Civilinė byla Nr. e2A-574-798/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01902-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 2.6.9.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Init“ ir atsakovės asociacijos LATGA apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Init“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės asociacijos LATGA 318 310,50 Eur, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji ir kiti kabelinės televizijos operatoriai ir atsakovė asociacija LATGA kartu su kitais transliuotojais RAI RADIOTELEVIZIONE ITALIANA, FRANCE TELEVISION, ARTE G.E.I.E (ARTE), CORPORACION RADIOTELEVISION ESPA?OLA, RTV SLOVĖNIJA, VG MEDIA, RTL TELEVISION GMBH, VOX Television GmbH („VOX“), n-tv Nachrichtenfemsehen GmbH („n-tv“, RTL Disney Femsehen GmbH & Co. KG („SuperRTL“), RTL 2 Femsehen GmbH & Co. KG („RTL 2“) pasirašė Generalinę licencinę sutartį dėl retransliavimo kabeliniais ir koduotais MMDS ir IPTV tinklais koordinavimo, bendrųjų terminų ir sąlygų Lietuvoje 2011, 2012, 2013 metais (toliau  – ir GLS, sutartis), taip pat priedą prie generalinės licencinės sutarties dėl retransliavimo kabeliniais ir koduotais MMDS ir IPTV tinklais koordinavimo, bendrųjų terminų ir sąlygų Lietuvoje 2011, 2012, 2013 metais (toliau – ir Priedas). GLS ir Priedu ieškovei, kitiems kabelinės televizijos operatoriams suteikta teisė retransliuoti transliuotojams priklausančius televizijos kanalus (TV programas), nurodytas sąraše, mokant už teisę retransliuoti TV programas priede nustatytą kainą. Priedas įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d. ir galiojo iki 2016 m. gruodžio 31 d., pratęsdamas GLS, o po šios datos GLS ir jos priedas automatiškai pratęsiami kasmet, visi tarifai kasmet didinami 5 proc., jeigu nė viena iš šalių nepraneša apie sutarties nutraukimą arba nepareikalauja naujų derybų ne vėliau prieš 6 mėn. iki metų pabaigos. Šie sutartiniai santykiai galioja ir dabar. Ieškovės teigimu, atsakovė be teisėto pagrindo gavo iš ieškovės apmokėjimą už programas, kurių jau nebeatstovavo, neteisingai išrašė ieškovei pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas-faktūras, todėl ieškovei padaryta žala. Priede buvo numatyta, kad, kad Media Group RTL Germany kanalai po 2013 m. gruodžio 31 d. licencijuos savo repertuarą individualiai. Dėl to atsakovė nuo 2013 m. gruodžio 31 d. neteko teisės išrašinėti PVM sąskaitų-faktūrų ar įtraukti į PVM sąskaitas-faktūras mokėtinų sumų už šiuos televizijos kanalus kabelinės televizijos operatoriams bei gauti apmokėjimą už šio transliuotojo kanalus (TV programas) po 2013 m. gruodžio 31 d. 2014 m. sausio 15 d. transliuotojas RTL Television GmbH pasirašė sutartį dėl savo televizijos programų retransliavimo su ieškove bei LKTA (Lietuvos kabelinės televizijos asociacija) dėl šiam transliuotojui priklausančių televizijos programų retransliavimo tvarkos ir sąlygų. Ši sutartis galiojo ir pagal ją buvo atsiskaitoma tiesiogiai su transliuotoju nuo 2014 m sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Dėl to atsakovė 2013 m. gruodžio 31 d. negalėjo rinkti iš operatorių licencinio mokesčio už transliuotojo RTL Television GmbH programas. Ieškovė nurodė, kad kreipėsi į atsakovę, prašydama perskaičiuoti mokėtinas sumas pagal GLS. Atsakovė iš dalies sutiko su ieškovės prašymu, išrašė kreditines sąskaitas už 2017 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirčius, atitinkamai sumažindama už 2017 metų I ketvirtį ir II ketvirtį UAB „Init“ mokėtiną sumą, t. y. už 2017 m. pirmąjį ketvirtį mokėtina suma sumažėjo nuo 37 730,83 Eur iki 1 138,71 Eur, antrąjį ketvirtį – nuo 39 617,37 Eur iki 1 053,40 Eur. Iš viso ieškovė atsakovei 2017 m. sumokėjo 4 049,08 Eur. Ieškovė 2018 m. už autorines teises pagal GLS sumokėjo atsakovei      3 886,54 Eur sumą. Ieškovės teigimu, 2017, 2018 m. mokėtinos sumos patvirtina, kad ieškovė 2014–2016 metais sumokėjo atsakovei per dideles sumas. Ieškovė 2014 m. sumokėjo atsakovei 90 555,40 Eur, 2015 m. – 110 070,69 Eur, 2016 m. – 133 791,64 Eur pagal atsakovės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Ieškovė mano, kad ji už 2014 m. turėjo sumokėti atsakovei bendrą       5 788,78 Eur sumą (įskaitant PVM), todėl permoka už 2014 metus yra 84 766,62 Eur             (90 555,40 Eur – 5 788,78 Eur). Ieškovė už 2015 m. turėjo sumokėti atsakovei 4 994,18 Eur sumą (įskaitant PVM), todėl už 2015 metus ieškovė permokėjo atsakovei 105 076,51 Eur      (110 070,69 Eur – 4 994,18 Eur). Ieškovė už 2016 metus turėjo sumokėti atsakovei 5 324,27 Eur sumą (įskaitant PVM), todėl už 2016 metus ieškovė permokėjo atsakovei 128 467,37 Eur (133 791,64 Eur - 5 324,27 Eur). Iš viso ieškovė už 2014–2016 m. permokėjo atsakovei         318 310,50 Eur.

2.       Atsakovė asociacija LATGA su ieškovės reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad pagal Generalinę licencinę sutartį dėl retransliavimo kabeliniais ir koduotais MMDS ir IPTV tinklais koordinavimo, bendrųjų terminų ir sąlygų Lietuvoje 2011, 2012 ir 2013 metais atsakovė yra ieškovės, kaip operatorės, ir transliuotojų tarpininkė, atliekanti tik autorinio atlyginimo surinkimo funkciją ir paskirstanti transliuotojams priklausančias pinigines sumas. Ieškovė sutarties 3.1, 3.2 punktais įsipareigojo teikti informaciją sąskaitų išrašymui bei mokėti paskaičiuotas sumas už retransliaciją. Ieškovė šios pareigos nevykdė, neteikė informacijos, todėl atsakovė išrašinėjo sąskaitas sutartyje numatyta tvarka – kiekvieną sąskaitą atsakovė didino 5 proc. Ieškovė šias sąskaitas apmokėjo, pretenzijų dėl skaičiavimų ar sumų nereiškė. Atsakovės teigimu ji yra netinkama atsakovė, nes veikė kaip tarpininkė, ieškovės sumokėtos sumos pervestos transliuotojams. Ieškovė tinkamai nesuformulavo ieškinio dalyko ir pagrindo, neįvardijo, ar prašoma priteisti 318 310,50 Eur suma laikytina skola, nepagrįstu praturtėjimu ar žala. Atsakovė teigia, kad netenkinamos nepagrįsto praturtėjimo ieškinio prielaidos. Atsakovė, būdama tarpininke, ieškovės pervestas sumas sumokėjo transliuotojams, t. y. ji nepraturtėjo dėl ieškovės veiksmų, toks praturtėjimas neegzistavo ieškinio pareiškimo metu. Ieškovė turi kitu galimybių apginti savo teises. Atsakovės teigimu, ieškovė laikytina prisiėmusia nuostolių (jeigu tokie būtų nustatyti) atsiradimo riziką. Ieškovė nepagrįstai nurodo galimus sąskaitų koregavimus. Pagal GLS 3.5 punktą, sąskaitų koregavimai galimi, bet neprivalomi, jie gali būti tik ketvirčio laikotarpyje, nes sutartyje numatyta, kad koregavimai gali būti atliekami tik sekančio ketvirčio sąskaitose. Ieškovė pažeidė pareigą pateikti tinkamą ir pilną informaciją sąskaitoms išrašyti, todėl ji negali reikalauti koreguoti sąskaitas už 2014 – 2016 m. Ieškovė, manydama, kad neprivalo vykdyti prievolės, galėjo nemokėti atsakovės reikalaujamų sumų ir vykdyti sutartinę pareigą pateikti atsakovei visą reikalingą informaciją. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų skaičiavimuose nurodytą abonentų skaičių, pagal kurį skaičiuotinas atlyginimas. Ieškovė pateikia skaičiavimus įtraukdama tik abonentus pagal teminius paketus, tačiau pagal sutartį bent viena iš programų turėjo būti įtraukta į bazinį paketą. Dėl to bent vienos programos abonentų skaičius turėjo būti didesnis, nei nurodoma ieškovės teikiamuose skaičiavimuose. Operatorė taip pat turėjo mokėti autorinį atlyginimą už programų retransliavimą viešbutyje; kiekvienas viešbučio kambarys laikomas vienu abonentu; autorinis atlyginimas skaičiuojamas pridedant dar 20 proc., bet ieškovė skaičiavimuose neišskiria viešbučių kambarių. Ieškovė neteikė ataskaitų ir informacijos, reikalingos tiksliai apskaičiuoti mokėtinas sumas. Dėl to atsakovė, išrašydama sąskaitas, vadovavosi GLS 3.5 punktu, nustatančiu, kad tokiais atvejais vadovaujamasi informacija, esančia paskutinėje sąskaitoje, pridedant prie jos 5 procentus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Init“ iš atsakovės asociacijos LATGA 200 000 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 200 000 Eur sumos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1.                      Teismas nustatė, kad ieškovę ir atsakovę sieja sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai pagal GLS, pagal kurią ieškovė yra operatorius, turintis pareigą pagal sutartyje nustatytus tarifus mokėti autorinį atlyginimą teisių turėtojams (sutartį sudariusiems televizijos programų transliuotojams), o atsakovė turi pareigą surinkti šį autorinį atlyginimą iš operatoriaus ir paskirstyti jį (išmokėti) teisių turėtojams (transliuotojams). GLS sutartis sudaryta 2012 m. birželio 22 d. Prie šios sutarties buvo prisijungusi taip pat ir transliuotoja RTL Television GmbH. Aptariama sutartis pakeista 2014 m. sausio 1 d. priedu prie GLS ir nurodyta transliuotoja iš jos išstojo, pradėjusi savo kanalus licencijuoti individualiai.

3.2.                      Pagal GLS atsakovė turėjo pareigą tinkamai paskaičiuoti autorinį atlyginimą už ieškovės (operatorės) retransliuojamas TV teisių turėtojų programas, kiekvieną metų ketvirtį tinkamai išrašyti PVM sąskaitas-faktūras ir jas pateikti apmokėti ieškovei (operatorei). Pagal GLS ieškovė turėjo priešpriešinę sutartinę pareigą pateikti atsakovei ataskaitą apie abonentų skaičių ir jiems retransliuojamas TV programas, tam, kad atsakovė galėtų tinkamai paskaičiuoti autorinį mokestį ir išrašyti PVM sąskaitas-faktūras. Byloje reikšminga ta aplinkybė, kad GLS nustatyti padariniai, atsirandantys tuo atveju, jeigu operatorius nepateikia atsakovei ataskaitos apie abonentus ir TV programas – atsakovė vadovaujasi informacija, esančia paskutinėje sąskaitoje ir prideda prie jos 5 proc., o gavusi trūkstamą informaciją – gali atlikti koregavimus – paskaičiuoti skirtumus kitų ketvirčių sąskaitose (GLS 3.5 punktas).

3.3.                      Taigi, byloje nustatyta, kad bylos šalis sieja sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai ir ieškovės teisės gali būti ginamos ieškinio reikalavimą kvalifikuojant kaip reikalavimą atlyginti nuostolius, atsiradusius atsakovei pažeidus sutartinę prievolę. Dėl to, vadovaujantis subsidiarumo principu, nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštas reikalavimas kvalifikuojamas ne kaip reikalavimas dėl nepagrįsto praturtėjimo, bet kaip reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis).

3.4.                      Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė nuo 2011 metų neteikė atsakovei ataskaitų apie abonentus ir retransliuojamas TV programas, todėl atsakovė kiekvieno metų ketvirčio PVM sąskaitose-faktūrose autorinį atlyginimą didino 5 proc. Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo priedas prie GLS ir šios sutarties šalimi nebebuvo transliuotoja RTL Television GmbH. Atsakovė tai žinojo, nes tai aiškiai įrašyta 2014 m. priedo prie GLS preambulės 3 punkte. Be to, atsakovė dėl autorinio atlyginimo surinkimo paslaugos sudarė 2014 m. sausio 1 d. paslaugų sutartį su autorių teisių turėtojomis, kurios išvardytos aptariamoje sutartyje, bet RTL Television GmbH nėra šios sutarties šalis (sutartį sudarė tokios autorių teisių turėtojos: France Televisions, Corporation de Radio Y Television Espaniola, SA, ARTE G.E.I.E Association relative a la television europeenne (ARTE), RAI Radiotelevisione Italiana). Taigi atsakovė už 2014–2016 metus išrašė ieškovei PVM sąskaitas faktūras ir reikalavo sumokėti autorinį atlyginimą, jį didino 5 proc. taip pat ir už RTL grupės kanalus, nors nebeatstovavo teisių turėtojos RTL Television GmbH. Nurodytu laikotarpiu autorinį atlyginimą šiai transliuotojai už retransliuojamus RTL grupės kanalus ieškovė mokėjo tiesiogiai. Taigi atsakovė netinkamai vykdė 2014 m. sausio 1 d. priede prie GLS jai nustatytą autorinio atlyginimo surinkimo funkciją.

3.5.                      Teismo vertinimu, ieškovė pažeidė GLS ir 2014 m. sausio 1 d. priede prie GLS jai nustatytą pareigą teikti atsakovei ataskaitas apie abonentus ir retransliuotas TV programas. Jai atsakovė už nurodytos pareigos pažeidimą taikė sutartyje nustatytą sankciją – kiekvieno kito ketvirčio autorinį atlyginimą didino 5 proc. Tačiau atsakovė nuo 2014 m. sausio 1 d., išrašydama PVM sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2014 iki 2016 metų, neatėmė autorinio atlyginimo už RTL grupės kanalus. Ieškovė 2018 metais teikė patikslintą informaciją apie abonentų skaičių ir retransliuotus kanalus už 2014–2016 metus, prašė ištaisyti nurodyto laikotarpio PVM sąskaitas-faktūras, bet atsakovė atsisakė tai padaryti. Nurodytas sutarties (GLS ir 2014 m. sausio 1 d. priedo prie GLS) pažeidimas yra neteisėti atsakovės veiksmai (neteisėtas neveikimas), dėl kurių yra pagrindas atsakovei taikyti sutartinę civilinę atsakomybė, nustačius kitas civilinės atsakomybės sąlygas.

3.6.                      Aplinkybę, kad atsakovė neteisėtai iš ieškovės rinko autorinį atlyginimą už 2014–2016 metais retransliuotas RTL grupės programas, pagrindžia taip pat ir pačios atsakovės elgesys 2017 metų gruodžio mėnesį. Tuo metu ji išrašė ieškovei PVM sąskaitas faktūras, kuriose įtraukė autorinį atlyginimą už RTL grupės kanalus. Ieškovė pateikė atsakovei ataskaitą apie abonentus ir retransliuotas programas ir tuomet, atsakovė perskaičiavo autorinį atlyginimą tik už pagal 2014 m. sausio 1 d. priedą prie GLS pasirašiusių transliuotojų televizijos programas.

3.7.                      Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ji byloje yra netinkama atsakovė. Pažymėjo, kad pagal GLS ir 2014 m. sausio 1 d. priedą prie GLS, atsakovė veikė savo vardu. Ji yra autorinio atlyginimo surinkimo funkciją atliekanti agentūra. Dėl to šią sutartyje nustatytą funkciją atsakovė privalėjo vykdyti taip, kad nepažeistų sutarties ir nepadarytų žalos subjektui, iš kurio surenka autorinį atlyginimą. Tai, kad už RTL grupės kanalus iš ieškovės surinktą autorinį atlyginimą atsakovė jau paskirstė kitiems transliuotojams, pasiliko dalį atlygio sau ir sumokėjo gautų pajamų mokesčius valstybei, nėra pagrindas visiškai ar iš dalies atleisti atsakovę nuo sutartinės civilinės atsakomybės. Atkreipė dėmesį į tai, kad taip pat ir pagal atsakovės ir kitų transliuotojų (ne RTL Television GmbH) 2014 m. sausio 1 d. paslaugų sutarties 1 straipsnio 6 dalį, transliuotojai privalo užimti atsakovo poziciją byloje, jeigu kabelinės televizijos operatoriai ar bet kuris kitas trečiasis asmuo pareiškia ieškinius atsakovei dėl savo autorių teisių, susijusių su licencinių sutarčių vykdymu. Į nagrinėjamą bylą įtraukti tretieji asmenys – visi 2014 m. sausio 1 d. paslaugų sutartį sudarę transliuotojai pateikė į bylą atsiliepimus (pavadintus pranešimais) ir nurodė, kad jie neturi būti įtraukti į bylą, kuri susijusi su bylos šalių atskaitomybės ir apmokėjimų santykiais. Nurodyta aplinkybė pagrindžia tai, kad nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas atsakovės sutartinės pareigos pagal GLS ir jos priedą (pakeitimą) sutartį paskaičiuoti, pareikalauti ir surinkti iš ieškovės autorinį atlyginimą už retransliuojamas TV programas tinkamo (netinkamo) įgyvendinimo ir su šios pareigos vykdymu (netinkamu vykdymu) susijusios bei ieškovei padarytos žalos atlyginimo klausimai. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad asociacija LATGA yra tinkama atsakovė pagal nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį.

3.8.                      Ieškovė jai padarytą žalą grindžia autorinio atlyginimo suma, kurios ji neteko atsakovei paskaičiavus autorinį atlyginimą už RTL grupės kanalus ir ieškovė šį atlyginimą sumokėjo atsakovei pagal pastarosios pateiktas PVM sąskaitas-faktūras. Atsakovė nepateikė duomenų ir nedetalizavo, koks ieškovės sumokėtas autorinis atlyginimas už RTL grupės kanalus už 2014–2016 metus. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė, išrašydama PVM sąskaitas-faktūras, neskaičiavo atskirai autorinio atlyginimo už kiekvienos grupės TV kanalus, bet vadovavosi ankstesnio ketvirčio PVM sąskaitomis faktūromis ir jose įrašytą bendrą sumą didino 5 proc. Ieškovė pateikė paskaičiavimą (lenteles) ir detalizavo autorinį atlyginimą pagal sutartyje nustatytą maksimalų tarifą ir abonentų skaičių už RTL grupės kanalus.

3.9.                      Ieškovė 2014 metais sumokėjo atsakovei 90 555,40 Eur, 2015 metais – 110 070,69 Eur, 2016 metais – 133 791,64 Eur. Ieškovė už 2014 metus turėjo sumokėti atsakovei bendrą    5 788,78 Eur sumą ir 5 proc. padidinimą (pagal GLS 3.5 punktą), todėl permoka už 2014 metus yra 84 477,4 Eur (90 555,40 – 6 078). Ieškovė už 2015 metus turėjo sumokėti atsakovei 4 994,18 Eur sumą ir 5 proc. padidinimą (pagal GLS 3.5 punktą), todėl už 2015 metus ieškovė permokėjo atsakovei 104 826,69 Eur (110 070,69 – 5 244). Ieškovė už 2016 metus turėjo sumokėti atsakovei 5 324,27 Eur sumą 5 proc. padidinimą (pagal GLS 3.5 punktą), todėl už 2016 metus ieškovė permokėjo atsakovei 128 200,64 Eur             (133 791,64 – 5 591). Iš viso ieškovė už 2014–2016 metus permokėjo atsakovei           317 504,73 Eur (84 477,4 + 104 826,69 + 128 200,64). Nurodytą permoką atsakovė gavo neteisėtai, t. y. pažeisdama GLS ir 2014 m. sausio 1 d. priedo prie GLS sutartines nuostatas, todėl šis ieškovės lėšų (turto) netekimas yra ieškovės nuostoliai.

3.10.                      Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovės neteisėti veiksmai (prievolės pagal sutartį netinkamas įvykdymas) yra tai, kad ji nepagrįstai pareikalavo ir gavo iš ieškovės autorinį atlyginimą už RTL grupės kanalų retransliaciją 2014–2016 metais, nors tuo metu šių kanalų transliuotoja su ieškove buvo sudariusi tiesioginę licencinę sutartį, o GLS, pagal kurią atsakovė rinko autorinį atlyginimą taip pat ir už RTL grupės kanalus, nuo 2014 m. sausio 1 d. nebegaliojo ta dalimi, kuria transliuotoja RTL Television GmbH buvo įgaliojusi atsakovę, kaip autorinio atlyginimo surinkimo funkciją atliekančią agentūrą. Jeigu atsakovė į ieškovei pateikiamas PVM sąskaitas faktūras nebūtų įtraukusi autorinio atlyginimo už atsakovės neatstovaujamos transliuotojos RTL grupės kanalus, tai ieškovė būtų nesumokėjusi nurodyto atlyginimo ir nepatyrusi nuostolių. Teismas sprendė, kad atsakovės neteisėtus veiksmus ir ieškovės patirtus nuostolius sieja priežastinis ryšys ir jis yra teisiškai reikšmingas.

3.11.                      Vertindamas atsakovės kaltę, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, teismas atsižvelgė į tai, kad, sudariusi 2012 m. birželio 22 d. GLS, atsakovė žinojo, kad viena iš transliuotojų yra RTL TELEVISION GMBH. Taip pat atsakovė žinojo, kad 2014 m. sausio 1 d. priedo prie GLS nepasirašė nurodyta transliuotoja. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės kaltės forma yra didelis neatsargumas.

3.12.                      Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į pačios ieškovės elgesį. Tiek pagal GLS, tiek pagal 2014 m. sausio 1 d. priedą prie GLS ieškovė turėjo pareigą kas metų ketvirtį teikti atsakovei ataskaitas apie abonentų skaičių ir retransliuotas programas. Nustatyta, kad atsakovė ne kartą ragino ieškovę pateikti nurodytas ataskaitas. Atsakovė jų neteikė ir sutiko mokėti autorinį atlyginimą pagal PVM sąskaitas-faktūras, kuriose atsakovė autorinį atlyginimą didino 5 proc. tokie šalių santykiai tęsėsi visą trejų laikotarpį, už kurį ieškovė reikalauja autorinio atlyginimo permokos už RTL grupės kanalus, t. y. 2014–2016 metais.

3.13.                      Įvertinęs ieškovės ir atsakovės kaltės santykį nagrinėjamoje byloje teismas sprendė, kad proporcingai ieškovės kaltei iš atsakovės priteistina nuostolių suma mažintina ir ieškovei priteisiama 200 000 Eur nuostolių atlyginimo.

3.14.                      Teismas taip pat netenkino atsakovės prašymo taikyti ieškinio senatį. Nustatė, kad ieškovės vadovas 2018 m. sausio 14 ir 19 d. elektroniniais laiškais pateikė atsakovei (jos atstovui M. K.) ataskaitą apie UAB „Init“ abonentų skaičių ir retransliuotas TV programas 2014, 2015 ir 2016 metais, taip paprašė ištaisyti sąskaitas, išrašytas už GLS programų licencijas už nurodytus metus. Atsakovės atstovas M. K. elektroniniu laišku atsakė ieškovei, kad negalės pagelbėti dėl senų sąskaitų, kad LATGA veikia tik kaip atsiskleidusi tarpininkė, ji neturi atlyginimo už programas, o GLS šalys yra licenciarai – visos išvardytos televizijos. Taigi, apie tai, kad atsakovė atsisakė koreguoti PVM sąskaitas-faktūras pagal ieškovės patikslintus duomenis apie abonentų skaičių ir TV kanalus, ieškovė sužinojo 2018 metais gavusi atsakovės atstovo atsakymą į ieškovės     2018 m. sausio mėn. elektroninius laiškus. Nagrinėjamoje byloje ieškinys teisme pareikštas 2019 m. gruodžio 30 d. Dėl to teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

4.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Init“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomą priteisti nuostolių dydį bei klaidingai kildino civilinę atsakomybę iš GLS ir priedo, kuris įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad nuo 2014 m. iki 2016 m. ieškovė mokėjo atsakovei už transliuotojo RTL Television GmbH programas, nors GLS nuo 2014 m. sausio 1 d. neapėmė jokių teisinių santykių, susijusių su RTL Television GmbH programomis. Pagrindinė priežastis dėl kurios buvo pakeista GLS ir jos priedas ta, kad RTL Television GmbH programas pradėjo licencijuoti savarankiškai nuo 2014 m. sausio 1 d. Taigi, LATGA neteko teisės atstovauti nurodyto transliuotojo ir jo vardu išrašyti sąskaitų ir rinkti iš ieškovės bei kitų kabelinės televizijos operatorių pinigų už RTL Television GmbH programas bei reikalauti ataskaitų apie transliuotojo RTL Television GmbH retransliuojamas programas bei abonentų skaičių. Atsakovės santykiai su RTL Television GmbH pasibaigė nuo 2014 m. sausio 1 d. Taigi, ieškovė neteko pareigos teikti ataskaitas atsakovei apie transliuotojo RTL Television GmbH retransliuojamas programas užsakančių abonentų skaičių. Todėl tai, kad ieškovė neteikė atsakovei ataskaitų, negali būti pagrindas mažinti prašomą nuostolių dydį.

4.2.                      Ieškovės teigimu, ji negali būti laikoma kalta už tai, jog atsakovė be sutarties išrašinėjo ir rinko pinigus iš ieškovės už transliuotojo RTL Television GmbH programas, kas sudarė 80 proc. surenkamų iš ieškovės lėšų.

4.3.                      Pažymėjo, kad prašė teismo išreikalauti iš LATGA 2013 m. IV ketvirčio sąskaitos iššifravimą, nurodant kokios sumos iš ieškovės sumokėtų lėšų buvo sumokėtos kiekvienam transliuotojui. Teismas ieškovės prašymą tenkino, tačiau atsakovė teismo įpareigojimo neįvykdė. Ieškovės manymu, atsakovė ieškovės pateiktų skaičiavimų nenuginčijo, nepateikė jokių dokumentų, paneigiančių ieškovės atliktus skaičiavimus.

4.4.                      Ieškovės teigimu, atsakovės finansinė padėtis leidžia jai padengti visus ieškovės patirtus nuostolius. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo mažinti ieškovei priteistinos sumos. Ieškovė atsakove pasitikėjo, todėl jos išrašytas sąskaitas apmokėdavo. Be to, atsakovė neteisingas sąskaitas išrašinėjo gana ilgą laiką (4 metus), todėl nežinoti ar nepastebėti klaidų negalėjo. Taip pat atsakovė nepateikė jokių įrodymų paneigiančių jos kaltę. Atsakovė privalėjo teisingai išrašinėti sąskaita ir negalėjo imti atlygio už RTL grupės programas. Atsakovė dėl ieškovės veiksmų nepatyrė jokios žalos, priešingai, atsakovė naudojosi be jokio atlygio ieškovės permokėtomis sumomis.

4.5.                      Ieškovė atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju teismas turėjo atsižvelgti į byloje nustatytas aplinkybes ir į šalių elgesį, tarpusavio santykius, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Teismas priteistų nuostolių dydį sumažino 37 procentais, tačiau visiškai nepasisakė ir neargumentavo, kodėl sumažino nuostolių dydį. Ieškovės manymu, teismo sprendime pateikta išvada stokoja motyvų ir yra nepagrįsta.

4.6.                      Ieškovės teigimu, palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, susiklosto situacija kai atsakovė įgyja teisę pasilikti ieškovės permokėtą 118 310,50 Eur sumą. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neproporcingas ir neteisėtas ieškovės atžvilgiu.

4.7.                      Atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kiek ji surinko pinigų iš visos kabelinės televizijos rinkos ir kad jai likdavo apie 9 proc. atsiskaičius su transliuotojais. Taigi, atsakovės argumentai, kad ji visus ieškovės sumokėtus pinigus yra paskirsčiusi transliuotojams šioje byloje lieka neįrodyti.

5.       Apeliaciniame skunde atsakovė asociacija LATGA prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1521-912/2020 panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Init“ ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, prijungti naujai pateiktus įrodymus prie bylos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Teismas nepagrįstai laikė asociaciją LATGA tinkama atsakove šioje byloje. Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kėlė reikalavimą grąžinti ne atsakovei, o kitiems asmenims, sumokėtus pinigus, tą pripažino ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Taip pat ginčas yra kilęs ne dėl lėšų paskirstymo, ką vykdė atsakovė, o dėl pačių sutartinių sumų. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškinys turėjo būti reiškiamas transliuotojams (tretiesiems asmenims), o ne asociacijai LATGA. Asociacija LATGA nėra tinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje, nes tikrieji ir galutiniai ieškovės sumokėtų lėšų gavėjai buvo transliuotojai, kuriems atsakovė tik surinko ir paskirstė bei pervedė gautas lėšas. Pagal GLS atsakovė veikė transliuotojų (teisių turėtojų) vardu. Ši atsakovės funkcija yra šalių sutarta savarankiška funkcija. Šios aplinkybės ieškovei buvo paaiškintos ir jai siųstuose elektroniniuose laiškuose.

5.2.                      Teismas skundžiamame sprendime taip pat nurodė, kad atsakovė tik surinkdavo lėšas. Tuo tarpu mokėtinos sumos buvo ieškovės ir transliuotojų (trečiųjų asmenų) susitarimo, įtvirtinto GLS, reikalas. Atsakovė neturėjo jokios įtakos tokiam susitarimui ir jo nekeitė bei negalėjo keisti. Pažymėjo, kad auditas galėjo būti atliekamas tik teisių turėtojų iniciatyva (GLS 3.6 punktas). Atitinkamai atsakovė veikė griežtai ieškovės ir trečiųjų asmenų susitarimo ribose, t. y. tik surinkdavo pinigines lėšas pagal ieškovės ir trečiųjų asmenų susitarimą, negana to, tai turėjo būti daroma pagal ieškovės pateiktą informaciją (kurios, kaip nustatyta civilinėje byloje, ji neteikė).

5.3.                      Nors tretieji asmenys savo pateiktuose raštuose (atsiliepimuose) ir nurodo, kad jie neturi būti įtraukti į civilinę bylą, tačiau atsakovės teigimu, įtraukimas į bylą nepriklauso nuo atsakovo valios, bet tai turi įtakos sprendimui, t. y. ieškinys negali būti tenkinamas netinkamo atsakovo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą pripažinti, kad reikalavimas pareikštas netinkamam atsakovui ir atmesti ieškinį asociacijos LATGA atžvilgiu vien šiuo pagrindu. Teismui to nepadarius, priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas toje dalyje, kurioje ieškinys patenkintas.

5.4.                      Teismas visiškai be pagrindo taikė civilinę atsakomybę. Ieškovė viso civilinės bylos nagrinėjimo metu tinkamai nesuformulavo ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo bei iš esmės nepasirinko teisių gynimo būdo, t. y. nenurodė, ko ji prašo – nuostolių atlyginimo, nepagrįsto praturtėjimo atlyginimo, prievolės įvykdymo natūra, kt. Visgi bylą nagrinėjęs teismas ginčijamame sprendime aiškiai nurodė, kad ieškovės reikalavimą nagrinėja tik kaip reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra teisėtas ir tenkintinas; tokią išvadą teismas padarė netinkamai įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei taikomą teisę.

5.5.                      Anot teismo, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad ji neteisėtai rinko autorinį atlyginimą už 2014-2016 m. retransliuotas RTL grupės programas. Atsakovė su tokiu vertinimu nesutinka. Pirma, ieškovė, tinkamai nesuformulavusi savo reikalavimų ir teisių gynimo būdo, viso teismo proceso metu net nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus atsakovė (ne)atliko, ir nepateikė dėl to jokių argumentų ir įrodymų. Todėl teismas apskritai net negalėjo konstatuoti jokių atsakovės neteisėtų veiksmų. Antra, atsakovė vykdė jai GLS nustatytas funkcijas, todėl atsakovės veiksmai yra teisėti. Jei atsakovės elgesys būtų buvęs kitoks, ji būtų pažeidusi GLS sąlygas bei kitų asmenų interesus, nesurinkusi atlyginimo, ji turėtų atsakyti prieš kontrahentus – transliuotojus, o taip pat pažeistų ir autorių teisių turėtojų teises, kurių apsaugai ir užtikrinimui ir buvo sudaryta GLS. Trečia, tam, kad atsakovė galėtų išrašyti sąskaitas už programų retransliavimą, aiškiai sutartais terminais iš ieškovės ji turėjo gauti aiškiai sutartą informaciją. Ieškovė yra verslo subjektas, jai taikomi didesni atidumo standartai, todėl akivaizdu, kad jai buvo aišku, kokią informaciją ji turi pateikti sąskaitų išrašymui bei puikiai suprato jos teiktinos informacijos svarbą ir reikalingumą. Vis dėlto, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, šios savo pareigos ieškovė nevykdė. Ieškovės vadovas patvirtino ieškovės neteisėtus veiksmus dėl duomenų nepateikimo, 2020 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio metu nurodydamas, kad duomenų atsakovei nepateikimas buvo jo klaida.

5.6.                      Atsakovė pabrėžė, kad tokiems atvejams, kai ieškovė neteikia reikiamos informacijos atsakovei, šalys buvo sutarusios atitinkamas specialiąsias GLS sąlygas: „tuo atveju, kai pateikiama informacija yra nepakankama, LATGA vadovausis informacija, esančia paskutinėje sąskaitoje, prie jos pridėdama 5 procentus“. Taigi, ieškovė kartu su kitomis GLS šalimis įsipareigojo laikytis „+5% taisyklės“ tuo atveju, jeigu nepateiks atsakovei sąskaitai išrašyti reikalingos informacijos. O ieškovė sutartos informacijos atsakovei neteikė visą sutarties galiojimo laiką, nors jai apie tai buvo primenama.

5.7.                      Galiausiai, atsakovės teigimu, pati ieškovė ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų ir net neinformavo atsakovės apie tai, kad iš bendrų sumų reikėtų išimti RTL grupės kanalams tenkantį atlyginimą. Išskirti atskiro kanalo net nebūtų buvę įmanoma, nes dėl pačios ieškovės neteisėtų veiksmų ir kaltės nebuvo aiškus tikslus kiekvieno kanalo abonentų skaičius pagal konkrečius paketus, atsakovė nedisponavo jokia informacija apie RTL grupės kanalus ir jų abonentų skaičių, todėl net neaišku, kokias sumas būtų tariamai reikėję išskirti (2013 m. IV ketvirčio sąskaita taip pat buvo išrašyta didinant prieš tai buvusioje sąskaitoje nurodytą sumą 5 proc.). Tuo tarpu tai, kad atsakovė patikslino 2017 m. išrašytas sąskaitas pagal ieškovės pateiktus duomenis, kai dar nebuvo atsiskaityta su trečiaisiais asmenimis, nereiškia atsakovės neteisėtų veiksmų išrašant 2014-2016 m. sąskaitas ir nereiškia to, jog atsakovė gali arba privalo jas tikslinti.

5.8.                      Civilinėje byloje pateikti sąskaitų išrašai patvirtina, kad lėšos RTL Television GmbH buvo mokamos tik už 2013 m., kai atsakovė tarpininkavo tarp RTL Television GmbH ir ieškovės. 2014-2016 metais atsakovė netarpininkavo tarp RTL Television GmbH ir ieškovės bei neskirstė jokių piniginių sumų šiam transliuotojui. Išrašiusi sąskaitas GLS numatyta tvarka ir gavusi apmokėjimus iš ieškovės, visas sumas atsakovė paskirstė kitiems transliuotojams, kuriems ji tarpininkavo, atsakovei pasiliekant tik tarpininkavimo mokestį (pateiktuose atsakovės banko sąskaitų išrašuose nėra nurodyta jokių pervestų sumų RTL Television GmbH už 2014-2016 metus).

5.9.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės kaltės forma yra didelis neatsargumas. Teismas atsakovės kaltę nepagrįstai susiejo tik su tuo, kad atsakovė žinojo, jog RTL Television GmbH nepratęsė GLS. Kaip jau minėta, atsakovė, tai žinodama, niekuomet jokių lėšų RTL Television GmbH ir nevedė. Tuo tarpu sąskaitas išrašinėjo GLS numatyta tvarka, t. y. jas didindama 5 proc. Kitaip išrašyti sąskaitų jis negalėjo.

5.10.                      Teismas nepagrįstai nurodė ir tai, kad atsakovė turėjo teisę atlikti auditą pas ieškovę. Pažymėjo, kad tokią teisę turėjo tik teisių turėtojai, t. y. transliuotojai, kuriems atsakovė skirstydavo sumokėtas sumas. Tai dar kartą patvirtina, kad atsakovė veikė tik kaip tarpininkas. Be to, auditas yra skirtas informacijai patikrinti, o ne gauti, todėl, jis net nėra įmanomas ieškovei sąmoningai neteikiant duomenų ir pradinės informacijos. Galiausiai audito atlikimas buvo tik transliuotojų teisė, o ne pareiga. Juo labiau, audito (ne)atlikimas negali atleisti ieškovės nuo GLS šalių sutartų informacijos nepateikimo pasekmių.

5.11.                      Atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė ieškinyje nurodytų sumų, todėl ieškinys turėjo būti atmestas ir dėl šios priežasties. Ieškovė reikalavo iš atsakovės priteisti 318 310,50 Eur. Teismas nurodė, kad už 2014-2016 m. ieškovė permokėjo atsakovei 317 504,73 Eur sumą. Šią sumą teismas apskaičiavo remdamasis ieškovės pateiktais vienašališkais duomenimis ir vienašališkai nurodytomis metinėmis mokėtinomis sumomis, padidindamas jas 5 proc. ir minusuodamas iš ieškovės sumokėtos sumos. Atsakovė nesutinka su tokiu skaičiavimu.

5.12.                      Pirma, iš teismo sprendimo ir kitų civilinės bylos dokumentų nėra aišku, kodėl teismo nurodyta 317 504,73 Eur suma laikytina ta suma, kurią atsakovė skaičiavo už RTL grupės kanalus. Prie procesinių dokumentų pridedamose lentelėse ieškovė tiesiog pateikė naujus vienašališkus abonentų skaičius pagal visus kanalus, išskyrus RTL grupės kanalus, ir pagal naujus abonentų skaičius perskaičiavo savo mokėtinas sumas už 2014-2016 m. Tuo tarpu 2014-2016 m. sąskaitos buvo išrašytos ieškovei ne pagal naujose lentelėse ieškovės pateiktus duomenis, o pagal GLS nuostatas didinant jas 5 proc. Todėl atitinkamai nauji ieškovės vienašališki apskaičiavimai nerodo, kokią sumą ankstesnėse sąskaitose sudaro RTL kanalų grupės dalis, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jais remtis, nes sąskaitų išrašymo metu atsakovė šiais duomenimis nedisponavo. Tuo tarpu nei teismas, nei ieškovė neatliko skaičiavimų, kokia suma atsakovės ieškovei išrašytose 2014-2016 m. sąskaitose buvo skaičiuota už RTL grupės kanalus, jeigu ją laiko žala. Kaip jau minėta, tokių skaičiavimų ir nebūtų įmanoma atlikti, nes ieškovė laiku neteikė duomenų.

5.13.                      Antra, ieškovės pateiktose lentelėse (ieškinio 16 priedas, 2020 m. balandžio 29 d. ieškovės pareiškimo priedas – pažymos apie abonentų skaičių) išskaičiuojama ne RTL kanalų grupės dalis, o naujai perskaičiuojamos mokėtinos sumos pagal ieškovės naujai vienašališkai pateiktus duomenis (abonentus). Tačiau nei ieškovė, nei teismas nenurodė, kad atsakovės sąskaitos už 2014-2016 m. ieškovei būtų išrašytos netinkamai dėl netinkamo abonentų skaičiaus ir tai sudarytų atsakovės neteisėtus veiksmus. Atsakovė pažymi ir tai, kad šalys nesitarė, jog ieškovė iš esmės visu sutarties galiojimo laikotarpiu neteiks šalių sutartos informacijos, t. y. nevykdys sutarties, o po beveik 10 metų nuo sutarties sudarymo pateiks vienašališkai nurodytus skaičius ir pareikalaus grąžinti sumokėtas sumas.

5.14.                      Trečia, ieškovė, atlikdama permokos skaičiavimą savo vienašališkai pateiktose lentelėse, neskaičiavo pagal GLS privalomo 5 proc. sąskaitų sumų didėjimo. Tuo tarpu teismas, atlikdamas žalos skaičiavimą, netinkamai įvertino šį didėjimą, nes ieškovės vienašališkai nurodytas sumas didino 5 proc. tik vieną kartą už visus vienerius metus, nors atsakovė sąskaitas išrašinėjo keturis kartus į metus, todėl sumos turėjo didėti 5 procentais keturis kartus per metus. Taigi, teismo atlikti žalos skaičiavimai, paremti ieškovės pateiktais vienašališkais nepagrįstais duomenis, yra klaidingi.

5.15.                      Ketvirta, ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų skaičiavimuose nurodytą abonentų skaičių. Negana to, su 2020 m. balandžio 29 d. ieškovės pareiškimu pateiktoje pažymoje apie abonentų skaičių 2016 m. IV ketvirtį pateikti kitokie abonentų skaičiai, nei su ieškiniu pateiktuose skaičiavimuose, taip pat kanalo Sixx abonentų skaičius už 2014 ir 2015 m. yra mažesnis, nei ieškovė nurodė 2018 m. sausio 14 d. elektroniniuose laiškuose. Taigi, akivaizdu, kad ieškovė nėra nuosekli savo pozicijoje. Anot atsakovės, pirmosios instancijos teismas nevertino jos argumentų dėl abonentų skaičiaus didėjimo ir kad skaičiuojant žalą, būtina išskaičiuoti PVM. PVM apskaičiavimas ir sumokėjimas yra teisės aktuose numatyta prievolė, taigi atsakovė turėjo pareigą apskaičiuoti PVM ir jį sumokėti valstybei. Tuo tarpu ieškovė šią sumą pagal PVM apskaitos taisykles turėjo atskaityti – sumažinti savo mokėtiną į biudžetą PVM arba šią sumą susigrąžinti iš biudžeto. Vadinasi, PVM suma negali būti laikoma nepagrįstu praturtėjimu ar tariama žala.

5.16.                      Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo ginčijamame sprendime nurodytas ieškovės patirtos žalos dydis niekaip nėra susijęs priežastiniu ryšiu su atsakovės veiksmais.

5.17.                      Taip pat teismas nepagrįstai ginčijamame sprendime konstatavo, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino. Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas 2019 m. gruodžio 30 d. Atitinkamai ieškovė reikalavimus dėl patirtos žalos galėtų reikšti tik už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 30 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. Tuo tarpu visos 2014-2016 m. sąskaitos ieškovei išrašytos iki šios datos (paskutinė sąskaita išrašyta 2016 m. gruodžio     8 d.). Šios aplinkybės rodo, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo ginčo laikotarpiu. Teismas nepagrįstai nurodė, kad tik 2018 m. sausio 14 d. gavusi atsakovės atstovo M. K. elektroninį laišką, kuriame nurodyta, kad ieškovei negalės pagelbėti dėl sąskaitų ir kad atsakovė yra tik tarpininkas, ieškovė suprato, kad atsakovė atsisakė koreguoti sąskaitas. Pažymėjo, kad ieškinio senačiai aktuali ne data, kai šalis atsisakė tenkinti kitos šalies reikalavimus, o kada kita šalis sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Atsakovės teigimu, ieškovei nuo GLS sudarymo turėjo būti žinoma jos pareiga teikti informaciją atsakovei, jai turėjo būti žinomas turimų abonentų skaičius. Taigi ieškovė iš pačių sąskaitų (jeigu manė, kad juose nurodyta informacija ar atlikti paskaičiavimai yra neteisingi) jau galėjo ir turėjo sužinoti apie savo tariamą teisių pažeidimą, todėl akivaizdu, kad ieškinio senaties terminas turėjo prasidėti nuo kiekvienos sąskaitos gavimo dienos. Galiausiai tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ieškovės vadovo 2020 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio metu pateiktuose paaiškinimuose yra nurodoma, kad ieškovė apie neteisingai apskaičiuojamas sumas ir išrašomas sąskaitas žinojo visada ir dėl to neprieštaravo, ir net sutiko, kad sąskaitos būtų didinamos 5 procentais.

6.       Atsiliepime į atsakovės asociacijos LATGA apeliacinį skundą ieškovė UAB „Init“ prašo atsisakyti prijungti prie bylos atsakovės naujai pateiktus rašytinius įrodymus, atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o ieškovės apeliacinį skundą patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Ieškovės teigimu, asociacija LATGA yra tinkamas atsakovas šioje byloje, kadangi būtent asociacija LATGA nuo 2014 m. sausio 1 d. nebeatstovavo RTL Television GmbH interesų, todėl turėjo ieškovei mažinti mokėtina licencinį mokestį. Būtent atsakovė pagal GLS išrašinėjo PVM sąskaitas-faktūras ir buvo atsakinga už duomenų sąskaitose teisingumą. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieškiniu reikalaujama grąžinti ne atsakovei, o tretiesiems asmenims sumokėtus pinigus. Tai, kad atsakovė jau yra paskirsčiusi pinigus tretiesiems asmenims nėra teisiškai reikšminga. Atsakovė ieškovės sumokėtais pinigais disponavo savo nuožiūra ir neatskleidė kaip buvo paskirstyti ieškovės sumokėti pinigai. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovės sumokėtos sumos buvo paskirstytos transliuotojams. Kadangi ieškovė nežino kiek pinigų buvo pervesta kiekvienam iš transliuotojų, ieškovė nežinotų kokių sumų ji turėtų iš trečiųjų asmenų reikalauti. Ieškovės įsitikinimu nagrinėjamoje situacijoje reikėtų vadovautis contra spoliatorem (liet. pažeidėjui nepalankus) taisykle ir vertinti, kad atsakovė neteikia į bylą jai nepalankios informacijos. Atsakovė taip pat nepateikė ir duomenų apie tai, kiek gaudavo pinigų iš kitų kabelinės televizijos operatorių, kurie galėjo turėti ir didesnį abonentų skaičių nei ieškovė.

6.2.                      Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad ji veikia tik kaip tarpininkas ir atlieka administracinio / techninio pobūdžio funkcijas, tačiau, ieškovės teigimu, tai niekaip nepaneigia atsakovės pareigos savo funkcijas atlikti tinkamai. Pareigą sutartis vykdyti tinkamai ir sąžiningai atsakovei numato ir įstatymai. Taigi, nors atsakovė neturėjo įgaliojimo atstovauti RTL Television GmbH, tačiau ir toliau rinko autorinį atlyginimą už šio transliuotojo programas. Be to, Vilniaus apygardos teismas kitus transliuotojus į bylą įtraukė atsakovės iniciatyva, nors ieškovė jokių tiesioginių santykių su trečiaisiais asmenimis neturėjo ir negali jiems reikšti pretenzijų.

6.3.                      Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad ieškovė tinkamai nesuformulavo ieškinio dalyko ir pagrindo, tačiau, ieškovės teigimu, nėra reikalaujama nurodyti materialinės teisės normos ginčo santykiui reguliuoti. Ieškovė išsamiai atskleidė faktines aplinkybes ir pareiškė reikalavimą atsakovei priteisti 318 310,50 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas kvalifikavo ieškovės reikalavimą kaip reikalavimą dėl civilinės atsakomybės taikymo ir nuostolių priteisimo. Ir nors nagrinėjamu atveju paliktina vietos diskusijai apie tai, ar atsakovei turėtų būti taikoma sutartinė, ar deliktinė atsakomybė, bet kokiu atveju ieškovė turėjo pagrįstus ir teisėtus lūkesčius, kad atsakovė elgsis sąžiningai ir nereikalaus apmokėti už programas, kurios nėra teikiamos pagal GLS.

6.4.                      Atsakovė teigia, kad jokių neteisėtų veiksmų ji neatliko, tačiau ieškovė su tuo nesutinka ir mano, jog atsakovė neteisėtai rinko iš ieškovės atlyginimą už RTL Television GmbH grupės kanalus. Atsakovės argumentai, kad ji turėjo teisę rinkti atlyginimą už RTL Television GmbH grupės kanalus trūkstant informacijos sąskaitai išrašyti, yra niekaip nepagrįsti.

6.5.                      Taip pat atsakovė visiškai neteisingai interpretuoja ir iškraipo ieškovės vadovo paaiškinimus 2020 m. rugpjūčio 27 d. posėdžio metu. Tuo metu ieškovės vadovas aiškino teismui apie ataskaitų teikimą 2015 metais, kai per klaidą ataskaitas nusiuntė asociacijai AVAKA, tačiau nenusiuntė LATGA. Pažymėjo ir tai, kad ataskaitos atsakovei nebuvo teikiamos dėl techninių priežasčių ir atsakovei tai buvo žinoma. Tačiau tai nereiškė, kad ieškovė leido atsakovei rinkti autorinį atlyginimą už RTL Television GmbH.

6.6.                      Ieškovės teigimu, atsakovės į bylą naujai pateikiami įrodymai niekaip nėra susiję su nagrinėjamu ginču, todėl netikslinga juo priimti.

6.7.                      Ieškovė pažymi, kad lietuviškas GLS tekstas ir angliškas prieštarauja vienas kitam ir numato visiškai skirtingus sąskaitos apskaičiavimo būdus, t. y. angliškas variantas numato pagal paskutinius abonentus (ang. the last subscriber figures), o lietuviškas – pagal informacija, esančią paskutinėje sąskaitoje. Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju atsakovė, išrašinėdama sąskaitas turėjo vadovautis abonentų skaičiais, o ne paskutinėje sąskaitoje esančia suma. Atsakovė yra savo srities profesionalė, už tinkamą savo pareigų vykdymą pagal GLS sutartį gaunanti atlyginimą, atsakovė dalyvavo derybose sudarant GLS. Aiškinant GLS taip kaip to nori atsakovė, kyla pagrįstas klausimas kaip turėtų būti skaičiuojamos sąskaitos, jei prie GLS prisijungtų dar vienas transliuotojas. Pagal atsakovės logiką ankstesnė sąskaita būtų tik padidinta 5 proc., nepridedant šiam transliuotojui mokėtinos sumos. Atsakovė klaidina teismą sakydama, kad ieškovė ataskaitų neteikė visą GLS galiojimo terminą, kadangi ataskaitos jai buvo pateiktos už 2017 metus, 2014-2015 metų ataskaitos jai pateiktos 2018 metais, o 2016 metų ataskaita taip pat pateikta 2017 metais. Be to, GLS nėra nurodytas laikotarpis už kurį sąskaitos gali būti koreguojamos.

6.8.                      Ieškovės teigimu, atsakovė neturėjo pareigos informuoti apie tai, kad ieškovė iš mokėtinų sumų išminusuotų RTL Television GmbH tenkantį atlyginimą, kadangi būtent atsakovė buvo atsakinga už sąskaitų išrašymą, lėšų surinkimą ir paskirstymą bei gaudavo už tai atlygį. Galiausiai atsakovė buvo GLS šalis ir žinojo apie RTL Television GmbH pasitraukimą iš jos.

6.9.                      Atsakovė skunde nepagrįstai teigia, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų ir nepateikė savo skaičiavimų. Ieškovė pateikė teisingus ir tikslius duomenis apie savo abonentų skaičius, kuriais nesivadovauti pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo. Atsakovė pagal GLS sutartį negali kvestionuoti operatorių pateikiamų duomenų teisingumo, nes duomenų patikrinimo gali reikalauti tik teisių turėtojai (transliuotojai). Nei vienas iš trečiųjų asmenų nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl neteisingo abonentų skaičiaus ar kitų duomenų. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieškovės abonentų skaičius su kiekvienais metais tik didėjo, kadangi abonentų skaičius didėjo tik iki 2013 metų. Vėliau abonentų skaičius tik mažėjo.

6.10.                      Atsakovė taip pat nepagrįstai teigia, kad ji negali būti laikoma kalta už tai, jog sąskaitas išrašinėjo būtent taip, kaip tai numatė GLS. O pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės kaltė nagrinėjamo ginčo atveju yra preziumuojama ir atsakovė nenurodė jokių duomenų, paneigiančių šią prezumpciją.

6.11.                      Taip pat ieškovė nesutinka su atsakovės argumentu, kad iš nuostolių dydžio turėtų būti išskaitomas PVM. Šie atsakovės argumentai prieštarauja formuojamai teismų praktikai ir visiško nuostolių atlyginimo principui. Be to, pati LATGA sąskaitas išrašinėjo su PVM ir ieškovė už jas mokėdavo su PVM. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad jei atsakovė į ieškovei pateikiamas PVM sąskaitas-faktūras nebūtų įtraukusi autorinio atlyginimo už atsakovės neatstovaujamos transliuotojos RTL grupės kanalus, tai ieškovė nebūtų patyrusi nuostolių. Atitinkamai narinėjamo ginčo atveju priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių yra nustatytas.

6.12.                      Atsakovė teigia, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentu, kadangi atsakovė 2017 metais sutiko pakoreguoti ieškovei išrašytas 2017 m. I ir II ketvirčio ataskaitas. Taigi, ieškovė turėjo pagrįstų lūkesčių, kad atsakovė pakoreguos ir 2014-2016 metų ataskaitas. Tik 2018 m. lapkričio 30 d. ieškovė sužinojo, kad jos teisė yra pažeista, kai atsakovės darbuotojas informavo, kad jokių permokų nemato. Todėl būtent nurodytą dieną ieškovė laiko teisės į ieškinį atsiradimo diena, nes buvo aišku, kad LATGA nepasinaudos GLS 3,5 punktu ir nekoreguos sąskaitų.

7.       Atsiliepime į ieškovės UAB „Init“ apeliacinį skundą atsakovė asociacija LATGA prašo atsakovės apeliacinį skundą tenkinti, o ieškovės apeliacinį skundą atmeti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Ieškovė nepagrįstai ginčija savo kaltės ir neteisėtų veiksmų buvimą ir priešingai nei teigia ieškovė po 2014 m. sausio 1 d. atsakovė neatstovavo RTL Television GmbH ir neišrašinėjo sąskaitų su tikslu surinkti ir pervesti pinigines lėšas šiai bendrovei ir jų nepervedinėjo RTL Television GmbH. Taigi atsakovė savo pareigas pagal GLS vykdė tinkamai, o ieškovė – savo pareigų nevykdė.

7.2.                      Atsakovė pažymėjo, kad (i) ieškovė nuo 2011 metų nė karto nesikreipė dėl pasitikslinimo, kokią informaciją ir kada reikia pateikti; (ii) nekėlė abejonių (nei raštu, nei žodžiu) dėl savo pareigos teikti minėtą informaciją įgyvendinimo; (iii) ieškovės vadovas patvirtino ieškovės neteisėtus veiksmus dėl duomenų nepateikimo 2020 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio metu nurodydamas, kad duomenų atsakovei nepateikimas buvo jo klaida; (iv) atsakovė 2012 m. kovo 5 d. elektroniniame laiške ieškovei nurodė, kokie duomenys yra reikalingi (kanalai, abonentų skaičius, paketai), taip pat paaiškino tiek sąskaitose nurodytų sumų apskaičiavimo metodiką, tiek tai, kad nepateikus reikalingos informacijos sąskaitos yra didinamos 5 proc.; (v) ieškovė ir vėliau, t. y. 2014 m. vasario 17 d. raštu, 2017 m. spalio 24 d. bei 2016 m. gegužės 2 d. elektroniniais laiškais buvo prašyta pateikti informaciją, detalizuojant jos pobūdį ir apimtį. Nė po vieno iš nurodytų atsakovės kreipimųsi dėl informacijos pateikimo ieškovė nereaguodavo ir informacijos nepateikė.

7.3.                      Ieškovei kaip verslo subjektui buvo visiškai žinoma ir suprantama, kaip apskaičiuojamos sąskaitose nurodytos sumos. Tai, kad nebuvo renkami pinigai už RTL grupės kanalus, patvirtina ir tas faktas, jog už 2014-2016 m. RTL Television GmbH nebuvo pervestos jokios sumos.

7.4.                      Ieškovė nepagrįstai klaidina teismą, nurodydama, kad po 2014 m. sausio 1 d. ji neturėjo pareigos teikti atsakovei informacijos apie RTL Television GmbH kanalus, jų paketus ir abonentus.

7.5.                      Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad RTL grupės kanalų dalis visų operatorių sąskaitose sudarė apie 80 proc. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikia jokio konkretaus apskaičiavimo, negana to, remiasi tik bendromis operatorių sumomis, kurie neatspindi ieškovės RTL grupės kanalų dalies (juk atskirų operatorių RTL grupės kanalai sudarė nebūtinai 80 proc.), bei visų metų sumomis, kurios neparodo 2013 m. IV ketvirčio duomenų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad GLS galiojimo metu dar iki 2014 m. sąskaitos buvo didinamos 5 proc., be to, ieškovės abonentų skaičius kito, nes prie ieškovės 2012 m. prisijungė UAB „Vinita“, UAB „Palsatas“ ir UAB „Teletronika“.

7.6.                      Be to, ieškovė nepagrįstai kaltina atsakovę duomenų teismui nepateikimu. Atsakovė pateikė teismui visus paaiškinimus dėl sąskaitų skaičiavimo ir negali pateikti daugiau duomenų nei ji turi. Priešingai, ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių jos ieškinio argumentus.

7.7.                      Kaip ir apeliaciniame skunde, atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovė ir pirmosios instancijos teismas ydingai paskaičiavo permoką, remdamasis ieškovės pateiktais vienašališkai skaičiavimais.

7.8.                      Taip pat ieškovė nepagrįstai teigia, kad jai nustatyta atsakomybė yra neproporcinga. Atsakovė laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju, esant ieškovės kaltei, civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu negali būti taikoma net dalinai, o turi būti visiškai netaikoma, nes akivaizdu, jog atsakovė sąskaitas GLS numatyta tvarka išrašinėjo tik dėl to, kad ieškovė neteikė būtinos ir privalomos informacijos. Taigi sąskaitos buvo išrašomos GLS numatyta tvarka tik dėl ieškovės kaltės. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovei liko tik 9 proc. nuo ieškovės sumokėtų sumų (be PVM), visos ieškovės sumokėtos sumos jau senai yra paskirstytos transliuotojams. Todėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovės ieškovei priteista suma yra akivaizdžiai nepagrįsta.

7.9.                      Atsakovės manymu, ieškovė be jokio pagrindo kelia abejones bei, tikėtina, sąmoningai klaidina teismą dėl aplinkybių, susijusių su piniginių lėšų, gautų iš ieškovės, paskirstymu. Lėšų paskirstymas yra išimtinai atsakovės ir transliuotojų tarpusavio klausimas ir jis nėra bei negali būti susijęs su tariamai atsakovės neteisėtais veiksmais ieškovės atžvilgiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

8.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

9.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl nepagrįstai įgytų lėšų grąžinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

10.       Byloje nustatyta, kad 2012 m. birželio 22 d. sudaryta generalinė licencinė sutartis dėl retransliavimo kabeliais ir koduotais MMDS ir IPTV tinklais koordinavimo, bendrųjų terminų ir sąlygų Lietuvoje 2011, 2012 ir 2013 metais. Nurodytą sutartį pasirašė tokie teisių turėtojai: EBU TV kanalais transliuojančios organizacijos (RAI RADIOTELEVISIONE ITALIANA, FRANCE TELEVISION, ARTE G.E.I.E., CORPARATION RADIOTELEVISION ESPANIOLA ir RTV SLOVĖNIJA), VG MEDIA ir Media Group RTL Vokietijos kanalai (RTL TELEVISION GMBH, VOX Television GmbH („VOX“), N-tv Nachrichtenfrnsehen GmbH („n-tv“), RTL Disney Fernsehen GmbH & Co. KG („SuperRTL“) ir RTL 2 Fernsehen GmbH & Co. KG („RTL 2“). Taip pat aptariamą sutartį pasirašė autorinio atlyginimo surinkimo funkciją atliekanti Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA) ir operatorė UAB „Init“.

11.       GLS 1 punkte nustatyta, kad licencija retransliuoti TV kanalus, nurodytus vieningame programų sąraše galioja nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

12.       Pagal GLS 2 punktą, per visą šios sutarties galiojimo laikotarpį operatoriai įsipareigojo retransliuoti baziniame analoginiame ir (ar) baziniame skaitmeniniame pakete mažiausiai vieną programą, nurodytą vieningame programų sąraše.

13.       Vadovaujantis GLS 3.1 punktu, kiekvienų metų pradžioje operatoriai pateikia LATGAI, o taip pat teisių turėtojams retransliuojamų TV programų paketų sąrašą. Pateikiamas sąrašas turėtų būti atnaujinamas kas ketvirtį, nurodant abonentų skaičių, tenkantį kiekvienam operatoriui.

14.       Pagal GLS 3.2 punktą, pirmiau nurodyta informacija turėtų būti pateikta LATGAI ir teisių turėtojams per 15 dienų pasibaigus kiekvienam kalendoriniam ketvirčiui.

15.       Pagal GLS 3.3 punktą LATGA įgaliota surinkti atlyginimą pagal kitą punktą. Suma mokama suteiktus paslaugas, keturiomis ketvirtinėmis įmokomis per 30 kalendorinių dienų po to, kai LATGA išrašo PVM sąskaitą faktūrą.

16.       Pagal GLS 3.5 punktą, tuo atveju, kai pateikiama informacija nepakankama, LATGA vadovausis informacija, esančia paskutinėje sąskaitoje, pridedant prie jos 5 proc. Gavus trūkstamą informaciją, gali būti atliekami koregavimai, skirtumus paskaičiuojant kito ketvirčio sąskaitose (angl. in the invoice of the following quarters).

17.       GLS 15 punkte įtvirtinta, kad ši sutartis parengta dviem kalbomis: lietuvių ir anglų. Šalys sutinka, kad, interpretuojant sutartį, tik variantas anglų kalba yra teisiškai privalomas ir turi viršenybę.

18.       2014 m. sausio 1 d. sudarytas priedas prie GLS. Jį sudarė teisių turėtojos (EBU transliuojančiųjų organizacijų TV kanalai (RAI COM S.p.A, FRANCE TELEVISION, ARTE G.E.I.E., CORPARATION RADIOTELEVISION ESPANIOLA), LATGA, kaip VG MEDIA sublicenciarė ir kaip atlyginimo surinkimo agentūra, ir operatorė UAB „Init“. Priedo prie GLS preambulėje įrašyta, kad sutarties šalys susitarė dėl sutarties sąlygų, atsižvelgusios į tai, kad Media Group RTL Germany kanalai po 2013 m. gruodžio 31 d. nusprendė licencijuoti savo repertuarą individualiai (preambulės 4-as punktas).

19.       Priedo 5 punkte šalys susitarė, kad šis priedas įsigalioja nuo 2014 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2016 m. gruodžio 31 d. Po šios datos sutartis automatiškai pratęsiama kasmet, o visi tarifai kasmet didinami 5 proc., jeigu nė viena iš šalių nepraneša apie sutarties nutraukimą arba nepareikalauja naujų derybų ne vėliau prieš 6 mėnesius iki atitinkamų metų pabaigos. Tuo atveju, jei (derybomis) susitarimas nepasiekiamas iki tų metų pabaigos, operatorius įsipareigoja tęsti mokėjimus pagal vėliausius taikytinus tarifus, kol bus pasiektas naujas susitarimas. Kai pasiekiamas naujas susitarimas, tokie tarpiniai mokėjimai įskaitomi (į mokėjimus) pagal naujus sutartus tarifus.

20.       Atsakovė ir autorių teisių turėtojai France Televisions, Corporation de Radio Y Television Espaniola, SA, ARTE G.E.I.E Association relative a la television europeenne (ARTE), RAI Radiotelevisione Italiana 2014 m. sausio 1 d. sudarė paslaugų sutartį, kurios 3 straipsnyje susitarė dėl autorių teisių turėtojų atsakovei mokėtino paslaugų mokesčių dydžio. Taip pat nurodytos sutarties 1 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu kabelinės televizijos operatoriai ir (arba) bet kuris kitas trečiasis asmuo pareiškia ieškinius LATGAI dėl savo autorių teisių, susijusių su licencinių sutarčių vykdymu, transliuotojai privalo užimti atsakovo poziciją ir atlyginti visas išlaidas ir kitą riziką, atsirandančią dėl tokio ieškinio.

21.       Transliuotoja RTL Television GmbH, ieškovė ir LKTA (Lietuvos kabelinės televizijos asociacija) 2014 m. sausio 15 d. pasirašė sutartį dėl transliuotojai priklausančių televizijos programų retransliavimo tvarkos ir sąlygų. Transliuotoja RTL International GmbH 2014–2019 metais išrašė ieškovei sąskaitas-faktūras už kanalų retransliavimą. Ieškovė jas apmokėjo (sumokėjo licencinį mokestį).

22.       Atsakovė 2014 metais ieškovei išrašė tokias PVM sąskaitas-faktūras už autorinį atlyginimą pagal GLS: 2014 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą-faktūrą 72 543,05 Lt sumai už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d; 2014 m. birželio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą         76 170,21 Lt sumai už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d.; 2014 m. rugsėjo 23 d. PVM sąskaitą faktūrą 23 163,44 Eur už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d.; 2014 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą 24 321,62 Eur už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

23.       Atsakovė 2015 metais ieškovei išrašė tokias PVM sąskaitas faktūras už autorinį atlyginimą pagal GLS: 2015 m. kovo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą 25 537,70 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d.; 2015 m. birželio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą 26 814,59 Eur sumai už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d.; 2015 m. rugsėjo      22 d. PVM sąskaitą faktūrą 28 155,32 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d.; 2015 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą 29 563,08 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

24.       Atsakovė 2016 metais ieškovei išrašė tokias PVM sąskaitas faktūras už autorinį atlyginimą pagal GLS: 2016 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą faktūrą 31 041,24 Eur sumai už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.; 2016 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą         32 593,31 Eur sumai už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d.;     2016 m. rugsėjo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą 34 222,97 Eur už laikotarpį nuo 2016 m. liepos      1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d.; 2016 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą 35 934,12 Eur už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

25.       Ieškovė pateikė teismui išrašo iš banko sąskaitos, taip pat SEPA mokėjimo orderių, atsakovės PVM sąskaitų faktūrų kopijas, iš kurių matyti, kad ieškovė 2014 m. sumokėjo atsakovei          90 555,40 Eur sumą pagal atsakovės 2014 m. kovo 25 d., birželio 25 d., rugsėjo 25 d. ir gruodžio 15 d. PVM sąskaitas faktūras; 2015 metais – 110 070,69 Eur pagal 2015 m. kovo      19 d., birželio 22 d., rugsėjo 22 d. ir gruodžio 10 d. PVM sąskaitas faktūras; 2016 metais –         133 791,64 Eur sumą pagal 2016 m. kovo 25 d., birželio 29 d., rugsėjo 21 d., gruodžio 8 d. PVM sąskaitas faktūras.

26.       Atsakovė pateikė lenteles, pagal kurias paskaičiavo licencinį mokestį, kurį turėjo sumokėti 2014, 2015 ir 2016 metais pagal deklaruotų abonentų skaičių, taikant 0,44 Eur tarifą už vieną kanalą vienam abonentui, neskaičiuojant mokesčio už RTL grupės kanalus: 2014 metais –              5 788,78 Eur, 2015 metais – 4 994,18 Eur, 2016 metais – 5 324,27 Eur.

27.       Atsakovės Muzikos kūrinių skyriaus vedėjas M. K. 2012 m. kovo 5 d. elektroniniame laiške nurodė, kad GLS sąskaitos išrašomos pagal ieškovės pateikiamas ataskaitas apie retransliuojamas programas, abonentų skaičius ir programų paketus. Ieškovė nepateikė ataskaitų už 2011 metus, todėl sąskaitos išrašomos 5 proc. didesnė negu prieš tai buvusios. Laiške taip pat nurodyta, kad už 2011 metus mokėtina suma yra 77 420,98 Lt (be PVM). Pateikus ataskaitą, sumos bus perskaičiuojamos, bet šią sąskaitą būtina apmokėti iki nurodyto termino.

28.       Atsakovė 2014 m. vasario 17 d. rašte nurodė, kad ieškovė nuo 2011 m. liepos mėn. nepateikia informacijos apie retransliuojamus kanalus ir turėtą abonentų skaičių. Dėl tos sąskaitos išrašomos pagal GLS 3.5 punktą. Atsakovė prašė pateikti ataskaitas su reikalinga informacija. Taip pat atsakovė nurodė, kad, remiantis GLS 3.6 punktu, atsakovė bus priversta atlikti auditą ir surinkti trūkstamus duomenis.

29.       Iš ieškovės ir atsakovės 2015 m. sausio 21 d. skolų suderinimo akto matyti, kad 2014 m. gruodžio 31 d. ieškovės mokėtina suma yra 117 259,14 Lt. Atsakovė 2016 m. sausio 29 d. rašte „Dėl asociacijos LATGA finansinių ataskaitų audito už metus, pasibaigusius 2015 m. gruodžio 31 d.“ nurodė ieškovei, kad 2015 m. gruodžio 31 d. ieškovės mokėtina suma – 74 627,71 Eur. Pagal šalių 2016 m. gruodžio 30 d. skolų suderinimo aktą, 2016 m. lapkričio 30 d. ieškovė skolinga atsakovei 7 303,44 Eur. Atsakovė 2017 m. vasario 1 d. raštu „Dėl asociacija LATGA finansinių ataskaitų audito už metus, pasibaigusius 2016 m. gruodžio 31 d.“ nurodė ieškovei, kad jos mokėtina suma yra 43 142,91 Eur. Pagal šalių 2018 m. vasario 6 d. skolų suderinimo aktą, 2017 m. gruodžio 31 d. ieškovė skolinga 10 615,73 Eur sumą. Iš ieškovės ir atsakovės 2018 m. gruodžio 20 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto matyti, kad 2018 m. lapkričio 30 d. ieškovė skolinga atsakovei 57 783,44 Eur.

30.       Į bylą pateikti elektroninių laiškų kopijos. AGATA narystės ir paskirstymo skyriaus vyr. specialistas A. B. (A. B.) 2016 m. balandžio 29 d. elektroniniu laišku priminė ieškovei, jog laukia ataskaitos apie abonentų skaičių ir retransliuojamas TV programas už 2016 m. I ketvirtį.

31.       Atsakovės Muzikos kūrinių licencijavimo poskyrio specialistė D. P. 2016 m. gegužės 2 d. elektoriniame laiške nurodė, kad ieškovė pateikė abonentų atskaitą balandžio 1 d., bet prašo pateikti „vadinamų kvadratukų“ ataskaitą ar bet kokia kita tinkama forma informaciją apie ieškovės retransliuojamus kanalus, paketus ir konkretų abonentų skaičių. D. P. 2017 m. spalio 24 d. elektroniniame laiške prašo pateikti duomenis apie retransliuojamus kanalus, 2017 m. gruodžio 21 d. elektroniniame laiške nurodo, jog laukia galutinių paskaičiavimų dėl sutarties.

32.       Atsakovė pateikė į bylą duomenų apie lėšų judėjimą 2013 m. rugpjūčio 24 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. Iš šių duomenų matyti, kad atsakovė 2014 m. gegužės 8 d. pervedė transliuotojams: VG Media GmbH – 18 974,70 Eur, RTL Television GmbH – 105 811,20 Eur, RTVE Corporation Radio TV Espanola S.A. – 2 318,40 Eur, RAI Radiotelevisione Italiana Spa – 3 384 Eur, France Televisions S.A. – 558,90 Eur, ARTE GEIE Asssociation Relative a la Television Europeenne – 595,80 Eur; Corporación Radiotelevisión Espa?ola – 14 000 Eur, RAI COM S.p.A – 14 000 Eur, France Televisions – 1 087 Eur.

33.       Atsakovė už iš ieškovės surinktą autorinį atlyginimą į Lietuvos valstybės biudžetą už 2014–2016 metų laikotarpį sumokėjo iš viso 58 039,43 Eur PVM.

34.       Atsakovė pateikė įrodymų apie transliuotojams sumokėtą autorinį atlyginimą už 2014–2016 metus, kurį atsakovė paskirstė surinkusi atlyginimą iš visų Lietuvos operatorių ir taip pat už transliuotojams išmokėtą autorinį atlyginimą sumokėjo į Lietuvos valstybės biudžetą 10 proc. pelno mokestį (Pelno mokesčio 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (pažymos apie gautas pajamas ir Lietuvos Respublikoje sumokėtus mokesčius) (priedas Nr. 3 prie atsakovės 2020 m. birželio 8 d. pateiktų paaiškinimų raštu).

35.       Atsakovė sumokėjo transliuotojams ir į Lietuvos valstybės biudžetą tokias sumas:

35.1.                      už 2014 metus – RTVE Corporation Radio TV Espanola 11 221 Eur atlyginimo ir       1 122 Eur pajamų mokesčio, RAI Radiotelevisione Italiana 14 401 Eur atlyginio ir      1 440 Eur pajamų mokesčio, ARTE G.E.I.E. 2 026 Eur atlyginimo ir 203 Eur pajamų mokesčio, France Televisions 1 387 Eur atlyginimo ir 139 Eur pajamų mokesčio, VG Media GmbH 61 688 Eur atlyginimo ir 6 169 Eur pajamų mokesčio;

35.2.                      už 2015 metus – RTVE Corporation Radio TV Espanola 12 171 Eur atlyginimo ir       1 217 Eur pajamų mokesčio, RAI COM 14 149 Eur atlyginio ir 1 415 Eur pajamų mokesčio, ARTE G.E.I.E. 1 604 Eur atlyginimo ir 160 Eur pajamų mokesčio, France Televisions 1 168 Eur atlyginimo ir 117 Eur pajamų mokesčio, VG Media GmbH     80 709 Eur atlyginimo ir 8 071 Eur pajamų mokesčio;

35.3.                      už 2016 metus – RTVE Corporation Radio TV Espanola 21 184 Eur atlyginimo ir       2 118 Eur pajamų mokesčio, RAI COM 25 639 Eur atlyginio ir 2 564 Eur pajamų mokesčio, ARTE G.E.I.E. 1 021 Eur atlyginimo ir 102 Eur pajamų mokesčio, France Televisions 2 640 Eur atlyginimo ir 264 Eur pajamų mokesčio, VG Media GmbH     81 198 Eur atlyginimo ir 8 120 Eur pajamų mokesčio

36.       Atsakovė sau pasiliko 9 proc. atlygį už administravimo paslaugas (autorinio atlyginimo iš Lietuvos operatorių surinkimą ir paskirstymą) pagal 2014 m. sausio 1 d. d. paslaugų sutarties 2 straipsnio 1 dalį. Atsakovė nepateikė konkretaus nurodyto atlygio paskaičiavimo už 2014–2016 metus.

37.       Atsakovė pateikė lentelę „Sąskaitos judėjimas detaliai“, kurioje užfiksuota, kad už 2013 metus transliuotojams atsakovė sumokėjo 2014 m. gegužės 8 d. tokias sumas: VG Media GmbH –    18 974,70 Eur, RTL Television GmbH – 105 811,20 Eur, RTVE Corporation Radio TV Espanola S.A – 2 318040 Eur, RAI Radiotelevisione Italiana Spa – 3 384 Eur, France Telwevision S.A – 558,90 Eur, ARTE G.E.I.E. Association Relative a la Television Europeenne – 595,80 Eur, iš viso – 131 643 Eur. Nurodytą autorinį atlyginimą transliuotojams atsakovė paskirstė iš lėšų, gautų iš visų Lietuvos kabelinės televizijos operatorių.

38.       Teismas įpareigojo atsakovę pateikti detalizaciją, kokia yra iš ieškovės surinkto ir transliuotojams paskirstyto autorinio atlyginimo dalis, taip pat kokia yra iš ieškovės surinkto atlyginimo už RTL grupės kanalus dalis. Atsakovė nepateikė detalizacijos, kokia paskirstyto autorinio atlyginimo dalis, surinkta iš ieškovės. Atsakovė taip pat nepateikė detalizacijos (paskaičiavimo) apie tai, kiek autorinio atlyginimo už 2014–2016 metus surinko iš visų Lietuvos kabelinės televizijos operatorių ir kokia yra iš ieškovės surinkto atlyginimo dalis už RTL grupės kanalus.

39.       Atsakovė 2017 metais ieškovei išrašė tokias PVM sąskaitas faktūras už autorinį atlyginimą pagal GLS: 2017 m. kovo 22 d. PVM sąskaitą faktūrą 37 730,83 Eur sumai už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.; 2017 m. birželio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą         39 617,37 Eur sumai už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.; 2017 m. gruodžio 11 d. kreditinę PVM sąskaitą faktūrą -37 730,83 Eur sumai už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.; 2017 m. gruodžio 11 d. kreditinę PVM sąskaitą faktūrą -39 617,37 Eur sumai už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 26 d.; 2017 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą 1 138,71 Eur sumai už laikotarpį nuo 2017 m. sausio    1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.; 2017 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą 1 053,40 Eur sumai už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 26 d.; 2017 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą 998,18 Eur sumai už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d.; 2017 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą 858,79 Eur sumai už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

40.       Atsakovė 2018 gruodžio 31 d. ieškovei išrašė keturias PVM sąskaitas faktūras už autorinį atlyginimą pagal GLS už keturis metų ketvirčius – atitinkamai 901,73 Eur, 946,81 Eur, 994,15 Eur ir 1043,85 Eur, iš viso – 3 886,54 Eur.

41.       Ieškovės vadovas 2018 m. sausio 14 ir 19 d. elektroniniais laiškais pateikė atsakovei (jos atstovui M. K.) ataskaitą apie UAB „Init“ abonentų skaičių ir retransliuotas TV programas 2014, 2015 ir 2016 metais, taip paprašė ištaisyti sąskaitas, išrašytas už GLS programų licencijas už 2014, 2015 ir 2016 metus.

42.       Atsakovės atstovas M. K. elektroniniu laišku atsakė ieškovei, kad negalės pagelbėti dėl senų sąskaitų, kad LATGA veikia tik kaip atsiskleidusi tarpininkė, ji neturi atlyginimo už programas, o GLS šalys yra licenciarai – visos išvardytos televizijos.

43.       Ieškovė pateikė į bylą įrodymų, kad pagal RTL Television GmbH išrašytas sąskaitas faktūras sumokėjo tokį licencinį mokestį už retransliuotus RTL grupės kanalus, taikant 0 proc. PVM: už 2014 m. I ketvirtį – 4 876,68 Eur; už 2014 m. II ketvirtį – 4 884,77 Eur; už 2014 m. III ketvirtį – 4 887,59 Eur; už 2014 metų IV ketvirtį – 4 858,55 Eur; už 2015 m. I ketvirtį – 4 642,94 Eur; už 2015 m. II ir III ketvirčius – 9 357,09 Eur; už 2015 m. IV ketvirtį – 4 553,17 Eur; už 2016 m. I ketvirtį – 4 229,82 Eur; už 2016 m. II ketvirtį – 4 229,83 Eur; už 2016 m. III ketvirtį – 4 229,83 Eur; už 2016 m. IV ketvirtį – 4 229,83 Eur; už 2017 m. I ketvirtį – 4229,83 Eur; už 2017 m. III ir IV ketvirčius – 9 439,50 Eur; už 2018 m. I ketvirtį – 4 586,14 Eur; už 2018 m. IV ketvirtį – 4 586,14 Eur; 2019 m. I ketvirtį – 4 586,14 Eur.

44.       Ieškovė 2019 m. gruodžio 18 d. raštu kreipėsi į transliuotoją RTL Television GmbH, nurodė, kad atsakovė rinko atsiskaitymus už kanalų retransliavimą, todėl prašė atsakyti, ar ši transliuotoja gavo kokių nors lėšų iš asociacijos LATGA.

45.       RTL Television GmBH 2020 m. sausio 13 d. elektroniniame laiške nurodė, kad šiuo metu ji ir UAB „Init“ yra sudarę licencinę sutartį dėl teisės retransliuoti RTL kanalus UAB „Init“ tinklais Lietuvos teritorijoje nuo 2014 m. sausio 1 d. Taip pat nurodytame laiške paaiškinta, kad nėra lygiagrečiai sudarytos sutarties su LATGA ir iš jos RTL Television GmBH negavo autorinio atlyginimo nurodytu laikotarpiu.

Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos

46.       Atsakovė asociacija LATGA kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą prijungti prie bylos teikiamus papildomus rašytinius įrodymus: 2020 m. lapkričio 10 d. ir 2021 m. sausio 11 d. elektroninius laiškus.

47.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

48.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktų elektroninių laiškų turiniu sprendžia, kad naujai pateikti dokumentai neturės lemiamos įtakos kilusio ginčo išsprendimui. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčas dėl to, kad ieškovė atsakovei neteikė ketvirčio ataskaitų (kai kurias iš jų pateikė praėjus ne vieneriems metams). Tuos pačius duomenis patvirtina ir byloje pateikti atsakovės elektroniniai laiškai, siųsti ieškovei, teismo posėdžio metu ieškovės atstovas to neginčijo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamo ginčo laikotarpis yra 2014-2016 metai, sprendžia, jog atsakovės pateikiami nauji rašytiniai įrodymai negali nei patvirtinti nei paneigti bylai reikšmingas aplinkybes, vadinasi nesusiję su nagrinėjamu ginču, todėl atsisako juos priimti.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų (dėl ieškovės kaltės)

49.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė iš esmės vienintelį nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentą, kad teismas nepagrįstai sumažino priteistų nuostolių dydį           37 procentais, visiškai nepasisakė ir neargumentavo tokio sprendimo, taip pat nepagrįstai konstatavo ginčijamame sprendime ieškovės kaltę.

50.       Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad pagal šalis siejančios GLS nuostatas, ieškovė (operatorė) turėjo pareigą pagal sutartyje nustatytus tarifus mokėti autorinį atlyginimą teisių turėtojams (sutartį sudariusiems televizijos programų transliuotojams), o atsakovė turėjo pareigą surinkti šį autorinį atlyginimą iš operatoriaus ir paskirstyti jį (išmokėti) teisių turėtojams (transliuotojams). GLS sutartis sudaryta 2012 m. birželio 22 d. Prie šios sutarties buvo prisijungusi taip pat ir transliuotoja RTL Television GmbH, kuri nuo 2014 m. sausio 1 d. iš nurodytos sutarties išstojo, pradėjusi savo kanalus licencijuoti individualiai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal GLS atsakovė turėjo pareigą tinkamai paskaičiuoti autorinį atlyginimą už ieškovės (operatorės) retransliuojamas TV teisių turėtojų programas, kiekvieną metų ketvirtį tinkamai išrašyti PVM sąskaitas-faktūras ir jas pateikti apmokėti ieškovei (operatorei). O atsakovė pagal GLS turėjo priešpriešinę sutartinę pareigą pateikti atsakovei ataskaitą apie abonentų skaičių ir jiems retransliuojamas TV programas, tam, kad atsakovė galėtų tinkamai paskaičiuoti autorinį mokestį ir išrašyti PVM sąskaitas faktūras.

51.       Byloje reikšminga aplinkybė, kad GLS nustatyti padariniai, atsirandantys tuo atveju, jeigu operatorius nepateikia atsakovei ataskaitos apie abonentus ir TV programas – atsakovė vadovaujasi informacija, esančia paskutinėje sąskaitoje ir prideda prie jos 5 proc., o gavusi trūkstamą informaciją – gali atlikti koregavimus – paskaičiuoti skirtumus kitų ketvirčių sąskaitose (GLS 3.5 punktas).

52.       Dėl aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių, iš esmės ieškovė yra teisi nurodydama, kad LATGA nuo 2014 m. sausio 1 d. neteko teisės atstovauti RTL Television GmbH transliuotojo ir jo vardu išrašyti sąskaitų ir rinkti iš ieškovės bei kitų kabelinės televizijos operatorių pinigų už RTL Television GmbH programas bei reikalauti ataskaitų apie transliuotojo RTL Television GmbH retransliuojamas programas bei abonentų skaičių. Tačiau nagrinėjamu aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės pareiga teikti atsakovei ataskaitas apie retransliuojamas programas bei abonentų skaičių pasibaigė tik transliuotojos RTL Television GmbH atžvilgiu. Ši aplinkybė nepanaikino pareigos ieškovei teikti atsakovei ataskaitas apie kitų transliuotojų programas ir abonentų skaičių (sutartį sudarė ir kitos autorių teisių turėtojos: France Televisions, Corporation de Radio Y Television Espaniola, SA, ARTE G.E.I.E Association relative a la television europeenne (ARTE), RAI Radiotelevisione Italiana). Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ginčijamame sprendime konstatavo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas pagal GLS.

53.       CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.205 straipsnyje nurodyta, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą.

54.       Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).

55.       CK 6.206 straipsnyje nustatyta, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutarties neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai tenka.

56.       Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK 6.206 straipsnio normą pasisakyta, kad, sprendžiant dėl sutarties neįvykdžiusio skolininko atsakomybės, turi būti įvertinti sutarties neįvykdymui turėję įtakos kitos sutarties šalies veiksmai: pagal CK 6.206 straipsnį viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo ar kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Priklausomai nuo kreditoriaus veiksmų (neveikimo) įtakos skolininko prievolės neįvykdymui, kreditorius gali iš viso netekti teisės naudotis teisių gynimo būdais arba jo galimybės gali būti apribotos proporcingai veiksmų įtakai prievolės nevykdymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2010).

57.       Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė neginčija aplinkybės, kad ji ketvirčio ataskaitas atsakovei rengė ir teikė nereguliariai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė ragindavo ieškovę tokias ataskaitas pateikti. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė 2012, 2014, 2016, 2017 metais reikalavo ieškovę pateikti ataskaitas. Teismo posėdžio metu ieškovės vadovas paaiškino ataskaitų nepateikimo priežastis. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės vadovo nurodytos priežastys dėl kompiuterinių technologijų diegimo ir valiutos šalyje pasikeitimo, negali turėti esminės įtakos tinkamam pareigų pagal GLS vykdymui. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė yra verslo subjektas ir ji negali savo veiklos rizikos perkelti atsakovei ir pasiteisinti tuo, kad dėl jos pačios veiklos trūkumų netinkamai vykdyta arba iš viso nevykdyta pareiga pagal sutartį teikti atitinkamas ataskaitas atsakovei. Šis ieškovės elgesys pasireiškia neatsargumu, todėl žala atsirado taip pat ir dėl ieškovės kaltės.

58.       Dėl išdėstytų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pati ieškovė galėto ir turėjo imtis veiksmų žalai sumažinti, tačiau būdama ne itin atidi ir rūpestinga to nepadarė, todėl privalo prisiimti iš to kilusias teisines pasekmes.

59.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovės apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, kad pirmosios instancijos teismas, sumažinęs ieškovei priteistinos žalos dydį, niekaip neargumentavo savo sprendimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas išsamiai ir aiškiai nurodė tokio sumažinimo priežastis, įvertinęs ieškovės ir atsakovės kaltės santykį nagrinėjamoje byloje.

60.       Apibendrinanti nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dėl nagrinėjamo ginčo priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą šioje dalyje ir pagrįstai konstatavęs ieškovės kaltę, sumažino ieškovei priteistą žalą iki 200 000 Eur, todėl šioje dalyje nėra teisinio pagrindo ginčijamą sprendimą keisti arba naikinti.

Dėl (ne)tinkamo atsakovo byloje

61.       Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pirmiausia nurodė, kad ji nėra tinkama atsakovė byloje. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė asociaciją LATGA tinkama atsakove šioje byloje. Anot atsakovės, ieškovė kėlė reikalavimą grąžinti ne atsakovei, o kitiems asmenims, sumokėtus pinigus. Taip pat ginčas yra kilęs ne dėl lėšų paskirstymo, ką vykdė atsakovė, o dėl pačių sutartinių sumų. Todėl ieškinys turėjo būti reiškiamas transliuotojams (tretiesiems asmenims), o ne asociacijai LATGA. Asociacija LATGA nėra tinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje, nes tikrieji ir galutiniai ieškovės sumokėtų lėšų gavėjai buvo transliuotojai, kuriems atsakovė tik surinko ir paskirstė bei pervedė gautas lėšas. Pagal GLS atsakovė veikė transliuotojų (teisių turėtojų) vardu. Ši atsakovės funkcija yra šalių sutarta savarankiška funkcija.

62.       CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (3 dalis). Teismui nusprendus pakeisti netinkamą šalį tinkama arba įstojus į bylą trečiajam asmeniui, bylos nagrinėjimas atidedamas. Pakeitus netinkamą šalį tinkama ar įstojus į procesą naujiems byloje dalyvaujantiems asmenims, bylos nagrinėjimas pradedamas iš pradžių, išskyrus atvejus, kai naujai į procesą įstojęs byloje dalyvaujantis asmuo prašo, kad byla būtų nagrinėjama toliau (4 dalis).

63.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 45 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, arba pagal ieškinį turėtų atsakyti ir kitas atsakovas, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu arba nurodyti antrąjį atsakovą ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo tinkama procesines pasekmes. Tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas ar antrojo atsakovo įtraukimas į bylą gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019, 25, 27 punktai; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-1075/2021 27, 29 punktai).

64.       Vertindamas atsakovo tinkamumą teismas turi atsižvelgti į šalių tarpusavio teisinius santykius. CPK 135 straipsnyje, įtvirtinančiame reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui, nustatyta, kad ieškovas privalo išdėstyti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, nurodyti teisinio ieškinio pagrindo nereikalaujama. Ieškovui išdėsčius faktinį reikalavimo pagrindą, teismas, nagrinėdamas bylą, teisinį santykį kvalifikuoja ex officio (pagal pareigas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009).

65.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad netinkamą šalį pakeisti tinkama galima tik pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo procesines pasekmes. Pirmosios instancijos teismui nepasiūlius ieškovui pakeisti netinkamo atsakovo tinkamu ir nepaaiškinus pasekmių, sprendžiama, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, nulėmęs neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės ir sudarantis pagrindą panaikinti skundžiamą teismo procesinį sprendimą, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019).

66.       Vertinant tai, ar asociacija LATGA nagrinėjamoje byloje yra tinkamas atsakovas, reikalinga įvertinti šalių tarpusavio santykius. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime, pagal GLS ir 2014 m. sausio 1 d. priedą prie GLS, atsakovė veikė savo vardu. Ji yra autorinio atlyginimo surinkimo funkciją atliekanti agentūra. Dėl to šią sutartyje nustatytą funkciją atsakovė privalėjo vykdyti taip, kad nepažeistų sutarties ir nepadarytų žalos subjektui, iš kurio surenka autorinį atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčas dėl to, kad būtent atsakovė vykdė autorinio atlyginimo surinkimo funkciją, apskaičiuodavo autorinį atlyginimą, pateikdavo sąskaitas apmokėjimui ieškovei, gautas sumas paskirstydavo transliuotojams. Todėl atsakovės argumentas, kad nagrinėjamo ginčo atveju tinkamais atsakovais turėtų būti laikomi transliuotojai, stokoja logikos ir pagrįstumo, kadangi šioje byloje ginčas kilo būtent dėl to ar tinkamai LATGA apskaičiavo autorinį atlyginimą ir pateikė sąskaitas apmokėjimui ieškovei. Nagrinėjamoje byloje nėra kilęs ginčas dėl autorinių teisių, susijusių su licencinių sutarčių vykdymu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad į bylą įtraukti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, pagrįstai nurodė, jog ginčas yra susijęs išimtinai su bylos šalių atsakomybe ir tarpusavio apmokėjimo klausimais. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas atsakovės sutartinės pareigos pagal GLS ir jos priedą (pakeitimą) sutartį paskaičiuoti, pareikalauti ir surinkti iš ieškovės autorinį atlyginimą už retransliuojamas TV programas tinkamo (netinkamo) įgyvendinimo ir su šios pareigos vykdymu (netinkamu vykdymu) susijusios bei ieškovei padarytos žalos atlyginimo klausimai.

67.       Dėl aukščiau nurodyto, pagrįsta manyti, kad asociacija LATGA yra tinkamas atsakovas byloje nagrinėjamo ginčo kontekste. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nėra pagrindo atsakovės skundo tenkinimui šioje dalyje.

Dėl ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo

68.       Atsakovė, nesutikdama su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodė, kad ieškovė viso civilinės bylos nagrinėjimo metu tinkamai nesuformulavo ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo bei iš esmės nepasirinko teisių gynimo būdo, t. y. nenurodė, ko ji prašo – nuostolių atlyginimo, nepagrįsto praturtėjimo atlyginimo, prievolės įvykdymo natūra, kt. Visgi bylą nagrinėjęs teismas ginčijamame sprendime aiškiai nurodė, kad ieškovės reikalavimą nagrinėja tik kaip reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra teisėtas ir tenkintinas.

69.       Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, teismui pareiškiamame ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas).

70.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi). Proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis), tačiau į teismą besikreipiantis asmuo neprivalo savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

71.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo) ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškovas nevykdo ar netinkamai vykdo procesinę pareigą tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, teismas gali taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

72.       Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

73.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė, pateiktame teismui ieškinyje, aiškiai nurodė faktines aplinkybes bei pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 318 310,50 Eur, kurią anot ieškovės, ji permokėjo atsakovei, pastarajai netinkamai apskaičiavus autorinį atlyginimą. Todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad ieškovė viso proceso metu nesuformulavo ieškinio dalyko ir pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra be kita ko svarbus priešingas šaliai, kuri atsikerta į ieškovo argumentus. Susipažinus su atsakovės atsiliepimu į ieškinį, tampa akivaizdu, kad atsakovei buvo aiškios ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės ir ieškovės pozicija, todėl atsakovės pareiga atsikirsti į ieškinį pateikiant atsiliepimą nebuvo pažeista.

74.       Nors ieškovė konkrečiai ieškinyje ir nenurodė ar ji prašo nuostolių atlyginimą, nepagrįsto praturtėjimo atlyginimą, prievolės įvykdymą natūra ir pan., tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas dalykas yra susijęs su ieškinio teisiniu vertinimu ir kvalifikavimu. O tai yra ne ieškovės, o bylą nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo pareiga. Teisėjų kolegijos manymu, bylos nagrinėjimo ribos yra aiškios, o ieškinio dalykas apibrėžtas pakankamai suprantamai ir nedviprasmiškai. Todėl šioje byloje nėra pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs byloje taikytiną įstatymo normą ir kvalifikavęs tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, peržengė ieškinio ribas.

75.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad priešingai nei teigia apeliantė, iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė tiek ieškovės, tiek atsakovės nurodytas faktines aplinkybes, tiek ir pateiktus į bylą rašytinius įrodymus, įvertino atsakovės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovė iš esmės kitaip vertina tas pačias teismo nustatytas aplinkybes ir įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio ir vertinimo. Įrodymų vertinimas yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

76.       Apibendrinant išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo atsakovės skundą tenkinti šioje dalyje.

Dėl ieškinio senaties

77.       Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo ginčijamu sprendimu nurodė, kad ieškovės ieškinys pareikštas 2019 m. gruodžio 30 d. Atitinkamai ieškovė reikalavimus dėl patirtos žalos galėjo reikšti tik už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 30 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. Tuo tarpu visos 2014-2016 m. sąskaitos ieškovei išrašytos iki šios datos (paskutinė sąskaita išrašyta 2016 m. gruodžio 8 d.). Šios aplinkybės rodo, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo ginčo laikotarpiu. Pažymėjo, kad ieškinio senačiai aktuali ne data, kai šalis atsisakė tenkinti kitos šalies reikalavimus, o kada kita šalis sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Atsakovės teigimu, ieškovei nuo GLS sudarymo turėjo būti žinoma jos pareiga teikti informaciją atsakovei, jai turėjo būti žinomas turimų abonentų skaičius. Taigi ieškovė iš pačių sąskaitų (jeigu manė, kad juose nurodyta informacija ar atlikti paskaičiavimai yra neteisingi) jau galėjo ir turėjo sužinoti apie savo tariamą teisių pažeidimą, todėl akivaizdu, kad ieškinio senaties terminas turėjo prasidėti nuo kiekvienos sąskaitos gavimo dienos.

78.       Kaip teisingai nurodė atsakovė apeliaciniame skunde, kasacinis teismas yra akcentavęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, tai yra teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. balandžio    18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011).

79.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymų leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017).

80.       Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nustatė, kad ieškovės vadovas 2018 m. sausio 14 ir 19 d. elektroniniais laiškais pateikė atsakovei (jos atstovui M. K.) ataskaitą apie UAB „Init“ abonentų skaičių ir retransliuotas TV programas 2014, 2015 ir       2016 metais, taip paprašė ištaisyti sąskaitas, išrašytas už GLS programų licencijas už nurodytus metus. Atsakovės atstovas M. K. elektroniniu laišku atsakė ieškovei, kad negalės pagelbėti dėl senų sąskaitų, kad LATGA veikia tik kaip atsiskleidusi tarpininkė, ji neturi atlyginimo už programas, o GLS šalys yra licenciarai – visos išvardytos televizijos. Taigi teismas konstatavo, kad aplinkybę, jog atsakovė atsisakė koreguoti PVM sąskaitas faktūras pagal ieškovės patikslintus duomenis apie abonentų skaičių ir TV kanalus, ieškovė sužinojo 2018 metais gavusi atsakovės atstovo atsakymą į ieškovė 2018 m. sausio mėn. elektroninius laiškus.

81.       Teisėjų kolegija su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka. Pažymėtina, kad atsakovė neginčijo fakto, jog 2017 metais atsakovė perskaičiavo autorinį atlyginimą tik už pagal 2014 m. sausio 1 d. priedą prie GLS pasirašiusių transliuotojų televizijos programas ieškovei pateikus ataskaitą apie abonentus ir retransliuotas programas. Taigi, pagrįsta yra teigti, kad ieškovė tikėjosi, jog atsakovė perskaičiuos autorinį atlyginimą ir už 2014, 2015 ir 2016 metus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ieškinio reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą pareikštas tik 2019 m. gruodžio 30 d., tačiau pripažintina, kad tai galėjo lemti objektyvios ir svarbios priežastys – prasidėjęs šalių ginčas dėl išrašytų sąskaitų už autorinį atlyginimą ir jų perskaičiavimo galimybės. Atitinkamai tik gavusi neigiamą atsakymą iš atsakovės, ieškovė suprato, kad LATGA nebetikslins sąskaitų už 2014, 2015 ir 2016 metus, t. y. tik gavusi atsakovės atstovo elektroninį laišką. Laikytina, kad nuo 2018 m. lapkričio 18 d. elektroninio laiško gavimo atsirado ieškovės teisė reikšti atsakovei ieškinį, kadangi būtent nuo to momento tapo aišku, kad atsakovė nepasinaudos GLS 3.5 punktu ir nepakoreguos išrašytų sąskaitų.

82.       Galiausiai nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, kad ieškovė visuomet žinojo apie neteisingai išrašytas sąskaitas. Tai, kad ieškovei buvo žinoma „+ 5 proc.“ taisyklė, ginčo tarp šalių nėra. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nėra nedetalizuojamos apskaičiuotos mokėtinos sumos. Sąskaitose yra nurodoma viena suma, kurią ieškovė turėjo apmokėti, nedetalizuojant iš ko ji susideda, t. y. nenurodoma kokių transliuotojų naudai kokia konkreti suma yra renkama. Todėl vien tas faktas, kad ieškovei buvo žinoma, kad sąskaitos yra didinamos 5 procentais, neįrodo, jog atsakovei buvo žinoma, kad iš jos yra renkamas mokestis už RTL grupės kanalus.

83.       Apibendrinant nurodytus argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą teisme, praleido įstatyme numatytą ieškinio senaties terminą, todėl atsakovės skundas šioje dalyje taip pat netenkinamas.

Dėl nustatytų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų

84.       Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

85.       Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Taigi, sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).

86.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties pažeidimas, lemiantis sutartinės atsakomybės atsiradimą, gali pasireikšti įvairiai. Įprastai pažeidimas įvyksta, kai pažeidžiamos sutarties vykdymo pareigos, t. y. tokio pobūdžio pareigos, kurios nustato, kas laikoma tinkamu sutarties įvykdymu. Jų turinys priklauso nuo sutarties esmės ir tikslo, sutarties rūšies ir šalių aptartų konkrečių sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021, 34 punktas).

87.       Sutartinės prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo aplinkybė, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojama (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju ją privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

88.       Atsakovė skunde nurodė, kad ji jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Atsakovės teigimu, ji tiesiog vykdė jai GLS nustatytas funkcijas, todėl atsakovės veiksmai yra teisėti. Jei atsakovės elgesys būtų buvęs kitoks, ji būtų pažeidusi GLS sąlygas bei kitų asmenų interesus, nesurinkusi atlyginimo, ji turėtų atsakyti prieš kontrahentus – transliuotojus, o taip pat pažeistų ir autorių teisių turėtojų teises, kurių apsaugai ir užtikrinimui ir buvo sudaryta GLS. Tam, kad atsakovė galėtų išrašyti sąskaitas už programų retransliavimą, aiškiai sutartais terminais iš ieškovės ji turėjo gauti aiškiai sutartą informaciją.

89.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais. Tai, kad atsakovė vykdė jai GLS nustatytas funkcijas, ginčo tarp bylos šalių nėra. Esminis momentas yra tas, ar atsakovė turėjo teisę rinkti atlyginimą už RTL grupės kanalus, pastarajai išstojus iš GLS sutarties. Teisėjų kolegijos vertinimu – atsakovė tokios teisės neturėjo, todėl ji negali teisintis tinkamai vykdžiusi GLS sutartį.

90.       Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nustatė, kad atsakovė kiekvieno metų ketvirčio PVM sąskaitose faktūrose autorinį atlyginimą didino 5 proc. Ginčo dėl to byloje nėra. Ieškovė kvestionuoja atsakovės pateiktas sąskaitas-faktūras ne tuo pagrindu, kad ji neturėjo teisės autorinį atlyginimą didinti 5 proc., kaip bando teigti atsakovė, o būtent tuo, jog ji neturėjo teisės rinkti atlyginimo už RTL grupės kanalus. Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo priedas prie GLS ir šios sutarties šalimi nebebuvo transliuotoja RTL Television GmbH. Atsakovė tai žinojo, nes tai aiškiai įrašyta 2014 m. priedo prie GLS preambulės 3 punkte. Taigi atsakovė už 2014–2016 metus išrašė ieškovei PVM sąskaitas-faktūras ir reikalavo sumokėti autorinį atlyginimą, jį didino 5 proc. taip pat ir už RTL grupės kanalus, nors nebeatstovavo teisių turėtojos RTL Television GmbH. Byloje yra pateikti duomenys apie tai, kad Nuo 2014 m. sausio 1 d. ieškovė autorinį atlyginimą mokėjo tiesiogiai RTL Television GmbH pagal jų atsiųstas sąskaitas. Taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. RTL Television GmbH jokių apmokėjimų iš asociacijos LATGA negavo. Pati atsakovė apeliaciniame skunde patvirtino, kad lėšos RTL Television GmbH buvo mokamos tik už 2013 m., kai atsakovė tarpininkavo tarp RTL Television GmbH ir ieškovės. Akivaizdu, kad transliuotojai RTL Television GmbH išstojus iš GLS ieškovės mokamo autorinio atlyginimo bendras dydis sąskaitose turėjo sumažėti, tačiau nesumažėjo Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė dėl autorinio atlyginimo surinkimo paslaugos sudarė 2014 m. sausio 1 d. paslaugų sutartį su autorių teisių turėtojomis, kurios išvardytos aptariamoje sutartyje, bet RTL Television GmbH nėra šios sutarties šalis (sutartį sudarė tokios autorių teisių turėtojos: France Televisions, Corporation de Radio Y Television Espaniola, SA, ARTE G.E.I.E Association relative a la television europeenne (ARTE), RAI Radiotelevisione Italiana).

91.       Apibendrinant išdėstytus argumentus, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju yra nustatyti, kadangi atsakovė netinkamai vykdė 2014 m. sausio 1 d. priede prie GLS jai nustatytą autorinio atlyginimo surinkimo funkciją. Laikytina, kad atsakovė neįrodė šioje byloje, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, ar bet kokių kitų objektyvių priežasčių, todėl viena iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų yra nustatyta.

92.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą teismų praktiką, į tai, kad atsakovė yra verslininkė, sprendžia, jog jos kaltė yra preziumuojama. Kaip jau nurodyta, sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti likusias atsakomybės sąlygas – nagrinėjamo ginčo atveju tai žala ir priežastinis ryšys.

93.       Atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė patirtos žalos dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo jos ieškinio tenkinti šioje dalyje. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.

94.       Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nustatė, kad ieškovė 2014 metais sumokėjo atsakovei 90 555,40 Eur, 2015 metais – 110 070,69 Eur, 2016 metais – 133 791,64 Eur. Ieškovė už 2014 metus turėjo sumokėti atsakovei bendrą 5 788,78 Eur sumą ir 5 proc. padidinimą (pagal GLS 3.5 punktą), todėl permoka už 2014 metus yra 84 477,4 Eur (90 555,40 - 6 078). Ieškovė už 2015 metus turėjo sumokėti atsakovei 4 994,18 Eur sumą ir 5 proc. padidinimą (pagal GLS 3.5 punktą), todėl už 2015 metus ieškovė permokėjo atsakovei 104 826,69 Eur (110 070,69 – 5 244). Ieškovė už 2016 metus turėjo sumokėti atsakovei 5 324,27 Eur sumą 5 proc. padidinimą (pagal GLS 3.5 punktą), todėl už 2016 metus ieškovė permokėjo atsakovei 128 200,64 Eur (133 791,64 – 5 591). Iš viso ieškovė už 2014–2016 metus permokėjo atsakovei 317 504,73 Eur (84 477,4 + 104 826,69 + 128 200,64). Teismas konstatavo, kad nurodytą permoką atsakovė gavo neteisėtai, t. y. pažeisdama GLS ir 2014 m. sausio 1 d. priedo prie GLS sutartines nuostatas, todėl šis ieškovės lėšų (turto) netekimas yra ieškovės nuostoliai.

95.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovė, atlikdama permokos skaičiavimą savo vienašališkai pateiktose lentelėse, neskaičiavo pagal GLS privalomo 5 proc. sąskaitų sumų didėjimo. Tuo tarpu teismas, atlikdamas žalos skaičiavimą, netinkamai įvertino šį didėjimą, nes ieškovės vienašališkai nurodytas sumas didino 5 proc. tik vieną kartą už visus vienerius metus, nors atsakovė sąskaitas išrašinėjo keturis kartus į metus, todėl sumos turėjo didėti 5 procentais keturis kartus per metus. Taigi, teismo atlikti žalos skaičiavimai, paremti ieškovės pateiktais vienašališkais nepagrįstais duomenis, yra klaidingi.

96.       Žala yra savarankiška civilinės atsakomybės sąlyga, jos dydžio nustatymas yra fakto klausimas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai reiškia, jog tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018, 28 punktas).

97.       Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė kvestionuodama tiek pirmosios instancijos teismo skaičiavimą, tiek ieškovės pateiktas lenteles, nepateikia jokių savo pačios skaičiavimų ar lentelių procesiniuose dokumentuose dėstomai pozicijai argumentuoti / pagrįsti. Apeliantė šioje dalyje pagrinde nurodo abstrakčius ir jokiais skaičiavimais nepagrįstus argumentus kvestionuodama teismo sprendimą. Ir nors ieškinio įrodinėjimas yra ieškovės pareiga, visgi pagrįsti savo atskirtumų argumentus privalo atsakovė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę pateikti detalizaciją, kokia yra iš ieškovės surinkto ir transliuotojams paskirstyto autorinio atlyginimo dalis, taip pat kokia yra iš ieškovės surinkto atlyginimo už RTL grupės kanalus dalis. Šių duomenų atsakovė nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė taip pat nepateikė detalizacijos (paskaičiavimo) apie tai, kiek autorinio atlyginimo už 2014–2016 metus surinko iš visų Lietuvos kabelinės televizijos operatorių ir kokia yra iš ieškovės surinkto atlyginimo dalis už RTL grupės kanalus. Darytina išvada, kad atsakovė sąmoningai nepateikė tokių duomenų, kadangi jie galimai galėjo patvirtinti ieškovės ieškinyje dėstomas atsakovei nepalankias aplinkybės. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad atsakovė 2017 metais perskaičiavo autorinio atlyginimo dydį, tik patvirtino, jog atsakovė pripažino neteisėtai skaičiavusi ir teikusi ieškovei sąskaitas už transliuotojos RTL Television GmbH kanalus.

98.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su į bylą pateiktais ieškovės skaičiavimais, rašytiniais įrodymais ir pirmosios instancijos teismo atliktais skaičiavimais, neturi pagrindo su jais nesutikti. Visgi, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakovės argumentus, kad pagal teismo skaičiavimą gauname, jog ieškovės mokėtina suma atsakovei už 2014-2016 metus pagal ieškovės pateiktus skaičiavimus padidinta 5 procentais įvertinus mokėtiną metinę sumą, o ne kas ketvirtį, kaip tai numato GLS. Tačiau nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad konstatavus tiek ieškovės, tiek atsakovės veiksmus netinkamai vykdant GLS nuostatas, priteistos žalos dydis buvo galiausiai sumažintas. Todėl esminės reikšmės aritmetiniai skaičiavimo netikslumai pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui neturi.

99.       Anot atsakovės, pirmosios instancijos teismas nevertino jos argumentų dėl abonentų skaičiaus didėjimo ir kad skaičiuojant žalą, būtina išskaičiuoti PVM. PVM apskaičiavimas ir sumokėjimas yra teisės aktuose numatyta prievolė, taigi atsakovė turėjo pareigą apskaičiuoti PVM ir jį sumokėti valstybei. Tuo tarpu ieškovė šią sumą pagal PVM apskaitos taisykles turėjo atskaityti – sumažinti savo mokėtiną į biudžetą PVM arba šią sumą susigrąžinti iš biudžeto. Vadinasi, PVM suma negali būti laikoma nepagrįstu praturtėjimu ar tariama žala. Su tokiais atsakovės argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

100.       Nagrinėjamu aspektu kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad kai pardavėjas pažeidžia pirkimo–pardavimo sutartį ir neperduoda joje nurodytų daiktų, o pirkėjas dėl tos pačios rūšies daiktų sudaro pakeičiančią sutartį, atlygintinais nuostoliais kainų skirtumo forma yra skirtumas tarp visos sumos, kurią pirkėjas būtų sumokėjęs, jei sutartis būtų įvykdyta, ir visos sumos, už kurią pirkėjas nusipirko tos pačios rūšies prekes brangiau. Kainų skirtumas, pirkėjo sumokėtas prekei įsigyti, ir yra jo patirtas nuostolis. Neįskaičius PVM į kainų skirtumą, pirkėjui nebūtų kompensuotas visas kainų skirtumas dėl jo sumokėtos didesnės kainos už prekes, o tai prieštarautų visiško nuostolių atlyginimo principui (CK 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304-684/2015). Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė į bylą kartu su atsakovės išrašytomis sąskaitomis faktūromis pateikė mokėjimo pavedimus, patvirtinančius atsakovei atliktus mokėjimus, įskaitant PVM. Taigi, atsakovės teiginys, kad PVM negali būti įskaitomas į ieškovei priteistą žalą, yra teisiškai nepagrįsti ir prieštarauja visiško nuostolio atlyginimo principui.

101.       Apibendrindama aukščiau išdėstytus argumentus dėl ieškovei priteistų nuostolių dydžio, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė patirtos žalos dydį įrodė, todėl laikytina, kad ieškovė įrodė trečiąją civilinės atsakomybės sąlygą.

102.       Galiausiai atsakovė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo ginčijamame sprendime nurodytas ieškovės patirtos žalos dydis niekaip nėra susijęs priežastiniu ryšiu su atsakovės veiksmais. Šioje dalyje teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su nurodytais apeliacinio skundo argumentais.

103.       Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

104.       Nagrinėjamu aspektu, vertinant priežastinio ryšio egzistavimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jeigu atsakovė į ieškovei pateikiamas PVM sąskaitas faktūras nebūtų įtraukusi autorinio atlyginimo už atsakovės neatstovaujamos transliuotojos RTL grupės kanalus, tai ieškovė nebūtų sumokėjusi nurodyto atlyginimo ir atitinkamai nepatyrusi nuostolių. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės neteisėti veiksmai ir ieškovės patirti nuostoliai nagrinėjamo ginčo atveju yra susiję priežastiniu ryšiu ir daryti priešingos išvados teisėjų kolegija neturi pagrindo.

105.       Apibendrinant visus aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo civilinės atsakomybės buvimo sąlygas bei nusprendė iš atsakovės ieškovės naudai priteisti nuostolių atlyginimą. Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

106.       Tiek ieškovė UAB „Init“, tiek atsakovė asociacija LATGA apeliaciniuose skunduose pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad abiejų šalių  apeliančių skundai yra atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, sprendžia, jog apeliantės neįgijo teisės į už apeliacinius skundus sumokėtus žyminius mokesčius bei advokato teisinę pagalbą ruošiant apeliacinius skundus atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

107.       Už atsiliepimo į atsakovės asociacijos LATGA apeliacinį skundą parengimą ieškovė UAB „Init“ advokato teisinei pagalbai sumokėjo 1 815 Eur. Pateikė apmokėjimą patvirtinančius įrodymus.

108.       Už atsiliepimo į ieškovės UAB „Init“ apeliacinį skundą parengimą atsakovė asociaciją LATGA advokato teisinei pagalbai sumokėjo 1 022,45 Eur. Pateikė apmokėjimą patvirtinančius įrodymus.

109.       CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamą pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą nagrinėjamu atveju sudaro 1 891,24 Eur sumą. Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, bei į tai, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodomą dydį sprendžia, kad abi šalys įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą, atlyginimą.

110.       Įskaičius ieškovei ir atsakovei priteistinas bylinėjimosi išlaidų sumas, ieškovei iš atsakovės priteistina 792,55 Eur (1 815 Eur – 1 022,45 Eur).

Dėl bylos procesinės baigties

111.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantės, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą  teismo sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir faktinių aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą, neatitinkantį CPK 270 straipsnio reikalavimų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.  

Priteisti iš atsakovės asociacijos LATGA (juridinio asmens kodas 110061038) 792,55 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt du eurus ir penkiasdešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ieškovės UAB ,,Init“ (juridinio asmens kodas 132658751) naudai.

Teisėjai                        Danguolė Martinavičienė

                Antanas Rudzinskas

Aldona Tilindienė