Baudžiamoji byla Nr. 1-1175-271/2017

Proceso Nr. 1-01-1-49315-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,

sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,

dalyvaujant prokurorui T. J.,

kaltinamajam J. D., jo gynėjai advokatei Agatai Aganauskienei,

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje

J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, nedirbantis, teistas:

1. 2012 m. spalio 2 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - 3 mėn. viešųjų darbų. 2013 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, paskirta viešųjų darbų bausmė pakeista 9 parų areštu, bausmė atlikta;
2. 2013 m. liepos 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - 17 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartimi pakeista bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 20 parų arešto, bausmė atlikta;
3. 2015 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 10 MGL dydžio (376,60 Eur) bauda; 2016 m. spalio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bauda pakeista į 5 paras arešto, bausmė atlikta;
4. 2015 m. gegužės 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 4 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui, įskaitant į bausmės laiką dvi paras sulaikymo, 2015 m. rugsėjo 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi neatliktus viešuosius darbus nuteistajam pakeitė į 13 parų areštą, bausmę atliko 2015 m. lapkričio  6 d.;
5. 2017 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 8 mėnesiams  laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį per 2 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir gydytis nuo alkoholizmo, bausmė neatlikta,

teistumai neišnykę, nepanaikinti,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje,

                                                                   n u s t a t ė :

Kaltinamasis J. D. pagrobė svetimą turtą tokiomis aplinkybėmis:

                     2016-09-13 ryte, būdamas bute, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuo  stalo kambaryje paėmė  nešiojamąjį kompiuterį HP Compaq CQ58-306SA  405 Eur vertės su USB atmintine, kurios vertė - 30 Eur,  priklausančius Ž. G., bei pasišalino iš buto ir  tokiu būdu pagrobė svetimą nukentėjusiosios Ž. G. 435 Eur vertės turtą.

                     Kaltinamasis J. D. teisiamajame posėdyje  nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažino visiškai ir   apie įvykdymo aplinkybes parodė, kad praktiškai kasdien vartojo alkoholinius gėrimus, tam reikia pinigų, o jis nedirbo. Dabar jau neatsimena dienos, kai užėjo pas pažįstamą Z. S. į butą. Su pastaruoju dažnai išgerdavo, šiuo metu jis jau miręs. Iš matymo pažįsta ir Z. motiną. Pripažįsta, kad niekam  nematant, kambaryje nuo stalo paėmė juodos spalvos kompiuterį, paslėpė jį po striuke ir pasišalino. Labai norėjo išgerti, todėl sutiktam pažįstamam  V. S. pasiūlė įsigyti iš jo minėtą kompiuterį. Šis sutiko. Iš kur jis, kam priklauso kompiuteris, jis S.  neaiškino. Kompiuterį  jam  ir atidavė už alaus butelius. Tikėjosi vėliau jį atgauti, tačiau V. S. paaiškino, kad ir iš jo šį kompiuterį pavogė. Gailisi dėl savo veiksmų. Pripažįsta, kad yra priklausomas nuo alkoholio, retkarčiais pavartodavo ir narkotikų.

Tokiu būdu, kaltinamasis J. D. prisipažino padaręs jam  inkriminuojamą nusikalstamą veiką - vagystę, teisiamajame posėdyje  davė išsamius parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio reikalavimus, ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo  prisipažinimo,  jo  kaltė   įrodyta sekančiais įrodymais:

Nukentėjusioji Ž. G. ikiteisminio tyrimo eigoje parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su vyru A., motina T. S.. Vagystės metu gyvas  buvo dar bute gyvenęs brolis Z. S.. Buvo išvykusi į užsienį, namo  grįžo 2016-09-23. Tuomet ir pastebėjo, kad dingo nešiojamas kompiuteris HP Compaq CQ58-306SA, serijos numeris 5CB25002YK, kurį įsigijo 2013 metais, bei kurio  vertė tuometine   valiuta buvo - 1,399, 00 litų, kas šiuo metu yra 405 eurai, taip pat nerado prie kompiuterio buvusios USB atmintinės, per kurią buvo tiekiamas mobilaus interneto ryšys ,,Mezon". Interneto tiekimą užblokavo.  USB atmintinės vertė yra apie 30 eurų, ji taip pat buvo pirkta 2013 metais.  Kaip vėliau jai paaiškino brolis Z. S., laikotarpiu, kai ji buvo išvykusi į Angliją, jis kartu su motina T. S. vartojo alkoholį. Kokią tiksliai dieną nežino, kai į namus (butą)  užėjo brolio pažįstamas J. D. ir paprašė leisti pasinaudoti tualetu. Motina jai pranešė, kad matė J., išeinantį iš kambario (salono) ir nešantį po pažastimi jų  kompiuterį. Ji teigė, kad bijojo prieiti prie J. ir jį sulaikyti su kompiuteriu, todėl jis ir pasišalino. Nežino, ką tuo metu veikė brolis Z., galimai girtas miegojo. Dėl įvykio patyrė 435 eurų turtinę žalą, kurią ir prašo priteisti iš kaltininko (b.l. 5).

Liudytoja T. S. ikiteisminiam tyrimui  parodė, jog gyvena adresu  (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2016 m. rugsėjo mėn. tiksliai datos nepamena, tuomet jos dukra Ž. buvo išvažiavusi į užsienį, buvo namuose. Taip pat buvo sūnus Z. S., kuris virtuvėje su savo dviem draugais, A. S. ir A. Z. vakare vartojo alkoholinius gėrimus, po ko jie trise virtuvėje užmigo. Ji su jais taip pat vartojo alkoholį - degtinę, bet miegojo kitame kambaryje, kur ant staliuko šalia televizoriaus gulėjo dukros Ž. nešiojamas kompiuteris. Ryte atsikėlė ir nuėjo į virtuvę, prie stalo gėrė arbatą, svečiai dar miegojo,  tuomet pastebėjo, kad į kambarį užėjo jai anksčiau nepažįstamas  vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo - J. D.. Buto durys buvo neužrakintos. Ji jam nieko nepasakė, nes galvojo, kad tai kažkoks sūnaus draugas. Jis taip pat  jai nieko nesakė, net nepasisveikino. Pastarasis užėjo ir  greitai išėjo. Tuomet ji  pastebėjo, kad po striuke jis slepia juodos spalvos nešiojamą kompiuterį. Pasišalino iš buto. Grįžusi į kambarį pamatė, kad nėra nešiojamo kompiuterio. Suprato, kad J. pavogė jų kompiuterį (b.l. 12).

2017-02-22 asmens parodymo atpažinti pagal  nuotrauką protokole konstatuota, jog liudytoja T. S. atpažino J. D. kaip asmenį, kuris iš buto išnešė jos dukros kompiuterį (b.l. 19-22).

Liudytojas Z. S. apklausos metu (apklaustas spec. liudytoju) parodė, jog 2016 m. vasaros pabaigoje, tiksliai datos nepamena, sesuo Ž. G. buvo išvažiavusi į Angliją. Bute ji paliko savo nešiojamą kompiuterį, kuris gulėjo pas ją neužrakintame  kambaryje  ant  staliuko šalia televizoriaus. Jis dažnai vartoja alkoholį, yra alkoholikas. Niekur nedirba. Dienos tiksliai neatsimena, kai pirko alų ir  netoli savo namų pamatė pažįstamą  J. D..  Jis irgi alkoholikas.  Davė pastarajam  išgerti alaus tiesiog  iš butelio. J.  klausė jo, kur galima rasti porą eurų. Todėl pasiūlė jam kartu  nueiti į jų butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur galimai liudytojo motina turės  tuos porą eurų. Jis su J. D. nuėjo į virtuvę, ten dar išgėrė alaus.  Po kurio  laiko J. D. išėjo iš virtuvės, sakydamas, kad nori į tualetą. Daugiau jis jau negrįžo. Vėliau motina pasakė jam, kad J. iš kambario pavogė nešiojamą kompiuterį. Kitą dieną sutiko gatvėje  J., paklausė, kur jų kompiuteris. J. prisipažino,   kad pavogė kompiuterį ir pasakė, kad grąžins. Bet to nepadarė. Dar vėliau, tęsdamas kompiuterio paiešką, jis  sužinojo iš V. S., kad J. D. pardavė šį kompiuterį jam  už 10 butelių alaus. Po ko  iš V.S., pagal jo žodžius, kompiuterį kažkas pavogė (b.l. 16).

Iš liudytojo V. S. parodymų ikiteisminio tyrimo eigoje seka, kad  2016-09-13 kartu su draugu E. G. prie Savanorių pr. žiedo, tunelyje, sutiko iš matymo pažįstamą J. D., kuris su savimi turėjo maišelį. Jis jų klausė, ar nereikia nešiojamo kompiuterio. Apžiūrėjo  kompiuterį, sutiko jį nupirkti už 10 butelių alaus. J. D. norėjo išgerti. Tai buvo kompiuteris HP Compaq CQ58-306SA. Taip pat kartu su kompiuteriu buvo baltos spalvos USB atmintinė. Kartu su E. G. ir J. D. nuėjo į parduotuvę ,,Panerys“, Savanorių pr., kur nupirko J. D. daug butelių alaus, kiek tiksliai - neatsimena. Kartu išgėrė, vėliau jis kompiuterį nusinešė namo. Nežinojo, kad jis gali būti  vogtas, J. D. neaiškino jam, iš kur gavo kompiuterį, o jis jo ir neklausė. Buvo išgėręs, neatsimena, kur  dingo USB, galimai pametė šią atmintinę. Įjungti kompiuterį jam nepavyko. Galvojo, kad jis  neveikia, todėl Kalvarijų turguje norėjo parduoti  jį už 20 eurų romų tautybės asmeniui. Šis paėmė kompiuterį, apžiūrėjo, prašė palaukti, kol grįš, tačiau jau nebegrįžo. Taip jis  prarado  kompiuterį, negavo žadėtų 20 eurų (b.l. 9).

Liudytojas E. G. apklausos metu tyrimui  parodė, jog 2016 m. rugsėjo mėn. su  V. S. Savanorių pr. žiede esančioje požeminėje perėjoje sutiko pažįstamą J. D.. Pastarasis maišelyje turėjo kompiuterį, aiškino, kad pardavinėja jį. V. S. sutiko  už kompiuterį pavaišinti  jį alumi. J. D. sutiko. Kartu išgėrė. Įjungti kompiuterio V. S. nepavyko. Vėliau jis pasakojo, kad kompiuterį iš jo kažkas pavogė kartu su kuprine. Daugiau to kompiuterio liudytojas nematė (b.l. 18).

Dėl kompiuterio vagystės į policiją 2016-09-24 kreipėsi grįžusi iš užsienio nukentėjusioji Ž. G. (b.l. 2).

Ji pateikė tyrimui kompiuterio dėžės nuotrauką, vartojimo kredito sutarties įsigyjant kompiuterį nuorašą (b.l. 23-24). Kompiuteris buvo pirktas 2013-02-28 už 1399 Lt (405 eur), bendra kredito suma 1716,24 Lt (b.l. 24).

Įrodymų vertinimas, veikos  kvalifikavimas

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje  savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją.

Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Vagystė BK 178 straipsnio 1 dalyje aprašyta materialiąja sudėtimi, t. y. joje kaip būtini objektyvieji požymiai nurodyti ir veika, kuria pagrobiamas svetimas turtas, ir šios veikos padariniai – svetimo turto užvaldymas. Vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia. Todėl apibūdinant kaltės, darant vagystę, turinį turi būti vadovaujamasi BK 15 straipsnio 2 dalimi ir turi būti konstatuojama, kad kaltininkas suprato daromos veikos pavojingą nusikalstamą pobūdį, numatė, jog ją darydamas neteisėtai, prieš savininko valią, užvaldys svetimą turtą. Taigi kaltininko psichinis, valinis santykis vagystės atveju turi būti vertinamas kaip visuma, t.y. ir daromos veikos, ir kartu jos padarinių atžvilgiu. Kaltinant padarius vagystę, turi būti nustatyta ir neginčijamai įrodyta, kad ir daromą veiką, ir jos padarinius kaltininkas vagystės atveju vertina kaip pavojingus, neteisėtus, t. y. supranta jų tikrąją esmę, tačiau jų neatsisako, bet sąmoningai ir valingai siekia.

Kaip matyti iš bylos įrodymų visumos, kaltinamojo parodymų, nukentėjusiosios Ž. G. bei liudytojų T. S., Z. S. (miręs), V.S. ir E. G. parodymų, rašytinės bylos  medžiagos, asmens atpažinimo pagal nuotrauką protokolo, kaltinamasis  J. D. užėjo į pažįstamo asmens butą, kartu su Z. S. vartojo alkoholinius gėrimus virtuvėje, prašėsi į tualetą. Kaip nurodė liudytoja T. S., iš buto jis pasišalino nešinas kompiuteriu. Kompiuterį kaltinamasis perleido liudytojui V. S.. Tokiu būdu, kaltinamasis slaptai pagrobė svetimą turtą ir pilnai disponavo juo, kaltinamojo J. D. veiksmai  teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad J. D. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos, atsiprašė nukentėjusiosios (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad vagystę jis vykdė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veikai (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaip paaiškino pats kaltinamasis, vagystę įvykdė po to, kai su Z. S. gėrė vyną. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę:

J. D. teisiamas yra 6 kartą, vėl įvykdė tyčinį savanaudišką nusikaltimą. Konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK  27 str. 1 d.). Daug kartų baustas administracine tvarka už pažeidimus pagal ATPK 50 str. (nedidelė vagystė), viešosios tvarkos pažeidimus (ATPK 174 str.), alkoholio vartojimą viešosiose vietose  ir kt. pažeidimus (b.l. 38-60). Priklausomas nuo alkoholio (b.l. 62-63). Nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad skirtos jam bausmės ir nuobaudos savo prevencinės paskirties neatliko. Vilniaus priklausomybės ligų centre nuo 2016-12-07 įrašytas į priežiūros grupę, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b.l. 63), ne kartą gydytas psichiatrijos ligoninėje, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b.l. 62). Savanoriškai nuo priklausomybės nesigydo.

Dėstomų aplinkybių visuma  leidžia teismui  spręsti, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą  nusikalstamą  veiką skiriant laisvės atėmimo bausmę, kuri nesiekia įstatymu numatyto už padarytą nusikaltimą sankcijos vidurkio.

LR BK 641 straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla nagrinėjama sutrumpinto rodymų tyrimo tvarka, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad J. D. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. Paskirtoji bausmė LR BK 63 str. 1, 4, 9 d.d. pagrindu ir remiantis BK 65 str. taisyklėmis  dalinio sudėjimo būdu bendrintina su bausme, paskirta jam 2017-03-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo bei suėmimo laikas.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji   byloje pareiškė 435 eurų  civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b.l. 150). Kaltinamasis su ieškiniu sutiko. Ši žala buvo padaryta nusikalstamais J. D. veiksmais, nurodytas žalos dydis yra pagrįstas (b.l.23-24), todėl ieškinys tenkintinas pilnai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas,-

NUSPRENDĖ :

J. D. pripažinti kaltu padarius  nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1  dalyje,  ir nuteisti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. D. paskirti 4  mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d.  pagrindu ir vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. b) pp. taisyklėmis bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta jam 2017-03-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir galutinę bausmę nuteistajam  nustatyti 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuteistajam nustatyti nuo 2017 m. balandžio 19  d.

Iki  įsiteisėjęs teismo nuosprendis bus pradėtas vykdyti, kardomąją priemonę  nuteistajam J. D. palikti tą pačią - suėmimą.

Nukentėjusiosios Ž. G. 435 eurų dydžio ieškinį tenkinti. Priteisti iš nuteistojo J. D. nukentėjusiosios Ž. G. naudai   žalai atlyginti 435 eurus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto  apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                       Pavel Borkovski