PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 16 d. Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-456-617/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“ ieškinį atsakovei A. B. įmonei „Anara“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo ir pagal atsakovės A. B. įmonės „Anara“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „G4S Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „G4S Lietuva“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės A. B. įmonės „Anara“ 139,40 Eur skolą, 4,24 Eur delspinigius, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2016 m. sausio 25 d. UAB „G4S Lietuva“ su A. B. įmone „Anara“ sudarė Elektroninės saugos (su vaizdu) sutartį Nr. VS0141 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovei teikė saugos paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už paslaugas atsiskaityti per 30 dienų nuo sąskaitos-faktūros išrašymo dienos. Tačiau atsakovė nevykdė šių sutartinių įsipareigojimų ir ieškovei yra įsiskolinusi 139,40 Eur pagal 2024 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BR421440.
3. Pažymėjo, kad Sutartyje buvo numatyti 0,04 % laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad mokėjimo data buvo 2024 m. balandžio 30 d., todėl atsakovei nuo įsiskolinimo sumos priskaičiuota 4,24 Eur delspinigių už 76 pavėluotas dienas.
4. Nurodė, kad taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 ir 6.210 straipsniais, ieškovė prašo iš atsakovės priteisti šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) 7 straipsniu, – 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas.
5. Atsakovė A. B. įmonė „Anara“ priešieškiniu prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės UAB „G4S Lietuva“ 181,50 Eur nuostolius bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodė, kad iš pateiktos ginčo sąskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d. buvo 39 signalai, suveikę zonoje Nr. 7. Pažymėjo, jog visi reagavimai įvyko dėl atsiradusio automatinių vartų gedimo, apie kurį žinojo tiek atsakovės, tiek ieškovės atstovai. Atsižvelgiant į tai, tiek ieškovės darbuotojas A. R. 2024 m. vasario 6 d. žinutėje, tiek ieškovės Šiaulių reg. komercijos vadovas N. B. 2024 m. kovo 19 d. žinutėje atsakovei buvo nurodęs, kad ieškovė po 20 val., neužsidarius vartams, nereaguos. Tačiau iš pateiktos ataskaitos matyti, kad ieškovė reagavo po 20 val. arba darbo dienomis: pirmadienį, antradienį, trečiadienį iki 20 val., kai tuo metu vartai apskritai nėra blokuojami. Be to, pagal Sutartį reagavimai turėtų būti apmokestinami nuo 21 reagavimo. Tačiau iš ataskaitos matyti, kad 21 iškvietimas buvo 2024 m. kovo 17 d., t. y. po atsakovės susirašinėjimo su ieškovės atstovais dėl nereagavimo. Nepaisant susitarimo, reagavimai vyko iki pat 2024 m. kovo 30 d. 21:53:53.
7. Pažymėjo, kad ieškovės nesąžiningą elgesį ir norą nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita patvirtina ir 2024 m. kovo 1 d. atsakovei išrašytas bei pateiktas Atliktų darbų ir panaudotų medžiagų aktas kitame objekte (duomenys neskelbtini), nors jokių paslaugų atsakovė nebuvo iš ieškovės užsakiusi ir pagal pateiktą aktą apmokėti atsisakė, o ieškovė sąskaitą panaikino.
8. Akcentavo, kad šalių susitarimu ieškovė į vartų aliarmą turėjo nereaguoti iki tol, kol nebuvo gautas atsakovės patvirtinimas vykti, tačiau jokių duomenų apie tai, kad visus papildomus 19 kartų atsakovė buvo informuota apie aliarmą ir įpareigojo ekipažą vykti, byloje nėra. Pažymėjo, kad ir anksčiau, per sausį, buvo 33 klaidingi suveikimai, tačiau ieškovė už juos atsakovei sąskaitų neišrašė, nes toks buvo šalių susitarimas. Dėl besikartojančių neteisėtų ieškovės veiksmų, atsakovė nusprendė Sutartį nutraukti.
9. Nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog nėra teisėto ir pagrįsto pagrindo reikalauti apmokėti skolą, todėl nepagrįstas ieškovės reikalavimas ir dėl delspinigių bei procesinių palūkanų priteisimo.
10. Nurodė, kad 2024 m. vasario 10 d. įvykus tikram įvykiui – į teritoriją įsilaužus ir saugomoje teritorijoje suveikus net 2 zonom, ieškovė nereagavo ir į teritoriją ekipažo nesiuntė. Atsakovė apie tai net nebuvo informuota. Ieškovės darbuotojas apie įvykį atsakovei pranešė tik 2024 m. vasario 12 d. Pažymėjo, jog dėl tokių ieškovės veiksmų atsakovė patyrė nuostolius – buvo sulaužyti vartai. Už vartų remontą Pastoraičio MB 2024 m. balandžio 5 d. atsakovei išrašė PVM sąskaitą-faktūrą SP Nr. 121 120 Eur be PVM sumai. Be to, atsakovės atstovai organizavo vartų remontą, vyko į vietą ir pan., todėl atsakovė taip pat patyrė papildomų sąnaudų. Tvirtino, kad atsakovė iš viso patyrė 181,50 Eur nuostolių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai Švenčionyse 2025 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš UAB „G4S Lietuva“ A. B. įmonės „Anara“ naudai 120 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (120 Eur), nuo A. B. įmonės „Anara“ priešieškinio priėmimo teisme (2024 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 517 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą priešieškinio dalį atmetė.
12. Teismas nustatė, jog ieškovė UAB „G4S Lietuva“ ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Asnara“ sudarė 2016 m. sausio 25 d. Elektroninės saugos (su vaizdu) sutartį Nr. VS0141, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo vykdyti objekto apsaugą, o UAB „Asnara“ mokėti už suteiktas paslaugas. Sutarties 2018 m. gegužės 10 d. susitarimo dėl vienos šalies pakeitimo kita 16.01.25 sutartyje Nr. VS0141 pagrindu užsakovė UAB „Asnara“ perdavė, o naujoji užsakovė A. B. įmonė „Anara“ priėmė visus įsipareigojimus pagal Sutartį. Sutarties 2018 m. birželio 7 d. priedu Nr. 8 nustatyta, kad objekto, esančio (duomenys neskelbtini), pasirinktas apsaugos lygis – vaizdo stebėjimas su reagavimu, objekto parametrai: objekto tipas – įvažiavimo vartai ((duomenys neskelbtini) g. pusė), objekto adresas – (duomenys neskelbtini); nustatyti mokesčiai, pagal 9.4. punktą – klaidingas suveikimas – 6,08 Eur, skaičiuojamas nuo 21 reagavimo. Ieškovė 2024 m. kovo 31 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą serija BR Nr. 421440 dėl 139,78 Eur su PVM apmokėjimo. Ginčo nėra, kad ši PVM sąskaita faktūra nėra apmokėta. Šalių Sutartis nutraukta 2024 m. gegužės 1 d.
13. Teismas, įvertinęs ieškovės darbuotojo A. R. pranešimo telefono programėle atsakovės atstovui A. B. turinį, darė išvadą, kad atsakovės objekte tam tikri signalizacijos sutrikimai – klaidingi suveikimai, buvo fiksuoti jau 2024 m. sausį ir ginčo byloje dėl to nėra. Teismas sprendė, jog A. R. pranešimas atsakovės atstovui ir 2024 m. vasario 6 d. atsakovės atstovo pranešimas A. R. patvirtina atsakovės atstovo teiginius, kad dėl Sutarties vykdymo tam tikrais atvejais buvo tariamasi žodžiu ir (ar) susirašant su ieškovės darbuotojais. Įvertinęs 2024 m. kovo 19 d. ieškovės darbuotojo N. B. atsakovės atstovui A. B. rašyto el. laiško turinį, teismas darė išvadą, kad ieškovės darbuotojui – Šiaulių regiono komercijos vadovui N. B., be kita ko įgaliotam ieškovės vardu sudaryti ir pasirašyti Sutartis, situacija dėl (ne)reagavimo į pranešimus į ieškovės saugomą objektą (duomenys neskelbtini), buvo žinoma. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje situacijoje – sugedus vartams, užsakovo pagal Sutartį prašymas nereaguoti tam tikrą laiką – iki kol „vartai užsidarys“, siekiant išvengti galimų klaidingų iškvietimų, buvo pagrįstas. Pažymėjo, kad įsipareigojimą mokėti ieškovei už teikiamas apsaugos paslaugas pagal Sutartį atsakovė vykdė.
14. Teismas vertino, kad byloje duomenų, jog ieškovės įgalioti asmenys būtų informavę atsakovės atstovą apie galimą sutarties pažeidimą tenkinus atsakovės atstovo prašymus „nereaguoti“ ar reaguoti tik tam tikru laiku, ar duomenų apie tokio pobūdžio prašymų tenkinimo galimybės nebuvimą, nėra.
15. Teismas sprendė, kad pateiktos ieškovės darbuotojų pokalbių su atsakovės atstovu ištraukos sudaro pagrindo manyti, jog šalys, esant situacijai, kai atsakovės objekte tam tikrą laiko tarpą vartai neužsidarė (nevisai užsidarė) ir šis sutrikimas tikėtina sąlygojo signalizacijos suveikimus ir atitinkamai signalizacijos sistemos siunčiamus klaidingus pranešimus dėl galimo objekto pažeidimo, sutarė (žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais) tam tikra laiko tarpą, t. y. iki kol vartai bus sutaisyti („vartai užsidarys“), nereaguoti į signalizacijos pranešimus.
16. Atsižvelgęs į tai, jog pagal Sutarties 2018 m. birželio 7 d. priedą Nr. 8 mokestis (6,08 Eur) už klaidingus reagavimus skaičiuojamas nuo 21 reagavimo, ir, esant situacijai, kad nuo 2024 m. kovo 20 d. buvo šalių sutarta tam tikrą laikotarpį ieškovei nereaguoti į pranešimus jos saugomame objekte (duomenys neskelbtini), ir ieškovei laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. kovo 20 d. pagal Elektroninės apsaugos reagavimų ataskaitą sureagavus į pranešimus mažiau nei 21 kartą, teismas sprendė, kad yra pagrindas išvadai, jog ginčo sąskaitą dėl 139,78 Eur apmokėjimo ieškovė atsakovei išrašė nepagrįstai.
17. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog ieškovės reikalavimas dėl ginčo sąskaitos apmokėjimo atmetamas, ieškovės reikalavimus dėl kitų prašomų priteisti sumų, t. y. 4,24 Eur delspinigių, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir 6 procentų metinių palūkanų, taip pat atmetė.
18. Teismas, nustatęs, kad ieškovės darbuotojas A. R., tikrindamas suveikimus, nustatė saugomo objekto pažeidimą, apie ką atsakovės atstovui A. B. pranešė 2024 m. vasario 12 d. telefono programėlės žinute bei prie pranešimo pateikė objekto nuotraukas, darė išvadą, kad ieškovė pranešimą apie saugomo objekto pažeidimą gavo – ieškovės darbuotojas A. R. atlikdamas savo darbines funkcijas, tikrindamas sistemoje gautus pranešimus, pažeidimą nustatė. Teismas vertino, jog duomenų, kad dėl 2024 m. vasario 10 d. įvykio ieškovė būtų reagavusi (vykusi į objekto vietą jo apžiūrai), byloje nėra.
19. Teismas sprendė, jog tiek atsakovės atstovo A. B. ieškovės darbuotojui A. R. 2024 m. vasario 12 d. 09.02 val. telefono programėle siųstas pranešimas, tiek šio pranešimo siuntimo data, t. y. ieškovės darbuotojo pranešimo apie 2024 m. vasario 10 d. pažeidimą siuntimo diena (2024 m. vasario 12 d.), sudaro pagrindo išvadai, kad ieškovei buvo žinoma tiek apie įvykį (saugomame objekte fizinį vartų atstūmimą nakties metu ~ 21.10 val.), tiek apie tai, kad vartų pavara dėl tokio veikimo sulaužyta.
20. Teismas sprendė, jog ieškovė savo pareigas pagal Sutartį vykdė netinkamai – nereagavo pagal 2024 m. vasario 10 d. pranešimą dėl įvykio saugomame atsakovės objekte, ieškovės neveikimas yra priežastiniame ryšyje su atsiradusiais nuostoliais, kadangi dėl netinkamo apsaugos objekto saugojimo asmuo fiziškai nustūmė saugomą objektą – vartus, ir tokiu būdu sulaužė vartų pavarą, į teritorijos vidų patekęs asmuo nebuvo sulaikytas (nustatytas) ir pasišalino. Atsižvelgęs į tai, kad dėl vartų pavaros remonto atsakovė turėjo 120 Eur nuostolių, teismas sprendė, kad atsakovės reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą už vartų pavaros remonto darbus, už kuriuos Pastoraičio MB sumokėjo 120 Eur, yra pagrįstas.
21. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė į 2024 m. balandžio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą serija ANA23 Nr. 519 įtrauktų 30 Eur vartų pavaros remonto darbų organizavimo sąnaudų apskaičiavimą (atsakovės darbo specifikos, jos taikytinų įkainių už paslaugas ir kt.) ir tai pagrindžiančių duomenų nepateikė, šį atsakovės prašymo dalį atmetė, kaip nepagrįstą.
22. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė ir atsakovė yra juridiniai asmenys, ieškovė skolos atsakovei nesumokėjo, vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio 1-2 dalimis, teismas sprendė, kad iš ieškovės atsakovei priteistinos šešių procentų dydžio metinės palūkanos už sumą (120,00 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo priešieškinio priėmimo teisme (2024 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
23. Apeliaciniu skundu UAB „G4S Lietuva“ prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-456-617/2025 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir perskirstyti bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas.
24. Nurodo, kad
skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo bei procesinių teisės normų pažeidimo. Be to, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos. 25. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad nuo 2024 m. kovo 20 d. buvo šalių sutarta tam tikrą laikotarpį (iki kol vartai bus sutaisyti – „užsidarys“) ieškovei nereaguoti į pranešimus jos saugomame objekte, kadangi pats teismas darė išvadą šalių tariamą 2024 m. kovo 20 d. susitarimą buvus terminuotą, t. y. iki kol užsidarys vartai – kai vartai užsidarys, pradedama reaguoti vėl. Pažymi, jog byloje nėra jokių įrodymų, jog vartai būtų neuždaryti nuo 2024 m. kovo 20 d. iki neterminuoto laikotarpio. Priešingai – greitojo reagavimo ekipažui atvykus prie objekto (įvažiavimo vartų) ir nenustačius išorės pažeidimų, GRG (greitojo reagavimo grupė) visus 39 reagavimus per 2024 m. kovo mėn. uždarė įvažiavimo vartus. Vadinasi, vartams užsidarius (ekipažui juos uždarius), saugos tarnyba (ieškovė) ir turėjo pareigą siųsti greitojo reagavimo ekipažą (toliau – GRE) į objektą.
26. Apeliantės teigimu, teismas klaidingai suskaičiavo įvykdytų reagavimų skaičių laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. kovo 20 d., kadangi per minėtą laikotarpį buvo įvykdyti 22 reagavimai (ataskaitoje eilės numeris nuo 18 iki 39 imtinai). Taigi, net ir šiuo atveju ieškovei vis tiek turėjo būti priteista už 2 greitojo reagavimo ekipažo reagavimus į objektą, o tai sudaro 6,08 Eur x 2 vnt. (12,16 Eur be PVM) = 14,71 Eur su PVM. Taip pat kartu turėjo būti priteistos ir su tuo susijusios ieškiniu reikalaujamos kitos sumos (delspinigiai, skolos išieškojimo išlaidos, 6 procentų metinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos).
27. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ji savo pareigas pagal Sutartį vykdė netinkamai – nereagavo pagal 2024 m. vasario 10 d. pranešimą dėl įvykio saugomame atsakovės objekte. Apeliantės tvirtinimu, teismas netiksliai arba iš dalies klaidingai išaiškino, jog ieškovės teikiamos objekto apsaugos paslaugos turinį sudaro du tarpusavyje susiję elementai: (1) objekto stebėjimas (objekto apsaugos būklės stebėjimas saugos tarnybos centriniame valdymo pulte); (2) reagavimas (gavus atitinkamą apsaugos sistemos suveikimo signalą, greito reagavimo ekipažas atvyksta prie objekto). Pabrėžia, kad Sutarties pagrindu teikiamos elektroninės saugos (su vaizdu) paslaugos turinį sudaro šie tarpusavyje susiję elementai: (1) signalizacijos sistemos siunčiamų signalų stebėjimas centriniame stebėjimo pulte (toliau – CSP); (2) CSP gavus pavojaus/aliarmo signalą, CSP operatorius prisijungia prie objekte įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos ir peržiūri realiuoju laiku rodomą vaizdą per vaizdo stebėjimo kamerą objekte (šiuo atveju – stebėjimo kamera nukreipta į įvažiavimo vartus); (3) jei vaizdo peržiūros realiuoju laiku metu CSP operatorius nepastebi objekto (įvažiavimo vartų) pažeidimų – greitojo reagavimo ekipažas apžiūrėti objektą nėra siunčiamas, o jei vaizdo peržiūros metu CSP operatorius pastebi objekto pažeidimų, nedelsiant siunčiamas greitojo reagavimo ekipažas prie objekto (įvažiavimo vartų). Objekto pažeidimai pagal paslaugos teikimo taisyklių nuostatas vertintini kaip pvz. atviri vartai.
28. Apeliantės vertinimu, teismas klaidingai interpretuoja pagal Sutartį teikiamų paslaugų esmę. Apeliantei nėra aišku, ką pirmosios instancijos teismas įvardina kaip „pranešimą“, į kurį neva buvo nesureaguota. Apeliantės manymu, darytina prielaida, kad „pranešimu“ teismas įvardina signalizacijos sistemos signalą, gautą CSP. Tačiau teismas visiškai ignoruoja kitus elektroninės saugos (su vaizdu) paslaugos turinį sudarančius elementus, t. y. CSP gavus pavojaus/aliarmo signalą CSP operatorius prisijungia prie objekte įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos ir peržiūri realiuoju laiku rodomą vaizdą per vaizdo stebėjimo kamerą objekte. Teismas šios aplinkybės nevertina ir nepasisako, kokį vaizdą realiuoju laiku (2024 m. vasario 10 d.) prisijungęs CSP operatorius matė per vaizdo stebėjimo kamerą, esančią atsakovės objekte. Apeliantės vertinimu, ši aplinkybė yra esminė, kadangi saugos tarnybos CSP operatoriaus veiksmai (siųsti ar nesiųsti GRE prie objekto) priklauso nuo to, ar, prisijungus prie objekte įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos realiuoju laiku, yra fiksuojami objekto pažeidimai. Per vaizdo stebėjimo kamerą realiuoju laiku neužfiksavus objekto pažeidimų – saugos tarnybos CSP operatorius ir negalėjo vertinti situacijos kaip objekto pažeidimo paslaugos teikimo taisyklių prasme (kaip tai numatyta paslaugos teikimo taisyklių 1.11 punkte), taigi CSP operatorius ir neturėjo pareigos 2024 m. vasario 10 d. prie objekto siųsti greitojo reagavimo ekipažo.
29. Akcentuoja, kad teismas byloje vertina labai prastos kokybės nuotraukas, iš kurių teismas spėja, kad asmuo yra teritorijos viduje, tačiau apeliantei iš nuotraukos labiau panašu, kad asmuo (jei tai asmuo) yra už teritorijos vartų (ne teritorijoje), nuotraukos kokybė ypač prasta, siluetas sunkiai įžiūrimas, o, be to, nėra žinomas nuotraukos užfiksavimo momentas, t. y. po ar iki signalizacijos sistemos suveikimo. Apeliantės įsitikinimu, byloje nėra jokių įrodymų, kokį iš tiesų vaizdą matė CSP operatorius, prisijungęs prie vaizdo stebėjimo kameros, gavus signalizacijos sistemos signalą realiuoju laiku (2024 m. vasario 10 d.), taigi, nėra įrodyta, kad CSP operatorius, vadovaudamasis paslaugos taisyklėse nustatyta tvarka, turėjo pareigą siųsti greitojo reagavimo ekipažą į objektą. Apeliantės vertinimu, neteisėtų veiksmų sąlyga (kaip būtinoji civilinei atsakomybei kilti) nėra įrodyta.
30. Nurodo, kad, atsižvelgus į tai, jog atsakovė neįrodė ieškovės neteisėtų veiksmų, todėl nėra jokio pagrindo ir priežastinio ryšio konstatavimui. Be to, apeliantei neaišku, kokiais įrodymais, faktiniais duomenimis, teismas nurodė, jog „<...> dėl netinkamo apsaugos objekto saugojimo asmuo fiziškai nustūmė saugomą objektą – vartus, ir tokiu būdu sulaužė vartų pavarą, į teritorijos vidų patekęs asmuo nebuvo sulaikytas (nustatytas) ir pasišalino“. Apeliantė pabrėžia, kad į sutarties apimtį nepatenka asmenų užkardymas nuo fizinio vartų atidarymo, tai nepatenka į Sutarties dalyko apimtį. Paslaugos teikėjo (ieškovės) pareiga būtų visų pirma stebėti signalizacijos sistemos signalą ir jį apdoroti, o tuomet jungtis prie vaizdo stebėjimo kameros realiuoju laiku. Taigi, šie paslaugų teikėjo pagal Sutartį atliekami veiksmai (prievolės) niekaip negali užkardyti to, kad asmuo fiziškai nustums ar nenustums vartus. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, ar asmuo apskritai galėjo būti sulaikytas (nustatytas), kada jis pasišalino, ar netgi tuo atveju, jeigu saugos tarnybos greitojo reagavimo ekipažas būt nuvykęs į objektą, ar asmuo būtų buvęs prie objekto. Atsakovė šių aplinkybių neįrodinėjo.
31. Pažymi, jog šalys Sutarties 9.1 punktu susitarė, jog ieškovės atsakomybė atsiranda tik esant jos kaltei, tačiau atsakovė šios civilinės atsakomybės sąlygos net neįrodinėjo, teismas dėl to taip pat nepasisakė.
32. Atkreipia dėmesį, kad šalys Sutartimi taip pat susitarė, kad atsakovė kartu su reikalavimu (po įvykio) privalo pateikti visus turimus dokumentus, pagrindžiančius jos reikalavimo teisę į nuostolių atlyginimą, t. y. dingusio, sunaikinto ar sugadinto turto sąrašą; policijos tarnybos dokumentų kopijas, kuriuose užfiksuotas dingusio, sunaikinto ar sugadinto turto sąrašas ir kt. Sutarties Bendrosios dalies 11.1 punktas nustato, kad ieškovė atleidžiama nuo civilinės atsakomybės ir neatlygina atsakovei atsiradusios žalos (nuostolių), jeigu nebuvo laikomasi Bendrosios dalies 6 skyriuje nustatytų reikalavimų įvykio atveju. Atsakovė dėl įvykio į policiją nesikreipė, todėl atsakovės reikalavimas ieškovei dėl nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas. Tačiau teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė ir jų nevertino.
33. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė A. B. įmonė „Anara“ prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. vasario 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-456-617/2025 palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
34. Nurodo, kad ieškovė pati cituojamų taisyklių punktų nesilaiko – kai nebuvo jokių pažeidimų ir buvo tik klaidingi signalai, atsiradę dėl vartų gedimo – ekipažas siunčiamas buvo, o kai realiai įvykis buvo – tuomet ieškovė ekipažo nesiuntė.
35. Pažymi, jog apeliantė, nurodydama, kad teismas priėjo išvadą šalių tariamą 2024 m. kovo 20 d. susitarimą buvus neterminuotą, t. y. iki kol užsidarys vartai – kai vartai užsidarys, pradedama reaguoti vėl, klaidingai interpretuoja priimtą teismo sprendimą. Be to, ataskaitoje nurodyti iškvietimai Nr. 5 (19:39:32), Nr. 16 (19:39:38), Nr. 19 (19:43:03), Nr. 20 (19:39:39), Nr. 26 (19:57:42), Nr. 29 (19:39:26), Nr. 33 (19:39:45) nepagrįsti, kadangi apsaugos sistema dar net nebuvo ir neturėjo būti įjungta, nes vartai uždaromi automatiškai tik 20:00 val., ir apsaugą įjungia ne atsakovė, o pačios ieškovės sumontuota įranga automatiškai. Pabrėžia, kad būtent ieškovės sumontuota sistema aktyvuoja apsaugą kasdien nuo 20 val. iki 7 val. ryto, o šeštadieniais nuo 17 val. iki pirmadienio 7 val.
36. Atsakovės tvirtinimu, pagal Sutartį ir jos priedus, įsilaužus į atsakovės teritoriją, ieškovė nedelsiant turėjo siųsti ekipažą, bet jo neišsiuntė, ko pasėkoje įsilaužėlis nebuvo sugautas. Pažymi, jog nors ieškovė ginasi, kad po kameromis niekas nestovėjo, tačiau teritorijoje yra įrengtos 2 apsaugos zonos – vartų ir ties pastato kampu – toliau nuo vartų. Taigi, žmogui vaikštant po teritoriją turėjo suveikti abi apsaugos zonos, kas buvo signalas, kad teritorijoje kažkas vyksta, tačiau ekipažas siųstas nebuvo. Nors žinojo, kad suveikė 2 zonos, tačiau ieškovė vaizdo kamerų vaizdo įrašų neatsuko, o tą padarė tik po keleto dienų.
37. Pabrėžia, jog ieškovė per kameras turėjo matyti pravirus vartus ir reaguoti. Kad buvo matomi praviri vartai patvirtina ir pačios ieškovės darbuotojas atsakovei 2024 m. vasario 12 d. parašytoje žinutėje.
38. Pažymi, jog, bylai atsidūrus teisme, visi vaizdo įrašai dingo. Jei ieškovė būtų pateikusi įrašus, būtų buvę galima padaryti išvadas: (1) per kiek laiko buvo prisijungta prie objekte esančios kameros ir peržiūrėtas vaizdas; (2) ar buvo vaizdas pažiūrėtas per visas kameras ir ar tikrai per visas nesimatė jokio žmogaus, dėl ko buvo nesiunčiamas ekipažas; ir (3) ar tikrai nebuvo paliktas joks tarpas tarp vartų, juos fiziškai atstūmus, kad žvelgiant į juos, nekilo įtarimų nusiųsti ekipažą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
39. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
40. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškinys dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo atmestas, o priešieškinis dėl nuostolių atlyginimo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių ginčo faktinių aplinkybių
41. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės UAB „G4S Lietuva“ ir atsakovės A. B. įmonės „Anara“ 2016 m. sausio 25 d. sudarytos Elektroninės saugos (su vaizdu) sutarties Nr. VS0141 pagrindu ieškovė įsipareigojo vykdyti atsakovės objekto, esančio (duomenys neskelbtini), apsaugą, o atsakovė – mokėti už suteiktas paslaugas. Ieškovė atsakovei 2024 m. kovo 31 d. išrašė PVM sąskaitą - faktūrą serija BR Nr. 421440 139,78 Eur sumai už suteiktas paslaugas, kuri nėra apmokėta.
42. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 139,40 Eur skolą, 4,24 Eur delspinigius, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovė pateikė priešieškinį, prašydama atmesti ieškinį, argumentuodama tuo, jog tarp šalių dėl vartų gedimo buvo susitarimas nereaguoti į signalus kol bus sutaisyti vartai, be to, ieškovė reagavo ir darbo dienomis iki 20 val., kai tuo metu vartai nėra blokuojami. Atsakovė priešieškiniu taip pat prašė priteisti iš ieškovės 181,50 Eur nuostolių atlyginimą, argumentuodama tuo, jog 2024 m. vasario 10 d. įsilaužus į teritoriją, ieškovė nereagavo ir ekipažo į teritoriją nesiuntė, ko pasėkoje buvo sugadinti vartai, kurių remontui atsakovė patyrė nuostolius.
43. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog šalys žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sutarė iki kol vartai bus sutaisyti nereaguoti į signalizacijos pranešimus, atsižvelgęs į tai, jog pagal Sutartį mokestis už klaidingus reagavimus skaičiuojamas nuo 21 reagavimo, ir, esant situacijai, kad nuo 2024 m. kovo 20 d. buvo šalių sutarta tam tikrą laikotarpį ieškovei nereaguoti į pranešimus jos saugomame objekte (duomenys neskelbtini), ir ieškovei laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. kovo 20 d. sureagavus į pranešimus mažiau nei 21 kartą, sprendė, kad ginčo sąskaitą dėl 139,78 Eur apmokėjimo ieškovė atsakovei išrašė nepagrįstai. Teismas, konstatavęs, jog ieškovė, nereagavusi pagal 2024 m. vasario 10 d. pranešimą dėl įvykio saugomame atsakovės objekte, savo pareigas pagal Sutartį vykdė netinkamai, ieškovės neveikimas yra priežastiniame ryšyje su atsiradusiais nuostoliais, dėl vartų pavaros remonto atsakovė turėjo 120 Eur nuostolių, sprendė, kad atsakovės reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą už vartų pavaros remonto darbus, už kuriuos Pastoraičio MB sumokėjo 120 Eur, yra pagrįstas.
44. Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, jog: (1) teismas nepagrįstai atmetė jos ieškinį, nes: (i) šalių susitarimas dėl nereagavimo buvo terminuotas, t. y. iki kol užsidarys vartai; byloje nėra įrodymų, jog vartai būtų neuždaryti nuo 2024 m. kovo 20 d. iki neterminuoto laikotarpio; (ii) teismas klaidingai suskaičiavo vykdytų reagavimų skaičių laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. kovo 20 d., kadangi per minėtą laikotarpį buvo įvykdyti 22 reagavimai, taigi ieškovei turėjo būti priteista už 2 GRE reagavimus į objektą; (2) teismas nepagrįstai iš ieškovės atsakovei priteisė nuostolių atlyginimą, nes: (i) teismo išvada, kad ieškovė savo pareigas pagal Sutartį vykdė netinkamai, nepagrįsta, kadangi teismas neatsižvelgė į tai, jog, CSP gavus pavojaus/aliarmo signalą ir operatoriui prisijungus prie objekte įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos, realiuoju laiku objekto pažeidimų nebuvo užfiksuota, todėl CSP operatorius ir neturėjo pareigos prie objekto siųsti GRE; apeliantės vertinimu, neteisėtų veiksmų sąlyga nėra įrodyta; (ii) atsakovė neįrodinėjo ieškovės kaltės; (iii) atsakovė dėl įvykio į policiją nesikreipė, todėl, remiantis Sutarties Bendrosios dalies 11.1 punktu, atsakovės reikalavimas ieškovei dėl nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas.
Dėl ieškinio reikalavimų
45. Sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis) užtikrina, kad sutarties šalys yra laisvos spręsti, ar sukurti civilinius teisinius santykius, o jau sukurtus ar keisti, ar nutraukti. Šis principas reiškia ir tai, kad šalys turi teisę ne tik sudaryti sutartį, bet ir susitarti dėl jos formos bei turinio (sąlygų), išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato imperatyvius reikalavimus tam tikroms sutartims, jų formai ir turiniui. Sutartis laikoma sudaryta ir galioja nuo to momento, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis) ir šalių susitarimas yra pareikštas įstatymų reikalaujama forma (CK 6.181 straipsnio 4 dalis).
46. Sutartis, kai įstatymas nenustato jai konkrečios formos, gali būti sudaryta žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis, 6.192 straipsnio 1 dalis). Sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pačios formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus (CK 6.192 straipsnio 4 dalis). Rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis, taip pat jos pakeitimai jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog įstatymas nenustato, kad paprasta rašytine forma sudarytos sutarties pakeitimas žodžiu padaro sutarties pakeitimą negaliojančiu, jei sutartyje nenustatyta tokia išlyga, tačiau tokiu atveju suinteresuota sutarties šalis turi įrodyti, kad rašytinė sutartis buvo pakeista žodine forma, pakeitimą padarė tarpusavyje sutarties šalys arba sutarties šalys, įtraukdamos į sutartį kitus asmenis, ir pakeitimas atitinka įstatymų reikalavimus (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-219-2019).
48. Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2016 m. sausio 25 d. sudaryta Elektroninės saugos (su vaizdu) sutartis Nr. VS0141. Remiantis Sutarties Bendrosios dalies 16.9 papunkčiu, Sutarties specialiosios dalies pakeitimai ir papildymai galioja tik sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų šalių įgaliotų atstovų, išskyrus vienašalius Sutarties bendrosios dalies 8.1, 8.5, 8.6 ir 15.2 punktuose nurodytus pakeitimus. Atsakovės teigimu, ieškovės išrašyta ginčo sąskaita yra nepagrįsta, be kita ko, dėl to, jog šalys buvo susitarusios dėl vartų gedimo nereaguoti į signalizacijos pranešimus ir nesiųsti ekipažo po 20 val. ir šį savo argumentą grindė ieškovės darbuotojo A. R. 2024 m. vasario 6 d. ir Šiaulių regiono komercijos vadovo N. B. 2024 m. kovo 19 d. žinutėmis. Taigi, atsakovė iš esmės tvirtino, jog su ieškove buvo sudariusios žodinį susitarimą pakeisti Sutarties sąlygas ir tam tikrą terminuotą laiko tarpą, kol bus sutaisyti vartai, ieškovei nereaguoti į CSP gautus pavojaus signalus. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog šalys žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais susitarė tam tikrą laiko tarpą, t. y. iki kol vartai bus sutaisyti („vartai užsidarys“), nereaguoti į signalizacijos pranešimus. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, neturi pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
49. Kaip minėta, nors, remiantis kasacinio teismo praktika, įstatymas nenustato, kad paprasta rašytine forma sudarytos sutarties pakeitimas žodžiu padaro sutarties pakeitimą negaliojančiu, jei sutartyje nenustatyta tokia išlyga, tačiau tokiu atveju suinteresuota sutarties šalis turi įrodyti, kad rašytinė sutartis buvo pakeista žodine forma (nutarties 47 punktas). Nagrinėjamu atveju, nors šalių sudarytos Sutarties Bendrosios dalies 16.9 papunktis numato, jog Sutarties specialiosios dalies pakeitimai ir papildymai galioja tik sudaryti raštu, tačiau nėra numatyta išlyga, jog Sutarties sąlygų pakeitimas žodžiu daro ją negaliojančia. Tačiau, šiuo atveju atsakovė, teigianti, jog Sutartis buvo pakeista žodžiu, t. y. susitarta laikinai į CSP gautus pavojaus signalus po 20 val. ieškovei nereaguoti, turėjo įrodyti, jog rašytinė sutartis buvo pakeista žodine forma. Nors atsakovė šiuos savo teiginius grindė ieškovės darbuotojo A. R. ir Šiaulių regiono komercijos vadovo N. B. žinutėmis, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai nepagrindžia žodinio šalių susitarimo dėl Sutarties sąlygų pakeitimo.
50. Pažymėtina, jog, remiantis Sutarties Bendrosios dalies 16.9 papunkčiu, Sutarties pakeitimai turi būti sudaryti abiejų šalių įgaliotų atstovų, o nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog ieškovės darbuotojui A. R. būtų buvę suteikti įgaliojimai sudaryti Sutarties pakeitimus su atsakove. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atstovo susirašinėjimo žinutėmis su ieškovės darbuotoju A. R. dėl nevykimo į saugomą atsakovės objektą nėra pagrindo laikyti šalių sudarytu Sutarties pakeitimu, įpareigojusiu ieškovę nereaguoti į gautą pavojaus signalą ir nesiųsti GRE į saugomą atsakovės objektą.
51. Minėtą šalių susitarimą atsakovė taip pat grindė Šiaulių regiono komercijos vadovo N. B. 2024 m. kovo 19 d. žinute, kuria prašoma atsakovės atstovo patvirtinti, ar, neužsidarius vartams po 20 val., (duomenys neskelbtini), ieškovei nereaguoti. Tačiau byloje nėra pateikta duomenų apie tokį atsakovės patvirtinimą, atsakant į ieškovės atstovo žinutę. Byloje tik pateikta atsakovės atstovo 2024 m. kovo 20 d. žinutė ieškovės atstovui N. B., kuria prašoma patvirtinti, kad ieškovė nereagavo, kai buvo įsilaužta per vartus į teritoriją (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, atsakovės nurodyta žinutė, nesant byloje įrodymų apie jos patvirtinimą, nesudaro pagrindo spręsti apie abiejų šalių tarpusavio bendrą žodinį susitarimą pakeisti Sutarties sąlygas, t. y. susitarimą, CSP gavus pavojaus signalą po 20 val., ieškovei nereaguoti ir nesiųsti GRE į saugomą atsakovės objektą. Pažymėtina, jog ieškovė pagal Sutartį įsipareigojo saugoti atsakovės objektą, (duomenys neskelbtini), ir, nesant šalių susitarimo dėl Sutarties sąlygų pakeitimo dėl nereagavimo į CSP gautus pavojaus signalus tam tikrą laikotarpį, neturėjo pagrindo nereaguoti ir nesiųsti GRE į saugomą objektą, gavus pavojaus signalą.
52. Apibendrinant nurodytus argumentus, atsižvelgus į tai, jog atsakovė neįrodė tarp šalių sudaryto žodinio susitarimo pakeisti Sutarties sąlygas, t. y. tam tikrą laikotarpį ieškovei nereaguoti į CSP gautus pavojaus signalus po 20 val., konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo sąskaita dėl 139,78 Eur apmokėjimo ieškovės atsakovei išrašyta nepagrįstai. Tačiau, įvertinti atsakovės atstovo argumentai, jog ieškovės įrengta sistema automatiškai užblokuoja vartus darbo dienomis nuo 20 val. ir atblokuoja 7 val. ryto; šeštadieniais užblokuoja 17 val. ir atblokuoja pirmadienį 7 val. ryto; kitu laiku nuo 7 val. iki 20 val. vartai būna atidaryti. Byloje duomenų, jog ieškovė šias atsakovės atstovo nurodytas aplinkybes būtų ginčijusi, nėra. Be to, ieškovės komercijos direktoriaus N. B. žinutė apie patvirtinimą nereaguoti po 20 val. bei atsakovės pateiktos fotonuotraukos apie vartų uždarymą 20 val. sudaro pagrindą atsakovės atstovo nurodytas aplinkybes apie vartų blokavimo laiką laikyti pagrįstomis. Įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgus į tai, jog, remiantis Sutarties Priedo Nr. 8 9.4 papunkčiu, klaidingo suveikimo mokestis skaičiuojamas tik nuo 21 reagavimo, spręstina, jog Elektroninės apsaugos reagavimų ataskaitoje nurodyti reagavimai laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 19 d. iki 2024 m. kovo 30 d. (ataskaitos eilutės nuo Nr. 1 iki Nr. 19) darbo dienomis nuo 7 val. iki 20 val., t. y. 2024 m. kovo 25 d. (pirmadienį) 19:39:32, 2024 m. kovo 20 d. (trečiadienį) 19:39:33, 2024 m. kovo 19 d. (antradienį) 19:43:03, ir už juos paskaičiuotas mokestis yra nepagrįsti.
53. Konstatavus, jog atsakovė neįrodė, kad tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas pakeisti Sutarties sąlygas, kiti apeliantės argumentai dėl terminuoto, t. y. iki kol užsidarys vartai, šalių susitarimo dėl nereagavimo ir teismo klaidingai suskaičiuotų vykdytų reagavimų neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliantės argumentų plačiau nepasisako.
54. Apibendrinant nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pagrįsta už suteiktas atsakovės objekto apsaugos paslaugas priteistina suma už 16 klaidingo suveikimo reagavimų laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 19 d. iki 2024 m. kovo 30 d. sudaro 117,76 Eur su PVM (16 x 7,36 Eur). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas skundžiamo sprendimo dalį dėl ieškinio atmetimo pakeisti, ieškovės reikalavimą tenkinant iš dalies ir iš atsakovės ieškovei priteisiant 117,76 Eur skolą. Iš dalies tenkinus ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo, vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi, Sutarties Bendrosios dalies 9.2 papunkčiu, iš dalies tenkintinas ir ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, priteisiant ieškovei iš atsakovės 3,58 Eur (117,76 Eur x 0,04 % x 76 d.) delspinigių. Taip pat, vadovaujantis MAPKSVPĮ 7 straipsniu, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų priteisimo ir, vadovaujantis CK 6.37 ir 6.210 straipsniais, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (161,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 24 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl priešieškinio reikalavimų
55. Apeliantė taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo iš dalies tenkintas priešieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, iš esmės argumentuodama tuo, jog nėra įrodyti ieškovės neteisėti veiksmai ir kaltė, kadangi, CSP gavus pavojaus/aliarmo signalą ir operatoriui prisijungus prie objekte įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos, realiuoju laiku objekto pažeidimų nebuvo užfiksuota, todėl CSP operatorius ir neturėjo pareigos prie objekto siųsti greitojo reagavimo ekipažo; atsakovė ieškovės kaltės neįrodinėjo; be to, atsakovė dėl įvykio į policiją nesikreipė, todėl, remiantis Sutarties Bendrosios dalies 11.1 punktu, atsakovės reikalavimas ieškovei dėl nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.
56. CK 6.248 straipsnio 1 dalis (įtvirtinta CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus „Civilinė atsakomybė“ pirmajame skirsnyje „Bendrosios nuostatos“) taikoma tiek sutartinei, tiek deliktinei atsakomybei. Šioje normoje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. CK 6.256 straipsnio 4 dalis (įtvirtinta XXII skyriaus antrame skirsnyje „Sutartinė atsakomybė“) nustato: kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Pagal bendrąją taisyklę kaltė yra būtina sutartinės atsakomybės sąlyga, o griežta atsakomybė taikoma išimtiniais atvejais. Remiantis nurodytomis CK normomis, prie išimčių priskirtini tie atvejai, kai konkrečią sutarčių rūšį reglamentuojančios normos arba šalių sudaryta sutartis numato, kad atsakomybė yra griežta ir kai sutartį pažeidusi šalis yra verslininkas.
57. Atlygintinų paslaugų teikimo sutartį reglamentuojančio CK 6.718 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai sutartis numato paslaugų teikėjo pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą, paslaugų teikėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės už šios pareigos neįvykdymą tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad jos negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Pagal prievolės pobūdį (fizinė objekto apsauga) sprendžiant dėl saugotojo atsakomybės, būtina atsižvelgti į tai, kad saugotojo kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, saugotojas turi teisę įrodinėti esąs nekaltas dėl prievolės neįvykdymo. Taigi, nesant sutarties šalių susitarimo dėl rezultato pasiekimo, atlygintinų paslaugų teikėjas sutarties neįvykdymo atveju gali pasiteisinti kaltės nebuvimu pagal CK 6.200 straipsnio 4 dalį ir 6.248 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017).
58. Pagal kasacinio teismo praktiką, jei į sutartį neįtraukta išlyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir tokiais atvejais, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017).
59. CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Vadinasi, jei į sutartį neįtraukta išlyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir tokiais atvejais, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį. Pažymėtina, kad kaltės prezumpcija sutartiniuose santykiuose nereiškia neteisėtų veiksmų prezumpcijos. Skolininkui užtikrinta galimybė įrodyti, kad jo elgesys nors ir neužtikrino žalos nepadarymo, bet buvo toks, kiek tai įprastai reikalaujama ar priimtina toje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017).
60. Nagrinėjamu atveju, Sutarties Bendrosios dalies 9.1 papunktyje nurodyta, kad šalis, dėl kurios kaltų veiksmų kita šalis patiria žalą (nuostolius), privalo atlyginti kitai šaliai jos patirtą tiesioginę žalą (nuostolius). Taigi Sutartimi šalys susitarė, jog ieškovės civilinė atsakomybė dėl padarytos žalos atsiranda tik esant jos kaltei. Tokiu būdu Sutarties šalys pasinaudojo CK 6.256 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta galimybe nustatyti kitokias civilinės atsakomybės sąlygas ir susitarė, kad saugos tarnybos civilinė atsakomybė atsiranda tik esant kaltei. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, turi būti nustatyta žala, ieškovės neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys.
61. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. vasario 10 d. buvo įsilaužta į ieškovės saugomą atsakovės objektą, pašaliniam asmeniui fizinės jėgos pagalba nustūmus automatiškai valdomus vartus, ko pasėkoje buvo sulaužytas vartų mechanizmas. Atsakovei apie šį įvykį ieškovė pranešė 2024 m. vasario 12 d., peržiūrėjusi vaizdo kamerų įrašus. Atsakovė pateikė duomenis apie patirtus 120 Eur nuostolius vartų remontui.
62. Apeliantė, nesutikdama su šiais nuostoliais, nurodo, kad nėra įrodyti jos neteisėti veiksmai ir kaltė. Apeliantės teigimu, suveikus signalizacijos sistemos signalui, saugos tarnybos CSP operatorius veikė vadovaudamasis Elektroninės apsaugos su vaizdo patikra paslaugos teikimo taisyklių 1.11 papunkčiu, kuriuo remiantis neturėjo pareigos 2024 m. vasario 10 d. prie objekto siųsti greitojo reagavimo ekipažo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia apeliantės pozicija.
63. Elektroninės apsaugos su vaizdo patikra paslaugos teikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 punktas numato, kad: (1) CSP gavus pavojaus signalą, vykdytojas prisijungia prie objekte įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos ir peržiūri realiuoju laiku rodomą vaizdą per vaizdo sistemos stebėjimo kameras; (2) jei vaizdo peržiūros metu CSP nepastebi objekto pažeidimų – GRE apžiūrėti objektą nėra siunčiamas; (3) jei vaizdo peržiūros metu CSP pastebi objekto pažeidimų, vykdytojas siunčia GRE prie objekto. Taisyklių 1.11 papunktyje nurodyta, jog objekto pažeidimai – per vaizdo stebėjimo sistemą pastebėti arba GRE objekto apžiūros metu patvirtinti ar nustatyti objekto būklės pakitimai ar įvykiai, vertintini kaip pažeidimai: (i) objekto išorės perimetro pažeidimai (praviri lengvai pasiekiami langai, išdaužti langai, išlaužtos, atrakintos durys, atviri vartai ir kt.); (ii) akivaizdūs vagystės, plėšimo ar kiti neteisėto kėsinimosi į objektą požymiai; (iii) akivaizdūs gaisro, dūmų objekte požymiai; (iv) viešosios tvarkos pažeidimai; (v) sulaikyti prie objekto asmenys, kurie bandė pasišalinti; (vi) kiti pagrįsti įtarimai, kad objekte galėjo būti įvykdyta vagystė ar plėšimas.
64. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės apie pašalinio asmens fizine jėga atstumtus automatiškai valdomus vartus, kurie po šio veiksmo, pažeidus jų mechanizmą, iki galo nebeužsidarė, taip pat byloje pateiktas ieškovės darbuotojo 2024 m. vasario 12 d. susirašinėjimas su atsakovės atstovu bei pateiktos vaizdo kameros nuotraukos 2024 m. vasario 10 d. įvykio metu, iš kurių matyt prie vartų stovintis automobilis ir šiek tiek prasivėrę vartai, leidžia pagrįstai spręsti, jog ieškovės CSP operatorius, gavęs pavojaus signalą ir nedelsiant prisijungęs prie objekte įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos, kaip tą įpareigoja Sutartis ir Taisyklių 5 punktas, galėjo pastebėti vartų pažeidimą (prasivėrusius vartus), kas turėjo sukelti pagrįstų įtarimų, kad objekte galėjo būti įvykdyta vagystė ar plėšimas (Taisyklių 1.11 papunktis) ir siųsti GRE objektui patikrinti, tačiau to nepadarė, ko pasėkoje buvo sugadintas automatinių vartų mechanizmas, dėl kurio remonto atsakovė patyrė nuostolius, o vartus sugadinęs asmuo nenustatytas.
65. Remiantis kasacinio teismo praktika, sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės už netinkamą atlygintinų paslaugų teikimą, turi būti įvertinta, ar paslaugų teikėjo veiksmai atitinka CK 6.717–6.718 straipsnių taisykles, kurios įpareigoja teikėją veikti sąžiningai, protingai, kad paslaugų teikimas labiausiai atitiktų kliento interesus, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, laikytis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, neteikti paslaugų, jeigu kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos ir etikos taisyklėms, standartams, sutarties sąlygoms ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013; 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017).
66. Nagrinėjamu atveju, suveikus pavojaus signalui ir kilus įtarimui, kad pažeisti saugomo objekto vartai, Taisyklėse nenumatant tokio draudimo, CSP operatorius, vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais, atsižvelgęs į kliento (atsakovės) interesus, taip pat galėjo atsukti vaizdo stebėjimo kameros įrašą, kad įsitikintų, jog nebuvo saugomo objekto pažeidimų, tačiau tą padarė tik praėjus keletui dienų po 2024 m. vasario 10 d. įvykio, t. y. 2024 m. vasario 12 d., dėl ko jau nebebuvo jokios galimybės nustatyti pažeidėjo.
67. Pažymėtina, jog ieškovė pagal šalių sudarytą Sutartį įsipareigojo vykdyti atsakovės objekto, esančio (duomenys neskelbtini), apsaugą, tačiau, įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovė, gavusi pavojaus signalą, tačiau nesiuntusi GRE į saugomą atsakovės objektą, neveikė sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų atsakovės interesus, nesiėmė visų protingų priemonių užkirsti kelią žalai atsirasti ir/ar nustatyti žalą padariusį asmenį, todėl tinkamai nevykdė savo pareigų ir neužtikrino atsakovės objekto apsaugos 2024 m. vasario 10 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindo spręsti, kad ieškovės neteisėti veiksmai ir kaltė, netinkamai vykdžius atsakovės objekto apsaugą, ko pasėkoje buvo padaryta žala (nuostoliai) atsakovės turtui, byloje yra įrodyti.
68. Nors apeliantė, remdamasi Sutarties Bendrosios dalies 11.1 punktu, taip pat nurodo, kad ji yra atleidžiama nuo civilinės atsakomybės, kadangi atsakovė, vadovaujantis Sutarties Bendrosios dalies 6.1 papunkčiu, dėl įvykio nesikreipė į policiją, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nešalina ieškovės atsakomybės, kadangi būtent dėl jos įsipareigojimo pagal Sutartį saugoti atsakovės objektą netinkamo vykdymo buvo padaryta žala atsakovės turtui (vartams), o pažeidėjas nenustatytas. Priešingas aiškinimas neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų bei ieškovės teikiamos objekto apsaugos paslaugos esmės. Pažymėtina ir tai, jog nors Sutarties Bendrosios dalies 6.1 papunktyje nurodyta, kad, atsitikus įvykiui, be kita ko, atsakovė privalo apie tai informuoti policiją ir pateikti jai dingusio, sunaikinto ar sugadinto jos turto sąrašą, tačiau apie minėtą įvykį atsakovei buvo pranešta tik po keleto dienų (2024 m. vasario 12 d.), be to, byloje nėra duomenų apie dingusį ar sunaikintą turtą, o, atsakovei nežinant apie 2024 m. vasario 10 d. įvykį, ji neturėjo pagrindo manyti, jog vartai sugadinti, į teritoriją įsibrovus pašaliniam asmeniui, kas būtų sąlygoję savalaikį kreipimąsi į policiją dėl sugadintų vartų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas apeliantės argumentas nesudaro pagrindo atleisti ją nuo civilinės atsakomybės.
69. Apibendrinant nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės civilinės atsakomybės taikymui byloje yra nustatytos visos sąlygos: žala, ieškovės neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovės atsakovei priteistas 120 Eur nuostolių atlyginimas, nėra, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
70. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo atmestas, išsamiai ir visapusiškai neįvertino byloje esančių įrodymų, aiškino ir bylos aplinkybėms netinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, nesivadovavo kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu, dėl to yra faktinis ir teisinis pagrindas ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir minėtą skundžiamą teismo sprendimo dalį pakeisti, ieškovės ieškinį tenkinant iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisiant 117,76 Eur skolą, 3,58 Eur delspinigius, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (161,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 24 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita ieškovės apeliacinio skundo dalis atmestina.
71. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2023). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
72. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnį proporcingai atmestiems ir patenkintiems reikalavimams paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
73. Ieškovė už pareikštus ieškinio reikalavimus sumokėjo 22 Eur žyminį mokestį. Už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 44 Eur žyminį mokestį.
74. Atsakovė už pareikštus priešieškinio reikalavimus sumokėjo 22 Eur žyminį mokestį. Atsakovės atstovė pateikė duomenis apie patirtas 750 Eur atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
75. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
76. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įvertinus procesinių dokumentų kiekį, bylos sudėtingumą ir trukmę, pirmosios instancijos teismo posėdžių skaičių, atsakovės pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą numatytų maksimalių dydžių.
77. Šiuo procesiniu sprendimu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra teisinis pagrindas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, spręsti, kad ieškovės ieškinys yra tenkintas 87,86 procentus, o atsakovės priešieškinis tenkintas 66,12 procentų. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintas 43,93 procentus (pakeista sprendimo dalis dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo) (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis).
78. Ieškovės ieškinį tenkinus 87,86 procentus, iš atsakovės ieškovei priteisiamas 19,33 Eur (22 Eur x 87,86 proc.) žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82, 93 straipsniai).
79. Priešieškinį tenkinus 66,12 procentų, iš ieškovės atsakovei priteisiamas 14,55 Eur (22 Eur x 66,12 proc.) žyminis mokestis ir jos pirmosios instancijos teisme patirtos 495,90 Eur (750 Eur x 66,12 proc.) atstovavimo išlaidos, iš viso 510,45 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82, 93, 96 straipsniai).
80. Iš ieškovės atsakovei priteistina 510,45 Eur, o iš atsakovės ieškovei 19,33 Eur bylinėjimosi išlaidos, todėl darytinas įskaitymas – iš ieškovės atsakovei priteistina 491,12 Eur (510,45 Eur – 19,33 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
81. Už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 44 Eur žyminį mokestį. Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus 43,93 procentus, iš atsakovės ieškovei priteisiama 19,33 Eur (44 Eur x 43,93 proc.) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
82. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus 43,93 procentus, atsakovei iš ieškovės priteisiama 56,07 procentai, t. y. 280,35 Eur (500 Eur x 56,07 proc.), bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnis).
83. Iš ieškovės atsakovei priteistina 280,35 Eur, o iš atsakovės ieškovei 19,33 Eur bylinėjimosi išlaidos, todėl atliktinas įskaitymas – iš ieškovės atsakovei priteistina 261,02 Eur (280,35 Eur – 19,33 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
n u t a r i a :
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. vasario 4 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės A. B. įmonės „Anara“, juridinio asmens kodas 145331956, ieškovės UAB „G4S Lietuva“, juridinio asmens kodas 122887029, naudai 117,76 Eur (vieno šimto septyniolikos eurų ir 76 ct) skolą, 3,58 Eur (trijų eurų ir 58 ct) delspinigius, 40 Eur (keturiasdešimties eurų) skolos išieškojimo išlaidas ir 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (161,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 24 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš ieškovės UAB „G4S Lietuva“, juridinio asmens kodas 122887029, atsakovės A. B. įmonės „Anara“, juridinio asmens kodas 145331956, naudai 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) nuostolių atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (120 Eur) nuo priešieškinio priėmimo teisme (2024 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 491,12 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt vieno euro ir 12 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.“
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovės A. B. įmonės „Anara“, juridinio asmens kodas 145331956, naudai iš ieškovės UAB „G4S Lietuva“, juridinio asmens kodas 122887029, 261,02 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt vieno euro ir 02 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė