Civilinė
byla Nr. 2A-438-340/10
Procesinio
sprendimo kategorija: ; 121.15; 121.18; 121.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. birželio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija,
susidedanti
iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,
kolegijos
teisėjų V. Volskienės, A. Auruškevičiaus,
sekretoriaujant
J. Štreimikienei,
dalyvaujant ieškovės
(apeliantės) atstovei advokatei D. Puzirauskienei,
atsakovėms R. S., I. S.,
atsakovių
atstovei advokatei A. Leichter,
vertėjai I.
Kaplun,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės I.
K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo
22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės
I. K. (buv. R.) ieškinį atsakovėms R. S. ir
I. S. dėl žemės sklypo savininkų teisių gynimo, žemės
sklypo ribų patvirtinimo, tretysis asmuo Vilniaus apskrities viršininko
administracija.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad riba tarp ieškovei
nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir atsakovėms priklausančio žemės sklypo,
esančio (duomenys neskelbtini) yra
tarp kurių koordinatės x = 6053940.49, y = 582240.72 (592 kv.m žemės sklypo
plane taškas Nr. 3) ir x = 6053941.39, y = 582235.419 (592 kv.m žemės sklypo
plane taškas Nr. 4) ir x = 60539437.92, y = 582234.74 (592 kv.m žemės sklypo
plane taškas Nr. 5) ir x = 6053938.57, y = 582229.64 (592 kv.m žemės sklypo
plane taškas Nr. 6) ir x = 6053942.13, y = 582230.10 (592 kv.m žemės sklypo
plane taškas Nr. 7) ir x = 6053943.96, y = 582217.46 (529 kv.m žemės sklypo
plane taškas Nr. 8) einanti linija ir įpareigoti atsakoves pasirašyti šios
ribos parodymo-paženklinimo aktą; pripažinti negaliojančiais žemės sklypo,
kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),
esančio (duomenys neskelbtini),
geodezinius matavimus bei 2008-11-14 Vilniaus apskrities viršininko
administracijos sprendimą, kuriuo suderintas žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo
planas, parengtas nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių
koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ir priteisti bylinėjimosi
išlaidas.
Nurodė, kad jai priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ribojasi su
atsakovėms priklausančiu sklypu. Atsakovės nedalyvavo atliekant kadastrinius
matavimus ir nepasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Nurodė,
kad pagal privatizacijos metu parengtą ieškovei priklausančio sklypo planą,
sklypo ribos nekerta sodo namelio; siūlomas sklypų ribų nustatymo būdas
neįtakoja sklypų juridinio ploto.
Atsiliepimu atsakovės prašė ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi
išlaidas. Nurodė, kad atsisakė pasirašyti ieškovės pateiktą žemės sklypo ribų
paženklinimo-parodymo aktą, kadangi jis pažeidžia atsakovių teises; ieškovė
ignoruoja faktines aplinkybes, kad ribos tarp ieškovės ir atsakovių sklypų yra
aiškios iš esamų dokumentų. Sklypai suformuoti taip, kad bendra riba tiesia
linija kerta sodo pastatą. Ieškovės reikalavimai perkelti sklypo ribas taip
sumažinant atsakovėms nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotą
neteisėti.
Atsiliepimu tretysis asmuo su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad iš UAB
„Grametra“ 2008-02-27 parengto žemės sklypo plano matyti, kad atlikus ieškovei priklausančio
žemės sklypo kadastrinius matavimus pakeista riba tarp sklypų Nr. 15 ir Nr. 22,
kuri neatitinka žemės sklypo privatizavimo bei nekilnojamojo turto registre
įregistruotų žemės sklypo ribų.
Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2009-09-22 sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad ginčo šalys turi nuosavybės teisę į du skirtingus, bet
gretimai esančius žemės sklypus; ieškovei priklauso žemės sklypas Nr. 15,
0,0592 ha; atsakovėms lygiomis dalimis priklauso žemės sklypas Nr. 22, 0,0580
ha ploto. Teismas konstatavo, jog pradiniai abiejų ginčijamų žemės sklypų
privatizacijos dokumentai rodo aiškią ribą skiriančią abu sklypus, kad sklypo
Nr. 15 ir sklypo Nr. 22 riba yra tiesi linija einanti per statinį. Ieškovės ir
atsakovių vienareikšmiški parodymai patvirtina, kad nusistovėjusi, faktiškai
esanti riba, skirianti abu sklypus, eina per statinį, kad šią ribą žymi tinklo
tvora. Teismas laikė, jog tai, kad bylos nagrinėjimo metu tvora buvo pakeista į
naują tvorą, esminės reikšmės bylos išsprendimui neturi. Teismas nustatė, kad yra
aiški sklypus Nr. 15 ir Nr. 22 skirianti riba ir šios skiriančios ribos
konfigūracija, t. y. bylos įrodymai patvirtina, kad sklypą skiria tiesia linija
per statinį einanti riba. Todėl esant ginčui tarp gretimai esančių žemės sklypo
savininkų UAB „Grametra“ atlikdama žemės sklypo ribų nustatymo planą turėjo
vadovautis CK 4.45 str. 1 d. nustatytais kriterijais; šių kriterijų neatitinka UAB
„Grametra“ atliktas ieškovės sklypo ribų paženklinimo planas, kuriame nustatyti
ieškovės prašomi nustatyti ieškovės žemės sklypo ribų koordinačių taškai, todėl
toks reikalavimas, kaip prieštaraujantis CK 4.45 str. normai teismo laikytas
nepagrįstu. Teismas sprendė, kad ginčo atveju Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų
20 str. norma nėra taikoma, nes ieškovei nėra formuojamas naujas žemės sklypas,
nes geodezinius kadastrinius matavimus ji atliko anksčiau turėto, ne matavimų
metu formuojamo sklypo, bet nuo 1998-05-18 privatizacijos metu įgyto nuosavybės
teise ir pagal preliminarius kadastrinius matavimus matuoto, t. y. suformuoto
žemės sklypo atžvilgiu. Įstatyminio bei poįstatyminio pagrindo nustatyti ginčo
šalių sklypų ribas pagal ieškovės pateiktą UAB „Grametra“ atliktą sklypo ribų
nustatymo planą nėra. UAB „Grametra“ atliktu ieškovės sklypo matavimu yra
pažeidžiami atsakovių teisėti interesai ir įstatymais ginamos jų teisės; plane
ginčo šalių ribų konfigūracija keičiama, nustatoma naujos konfigūracijos -
įvairiabriaunė laužtinė riba, kurios bendra ilgio suma tampa ilgesne už
anksčiau turėtą ribą. Dėl šių aplinkybių ginčo šalių turėti sklypai tampa
kitokie; teikiamame plane yra formuojamas ieškovei naujos konfigūracijos
sklypas, kuris yra iš esmės naujas, naujas ribas žymintis sklypas; nubraižyta
nauja laužtinė riba einanti palei statinį iš atsakovėms priklausančio žemės
sklypo akivaizdžiai mažina atsakovių žemės sklypo plotą. Dėl išdėstyto ieškovės
reikalavimas nustatyti jos žemės sklypo ribas pagal koordinates, kurios
nustatytos UAB „Grametra“ sudarytame plane netenkintas. Teismas nustatė, kad ginčijama
riba, jos kreivė, sklypo konfigūracija nustatyta UAB „Geoksis“ plane atitina CK
4.45 str. 1 d. kriterijus; atliktuose atsakovių sodo sklypo matavimuose
atsakovių sklypo plotas atitinka atsakovių nuosavybėje turimą plotą ir
atsakovių įgytą iš pirminio savininko plotą. UAB „Geoksis“ sudarytas atsakovių
žemės sklypo ribų planas yra patvirtintas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje,
sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje VĮ Registrų centro Vilniaus filiale.
Teismas netenkino ieškovės pateikto prašymo leisti išmatuoti atsakovėms
priklausantį sklypą, kadangi ieškinio ir papildyto ieškinio reikalavimai
grindžiami ne neteisingai atmatuoto atsakovių sklypo ploto aplinkybėmis.
Atsakovių žemės sklypo Nr. 22 atlikti geodeziniai matavimai, pažymėtos jų žemės
sklypo ribos atitinka įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimus. Ieškovė nėra
pasirašiusi atsakovių žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, sudaryto
2008-06-13; visi kiti atsakovių sklypą ribojantys savininkai, pasirašė akte,
taip pat aktą pasirašė ir sodų bendrijos pirmininkas. Teismas sprendė, jog vien
formaliu faktu, kad ieškovei nebuvo įteiktas pranešimas apie atsakovių
iniciatyvą atliekamus geodezinius savo sklypo matavimus nėra pagrindo
pripažinti negaliojančiu atliktą matavimą. Iš 2008-11-13 byloje esančio
aiškinamojo rašto matyti, kad atliekant atsakovių sklypo geodezinius matavimus
yra atsižvelgta į ieškovės ginčijamas aplinkybes, į tai, kad ieškovė ginčija
sklypus skiriančią ribą, kad ji ginčija faktinio naudojimo ribą. Todėl esant
vien formaliems motyvams pripažinti negaliojančiu atliktą geodezinį matavimą
nėra pagrindo.
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės
teismo 2009-09-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti;
priteisti iš atsakovių visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nuomone,
sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normas.
Nurodo, jog teismas, konstatuodamas, kad apeliantės ir atsakovių sklypų riba
eina per apeliantei nuosavybės teise priklausantį statinį, įteisino
imperatyvioms Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Nekilnojamojo turto
kadastro nuostatų normoms prieštaraujančią padėtį – apeliantės statinio dalis
atsidūrė ant kitiems asmenims priklausančios žemės; be to sprendimas
prieštarauja Nekilnojamojo turto registro duomenims. Nurodo, kad teismui
atmetus ieškinį, susidarė situacija, kai žemės sklypo riba kerta statinį, tai
nesuderinama su Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 p.; apeliantė nebeturi
galimybės prieiti prie dalies savo namo, o tai pažeidžia protingumo, teisingumo
ir sąžiningumo principus. Teismo pozicija, jog Nekilnojamojo turto kadastro
nuostatų 20 p. šioje byloje netaikytinas, neatitinka Nekilnojamojo turto
kadastro įstatymo 2 str. 3, 4 d., 8 str. 1 d. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto
registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog apeliantei priklausantis
žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, ne kadastrinius;
kadastriniai matavimai atlikti 2008 m. vasario mėn., tačiau atsakovėms nepasirašius
iki šiol neįregistruoti; taigi sklypas atliekant kadastrinius matavimus
formuojamas pirmą kartą, todėl nėra pagrindo netaikyti Nekilnojamojo turto
kadastro nuostatų 20 p. Pažymi, kad sprendimas prieštarauja Nekilnojamojo turto
registro duomenims, nėra jokių atžymų, kad apeliantei priklausantis statinys
būtų kitiems asmenims priklausančiame žemės sklype. 2006-06-13 UAB „Geoksis“
surašytame atsakovių žemės sklypo ribų paženklinimo akte, taip pat konstatuota,
žemės sklype nėra kitiems savininkams priklausančių pastatų. Tuo tarpu
atsakovių žemės sklypo plane M 1:500, nurodyta, kad žemės sklypo riba kerta
apeliantės statinį; todėl šis planas prieštarauja 2006-06-13 žemės sklypo ribų
paženklinimo aktui, Nekilnojamojo turto registro išrašui. Apeliantės vertinimu,
teismas ex officio turėjo įvertinti
faktą, kad yra matavimų neatitikimai tarp UAB „Geoksis“ ir UAB „Grameta“
atliktų kadastrinių matavimų; teismas nevertino tos aplinkybės, kad nustačius
ribą pagal UAB „Geoksis“ sudarytą planą nepagrįstai sumažinamas apeliantės
sklypo plotas, jis lieka nebe 592 kv.m, o mažesnis ta dalimi, kuria po dalimi
apeliantės namo esanti žemė priskiriama atsakovių sklypui. Apeliantė laiko, kad
teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeisdamas CPK 197 str. 2 d.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės prašo apeliacinį skundą
atmesti; Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-09-22 sprendimą palikti
nepakeistą. Nurodo, jog sprendimas priimtas nepažeidžiant materialinės bei
procesinės teisės normų, tinkamai įvertinus įrodymus.
Nustatytu terminu tretysis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą
nepateikė.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro
apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo
negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.) patikrinimas. Teisėjų kolegija, remdamasi
byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia,
kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė materialinės bei
procesinės teisės normas; absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat
nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos
teismo ginčo šalių teisinių santykių įvertinimu. Šalių ginčo esmė – ribos tarp
dviejų kaimyninių sklypų išdėstymas; ieškinio reikalavimas dėl atsakovių žemės
sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) geodezinių
matavimų bei 2008-11-14 Vilniaus apskrities viršininko administracijos
viršininko sprendimo, kuriuo suderintas atsakomiems priklausančio žemės sklypo planas,
parengtas nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates
valstybinėje koordinačių sistemoje, pripažinimo negaliojančiais taip pat
grindžiamas ieškovės nesutikimu su ribos tarp ieškovės ir atsakovių sklypais
išdėstymu. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 4.45 str. 1 d.
numatytais kriterijais, sprendė šalių ginčą, atsižvelgdamas į dokumentus,
faktiškai valdomų sklypų ribas bei kitus byloje surinktus įrodymus, jų tarpe ir
liudytojų parodymus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo
byloje surinktų įrodymų vertinimu bei išvadomis; byloje remiantis pirminiais
dokumentais – 1992 m. ieškovei priklausančio žemės sklypo Nr. 15, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo
schema, ištrauka ir sodininkų bendrijos (duomenys
neskelbtini) generalinio plano, kuriame pavaizduoti sklypas Nr. 15 ir
sklypas Nr. 22, nustatyta, kad besiribojantys sklypai, dabartinių metu
priklausantys ieškovei ir atsakovėms, suformuoti taip, kad bendra riba (tiesi
linija) kerta sodo pastatą; pirminiuose dokumentuose ieškovei priklausantis
sodo pastatas minimas kaip bendras sklypui 22 ir 15 (b.l. 23, 76, 159); tokia padėtis
susiklostė todėl, kad iki sklypų privatizavimo abiejų sklypų naudotojai naudojosi
sodo pastatu bendrai. Apeliantės argumentas, kad dovanojimo sutartyje, kurios
pagrindu ji įsigijo sodo pastatą ir žemės sklypą, nėra nuorodų į tai, kad jai
priklausančio sodo pastato dalis yra išdėstyta kaimyninio sklypo teritorijoje,
paneigtas bylos medžiaga – ieškovės sklypas buvo privatizuotas remiantis sklypo
schema (b.l. 76), t. y. apeliantei buvo žinoma, kad jos įsigyjamo sklypo dalis
yra išdėstyta kaimyninio sklypo teritorijoje. Apeliantė iš esmės neginčija
aplinkybės, kad sklypų privatizavimo metu riba tarp sklypų buvo tiesi linija
kertanti sodo pastatą, tačiau vertina šią aplinkybę kaip nereikšmingą. Apeliantė
remiasi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punkto nuostatomis, kad žemės
sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį,
kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamas daiktas. Apeliantės
vertinimu, teismo sprendimu, atmetus ieškovės ieškinį sudarė situacija, kai
žemės sklypo riba kerta ieškovei priklausantį statinį, todėl neteisėtas ir
siūlo iš esmės keisti ribos tarp žemės sklypų konfigūraciją.
Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentą dėl teismo
sprendimo prieštaravimo Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktui ir
sutinka su pirmosios instancijos teismo šios teisės normos aiškinimu; nagrinėjamoje
byloje ginčas tarp šalių vyksta ne dėl naujai formuojamo sklypo ribų; ir
ieškovei, ir atsakovėms jau priklauso nuosavybės teise tam tikro ploto ir
konfigūracijos žemės sklypai; teisėjų kolegijos vertinimu, nenuginčijus sklypų
privatizavimo dokumentų, iš esmės keisti žemės sklypų ribos konfigūracijos nėra
pagrindo.
Kai sklypų privatizavimas buvo atliktas remiantis
privatizavimo schema, teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant
kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos
gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau
negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas); priešingu atveju turėtų būti keliamas
klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo
sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P.,
byla Nr. 3K-3-539/2005).
Nagrinėjamoje byloje liko nepaneigtas atsakovių
atsikirtimo ieškiniui argumentas, jog dėl ieškovės siūlomo ribos tarp žemės
sklypų pakeitimo atsakovėms priklausančio žemės sklypų plotas sumažėtų 20-30
kv.m; atsižvelgiant į tai, kad atsakovių žemės sklypo plotas 580 kv.m, tai yra
esminis sklypo sumažėjimas. Atsakovių prieštaravimų esmė buvo žinoma ieškovei
nuo 2008-02-27, kai atsakovės atsisakė pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo
akte (b.l. 17); remiantis UAB „Grameta“ parengtų planu, riba tarp kaimyninių
sklypų keičiama tokiu būdu, kad atsakovėms priklausančio žemės sklypo dalis
3,50 m x 5,14 m priskiriama prie ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės
sklypo. Tokiu būdu UAB „Grametra“ 2008-02-27 parengtas ieškovės žemės
sklypo planas ne tik keičia ribą tarp sklypų taip, kad ji neatitinka žemės
sklypo privatizavimo dokumentų bei preliminarioms žemės sklypo ribų
įregistruotų nekilnojamojo turto registre, bet ir suponuoja atsakovėms
priklausančio žemės sklypo ploto sumažinimą. Apeliantė teigia, kad atsakovių
pateiktame žemės sklypo plane, parengtame UAB „Geoksis“, atsakovių sklypo
plotas, įtraukiant dalį sklypo po ieškovei priklausančio pastato sudaro 580
kv.m, nors faktiškai jų sklypas turi būti mažesnis ta dalimi, kuria po dalimi
ieškovės namu esanti žemė priskiriama atsakovių sklypui. Šis argumentas atmetamas
dėl analogiškų motyvų: ieškovė visiškai ignoruoja aplinkybę, kad atsakovės
pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 580 kv.m ploto žemės sklypą (b.l.
52-55); nenuginčijus atsakovių nuosavybės teisių į šią žemės sklypo dalį, priskirti
ieškovės sklypui dalį atsakovėms priklausančio sklypo ir tuo sumažinti jį nėra
teisinio pagrindo.
Kolegija sutinka su pirmosios
instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų
nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba
pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Iš apeliantės priteisiamos dokumentų
siutimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui 11,20 Lt (CPK 79, 88 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso 325 – 330 str., teismas
n u t a r ė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimą
palikti nepakeistą.
Priteisti iš I. K. 11,20 Lt pašto išlaidų
apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui.
Kolegijos pirmininkė T.
Žukauskienė
Teisėjai V.
Volskienė
A.
Auruškevičius