Civilinė byla Nr. 2A-2739-565/2013

Teisminio proceso Nr.2-68-3-04797-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija: 36.1.; 116.8.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugpjūčio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BAB „Snoras“ ieškinį atsakovui A. B. dėl pagal sutartį likusių mokėjimų, delspinigių, procesinių palūkanų priteisimo,

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas priteisti iš atsakovo 3 270,35 Lt likusius mokėjimus pagal 2010-03-02 Pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį Nr.SL 100212P990005, 1 488,29 Lt delspinigius, 6 procentų metines palūkanas už priteistą likusių mokėjimų sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2010-03-02 sudarė su atsakovu Pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį Nr.SL 100212P990005 (toliau – taip pat ir sutartis), kuria ieškovas suteikė atsakovui kreditą su sąlyga, kad atsakovas laiku grąžins panaudoto kredito sumą, mokės palūkanas ir kitus sutartyje nustatytus mokesčius. Atsakovas taip pat įsipareigojo mokėti delspinigius už visas laiku nesumokėtas sumas. 2013-02-05 ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo 3 270,35 Lt mokėjimų pagal sutartį ir 1 488,29 Lt delspinigių.

Atsakovas skolą pripažino, nurodė, kad turi kitų kreditorių ir negalės iš karto grąžinti visos skolos.

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-16 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies:  priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 3 270,35 Lt skolą,  595,32 Lt delspinigius, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, likusią ieškinio dalį teismas atmetė. Teismas taip pat atmetė atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

Teismas nustatė, kad 2010-03-02 ieškovas su atsakovu sudarė Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SL100212P990005, kurios pagrindu ieškovas suteikė atsakovui 4 000 Lt dydžio kredito limitą 24 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kredito sumą sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, mokėti sutartyje nustatytas palūkanas, delspinigius bei kitus mokėjimus. Iš ieškovo  pateiktų Panaudoto kredito suvestinės pagal sutartį ir Grąžinto kredito suvestinės pagal sutartį matyti, kad atsakovas panaudojo 15 298,35 Lt kreditą, o grąžino 12 028 Lt kreditą, todėl liko skolingas ieškovui 3 270,35 Lt. Atsakovas įsiskolinimo fakto ir dydžio neginčijo. Atsižvelgdamas į tai, teismas priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 3 270,35 Lt skolą.

Sutarties 9.10. p. įtvirtinta, kad atsakovas, praleidęs mėnesio įmokos mokėjimo terminą, privalo mokėti 0,25 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Remdamasis šia nuostata, ieškovas prašo priteisti 1 488,29 Lt delspinigius. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra vartotojas (fizinis asmuo), sudarydamas sutartį su ieškovu buvo silpnesnioji sutarties šalis ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat atsižvelgdamas į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, sprendė, kad šalių sudarytoje sutartyje numatytas delspinigių dydis (0,25 proc. per dieną) yra neprotingai didelis, todėl mažintinas iki 0,1 proc. per dieną, atitinkamai, iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 595,32 Lt delspinigius.

Atsakovas teismui pateikė prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie savo turtinę padėtį (turimą nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas). Todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja įstatymo nustatytos aplinkybės, kurioms esant sprendimo vykdymas gali būti išdėstytas. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo teismas atmetė.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2013-04-16 sprendimo dalį, kuria priteisti delspinigiai ir atmestas prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 50 Lt delspinigius ir išdėstyti sprendimo vykdymą 10 kalendorinių mėnesių. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

Tarp šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, todėl byla turi viešojo intereso pobūdį. Nustačius, kad byloje yra viešasis interesas, tokių teismo išvadų, kaip kad klausimas iš esmės neišspręstas todėl, kad atsakovas teismui nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo turtinę padėtį, sprendime neturėjo atsirasti. Sprendimo vykdymo išdėstymas 10 kalendorinių mėnesių kaip tik atitiktų viešojo intereso principus.

Jokios praktinės naudos neduoda teismo konstatavimas, kad tarp šalių sudaryta vartojimo sutartis, tačiau priteisiami 36 proc. per metus dydžio delspinigiai, kai bankų mokamos palūkanos indėlininkams sudaro vos 2-3 proc. per metus. Šioje vietoje konstatuotinas aiškus CK 6.73 straipsnio ir CK 6.258 straipsnio 3 dalies netinkamas taikymas. Teismas, mažindamas priteistinų delspinigių dydį, yra laisvas, privalo nepažeisti tik bendrųjų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principą ir nepriteisti mažiau, negu ieškovas turėjo nuostolių, todėl, atsižvelgiant į auksčiau pateiktus argumentus, delspinigiai neturėtų būti didesni kaip 4-5 proc. per metus.

Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

Nors bendrąja prasme vartotojų teisių gynimas gali būti įvardijamas kaip viešasis interesas, teismų praktikoje nėra suformuotos bendros nuomonės, kad visose bylose, kuriose sprendžiami skolų priteisimo iš privačių asmenų klausimai, yra ginamas viešasis interesas. Dėl to, kad būtent teismas sprendžia, ar konkrečiu atveju yra viešasis interesas, savo jurisprudencijoje yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad ši sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas, bet ne a priori.

Sprendžiant iš faktinių bylos aplinkybių akivaizdu, kad skolos sumažinimas, kurio ir prašo atsakovas, yra būtent privataus asmens privatus interesas ir neturi nieko bendra su visuomenės dalies interesų pažeidimu ir gynimu.

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas nuo 2011 m. vasario mėnesio nustojo laikytis sudarytos sutarties ir dalinių įmokų nebemokėjo. 2011-07-07 atsakovas sumokėjo 1 000 Lt kredito grąžinimui, taip pat 2011-09-12 - dar 28 Lt. Po šių mokėjimų atsakovas daugiau jokių įmokų nebemokėjo. Nors ieškovas patirtų nuostolių neįrodinėjo, tačiau dėl laiku negrąžinto kredito nuostolių patyrė: nutraukus sutartį, atsakovui nebuvo skaičiuojamos palūkanos už naudojimąsi kreditu (apie 658,02 Lt per metus; kadangi sutartis buvo nutraukta 2011-06-11, nuostoliai iki kreipimosi į teismą dienos sudarė apie 1 096,70 Lt). Iš to seka, kad priteisti delspinigiai patirtų nuostolių nepadengia. Atsakovas prašo iš jo priteistą delspinigių sumą sumažinti iki 50 Lt, tačiau nepateikia jokių skaičiavimų, kodėl būtent tokia suma turėtų būti iš jo priteista. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad indėlininkams mokamos 2-3 proc. dydžio metinės palūkanos, tačiau šis dydis nėra niekaip susietas su netesybų dydžiu, skaičiuojamu dėl netinkamai vykdomos prievolės.

Sprendimo vykdymo išdėstymas yra nukrypimas nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, sprendimo vykdymą galima išdėstyti tik išimtiniais atvejais, t.y konstatavus, kad skolininko turtinė padėtis yra ypač bloga. Jokių įrodymų apie sunkią turtinę padėtį atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė. Būtent tokia aplinkybė ir buvo konstatuota teismo sprendime. CPK 12 str. nustato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Teismas savo iniciatyva neprivalo atstoti atsakovui advokato ir, atsakovui net neprašant, surinkti duomenis apie jo turtinę padėtį.

Pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus tuos atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė 2012-10-18 darbo sutarties nepatvirtintą kopiją, taip pat nepatvirtintą Registrų centro Panevėžio filialo pažymą apie nekilnojamąjį turtą. Ieškovo turimais VSDFV duomenimis atsakovo pajamos nuo 2013-01-01 yra padidėjusios, todėl vien tik pateikta darbo sutarties kopija neįrodo faktiškai gaunamų pajamų dydžio, o pažymos iš VSDFV byloje nėra. Be to, ieškovas prieštarauja su apeliaciniu skundu pateiktų pažymų prijungimui prie bylos, kadangi tokie dokumentai galėjo būti pateikti anksčiau.

Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, svarbu įvertinti ir ieškovo teisėtus lūkesčius atgauti paskolintas lėšas. Ieškovui yra iškelta bankroto byla, todėl ieškovas teisėtai tikisi atgauti paskolintas lėšas per trumpiausius terminus.

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis (CK 1.39 str. 1 d.). Vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, reikšmingas ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai.

Sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 str. 1 d.). Šalių sudarytos sutarties sąlygų 9.10. p. nustatyta, kad atsakovas, praleidęs sutartyje nustatytus mokėjimo terminus, moka ieškovui 0,25 proc. delspinigius nuo visų laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną pradelstą dieną. Jei netesybos neprotingai didelės, taip pat jei skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti (CK 6.258 str. 3 d.). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, tame tarpe nustatytą ir vartojimo sutarčių sąlygomis, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismo praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir negali būti vertinama, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinų netesybų dydžio, atsižvelgė į šiam klausimui spręsti reikšmingus kriterijus, tame tarpe ir tą aplinkybę, kad atsakovas yra vartotojas, ir pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 595,32 Lt delspinigius. Priteistų delspinigių suma nelaikytina labai didele, sudaro tik 1/5 neįvykdytos prievolės dalį. Atsakovas prievolės nevykdo ilgą laiką (daugiau kaip du metus) – nuo 2011 m. vasario mėnesio atsakovas pradėjo pažeisti dalinių įmokų mokėjimo terminus, o nuo 2011-09-12 įmokų nebemoka. Taip pat pažymėtina, kad delspinigius buvo prašoma priteisti tik už laikotarpį nuo 2012-08-03 iki 2013-05-02 (26 b.l.), nors ieškovas turėjo teisę prašyti priteisti delspinigius ir už ilgesnį terminą, t.y. ir po kreipimosi į teismą dienos (CK 1.130 str. 1 d., 3 d.). Todėl nėra pagrindo mažinti netesybų iki atsakovo nurodyto dydžio.

Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 str. 1 d.). Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent – užtikrinti socialinį teisingumą. Todėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas gali būti taikomas tada, kai jų taikymo reikalauja tam tikros socialiai reikšmingos aplinkybės, kurių pavyzdinį sąrašą pateikia CPK 238 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-925/2002 ir kt.). Ta aplinkybė, kad su atsakovu buvo sudaryta vartojimo sutartis, nėra socialiai reikšminga aplinkybė, sudaranti pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

Teismas, priimdamas nutartį atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti ieškovo interesai. Iš atsakovo pateiktos darbo sutarties Nr.281 (58-59 b.l.) matyti, kad atsakovo darbo užmokestis yra 1 110 Lt per mėnesį, atsakovui taip pat yra mokami dienpinigiai už darbą komandiruotėse, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovo turtinė padėtis yra ypač bloga. Iš ieškovo pateiktos pažymos (9 b.l.) matyti, kad atsakovas neturi nepilnamečių vaikų. Kaip jau nurodyta, atsakovas įmokų pagal sutartį nemoka nuo 2011-09-12, 3 270,35 Lt skola iš atsakovo buvo priteista 2013-04-16 sprendimu, atsakovas šios sprendimo dalies neginčijo, tačiau nėra sumokėjęs jokių įmokų, net ir atitinkančių jo prašomų mustatyti mėnesinių įmokų dydį. Todėl, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, bus sumenkintas pats sprendimas, taip pat bus pažeisti ieškovo interesai. Ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, bankroto proceso tikslas yra kuo operatyviau surinkti bankrutuojančios įmonės lėšas ir atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų,  apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                       Rūta Burdulienė