Baudžiamoji byla Nr. e1-186-791/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44938-2019-Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4.

      (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 13 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė 

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės J. Š. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-44938-19 medžiagą, kurioje J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas 2019 m. birželio 26 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė laisvės apribojimo bausmė 8 mėnesiams (bausmės pabaiga 2020 m. kovo 18 d.), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė:

J. V. 2019 m. spalio 20 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) esančios sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į veidą savo artimam giminaičiui – broliui A. V., bei tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajam A. V. dėl kraujosruvos ir muštinės žaizdelės apatinėje lūpoje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, J. V. kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi. Parodė, jog brolis A. V. gyvena netoliese jo namų, su jų motina. Tarpusavio santykiai su broliu prasti, jie nuolatos barasi, nesutaria dėl šeimyninių reikalų. 2019 m. spalio 20 d. apie 16.00 val. jis nuėjo pas mamą, buvo vartojęs alkoholio, bet viską gerai prisimena. Į namo vidų neįėjo, nes pamatė lauke ant laiptų, prie įėjimo durų rūkantį brolį A. V.. Pradėjo reikšti jam pretenzijas, dėl to, kad jis negražiai kalbėjo su jo dukra. Jis (įtariamasis) buvo piktas, kalbėjo pakeltu tonu. Nepamena ką       A. V. atsakė, bet pamena, kad tuo metu jis sudavė vieną smūgį A. V. kumščiu į veidą. Smūgis nebuvo stiprus, kraujo nematė, bet mano, kad nuo šio smūgio jis galėjo jausti fizinį skausmą. Jis nenukrito, liko stovėti savo vietoje. Po šio smūgio brolis jį pastūmė nuo laiptų žemyn, tuo metu jokio fizinio skausmo nejautė. A. V. pasakė, kad paskambins policijai ir nuėjo į namo vidų. Broliui nuėjus, jis iš karto išėjo. Einantį namo jį sulaikė atvykę policijos pareigūnai. Konflikto niekas nematė, aplinkui jokių žmonių nebuvo (b. l. 49–52, 57).

Be paties kaltinamojo A. V. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusysis A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog gyvena su mama, o brolis J. V. gyvena nuo jų maždaug už 1 km. Su broliu sutaria gerai, tol kol jis nevartoja alkoholio, kai brolis būna neblaivus, nuolat konfliktuoja, pasidaro agresyvus. 2019 m. spalio 20 d. apie 10.00 val. jis nuėjo pas kaimyną ir su juo kartu išgėrė degtinės butelį. Grįžęs numigo ir apie 16.00 val. nusprendė išeiti į lauką parūkyti. Jam stovint ant laiptų, prie lauko durų ir rūkant, dviračiu atvažiavo brolis       J. V., kuris pradėjo vadinti jį necenzūriniais žodžiais. Jis suprato, kad brolis neblaivus, tai matėsi iš jo veido, akių, jis svirduliavo, jautėsi stiprus alkoholio kvapas. Kol J. V. jį vadino įvairiais žodžiais, jis stovėjo ir tylėjo, nes nenorėjo su broliu prasidėti. J. V. kažką kalbėjo apie tai, jog jis negražiai kalbėjo su jo dukra. Paskui staiga brolis kumščiu sudavė jam vieną kartą į veidą, pataikė į lūpas. Iš lūpos šiek tiek pradėjo bėgti kraujas. Šio smūgio metu J. V. stovėjo šalia jo ant prieangio laiptų. Tuomet brolis nulipo nuo laiptų ir sudavė jam antrą smūgį kumščiu į veidą, pataikė į karės pusės skruostikaulį. Smūgiuojant jo brolis stovėjo veidu į jį. Jis brolio visiškai nelietė, nes net nespėjo suprasti kas įvyko. Po antro smūgio jis nuėjo į namo vidų. Eidamas J. V. pasakė, kad iškvies policiją, ką ir padarė. Po šių jo žodžių brolis iš karto sėdo ant dviračio ir išvažiavo. Brolio suduoti smūgiai buvo labai netikėti, jis jautė fizinį skausmą, patyrė šoką. Civilinio ieškinio nereiškia          (b. l. 24–27).

Iš 2019 m. spalio 20 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokole užfiksuotos informacijos matyti, jog A. V. pranešė pareigūnams, kad 2019 m. spalio 20 d. apie 16.00 val. jo brolis J. V. jam tris kartus trenkė per veidą rankomis, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. Apklaustas liudytoju, A. V. paaiškino, kad 2019 m. spalio 20 d. apie 16.00 val. jo brolis   J. V. atėjęs pas jį į namus pradėjo su juo konfliktuoti dėl to, kad jis neva įžeidė jo dukrą. Jam išėjus į lauką parūkyti, J. V. trenkė jam tris kartus per veidą su rankomis ir prakirto lūpą, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. Protokole aprašyta apžiūrėta įvykio vieta, bei įvykio vietoje padarytos nuotraukos (b. l. 1–9).

Iš 2019 m. spalio 20 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus AVPK) pareigūno T. S. tarnybiniame pranešime užfiksuotos informacijos matyti, jog 2019 m. spalio 20 d. 15.59 val. iš Alytaus AVPK budėtojo buvo gautas nurodymas nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur namuose neblaivus brolis muša pranešėją, triukšmauja. Atvykus minėtu adresu, smurto artimoje aplinkoje faktas pasitvirtino, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Alkoholio kiekio matuokliu nukentėjusiajam A. V. buvo nustatytas 1,31 promilių neblaivumas, o įtariamajam J. V. – 2,21 promilių neblaivumas (b. l. 17).

2019 m. spalio 23 d. specialisto išvadoje Nr. G 944/2019(06), konstatuota, jog A. V. kraujosruva ir muštinė žaizdelė apatinėje lūpoje galėjo būti padaryta veikiant kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 32).

Iš 2019 m. spalio 29 d. akistatos protokole užfiksuotos informacijos matyti, jog nukentėjusysis A. V. ir įtariamasis J. V. liko prie savo parodymų. A. V. nurodė, kad jam brolis sudavė du smūgius į veidą. Vieną kartą pataikė į lūpas, kitą į skruostikaulį. J. V. nurodė, kad sudavė vieną smūgį A. V. kumščiu į veidą (b. l. 64–66).

Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. V. tyčia smurtaudamas prieš savo šeimos narį – brolį A. V., sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, tuo padarydamas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. 

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis J. V., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė baudžiamąjį procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis     J. V. sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos trukme (b. l. 111–119).

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis J. V. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimą J. V. padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis J. V. prieš tai teistas 2019 m. birželio 26 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė laisvės apribojimo bausmė 8 mėnesiams (bausmės pabaiga     2020 m. kovo 18 d). Bausmės neatlikęs (b. l. 101–104). Kaltinamasis nevedęs (b. l. 87–88), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 95–98). Nagrinėjamu atveju J. V. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio           1 dalies 9 punktas).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Įvertinęs nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo J. V. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus visiškai įgyvendinta J. V. paskyrus prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nes ši bausmės rūšis atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Be to, ir pats kaltinamasis sutiko su šia bausmės rūšimi (b. l. 111–119).

Kaltinamojo J. V. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 641 straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis J. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. spalio 20 d. 16.30 val. iki 2019 m. spalio 22 d. 10.25 val. (dvi dienas) (b. l. 38–39, 68–69). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitomas į J. V. paskirtą bausmę.

J. V. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė dar neatlikęs Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. birželio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės, todėl jam paskirtos bausmės turi būti subendrintos BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, pridedant dalį Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. birželio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos neatliktos bausmės. Kadangi pagal ankstesnįjį baudžiamąjį įsakymą likusi neatliktos bausmės dalis yra 2 mėnesiai (bausmė baigiasi 2020 m. kovo 18 d.), teismas kaltinamajam J. V. prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės prideda 1 mėnesio trukmės neatliktos bausmės dalį pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. birželio 26 d. baudžiamąjį įsakymą.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

J. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant J. V. visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, J. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant J. V. visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti J. V. į bausmės laiką jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 20 d. 16.30 val. iki 2019 m. spalio 22 d. 10.25 val. (dvi dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmes subendrinti, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridėti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. birželio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos bausmės dalį, ir paskirti J. V. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams (vienam) mėnesiui, įpareigojant J. V. visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsniu, paskirti J. V. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant    J. V. jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti J. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam J. V..

Teisėja                                           Vilma Dapkevičienė