Civilinė byla Nr. e2A-200-589/2026
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02673-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.16.5; 2.6.26; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.3; 3.3.1.21
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. gegužės 27 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimanto Misiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Svajonių statyba“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2059-1180/2025 pagal ieškovo D. Š. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Svajonių statyba“ dėl nuomos mokesčio priteisimo ir įskaitymo bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Svajonių statyba“ priešieškinį ieškovui D. Š. dėl skolos priteisimo ir įskaitymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
2. Ieškovas D. Š. (toliau – ir ieškovas) patikslintu ieškiniu prašė: 1) priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Svajonių statyba“ (toliau – ir atsakovė) 6 600 Eur už patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo patalpos), nuomą pagal 2018 m. gruodžio 27 d. nuomos sutartį bei 2 151 Eur delspinigių; 2) taikyti įskaitymą ir priteistą sumą sumažinti 1 378,70 Eur suma; 3) nustatyti, kad ieškovo prievolė apmokėti atsakovei už suteiktas paslaugas pagal 2023 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija SVA23 Nr. 033 yra pasibaigusi; 4) priteisti ieškovui iš atsakovės 5 procentų metines procesines palūkanas; 6) priteisti ieškovui iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovas nurodė, kad šalys 2018 m. gruodžio 27 d. sudarė terminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – ir nuomos sutartis), kuria ieškovas atsakovei išnuomojo 2 metų laikotarpiui patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Pagal nuomos sutarties 3.1 punktą nuomos terminas skaičiuojamas nuo patalpų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo. Nuomos mokestis – 200 Eur / mėn., mokamas kas mėnesį iki einamojo mėnesio 7 dienos (sutarties 4.1, 4.3 punktai). Patalpos perduotos 2019 m. sausio 1 d., šalys 2022 m. liepos 25 d. pasirašė priedą, kuriuo nuomos terminas nustatytas 3 metams nuo 2022 m. liepso 25 d., nuomos mokestis padidintas iki 250 Eur / mėn. Atsakovė atsiskaitinėjo tik bankiniais pavedimais. Paskutiniai mokėjimai: 600 Eur sumai už 2021 m. lapkričio mėn. ir gruodžio mėn., 2022 m. sausio mėn. (2022 m. vasario 21 d. mokėjimas Nr. 15), 1 600 Eur sumai už laikotarpį nuo 2022 m. vasario mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn. (2022 m. spalio 23 d. mokėjimas Nr. 351). Pagal nuomos sutarties priedą nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. nuomos mokestis 250 Eur / mėn., todėl už 2022 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius atsakovė liko skolinga po 50 Eur (iš viso 100 Eur). Nuo 2022 m. spalio mėn. iki 2024 m. lapkričio mėn. (26 mėn.) nesumokėta po 250 Eur, iš viso 6 500 Eur. Bendra skola – 6 600 Eur. Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė, tačiau atsakovė nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. nevykdo sutarties dėl nuomos mokesčio. Remdamasis sutarties 12.2 punkto a papunkčiu, ieškovas 2024 m. lapkričio 21 d. pateikė pretenziją, reikalavo sumokėti skolą ir delspinigius bei įspėjo dėl nuomos sutarties nutraukimo nuo 2024 m. gruodžio 2 d. Atsakovė 2024 m. gruodžio 2 d. atsakyme pripažino tik 250 Eur skolą. Laiko, kad nuomos sutartis nutraukta nuo 2024 m. gruodžio 2 d. Pagal nuomos sutarties 4.5 punktą nuomininkas moka 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną. Delspinigiai už laikotarpį 2024 m. birželio mėn. – 2024 m. lapkričio mėn. (už 180 dienų) jo skaičiavimu sudaro 2 151 Eur. Bendra skola yra 8 751 Eur (6 600 Eur + 2 151 Eur). Kadangi atsakovė suteikė ieškovui transporto paslaugas už 1 378,70 Eur sumą (2023 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaita faktūra Serija SVA23 Nr. 033), taikytinas įskaitymas, atimant sumą už suteiktas transporto paslaugas, ir galutinė jo prašoma priteisti suma yra 7 372,70 Eur.
4. Atsakovė UAB „Svajonių statyba“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) priteisti iš ieškovo 6 302,82 Eur skolą; 2) atlikus priešpriešinių prievolių įskaitymą, priteisti atsakovei iš ieškovo galutinę 2 381,52 Eur skolos sumą; 3) priteisti iš ieškovo atsakovei 5 procentų metines procesines palūkanas; 4) priteisti iš ieškovo visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Byloje nėra ginčo dėl nuomos pradžios nuo 2019 m. sausio 1 d. ir nuomos dydžio (iki 2022 m. liepos 31 d. – 200 Eur / mėn., nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. – 250 Eur / mėn.), ginčas kyla dėl nuomos termino pabaigos: ieškovas nuomą skaičiuoja iki 2024 m. lapkričio mėn. (imtinai), atsakovė – iki 2024 m. gegužės 31 d. Atsakovė 2023 m. lapkričio 30 d. sudarė naują nuomos sutartį, apie išsikraustymą informavo ieškovą dar 2023 m. gruodžio mėn. ir 2024 m. sausio mėn., todėl laikytina, kad nuoma baigėsi 2024 m. gegužės 31 d. Viso nuoma truko 65 mėn.: 43 mėn. po 200 Eur (iš viso 8 600 Eur), 22 mėn. po 250 Eur (iš viso 5 500 Eur), bendra suma už nuomą yra 14 100 Eur. Atsakovė sumokėjo ieškovui 200 Eur depozitą, 8 600 Eur pavedimais ir 1 378,70 Eur įskaitymu pagal 2023 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą, iš viso sumokėta 10 178,70 Eur, likutis 3 921,30 Eur. Tačiau atsakovė taip pat pagerino ieškovo patalpas (stogo apšiltinimas, santechnika), pateikti įrodymai, pagerinimų suma yra 3 689,22 Eur. Be to, atsakovė suteikė grunto vežimo paslaugas ieškovui už 2 613,60 Eur (pagal 2024 m. lapkričio 15 d. sąskaitą). Taigi, bendra ieškovo skola atsakovei yra 6 302,82 Eur, o atlikus įskaitymą (atsakovės skola ieškovui 3 921,30 Eur), gaunasi, kad būtent ieškovas yra skolingas atsakovei 2 381,52 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. gruodžio 3 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino ir priešieškinį atmetė – priteisė iš atsakovės UAB „Svajonių statyba“ ieškovui D. Š. 7 372,30 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. gruodžio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 496,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ir nustatė, kad ieškovo prievolė apmokėti atsakovei 2023 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 033 yra pasibaigusi.
7. Teismas nustatė, kad 2018 m. gruodžio 27 d. tarp ieškovo ir atsakovės, atstovaujamos direktoriaus E. S., sudaryta terminuota negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Nuomos mokestis – 200 Eur / mėn. Nuomininkas sutarties pasirašymo metu taip pat įsipareigojo sumokėti 200 Eur dydžio depozitą. 2019 m. sausio 1 d. patalpų priėmimo – perdavimo aktu ieškovas perdavė atsakovei išnuomotas patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodyta, jog patalpos tvarkingos, nė viena iš šalių pretenzijų dėl patalpų būklės neturi. 2022 m. liepos 25 d. šalys pasirašė priedą prie 2018 m. gruodžio 27 d. nuomos sutarties. Nuomos terminas – 3 metams, skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 25 d.; nuomos mokestis nuo 2022 m. liepos 25 d. pakeltas iki 250 Eur / mėn. Taip pat susitarta, jog visos kitos 2018 m. gruodžio 27 d. nuomos sutarties nuostatos lieka galioti. Atsakovė nuomos mokestį ieškovui pervedinėjo bankiniais pavedimais, vienu metu už kelis praėjusius mėnesius, paskutinis pavedimas atliktas 2022 m. spalio 23 d. 1 600 Eur sumai (paskirtyje nurodyta, kad už patalpų nuomą vasario – rugsėjo mėn.). Už 2022 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. liko 100 Eur nepriemoka, kadangi nuomos dydis šiais mėnesiais jau buvo nebe 200 Eur, o 250 Eur. Po šio pavedimo atsakovė nuomos mokesčio ieškovui daugiau nemokėjo / nepervedė. 2023 m. rugsėjo 14 d. atsakovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 033 už ieškovui suteiktas transporto paslaugas 1 378,70 Eur sumai. 2023 m. lapkričio 30 d. atsakovė sudarė naują nuomos sutartį su kitu nuomotoju S. D. dėl kitų komercinių patalpų nuomos. Pagal atsakovės pateiktus į bylą 2024 m. gegužės 17 d., 2024 m. gegužės 22 d., 2024 m. gegužės 27 d., 2024 m. gegužės 30 d., 2024 m. birželio 5 d., 2024 m. birželio 6 d. krovinio važtaraščius Nr. 01 – Nr. 06, anot atsakovės, šiomis dienomis ieškovui buvo suteiktos papildomos transporto paslaugos pasikraunant ir išvežant gruntą iš objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugsėjo 30 d. ieškovas parengė patalpų priėmimo – perdavimo aktą, nurodydamas, kad patalpos tvarkingos. Aktas pasirašytas tik ieškovo. 2024 m. spalio 30 d. ieškovas fotonuotraukoje užfiksavo atsakovės paliktą prie nuomotų patalpų didmaišį su atliekomis. 2024 m. lapkričio 15 d. atsakovė išrašė ieškovui PVM sąskaitą faktūrą Nr. 046 2613 už grunto išvežimą su pakrovimu 60 Eur sumai. 2024 m. lapkričio 21 d. ieškovas pateikė atsakovei pretenziją dėl nesumokėtos nuomos, delspinigių ir įspėjo apie sutarties nutraukimą nuo 2024 m. gruodžio 2 d. Atsakovė 2024 m. gruodžio 2 d. pateikė atsakymą į pretenziją ir pripažino 250 Eur skolą. Ieškovas laiko šią dieną nuomos sutarties nutraukimo diena. 2024 m. gruodžio 14 d. ieškovas fotonuotraukose papildomai užfiksavo ginčo patalpas su jose esančiais daiktais (statybinių medžiagų statinėmis, kibirais, šaldytuvu, stiklo paketais, medienos atliekomis). 2025 m. vasario 25 d. ieškovas sudarė naują ginčo patalpų nuomos sutartį su kitu nuomininku mažąja bendrija Ayuta.
8. Spręsdamas dėl skolos už negyvenamųjų patalpų nuomą (pagal ieškinį), teismas nustatė, kad 2018 m. gruodžio 27 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, vertinant ją kartu su 2022 m. liepos 25 d. priedu, buvo terminuota, galiojanti iki 2025 m. liepos 25 d. Sutartyje šalys susitarė: „12.2 Nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti šią Sutartį nepasibaigus nuomos terminui, ne vėliau kaip prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų raštu įspėjęs Nuomininką su reikalavimu pašalinti Sutarties vykdymo trūkumus šiais atvejais: (a) Nuomininkas vėluoja sumokėti Nuomos mokestį daugiau kaip 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų <...>. 12.3 Šalis turi teisę nutraukti šią Sutartį, raštu pranešusi apie tai kitai Šaliai prieš 3 (tris) mėnesius iki nutraukimo. Nutraukianti Sutartį Šalis privalo sumokėti kitai Šaliai vieno mėnesio Nuomos mokesčio dydžio baudą. Bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) dienų nuo tos dienos, kai Sutartį nutraukianti Šalis išsiunčia kitai Šaliai pranešimą apie Sutarties nutraukimą. 12.4 Pasibaigus šiai Sutarčiai ar ją nutraukus, Nuomininkas privalo nedelsiant atlaisvinti Patalpas, palikdamas jas tvarkingas, švarias ir tokios pat būklės, kaip ir perduodant Nuomininkui, atsižvelgiant į jų normalų nusidėvėjimą, ir su Turtu bei visais daiktais, kurie jose buvo šios Sutarties pasirašymo metu, bei sumokėti Nuomotojui visas sumas, kurios turėjo būti sumokėtos pagal šią Sutartį, bet iki jos pasibaigimo nebuvo sumokėtos. Patalpos grąžinamos Šalims pasirašant Patalpų Perdavimo aktą, kuriame turi būti aprašyta grąžinamų Patalpų būklė. 12.5 Sutarties nutraukimo ar jos kitokio pasibaigimo atveju Nuomininkui yra suteikiamas ne ilgesnis kaip 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų laikotarpis išsikelti iš Patalpų ir jas atlaisvinti. Nuomos mokestis ir kiti pagal šią Sutartį mokėtini mokesčiai už išsikėlimui skirtą laikotarpį yra skaičiuojami ir turi būti mokami Nuomotojui iki galutinio Patalpų atlaisvinimo dienos. 12.7 Tuo atveju, jei pasibaigus Sutarčiai Nuomininkas negrąžina ar vengia grąžinti nuomojamas patalpas pagal perdavimo aktą, Nuomotojas turi teisę palaisvinti jam priklausančias patalpas, iškraustant iš jų Nuomininkui priklausantį turtą <...>“
9. Teismas pažymėjo, kad nors galbūt atsakovė ir informavo ieškovą žodžiu apie jos ketinimą išsikraustyti (ieškovas neigia tokią informaciją gavęs), tačiau žodinis informavimas apie ketinimą išsikraustyti nėra tapatu faktui apie išsinuomotų patalpų visišką atlaisvinimą ir jų perdavimą savininkui. Ieškovas pateikė į bylą fotonuotraukas, kuriose užfiksuotos ginčo patalpos, taip pat matyti, kad 2024 m. spalio 30 d. prie nuomotų patalpų paliktas atsakovės didmaišis su atliekomis. 2024 m. gruodžio 14 d. ieškovas fotonuotraukose papildomai užfiksavo ginčo patalpas su jose esančiais, kaip teismo posėdžio metu paaiškėjo, atsakovės daiktais (statybinių medžiagų statinės, kibirai, neveikiantis šaldytuvas, stiklo paketai ir kt.). Nors atsakovė akcentavo tai, kad ji patalpas visiškai atlaisvino iki 2024 m. gegužės 31 d., o ieškovo darytose fotonuotraukose užfiksuotos datos, anot atsakovės, yra suklastotos, tačiau teismui nėra pateikta jokių duomenų (o ne prielaidų), kurie duotų pagrindą teismui abejoti fotonuotraukų darymo datomis. Teismas pažymėjo, jog teismas siūlė atsakovei apsvarstyti klausimą galbūt tikslinga byloje skirti ekspertizę fotonuotraukų darymo laikui nustatyti, tačiau atsakovė šia galimybe nesinaudojo. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų apie tai, kaip ginčo patalpos atrodė 2024 m. gegužės 31 d. (t. y., kad jose jau nebebuvo atsakovės daiktų, kad jos tvarkingos ir visiškai atlaisvintos).
10. Teismas nustatė, kad atsakovė pateikė į bylą UAB „Klaipėdos regionų atliekų tvarkymo centras“ išrašytas sąskaitas (2024 m. sausio 18 d., 2024 m. vasario 6 d., 2024 m. balandžio 17 d.) už išvežtas (atsakovės teigimu) atliekas iš nuomotų patalpų prieš nutraukiant nuomos sutartį. Tačiau teismas pažymėjo, jog iš minėtų sąskaitų nėra galimybės identifikuoti, kad atliekos buvo vežamos iš ginčo patalpų. Atsakovė yra statybinę veiklą vykdanti įmonė, todėl neatmetama galimybė, kad atliekos buvo vežamos iš kitų objektų. Šių sąskaitų patikimumu verčia abejoti ieškovo 2024 m. spalio 30 d. daryta fotonuotrauka su didmaišiu prie ginčo patalpų. Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog išsikraustymas iš patalpų vyko 2024 m. balandį – gegužę, darbuotojai valė teritoriją, į didmaišius sukrovė atliekas, kurias jis vėliau išvežė. Minėtas liudytojas nenurodė, kad atliekas jis būtų vežęs iš ginčo patalpų sausio ar vasario, balandžio mėn., pagal jo paaiškinimus, atliekos buvo išvežtos vėliau, po gegužės mėn. vykusio valymo. Atsakovė neteikė į bylą sąskaitų, kurios patvirtintų atliekų vežimą į sąvartyną 2024 m. gegužės mėn., todėl teismas darė išvadą, kad tuo metu jos nebuvo vežamos, nes didmaišis su atliekomis 2024 m. spalio 30 d. buvo prie ginčo patalpų.
11. Teismas nurodė, jog teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad atsakovė iki pat 2024 m. gruodžio 2 d. disponavo raktais nuo ginčo patalpų, teismo posėdžio metu atsakovės vadovas pripažino, jog ieškovui vieną raktą nuo ginčo patalpų jis atidavė tik 2024 m. gruodžio 2 d., o vienas raktas dar liko atsakovės žinioje. Nors atsakovė nurodė, kad vieną raktą atsakovė perdavė ieškovui 2024 m. gruodžio 2 d. susitikimo metu, nes iki tol su ieškovu susitikti buvo sunku, tačiau byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas su atsakovės vadovu buvo susitikę dar 2024 m. rugsėjo mėn., tačiau atsakovė raktų ieškovui neperdavė. Todėl labiau tikėtina ieškovo pozicija, kad 2024 m. gegužės 31 d. ginčo patalpos jam nebuvo perduotos ir jos nebuvo tinkamai atlaisvintos iki pat 2024 m. gruodžio mėn. Tai paaiškina ir ieškovo veiksmus neskubėti ieškoti kito nuomininko, kadangi patalpomis dar naudojosi ir jose savo daiktus laikė atsakovė.
12. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė akcentavo tai, kad ieškovas dar 2024 m. rugsėjo 30 d. parengė patalpų priėmimo – perdavimo aktą, nurodydamas, kad patalpos tvarkingos, tačiau ieškovas paaiškino, jog tai buvo tik projektas, be to, šio akto nėra pasirašiusi atsakovės pusė, nes ji patalpų tuo metu dar nebuvo atlaisvinusi, jose laikė savo daiktus.
13. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas darė išvadą, kad šalių teisiniai negyvenamųjų patalpų nuomos santykiai baigėsi būtent ieškovo nurodomą datą – 2024 m. gruodžio 2 d., o ne 2024 m. gegužės 31 d., kaip kad nurodo atsakovė, kadangi tokioms aplinkybėms pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įtikinamų įrodymų. Ieškovas patikslintame ieškinyje teisingai apskaičiavo, kad atsakovė nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. iki 2024 m. lapkričio mėn. (imtinai) liko skolinga 6 600 Eur nuomos mokesčio, t. y. už 2022 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. susidarė nepriemoka po 50 Eur (iš viso 100 Eur) ir už laikotarpį nuo 2022 m. spalio mėn. iki 2024 m. lapkričio mėn. (imtinai, už 26 mėn.), skaičiuojant po 250 Eur / mėn. nuomos, iš viso 6 500 Eur. Nors atsakovė nurodė mokėjusi 200 Eur depozitą grynaisiais pinigais ieškovui, todėl šia suma įsiskolinimas turėtų būti mažinamas, tačiau ieškovas neigė gavęs 200 Eur depozitą grynaisiais, atsakovė neturi jokių įrodymų, kurie įrodytų depozito sumokėjimo faktą. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad toks mokėjimas privalo atsispindėti atsakovės buhalterinėje apskaitoje, tačiau tai patvirtinančių įrodymų atsakovė neturi, depozito mokėjimas nėra užfiksuotas atsakovės buhalteriniuose dokumentuose. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 600 Eur nuomos mokesčio yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas.
14. Teismas nustatė, kad Nuomos sutarties 4.5 punktu šalys buvo susitarusios dėl 0,2 proc. dydžio delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Analogiški delspinigių dydžiai nustatomi ieškovui sudarant sutartis su kitais nuomininkais. Ieškovas patikslinto ieškinio 10 punkte apskaičiavo delspinigius už 180 dienų iš viso 2 151 Eur. Atsakovė šių ieškovo pateiktų skaičiavimų neginčijo, tačiau bylos nagrinėjimo metu išsakė poziciją, kad delspinigiai nepagrįstai per dideli. Teismas vertino, kad atsakovė, juridinis asmuo, laisva valia sudarė 2018 m. gruodžio 27 d. nuomos sutartį ir susitarimą dėl 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną mokėjimo. Kilus ginčui dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Iki teisminio ginčo atsakovė niekada nekėlė klausimo dėl sutartų delspinigių dydžio, neprašė ieškovo sudaryti papildomą susitarimą dėl jų mažinimo ir pan. Kelti klausimą dėl delspinigių dydžio pradėjo tik tuomet, kuomet ginčas dėl nesumokėtos nuomos persikėlė į teismą. Teismas sprendė, kad mažinti delspinigius nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo, teismas ieškovės reikalaujamą priteisti delspinigių dydį, dėl kurio šalys susitarė laisva valia, laiko teisėtu ir pagrįstu, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 2 151 Eur delspinigių.
15. Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovas yra skolingas atsakovei 1 378,70 Eur sumą už transporto paslaugas pagal 2023 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija SVA23 Nr. 033. Todėl šalių bendru sutarimu atlikus tarpusavio įskaitymą, priteistina ieškovui ir atsakovės galutinė 7 372,30 Eur suma (6 600 Eur nuomos mokestis + 2 151 Eur delspinigiai – 1 378,70 Eur skola už transporto paslaugas). Teismas pažymėjo, jog patikslintame ieškinyje ieškovas padarė aiškią aritmetinę klaidą, prašė priteisti 0,40 Eur daugiau, tačiau dėl šio netikslumo nelaikytina, kad patikslintas ieškinys tenkinamas tik iš dalies, vertinama, kad patikslintas ieškinys tenkinamas pilna apimtimi. Teismas taip pat nurodė, jog nustatoma, kad ieškovo prievolė apmokėti atsakovei 2023 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 033, atlikus tarpusavio įskaitymus, yra pasibaigusi. Be to, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
16. Spręsdamas dėl išnuomotų patalpų pagerinimo (pagal priešieškinį), teismas nustatė, kad 2018 m. gruodžio 27d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje šalys susitarė: „8.10 Bet kokius Patalpų vidaus ar išorės pertvarkymo, perplanavimo, rekonstrukcijos ar remonto darbus Nuomininkas gali atlikti tik gavęs išankstinį Nuomotojo sutikimą raštu, nepadarant žalos Patalpoms. <...> 8.13 Pasibaigus Sutarties galiojimo laikotarpiui arba ją nutraukus prieš terminą dėl bet kurios priežasties įranga, vidaus įrengimai ir kiti pagerinimai, įrengti Patalpose Nuomininko sąskaita, lieka Nuomininko nuosavybėje. Už įrangą, vidaus įrengimus ir kitus pagerinimus, kurių negalima atskirti nuo Patalpų, nepadarant joms žalos, ir kurie atlikti (įrengti) su Nuomotojo raštišku sutikimu, Nuomotojo ir Nuomininko atskiru susitarimu gali būti kompensuojama Nuomininkui“.
17. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju jokia bylos medžiaga nepatvirtina, jog atsakovė turėjo ieškovo leidimą gerinti nuomojamas patalpas, juo labiau, nėra įrodymų, kad būtų buvęs susitarimas tarp šalių, kad ieškovas už atsakovės atliktus pagerinimus kažkokia tai suma (jos posėdžio metu negalėjo įvardinti ir atsakovės vadovas) sumažins atsakovei mokėtiną nuomos mokestį. Ieškovui neigiant buvus tokį susitarimą, atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie leistų teismui spręsti, kad buvo tarp šalių susitarimas dėl kompensavimo už atsakovės iniciatyva atliktus ginčo patalpų pagerinimus.
18. Teismas pažymėjo, jog atsakovė jos nurodomų atliktų pagerinimo darbų niekada ieškovui neperdavė, lokalinę sąmatą dėl darbų sudarė tik 2025 m. sausio 19 d., kuomet byla jau buvo pradėta teisme ir ieškovas su ja supažindintas tik bylos nagrinėjimo metu. Teismas vertino, kad tai įrodo, jog atsakovė niekada nederino su ieškovu galimų išlaidų patalpų pagerinimui, o tai prieštarauja teismų praktikai, taip pat šalių sudarytai sutarčiai, jog būtina su nuomotoju suderinti darbų apimtį ir išlaidas.
19. Teismas nustatė, kad į bylą pateikta šalių nepasirašyta 2025 m. sausio 19 d. lokalinė sąmata, sudaryta pagal 2019 m. kovo mėn. kainas. Atlikti darbai: šlaitinių stogų šiltinimas mineralinės vatos plokštėms, nekeičiant esamos dangos (80 kv. m); Praustuvų su vandens maišytuvais montavimas, tvirtinant prie sienų (1 vnt.); unitazų montavimas (1 vnt.); vienos sekcijos boilerio montavimas (1 vnt.). Bendra suma – 3 689,22 Eur. Teismas pažymėjo, jog 2025 m. rugsėjo 19 d. ieškovas pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, nurodė, kad 2025 m. rugsėjo 18 d. dalyvavo savo patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūroje, kurią atliko atsakovės atstovas advokatas R. N.. Šios apžiūros metu ieškovo iniciatyva buvo išmatuotas stogo vidinis plotas, nustatyta, kad plotas sudaro apie 41,18 kv. m. Teismo posėdžio metu atsakovės vadovas pripažino, kad gali būti, jog ginčo patalpų stogas yra ne 80 kv. m, kaip kad nurodyta atsakovės parengtuose dokumentuose, o apie 41,18 kv. m. Teismas taip pat pažymėjo, jog iš atsakovės kartu su priešieškiniu pateiktų į bylą sąskaitų dėl statybinių medžiagų įsigijimo neįmanoma nustatyti, ar iš tikrųjų tos statybinės medžiagos buvo pirktos ir naudotos nuomotų ginčo patalpų pagerinimui, o atsakovės vadovas teismo posėdžio metu nurodė, jog galima situacija, kad sąskaitose įtrauktos ir kitiems objektams skirtos medžiagos.
20. Teismas akcentavo ir tai, kad šalys turėjo galimybę raštu aptarti 2019 m. – 2020 m. atsakovės nurodomų patirtų pagerinimo išlaidų įskaitymą į nuomos mokestį, nes jos 2022 m. liepos 25 d. pasirašė priedą prie nuomos sutarties, kuriuo nuomos mokestis pakeltas iki 250 Eur / mėn. Tačiau minėtame priede nėra užsimenama apie galimus įskaitymus į nuomos mokestį iš atsakovės patirtų išlaidų atliekant pagerinimo darbus.
21. Todėl, remdamasis įrodymų visuma, teismas darė išvadą, kad jokio susitarimo dėl nuomojamų patalpų gerinimo ir kompensavimo už tai tarp šalių nebuvo, o atsakovės reikalavimas atlyginti jos patirtas patalpų pagerinimo išlaidas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
22. Sprędamas dėl skolos už 2024 m. suteiktas transporto paslaugas (pagal priešieškinį), teismas nustatė, kad 2023 m. rugsėjo 14 d. atsakovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 033 už ieškovui suteiktas transporto paslaugas 1 378,70 Eur sumai. Ieškovas šios sąskaitos neginčija, su ja ir savo pareiga pagal ją atsiskaityti su atsakove sutinka. Atsakovės teigimu, ieškovui 2024 m. gegužės – birželio mėn. taip pat buvo suteiktos papildomos transporto paslaugos už 2 613,60 Eur, pakraunant ir išvežant gruntą iš žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), taip pat vežant trinkeles. Todėl 2024 m. lapkričio 15 d. atsakovė išrašė minėtai 2 613,60 Eur sumai už minėtus darbus PVM sąskaitą faktūrą Nr. 046. Ieškovas nesutinka, kad jam buvo suteiktos paslaugos pagal 2024 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 046 nurodoma apimtimi. Nurodo, jog sutinka, kad jam buvo suteiktos transporto paslaugos pagal 2023 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 033, tačiau dėl darbų apimties ir kainos, nurodytos 2024 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 046, pasak ieškovo, nebuvo su atsakove susitarta.
23. Teismas nustatė, kad jokia paslaugų teikimo sutartis dėl atsakovės nurodomų 2024 m. atliktų paslaugų tarp atsakovės ir ieškovo sudaryta nebuvo. Ieškovas nesutinka, kad būtų buvęs išvežtas tokio kiekio (virš 200 kub. m) gruntas iš jo kiemo, adresu (duomenys neskelbtini). Ir nors paties ieškovo pozicija bylos nagrinėjimo metu dėl grunto vežimo 2024 m. pavasarį ir vasaros pradžioje nebuvo nuosekli, teismas, įvertinęs byloje apklaustų liudytojų paaiškinimus, paties ieškovo nenuoseklius paaiškinimus dėl grunto (ne)vežino, į bylą pateiktą garso įrašą, darė išvadą, jog vis dėlto gruntas iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio objekto 2024 m. pavasarį / vasarą buvo išvežamas atsakovės, tačiau, siekiant įrodyti atlygintinų paslaugų teikimą, byloje svarbu nustatyti ir įrodyti ne tik paties vežimo faktą, bet ir susitarimą dėl darbų apimties bei kainos.
24. Teismas nustatė, kad atsakovė, įrodinėdama šį savo reikalavimą, pateikė krovinio važtaraščius, datuotus 2024 m. gegužės 17 d. (du vienetai, skirtingo turinio), 2024 m. gegužės 22 d., 2024 m. gegužės 27 d., 2024 m. gegužės 30 d., 2024 m. birželio 5 d., 2024 m. birželio 6 d., kuriuose nėra gavėjo (ieškovo) parašo. Teismas papildomai pažymėjo, jog teismo posėdžio metu atkreipus dėmesį į tai, kad 2024 m. gegužės 17 d. krovinio važtaraštyje Nr. 01 išvežto grunto kiekis nurodytas kilogramais, iš viso 48 kg išvežta grunto per 6 reisus, ir pareikalavus į bylą pateikti krovinio važtaraščių originalus, kartu su kitais originalais buvo pateiktas ir kitas analogiškos datos, analogiško numerio krovinio važtaraštis (2024 m. gegužės 17 d. Nr. 01), tik kiekis nurodytas nebe kilogramais (48 kg), o kubiniais metrais (40 kub. m), taip pat nurodytas skirtingas reisų skaičius – nebe 6 reisai, o vienu mažiau – 5 reisai. Toks atsakovės duomenų keitimas nebeatitinka ginčo 2024 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyto reisų skaičiaus 27 ir leido teismui daryti išvadą, kad atsakovė jai reikalingus ir palankius apskaitos dokumentus (dalį jų) surašė / pakeitė bylos nagrinėjimo metu.
25. Teismas akcentavo, jog teismo posėdžio metu liudytojas P. Ž. parodė, kad 2024 m. ieškovo sklype dvi dienas vykdė žemės nukasimo darbus, o atsakovės darbuotojas (vadovo sūnus) išveždavo nukastą gruntą iš sklypo. Jis taip pat nurodė, jog galėjo nukasti maždaug 100 kub. m. grunto. Po tokių liudytojo paaiškinimų atsakovės pusė kito teismo posėdžio metu pateikė versiją, kad atsakovės darbuotojas A. S. vežė gruntą prieš liudytojui P. Ž. pradedant kasti ir dar po to, todėl liudytojas P. Ž. galėjo netiksliai nurodyti grunto kiekį. Tačiau teismas pažymėjo, jog liudytojas A. S. tokių aplinkybių, kad pradėjo vežti gruntą iki kasimo, apklausiamas nenurodė. Nors liudytojas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2024 m. pavasarį ieškovo prašymu atsakovės transportu vežė gruntą iš ieškovo sklypo, iš viso buvo apie 25 reisai, tačiau, teismas vertino, kad šie parodymai negali būti objektyviai teisingi, nes liudytojas yra susijęs su atsakovės vadovu giminystės ryšiais, jis pats užpildė krovinių važtaraščius (du yra tos pačios datos, to paties numerio, tačiau skirtingo turinio), jų nedavė pasirašyti ieškovui ir važtaraščiuose nurodytos informacijos nepatvirtina jokia kita objektyvi bylos medžiaga.
26. Teismas taip pat pažymėjo, jog nors atsakovės pusė teismo posėdžio metu nurodė, kad pas ieškovą buvo planiruojamas / lyginamas visas sklypas, tačiau liudytojas P. Ž. apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė kitokias aplinkybes, t. y., kad jis nukasė žemes tik ten, kur turėjo būti dedamos trinkelės, o iš galo tik palygino žemes, ten, kur ne trinkelėms, žemės ten jis nenukasė.
27. Teismas pažymėjo ir tai, jog atsakovės sudarytuose krovinių važtaraščiuose nurodoma, kad buvo vežamas vien gruntas (iš viso 26 arba 27 reisai, priklausomai nuo to, kurį 2024 m. gegužės 17 d. krovinio važtaraštį Nr. 01 vertinsi), ginčo PVM sąskaitoje faktūroje paslaugų kaina paskaičiuota už 27 reisus grunto išvežimą su pakrovimu, tačiau 2024 m. lapkričio 17 d. el. laiške, skirtame ieškovui, atsakovės vadovas nurodo, kad siunčia sąskaitą už transportą, kai buvo vežamas gruntas iš sklypo ir trinkelės. Teismo posėdžio metu liudytojas A. S. nurodė, jog vežant gruntą buvo padaryti apie 25 reisai ir papildomai vežamos trinkelės. Tačiau krovinių važtaraščiuose nėra nurodyta, kad tais pačiais vežimais (dalimis jų) būtų buvusios vežamos trinkelės, ginčo PVM sąskaitoje faktūroje galutinė paslaugų kaina paskaičiuota kaip atlikus vien tik grunto pakrovimą ir vežimą. Teismas vertino, kad tokie neatitikimai leidžia spręsti, jog pati atsakovė tiksliai nežino, kokias ir kokios apimties paslaugas ji suteikė ieškovui. Atsakovė tinkamais ir abejonių nekeliančiais buhalterinės apskaitos dokumentais paslaugų teikimo neįformino, o teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, negali remtis prielaidomis. Todėl visą riziką dėl tokio veikimo ir dėl paslaugų tinkamo neapskaitymo šiuo atveju privalo prisiimti atsakovė.
28. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijama 2024 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 046 išrašyta praėjus 5 mėnesiams nuo atsakovės nurodomų suteiktų paslaugų ir tik po to, kai tarp šalių kilo ginčas dėl nuomos mokesčio už ieškovo išnuomotas atsakovei patalpas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad šalys tarėsi dėl atsakovės nurodomos kainos – reisas 80 Eur + PVM. Teismas vertino, jog tai leidžia spręsti, kad nors atsakovė ir suteikė vežimo paslaugas ieškovui, tačiau nėra įrodymų, kad šalys buvo susitarusios dėl paslaugų kainos ir paslaugų apimties, kas yra vienos iš esminių atlygintinių paslaugų teikimo sąlygų, siekiant kvalifikuoti šalių santykius kaip atlygintinių paslaugų teikimą.
29. Teismas taip pat vertino, kad atsakovės (juridinio asmens) vienašališkai išrašyti bei ieškovo nepasirašyti krovinio važtaraščiai bei ginčijama PVM sąskaita faktūra šiuo atveju nėra tinkami įrodymai apie galimai suteiktas paslaugas ir jų apimtį bei kainą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra neginčijamų įrodymų / duomenų, kokias tiksliai 2024 m. gegužės – birželio mėn. paslaugas atsakovė suteikė ieškovui, kad buvo susitarta dėl paslaugų kainos ir paslaugų apimties, ir kad atsakovė ieškovui iš tikrųjų suteikė 2 613,60 Eur vertės transporto paslaugas. Atsakovės procesinė pareiga buvo įrodyti, kad darbai buvo realiai atlikti, kokia jų buvo apimtis ir koks buvo susitarimas dėl kainos, o ne tik išrašyti PVM sąskaitą faktūrą ir jos pagrindu reikalauti priteisti iš ieškovo skolą. Teismas darė išvadą, kad atsakovė neįrodė šio savo reikalavimo pagrįstumo, todėl šis atsakovės reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas. Atsakovės pagrindinius reikalavimus atmetus, atmestini ir jos išvestiniai reikalavimai dėl įskaitymo bei procesinių palūkanų priteisimo.
30. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas nustatė, kad ieškovas iš viso byloje patyrė 3 496,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (215 Eur žyminio mokesčio, 181,50 Eur antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimą, 1 500 Eur už ieškinio ir pareiškimo pakeisti ieškinio dalyką surašymą, 500 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose, 700 Eur už atsiliepimo į priešieškinį surašymą, 300 Eur už prašymų dėl įrodymų prijungimo surašymą ir už atstovavimą teismo posėdžiuose, 100 Eur matininkui M. J. už ginčo patalpų matavimus). Atsakovė pateikė duomenis, kad byloje patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už jai suteiktą teisinę pagalbą (advokato susipažinimas su bylos medžiaga, priešieškinio parengimas, įrodymų teismui teikimas bei atstovavimas teismo posėdžiuose) ir sumokėjo byloje 142 Eur žyminio mokesčio, iš viso atsakovė patyrė 1 342 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendė, kad ieškovo patikslintą ieškinį tenkinus, jis laikomas bylą laimėjusia šalimi, todėl jam jo turėtos 3 496,50 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės. Atsakovės priešieškinį atmetus, ji laikoma bylą pralaimėjusia šalimi, todėl jai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
31. Spręsdamas dėl nuobaudos taikymo, teismas nurodė, kad baigiamųjų kalbų metu atsakovės pusė paprašė taikyti ieškovui baudą už melagingų parodymų nagrinėjamoje civilinėje byloje davimą. Tačiau teismas pažymėjo, jog atsakomybė už melagingų parodymų davimą yra numatyta asmenį traukiant baudžiamojon atsakomybėn, o ne ginčą nagrinėjant civiline tvarka. Be to, baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimą gali būti traukiamas civilinėje byloje melagingus parodymus davęs liudytojas, tačiau ne šalis (ieškovas ir / ar atsakovas). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra numatytas absoliutus draudimas versti asmenį duoti parodymus prieš save. Tai reiškia, kad apklausiama šalis (ieškovas ir / ar atsakovas) neturi pareigos nagrinėjamoje civilinėje byloje save apkalbėti, jai paliekama galimybė neatskleisti visos tiesos, taip pat neatsakyti į tuos klausimus, į kuriuos jis nepageidauja atsakyti, tam tikras aplinkybes nutylėti. Dėl nurodytų priežasčių teismas atsakovės pusės prašymą dėl baudos skyrimo ieškovui netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
32. Atsakovė UAB „Svajonių statyba“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo D. Š. reikalavimą priteisti iš atsakovės nuomos mokesčio dalį, viršijančią 3 921,30 Eur sumą; atmesti ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės delspinigius; priteisti iš ieškovo 6 302,82 Eur skolą atsakovei; įskaityti priešpriešines prievoles ir priteisti atsakovei iš ieškovo galutinę 2 381,52 Eur skolos sumą; priteisti iš ieškovo atsakovei 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo priešieškinio pateikimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti atsakovei iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas abiejų instancijų teismuose.
33. Atsakovė nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu, nes teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, priėmė neteisingą sprendimą, sudarantį sąlygas ieškovui nesąžiningai pasipelnyti atsakovės sąskaita.
34. Nesutinka su teismo padaryta išvada, jog nuomos santykiai baigėsi 2024 m. gruodžio 2 d. Atsakovė mano, kad teismas, darydamas tokią išvadą, nepagrįstai neatsižvelgė į kitus byloje esančius įrodymus apie nuomos santykių pasibaigimą (ieškovo pripažinimą, kad buvo informuotas žodžiu apie išsikraustymą iš patalpų, paties ieškovo parengtą 2024 m. gegužės 30 d. patalpų perdavimo priėmimo aktą, atsakovės 2023 m. lapkričio 30 d. sudarytą patalpų nuomos sutartį su S. D. dėl kitų patalpų išsinuomojimo, atsakovės vadovo ir liudytojų parodymus, kad atsakovė atlaisvino patalpas ir išsikraustė iki 2024 m. gegužės 31 d., atsakovės pateiktas į bylą PVM sąskaitas faktūras dėl šiukšlių išvežimo), ieškovo ir atsakovės paaiškinimams taikė nevienodus įrodymų vertinimo standartus, nors ieškovo paaiškinimus turėjo vertinti kritiškai ir jais iš esmės nesivadovauti dėl to, kad jis tyčia melavo teismui.
35. Nurodo, kad teismas, remdamasis atsakovės vadovo paaiškinimais bei atsižvelgdamas į kitas bylos aplinkybes, turėjo pagrindą pripažinti, jog atsakovė įvykdė pareigą sumokėti 200 Eur užstatą ieškovui ir šią sumą įtraukti į tarpusavio užskaitą.
36. Teigia, kad teismas neteisingai skaičiavo ir priteisė iš atsakovės delspinigius. Kadangi ieškovo prašymas taikyti užskaitą reiškia, kad atsakovės skola yra mažesnė, atsakovė nebuvo skolinga nuomos mokesčio 1 378,70 Eur apimtyje, todėl nuo šios sumos skaičiuoti delspinigius yra neteisėta ir nepagrįsta.
37. Nurodo, kad teismas, netinkamai vertindamas nuomos sutarties sąlygas, atsakovės reikalavimą dėl 3 689,22 Eur patalpų pagerinimo išlaidų priteisimo atmetė iš esmės vien dėl to, kad atsakovė nebuvo gavusi ieškovo leidimo patalpų remontui. Atsakovės manymu, kadangi nuomos sutarties 8.14 punktas įpareigojo atsakovę įsirengti patalpas, kad jos atitiktų reikalavimus, tai pati nuomos sutartis ir suteikė atsakovei leidimą tokius darbus atlikti.
38. Nurodo ir tai, kad teismas nors ir pripažino, kad atsakovė suteikė transporto paslaugas ieškovui, 2024 m. pavasarį / vasarą išvežant gruntą iš ieškovo žemės sklypo, tačiau priešieškinį dėl 2 613,60 Eur skolos už suteiktas transporto paslaugas priteisimo atmetė, nes pritrūko įrodymų dėl išvežto grunto kiekio, reisų skaičiaus bei jų kainos. Atsakovės įsitikinimu, toks teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas, nes sudarė sąlygas ieškovui pasipelnyti atsakovės sąskaita atleidžiant jį nuo prievolės vykdymo.
39. Ieškovas D. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės advokato atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 1 000 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
40. Ieškovas nurodo, kad su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, kad teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, vadovavosi įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis teisės normomis, todėl teismo išvados yra logiškos bei teisingos, atitinka CPK 185 straipsnyje įtvirtintus įrodymų vertinimo principus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ir / ar naikinti skundžiamą sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
41. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovės UAB „Svajonių statyba“ apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
42. Apeliacijos dalyką pagal atsakovės apeliacinio skundo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovo D. Š. ieškinys dėl nuomos mokesčio priteisimo ir įskaitymo bei atmestas atsakovės UAB „Svajonių statyba“ priešieškinis dėl skolos priteisimo ir įskaitymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės
43. Nagrinėjamu atveju ieškovas D. Š. patikslintu ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovės UAB „Svajonių statyba“ 6 600 Eur už patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) nuomą pagal 2018 m. gruodžio 27 d. nuomos sutartį bei 2 151 Eur delspinigių, taikyti įskaitymą ir priteistą sumą sumažinti 1 378,70 Eur suma pagal atsakovės 2023 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija SVA23 Nr. 033, taip pat nustatyti, kad ieškovo prievolė apmokėti atsakovei už suteiktas paslaugas pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą yra pasibaigusi. Ieškinio pagrindu ieškovas nurodė tai, kad atsakovė nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. nevykdo sutarties dėl nuomos mokesčio, todėl remdamasis sutarties 12.2 punkto a papunkčiu, ieškovas 2024 m. lapkričio 21 d. pateikė pretenziją, kuria reikalavo sumokėti skolą ir delspinigius bei įspėjo dėl nuomos sutarties nutraukimo nuo 2024 m. gruodžio 2 d. Atsakovė 2024 m. gruodžio 2 d. atsakyme pripažino tik 250 Eur skolą, todėl bendra skola sudarė 8 751 Eur (6 600 Eur nuomos mokesčio skola + 2 151 Eur delspinigiai). Kadangi atsakovė suteikė ieškovui transporto paslaugas už 1 378,70 Eur sumą (2023 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaita faktūra Serija SVA23 Nr. 033), taikytinas įskaitymas, atimant šią sumą už suteiktas transporto paslaugas, ir galutinė jo prašoma priteisti suma yra 7 372,30 Eur.
44. Atsakovė su ieškovo reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti, motyvuodama tuo, kad patalpos faktiškai buvo grąžintos ieškovui 2024 m. gegužės 31 d., tačiau ieškovas vengė pasirašyti patalpų perdavimo – priėmimo aktą, siekdamas neteisėtai toliau skaičiuoti nuomą. Be ieškovo nurodomų mokėjimų už patalpų nuomą, jos vadovas yra sumokėjęs 250 Eur depozitą grynaisiais pinigais ieškovui. Atsakovė taip pat pareiškė priešieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė priteisti iš ieškovo 6 302,82 Eur skolą ir atlikus priešpriešinių prievolių įskaitymą, priteisti atsakovei iš ieškovo galutinę 2 381,52 Eur skolos sumą. Atsakovė įrodinėjo, kad 2024 m. gegužės – birželio mėn. suteikė ieškovui papildomų transporto paslaugų ieškovui už 2 613,60 Eur pagal 2024 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 046, pakraunant ir išvežant gruntą iš ieškovo žemės sklypo adresu Liepojos g. 15, Klaipėda, į žemės sklypą Lazdynėlių g., Klaipėda, taip pat vežant trinkeles. Be to, atsakovė tvirtino, kad nuomotoms patalpoms buvo atliktas pagerinimas (ji apšiltino stogą, įrengė kriauklę, unitazą, boilerį) ir patirtos išlaidos sudaro 3 689,22 Eur sumą. Kadangi bendra ieškovo skola atsakovei yra 6 302,82 Eur, o atlikus įskaitymą (atsakovės skola ieškovui 3 921,30 Eur), gaunasi, kad būtent ieškovas yra skolingas atsakovei 2 381,52 Eur.
45. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo patikslintą ieškinį tenkino, o atsakovės priešieškinį atmetė. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių teisiniai negyvenamųjų patalpų nuomos santykiai baigėsi būtent ieškovo nurodomą datą – 2024 m. gruodžio 2 d., o ne 2024 m. gegužės 31 d., kaip kad nurodo atsakovė, kadangi tokioms aplinkybėms pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įtikinamų įrodymų, jokio susitarimo dėl nuomojamų patalpų gerinimo ir kompensavimo už tai tarp šalių nebuvo ir atsakovė taip pat neįrodė reikalavimo priteisti skolą už 2024 m. suteiktas transporto paslaugas pagrįstumo, nes atsakovės (juridinio asmens) vienašališkai išrašyti bei ieškovo nepasirašyti krovinio važtaraščiai bei ginčijama PVM sąskaita faktūra šiuo atveju nėra tinkami įrodymai apie suteiktų paslaugų apimtį bei kainą.
46. Atsakovė, apeliaciniu skundu reikšdama nesutikimą dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, iš esmės jas kvestionuoja netinkamu įrodymų vertinimu, sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą už negyvenamųjų patalpų nuomą (ne)pagrįstumo, netinkamu nuomos sutarties sąlygų vertinimu, sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo priteisti išsinuomotų patalpų pagerinimo išlaidas, taip pat nepagrįstu skolos už 2024 m. suteiktas transporto paslaugas iš ieškovo nepriteisimu, kas, atsakovės manymu, lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.
Dėl ieškovo reikalavimo (ne)pagrįstumo (skolos už negyvenamųjų patalpų nuomą)
47. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nuomos santykiai baigėsi 2024 m. gruodžio 2 d. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, darydamas tokią išvadą, nepagrįstai neatsižvelgė į kitus byloje esančius įrodymus apie nuomos santykių pasibaigimą (ieškovo pripažinimą, kad buvo informuotas žodžiu apie išsikraustymą iš patalpų, paties ieškovo parengtą 2024 m. gegužės 30 d. patalpų perdavimo aktą, atsakovės 2023 m. lapkričio 30 d. sudarytą patalpų nuomos sutartį su S. D. dėl kitų patalpų išsinuomojimo, atsakovės vadovo ir liudytojų parodymus, kad atsakovė atlaisvino patalpas ir išsikraustė iki 2024 m. gegužės 31 d., atsakovės pateiktas į bylą PVM sąskaitas faktūras dėl šiukšlių išvežimo), ieškovo ir atsakovės paaiškinimams taikė nevienodus įrodymų vertinimo standartus, nors ieškovo paaiškinimus turėjo vertinti kritiškai ir jais iš esmės nesivadovauti dėl to, kad jis tyčia melavo teismui. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovės vadovo paaiškinimais bei atsižvelgdamas į kitas bylos aplinkybes, turėjo pagrindą pripažinti, jog atsakovė įvykdė pareigą sumokėti 200 Eur užstatą ieškovui ir šią sumą įtraukti į tarpusavio užskaitą, be to, neteisingai skaičiavo ir priteisė iš atsakovės delspinigius. Atsakovės manymu, kadangi ieškovo prašymas taikyti užskaitą reiškia, kad atsakovės skola yra mažesnė, atsakovė nebuvo skolinga nuomos mokesčio 1 378,70 Eur apimtyje, todėl nuo šios sumos skaičiuoti delspinigius yra neteisėta ir nepagrįsta. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus tokius apeliacinio skundo argumentus.
48. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Priešingai nei teisinis ieškinio pagrindas, našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013).
49. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo teismo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016). Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 118 punktas). Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) ir turi būti motyvuota (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008).
50. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nenustatė, kad bylą nagrinėję pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs procesines įrodymų vertinimo taisykles ar nukrypęs nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo suformuluotos teisės aiškinimo praktikos (CPK 12, 176-178, 182, 185 straipsniai). Įvertinusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus, vaizdo ir garso įrašus, fotonuotraukas, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, liudytojų M. N., A. S. ir A. S. parodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė labiau tikėtiną išvadą, jog šalių teisiniai negyvenamųjų patalpų nuomos santykiai baigėsi ieškovo nurodomą datą – 2024 m. gruodžio 2 d., o ne 2024 m. gegužės 31 d., kaip kad įrodinėjo atsakovė. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir išdėstytiems argumentams, kurių pagrindu padaryta minėta išvada, ir visų jų papildomai nekartoja. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados pagrįstumo.
51. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą teismo sprendimą išsamiai ištyręs ir įvertinęs visas šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, remdamasis visų byloje esančių įrodymų visuma. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo paaiškinimams suteikė prioritetą ar šalių paaiškinimams taikė skirtingą įrodinėjimo standartą. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino visus apeliaciniame skunde atsakovės akcentuojamus rašytinius įrodymus, paaiškinimus ir parodymus, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės sprendžiant dėl šalių teisinių negyvenamųjų patalpų nuomos santykių pabaigos momento. Teisėjų kolegijos manymu, šių įrodymų visuma pagrįstai pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertinta kaip pakankama atsakovės įrodinėtoms aplinkybėms (apie išsinuomotų patalpų visišką atlaisvinimą iki 2024 m. gegužės 31 d.) pripažinti įrodytomis.
52. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas pateikė į bylą fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad 2024 m. spalio 30 d. prie nuomotų patalpų paliktas atsakovės didmaišis su atliekomis, 2024 m. gruodžio 14 d. ginčo patalpose vis dar yra atsakovės daiktai (statybinių medžiagų statinės, kibirai, neveikiantis šaldytuvas, stiklo paketai ir kt.). Tiek liudytojai A. S. ir A. S. 2025 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdyje parodė, tiek pats atsakovės vadovas 2025 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje pripažino, kad fotonuotraukose užfiksuoti daiktai yra atsakovės. Nors atsakovė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde dėstė (-o) savo argumentus apie fotonuotraukose nurodytų datų suklastojimą, tačiau į bylą nėra pateikusi jokių konkrečių duomenų, kurie duotų pagrindą abejoti fotonuotraukų darymo datomis. Nepagrįstai apeliaciniame skunde tvirtinama, kad ieškovas teismo posėdžio metu žadėjo spręsti dėl specialisto išvados pateikimo apie fotonuotraukų sukūrimo originalią datą, tačiau šio ketinimo atsisakė. 2025 m. spalio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas būtent atsakovei siūlė apsvarstyti klausimą dėl ekspertizės byloje skyrimo tikslingumo fotonuotraukų darymo laikui nustatyti, tačiau atsakovė šia galimybe nesinaudojo. Atsakovės į bylą pateiktos sąskaitos, UAB „Klaipėdos regionų atliekų tvarkymo centras“ išrašytos atsakovei 2024 m. sausio 18 d., 2024 m. vasario 6 d. ir 2024 m. balandžio 17 d. už išvežtas atliekas, taip pat niekaip nepatvirtina, kad šios atliekos buvo išvežtos iš ginčo patalpų prieš nutraukiant nuomos sutartį. Liudytojas A. S. 2025 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdžio metu parodė, jog išsikraustymas iš patalpų vyko 2024 m. balandį – gegužę, darbuotojai valė teritoriją, į didmaišius sukrovė atliekas, kurias jis vėliau išvežė. Minėtas liudytojas nenurodė, kad atliekas jis būtų vežęs iš ginčo patalpų sausio, vasario ar balandžio mėn., pagal jo paaiškinimus, atliekos buvo išvežtos vėliau, po gegužės mėn. vykusio valymo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai ieškovo 2024 m. rugsėjo 30 d. parengtą patalpų priėmimo – perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad patalpos tvarkingos, vertino kaip projektą, kadangi šio akto nėra pasirašiusi atsakovės pusė, atsakovė patalpų tuo metu dar nebuvo atlaisvinusi ir jose laikė savo daiktus.
53. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovės vadovo paaiškinimais bei atsižvelgdamas į kitas bylos aplinkybes, kurių atsakovė apeliaciniame skunde neįvardija, turėjo pagrindą pripažinti, jog atsakovė įvykdė pareigą sumokėti 200 Eur užstatą ieškovui ir šią sumą įtraukti į tarpusavio užskaitą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie įrodytų 200 Eur depozito grynaisiais pinigais ieškovui sumokėjimo faktą. Ieškovas neigė šiuos pinigus gavęs. Atsakovės atstovas 2025 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad depozito mokėjimas nėra užfiksuotas atsakovės buhalteriniuose dokumentuose.
54. Kadangi atsakovė tinkamai neįvykdė jai tekusios įrodinėjimo pareigos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti, kad šalių teisiniai negyvenamųjų patalpų nuomos santykiai baigėsi 2024 m. gegužės 31 d. ir atsakovės vadovas ieškovui sumokėjo 200 Eur depozito grynaisiais pinigais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės įrodinėtas aplinkybes pripažino neįrodytomis (CPK 178 straipsnis) ir, tuo remdamasis, ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą dėl 6 600 Eur skolos už negyvenamųjų patalpų nuomą priteisimo tenkino. Kadangi ieškovas buvo skolingas atsakovei 1 378,70 Eur sumą už transporto paslaugas pagal 2023 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą, Serija SVA23 Nr. 033, tarpusavio įskaitymas buvo atliktas priimant skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai delspinigius skaičiavo nuo visos 6 600 Eur sumos, prieš tai iš šios sumos neatėmęs 1 378,70 Eur.
Dėl atsakovės reikalavimų (ne)pagrįstumo (išnuomotų patalpų pagerinimo išlaidų ir skolos už 2024 m. suteiktas transporto paslaugas)
55. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai vertindamas nuomos sutarties sąlygas, atsakovės reikalavimą dėl 3 689,22 Eur patalpų pagerinimo išlaidų priteisimo atmetė iš esmės vien dėl to, kad atsakovė nebuvo gavusi ieškovo leidimo patalpų remontui. Atsakovės manymu, kadangi nuomos sutarties 8.14 punktas įpareigojo atsakovę įsirengti patalpas, kad jos atitiktų reikalavimus, tai pati nuomos sutartis ir suteikė atsakovei leidimą tokius darbus atlikti. Atsakovė apeliacinį skundą taip pat grindžia argumentu, kad pirmosios insatancijos teismas nors ir pripažino, kad atsakovė suteikė transporto paslaugas ieškovui, 2024 m. pavasarį / vasarą išvežant gruntą iš ieškovo žemės sklypo, tačiau priešieškinį dėl 2 613,60 Eur skolos už suteiktas transporto paslaugas priteisimo atmetė, nes pritrūko įrodymų dėl išvežto grunto kiekio, reisų skaičiaus bei jų kainos. Atsakovės įsitikinimu, toks teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas, nes sudarė sąlygas ieškovui pasipelnyti atsakovės sąskaita atleidžiant jį nuo prievolės vykdymo.
56. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių sudarytos 2018 m. gruodžio 27 d. nuomos sutarties sąlygas, daro išvadą, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas atlyginti jos patirtas patalpų pagerinimo išlaidas skundžiamu sprendimu atmestas pagrįstai.
57. Minėtos nuomos sutarties 8.14 punkte, kuriuo atsakovė remiasi apeliaciniame skunde, nustatyta, kad abiejų šalių sutarimu, nuomininkas po patalpų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo privalo pagal savo vykdomą veiklą (2.1 punktas) įsirengti patalpas taip, kad jos atitiktų visus priešgaisrinės, sanitarinės-epideminės stoties ir kitų institucijų keliamus reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši nuomos sutarties sąlyga reiškia tai, kad nuomininkas turi pats įsirengti / pritaikyti patalpas taip, kad jos atitiktų specialius reikalavimus (jei tokie yra), keliamus jo vykdomai ūkinei veiklai. Tačiau pagal šią sutarties sąlygą patalpų įrengimo darbai taip pat galėjo būti vykdomi tik gavus nuomotojo sutikimą, t. y. nuomos sutarties 8.14 punktas nepaneigia sutarties 8.10, 8.11 punktuose nustatytos pareigos nuomininkui suderinti patalpų vidaus ar išorės pertvarkymo, perplanavimo, rekonstrukcijos remonto (8.10 punktas) ar kitus darbus, susijusius su nuomojamų patalpų išorės ir vidaus vaizdo pakeitimu (8.11 punktas).
58. Nagrinėjamu atveju patalpų pagerinimo darbai, kuriuos teigia atlikusi atsakovė (stogo apšiltinimas, klozeto, praustuvo, boilerio sumontavimas) pagal savo pobūdį nėra niekaip susiję su atsakovės vykdoma ūkine veikla – statybos darbų verslu, todėl apeliaciniame skunde akcentuojamos nuomos sutarties 8.14 punkto nuostatos netaikytinos, šiuo atveju tokiems darbams galioja nuomos sutarties 8.10, 8.11, 8.13 punktų reikalavimai.
59. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuomos sutarties 8.10 punkte nustatyta, kad bet kokius patalpų vidaus ar išorės pertvarkymo, perplanavimo, rekonstrukcijos ar remonto darbus nuomininkas gali atlikti tik gavęs išankstinį nuomotojo sutikimą raštu, nepadarant žalos patalpoms. Pagal nuomos sutarties 8.13 punktą, pasibaigus sutarties galiojimo laikotarpiui arba ją nutraukus prieš terminą dėl bet kurios priežasties įranga, vidaus įrengimai ir kiti pagerinimai, įrengti patalpose nuomininko sąskaita, lieka nuomininko nuosavybėje. Už įrangą, vidaus įrengimus ir kitus pagerinimus, kurių negalima atskirti nuo patalpų, nepadarant joms žalos, ir kurie atlikti (įrengti) su nuomotojo raštišku sutikimu, nuomotojo ir nuomininko atskiru susitarimu gali būti kompensuojama nuomininkui.
60. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad šiai nuomininko teisei atsirasti būtinas ne tik teisinis pagrindas, t. y. atitinkamos įstatymų ir (arba) sutarties nuostatos, bet ir faktinis pagrindas, t. y. išsinuomoto turto pagerinimas gavus nuomotojo leidimą. Kitaip tariant, nuomininko subjektinė teisė reikalauti išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimo, galiojant atitinkamam jos atsiradimo teisiniam pagrindui, atsiranda dėl turto pagerinimo fakto nuomotojo leidimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-219/2020; 2016 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-74-701/2016).
61. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas, remdamsis įrodymų visuma, teisingai nustatė, kad jokio susitarimo dėl nuomojamų patalpų gerinimo ir kompensavimo už tai tarp šalių nebuvo. Ieškovui neigiant buvus tokį susitarimą, būtent atsakovei kilo pareiga pateikti įrodymus, kurie būtų leidę pirmosios instancijos teismui spręsti tarp šalių buvus tokio pobūdžio susitarimas, bet atsakovė įrodinėjimo pareigos tinkamai neįvykdė.
62. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl 2 613,60 Eur skolos už 2024 m. suteiktas grunto išvežimo su pakrovimu paslaugas priteisimo atmestas pilna apimtimi nepagrįstai.
63. Paslaugos apmokamos šalių sutarta kaina (CK 6.720 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai kaina nėra nustatyta ar nustatyta neaiškiai, nepakankamai tiksliai ar klaidinančiai, kaina nustatoma pagal CK 6.198 straipsnyje nurodytus kriterijus, t. y. įprastą tokioms paslaugoms ir protingą kainą, kuri užtikrintų, jog viena šalis nepagrįstai nepraturtėtų kitos šalies sąskaita.
64. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai kyla šalių ginčas dėl nurodytose teisės normose nustatytų kainos nustatymo taisyklių taikymo, jį nagrinėjant teisme, abi šalys, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus, turi teikti teismui įrodymus dėl, jų nuomone, taikytinos kainos ir jos taikymo pagrindimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).
65. Nagrinėjamu atveju jokia paslaugų teikimo sutartis dėl atsakovės nurodomų 2024 m. atliktų paslaugų tarp atsakovės ir ieškovo sudaryta nebuvo. Atsakovė įrodinėjo, kad ieškovui 2024 m. gegužės – birželio mėn. buvo suteiktos papildomos transporto paslaugos už 2 613,60 Eur, pakraunant ir išvežant 216 kub. m grunto iš žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (apie 6-7 km atstumu), taip pat vežant trinkeles, todėl 2024 m. lapkričio 15 d. atsakovė išrašė 2 613,60 Eur sumai už minėtus darbus PVM sąskaitą faktūrą Nr. 046. Ieškovas nesutiko su atsakovės nurodytu išvežto grunto iš jo kiemo (duomenys neskelbtini), kiekiu ir byloje pateikė antstolės V. D. 2025 m. rugsėjo 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame fiksuoti prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), betoninėmis trinkelėmis grįsti kiemo aikštelės dydžiai. Pagal antstolės fiksuotus duomenis, trinkelėmis yra išklota apie 225 kv. m kiemo. Šių duomenų pagrindu ieškovas teigė, kad galėjo būti iškasta apie 112,50 kub. m grunto.
66. Šie ieškovo pateikti duomenys apie nukasto ir išvežto grunto kiekį koreliuoja su liudytojo P. Ž. 2025 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdžio metu duotais parodymais, anot kurių, jis 2024 m. ieškovo sklype dvi dienas vykdė žemės nukasimo darbus, o atsakovės darbuotojas (vadovo sūnus) išveždavo nukastą gruntą iš sklypo. Jis taip pat parodė, kad kasė gruntą iki 0,5 m gylio trinkelių klojimui, ten, kur žemiau, gal truputį mažiau nukasė, gal 20-30 cm, ten kur ne trinkelėms kloti, žemės nenuėmė, tik palygino, ir galėjo nukasti maždaug apie 100 kub. m grunto. Nors po tokių liudytojo paaiškinimų atsakovės atstovai kito teismo posėdžio metu (2025 m. rugsėjo 19 d.) teigė, kad atsakovės darbuotojas A. S. vežė gruntą prieš liudytojui P. Ž. pradedant kasti ir dar po to, todėl liudytojas P. Ž. galėjo netiksliai nurodyti grunto kiekį, tačiau pažymėtina, jog liudytojas A. S. tokių aplinkybių, kad pradėjo vežti gruntą iki kasimo, apklausiamas 2025 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdyje nenurodė.
67. Ieškovas 2025 m. rugsėjo 11 d. taip pat pateikė į bylą savo skaičiavimus (lokalinę sąmatą), anot kurių, vieno kubinio metro grunto išvežimo su pakrovimu kaina 5 km atstumu pagal 2024 m. balandžio mėnesio kainas buvo 6,53 Eur su PVM, kas reiškia, jog 216 kub. m grunto išvežimo su pakrovimu kaina sudarytų 1 410,48 Eur. Atsakovė pateikė byloje 2025 m. rugsėjo 12 d. paaiškinimus, kad ieškovas į savo sąmatą neįtraukė grunto pakrovimo paslaugos, pateikė savo sąmatą, iš kurios matyti, kad grunto pakrovimo paslauga su PVM sudaro 4,49 Eur už kub. m, todėl pakrovimo paslaugos kaina papildomai sudarytų 969,84 Eur (216 kub. m x 4,49 Eur).
68. Skaičiuojant pagal paties ieškovo nurodomą vieno kubinio metro grunto išvežimo įkainį (6,53 Eur), gauname, kad vieno reiso kaina yra 52,24 Eur (8 kub. m × 6,53 Eur)). Prie šios sumos pridėjus grunto pakrovimo kainą 4,49 Eur už vieną kubinį metrą, gauname kad vieno reiso pakrovimo paslauga kainuoja 35,92 Eur (8 kub. m × 4,49 Eur). Todėl bendra vieno reiso kaina su pakrovimu sudaro 88,16 Eur (52,24 Eur + 35,92 Eur) (11,02 Eur su PVM / kub. m) ir nurodyta kaina yra artima atsakovės 2024 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 046 nurodytam vieno reiso įkainiui (80 Eur plius PVM) (12,10 Eur su PVM / kub. m).
69. Teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamu atveju faktiškai susiklostė situacija, kad bylos šalys nesusitarė nei dėl transporto paslaugų apimties, nei dėl kainos, jos apskaičiavimo būdo ar kriterijų. Tai sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui taikyti CK 6.198 straipsnio nuostatas dėl sutarties kainos ir atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl 2 613,60 Eur skolos už 2024 m. suteiktas grunto išvežimo su pakrovimu paslaugas priteisimo tenkinti iš dalies bei priteisti atsakovei iš ieškovo 1 361,25 Eur skolos (su PVM) už šias paslaugas, laikant pagrįstu ieškovo skaičiavimuose nurodytą atsakovės pakrauto ir išvežto grunto kiekį (112,50 kub. m × 12,10 Eur). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą pakeisti – atlikus tarpusavio įskaitymą, skundžiamu sprendimu priteista ieškovui ir atsakovės galutinė 7 372,30 Eur suma mažinama iki 6 011,05 Eur (6 600 Eur nuomos mokestis + 2 151 Eur delspinigiai – 1 378,70 Eur skola už transporto paslaugas pagal 2023 m. rugsėjo 14 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 033 – 1 361,25 Eur skola už 2024 m. suteiktas grunto išvežimo su pakrovimu paslaugas). Atitinkamai nurodoma, kad priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos skaičiuojamos už priteistą sumą (6 011,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. gruodžio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
70. Apibendrindama nurodytus argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, taip pat teisingai vertino nuomos sutarties sąlygas, spręsdamas dėl nuomos sutarties pasibaigimo momento ir išsinuomoto daikto pagerinimų išlaidų atlyginimo, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl šios bylos dalies, o apeliacinio skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti tose dalyse skundžiamą sprendimą prielaidų nesudaro. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sutarties kainą ir jos nustatymą, todėl skundžiamas sprendimas iš dalies pakeičiamas, priteistą ieškovui ir atsakovės galutinę 7 372,30 Eur sumą sumažinant nuo 7 372,30 Eur iki 6 011,05 Eur, taip pat nurodant, kad priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos skaičiuojamos už priteistą sumą (6 011,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. gruodžio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
71. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
72. Pakeitus pirmosios instancijos sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
73. Bendra patikslinto ieškinio suma yra 7 372,30 Eur. Patikslintas ieškinys patenkintas 81,54 proc. (6 011,05 Eur x 100 ÷ 7 372,30 Eur), nes ieškovui priteista piniginių lėšų už bendrą 6 011,05 Eur sumą. Patikslintas ieškinys atmestas 18,46 proc.
74. Pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė iš viso 3 496,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (215 Eur žyminio mokesčio, 181,50 Eur antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimą, 1 500 Eur už ieškinio ir pareiškimo pakeisti ieškinio dalyką surašymą, 500 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose, 700 Eur už atsiliepimo į priešieškinį surašymą, 300 Eur už prašymų dėl įrodymų prijungimo surašymą ir už atstovavimą teismo posėdžiuose, 100 Eur matininkui M. J. už ginčo patalpų matavimus). Atsakovė pateikė duomenis, kad pirmosios instancijos teisme byloje patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už jai suteiktą teisinę pagalbą (advokato susipažinimas su bylos medžiaga, priešieškinio parengimas, įrodymų teismui teikimas bei atstovavimas teismo posėdžiuose) ir sumokėjo byloje 142 Eur žyminio mokesčio, iš viso atsakovė patyrė 1 342 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šalių patirtos išlaidos už advokatų pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio.
75. Taigi, patikslintą ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteisiama 2 851,05 Eur bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai (3 496,50 Eur x 81,54 proc.), atsakovei iš ieškovo – 247,73 Eur bylinėjimosi išlaidos, proporcingai atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai (1 342 Eur x 18,46 proc.). Įskaičius šalių priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų, ieškovui iš atsakovės priteisiamos 2 603,32 Eur bylinėjimosi išlaidos (2 851,05 Eur – 247,73 Eur) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Skundžiamu sprendimu priteistos ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos sumažinamos nuo 3 496,50 Eur iki 2 603,32 Eur.
76. Atsakovė nurodė, kad apeliaciniu skundu ginčijama suma yra 15 053,82 Eur. Apeliacinis skundas patenkintas 9,04 proc. (1 361,25 Eur x 100 ÷ 15 053,82 Eur), nes ieškovui priteista bendra piniginių lėšų suma sumažinta 1 361,25 Eur suma (nuo 7 372,30 Eur iki 6 011,05 Eur). Apeliacinis skundas atmestas 90,96 proc.
77. Atsakovė pateikė įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 339 Eur bylinėjimosi išlaidas (339 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti ir 1 000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą). Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 000 Eur išlaidas. Šalių patirtos išlaidos už advokatų pagalbą neviršija minėtose rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių (maksimali suma apskaičiuojama taip: 1,3 (8.11 punktas) × 2 427,60 Eur (2025 m. III ketv. (7 punktas)) = 3 155,88 Eur).
78. Taigi, apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, atsakovei iš ieškovo priteisiama 121,05 Eur bylinėjimosi išlaidų proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (1 339 Eur x 9,04 proc.), ieškovui iš atsakovės – 909,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (1 000 Eur x 90,96 proc.). Įskaičius šalių priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų, ieškovui iš atsakovės priteisiamas 788,55 Eur šių išlaidų atlyginimas (909,60 Eur – 121,05 Eur) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 3 d. sprendimą pakeisti – patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.
Sumažinti ieškovui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „Svajonių statyba“, juridinio asmens kodas 304495021, priteistą sumą nuo 7 372,30 Eur iki 6 011,05 Eur.
Sumažinti ieškovui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „Svajonių statyba“, juridinio asmens kodas 304495021, priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 3 496,50 Eur iki 2 603,32 Eur.
Nurodyti, kad priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos skaičiuojamos už priteistą sumą (6 011,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. gruodžio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisi ieškovui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „Svajonių statyba“, juridinio asmens kodas 304495021, 788,55 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 55 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Ramunė Čeknienė
Rita Dambrauskaitė
Laimantas Misiūnas