Civilinės bylos Nr. e2-1222-330/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00429-2021-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bervis ir ko“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bervis ir ko“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Premium Oils“ dėl sutarties pripažinimo sudaryta, skolos priteisimo ir prievolės pripažinimo įvykdyta,
n u s t a t ė :
I. Klausimo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bervis ir ko“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti, kad su atsakove uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Premium Oils“ 2018 m. sausio 1 d. sudarė sutartį dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto – aliejaus spaudimo ir rafinavimo linijos (toliau – įranga), esančios kokoso aliejaus išgavimo ir rafinavimo gamykloje su administracinėmis patalpomis ir katiline, adresu Lankų g. 16, Alytus, naudojimo (įrangos nuomos sutartį), nustatant, kad aliejaus rafinavimo kaina yra 41 Eur už 100 kg, o aliejaus spaudimo kaina yra 22,5 Eur už 100 kg; priteisti iš atsakovės 2 028 100,53 Eur skolą už naudojimąsi įranga laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d.; patenkinus šį reikalavimą – pripažinti ieškovės prievolę atsakovei, nurodytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. įsakyme, kuriuo atsakovės naudai iš ieškovės priteista 1 404 010,05 Eur skola ir 6 proc. procesinės palūkanos, tinkamai įvykdyta ir pasibaigusia (šalims įskaičius vienarūšius priešpriešinius reikalavimus); priteisti iš atsakovės 621 277,48 Eur ir 6 proc. procesines palūkanas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0040/19/01063 ir uždrausti vykdyti bet kokius išieškojimo veiksmus, įskaitant, bet neapsiribojant, įpareigojimą atšaukti įrangos antrąsias varžytynes, uždrausti šias varžytynes vykdyti, taip pat uždrausti išrašyti ir išduoti turto pardavimo iš varžytynių, turto perdavimo išieškotojui aktus dėl šios įrangos; taikyti atsakovės 621 277,48 Eur vertės nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, turtinių teisių, o taip pat piniginių lėšų areštą.
3. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo grindžiamas tuo, kad atsakovė naudojosi brangia ieškovės įranga ir iš to gavo didelę 2 028 100,53 Eur finansinę naudą (nesumokėjo tokios sumos nuomos mokesčio už naudojimąsi svetimu turtu). Ieškovės įsitikinimu, atsakovė veikia nesąžiningai, be teisėto pagrindo užvaldė įrangą ir siekia perimti ją už kainą, kuri sudaro vos penktadalį įrangos vertės, nustatytos 2018 metų vertinimu. Tuo atveju, jeigu neįvyks antrosios varžytynės, atsakovė tiesiogiai turės galimybę perimti įrangą už 417 600 Eur kainą. Ieškovė teigė, kad atsakovė visą savo turtą ir veiklą perkėlė į kitą įmonę, jokio nekilnojamojo turto neturi, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bet kokio turto ar sumų atgavimas ar prašomos priteisti sumos išieškojimas iš atsakovės taptų neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino.
5. Teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu ir pateiktais įrodymais, padarė prielaidą, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.
6. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta viena iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė sprendimo įvykdymui. Ieškovė nenurodo jokių konkrečių duomenų apie atsakovės nesąžiningumą ir ketinimus turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip jį apsunkinti, siekiant išvengti galbūt jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomi teiginiai apie atsakovės finansinę būklę, skolas kitiems kreditoriams, apie turto ir veiklos perkėlimą į kitą įmonę, nekilnojamojo turto neturėjimą, nesudaro pagrindo teigti, jog ji ateityje gali vengti sprendimo vykdymo.
7. Teismas taip pat atmetė prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo – teismas nurodė, kad ieškovė vykdomojo dokumento teisėtumo neginčija, teismo įsakymu priteistą skolą atsakovei pripažįsta. Teismas pažymėjo, kad ieškovė reiškia reikalavimus dėl sutarties dėl įrangos naudojimo pripažinimo sudaryta, skolos priteisimo ir prievolės pripažinimo įvykdyta, t. y. ginčas šioje byloje kyla ne dėl pradėto vykdymo proceso ar procesą lėmusio vykdomojo dokumento (teismo įsakymo) teisėtumo. Tuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad ieškovės pareikšti reikalavimai nėra tiesiogiai susiję su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Bervis ir ko“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus.
9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsakovė yra akivaizdžiai nesąžininga, atsakovę kontroliuojančių asmenų ir vadovo nesąžiningumas jau buvo konstatuotas kitose bylose. Nusikalstamos schemos siekiant užvaldyti turtą, vykdomos ir kitų asmenų atžvilgiu – perleis įrangą esą sąžiningam įgijėjui, o gautas sumas naudos tik su atsakovės vadovybe ir akcininkais susijusių įmonių kreditorinių reikalavimų dengimui. Įrangos susigrąžinimas ar bet kokių piniginių sumų atgavimas iš atsakovės ar neva sąžiningo įgijėjo bus neįmanomas.
9.2. Atsakovė yra paruošta bankrotui ir likvidavimui dėl bankroto. Atsakovė jau nutraukė veiklą, perkėlė savo darbuotojus į kitas įmones ir perleido visą savo nekilnojamąjį turtą, už turtą gautas lėšas panaudojo atsiskaitymui tik su įmonėmis, kurios susiję su atsakovės vadovybe ir akcininkais, o su kitais kreditoriais neatsiskaitė. Sąžininga šalis pagal įstatymus privalėjo paskirstyti gautas lėšas visiems kreditoriams proporcingai.
9.3. Atsakovė jokio materialaus turto neturi, o turimi kreditoriniai reikalavimai sudaro daugiau kaip 5 000 000 Eur, taigi atsakovė yra nemoki.
9.4. Nesustabdžius vykdomosios bylos ir pardavus įrangą, bus pažeistos ne tik ieškovės teisės ir teisėti interesai, bet ieškovė taps nemoki, praradusi savo esminį ir vienintelį pajamų šaltinį, negalės vykdyti savo įsipareigojimų kitiems kreditoriams.
9.5. Ieškovės kiti kreditoriai kreipėsi į antstolį, kvestionuodami išvaržomo turto (įrangos) rinkos kainą, jiems kilo pagrįstų abejonių dėl tokio vertingo turto ypatingai mažos kainos nustatymo.
10. Atsakovė UAB „Premium Oils“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Nagrinėjamu atveju nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kadangi tokios grėsmės ieškovė neįrodė. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie atsakovės nesąžiningumą.
10.2. Ieškinys yra nepagrįstas ir melagingas, jame nurodytos aplinkybės neatitinka realybės. Šalys dar 2016 m. rugpjūčio 1 d. sudarė rašytinę paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė atsakovės užsakymu ir žaliavų pagrindu teikdavo kokoso aliejaus rafinavimo paslaugą. Atsakovė tik naudojosi įranga savo žaliavai perdirbti ir tam pasitelkdavo savo darbuotojus, nes pas ieškovę nuo 2017 metų nebuvo įdarbinta jokių darbuotojų arba buvo tik direktorius.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso, toliau – ir CPK, 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: UAB „Agroila“, UAB „Alfagra“ vienintelio akcininko sprendimo, VĮ Registrų centro išrašo, pranešimo kopijas. Nors apeliantė neprašė pridėti šių įrodymų prie bylos, bet jais remiasi atskirajame skunde, todėl spręstinas šių rašytinių įrodymų priėmimo klausimas.
13. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
14. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė pateikė naujus įrodymus, kuriais siekia paneigti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą, taip pat įvertinus jų turinį bei ryšį su nagrinėjamu klausimu, remiantis proceso koncentruotumo ir operatyvumo principais, apeliacinės instancijos teismas priima su ieškovės atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus.
Dėl vykdomosios bylos sustabdymo
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. neegzistuojant bent vienai iš jų, negalimas šių priemonių taikymas. Pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla ieškinį pareiškiančiam asmeniui, o teismui – kiekvienu konkrečiu atveju tinkamai atlikti minėtų sąlygų teisinį įvertinimą.
16. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtina atsižvelgti į reikalavimus, kuriuos suformulavo atitinkamas priemones taikyti prašanti bylos šalis, ir į prašomų taikyti priemonių pobūdį bei rūšį, kartu įvertinant tokias aplinkybes, ar yra reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, jeigu jis būtų palankus ieškovui, ir ar tokios priemonės padės užtikrinti sėkmingą sprendimo įvykdymą.
17. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, tačiau, kaip minėta, tokiu atveju būtina nustatyti, ar egzistuoja sąlygos tokios priemonės taikymui.
18. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, paprastai taikoma specifinėse bylose, kai yra sprendžiamas antstolio veiksmų ar varžytynių teisėtumo klausimas, arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019; 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-861-790/2020 ir kt.). Pažymėtina, kad pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje užtikrinimu, neturi būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014 ir kt.).
19. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Taigi pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga buvo nustatyta, todėl apeliacinis teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
20. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo grėsmės, nes neįvertino fakto, kad pardavus įrangą bus pažeistos ne tik apeliantės teisės, bet taip pat nebus įmanoma susigrąžinti įrangos ir vykdyti veiklą. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais.
21. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra ginčo ir apeliantė neneigia fakto, jog yra skolinga atsakovei, taipogi nėra ginčo dėl skolos dydžio bei dėl aplinkybės, jog apeliantė skolos atsakovei nėra grąžinusi. Apeliantė ieškinyje suformulavo dvejopo pobūdžio reikalavimus, t. y. ji siekia pripažinti, kad atsakovė yra skolinga apeliantei, todėl atsakovės reikalavimai turėtų būti įskaityti į apeliantės reikalavimus bei iš atsakovės priteista likusi didesnės skolos suma. Taigi nagrinėjamoje byloje ginčas keliamas dėl šalių tarpusavio teisinių santykių ir iš jų kylančių prievolių galiojimo, tačiau ne dėl pradėto vykdymo proceso ar tą procesą lėmusio vykdomojo dokumento teisėtumo. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su vykdymo sustabdymu, neatitinka ieškinyje pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo šioje byloje užtikrinimu. Padarius tokią išvada, atskirojo skundo argumentai, susiję su varžytynėse parduodamo turto kainos nustatymu, neturi reikšmės.
22. Apeliantė teigia, kad ji neturės galimybių vykdyti veiklos ir patirs finansinių nuostolių, bet tokie argumentai nėra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Nesant duomenų, kad išieškojimo procesas yra vykdomas neteisėtai, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtų neproporcingos ir neekonomiškos.
Dėl atsakovės turto arešto
23. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti jos prašymą dėl atsakovei priklausančio turto arešto pagal ieškinio sumą.
24. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
25. Apeliantė būtinybę taikyti atsakovės turto areštą iš esmės argumentuoja tik sunkia atsakovės finansine padėtimi. Teigdama, kad atsakovės turtinė padėtis tikėtinai prasta, apeliantė nepagrindė, kokiu būdu atsakovės turto areštas padidintų atsakovės turto vertę ar kitaip pagerintų atsakovės turtinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos tik kaip priemonė, sudaranti sąlygas bylos nagrinėjimo eigoje surasti ir sukaupti atsakovo turtą, į kurį vykdymo procese būtų nukreiptas išieškojimas. Taip pat pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą. Nei reikalavimo dydis, nei šalies turimo turto apimtis negali būti vieninteliu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes teismas turi vertinti ir duomenis, galinčius patvirtinti šalies nesąžiningą elgesį.
26. Grėsmė būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui galėtų kilti tada, jei byloje būtų patikimų duomenų apie tai, kad atsakovė ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar ieško kitų panašių būdų, siekdama išvengti galimų skolinių prievolių vykdymo. Nagrinėjamu atveju tokie duomenys teismui nebuvo pateikti, todėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui sąlyga nėra įrodyta (CPK 178 straipsnis). Apeliantės teiginiai, kad atsakovės nesąžiningumą patvirtina ją valdančių ar kitų susijusių asmenų veiksmai, neįrodo atsakovės siekio išvengti būtent šioje byloje priimtino sprendimo įvykdymo. Tokie apeliantės teiginiai paremti subjektyviu vertinimu ir deklaratyvaus pobūdžio interpretacija.
27. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl šis skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Gintaras Pečiulis