sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) generalinio plano, kuriame pavaizduoti sklypas Nr. 15 ir sklypas Nr. 22, nustatyta, kad besiribojantys sklypai, dabartinių metu priklausantys ieškovei ir atsakovėms, suformuoti taip, kad bendra riba (tiesi linija) kerta sodo pastatą; pirminiuose dokumentuose ieškovei priklausantis sodo pastatas minimas kaip bendras sklypui 22 ir 15 (b.l. 23, 76, 159); tokia padėtis susiklostė todėl, kad iki sklypų privatizavimo abiejų sklypų naudotojai naudojosi sodo pastatu bendrai. Apeliantės argumentas, kad dovanojimo sutartyje, kurios pagrindu ji įsigijo sodo pastatą ir žemės sklypą, nėra nuorodų į tai, kad jai priklausančio sodo pastato dalis yra išdėstyta kaimyninio sklypo teritorijoje, paneigtas bylos medžiaga – ieškovės sklypas buvo privatizuotas remiantis sklypo schema (b.l. 76), t. y. apeliantei buvo žinoma, kad jos įsigyjamo sklypo dalis yra išdėstyta kaimyninio sklypo teritorijoje. Apeliantė iš esmės neginčija aplinkybės, kad sklypų privatizavimo metu riba tarp sklypų buvo tiesi linija kertanti sodo pastatą, tačiau vertina šią aplinkybę kaip nereikšmingą. Apeliantė remiasi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punkto nuostatomis, kad žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamas daiktas. Apeliantės vertinimu, teismo sprendimu, atmetus ieškovės ieškinį sudarė situacija, kai žemės sklypo riba kerta ieškovei priklausantį statinį, todėl neteisėtas ir siūlo iš esmės keisti ribos tarp žemės sklypų konfigūraciją.

Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentą dėl teismo sprendimo prieštaravimo Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktui ir sutinka su pirmosios instancijos teismo šios teisės normos aiškinimu; nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių vyksta ne dėl naujai formuojamo sklypo ribų; ir ieškovei, ir atsakovėms jau priklauso nuosavybės teise tam tikro ploto ir konfigūracijos žemės sklypai; teisėjų kolegijos vertinimu, nenuginčijus sklypų privatizavimo dokumentų, iš esmės keisti žemės sklypų ribos konfigūracijos nėra pagrindo.

Kai sklypų privatizavimas buvo atliktas remiantis privatizavimo schema, teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas); priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P., byla Nr. 3K-3-539/2005).

Nagrinėjamoje byloje liko nepaneigtas atsakovių atsikirtimo ieškiniui argumentas, jog dėl ieškovės siūlomo ribos tarp žemės sklypų pakeitimo atsakovėms priklausančio žemės sklypų plotas sumažėtų 20-30 kv.m; atsižvelgiant į tai, kad atsakovių žemės sklypo plotas 580 kv.m, tai yra esminis sklypo sumažėjimas. Atsakovių prieštaravimų esmė buvo žinoma ieškovei nuo 2008-02-27, kai atsakovės atsisakė pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte (b.l. 17); remiantis UAB „Grameta“ parengtų planu, riba tarp kaimyninių sklypų keičiama tokiu būdu, kad atsakovėms priklausančio žemės sklypo dalis 3,50 m x 5,14 m priskiriama prie ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Tokiu būdu UAB „Grametra“ 2008-02-27 parengtas ieškovės žemės sklypo planas ne tik keičia ribą tarp sklypų taip, kad ji neatitinka žemės sklypo privatizavimo dokumentų bei preliminarioms žemės sklypo ribų įregistruotų nekilnojamojo turto registre, bet ir suponuoja atsakovėms priklausančio žemės sklypo ploto sumažinimą. Apeliantė teigia, kad atsakovių pateiktame žemės sklypo plane, parengtame UAB „Geoksis“, atsakovių sklypo plotas, įtraukiant dalį sklypo po ieškovei priklausančio pastato sudaro 580 kv.m, nors faktiškai jų sklypas turi būti mažesnis ta dalimi, kuria po dalimi ieškovės namu esanti žemė priskiriama atsakovių sklypui. Šis argumentas atmetamas dėl analogiškų motyvų: ieškovė visiškai ignoruoja aplinkybę, kad atsakovės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 580 kv.m ploto žemės sklypą (b.l. 52-55); nenuginčijus atsakovių nuosavybės teisių į šią žemės sklypo dalį, priskirti ieškovės sklypui dalį atsakovėms priklausančio sklypo ir tuo sumažinti jį nėra teisinio pagrindo.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Iš apeliantės priteisiamos dokumentų siutimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui 11,20 Lt (CPK 79, 88 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

n u t a r ė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš I. K. 11,20 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui.

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                             T. Žukauskienė

 

Teisėjai                                                                                     V. Volskienė

 

                                                                                                            A. Auruškevičius