Baudžiamoji byla Nr. 1-1860-817/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16129-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.6.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „K.“ pagalbiniu darbuotoju, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
O. M. 2019 m. balandžio 20 d., apie 03.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,03 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais O. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamojo O. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis O. M. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad jis šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), tvarko miškus, todėl porą mėnesių gyvens (duomenys neskelbtini). Teisės vairuoti transporto priemones neturi ir niekada jos neturėjo. Šiais metais pagal „M.“ lizingą išsimokėtinai nusipirko automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį įregistravo savo vardu. Nuo 2019-04-19 18.00 val. iki 2019-04-20 00.10 val., (duomenys neskelbtini), išgėrė 2 litrus alaus ir 250 gramų degtinės. Apie 03.10 val., vairuodamas automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini) jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu patikrino jo blaivumą ir nustatė virš dviejų promilių girtumą. Po keliolikos minučių alkoholio matuokliu jam antrą kartą patikrino jo blaivumą ir vėl nustatė virš dviejų promilių girtumą. Su alkoholio kiekio matuoklio parodymais visiškai sutiko. Dėl savo poelgio, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nuoširdžiai gailisi, daugiau taip nesielgs (b. l. 35).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. P. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK PR vyr. patrulio pareigose. 2019 m. balandžio 20 d., apie 03.07 val., patruliavo kartu su policijos vyr. patruliu R. M., kai iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) važiuoja pilkos spalvos automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Apie 03.10 val. (duomenys neskelbtini), pastebėjo minėtą automobilį, kurį sustabdė tikslu patikrinti. Automobilį vairavęs asmuo prisistatė O. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir pateikė asmens dokumentą. Vairuotojas O. M. paaiškino, kad jis prieš tai gėrė alkoholį, o vairuotojo pažymėjimo neturi. Patikrinus O. M. blaivumą alkotesteriu, jam, apie 03.15 val., buvo nustatytas 2,04 promilių girtumas, o apie 03.33 val. buvo pakartotinai patikrintas O. M. blaivumas ir jam nustatytas 2,03 promilių girtumas. Įvykio vietoje jie automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėjo ir salone ant galinės sėdynės bei po keleivio priekine sėdyne rado plastikinius butelius nuo alaus (b. l. 45).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 – osios kuopos 4 – ojo būrio vyriausiojo patrulio M. P. 2019 m. balandžio 20 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos tapačios įvykio aplinkybės, kurios užfiksuotos jo apklausos protokole (b. l. 9).
Iš Vilniaus apskrities VPK 2019 m. gegužės 10 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad O. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2019 m. balandžio 20 d., apie 03.10 val., Vilniuje, Stepono Batoro gatvėje, vairavo automobilį, neturėdamas teisės jį vairuoti (b. l. 10).
Iš Vilniaus apskrities VPK 2019 m. gegužės 10 d. administracinio nusižengimo nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad O. M. buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2019 m. balandžio 20 d., apie 03.10 val., Vilniuje, Stepono Batoro gatvėje, vairavo automobilį, neturėdamas teisės jį vairuoti (b. l. 11).
Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 6810 Nr. ARFM 0451 ir patikros sertifikato Nr. 0853705 duomenys patvirtina, kad O. M. 2019 m. balandžio 20 d., apie 03.15 val., buvo nustatytas 2,04 promilių girtumas, prietaisas tinkamas naudoti (b. l. 26, 27, 28).
Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 6810 Nr. ARFM 0451 ir patikros sertifikato Nr. 0853705 duomenys patvirtina, kad O. M. 2019 m. balandžio 20 d., apie 03.33 val., buvo nustatytas 2,03 promilių girtumas, prietaisas tinkamas naudoti (b. l. 26, 27, 28).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 – osios kuopos 2019 m. balandžio 20 d. neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad O. M. patikros alkotesteriu Dräger Alcotest 6810 Nr. ARFM 0451 (patikros sertifikato Nr. 0853705), pirmą kartą – 2019 m. balandžio 20 d., apie 03.15 val., buvo nustatytas 2,04 promilių girtumas, antrą kartą –2019 m. balandžio 20 d., apie 03.33 val., buvo nustatytas 2,03 promilių girtumas (b. l. 25).
2019 m. balandžio 20 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nustatyta, kad transporto priemonė Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežta į saugojimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 17).
VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – UAB „M“, valdytojas – O. M. (b. l. 20).
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „M“, buvo leista grąžinti jos savininkui arba jo įgaliotam asmeniui (b. l. 15).
Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio Volvo V70 ((duomenys neskelbtini)), kaina 2019 m. balandžio mėnesį su PVM buvo 2 810 Eur, be PVM buvo 2 322 Eur (b. l. 19).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad O. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. O. M. sutiko su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė paskirtos baudos sumą išdėstyti dalimis laikotarpiui iki 2 metų (b. l. 48-49, 50).
Dėl bausmės skyrimo
Skiriant bausmę O. M. atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstama veika padarytą žalą – tiesiogine tyčia padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui, važiuota Vilniaus mieste, nakties metu, apie 03.10 val., vairuotojui nustatytas 2,03 promilių neblaivumas – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, tuo labiau, kad jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, tiesiogine tyčia. Pažymėtina ir tai, kad pats kaltinamasis nurodė, kad jis išgėrė 2 litrus alaus ir 250 gramų degtinės. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo O. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiama ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį O. M. – jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini)), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „K“ pagalbiniu darbuotoju, neteistas (b. l. 36), baustas administracine tvarka (b. l. 37-38). Duomenų apie O. M. gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nepateikė.
Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant iš esmės artimą šios bausmės rūšies minimumui (BK 47 straipsnis). Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis – 75 MGL, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, vadovaujantis BK 641 straipsniu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamasis O. M., sutikdamas su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė baudos dydį išdėstyti dalimis laikotarpiui iki 2 metų, tačiau šio savo prašymo niekaip nemotyvavo, nepateikė ir jokių jo sunkią materialinę padėtį pagrindžiančių įrodymų. Įstatymų leidėjas yra numatęs, kad baudos mokėjimui teismas nuteistajam savo nuožiūra gali nustatyti ilgesnį nei standartinį dviejų mėnesių terminą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus bei aukščiau paminėtas įstatymo leidėjo įtvirtintas nuostatas, suteikiančias galimybę nuteistiesiems, kurių materialinė padėtis sunki, baudas mokėti dalimis ar per teismo nustatytus ilgesnius terminus, teismas laiko, kad yra tikslinga taikyti šio įstatymo nuostatas ir nustatyti ilgesnį O. M. paskirtos baudos mokėjimo terminą, nustatant paskirtos baudos mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui. Teismo vertinimu, O. M. prašomas nustatyti 2 metų laikotarpis, įvertinus baudos dydį (dydis nėra labai didelis) bei tai, kad kaltinamasis įrodymų, pagrindžiančių savo sunkią materialinę padėtį, nėra pateikęs, yra nepagrįstai ilgas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka O. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. balandžio 20 d. 03.15 val. iki 2019 m. balandžio 20 d. 15.53 val. (b. l. 41, 42), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).
Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė O. M. skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams. Bylos duomenimis, kaltinamasis O. M. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, t. y. jis nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tai, kad asmuo oficialiai nebuvo įgijęs tokios teisės, šia teise nusikalstamos veikos padarymo metu naudojosi neteisėtai (kaip ir nagrinėjamu atveju), neužkerta kelio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymui, nes uždraudimas naudotis specialia teise esant tokiai situacijai turi savarankišką teisinę reikšmę. Tokiais atvejais, nepaskyrus šios baudžiamojo poveikio priemonės, asmeniui nebūtų realiai taikomi jokie ribojimai ir jis galėtų tokią teisę bet kada įgyti ir ja naudotis. Tai akivaizdžiai prieštarautų tikslams, kurių siekiama šiuo konkrečiu atveju taikant baudžiamąją atsakomybę ir skiriant bausmę (Kauno apygardos teismo nuosprendis byloje 1A-762-579/2017). BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti. Būtent prevencinį šios priemonės poveikį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis 2012-03-20 Nr. 2K-122/2012).
Kaltinamasis O. M. , neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,03 promilės etilo alkoholio koncentracija. Vairuoti kaltinamasis nusprendė, nors prieš tai suvartojo nemažą kiekį alkoholio bei nekreipdamas dėmesio į tai, kad apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, lengvabūdiškumą, nerūpestingumą bei atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Šie O. M. veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 2811 straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trejų) metų terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos 2019 m. balandžio 20 d.
Dėl konfiskuotino turto ir jo vertės nustatymo
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė O. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto (automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą – 2 322 Eur.
Baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
O. M. konstatuotą nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis transporto priemone, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl jos ar jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nusikalstamos veikos padarymo metu savininkas buvo ne kaltinamasis, o UAB „M.“(b. l. 20). Pažymėtina, kad duomenų byloje, jog būtų nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai gali būti konfiskuojamas ne atitinkamą nusikalstamą veiką padariusio asmens, o kito asmens turtas, nagrinėjamu atveju nėra. Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš O. M. valstybės naudai pinigų sumą, atitinkančią jo vairuoto automobilio vertę. Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė O. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą be PVM – 2 322 Eur. Teismų praktikoje gausu atvejų, kai konfiskuotino turto vertė skaičiuojama be PVM (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-646-654/2018 ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-271-628/2018 ir kt.). Taigi, teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, remiasi byloje esančioje VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta automobilio verte be PVM (pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose automobilio vertė paprastai skaičiuojama be PVM mokesčio (kasacinė nutartis 2K-271-628/2018 ir kt.)) ir, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo O. M. nutaria išieškoti būtent tokio dydžio sumą, atitinkančią konfiskuotino turto (automobilio) vertę (skaičiuojant be PVM) veikos padarymo metu.
Kiti procesiniai klausimai
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios (b. l. 39).
Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
O. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 700 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. M. paskirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti O. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. balandžio 20 d. 03.15 val. iki 2019 m. balandžio 20 d. 15.53 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir O. M. paskirti galutinę 48 MGL (2 400 Eur) dydžio baudą.
Įpareigoti O. M. sumokėti paskirtą baudą per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
Išaiškinti O. M., kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Paskirti O. M. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 20 d.
Paskirti O. M. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir išieškoti į valstybės biudžetą iš O. M. konfiskuotino turto (automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 322 Eur (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt du eurus).
O. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Išaiškinti O. M., kad:
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė