Civilinė byla Nr. e2S-821-803/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39555-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.6.3.5.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovui AS „Air Baltic Corporation“ dėl kompensacijos priteisimo.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skycop.com“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 250 Eur kompensaciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą Nr. 261/2004 (toliau – Reglamentas Nr. 261/2004), nustatantį bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė yra bendrovė, teikianti pagalbą oro linijų bendrovių keleiviams, kurie naudodamiesi jų paslaugomis susiduria su skrydžių atšaukimu, atidėjimu ar kitais su oro pervežimu susijusiais nepatogumais. Oro linijų bendrovių keleiviai, naudodamiesi ieškovės internetine svetaine, gali nemokamai patikrinti ir įvertinti galimybes iš oro linijų bendrovių gauti Reglamente Nr. 261/2004 įtvirtintas kompensacijas bei už fiksuotą paslaugos mokestį pavesti ieškovei išieškoti piniginę kompensaciją iš atitinkamos oro linijų bendrovės.
3. Atsakovas vykdydamas oro pervežimo paslaugas pažeidė Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas ieškinyje nurodyto keleivio skrydžio atžvilgiu. Keleivis yra perleidęs reikalavimo teisę į kompensaciją ieškovei, kad pastaroji teismine tvarka išieškotų ją iš atsakovo, todėl ieškovei priklauso ieškiniu reikalaujama piniginė kompensacija.
4. Nurodė, jog šios bylos teismingumo taisykles nustato Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas Nr. 1215/2012 (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012) dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. Lietuvos Respublikoje veikia įregistruotas atsakovo filialas, todėl ieškinys ir jo priedai siųstini ir įteiktini atsakovo filialo Lietuvoje adresu.
5. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašė ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą kaip neteismingą Lietuvos teismams; ieškinį atmesti, išreikalauti reikalavimo teisės perleidimo sutarties originalą arba patvirtintą kopiją, nepriteisti ieškovo bylinėjimosi išlaidų.
6. Atsakovas atsiliepime į pateiktą ieškinį nurodė, jog ieškovė nepagrįstai remiasi Reglamento 1215/2012 4 skirsniu, nustatančiu jurisdikciją dėl bylų, susijusių su vartojimo sutartimis, nes Reglamento Nr. 1215/2012 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog „šis skirsnis netaikomas vežimo sutarčiai, išskyrus sutartis, kuriose už bendrą kainą numatyta kelionė ir nakvynė“. Taigi vien tuo pagrindu ginčas nėra teismingas Lietuvos teismams.
7. Reglamento Nr. 1215/2012 17 straipsnyje nustatyta išimtis netaikoma, nes ginčas nėra susijęs su atsakovo filialo veikla. Atsakovo filialas buvo įsteigtas marketingo tikslais. Atsakovo filialas nevykdo skrydžių veiklos, ji buvo vykdoma paties atsakovo. Atsakovo buveinės vieta yra Latvijoje, viešai prieinamais duomenimis yra nurodoma, kad atsakovo buveinės adresas yra Tehnikas 3, Marupes apskritis, LV-1053, Latvija. Būtent Latvijos teismams yra teismingas toks ginčas. Visuose ieškovės teismui pateiktuose dokumentuose – tiek lėktuvo bilietuose, tiek elektroniniuose laiškuose nurodyta, kad sutartį sudarė AS Air Baltic Corporation, o ne jo filialas. Nurodė, jog bendrovės filialas Lietuvoje yra likviduojamas.
8. Atsakovas pažymėjo, kad iki šio ieškinio pareiškimo sutiko sumokėti keleiviui 250 EUR dydžio kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004. Tačiau reikalavimą atsakovui pareiškė ne tiesiogiai keleivis, bet ieškovė, kuris nėra atsakovo klientas. Siekdamas įsitikinti, ar reikalavimą reiškia tokią teisę turintis asmuo, atsakovas prašė pateikti reikalavimo įgaliojimo ir reikalavimo perleidimo sutarties originalą arba patvirtintą kopiją. Ieškovė į šį prašymą nereagavo ir nurodytų dokumentų nepateikė, todėl ieškovei kompensacija neišmokėta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 22 d. nutartimi atsakovo AS Air Baltic Corporation prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu atmetė ir civilinę bylą perdavė nagrinėti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams.
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, iškėlus bylą, paaiškėjo, jog ji buvo priimta pažeidžiant teritorinio teismingumo taisykles.
11. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio pareiškimo priėmimo metu. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 straipsnis). CPK 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį bylos teismingumą, tačiau šioje byloje nėra pateiktas toks šalių susitarimas.
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.807 straipsnyje nustatyta, kad keleiviai ir bagažas vežami pagal vežimo sutartis. Vežimo sąlygas nustato Civilinis kodeksas, atskirų transporto šakų kodeksai ir kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys bei kiti transporto teisės aktai. Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 70 straipsnyje (2005 m. vasario 15 d. įstatymo redakcija; Žin., 2005, Nr. 31–971), kuriame apibrėžtas kompensavimas už atsisakymą vežti, nustatyta, kad šiuos santykius reglamentuoja 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) 295/91.
13. Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 dalies a punkte dėl specialios jurisdikcijos numatyta, jog asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose, kylančiose iš sutarčių – atitinkamai prievolės įvykdymo vietos teismuose. Vežimo oru atveju prievolės vykdymo (paslaugos suteikimo) vieta turi būti laikoma tiek lėktuvo išvykimo, tiek atvykimo vieta. Kiekviena iš šių dviejų vietų yra pakankamai susijusi su bylos materialiaisiais elementais ir todėl užtikrina glaudų ryšį tarp sutarties ir jurisdikciją turinčio teismo.
14. Nagrinėjamu atveju oro kelionė turėjo vykti maršrutu Briuselis – Ryga – Palanga. Galutinis kelionės tikslas – lėktuvo atvykimo vieta – Palanga, pagal Reglamento Nr. 1215/2015 7 straipsnio a dalį, todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Lietuvos teismai turi jurisdikciją nagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, tačiau pagal bendrą teritorinį teismingumą byla teisminga Plungės apylinkės teismui.
15. Teismas pažymėjo, kad atsakovo filialo būstinė įregistruota Vilniaus oro uoste, tačiau faktiškai jokios pastovios atstovybės minėtu adresu nėra, visi procesiniai dokumentai grįžta neįteikti, todėl atsakovo Lietuvoje įregistruotas filialas neatitinka verslo vietos, pasižyminčios pastovumu, reikalavimų, atitinkamai ieškovė nepagrįstai remiasi Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 5 dalies nuostatomis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
16. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti, įpareigojant pirmosios instancijos teismą bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme.
17. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:
17.1. atsakovas Lietuvos Respublikoje veikia per savo paties oficialiai įsteigtą filialą, tiesiogiai atstovaujantį atsakovą teisminiuose ginčuose. Šią informaciją atsakovas yra pateikęs valstybės įmonei „Registrų centras“, kurios duomenys yra laikomi turinčiais prima facie galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis);
17.2. AS atsakovo Air Baltic Corporation filialo Lietuvoje nuostatų 2.1 – 2.4 punktuose, 3.1. – 3.2. punktuose nurodyta, kad atsakovo filialo veikla susijusi su tarptautiniu keleivių, krovinių ir pašto gabenimu oru, taigi atsakovo filialo Lietuvoje tikslus ir veiklą apima visos bendrosios atsakovo teikiamos paslaugos, nukreiptos į Lietuvos Respublikos rinką;
17.3. CK 2.53 straipsnis numato, kad juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų ir kartu atsakantis pagal juridinio asmens prievoles. Taigi pagal galiojantį teisinį reguliavimą, juridinio asmens filialas nelaikomas savarankišku juridiniu asmeniu, o yra laikomas struktūrine juridinio asmens dalimi. Būtent šios logikos pagrindu Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 5 punkte ir yra įtvirtinta garantija ieškovui ieškinį atsakovui pareikšti pagal jo filialo buveinę, jei ieškinys susijęs su atsakovo filialo vykdoma veikla. Juridinio asmens filialas yra lygiavertė to paties juridinio vieneto struktūrinė dalis;
17.4. atsakovas, steigdamas filialą Lietuvos teritorijoje ir jam perduodamas aukščiau paminėtas teises, o ypač teisę be įgaliojimo atstovauti ir patį atsakovą Lietuvoje vyksiančiuose teisminiuose procesuose, kartu prisiėmė riziką, kad visi galimi teisminiai procesai prieš atsakovą (kai veiksmai susiję su atsakovo filialo veikla) vyks remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir atsakovą nuostatų pagrindu teisėtai atstovaujant atsakovo filialo Lietuvoje vadovui arba vadovo įgaliotiems asmenims;
17.5. CK 2.62 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 12 straipsnis ir 75 straipsnio 3 dalis nurodo, kad juridinių asmenų registre yra kaupiami ir tvarkomi visi duomenys, susiję su juridinio asmens veikla. Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras. Vykstant teismo procesui šioje byloje, jokie pakeitimai susiję su atsakovo filialu atsakovo iniciatyva Juridinių asmenų registre nebuvo atliekami. Ieškovė visiškai pagrįstai, remdamasis oficialiais duomenimis, teisingai ieškinį atsakovui pareiškė pagal jo filialo buveinę Vilniuje, o procesiniai dokumentai buvo tinkamai įteikti atsakovo filialo buveinės adresu;
17.6. atsakovas vykdo skrydžius iš Vilniaus, Kauno ir Palangos Lietuvos rinkoje. Atsižvelgiant į tai, kad filialo veikla yra susijusi su visų skrydžių organizavimu Lietuvoje, laikytina, kad skrydžių vykdymas savaime lemia faktinės veiklos įrodymą ir realią filialo veiklą;
17.7. skundžiama nutartimi atmetus atsakovo reikalavimą palikti ieškinį nenagrinėtu kaip neteismingą Lietuvos teismams yra pripažinta Lietuvos teismų jurisdikcija, todėl ieškinys turi būti nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme pagal atsakovo oficialaus filialo registracijos vietą. Atsakovas šios teismo nutarties atskiruoju skundu neapskundė;
17.8. skundžiama nutartimi pažeidžiami proceso ekonomiškumo, koncentracijos ir operatyvumo principai.
18. Atsakovas AS Air Baltic Corporation pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiomis aplinkybėmis:
18.1. pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog filialo būstinė įregistruota Vilniaus oro uoste, tačiau faktiškai jokios pastovios atstovybės minėtu adresu nėra, visi procesiniai dokumentai grįžta neįteikti, todėl atsakovo Lietuvoje įregistruotas filialas neatitinka verslo vietos, pasižyminčios pastovumu, reikalavimų, atitinkamai ieškovas nepagrįstai remiasi Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 5 dalies nuostatomis;
18.2. ginčas nėra susijęs su atsakovo filialo veikla, kadangi atsakovo filialas nevykdo skrydžių veiklos, ji buvo vykdoma paties atsakovo. Oro susisiekimo vykdymas yra licencijuojama veikla, o atsakovo filialas neturėjo ir neturi licencijos vykdyti oro susisiekimą;
18.3. atsakovas AS Air Baltic Corporation yra užsienio valstybės juridinis asmuo, veikiantis Latvijos Respublikoje. Vadovaujantis viešai prieinamais duomenimis yra nurodoma, kad atsakovo buveinės adresas yra Tehnikas 3, Marupes apskritis, LV-1053, Latvija. Visuose ieškovo teismui pateiktuose dokumentuose – tiek lėktuvo bilietuose, tiek elektroniniuose laiškuose nurodyta, kad sutartį sudarė AS Air Baltic Corporation, o ne jo filialas;
18.4. atsakovas 2016 m. gegužės 10 d. valdybos sprendimu Nr. EB1523-30/2016 nusprendė atleisti (P. M.) iš atsakovo filialo vadovo pareigų nuo 2016 m. gegužės 2 d. Kitas filialo vadovas nėra paskirtas. Tai patvirtina, kad atsakovo filialas nevykdo jokios veiklos. Filialas yra likviduojamas, šią aplinkybę patvirtina 2017 m. rugpjūčio 22 d. atsakovo valdybos sprendimas išregistruoti filialą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacijos objektu yra bylos teismingumo klausimas, siekiant nustatyti Lietuvos kompetentingą teismą, galintį nagrinėti šalių ginčą. Ieškovė, kurios buveinė yra Lietuvos Respublikoje, ieškinyje prašo priteisti jai iš atsakovo, kurio buveinė yra Latvijos Respublikoje, kompensaciją dėl skrydžio vėlavimo.
20. Taigi ginčas kilo tarp skirtingose Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse narėse, t. y. Lietuvos Respublikoje ir Latvijos Respublikoje, veikiančių subjektų, todėl šalių ginčo teismingumui spręsti taikytinas ES Reglamentas Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo.
21. Bendroji jurisdikcijos taisyklė, nustatyta Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnio 1 dalyje, yra ta, kad ieškiniai turi būti reiškiami atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje narėje. Tačiau tam tikrais atvejais reikalavimai gali būti reiškiami ir kitoje nei atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) valstybėje narėje. Pagal Reglamento Nr. 1215/2012 5 straipsnio 1 dalį asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik pagal specialiosios jurisdikcijos taisykles (Reglamento Nr. 1215/2012 II skyriaus 2 – 7 skirsniai).
22. Pagal specialiąją jurisdikcijos taisyklę, įtvirtintą Reglamento Nr.1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio 2 įtraukoje, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas, jeigu nesusitarta kitaip, prievolės įvykdymo vietos teismuose, o paslaugų teikimo atveju prievolės įvykdymo vieta yra valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos.
23. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad, kiek tai susiję su tiesioginiu skrydžiu, kurį vykdo atitinkamo keleivio sudarytos sutarties šalis, tiek lėktuvo išvykimo, tiek atvykimo vieta turi būti laikoma pagrindinių paslaugų, esančių oro vežimo sutarties dalyku, teikimo vietomis, pateisinančiomis teismo jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl kompensacijos pagal šią vežimo sutartį ir Reglamentą Nr. 261/2004, kai ieškovas gali pasirinkti, ar tokį reikalavimą kelti lėktuvo išvykimo, ar atvykimo vietos, dėl kurios susitarta minėtoje sutartyje, valstybės teisme (žr. pvz. 2009 m. liepos 9 d. sprendimą byloje Nr. C-204/08). Jungiamojo skrydžio atveju tokio skrydžio įvykdymo vieta, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrą įtrauką ir Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrą įtrauką, yra antrąjį skrydį vykdančio lėktuvo atvykimo vieta, kaip viena iš pagrindinių paslaugų teikimo vietų, dėl kurių sudaryta oro vežimo sutartis. Kadangi ši vieta pakankamai susijusi su ginčo esminiais elementais ir dėl to užtikrina glaudų ryšį, kurio siekiama Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkte ir Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkte išdėstytomis specialios jurisdikcijos taisyklėmis, tarp oro vežimo sutarties ir jurisdikciją turinčio teismo, ji atitinka glaudaus ryšio principą (žr. pvz. 2018 m. kovo 7 d. sprendimą sujungtose bylose Nr. C-274/16, Nr. C-447/16, Nr. C-448/16).
24. Nagrinėjamu atveju antrąjį skrydį vykdžiusio lėktuvo atvykimo vieta yra Lietuva, todėl Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrosios įtraukos taikymo prasme, Lietuva laikoma prievolės įvykdymo vieta. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškinys yra teismingas Lietuvos teismams.
25. Nustačius, kad pagal Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio 2 įtrauką šalių ginčas teismingas Lietuvos teismams, jo nagrinėjimui kompetentingo Lietuvos teismo klausimas sprendžiamas pagal Lietuvos nacionalinę teisę, t. y. CPK nuostatas, reglamentuojančias teismingumą.
26. Atskirajame skunde apeliantė nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl galimos alternatyvios jurisdikcijos pagal filialo buveinės vietą nebuvimo ir įrodinėja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas yra kompetentingas išspręsti šalių ginčą.
27. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), išimtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje CPK 29 straipsnyje numatytas bendrasis teismingumas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre, netaikomas, nes atsakovas, kuris yra užsienio juridinis asmuo, neturintis buveinės Lietuvoje. Prieš tai išaiškinta, kad pagal Reglamento Nr.1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio 2 įtrauką ieškinys toje valstybėje narėje gali būti pareikštas, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos.
28. Kaip nurodė apeliantė, ji remdamasi CPK 30 straipsnio 3 dalimi ieškinį dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004, nustatantį bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju priteisimo, turi teisę paduoti pagal atsakovo filialo buveinę. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.
29. CPK 30 straipsnio 3 dalis nustato, kad ieškinys, susijęs su juridinio asmens filialo veikla, gali būti pareiškiamas pagal filialo buveinę. Iš šios normos dispozicijos matyti, kad ginčo teismingumas pagal filialo buveinę siejamas su reikalavimo kilimu tiesiogiai iš juridinio asmens filialo veiklos. Ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį dėl filialo veiksmų pagal filialo buveinę.
30. Nagrinėjamoje byloje vežimo oru sutartį, kurią patvirtina bilietas (CK 6.809 straipsnio 2 dalis), sudarė AS „Air Baltic Corporation“, skrydį vykdė AS „Air Baltic Corporation“ o ne jo filialas. Bendrosios vežimo taisyklės aiškiai nurodo, kad vežimas organizuojamas AS „Air Baltic Corporation“, todėl sutartis sudaroma tarp jo ir keleivio (1 straipsnis). Apeliantė turėtų teisę rinktis teismą pagal atsakovo filialo buveinę, jei ji būtų sudariusi sutartį su pradiniu kreditoriumi (keleiviu) (A. M.), tačiau jos neįvykdžiusi. Atsižvelgiant į tai, CPK 30 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas alternatyvus teismingumas pagal atsakovo filialo buveinę nagrinėjamos bylos atveju netaikytinas.
31. Ieškovė atskirajame skunde įrodinėja, kad atsakovas Lietuvos Respublikoje veikia per savo paties įsteigtą filialą ir AS „AIR BALTIC CORPORATION“ filialas yra teisiškai registruotas adresu: Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Rodūnios kel. 2-1, todėl ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal filialo registruotą buveinę dėl jo atliekamų funkcijų.
32. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Pirma, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. vasario 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2010 pažymėjo, kad uždarosios akcinės bendrovės filialas nėra juridinis asmuo (CK 2.53 straipsnio 2 dalis), jis neturi materialinio teisinio subjektiškumo. Vadinasi, atskirajame skunde apeliantės nurodyta aplinkybė dėl atsakovo teikiamos paslaugos, nukreiptos į Lietuvos Respublikos rinką, o filialo vykdomos marketingo veiklos, prisidedant prie skrydžių veiklos organizavimo, neveikia teismingumo. Filialas neturi materialinio teisinio subjektiškumo, o ieškovė ieškinį pareiškė dėl AS „Air Baltic Corporation“ sudarytos keleivio pervežimo sutarties. Antra, ieškovės atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad filialas pagal Įstatų 5.2 punktą yra tiesiogiai atstovaujantis atsakovą teisminiuose ginčuose, taip pat neveikia bylos teismingumo. Teismingumas yra nustatomas įstatymu, jį gali keisti sutartis pagal CPK 32 straipsnio reglamentuotas taisykles, bet ne įstatai. Trečia, CK 2.49 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Iš byloje esančių įrodymų galima spręsti, jog registruotu adresu „AIR BALTIC CORPORATION“ filialas savarankiškos veiklos nevykdo. VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašas įrodo (CPK 179 straipsnis), kad 2016 m. birželio 20 d. yra registruotas prašymas dėl filialo vadovo duomenų išregistravimo. Įrašo apie vadovo pasikeitimą nėra. Iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išplėstinio sąrašo nustatyta, kad užsienio juridinio asmens atstovavimas nuo 2012 m. vasario 2 d. vyksta per valdybos narį kartu su visais valdybos nariais, o visi valdybos nariai yra registruoti užsienio valstybėse. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, ieškovės argumentas, kad atsakovas priima sprendimus per filialą, kurio veikla organizuojama buveinėje, atmetamas kaip neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, CPK 30 straipsnio 3 dalies taikymas negalimas pagal CK 2.49 straipsnio 1 dalį.
33. Ieškovė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad ieškinys pagal atsakovo filialo buveinę galėjo būti reiškiamas ir remiantis Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 5 punkto nuostata, nustatančia, jog ieškiniai, susiję su filialo, atstovybės arba kitokio padalinio veikla, – tokio filialo, atstovybės arba kitokio padalinio buvimo vietos teismuose. Toks atskirojo skundo argumentas, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl sutarties dėl pervežimo sudarymo ir dėl pervežimo įvykdymo aplinkybes, yra nepagrįstas. Byloje esančio Bendros vežimo taisyklės nukreipia ne į filialo buveinę, bet į vežimo sutartį, kurią patvirtina bilieto įsigijimas.
34. Kaip jau buvo minėta, vežimo oru sutartį sudarė AS „Air Baltic Corporation“, skrydį vykdė AS „Air Baltic Corporation“, o ne jo filialas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra susiję su atsakovo filialo veikla, kaip to reikalauja Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 5 punktas. Ieškinys pareikštas dėl tiesiogiai atsakovo atliktų veiksmų, todėl Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 5 punktas, nustatant šalių ginčo teismingumą, netaikytinas.
35. Apeliantė įrodinėja, kad įstatyme numatyta aplinkybė dėl procesinių dokumentų įteikimo per filialą, apsprendžia bylos teismingumą. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka. Asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti yra skirtas CPK XI skyriaus antrame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas. Įstatyme reglamentuotas procesinių dokumentų įteikimo teisėtumo klausimas neveikia ginčo dėl teismingumo, kuris reglamentuotas specialiomis teisės normomis. Be to, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad CPK 123 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas teisine fikcija grindžiamas procesinių dokumentų įteikimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 29 punktas). Taigi procesinių dokumentų įteikimo būdas nėra susijęs su teismingumo nustatymu.
36. Atskirajame skunde nurodoma, kad teisme yra iškelta ne viena byla, kurių faktinės aplinkybės sutampa (pvz., Nr. e2-4083-964/2019, Nr. e2-3024-820/2019), todėl ieškinio teismingumas turi būti nustatomas pagal atsakovo filialo buveinės adresą, t. y. nagrinėjamoje byloje turi būti taikoma horizontaliojo precedento doktrina.
37. CPK 30 straipsnio 9 dalis nustato alternatyvaus teismingumo atvejį, kai ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Apeliantė, sutikusi su teismo išvada, kad ieškinys teismingas Lietuvos teismams pagal Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrosios įtrauką, vadovaudamasi sisteminiu teisės aiškinimo metodu turėjo kreiptis į Lietuvos kompetentingą teismą remdamasi CPK 30 straipsnio 9 dalimi. Nagrinėjamos bylos atveju sutarties įvykdymo vieta, kaip jau buvo minėta, buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo, yra Palangoje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad šalių ginčas teismingas Plungės apylinkės teismui.
38. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantės argumentą dėl horizontaliojo precedento doktrinos nagrinėjamoje byloje taikymo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad teismai yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, tačiau to paties nutarimo konstatuojamoje dalyje taip pat yra išaiškinta, kad bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose.
39. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai argumentavo dėl kompetentingo teismo ginčui išnagrinėti dėl keleivio vežimo sutarties, kurios įvykdymo vieta buvo Palangoje. Tai, kad ieškovei, kaip juridiniams asmeniui, yra patogiau, jog byla būtų nagrinėjama pagal atsakovo juridinio asmens filialo buveinės vietą, nesudaro pagrindo taikyti Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrosios įtraukos atskirai nuo CPK 30 straipsnio 9 dalies, taip pažeidžiant sisteminio teisės aiškinimo taisyklę.
40. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino civilinių bylų teritorinį teismingumą reglamentuojančias procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
41. Pagal CPK 34 straipsnio 2 dalį teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 22d. nutartimi atsakovo AS „Air Baltic Corporation“ prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu atmetė ir civilinę bylą perdavė nagrinėti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams. Teisėjų kolegija įvertindama, kad pagal Teismų reformos 2018 m. nuostatas teismo rūmai iš esmės nustato vietas, kuriose dirbs teisėjai ir bus nagrinėjamos bylos, sprendžia patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 22d. nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad civilinė byla perduodama nagrinėti Plungės apylinkės teismui.
Dėl apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos iš dalies nutraukimo
42. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 22 d nutartimi atsakovo AS „Air Baltic Corporation“ prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu atmetė. Apeliantė prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti, įpareigojant pirmosios instancijos teismą bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme, nors ginčo dėl to, kad teismas prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu atmetė, nebuvo.
43. Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantė skundžia nutarties dalį, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl šioje dalyje apeliacijos procesas nutraukimas (CPK 315 straipsnio 5 dalis sistemiškai taikomas su CPK 338 straipsniu).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
n u t a r i a:
nutraukti apeliacijos procesą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nutarties dalies, kuria atmestas atsakovo AS „Air Baltic Corporation“ prašymas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu.
Ieškovės UAB „Skycop.com“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą, patikslinant nutarties rezoliucinės dalies 2 punktą ir jį išdėstant taip:
„Civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Skycop.com“ ieškinį atsakovei AS „Air Baltic Corporation“ dėl kompensacijos priteisimo perduoti nagrinėti Plungės apylinkės teismui“.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Inga Staknienė
Vaclovas Paulikas
Rūta Petkuvienė