(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euroelektronika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euroelektronika“ ieškinį atsakovei Gynybos resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „NT Service“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Euroelektronika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) panaikinti atsakovės Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – Gynybos resursų agentūra) 2024 m. vasario 2 d. rašte „Dėl pasiūlymo vertinimo rezultatų“ išdėstytą sprendimą atmesti ieškovės UAB „Euroelektronika“ pasiūlymą viešajame pirkime Nr. 696861 „Antidroniniai šautuvai“; 2) įpareigoti atsakovę pripažinti, kad ieškovės pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus; 3) įpareigoti Gynybos resursų agentūrą grąžinti ieškovę į pirkimo procedūras; 4) panaikinti atsakovės 2024 m. vasario 2 d. rašte „Dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir laimėjusio pasiūlymo paskelbimo“ išdėstytą sprendimą pirkimo laimėtoju pripažinti trečiojo asmens UAB „NT Service“ pasiūlymą; 5) pripažinti, kad trečiojo asmens UAB „NT Service“ pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų (Techninės specifikacijos 2.3.3.2, 2.3.6, 2.3.8, 2.3.9, 2.3.11 papunkčiai) reikalavimų; 6) įpareigoti atsakovę grįžti į pirkimo procedūras ir jas tęsti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo (toliau – Įstatymas) nustatyta tvarka; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė atmetė ieškovės pasiūlymą dėl to, jog ieškovė nepateikė atsakovės prašytos papildomos informacijos apie atitiktį Techninės specifikacijos 2.3.1 papunkčio reikalavimui, nors tokios informacijos pirkimo sąlygose nebuvo reikalaujama. Toks atsakovės sprendimas dėl pasiūlymo atmetimo yra neteisėtas, kadangi atsakovė netinkamai aiškino ir taikė Techninės specifikacijos 2.3.1 papunktyje įtvirtintą reikalavimą, t. y. išimtinai ieškovei pasiūlymų vertinimo etape iškėlė naują, pirkimo sąlygose neįtvirtintą reikalavimą, bei netinkamai įvertino ieškovės atsakovei pateiktą paaiškinimą. Techninės specifikacijos 2.3.1 papunktyje atsakovė iškėlė konkretų techninį reikalavimą, kad įranga gebėtų slopinti elektromagnetinių bangų diapazonus ne mažesniu kaip 3 km atstumu. Ieškovė pagal pirkimo sąlygų nuostatas tai, kad įrangos veikimo nuotolis yra ne mažesnis kaip 3 km, turėjo įrodyti nurodydama konkretų skaičių, ir pateikdama tai patvirtinančią gamintojo techninę dokumentaciją. Jokia kita informacija ar dokumentai neturėjo būti pateikti, siekiant įrodyti pasiūlymo atitiktį Techninės specifikacijos 2.3.1 papunkčio reikalavimui.

3.       Atsakovės keliamas reikalavimas, kad ieškovė turi nurodyti ir techninius sprendimus, lemiančius atitinkamą įrangos veikimo nuotolį, nėra įtvirtintas Techninėje specifikacijoje, todėl atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai reikalavo ieškovės pateikti šią papildomą informaciją. Ieškovės paaiškinimo pateikimas atsakovei negali būti vertinamas kaip sutikimas su atsakovės neteisėtu Techninės specifikacijos 2.3.1 papunkčio aiškinimu ir taikymu. Ieškovė neturėjo teisinio suinteresuotumo kvestionuoti atsakovės prašymo dėl dokumentų papildymo pagrįstumo ir teisėtumo, kadangi juo buvo prašoma tik paaiškinti pasiūlymą. Prašymas pats savaime nepažeidė ieškovės teisių, todėl ieškovė neturėjo teisinio pagrindo ginčyti šio atsakovės prašymo. Kita vertus, ieškovė pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pirkime pasiūlė kitos modifikacijos prekę nei atsakovei buvo demonstruota pristatymo, vykusio ne pirkimo apimtyje, metu ir, kad ši konkreti pirkime siūloma prekė visiškai atitinka Techninės specifikacijos 2.3.1 papunkčio reikalavimą. Be to, ieškovė pateikė ir papildomą gamintojo deklaraciją, kurioje gamintojas dar kartą aiškiai ir tiksliai patvirtino, kad gamintojo „Aaronia AG“ įrenginio „DDS Handheld UAV Jammer-UA“ veikimo nuotolis yra ne mažiau 3 km. Ieškovės pasiūlymas visa apimtimi atitinka Techninės specifikacijos 2.3.1 papunkčio reikalavimą taip, kaip jis suformuluotas, ir ieškovė tinkamai šią atitiktį pagrindė. Ieškovės siūloma prekė geba slopinti elektromagnetines bangas reikalaujamuose diapazonuose, kurios reikalingos bepiločių orlaivių naudojimui ne mažiau kaip 3 km atstumu ir tai aiškiai nurodyta techniniuose dokumentuose, kaip to reikalavo pirkimo sąlygos. 2024 m. sausio 22 d. atsakovės atstovė tiesiogiai kreipėsi į gamintoją su prašymu atsiųsti įrenginio „Handheld UAV Jammer-UA“ techninį aprašymą. Gamintojas, atsakydamas atsakovei, paaiškino, kad gamintojo internetiniame puslapyje yra skelbiami tik standartinių modifikacijų įrenginiai, todėl persiuntė įrenginio „Handheld UAV Jammer-UA“ techninį aprašymą atsakovei (gamintojas atsakovei nusiuntė tą patį ieškovės pirkime siūlomos įrangos techninį aprašymą, kokį pateikė ir ieškovė kartu su pasiūlymu). Taigi, ieškovė tinkamai pagrindė siūlomos įrangos atitiktį Techninės specifikacijos 2.3.1 papunkčio reikalavimui. Negana to, pati atsakovė, pasikreipdama tiesiogiai į gamintoją, gavo informaciją apie ieškovės pasiūlytos įrangos atitiktį Techninės specifikacijos 2.3.1 papunkčio reikalavimui, kuri tik dar kartą patvirtino, kad ieškovės siūloma įranga yra tinkama ir atitinkanti visus pirkimo sąlygų reikalavimus.

4.       Atsakovė, vertindama ieškovės pasiūlymą, nepagrįstai ir neteisėtai lygino ieškovės pirkime pasiūlytos įrangos modelį „DDS Handheld UAV Jammer-UA“ su ieškovės atsakovei 2023 m. lapkričio mėn. bendrinio pristatymo metu, kuris nesusijęs su šiuo pirkimu, demonstruotu įrangos modeliu „DDS Handheld UAV Jammer“ bei jų techninius parametrus. Tai, kad įrenginių „Handheld UAV Jammer-UA“ ir „Handheld UAV Jammer“ techniniai parametrai yra panašūs, nereiškia, kad neegzistuoja skirtingi įrenginio modeliai. Įrenginio veikimo nuotolis yra gamintojo nurodomas dydis, kurį gali lemti: radijo modulių galia, tikroji spinduliuojama galia, galios nuostoliai kabelyje tarp radijo modulio ir antenos, galios nuostoliai antenoje, antenos stiprinimo dydis, potencialus atstumas tarp bepiločio orlaivio ir valdymo pulto, aplinkos poveikio įvertinimas – ar nurodomame atstume įvertintos potencialios kliūtys, reljefas. Todėl vertinant, kas lemia atitinkamo įrenginio veikimo nuotolį, reikia atsižvelgti į eilę veiksnių, o ne tik išimtinai remtis įrenginio galia. Atsakovė, atmesdama ieškovės pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo sąlygų reikalavimų, nesilaikė savo pačios parengtų ir paskelbtų pirkimo sąlygų (Techninės specifikacijos 2.3.1 papunktis) reikalavimų ir tokiu būdu pažeidė tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Tai sudaro savarankišką teisinį pagrindą atsakovės sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo pripažinti neteisėtu bei panaikinti. Atmesdama pirkimo sąlygų reikalavimus visiškai atitinkantį ieškovės pasiūlymą ir tokiu būdu dar labiau sumažindama ir taip nedidelį pirkime dalyvaujančių tiekėjų skaičių, t. y. palikdama tik 2 tiekėjus, atsakovė neteisėtai apribojo konkurenciją pirkime. Atsakovės elgesys, t. y. sprendimas atmesti pirkimo sąlygų reikalavimus atitinkantį ieškovės pasiūlymą ir pirkimo objektą įsigyti brangiau, yra nesuderinamas su viešųjų pirkimų principais.

5.       Ieškovė pretenziją dėl trečiojo asmens pasiūlymo neatitikties pirkimo sąlygų reikalavimams pateikė tinkamai ir laiku, laikydamasi Įstatymo 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų terminų bei teismų praktikoje išaiškintų pretenzijos pateikimo taisyklių, todėl atsakovė turėjo pareigą ieškovės pretenziją išnagrinėti. Atsakovė ieškovei trečiojo asmens pasiūlymą pateikė tik 2024 m. vasario 27 d. (tik po 22 dienų nuo ieškovės prašymo pateikimo dienos), todėl ieškovė tik gavusi trečiojo asmens pasiūlymą ir jį išanalizavusi galėjo nustatyti trečiojo asmens pasiūlymo neatitikimus Techninės specifikacijos reikalavimams. Atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai nenagrinėjo ieškovės pretenzijos, nors turėjo tokią pareigą. Trečiojo asmens pasiūlymas, t. y. siūlomas pirkimo objektas – bepiločio orlaivio užkardymo priemonė „SkyWiper-EDM4S“ – neatitinka pirkimo sąlygų (Techninės specifikacijos 2.3.3.2, 2.3.6, 2.3.8, 2.3.9, 2.3.11 papunkčiai) reikalavimų. Atsakovė, pripažindama trečiojo asmens pasiūlymą laimėtoju, nesilaikė savo pačios parengtų ir paskelbtų pirkimo sąlygų reikalavimų ir tokiu būdu pažeidė tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Atitinkamai, tai sudaro savarankišką teisinį pagrindą atsakovės sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo pripažinti neteisėtu bei panaikinti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas konstatavo, kad ieškovės argumentai dėl to, jog atsakovė išimtinai jai iškėlė naują reikalavimą yra nepagristi dėl to, kad tik dėl ieškovės siūlomos įrangos susiklostė objektyvios, nepriklausančios nuo atsakovės aplinkybės, kurios lėmė pagrįstą atsakovės poreikį papildomai aiškintis, ar siūloma ieškovės įranga atitinka Techninės specifikacijos 2.3.1 papunkčio reikalavimą. Pati ieškovė pripažįsta, kad panaši į pirkimu perkamą įrangą buvo atsakovei pademonstruota 2023 m. lapkričio mėnesį. Atitinkamai, detaliai įvertinus 2023 m. lapkričio mėnesį demonstruotą įrangą ir pirkime siūlome įrangą, atsakovei kilo pagrįstas klausimas, kodėl pirkime siūlomos įrangos veikimo nuotolis yra 3 km, o demonstruotos įrangos, kuri yra labai panaši ar netgi išoriškai tapati siūlomai pirkime – 2 km, nors jokie esminiai pirkime siūlomos įrangos parametrai nėra skirtingi nuo demonstruotos įrangos.

8.       Teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai ieškovei pirkime pateikė prašymą papildomai paaiškinti, kaip siūloma įranga atitinka Techninės specifikacijos 2.3.1 papunkčio reikalavimą, kad išsklaidytų kilusias abejones dėl siūlomos įrangos. Atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai prašė ieškovės paaiškinti jos pasiūlymą būtent kiek tai susiję su pasiūlymo atitiktimi Techninės specifikacijos 2.3.1 papunkčio reikalavimui, ir jokių naujų, papildomų reikalavimų šiuo prašymu ieškovei nebuvo nustatyta. Tokiu būdu ieškovė, gavusi atsakovės prašymą paaiškinti pasiūlymą dėl jos pasiūlymo atitikimo Techninei specifikacijai, privalėjo tą padaryti, o to nepadarius ieškovės pasiūlymas buvo pagrįstai atmestas. Atsakovė, atmesdama ieškovės pasiūlymą, tai padarė vadovaudamasi Įstatymu ir pirkimo sąlygomis, o teisėtai atmetant pirkimo dokumentų neatitinkantį pasiūlymą negali būti padaromas viešųjų pirkimų principų ar konkurencijos teisės pažeidimas.

9.       Tesimas nesutiko, kad ieškovės poziciją byloje patvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos išvada. Byloje nustatyta, kad atsakovė, kreipdamasi į ieškovę, siekė pašalinti ieškovės pasiūlyme nustatytus prieštaringus duomenis ir paprašė ieškovės dėl to pateikti paaiškinimus, pasiūlydama nurodyti ir techninius sprendinius, kiek tai susiję su įrangos veikimo nuotoliu. Ieškovė turėjo paaiškinti, kaip vienodų techninių parametrų įranga vienu atveju užtikrina tik 2 km veikimo nuotolį, o kitu – 3 km veikimo nuotolį. Kitaip tariant, kaip skiriasi prekės „DDS Handheld UAV Jammer-UA“, „AARTOSTM HandHeld UAV Jammer“, „DDS Handheld UAV Jammer“, tai nurodoma ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje. Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje nurodė, kad esant duomenų prieštaravimui ieškovės kartu su pasiūlymu pateiktame gamintojo techniniame aprašyme, atsakovė turėjo kreiptis į ieškovę su prašymu paaiškinti / patikslinti pasiūlymą dėl prieštaringų duomenų (gamintojo techniniame aprašyme nurodytų skirtingų prekės pavadinimų: „DDS Handheld UAV Jammer-UA“, „AARTOSTM HandHeld UAV Jammer“, „DDS Handheld UAV Jammer“. Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje nenurodė, kad šiuo atveju atsakovės kreipimasis buvo neteisėtas, nepagrįstas ar peržengiantis pirkimo dokumentų ribas. Ieškovė savo ruožtu nei pirkimo procedūrų metu, nei teisminio nagrinėjimo metu atsakovei kilusių abejonių nepaneigė, todėl atsakovė pagrįstai priėmė sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą. Tesimas padarė išvadą, kad ieškovė nepagrindė ir neįrodė, jog jos pateiktas pasiūlymas atitiko pirkimo reikalavimus, todėl tiek reikalavimas dėl Gynybos resursų agentūros 2024 m. vasario 2 d. rašte „Dėl pasiūlymo vertinimo rezultatų“ išdėstyto sprendimo atmesti ieškovės UAB „Euroelektronika“ pasiūlymą viešajame pirkime Nr. 696861 „Antidroniniai šautuvai“ panaikinimo, tiek išvestiniai reikalavimai dėl atsakovės įpareigojimo pripažinti, kad ieškovės UAB „Euroelektronika“ pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus bei grąžinti ieškovę į pirkimo procedūras, buvo pagrįstai atmestas.

10.       Be to, teismas konstatavo, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti sprendimo dėl pasiūlymų eilės. Byloje nustatyta, kad ieškovė ginčija ne visų pasiūlymų eilėje esančių tiekėjų pasiūlymus, o tik trečiojo asmens. Tuo tarpu UAB „ProGear“ pasiūlymo atitiktį (kas taip pat nebūtų pakankama teisiniam suinteresuotumui pagrįsti) neginčija. Tai reiškia, kad net ir pripažinus, jog trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų, tokiu atveju pirkimo laimėtoju būtų laikomas UAB „ProGear“, o ieškovė nei įgytų teisę sudaryti pirkimo sutartį, nei galimybę dalyvauti iš naujo organizuojamose pirkimo procedūrose. Kitaip tariant, joks ieškovės interesas šiuo atveju nebūtų tenkinamas. Atsižvelgdamas į tai, su tuo susijusius ieškinio reikalavimus teismas atmetė vien šiuo savarankišku pagrindu, nevertindamas reikalavimų pagrįstumo.

11.       Nepaisydamas to, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo, teismas pasisakė dėl trečiojo asmens UAB „NT Service“ pasiūlymo atitikties pirkimo reikalavimams. Techninės specifikacijos 2.3.3.2 papunktis nustato reikalavimą siūlomos įrangos gebėjimui slopinti bepiločių orlaivių neutralizavimui: „Bepiločių orlaivių naudojamus vaizdo perdavimo ir valdymo signalus: 900MHz, 2400 MHz ir 5800 MHz“. Atsakovė 2023 m. lapkričio 16 d. raštu atsakydama į tiekėjų klausimus, nenustatė naujų pirkimo dokumentų reikalavimo, o tik paaiškino Techninės specifikacijos 2.3.3.2 papunkčio reikalavimą. Tokio paaiškinimo pagrindu tiekėjai pasiūlymuose nurodydami 900 MHz bepiločių orlaivių naudojamą vaizdo perdavimo ir valdymo signalą, turėjo įsivertinti, kad šiuo atveju turi būti užtikrinamas blokuojamas diapazonas tarp 860-950 MHz. Tai patvirtina pirkimo dokumentų formos, kurias turėjo pildyti tiekėjai, taip pat tai, kad nei pirkimo dokumentuose, nei minėtame atsakovės paaiškinime nebuvo nustatyta tiekėjų pareiga atskirai pasiūlyme nurodyti blokuojamą diapazoną 900 MHz juostai.

12.       Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad minėtas paaiškinimas nustatė pareigą tiekėjams pasiūlymuose papildomai nurodyti informaciją apie konkrečius blokuojamus dažnius, o to nepadarius – tiekėjų pasiūlymai turi būti atmetami. Atsakovės 2023 m. lapkričio 16 d. paaiškinimas buvo pirkimo dokumentus detalizuojantis dokumentas ir jokio naujo reikalavimo ir (ar) pareigos tiekėjams nenustatė. Tai, kad trečiojo asmens pasiūlymas atitinka Techninės specifikacijos 2.3.3.2 papunkčio reikalavimus patvirtina ir byloje pateikti įrodymai, iš kurių matyti, kad trečiojo asmens pirkime siūloma įranga užtikrina blokuojamą diapazoną tarp 860-950 MHz35. Techninės specifikacijos 2.3.6 papunktis nustato, kad įranga turi būti aktyvuojama vieno mygtuko paspaudimu. Trečiojo asmens pasiūlytame įrenginyje yra naudojamas mygtukas, kuris imituoja šaunamojo ginklo nuleistuką, buityje vadinamą „gaiduku“. Siūlomos įrangos mygtukas (techniniame aprašyme vadinamas ir „gaiduku“) atlieka prietaiso aktyvavimo funkciją. Todėl teismas nusprendė, kad galima daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju tiek gaiduko, tiek mygtuko funkcijos sutampa – abu jie skirti atitinkamo ginklo ar įrenginio aktyvavimui. Tuo tarpu ieškovė vadovaujasi tik tiesiogine, būtent, šaunamojo ginklo ,,gaiduko“ sąvoka žodyne ir teigia, kad ,,gaidukas“ yra šaunamojo ginklo skeliamojo mechanizmo dalis, kuri kartu su kitomis detalėmis dalyvauja padegant šovinio sviedžiamąjį parako užtaisą – yra dalis, kuri skelia šaunamąjį užtaisą ir padega šovinio užtaisą. Teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens pirkime siūlomas įrenginys nėra ginklas, t. y. neturi šovinio ar parako užtaiso, kurį reikėtų skelti ir panašiai. Tai yra elektronikos prietaisas, kuris aktyvuojamas būtent vieno mygtuko (kuris pasiūlyme tiesiog įvardintas „gaiduku“) paspaudimu, todėl, teismo vertinimu, ieškinio argumentai apie šaunamuosius ginklus, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar trečiojo asmens siūlomo įrenginio aktyvavimo mygtukas, imituojantis šaunamojo ginklo nuleistuką, užtikrina tą pačią funkciją, kaip ir mygtukas. Pagrindinė mygtuko paskirtis – įjungti prietaisą, jį spaudžiant. Tokiu būdu „gaiduko“ formos mygtuko paspaudimas visiškai atitinka Techninės specifikacijos 2.3.6 papunkčio reikalavimą – „gaidukas“ yra prietaiso dalis, kurią spaudžiant prietaisas aktyvuojamas. Techninės specifikacijos 2.3.8 papunktyje įtvirtina, kad įranga turi atitikti „HN 80:2015“ nustatytus reikalavimus arba būti lygiaverte. Šiam parametrui pagrįsti trečiasis asmuo kartu su pasiūlymu pateikė 2023 m. lapkričio 27 d. elektromagnetinio lauko bandymo protokolą, kuris įrodo trečiojo asmens pasiūlymo atitikimą minėtam reikalavimui. Ieškovė nors ir ginčijo šias aplinkybes, tačiau argumentų nepagrindė ir neįrodė ir nepateikė byloje duomenų, patvirtinančių, jog trečiojo asmens pateiktas bandymo protokolas nėra tikslus ir juo negalima vadovautis, todėl ieškovės teiginius dėl trečiojo asmens pasiūlymo neatitikties Techninės specifikacijos 2.3.8 papunkčiui teismas laikė nepagrįstais. Trečiojo asmens kartu su pasiūlymu pateiktas bandymo protokolas patvirtina, kad pirkime siūloma įranga atitinka „HN 80:2015“ nustatytus reikalavimus.

13.       Techninės specifikacijos 2.3.9 ir 2.3.11 papunkčiuose nustatyti reikalavimai dėl įrangos „IP 65“ apsaugos aplinkos poveikiui bei įrangos svorio. Ieškovė argumentus dėl šių aplinkybių grindžia tik kitame viešajame pirkime trečiojo asmens pasiūlytos įrangos dokumentacija, kur nurodyti kitokie apsaugos aplinkos poveikiui bei įrangos svorio techniniai parametrai, todėl tokius teiginius teismas laikė nepagrįstais. Ieškovės nurodytame ankstesniame pirkime buvo pasiūlyta kitokių parametrų įranga negu ginčo pirkime, todėl ankstesnių parametrų ir dabartinės įrangos atsparumas aplinkos poveikiui, taip pat įrangos svoris galėjo skirtis. Vien tai, kad ankstesniame pirkime trečiasis asmuo siūlė vienokių parametrų įrangą vienareikšmiškai neįrodo ir nepatvirtina, jog nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo pasiūlė tokią pačią įrangą. Kaip nustatyta iš procesinių dokumentų, pasikeitus trečiojo asmens įrangos techniniams parametrams ir komplektacijai, trečiasis asmuo pirkime galėjo pasiūlyti aukštesnę įrenginio atsparumo klasę – „IP 65“ bei lengvesnę įrangą, kaip to ir reikalauja Techninės specifikacijos reikalavimai.

14.       Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad atsakovė skirtingai įvertino tiekėjų pasiūlymus pirkime – ieškovės pasiūlymo atmetimą grindė su pirkimu nesusijusia informacija ir ieškovės kartu su pasiūlymu pateiktų dokumentų nelaikė pakankamais, o trečiojo asmens pasiūlymą įvertino priešingai. Teismas nurodė, kad visų pirma ieškovės pasiūlymas buvo atmestas dėl kilusių abejonių dėl atitikties Techninės specifikacijos reikalavimams, o ne dėl su pirkimu nesusijusios informacijos pagrindu. Pačios ieškovės pateikti pasiūlymo dokumentai bei viešai prieinama, atsakovės turima informacija patvirtino abejones dėl ieškovės pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos 2.3.1 papunkčio reikalavimui. Ieškovei šių abejonių nepašalinus, jos pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinkantis Techninės specifikacijos 2.3.1 papunkčio reikalavimų. Tuo tarpu trečiojo asmens atveju ieškovės nurodomos abejonės vertintinos kaip nepagrįstos ir nepakankamos spręsti dėl poreikio paaiškinti pasiūlymą. Be to, teismas pažymėjo, kad pati ieškovė tinkamai nesielgė pirkimo procedūrų metu ir nepašalino atsakovei kilusių abejonių dėl savo pasiūlymo. Tuo tarpu trečiasis asmuo byloje ieškovei iškėlus abejones dėl jo pasiūlymo, pateikė itin detalius ir išsamius paaiškinimus, neabejotinai leidžiančius spręsti, kad trečiojo asmens pasiūlyta įranga atitinka tiek Techninės specifikacijos 2.3.9 papunkčio, tiek Techninės specifikacijos 2.3.11 papunkčio reikalavimus. Trečiasis asmuo pasikeitusius techninius parametrus (IP klasę, svorį) pagrindė būtent pasikeitusia įrangos komplektacija, lyginant ją su ankstesniame viešajame pirkime pasiūlyta įranga: tą pagrindė ne tik techniniais gamintojo dokumentais, tačiau ir įrenginio nuotraukomis, skirtingų naudotų komponentų techniniais aprašymais. Tuo tarpu ieškovė savo pasiūlymo paaiškinimų nepateikė nei pirkimo procedūrų metu, nei bylos nagrinėjimo metu.

I.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Euroelektronika“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo
2024 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškovės prašymus: 1) panaikinti Gynybos resursų agentūros 2024 m. vasario 2 d. rašte „Dėl pasiūlymo vertinimo rezultatų“ išdėstytą sprendimą atmesti ieškovės UAB „Euroelektronika“ pasiūlymą viešajame pirkime Nr. 696861 „Antidroniniai šautuvai“; 2) įpareigoti Gynybos resursų agentūrą pripažinti, kad ieškovės UAB „Euroelektronika“ pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus; 3) įpareigoti Gynybos resursų agentūrą grąžinti ieškovę UAB „Euroelektronika“ į pirkimo procedūras, ir priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1.                      Ieškovės pasiūlymas visiškai atitiko Techninės specifikacijos 2.3.1 papunktyje nustatytą reikalavimą, todėl apskritai nebuvo poreikio tikslinti, aiškinti pasiūlymą ir juo labiau nebuvo nei teisinių, nei faktinių prielaidų ieškovės pasiūlymą atmesti. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino ar apskritai neįvertino civilinėje byloje ieškovės pateiktų įrodymų bei susiklosčiusių faktinių aplinkybių.

15.2.                      Teismas netinkamai taikė Įstatymo 28 straipsnio 4 dalį, kadangi: 1) netinkamai įvertino aplinkybes, lėmusias atsakovės tariamą poreikį aiškintis apie ieškovės pasiūlytą įrangą; 2) nepagrįstai ir neteisėtai ieškovės pirkime siūlomos įrangos techninius duomenis lygino su kita to paties gamintojo „Aaronia AG“ rinkoje egzistuojančia įranga; 3) netinkamai vertino pasiūlymo tikslinimo apimtis; 4) neįvertino, kad atsakovė, reikalaudama ieškovės pateikti įrangos techninius sprendinius, lėmusius įrangos veikimo nuotolį 3 km atstumu, iš esmės pakeitė Techninės specifikacijos 2.3.1 papunkčio reikalavimą; 5) netinkamai įvertino aplinkybes, kad ieškovės paaiškinimas buvo tinkamas ir pakankamas, siekiant įrodyti siūlomos įrangos atitiktį Techninės specifikacijos 2.3.1 papunktį; 6) neįvertino aplinkybės, kad pasiūlymo paaiškinimas tokia apimtimi, kokia reikalavo atsakovė (pateikti techninius sprendinius), būtų lėmęs komercinės paslapties atskleidimą ir dėl to apskritai nebūtų realiai įgyvendinamas. Šie pažeidimai yra esminiai, nes dėl jų buvo neteisingai išspręsta civilinė byla.

15.3.                      Teismas netinkamai įvertino ieškovės pateiktą informaciją bei dokumentus apie siūlomą pirkimo objektą, kuri buvo pateikta kartu su pasiūlymu. Tokiu būdu teismas pažeidė Įstatymo 28 straipsnio 4 dalies bei Pasiūlymų patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1S-240 „Dėl Pasiūlymų patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 6 punkto nuostatą bei nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos nuoseklios teismų praktikos apie turiningąjį pasiūlymų vertinimą, todėl neteisėtai ir neteisingai išsprendė civilinę bylą.

15.4.                      Teismas pažeidė nuostatas dėl įrodymų vertinimo, neištyrė esminę reikšmę turinčių aplinkybių ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kadangi: 1) teismas apskritai nevertino ieškovės pateiktos informacijos apie siūlomą pirkimo objektą (užpildytos pasiūlymo formos priedėlio 8.1 „Siūlomos nešiojamos bepiločio orlaivių užkardymo priemonės techninė specifikacija“ bei gamintojo techninės dokumentacijos; 2) teismas neįvertino fakto, kad pati atsakovė kreipėsi į gamintoją dėl informacijos apie ieškovės siūlomą įrangą pateikimo ir gautą gamintojo patvirtinimą; 3) teismas netinkamai įvertino Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje konstatuotas aplinkybes.

15.5.                      Sprendimas yra netinkamai motyvuotas ir neaiškus, todėl apskųstoje civilinės bylos dalyje kilęs ginčas iš esmės liko neišnagrinėtas – civilinėje byloje nebuvo tinkamai atskleista ir įvertinta, ar ieškovės atsakovei pateikti dokumentai įrodo ieškovės pasiūlymo atitiktį Techninės specifikacijos 2.3.1 papunkčio reikalavimui ir atitinkamai, ar atsakovė turėjo pagrindą priimti sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo.

16.       Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Gynybos resursų agentūra prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1.                      Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, dėl to, kad pirmos instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog paaiškinimas tokia apimtimi kokia reikalavo atsakovė (pateikti techninius sprendinius) būtų lėmęs komercinės paslapties atskleidimą, negali būti nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme.

16.2.                      Perkančioji organizacija turi ne tik teisę bet ir pareigą įsitikinti, ar siūloma prekė atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus. Dėl ieškovės siūlomos įrangos susiklostė objektyvios, nepriklausančios nuo atsakovės aplinkybės, kurios lėmė pagrįstą atsakovės poreikį papildomai aiškintis, ar siūloma įranga atitinka Techninės specifikacijos 2.3.1 papunkčio reikalavimą.

16.3.                      Vien dėl to, kad perkama įranga yra svarbi, siekiant išsaugoti žmonių gyvybes, o taip pat pakankamai brangi, natūralu, jog atsakovei, atsakingai vykdant viešąjį pirkimą, turėjo kilti pagrįsta abejonė dėl siūlomos įrangos atitikimo veikimo nuotolio reikalavimui ir tą klausimą sukėlė ne ieškovės ar atsakovės veiksmai, o akivaizdus siūlomos ir demonstruotos įrangos panašumas / tapatumas.

16.4.                      Atsakovei nesuprantama, kokiu pagrindu ieškovė daro išvadą, kad atsakovė iš esmės pakeitė Techninės specifikacijos 2.3.1 papunkčio reikalavimą, kadangi šis reikalavimas kaip buvo, taip ir liko toks pats, koks buvo nustatytas Techninėje specifikacijoje dar prieš pradedant pirkimo procedūrą, t. y. siūloma įranga turi gebėti slopinti elektromagnetines bangas ne mažesniu kaip 3 km atstumu.

16.5.                      Jeigu ieškovė būtų pateikusi bent minimalią informaciją / paaiškinimą, kad, pavyzdžiui, siūlomoje įrangoje lyginant su demonstruota yra pakeistas akumuliatorius, taip pat pakeisti komponentai ir panašiai, neatskleidžiant jokios detalesnės informacijos, tokio paaiškinimo būtų visiškai užtekę, nes būtent paaiškinimo apie techninius sprendimus, o ne detalios techninės informacijos, įrangos specifinių duomenų ar jos gaminimo būdo prašė atsakovė.

16.6.                      Atsižvelgiant į viešojo pirkimo tikslus bei konkretų pirkimo objektą, taip pat susiklosčiusias faktines aplinkybes dėl iš esmės tapačios įrangos demonstravimo, siekdama turiningai įvertinti ieškovės pasiūlymą ir nustatyti jo atitikimą pirkimo dokumentų reikalavimams, atsakovė privalėjo kreiptis į ieškovę dėl papildomo paaiškinimo, o ieškovė, siekdama visapusiško pasiūlymo įvertinimo, turėjo pateikti prašomą informaciją.

16.7.                      Kadangi ieškovė apsisprendė papildomos informacijos ar kitų duomenų (išskyrus tuos, kurie ir taip buvo žinomi atsakovei) neteikti, atsakovė negalėjo visapusiškai įvertinti jos pasiūlymo ir nustatyti jo atitikimo pirkimo sąlygų reikalavimams, todėl privalėjo jį atmesti.

16.8.                      Teismas įvertino Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, kurioje nurodyta, kad esant duomenų prieštaravimui ieškovės kartu su pasiūlymu pateiktame gamintojo techniniame aprašyme, atsakovė turėjo kreiptis į ieškovę su prašymu paaiškinti / patikslinti pasiūlymą dėl prieštaringų duomenų. Papildomai teismas atkreipė dėmesį, kad Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje nenurodė, jog atsakovės kreipiamasis į gamintoją buvo neteisėtas, nepagrįstas ar peržengiantis pirkimo dokumentų ribas, tai patvirtina, kad teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, tarp jų ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą.

16.9.                      Iš sprendimo matyti, kad teismas motyvuotai nepritarė itin formaliai ieškovės pozicijai dėl pirkimo procedūrų, todėl pagrįstai sutiko su atsakovės argumentais, jog neleistina tokia situacija, kad dėl papildomo paaiškinimo nepateikimo atsakovė įsigytų brangiai kainuojančią įrangą, kuri dar ir neužtikrintų tokio laipsnio žmonių gyvybių ir turto apsaugos, kokio reikalaujama Techninėje specifikacijoje.

16.10.                      Teismo sprendime padarytos išvados atitinka bylos faktines aplinkybes, visi esminiai įrodymai teismo buvo įvertinti ir aptarti, todėl nėra pagrindo išvadai, kad teismo sprendimas neatitiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnio reikalavimų ar, kad buvo netinkamai motyvuotas.

17.       Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „NT Service“ prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1.                      Teismas tinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 28 straipsnio 4 dalį ir konstatavo, kad atsakovė turėjo teisę prašyti ieškovės paaiškinti, kaip pirkime siūloma įranga atitinka Techninės specifikacijos 2.3.1 papunktyje nustatytą reikalavimą dėl 3 km veikimo nuotolio. Kilus pagrįstoms abejonėms dėl ieškovės pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos 2.3.1 papunkčio reikalavimui, atsakovė turėjo pareigą kreiptis į ieškovę dėl jos pasiūlymo paaiškinimo ir šią pareigą tinkamai įgyvendino. Viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas suponuoja, kad atsakovė turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą įsitikinti ieškovės pasiūlymo atitiktimi Techninės specifikacijos reikalavimams. Atsakovės kreipimasis į ieškovę dėl jos pasiūlymo paaiškinimo nesuponuoja kitokio Techninės specifikacijos 2.3.1 papunkčio turinio ar naujų reikalavimų taikymo ieškovės atžvilgiu.

17.2.                      Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą pirkime. Ieškovė skunde nurodo naujas aplinkybes, neva atsakovės reikalavimo (įrangos techninių sprendinių pateikimas) įgyvendinimas būtų ne tik neteisėtas pagal pirkimo sąlygas, bet ir neva negalimas komercinės praktikos požiūriu, kadangi tokios informacijos pateikimas sudarytų sąlygas komercinės paslapties atskleidimui.

17.3.                      Ieškovė niekaip nepašalino kilusių abejonių dėl jos pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos 2.3.1 papunkčio reikalavimui, dėl to jos pasiūlymas buvo atmestas pagrįstai. Ieškovė apskritai net nesiekia paneigti kilusių abejonių ir apsiriboja vien tik formaliu pirkimo procedūrų vertinimu. Ieškovė skunde nepateikė patikimos informacijos apie tariamą naują gamintojo modelį „Handheld UAV Jammer-UA“, kuris turi visas identiškas technines savybes kaip ir „Handheld UAV Jammer“, išskyrus veikimo nuotolį. Nekeičiant kitų įrenginio techninių parametrų – dažninių diapazonų darbinės galios, suminės galios, taip pat atitinkamai ir gabaritų bei svorio, įrenginio veikimo nuotolis savarankiškai / automatiškai negali tiesiog padidėti – tai paprasčiausiai prieštarautų fizikos dėsniams.

17.4.                      Teismas tinkamai įvertino ieškovės pateiktą informaciją apie pirkimo objektą. Nei atsakovė, vertindama pasiūlymą, nei teismas iš byloje esančių įrodymų negalėjo padaryti vienareikšmės išvados apie tiekėjo pasiūlymo tikrąjį turinį, t. y. siūlomos įrangos atitiktį Techninės specifikacijos 2.3.1 papunkčiui, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės pasiūlymas buvo atmestas pagrįstai ir teisėtai.

17.5.                      Teismas nepažeidė CPK nuostatų, nustatančių įrodymų vertinimo taisykles. Vien tai, kad ieškovė nesutinka su įrodymų vertinimu ir juos vertina kitaip, nei įvertino teismas, nėra pagrindas konstatuoti, jog įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos. Teismas neturėjo pareigos didesnę įrodomąją galią teikti ieškovės pateiktiems dokumentams. Viešųjų pirkimų tarnyba nenurodė, kad atsakovės veiksmai, kreipiantis į ieškovę dėl jos pasiūlymo paaiškinimo, būtų buvę neteisėti. Priešingai, Viešųjų pirkimų tarnyba, įvertinusi konkrečią susiklosčiusią situaciją ir ieškovės pasiūlyme nustatytus prieštaringus duomenis, kaip tik pripažino atsakovės kreipimąsi į ieškovę pagrįstu. Atitinkamai ir teismas sprendime pagrįstai įvertino, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nenurodė, jog šiuo atveju atsakovės kreipimasis buvo neteisėtas, nepagrįstas ar peržengiantis pirkimo dokumentų ribas. Galiausiai, Viešųjų pirkimų tarnybos išvada nelaikytina didesnę įrodomąją vertę turinčiu įrodymu ir teismo nesaisto.

17.6.                      Sprendimas yra motyvuotas ir aiškus. Teismas nurodė motyvus, kuriais remdamasis padarė išvadą, kad ieškovės pasiūlymas neatitinka Techninės specifikacijos 2.3.1 papunkčio. Teismas neturėjo pareigos pasisakyti dėl kiekvieno ieškovės pateikto dokumento ir argumento.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

I.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

19.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas atmetė ieškovės prašymus: 1) panaikinti Gynybos resursų agentūros 2024 m. vasario 2 d. rašte „Dėl pasiūlymo vertinimo rezultatų“ išdėstytą sprendimą atmesti ieškovės UAB „Euroelektronika“ pasiūlymą viešajame pirkime Nr. 696861 „Antidroniniai šautuvai“; 2) įpareigoti Gynybos resursų agentūrą pripažinti, kad ieškovės UAB „Euroelektronika“ pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus; 3) įpareigoti Gynybos resursų agentūrą grąžinti ieškovę UAB „Euroelektronika“ į pirkimo procedūras. Taigi, nagrinėjamu atveju iš esmės reikia nustatyti tai, ar ieškovės pateiktas pasiūlymas atitiko pirkimo sąlygas.

20.       Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovės pasiūlymas pirkime buvo atmestas, nes jos pateiktas pasiūlymas neatitiko Techninės specifikacijos 2.3.1 papunkčio reikalavimo, kuriame numatyta, kad įranga turi gebėti slopinti elektromagnetinių bangų diapazonus reikalingus bepiločių orlaivių naudojimui ne mažiau kaip 3 km atstumu nuo saugomo karinio vieneto ir (ar) objekto. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimu ir pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas atsakovės veiksmus pripažino pagrįstais, apeliaciniame skunde nurodo, kad jos pasiūlymas visiškai atitiko Techninės specifikacijos 2.3.1 papunktyje nustatytą reikalavimą, todėl apskritai nebuvo poreikio tikslinti, aiškinti pasiūlymą ir juo labiau nebuvo nei teisinių, nei faktinių prielaidų ieškovės pasiūlymą atmesti. Ieškovė teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino ar apskritai neįvertino civilinėje byloje ieškovės pateiktų įrodymų bei susiklosčiusių faktinių aplinkybių.

21.       Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2019). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai – proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

22.       Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įstatymo 28 straipsnio 5 dalies 2 punktas nustato, kada perkančioji organizacija turi atmesti tiekėjo pasiūlymą – kai jis neatitinka pirkimo reikalavimų. Ieškovei, teigiančiai, kad jos pasiūlymas pirkime buvo atmestas nepagrįstai, konstatuojant, kad jos pasiūlymas neatitinka Techninės specifikacijos 2.3.1 papunkčio reikalavimo, būtent jai teko pareiga įrodyti aplinkybes, pateikiant įtikinamų duomenų, jog jos pasiūlymas minėtus reikalavimus atitinka (CPK 12, 178 straipsniai).

23.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė itin formaliai aiškina, kad ji atitiko pirkimo reikalavimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė pateikė dokumentus – užpildytą pasiūlymo formos priedėlį 8.1 „Siūlomos nešiojamos bepiločio orlaivių užkardymo priemonės techninė specifikacija“ ir gamintojo techninę dokumentaciją, taip pat gamintojo deklaraciją, tačiau nagrinėjimu atveju matyti, jog atsakovei kilo abejonių dėl pateiktos informacijos patikimumo. Kilus abejonėms, atsakovė pareikalavo ieškovės paaiškinti, kaip siūloma įranga atitinka Techninės specifikacijos 2.3.1 papunkčio reikalavimą. Taigi, ieškovė turėjo pateikti įrodymus, kad būtų išsklaidytos kilusios abejonės, tačiau ieškovė ir toliau remiasi vien formaliais teiginiais, jog jos pasiūlymas atitinka pirkimo reikalavimus, nes ji pateikė pirkimui reikalingus dokumentus. Apeliaciniame skunde ieškovė nenurodo įrodymų, kurie atitiktų tikrąjį jos pasiūlymo turinį. Ieškovės buvo prašoma pateikti nurodytus techninius sprendinius, lemiančius konkretų įrangos veikimo nuotolį, tačiau ieškovė to nepadarė.

24.       Taisyklių 4.1 ir 4.2 papunkčiuose nurodyta, kad spręsdamas dėl prašymo patikslinti, papildyti ar paaiškinti pasiūlymą teikimo, pirkimo vykdytojas turi įvertinti: galimybę teikti tokį prašymą, atsižvelgiant į pirkimo dokumentų nuostatas. Jei pirkimo dokumentuose buvo numatyta, kad konkrečių dokumentų ar duomenų nepateikimas (nurodant konkrečius dokumentus / duomenis ar jų grupes, pavyzdžiui, dokumentai, pagrindžiantys tiekėjo atitiktį kvalifikacijos reikalavimams) lemia pasiūlymo atmetimą, tiekėjui jų nepateikus, pirkimo vykdytojas negali naudotis pasiūlymo patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo institutu šiam pasiūlymo trūkumui ištaisyti ir pasiūlymas turi būti atmetamas; ar be atitinkamo patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo pirkimo vykdytojas gali nustatyti pirkime gauto pasiūlymo tikrąjį turinį ir (ar) jo atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams. Laikoma, kad be pasiūlymo patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo pirkimo vykdytojas negali nustatyti pirkime gauto pasiūlymo tikrojo turinio ar jo atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, kai: atlikus pasiūlymo vertinimą identifikuojami trūkumai (pavyzdžiui, reikiami duomenys ar dalis jų nepateikti arba egzistuoja duomenų nesutaptis (pavyzdžiui, kai pasiūlyme pateikti duomenys yra prieštaringi – skirtingi dokumentai pateikia skirtingą informaciją apie tą patį aspektą, pavyzdžiui, siūlomos prekės techninius parametrus) (Taisyklių 5.1 papunktis) ir nustatytų trūkumų neįmanoma pašalinti atliekant pasiūlymo turiningąjį vertinimą (Taisyklių 5.2 papunktis).

25.       Kasacinio teismo ne kartą pabrėžtas turinio viršenybės prieš formą principas viešuosiuose pirkimuose vertinant tiek tiekėjų, tiek perkančiosios organizacijos veiksmus. Jo esmė – formalizuotas viešųjų pirkimų procedūrų reguliavimas neturi viršenybės prieš perkančiosios organizacijos ir tiekėjų veiksmus, jei šie atitinka teisės normų ir viešo konkurso sąlygų esmę ir jomis siekiamus tikslus. Šis principas ypač aktualus dėl pasiūlymų nagrinėjimo, vertinant, ar perkančioji organizacija pagrįstai atmetė tiekėjo pasiūlymą dėl jame aptiktų trūkumų ar netikslumų, t. y. ar tinkamai sprendė dėl tiekėjo pasiūlymo turinio ir formos pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-468-469/2020).

26.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – ir Viešųjų pirkimų įstatymas) ir kituose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek tiekėjams yra nustatyti ne tam, kad kaip savitikslės būtų atliktos formalios procedūros, kuriose perkančiųjų organizacijų ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas ar atitinkamas pirkimo sąlygas (pavyzdžiui, dokumento formos reikalavimai), o siekiant viešųjų pirkimo tikslo, išplaukiančio iš Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio ir viešųjų pirkimų reguliavimo; viešųjų pirkimų teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų; tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis išaiškinimas aktualus ir taikant Įstatymą, kuris reglamentuoja viešuosius pirkimus gynybos ir saugumo srityje. Nepriklausomai nuo to, kiek ir kokius, kokio turinio ir apimties dokumentus, pagrindžiančius prekės atitiktį Techninėms specifikacijoms, pirkimo dalyvis pateikė, tuo atveju, jeigu perkančiajai organizacijai pagal turiningojo vertinimo principą negalima nustatyti tiekėjo pasiūlymo tikrojo turinio ir jo atitikties iškeltiems reikalavimams, perkančioji organizacija turi pareikalauti iš dalyvio paaiškinti ar patikslinti duomenis apie kvalifikaciją, jei ji ketina atmesti tokio tiekėjo pasiūlymą arba tokį tiekėją pripažinti laimėtoju.

27.       Kaip minėta, ieškovė laikosi pozicijos, kad nebuvo jokio poreikio tikslinti, aiškinti pasiūlymą. Su tokiu teiginiu teisėjų kolegija nesutinka. Poreikis tikslinti pasiūlymą atsirado ne tik dėl ieškovės atsakovei pristatytos prekės 2023 m. lapkričio mėnesio demonstracijos metu, su kuria atsakovė lygino ieškovės pirkime pasiūlytą prekę, bet ir dėl ieškovės siūlomos prekės „Handheld UAV Jammer-UA“ gamintojo techniniame aprašyme pateiktos informacijos, taip pat gamintojo viešai skelbiamos informacijos. Dėl prekės techninio aprašymo autentiškumo atsakovė 2024 m. sausio 22 d. kreipėsi į gamintoją. Nors buvo gautas gamintojo patvirtinimas, kad techninis aprašymas yra „Handheld UAV Jammer-UA“, atsakovei tai neišsklaidė abejonių dėl siūlomos prekės atitikties Techninės specifikacijos 2.3.1 papunkčio reikalavimui. Gautame „Handheld UAV Jammer-UA“ techniniame aprašyme buvo pateikta klaidinanti informacija apie siūlomą prekę ir jos technines savybes: 2 puslapyje (viršutinis dešinysis puslapio kampas) „Detection and Tactical Elimination the AARTOSTM HandHeld UAV Jammer“, nurodoma kad tai yra informacija apie „HandHeld UAV Jammer“ gaminį, o ne apie gaminį „Handheld UAV Jammer-UA“; 3 puslapyje (viršutinis kairysis puslapio kampas) nurodyta, kad „Specification of the AARTOSTM HandHeld UAV Jammer“, o ne „Handheld UAV Jammer-UA“ techninis aprašymas. Tik pirmajame puslapyje buvo nurodytas pilnas prekės modelio pavadinimas („DDS Handheld UAV Jammer-UA“). Be kita ko, kaip pastebėjo ir trečiasis asmuo, pagal gamintojo oficialiame antidroninių prietaisų tinklapyje pateikiamą informaciją, matyti, kad šis gamintojas siūlo tik tris skirtingus bepiločių orlaivių užkardymo įrenginius, tarp kurių nebuvo įrenginio, kuris atitiktų ieškovės nurodomus techninius parametrus – vienintelis gamintojo siūlomas nešiojamas bepiločių orlaivių užkardymo įrenginys – „Handheld Drone Jammer“, kurio veikimo nuotolis yra iki 2 km.

28.       Atitinkamai, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad buvo pažeista Taisyklių 6 punkto nuostata, kurioje nurodoma, jog tuo atveju, jei iš pasiūlyme pateiktų duomenų įmanoma nustatyti tikrąjį pasiūlymo turinį ir (ar) jo (ne)atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, pavyzdžiui, jog tiekėjo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, pirkimo vykdytojas neįgyja teisės kreiptis į tiekėją su prašymu patikslinti, papildyti ar paaiškinti pateiktus duomenis, o tiekėjas neįgyja teisės teikti tokį patikslinimą, papildymą ar paaiškinimą. Nagrinėjamu atveju ieškovės pasiūlyme nustatyti prieštaravimai lėmė atsakovės teisę prašyti reikalauti ieškovės paaiškinimų.

29.       Be kita ko, pirkimo sąlygose nebuvo įtvirtintas draudimas tikslinti kvalifikacijos reikalavimus įrodančių dokumentų atitiktį pirkimo sąlygose numatytiems reikalavimams. Priešingai, pirkimo sąlygų 13.2 papunktis numato, kad tuo atveju, jeigu tiekėjas pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams ar šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija prašo (kai ji tai gali daryti nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų) tiekėją šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą.

30.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria, kad pirkimo kaina (daugiau nei 6 milijonai eurų) bei tikslas (žmonių gyvybėms apsaugoti karinio konflikto metu), bei tai, jog atsakovė naudoja viešuosius finansus, suponuoja atsakovės pareigą veikti itin atidžiai ir rūpestingai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, 2023 m. lapkričio mėnesio prekių demonstravimo metu, suabejojusi ieškovės pasiūlymu, negalėjo formaliai apsiriboti pirkimui ir jo metu ieškovės pateiktu pasiūlymu. Priešingas aiškinimas, būtų nesuderinamas su viešųjų pirkimų tikslais ir atsakovės, kaip viešojo subjekto, pareigomis. Be to, ieškovės pasiūlymas atmestas buvo ne todėl, kad buvo įvertinta 2023 m. lapkričio mėnesį demonstruota įranga, o todėl, jog ieškovė nesugebėjo paaiškinti siūlomos prekės veikimo principų.

31.       Teisėjų kolegijos vertinimu, Viešųjų pirkimų tarnybos išvada neapgrindžia, kad ieškovės pateiktas pasiūlymas atitiko pirkimo reikalavimus. Išvadoje nurodyta, kad vertinant ieškovės pateiktą pasiūlymą, jį lydinčiuose dokumentuose pateiktą informaciją, galima nustatyti, jog siūlomos prekės „DDS Handheld UAV Jammer-UA“ gebėjimas slopinti elektromagnetinių bangų diapazonus, reikalingus bepiločių orlaivių naudojimui, ne mažiau kaip 3 km atstumu, atitinka Techninės specifikacijos 2.3.1 papunktį, tačiau išvadoje pažymėta ir tai, jog esant duomenų prieštaravimui ieškovės kartu su pasiūlymu pateiktame gamintojo techniniame aprašyme, atsakovė turėjo kreiptis į ieškovę, su prašymu paaiškinti / patikslinti pasiūlymą dėl prieštaringų duomenų (gamintojo techniniame aprašyme nurodytų skirtingų prekės pavadinimų: „DDS Handheld UAV Jammer-UA“, „AARTOSTM HandHeld UAV Jammer“, „DDS Handheld UAV Jammer“. Pažymėtina, kad išvadoje nėra nurodyta, ar ieškovė pašalino atsakovės nustatytus prieštaravimus.

32.       Ieškovė teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog pasiūlymo paaiškinimas tokia apimtimi, kokia reikalavo atsakovė (pateikti techninius sprendinius), būtų lėmęs komercinės paslapties atskleidimą ir dėl to apskritai nebūtų realiai įgyvendinamas. Kaip pagrįstai nurodo ir bylos šalys procesiniuose dokumentuose, ieškovė šių aplinkybių bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nenurodė, todėl, vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, šie apeliacinio skundo argumentai atmetami. Kita vertus, kaip nurodo ir atsakovė – ieškovės nebuvo prašoma pateikti išsamius ir detalius techninius sprendinius, o bent minimaliai paaiškinti kaip vienodų techninių parametrų įranga vienu atveju užtikrina tik 2 km veikimo nuotolį, o kitu – 3 km veikimo nuotolį.

33.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad informacijos apie siūlomą pirkimo objektą pagal pirkimo dokumentus nebuvo reikalaujama pateikti, nereiškia, jog ieškovei buvo iškelti papildomi reikalavimai. Kaip ir buvo nustatyta pirkimo sąlygose, taip ir liko tas pats reikalavimas, numatytas Techninės specifikacijos 2.3.1 papunktyje – įrangos veikimo nuotolis. Atsakovė pasinaudojo Įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje ir Pirkimo sąlygų 13.1 papunktyje nustatyta teise prašyti tiekėjo patikslinti, papildyti arba paaiškinti minėtus dokumentus per jos nustatytą protingą terminą. Ieškovei nenurodžius techninių sprendinių, lemiančių konkretų įrangos veikimo nuotolį, atsakovė pagrįstai laikė, kad neaiškumai nebuvo pašalinti, dėl to ieškovės pasiūlymas buvo atmestas.

34.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, nusprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingą išvadą, kad atsakovė pagrįstai reikalavo ieškovės pateikti paaiškinimus, tačiau ieškovė to tinkamai neatliko, būtų pažeidusi procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio vertinimo, ir iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų ir jų paaiškinimų pagrindu būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia ieškovės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio įvertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik ieškovės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

Dėl sprendimo motyvų

35.       Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad sprendimas yra netinkamai motyvuotas ir neaiškus. Jos vertinimu, apskųstoje civilinės bylos dalyje kilęs ginčas iš esmės liko neišnagrinėtas – civilinėje byloje nebuvo tinkamai atskleista ir įvertinta, ar ieškovės atsakovei pateikti dokumentai įrodo ieškovės pasiūlymo atitiktį Techninės specifikacijos 2.3.1 papunkčio reikalavimui ir atitinkamai, ar atsakovė turėjo pagrindą priimti sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo.

36.       Sprendžiant dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vertinant, ar sprendimas (nutartis) yra visiškai nemotyvuotas, reikia atsižvelgti į dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus reikalavimus: jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas, dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ir procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Glausti, neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso priimto procesinio sprendimo ir (ar) sprendimų kontekste. Tuo atveju, kai visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė skundžiamą procesinį sprendimą, tai toks sprendimas (nutartis) negali būti naikinamas vien dėl to, kad motyvai neišsamūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

37.       Nagrinėjamu atveju, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo sprendimo turiniu, teisėjų kolegija nepritaria ieškovės pozicijai, kad bylos esmė nebuvo atskleista, o teismo motyvai yra neaiškūs. Sprendime aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokiais teisiniais argumentais bei kasacinio teismo praktika, taip pat byloje esančiais įrodymais vadovaudamasis teismas priėmė procesinį sprendimą ieškinį atmesti.

38.       Priešingai nei nurodo ieškovė, iš teismo sprendimo yra aišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad atsakovė turėjo pagrindą priimti sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo. Iš apskųsto sprendimo matyti, kad teismas vertino, ar atsakovė pagrįstai įpareigojo ieškovę pateikti paaiškinimus dėl jos pateikto pasiūlymo ir nustatė, jog ieškovė, gavusi atsakovės prašymą paaiškinti pasiūlymą dėl jos pasiūlymo atitikimo Techninei specifikacijai, privalėjo tai padaryti, o to nepadarius, ieškovės pasiūlymas buvo pagrįstai atmestas. Taigi, teismas išsprendė, ar atsakovė pagrįstai, vadovaudamasi Įstatymo 28 straipsnio 5 dalies 2 punktu, atmetė ieškovės pasiūlymą. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovė nepagrindė ir neįrodė, jog jos pateiktas pasiūlymas atitiko pirkimo sąlygų reikalavimus, todėl tiek reikalavimas dėl Gynybos resursų agentūros 2024 m. vasario 2 d. rašte „Dėl pasiūlymo vertinimo rezultatų“ išdėstyto sprendimo atmesti ieškovės UAB „Euroelektronika“ pasiūlymą viešajame pirkime Nr. 696861 „Antidroniniai šautuvai“ panaikinimo, tiek išvestiniai reikalavimai dėl atsakovės įpareigojimo pripažinti, kad ieškovės UAB „Euroelektronika“ pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus bei grąžinti ieškovę į pirkimo procedūras, nėra pagrindo. Taigi, teismas atsakė į ieškovės klausimą, ar ieškovės atsakovei pateikti dokumentai įrodo ieškovės pasiūlymo atitiktį Techninės specifikacijos 2.3.1 papunkčio reikalavimui.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

39.       Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija nusprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

40.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

41.       Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos
(CPK 93 straipsnio 1 dalis).

42.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „NT Service“ pateikė įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 619,51 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė už advokato teisines paslaugas, rengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą.

43.       Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo byloje dalyvavo atsakovės pusėje ir jos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, jog ji teikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, apeliacinį skundą atmetus, trečiojo asmens UAB „NT Service“ patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės, pateikusios apeliacinį skundą. Kadangi trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (3 619,51 Eur) viršija rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydį, jų dydis sumažinamas iki Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 papunktyje nustatyto dydžio, t. y. iki 2 743,39 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „NT Service“, juridinio asmens kodas 135188876, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euroelektronika“, juridinio asmens kodas 110474243, 2 743,39 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt trijų eurų ir 39 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant  apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                   Jadvyga Mardosevič

                                                                                                   Vilija Mikuckienė