Civilinė byla Nr. 2A-440-160/2011
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02576-2009-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. sausio 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės, Aldonos Tilindienės, sekretoriaujant Virginijai Kostenko, dalyvaujant atsakovei V. K., kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-09-30 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovei V. K. ( tretieji asmenys V. D., V. G., I. G., Vilniaus I notarų biuro notarė V. Z.) dėl žemės sklypo dovanojimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia bei nuosavybės teisės pripažinimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė G. G. prašė pripažinti iš dalies negaliojančia 2004-03-08 Vilniaus rajono notarų biuro notares V. Z. patvirtintą sutartį, pagal kurią ji padovanojo dukrai V. K. 2.0700 ha žemes sklypą, kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) Mickūnų k.v., unikalus Nr. : (duomenys neskelbtini), esantį Naujakiemio kaime, Vilniaus r. sav.; pripažinti 2,0700 ha žemės sklypą, kadastrinis adresas: : (duomenys neskelbtini) Mickūnų k.v., unikalus Nr. : (duomenys neskelbtini), esantį Naujakiemio kaime, Vilniaus r. sav., bendrąją daline ieškovės ir V. D., V. G. ir I. G. nuosavybe. Paaiškino, kad yra pensininkė ir gyvena kartu su savo vaikais V. D., V. G., I. G., veda bendrą ūkį, vaikai padeda materialiai ir rūpinasi ieškove. 1997-12-30 Vilniaus apskrities viršininko administracija atkūrė ieškovei nuosavybės teises į 2,0700 ha žemės sklypą. Silpnėjant sveikatai, ieškovė norėjo pasirūpinti savo trijų vaikų ateitimi ir nusprendė padovanoti jiems žemės sklypą. Atsakovei dovanoti sklypo neplanavo, tačiau atsakovei sužinojus apie atkurtą žemės sklypą, atsakovė pradėjo ieškovę dažnai lankyti, teirautis apie sveikatą, atnešdavo savo gamintą maistą bei vaistus, pažadėjo rūpintis ieškove, ją prižiūrėti iki gyvos galvos. Todėl ieškovė 2004-03-08 įtraukė atsakovę į apdovanotojų ratą.
Nuo 2009 metų liepos mėn. ieškovės santykiai su atsakove pablogėjo. Šiuo metu atsakovė ieškovę gąsdina, įžeidinėja, kartais muša, draudžia padovanotame žemės sklype vaikščioti. Ieškovė serga lėtine širdies ir kraujagyslių liga, II laipsnio pirmine arterine hipertenzija. 2003-03-23 ieškovė patyrė galvos smegenų infarktą su komplikacijomis, tyrimai parodė stabilius pakitimus galvos smegenyse. Dėl to vystosi psichikos pakitimai – silpnaprotystės reiškiniai, atminties netekimas ir susilpnėjimas, depresija ir psichoziniai reiškiniai. Po dovanojimo sutarties sudarymo, dėl atsakoves tyčinių, sąmoningų veiksmų ieškovės sveikata nuolat blogėja. Sklypo dovanojimo metu atsakovė pasinaudojo ieškovės sunkia padėtimi. Suklydimas dėl V. K. žemės sklypo dovanojimo yra esminis. Ieškovės sveikatos būklė ir išsilavinimo lygis įtakojo, kad ieškovė buvo atsakovės suklaidinta, sutartį sudarė labai nenaudingomis sąlygomis. Sutarties ji niekada nebūtų sudariusi, kadangi apdovanotoji kėsinasi į dovanotojos ir jos giminaičių gyvybę, atlieka prieš dovanotoją tokius, veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad nei vienas iš vaikų su ieškove negyvena, nors yra prisiregistravę. Bendras ūkis nevedamas. Ieškovės pensija pervedama dukrai V. D., o motinos slaugos pašalpą pasiima ieškovės sūnaus I. G. žmona – Č. T. Visus buities darbus motina nudirba pati. I. G. ir V. D. atvažiuoja kartą per savaitę. Už tai, kad buvo įtraukta į apdovanotojų sąrašą ji niekada nieko nežadėjo ir niekada negavo iš ieškovės jokios paramos ar pinigų. Sklypo dovanojimas vienintelis dalykas į kurį atsakovė buvo įtraukta. 2009 metų gegužės mėnesį V. D. ir I. G. neteisėtai užtvėrė virš 2 metrų aukščio tvorą prie pat atsakovės namo langų, tvora užtveria atsakovei praėjimą iki motinos namų. Visi atsakovės bandymai aiškintis dėl I. G. ir V. D. savivaliavimo baigdavosi jų grasinimais ir užgauliojimais atsakovei ir jos vaikams, ji nuolat yra puldinėjama V. D., I. G. bei brolio žmonos Č. T.. Ieškinys parašytas atsakovės motinos G. G. vardu, bet faktiškai jis yra V. D., I. G. bei Č. T. pozicija, prisidengiant senyvo amžiaus motina. Ginčo sklype yra atsakovės vardu užregistruotas namas, todėl priėmus atsakovei nepalankų sprendimą, ji negalės prieiti prie savo namo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-09-30 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nenustatė, kad atsakovė naudojo prieš dovanotoją psichologinį ar fizinį smurtą, žemino jos orumą, tai yra atliko smerktinus geros moralės požiūriu veiksmus. Ieškovė, dovanodama nekilnojamąjį turtą suprato tokio sandorio sudarymo pasekmes, todėl tarp šalių susiklosčius priešiškiems santykiams, nėra pagrindo daryti išvadai, kad atsakovės elgesys yra neabejotinai griežtai smerktinas geros moralės požiūriu. Ieškovės pateiktą privačios psichoanalizės paslaugas teikiančios įstaigos 2008-10-28 pažymą, kad G. G. sandorio sudarymo metu 2004-03-08 buvo neatsistačiusi po ligos, todėl negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti vertino kritiškai, kadangi byloje nebuvo pateikta gydančių gydytojų ar oficialios eksperto išvados.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-09-30 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Paaiškino, kad teismas visapusiškai neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, sprendimą grindė prielaidomis bei atsakovės paaiškinimais. Teismas prieštaravo pats sau: padarė išvadą, kad tarp šalių susiklostė priešiški santykiai, apdovanotoji ieškovės atžvilgiu atliko priešingus geros moralės požiūriu veiksmus, tačiau kito išvadoje nurodė, kad tie priešiški veiksmai nepripažinti smerktinais, kuriuos apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją. Teismas nepagrįstai nesirėmė Santariškių klinikų ambulatorinio gydymo kortele, Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės pažyma, kuriose nurodyta, kad dovanojant žemės sklypą ieškovė negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-09-30 sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad teismas tinkamai ištyrė visus šalių pateiktus įrodymus bei liudytojų parodymus. Teismas teisingai pastebėjo, kad ieškovė nepateikė ją gydančių gydytojų pažymos bei nepateikė prašymo dėl ekspertizės paskyrimo. Tai reiškia, kad apeliantė abejoja dėl savo tvirtinimo, susijusiu su neveiksnumu sudarant dovanojimo sutartį.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškinį ieškovė pareiškė dviem pagrindais: pirma, tai kad atsakovė nuo 2009 m. gegužės mėn. su ja pradėjo elgtis nebepakenčiamai, pradėjo kelti skandalus jos vaikams, drausti vaikščioti dovanotame sklype ir antra, kad dovanodama jai žemės sklypą sirgo ir dėl ligos suklydo įrašydama atsakovę į apdovanotųjų sąrašą.
2004-03-08 sutartis, sudaryta tarp G. G., V. D., V. K., V. G. ir I. G. tvirtina, kad G. G. padovanojo jai nuosavybės teise priklausantį 2,07 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. : (duomenys neskelbtini) Mickūnų k. v. unikalus Nr. : (duomenys neskelbtini), esantį Naujakiemio kaime Vilniaus rajono savivaldybėje savo vaikams V. D., V. K., V. G. ir I. G.. (b. l. 8-9).
Pagal LR CK 6.472 str. 1 d. dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.
2008-07-01 Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ( b. l. 10-12), Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas byloje pagal I. G. ieškinį V. K. dėl pažymėjimo pripažinimo negaliojančiu ( b. l. 14-20), Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus prevencinio poskyrio 2009-05-06 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ( b. l. 70) tvirtina, kad konfliktinė situacija yra susidariusi ne tiek tarp G. G. ir V. K., bet tarp I. G., V. D. ir V. K., kurie visi yra G. G. vaikai. Šie dokumentai tvirtina, kad ginčas vyksta dėl turto, dėl nuosavybės dalių atidalijimo tarp bendraturčių ( b. l. 104), o tarpusavio nesutarimai kilę ne dėl to, kad V. K. atlieka motinos atžvilgiu veiksmus, griežtai smerktinus geros moralės požiūriu. Pirmos instancijos teisme apklaustų liudytojų J. Z. (b. l. 126-127), V. M. (b. l. 127) bei S. G. (b. l. 127) parodymai tik patvirtina, kad V. K. elgesyje su motina G. G. veiksmų, priešingų teisei ir smerktinų geros moralės požiūriu, nenustatyta. Todėl apylinkės teismo išvada, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovės veiksmų neabejotinai griežtai smerktinais geros moralės požiūriu, yra pagrįsta.
Pagal LR CK 1.91 str. 1 d. sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių sunkių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį, o pagal LR CK 1.189 str. 1 d. fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar valdyti jų, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį.
Ieškovė ieškiniu paaiškino, kad nuo 2003-03-23 įvykusio galvos smegenų infarkto ji gydėsi ir 2004-03-08 dovanojimo sutarties sudarymo metu atsakovė pasinaudojo jos sunkia padėtimi ir ji dovanodama jai dalį žemės suklydo. Suklydo dėl to kad atsakovė žadėjo ja rūpintis, kad spaudė sudaryti dovanojimo sutartį, o sudarius sutartį pradėjo netinkamai elgtis jos ir jos vaikų atžvilgiu. Į bylą pateikė Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro 2008-10-28 išduotą pažymą, kurioje teigiama, kad 2004-03-08 ieškovė buvo neatsistačiusi po invalidizuojančios ligos – galvos smegenų infarkto su komplikacijomis, todėl minėtoji pilietė negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti (b. l. 21), kuri turi patvirtinti jos buvusią būklę. Teismas pagrįstai pasisakė, kad dėl šios išvados nebuvo paskirta ekspertizė, todėl išvada negali būti laikoma pagrindu sandoriui pripažinti negaliojančiu dėl to, kad ieškovė sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir valdyti jų; dėl ieškovės veiksnumo ekspertizę skirti ieškovė neprašė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos bylos nagrinėjimo metu, nors kvalifikuotą teisinę pagalbą nagrinėjant bylą turėjo. Ieškovė tuo pačiu metu padovanojo žemę dar trims savo vaikams ir ieškiniu pripažįsta, kad sandoriu to ir siekė, taigi ieškovės paaiškinimas, kad savo vaikams nuosavybės teise priklausančią žemę lygiomis dalimis padovanojo suklysdama tik dėl vieno vaiko – atsakovės V. K. – nepagrįstas. Ištirtos bylos aplinkybės jau patvirtino, kad ginčas iš esmės kilęs tarp ieškovės vaikų dėl turto. Nenustatyta, kad atsakovė būtų netinkamai elgusis su motina, dargi byloje yra duomenų, kad kiti apdovanotieji trukdo ieškovei bendrauti su motina atitverdami jos namą nuo motinos nepraeinama tvora (b. l. 66). Todėl aplinkybė, kad dėl susiklosčiusios sunkios ieškovės padėties 2004 metais ji suklydo apdovanodama vieną iš keturių apdovanotų vaikų, neįrodyta. Teismas ieškinį atmetė pagrįstai.
Pagal LR CKP 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė, nei kaip kad teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė advokato pagalbai apmokėtus kvitus 2007-06-27 – 800 Lt sumai, 2006-11-06 – 500 lt sumai, kvitą Nr.326349 be datos 800 Lt sumai ir kvitą LAT Nr.554992 500 Lt sumai už dokumento surašymą 2011-05-24. Su šios bylos nagrinėjimu apeliacinėje instancijoje yra susijęs tik kvitas dėl dokumentų surašymo 500 Lt sumai. Bylos medžiaga tvirtina, kad byloje yra advokato surašytas atsiliepimas į apeliacinį skundą (b. l. 148-151). Pagal 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, už atsiliepimo surašymą į apeliacinį skundą, maksimaliai gali būti atlyginama 1200 Lt. Todėl atsakovės išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą neviršija nustatytos rekomendacijos ir ši suma iš ieškovės jai priteistina.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
n u t a r i a:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš G. G. 500 Lt (penkis šimtus litų) V. K. naudai išlaidoms advokato pagalbai atlyginti.
Teisėjos Zita Smirnovienė
Neringa Švedienė
Aldona Tilindienė