Civilinė byla Nr.
2A-775-260/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis
Procesinio sprendimo
kategorijos: 45.5; 121.21
(S)

KAUNO
APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. birželio 23 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos
pirmininko Raimondo Buzelio,
kolegijos teisėjų: Aušros
Baubienės ir Birutės Bobrel,
sekretoriaujant Editai
Vazgienei,
dalyvaujant ieškovo
atstovui Genadijui Kelinui, atsakovei D. B., atsakovės
atstovui advokatui Romaldui Petrui Damušiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso
apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės D. B. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo
2010 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-40-634/2010 pagal ieškovės UAB „Šakių šilumos tinklai“ ieškinį
atsakovei D. B., tretysis asmuo G. B.,
dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir
n u s t a t ė:
Ieškovė
UAB „Šakių šilumos tinklai“ ieškiniu (b.l. 2-3) prašė priteisti iš atsakovės D. B. 386,88 Lt už pateiktą šiluminę energiją bendrojo
naudojimo patalpoms, 41,04 Lt delspinigių, pašto išlaidas bei žyminį mokestį.
Šakių rajono
apylinkės teismas 2010 m. sausio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas iš atsakovės D. B. priteisė 386,88 Lt už pateiktą šiluminę energiją
bendrojo naudojimo patalpoms laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2009 m.
gegužės 1 d., 41,04 Lt delspinigių, 2 Lt pašto išlaidų, 66 Lt žyminio mokesčio
ieškovės UAB „Šakių šilumos tinklai“ naudai. Teismas nustatė, kad atsakovė D. B. panaudos sutarties pagrindais naudojasi jos mamai G. B. priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Šakių mieste. Šis butas ir jam
priklausantis rūsys yra atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos ir
apšildomas kitais būdais, ieškovė “Šakių šilumos tinklai” šiam butui šilumos
energijos netiekia. Taip pat nustatė, kad namo, kuriame yra šis butas, bendrojo
naudojimo laiptinėse nėra šildymo sistemos. G. B. yra
daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų bendrasavininkė, kaip ir kiti tame
name esančių butų savininkai, kadangi nėra atsisakiusi teisių į bendrąją dalinę
nuosavybę. D. B. yra panaudos gavėja, todėl pagal įstatymą
privalo apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, tame tarpe ir išlaidas,
susijusias su turto dalimi bendrojoje nuosavybėje. Atsakovės pareiga mokėti už
šilumą, tenkančią bendrojo naudojimo patalpoms, atsiranda iš pareigos išlaikyti
turtą (CK 4.76 str.). Teismo nuomone, ieškovė visiškai pagrįstai, nustatydama
atsakovei tenkančią šilumos kiekio dalį, apskaičiavo ją pasirinkusi metodą,
atitinkantį daugiabučio (duomenys
neskelbtini), Šakių m.,
šildymo ir karšto vandens sistemos ir jos prijungimo prie šilumos perdavimo
tinklų tipą bei įrengtus šilumos paskirstymui naudojamus apskaitos prietaisus.
Ieškovė taikė Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 kartu su Šilumos bendrojo
naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5, kurio
taikymui pritarė ir Šakių rajono savivaldybės taryba, kadangi dalis patalpų
atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu. Ieškovė
nurodė atsakovei tenkančios bendrojo naudojimo patalpoms sunaudotos šilumos
energijos dalies ir jos kainos apskaičiavimo pagrindus ir metodiką, pateikė
detalų skolos apskaičiavimą. Atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindė ieškinio
pagrįstumui įtakos neturinčiomis aplinkybėmis, neginčijo nei šilumos tiekimo į
namą, esantį (duomenys neskelbtini), Šakių
m., fakto, nei ieškovės pateikto atsakovei tenkančios šilumos kiekio dalies ir
apmokėjimo už ją apskaičiavimo teisingumo, todėl teismas pripažino, kad
ieškovės reikalavimas atsakovei sumokėti už jai tenkančią bendrojo naudojimo
patalpų šildymui sunaudotos šilumos dalį yra pagrįstas.
Apeliaciniu skundu (b.l.
102-103) atsakovė D. B. prašo panaikinti Šakių rajono
apylinkės teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –
ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios
instancijos teismas neteisingai pritaikė procesines teisės normas ir pažeidė
materialinės teisės normas, todėl sprendimas naikintinas dėl sekančių
priežasčių:
1.
Pirmosios instancijos
teismas pažeidė CPK 178 straipsnį ir CPK 185 straipsnio 1 dalį. Atsakovė nuosekliai
ginčijo faktą, kad ieškovė namo, esančio (duomenys
neskelbtini), Šakių mieste, bendro
naudojimo patalpų nešildo ir tam tikslui šiluminės energijos netiekia. Ieškovė
savo teiginių ir reikalavimo niekuo nepagrindė, nepateikė teismui įrodymų,
patvirtinančių šildymo faktą ir šildymo fakto byloje neįrodinėjo. Teismas šios
esminės aplinkybės visai netyrė bei nevertino ir, nesant byloje duomenų,
nepagrįstai konstatavo faktą, kad „šilumos energija tiekiama namui, šildo ne
tik gyvenamąsias patalpas, bet per jas taip pat per šilumos tiekimo vamzdžius
šilumos nuostolių pavidalu atiduodama ir kitoms, bendrai visiems namo butų,
savininkams priklausančioms namo konstrukcijoms". Neįrodžius šilumos tiekimo
bendrojo naudojimo patalpų šildymui fakto, negalima spręsti apie išlaidų
buvimą. CPK 178 straipsnis įpareigoja ieškovą įrodyti savo pretenzijų pagrįstumą ir
pateikti faktines aplinkybes įrodančius duomenis. Pateikti šildymo sistemos
projektus, užsakyti šiluminį auditą bei kviesti antstolį privalėtų ieškovė. Atsakovei
šių įrodymų gavimas neprieinamas ir neįmanomas. Teismas rėmėsi formaliais ieškovės atstovo samprotavimais, atleido ieškovę nuo jos
reikalavimo pagrįstumo įrodinėjimo, ignoravo atsakovės pateiktus įrodymus ir
pastabas dėl nesamo šildymo ir tuo pažeidė CPK 178 ir 179 straipsnius.
2.
Teismas pažeidė
materialinės teisės normas, kadangi savo sprendimą grindė ginčo teisiniam
santykiui netaikytinais normatyviniais aktais. Netaikytina Šilumos
ūkio įstatymo 21 straipsnio 1 dalis
(Daugiabučio namo šildymo būdas), kadangi
„Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai yra šilumos vartotojai, kurie
butus ir kitas patalpas šildo pastato šildymo būdu arba taikydami kitus
techninius sprendimus". Byloje pakanka
duomenų, kad bendro naudojimo patalpos nešildomos pastato šildymo būdu, ir techniniai sprendimai netaikomi. Ieškovės
teiginys dėl tariamo bendro naudojimo patalpų šildymo nepatvirtintas ir
neįrodytas. Byloje nesivadovautina
metodo Nr.5 pateiktomis
rekomendacijomis, nes šis metodas vienašališkai ieškovės primestas. Ieškovė nesuteikė jokios
informacijos, nekvietė namo gyventojų susirinkimo, nesuteikė galimybės šilumos
vartotojams patiems laisvai pasirinkti kitokį metodą ar būdą. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 11 11 nutarimo Nr.03-121 „Dėl šilumos paskirstymo
vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo" 10 punktas nurodo, kad „Paskirstymo metodą
vartotojai pasirenka iš Komisijos rekomenduotų, arba suderinami kiti vartotojų
siūlomi Paskirstymo metodai". Teismas negalėjo vadovautis ir minėti sprendime metodo
Nr.4 pateiktomis rekomendacijomis, nes toks dokumentas nebuvo taikomas realiai,
neminėtas ieškinyje ir neaptartas teisminio nagrinėjimo metu.
Atsiliepime
į apeliacinį skundą (b.l. 109-112) ieškovė UAB „Šakių šilumos tinklai“ prašo
atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m.
sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmos instancijos
teismas objektyviai ir pagrįstai padarė išvadą, kad ginčo namo
bendro naudojimo patalpos sunaudoja dalį namui pateiktos šilumos energijos ir
šis energijos kiekis privalo būti apmokėtas. Atsakovės apeliacinio skundo
motyvas, kad teismas šios esminės aplinkybės visai netyrė bei nevertino
neatitinka tikrovės. Gyvenamasis namas inžinerinių tinklų ir šilumos tiekimo
požiūriu yra vientisas nedalomas objektas ir šildomas visas, tame tarpe ir
bendrojo naudojimo patalpos, o ne atskiromis dalimis. Šaltuoju sezono metu,
esant lauko minusinei temperatūrai, bendrojo naudojimo patalpose yra teigiama
temperatūra. Šilumos energija, sunaudota bendrojo naudojimo patalpų šildymui,
atsakovės suprantami kaip šilumines energijos nuostoliai tiesiogine prasme,
negali būti tapatinami ir nėra lygūs. Visas namui pateiktas energijos kiekis,
nesvarbu kur energija bus naudojama - butų ar bendrojo naudojimo patalpų
šildymui, vadinasi namo šilumos poreikiais. Namo šiluminės energijos poreikis,
tai toks šilumos energijos kiekis, kurio turi užtekti namo butuose ir kitose
patalpose nustatytai šilumos temperatūrai palaikyti. Šis namo energijos
poreikis priklauso nuo namo pagrindinių konstrukcijų savybių, nuo to, kaip
tvarkingai prižiūrimi butų ar kitų patalpų šilumos ir karšto vandens įrenginiai
bei išorės atitvaros (langai, durys, sienos, stogas ir pan). Šilumos ūkio
įstatymų normos numato, kad daugiabučiame name suvartotos energijos kiekis turi
būti išmatuotas ir paskirstytas vartotojams. Įstatymų nuostatos taip pat
nurodo, kad name suvartotas energijos kiekis turi būti paskirstytas pagal
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus ar su ja
suderintus metodus. Teismas, nagrinėdamas bylą, pagrįstai taikė šilumos tiekimo
ir vartojimo santykius reguliuojančius teisės aktus. Teismas taip pat pagrįstai
vadovavosi CK 4.75 str. nuostata, kuri numato bendraturčių teises ir pareigas
pasirinkti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus energijos paskirstymo
metodus ar galimybes bendru sutarimu pasidalinti išlaidas už bendrai suvartotą
šilumos kiekį. Teismas pagrįstai taikė Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių
(patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 06 30 įsakymu Nr. 4-258
su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 59.2.4 punktą, kur nurodoma, kokie
norminiai aktai turi būti taikomi ginčo name. Dar konkretesnis šilumos
paskirstymo metodų taikymo išaiškinimas yra Lietuvos Respublikos ūkio ministro
2007 06 15 įsakymo Nr. 4-239, 14.4 punkte, kur nurodyta, jog kai
tiekimo-vartojimo riboje pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas
šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos
kiekį, taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr.4, patvirtintas Valstybinės
kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 05 05 nutarimu Nr. 03-19. Jeigu
dalis patalpų atjungtos nuo centralizuoto šildymo ir šildomos kitokiu būdu
(elektra, dujomis, kietuoju kuru ar kt.), taikomas Šilumos paskirstymo metodas
Nr. 4 kartu su Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir
paskirstymo metodu Nr. 5. Panašią poziciją 2008 11 12 rašte Nr. R2-1461 išdėstė
ir Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Šis raštas buvo adresuotas
atsakovei ir jame yra patvirtinta, kad ieškovės reikalavimai yra teisėti ir
pagrįsti. Byloje nėra kitų įrodymų, kurie paneigia Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos atsakovei pateiktą išvadą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2004 yra nurodęs, kad jeigu šilumos
energijos nuostoliai atsiranda tiekiant šilumos energiją vartotojams
priklausančiais tinklais, tai šiuos nuostolius privalo padengti tų tinklų
savininkai , t.y. butų savininkai. Tokia butų savininkų pareiga atsiranda
daiktinės teisės pagrindu pagal CK 4.76 ir 4.82 straipsnius.
Apeliacinis skundas tekintinas iš dalies.
Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad
bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo
faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija
nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir
analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus
įstatyme numatytas išimtis.
Išnagrinėjusi
bylą teisėjų kolegija
konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai
pripažinęs, jog pareiga mokėti už šilumą, tenkančią bendrojo
naudojimo patalpoms, atsiranda iš pareigos išlaikyti turtą (CK 4.76 str.), nepagrįstai
nusprendė, jog tokias
išlaidas apmokėti privalo atsakovė
D. B.. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnis
nustato, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų
savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo
bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios
patalpos. Tačiau patalpų adresu (duomenys neskelbtini), Šakiuose, savininkas
yra ne D. B., o jos motina G. B.. Pastaroji panaudos
sutartimi yra perdavusi tik
buto Nr. 1 patalpas naudotis ne D. B., o D. B. floristikos salonui, t.y. įmonei (b.l. 83-85). Panaudos sutartimi
ši įmonė ir
patalpų savininkas nėra
susitarę, kad panaudos gavėjas
naudosis namo bendro naudojimo patalpomis ir
mokės už bendro naudojimo patalpoms tenkančią
šilumos dalį šilumos
tiekėjui. Todėl teismas neturėjo
pagrindo priteisti ieškovo reikalaujamų sumų
iš atsakovės D.
B., kuri nėra
patalpų savininkė.
Teisėjų
kolegija pripažįsta, kad, netinkamai taikius materialinės teisės
normas, teismas priėmė
nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Šis sprendimas,
teisėjų kolegijai nustačius, kad
ieškinys pareikštas ne tam
asmeniui, kuris turi pagal ieškinį
atsakyti, naikintinas ir priimtinas
naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK
326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).
Patenkinus
apeliacinį skundą, panaikinus
pirmosios instancijos teismo sprendimą
ir priėmus naują
sprendimą – ieškinį atmesti, atsakovei D. B. priteistinos
jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, nagrinėjant
bylą apeliacinės instancijos teisme, t.y. 66 Lt žyminis mokestis (b.l. 105). Prie apeliacinio
skundo atsakovė pridėjo
ir kvitą, patvirtinantį, kad 2009
12 29 ji
sumokėjo 1000 Lt advokatui
už dokumento surašymą
ir atstovavimą. Šios išlaidos
negali būti laikomos
susijusiomis su bylos
nagrinėjimu apeliacinės
instancijos teisme, kadangi jas atsakovė
turėjo dar neišnagrinėjus bylos
pirmosios instancijos teisme,
kur sprendimas buvo priimtas 2010
01 21. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio
proceso kodekso 326 straipsnio
pirmosios dalies punktu, teisėjų kolegija
n u s p r
e n d ž i a:
apeliacinį skundą patenkinti
iš dalies.
Šakių rajono apylinkės
teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują
sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo
UAB „Šakių šilumos tinklai“ (į.k. 174409393) 66 Lt
(šešiasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Kolegijos pirmininkas
Raimondas Buzelis
Kolegijos teisėjai Aušra Baubienė
Birutė
Bobrel