Civilinė byla Nr. 2-381-755/2014

Teisminio proceso Nr. 2-37-3-02018-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija: 30; 30.9.1, 116.1;45.1, 45.6,52.1,52.3,99.1.5

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 3 d.

Panevėžys,

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka,

sekretoriaujant R. M.,

dalyvaujant ieškovams E. V., J. M.,R. K.,Rimantui J. B.,

ieškovų Rimanto J. B., J. M., R. S., V. R., P. S. Š., A. Č., A. D., R. D., R. D., A. G., V. G., P. G., V. G., L. I., V. K., G. K., A. K., A. K., R. K., S. M., A. M., B. M., J. P., M. P.,  I. L., Z. Š., D. S., V. S., M. Š.,  Z. Š., R. T., A. U., V. V., J. Ž. atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei pagal atstovavimo sutartį bei šių ieškovų atstovui R. K.,

atsakovams J. R. ir J. V.,

atsakovų O. V. ir J. V. atstovui advokatui Jonui Stankevičiui,

trečiajam asmeniui A. K.,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovui D. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų Rimanto J. B., J. M., R. S., V. R., P. S. Š., A. Č., A. D., R. D., R. D., A. G., V. G., P. G., V. G., L. I., V. K., G. K., A. K., A. K., R. K., S. M., A. M., B. M., J. P., M. P.,  I. L., Z. Š., D. S., V. S., M. Š.,  Z. Š., R. T., A. U., V. V., J. Ž., R. L., J. D., A. J., V. R., E. V. ieškinius atsakovams J. V., O. V. ir J. R. dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo niekine, įpareigojimo atsakovų įteisinti naujai pastatytus garažų boksus ir juos perduoti ieškovų asmeninėn nuosavybėn, nuosavybės teisės pripažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ieškovų pusėje, Rokiškio rajono 3-iojo notarų biuro notarė V. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, V. L., E. K., S. N., A. K., D. T., D. S., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija,

n u s t a t ė :

ieškovai Rimantas J. B., J. M., R. S., V. R., P. S. Š., A. Č. A. D., R. D., R. D., A. G., V. G., P. G., V. G., L. I., V. K., G. K., A. K., A. K., R. K., S. M., A. M., B. M., J. P., M. P.,  I. L., Z. Š., D. S., V. S., M. Š.,  Z. Š., R. T., A. U., V. V., J. Ž. per atstovę pateikė patikslintą ieškinį                   ( t.6, b.l.150-158) prašydami pripažinti 2005 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. IVVR-3083, niekine, taikyti dvišalę restituciją natūra, įpareigoti atsakovus O. V. ir J. V. per teismo nustatytą terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo užbaigti statybą, kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kad gauti naujų statinių - garažų unik.Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini) statybos užbaigimo aktus ir įregistruoti naujai pastatytus statinius Nekilnojamojo turto registre. Jeigu reikalavimas pripažinti 2005 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį niekine būtų atmestas,  prašė įpareigoti aukščiau išvardytus veiksmus įpareigoti atlikti J. R.. Taip pat prašė pripažinti nuosavybės teises į nurodyto ploto naudojamus garažus, unik.Nr.(duomenys neskelbtini) ( buvęs unik.Nr.(duomenys neskelbtini)) ir unik.Nr.(duomenys neskelbtini) ( buvęs Nr.(duomenys neskelbtini)), atitinkamą procentą( nurodomas naudojamo garažo indeksas) . Ieškovė  R. L. , J. D., A. J., V. R., E. V. prašė pripažinti jiems nuosavybės teisę atitinkamai į 379/10000, 385/10000 ,382/10000 ,380/10000 ir 375/10000 dalis pastato garažo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo proceso metu atsakovai ir ieškovai A. J., V. R., J. D., R. L. ir E. V. teismui pateikė ir prašė patvirtinti taikos sutartį( t.7,  b.l.4).

Ieškovai, kuriuos atstovauja adv.I Maskoliūnaitė, ieškinyje nurodė ir dalyvavę teismo posėdyje paaiškino , kad laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2002 m. atsakovas J. V., žadėdamas pastatyti garažus (duomenys neskelbtini), ieškojo žmonių, norinčių statytis garažus ir rinko iš jų lėšas. Atsirado apie 37 žmonės, norintys įsigyti garažus, iš kurių J. V. surinko apie 200000 Lt. J. V. apie 2003 metus sandėlį ir taros sandėlį, esančius (duomenys neskelbtini), rekonstravo, įrengdamas garažo boksus. Garažų boksai nebuvo įteisinti. 2005 m. birželio 7 d. tarp atsakovų O. V., J. V. ir J. R. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria J. R. įsigijo iš O. V. ir J. V. sandėlį ir taros sandėlį, esančius (duomenys neskelbtini). Ši sutartis buvo patvirtinta Rokiškio rajono 3-ojo notarų biuro notarės V. V. . Ieškovų teigimu 2005 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis yra niekinė. Šios sutarties sudarymo metu taros sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), buvo areštuotas: apie šio nekilnojamojo daiktą areštą Turto arešto aktų registrui buvo pranešta 2005 m. balandžio 20 d., tačiau atsakovai, sudarydami sutartį, melagingai nurodė, kad turtas nėra areštuotas, draudimo turtui perleisti nėra. Sutartį tvirtinusi notarė taip pat nepatikrino ar perleidžiamam nekilnojamajam turtui nėra uždėtas areštas. Kadangi buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, nustatančios draudimą perleisti areštuotą turtą, 2005-06-07 pirkimo-pardavimo sutartis yra niekinė. Ieškovai taip pat pažymėjo, kad 2005 m. J. V. ir O. V. nebegalėjo perleisti nuosavybės teisės į sandėlį ir į taros sandėlį, kadangi tokie objektai fiziškai nebeegzistavo, o sandoris, neturintis dalyko, yra savaime negaliojantis (niekinis). J. V. ir O. V. 2005-06-07 sutartimi statinius J. R. perleido už 1500 Lt, tačiau toje pačioje sutartyje nurodyta, kad parduodamų pastatų vertė yra 68900 Lt. Pastatų pirkėjas J. R. yra atsakovės O. V. brolis, visi atsakovai gyvena kartu, po sutarties sudarymo J. V. elgėsi kaip statinių savininkas, o J. R. daugiau kaip penkerius metus visiškai nesinaudojo įsigytu turtu, todėl ieškovai nurodė, kad jei teismas manys, jog 2005-06-07 sutartimi nebuvo pažeistos imperatyvios teisės normos, tuomet ši sutartis vertintina kaip tariamas sandoris nesiekiant sukurti teisinių pasekmių. Tiek sandorio prieštaraujančio imperatyvioms teisės normoms, tiek apsimestinio sandorio negaliojimo teisiniai padariniai yra vienodi: turi būti taikoma restitucija. Restitucijos taikymui nėra jokių kliūčių, kadangi J. R. negali būti laikomas sąžiningu įgijėju, nes turtas įgytas už 50 kartų mažesnę nei rinkos vertė, be to J. R. yra atsakovės O. V. brolis. Ieškovai nurodė, kad atsakovai J. V. ir O. V. įpareigotini prisiimtus įsipareigojimus vykdyti natūra, t. y. įteisinti( įregistruoti)  faktiškai pastatytus garažus.

Ieškovai R. L., A. J., V. R., J. D. patikslinę ieškinius ir E. V. ieškiniu( t.6, b.l.42-44,64,94)  prašė pripažinti jiems nuosavybės teises, nes jie sumokėjo J. V. už garažus po 4000-4500 Lt, garažai buvo pastatyti, jiems faktiškai buvo perduoti ir iki šiol jais naudojasi  be jokių trukdžių iš atsakovų pusės. Kadangiu J. V. ir statytojas J. R. neįteisino ir ieškovams neperdavė nuosavybės dokumentų į patalpas pastate-garaže, bet daiktai buvo naujai pagaminti, tad jie turi turėti į juos nuosavybės teises ( CK 4.47 str.).

Atsakovai J. V., O. V. ir J. R. atsiliepimais į ieškinį, J. V. ir J. R. teismo posėdyje ir jų atstovas prašė ieškinį tenkinti atsiliepimo sąlygomis ir nurodė, kad su ieškinių reikalavimais sutinka iš dalies- reikia ieškovams pripažinti nuosavybės teises į prašomus garažus. Atsakovai nurodė, kad sudarant 2005-06-07 pirkimo-pardavimo sutartį, parduodamas turtas nebuvo areštuotas. Atsakovai pažymėjo, kad šiuo metu sandėliai, buvę Perkūno g. 4, Rokiškio mieste, VĮ “Registrų centras” duomenų registre išregistruoti kaip nugriauti. Atsakovai į naujai suformuotus statinius-garažus nuosavybės teisės neturi, šiuose statiniuose patalpas – garažų boksus valdo ir naudoja ieškovai, bendraieškiai ir tretieji asmenys. Atsakovai nurodė, kad šiuo metu naujai pastatyti garažai kaip daiktas jau įregistruoti ir į juos kaip nebaigtą statybą gali būti įregistruotos ieškovų daiktinės teisės. Ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovus registruoti garažus kaip baigtą statybą negali, nes tai nepriklauso nuo jų valios. Statybos baigtis turi atitikti teisės aktų reikalavimus, o jiems nežinoma ar taip yra.

Notarė V. V. prašė atmesti ieškinį, nes sandorio sudarymo 2005-06-07 metu centrinėje hipotekos įstaigoje, areštų registre juridinis faktas-areštas neįregistruotas, jis įsigaliojo po sandorio registracijos nuo 2005-06-30( t.1, b.l.65).

Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu nurodė, kad neprieštarauja R. L., A. J., V. R., J. D. ieškiniuose išdėstytiems reikalavimams dėl nuosavybės teisių pripažinimo. Tretysis asmuo pažymėjo, kad 2001-06-12 valstybinės žemės nuomos sutartimi atsakovui J. V. 99 metams buvo išnuomotas 0,4193 ha ploto valstybinės žemės sklypas, esantis Rokiškio mieste, Perkūno g. 4. Išnuomoto sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – pramonės-ūkinės statybos žemė, ūkinės veiklos pobūdis – pramonės, sandėliavimo objektų statyba ir eksploatavimas. 2005-06-07 pirkimo-pardavimo sutartyje, kuria J. R. iš J. V. ir O. V. įsigijo sandėlį ir taros sandėlį, nurodyta, kad pardavėjas perleidžia nuomos teisę į 0,4193 ha kitos paskirties žemės sklypą. Rokiškio rajono savivaldybės tarybai patvirtinus išnuomoto valstybinės žemės sklypo detalųjį planą, patikslinus kadastro duomenis, 2011-09-22 Rokiškio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu patvirtintas 0,4191 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiuo įsakymu nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, naudojimo pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos, specialiosios sąlygos ir servitutai. Dėl ieškovų R.J. B. ir kitų atstovaujamų adv.I.Maskoliūnaitės dėl pirkimo-pardavimo pripažinimo niekine neprieštarauja. Reikalavimą įpareigoti atsakovus baigti statybą, gauti statybos užbaigimo aktą laiko nekorektišku,nes šių veiksmų atlikimas priklauso ne tik nuo atsakovų veiksmų. Pripažinti nuosavybės teises į atskiras statinių dalis nebuvo pagrindo, kol jie nebuvo įregistruoti kaip daiktas .

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu nurodė, jog dėl statybos užbaigimo gali kreiptis tik J. R., nes jo vardu išduotas statybos leidimas. Pripažinus niekine 2005-06-07 pirkimo-pardavimo sutartį pagrindo taikyti restituciją natūra nėra, nes sutarties objekto faktiškai nėra. Reikalavimai pripažinti nuosavybės teises į garažus nepagrįsti, nes NTR garažų nurodytais numeriais nėra ( t.6,b.l.161-166).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, išnagrinėjęs bylos įrodymus nustatė, kad 2000-04-04 Pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Rokiškio konservai“ pardavė J. V. sandėlį 5F1p, turintį 689,83 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taros sandėlį 6F1p, turintį 298,00 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) už 30000 Lt (T.1, b.l.75). 2001-06-12 Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N73/01/0107 J. V. 99 metams išnuomotas 0,4193 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio tikslinė paskirtis – kitos paskirties (pramoninės-ūkinės statybos) žemė, ūkinės veiklos pobūdis – pramonės, sandėliavimo objektų statyba ir eksploatavimas (T.1, b.l.14-15). Iš 2000-06-01 sutarties tarp J. V. ir J. R. matyti, jog antrasis įsipareigojo atlikti dviejų sandėlių remontą, parengti dokumentaciją, o pirmasis pateikti projektinės dokumentacijos parengimui reikiamus dokumentus.Iš 2003-09-22 rašto matyti, jog už darbus J. V. ir J. R. pagal paskaičiuotą sąmatą pilnai atsiskaitę ( t.1 b.l.96-97). 2005-06-07 Pirkimo-pardavimo sutartimi J. V. ir O. V. pardavė J. R. sandėlį 5F1p, , taros sandėlį 6F1p, esančius (duomenys neskelbtini) už 1 500 Lt (T.1, b.l. 16-17). 2005-06-07 sudarytas Pastatų perdavimo-priėmimo aktas (T.1, b.l. 68). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010-10-06 išrašu nustatyta, kad  į pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės 2005-06-07 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įregistruotos J. R., o nuo 2005-06-30 Panevėžio apygardos teismo nutartimi apribota disponavimo teisė į statinį unik.Nr.(duomenys neskelbtini) (T.1, b.l.18-21). Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius 2010-10-25 Įsakymu Nr. AV-622  Dėl leidimo rengti detalųjį planą sklypo nuomininko J. R. prašymu pavedė rengti detalųjį planą 0,4193 ha kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), keičiant naudojimo būdą iš pramoninės ir sandėliavimo objektų teritorijos į inžinerinės infrastruktūros teritorijos (naudojimo pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos) (T.1, b.l. 98). 2010-10-27 parengta Paraiška sąlygoms detaliojo planavimo dokumentui rengti, kurio pareiškėjas J. R., Rokiškio rajono savivaldybė dėl 0,4193 ha kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), keičiant naudojimo būdą iš pramoninės ir sandėliavimo objektų teritorijos į inžinerinės infrastruktūros teritorijos (naudojimo pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos (T.1, b.l.99). J. R. 2010-11-25 pateikė Prašymą planavimo sąlygų sąvadui detaliojo planavimo dokumentui rengti dėl 0,4193 ha kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo pakeitimo iš pramoninės ir sandėliavimo objektų teritorijos į inžinerinės infrastruktūros teritorijos naudojimo pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos (T.1, b.l. 100). 2010-10-30 Sutartimi J. R. užsakymu R. B. įsipareigojo paruošti projektinę dokumentaciją dėl garažų, esančių (duomenys neskelbtini), korpusų suprojektavimo (T.1, b.l. 113). UAB Geodema užsakovo J. R. užsakymu 2011 m. atliko Inžinerinę topografinę nuotrauką adresu (duomenys neskelbtini), suderinant su reikiamomis institucijomis ir tarnybomis (T.2, b.l.4,5). VĮ Registrų centras Panevėžio filialas užsakovo J. R. prašymu 2011-04-12 atliko Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Matavimų metu nustatyta, kad pastate garaže, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra 26 garažai, o pastate garaže, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra 22 garažai (T.2, b.l.73-89, T.5, b.l. 5-22). Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyrius 2011-08-31 įsakymu Nr. 25VĮ Dėl kitos paskirties žemės sklypo Rokiškio rajone žemės naudojimo pobūdžio pakeitimo ir vertės nustatymo tenkino J. R. 2011-08-31 prašymą, leido pakeisti 0,4193 ha kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdą iš pramoninės ir sandėliavimo objektų teritorijos į inžinerinės infrastruktūros teritorijos naudojimo pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos, nustatė neindeksuotą žemės sklypo vertę (T.3,b.l.137). Rokiškio rajono savivaldybės taryba 2011-08-19 sprendimu Nr.TS-12.167 Dėl detaliųjų planų patvirtinimo patvirtino (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kitos paskirties žemės sklypo naudojimo būdui – pobūdžiui pakeisti. Planavimo organizatorius – J. R. (T.3, b.l.140). Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjas 2011-09-22 įsakymu Nr. 25VĮ-(14.25.2)-769 tenkino J. R. prašymą ir patikslino žemės sklypo, esančio Perkūno g.2A, Rokiškio m. plotą – 0,4191 ha (T.4, b.l.36), o 2011-10-12 sudarytas Susitarimas Nr.N73/01-0107 „ Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties dalinio pakeitimo, kuriuo buvo pakeista 2001-06-12 sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės nuomininką J. V. pakeičiant J. R., patikslinant žemės plotą – 0,4191 ha (T.4, b.l. 34). 2012 m. UAB „Geodema“ užsakovo J. R. užsakymu (duomenys neskelbtini) atliko Pastato geodezinę kontrolinę nuotrauką, kurią 2012-05-02 suderino Rokiškio rajono savivaldybės administracijos architektūros skyrius (T.5, b.l.1,2-23). R. B. 2011 m. spalio mėnesį užsakovo J. R. užsakymu paruošė (duomenys neskelbtini) esančių dviejų garažų paskirties pastatų statybos, dviejų sandėliavimo paskirties pastatų griovimo ir naujos statybos Statybos projektą .Rokiškio rajono savivaldybės administracija 2011-11-25 J. R. išdavė leidimą Nr. LNS-56-111125-00062 statyti naują statinį, kuriuo leidžiama statyti naujus statinius garažą Nr. 1 ir garažą Nr.2, pagrindinė naudojimo paskirtis – garažų paskirties pastatai, statinio kategorija – neypatingas statinys, griauti statinius sandėlį 1F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei taros sandėlį  Nr. (duomenys neskelbtini), taros sandėlį 2F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t.5, b.l.24). Iš NTR duomenų banko 2014-05-09 išrašo ir kadastrinių matavimų bylos ( t.5, b.l.9-11) matyti, jog sandėlys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei taros sandėlys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jau nugriauti ir duomenys apie juos iš registrų pašalinti, o sklype yra nebaigti statyti ( baigtumas 95 proc.) pastatai-garažai, kurių unik . Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini) ( t.7, b.l .2-3). Garažų savininkų bendrija neįsteigta.

Dėl daiktinių teisių

Iš šalių paaiškinimų, pateiktų dokumentų daroma išvadą,jog dalis ieškovų garažus įsigijo prieš tai susitarę su J. V., jog jie sumokės sutartą sumą, o pastarasis pastatys juos iki sutarto įrengtumo. J. V. paaiškino,jog apie tokį savo ketinimą jis paskelbė vietinėje spaudoje, registravo pageidaujančius statytis garažus , tuo tikslu rinko lėšas , organizavo darbus, dėl jų atlikimo susitarė su  J. R., kuris ir atliko statybos darbus, už tai su J. R. jis pilnai atsiskaitė. Susitarimas sumokėjusiems pastatyti garažus buvo įvykdytas, ieškovams garažai buvo pastatyti ir perduoti naudojimuisi.

Teismo nuomone, toks susitarimas atitinka  statybos rangos teisinius santykius, konkrečiai CK 6.681 str. 1 d. numatančią, jog statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

Dalyvaujantys byloje asmenys skirtingai aiškina iki kokio lygio turėjo būti atlikti statybos darbai - kai kurie ieškovai teigia ,jog J. V. turėjo atlikti statybos darbus, užbaigti statybą ir statinius teisiškai įregistruoti, pasak kitų ,  atlikus darbus jie turėjo gauti dokumentą, kurio pagrindu užregistruotų garažus savo nuosavybėn. J. V. ir J. R. aiškina, jog buvo susitarta tik dėl darbų atlikimo, o po to turėjo būti kuriama garažų bendrija, kuri turėjo sutvarkyti nuosavybės klausimus.

Spręsdamas dėl šio teiginio įrodytumo, teismas atsižvelgia,jog reikšmingi faktai byloje nustatomi, vadovaujantis CPK 176–185 str. įtvirtintomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.1 d.). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 str.)  (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Pažymėtina, kad apie konkrečių aplinkybių (faktų) buvimą (nebuvimą) teismas sprendžia remdamasis ne atskirais įrodymais, o jų visetu.

Pagal CK 6.684 str. rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai. Sutartyje privalo būti nurodyta su ja susijusių dokumentų sudėtis (normatyviniai statybos dokumentai). Sutartyje taip pat privalo būti nurodyta, kuri šalis ir per kokius terminus turi pateikti tam tikrus normatyvinius statybos dokumentus.

Rašytinė sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo. Šalys skirtingai aiškina susitarimo turinį, todėl teismas, siekdamas nustatyti tikrąjį šalių susitarimo turinį, atsižvelgia į CK 6.193-195 str. reikalavimus, jog aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas,

Teismas sprendžia, jog byloje nepateikta leistinų įrodymų, kurie leistų spręsti ,jog atsakovai ar tik J. V. turi sutartinę pareigą įregistruoti ieškovams daiktines teises į pastatytus garažus ar buvo įsipareigoję įregistruoti statybos užbaigimą. Šalių paaiškinimais nustatyta, jog garažai pastatyti iki 2003 metų. Tuo laikotarpiu buvo įprasta praktika, jog būdavo steigiami garažų savininkų bendrijos, kurios statydavo garažus ir po to tvarkydavo garažų boksų nuosavybės klausimus. Iš pateiktų dokumentų, pvz. sutartyje tarp Š. ir L. matyti, jog jiems tarpusavyje atsiskaitant už parduodamą garažą, J. V. tarpininkavo kaip garažų bendrijos pirmininkas, nors kaip minėta tokios nebuvo įsteigta ( t.4, b.l.150), kitu atveju J. V. garažo kooperatyvo nariams įsipareigojo J. R. žemėje suprojektuoti garažus (t.1,b.l.151). Galioję Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pavyzdiniai įstatai skelbė, jog garažų statybos ir eksploatavimo bendrija yra fizinių asmenų susivienijimas, siekiantis aprūpinti jos narius individualiais garažais ir šiuos garažus eksploatuoti, o bendrijos narys turi teisęišmokėjęs pajų, įgyti nuosavybės teisę į jam priklausantį boksą (stovėjimo vietą) garaže, o į bendrojo naudojimo patalpas, konstrukcijas ir inžinerinę įrangą garaže – bendrosios dalinės nuosavybės teisę (14.6.). Tas atitiko ir galiojusio įstatymo „Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų“ 1 str. sąlygai, jog baigto statyti ir priimto eksploatuoti garažo statybos kooperatyvo narys įgyja nuosavybės teisę į jam paskirtą boksą. Tad, labiausia tikėtina, jog šalys tarėsi ir suvokė, kad pastačius( statant) garažus, bus įkurta garažų bendrija ir, šiai išdavus dokumentą apie pilnai sumokėtą pajų, garažo statytojo  daiktinės teisės į garažą galės būti įregistruotos.

Iš bylos duomenų matyti, jog garažų savininkų bendrija iki šiol neįkurta , tad nurodytu reglamentavimu daiktinių teisių įregistravimui pasinaudoti negalima.Vienok, tai nėra kliūtimi daiktinėms teisėms į nebaigtą statyti statinį įregistruoti. CK 4.47 str. 4 p. numato, jog nuosavybės teisė gali būti įgijama pagaminant naują daiktą. Teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra būtent minėtas pagrindas nuosavybės teisei atsirasti. Daiktas ( garažai) yra sukurtas, atlikti  kadastriniai matavimai, jis įregistruotas, juo faktiškai naudojamasi, imperatyvių įstatymų pažeidimų nenustatyta. Kadangi statinių statybos pabaiga teisės aktų nustatyta tvarka nėra konstatuota, bet pats daiktas registre jau įregistruotas, daiktinės teisės nustatomos į nebaigtą statyti statinį ( Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 5 str.2 p., Nekilnojamojo turto registro įstatymo ( toliau tekste NTRĮ) 13 str.).

Ieškovai siekia tapti bendros dalinės nuosavybės bendraturčiais. Sutinkamai su NTRĮ 20 str., kai registruojama bendroji dalinė nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, nekilnojamojo turto registre nurodomi visi bendraturčiai ir jų nuosavybės teisės dalys. Dokumente, kurio pagrindu nekilnojamojo turto registre registruojama bendrosios dalinės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, turi būti nurodyta, kokios to daikto dalys priklauso kiekvienam iš bendraturčių.

Kadangi nurodytas reglamentavimas nenumato teisinės galimybės įregistruoti nuosavybės teisių į atskirą patalpą ( garažo boksą), nuosavybės teisės pripažįstamos  į turto dalis , garažų  bokso duomenis nurodant tik kaip papildomą informaciją.

Dalis ieškovų garažus įsigijo pagal pirkimo-pardavimo sutartis, o J. V. kaip faktinis garažų savininkų bnendrijos vadovas padarė atitinkamas žymas jų tvarkytuose  dokumentuose  apie pasikeitusius savininkus. Teismo posėdyje J. M. nurodė pirkęs garažą iš E. K., P.S. Š. iš L., A. D. iš K.,V. K. iš Š., A. G. ir B. S. iš pirminio statytojo, G. K. iš L., A. K. iš Š., D. S. iš K.,St.M. iš U. Tokių jų paaiškinimų neneigia J. V., kai kuriuos pirkimus įrodo dokumentų apie apmokėjimą kopijos( t.4, b.l. 134-141).Šie išvardyti dabartiniai garažų valdytojai garažų boksus įgijo pagal pirkimo pardavimo sutartis, todėl jų nuosavybės teisių įgijimo  skirtinga nei statybos atveju.

             Pagal CK 4.47 str. nuosavybės teisė įgijama pagal sandorius.Sutinkamai su  CK 4.2 str. nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai.

             Taigi, pagal prigimtį garažo boksas yra nekilnojamasis daiktas. Jo perleidimo pirkimo pardavimo sutartis turi būti notarinės formos. Sykiu pagal NTRĮ 9 str.1 d. 4 p. nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai (patalpos), jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Kadangi garažai  jų pardavimo laikui kaip nekilnojamasis turtas nebuvo suformuoti ir daiktinės teisės į juos neįregistruotos, jų pardavimo sandoris notarine forma buvo negalimas, nes notaras  iš nekilnojamojo turto registro duomenų banko nebūtų gavęs būtinų duomenų (  Notariato įstatymo 46 str.). Šiuo atveju buvo parduotas turtas, kuris nebuvo suformuotas kaip nekilnojamasis turtas, tad teismo vertinimu sandoriai neprivalėjo turėjo būti sudaryti notarine forma ( CK 6.393 str.). Kai kurie sudarytų sandorių kiekvienas atskirai neviršija 5000 Lt, tad rašytinės formos laikymasis neprivalomas, o jeigu šios formos ir nesilaikyta ši aplinkybė nedaro sandorio negaliojančiu ( CK 1.93 str.1 d.).

              Netgi ir sprendžiant, jog pirkimo-pardavimo sandoriai turėjo būti sudaryti notarine forma, teismo vertinimu, nėra kliūtimi spręsti dėl sandorių galiojimo ir nuosavybės teisės atsiradimo. Šiuo atveju pirkimo pardavimo sandoriai notarine forma nebuvo įforminti, bet dėl jų realumo ir įvykdymo sąlygų tarp pirkėjų ir pardavėjų ginčų, turto valdymo prieštaravimų ar pan. nėra. 

Daiktinės nuosavybės teisės atsiradimas po to kai garažai kaip  daiktai jau jau įregistruoti nekilnojamojo turto registre, sąlygotų notarinės formos sutarties sudarymo ir pateikimo registro įstaigai būtinumą , bet įvertinant, jog daiktinės teisės pardavėjų teisės iki šiol neįregistruotos, notarine tvarka sandorio sudarymas būtų negalimas.Vienok, sandoriai buvo įvykdyti iki nekilnojamojo daikto įregistravimo, kai pardavėjai negalėjo ir negali įforminti jų sandorio reikalaujama notarine forma, tad dabar objektyviai atsisako sandorį vykdyti( sudaryti notarinės formos sutartį) , todėl yra įstatyminis pagrindas teismo tvarka reikalauti tokio sandorio patvirtinimo ( CPK 6.309, 6.393 str.4 d.).Nesant ginčo dėl sandorių fakto ir turinio, sandorį patvirtinant nėra įstatyminių kliūčių nuosavybės teisei atsirasti.

              Teismas atsižvelgia, jog sandorio notarine forma sudarymas reikštų ir papildomas išlaidas. Atsižvelgiant aukščiau pasakytą, teismas sprendžia, jog nuosavybės teisių įgijimas gali būti konstatuotas ir teismo sprendimu  patvirtinus sandorį ( CK 4.47 str. 1 p., NTRĮ 15 str.11 p., CK 1. 5 str.).

Dėl pirkimo-pardavimo sutarties negaliojimo

2005 m. birželio 7 d. tarp atsakovų O. V., J. V. ir J. R. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria J. R. įsigijo iš O. V. ir J. V. sandėlį ir taros sandėlį, esančius (duomenys neskelbtini). Ši sutartis buvo patvirtinta Rokiškio rajono 3-ojo notarų biuro notarės V. V. . Ieškovai teigimu 2005 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis yra niekinė, nes sutarties sudarymo metu taros sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), buvo areštuotas: apie šio nekilnojamojo daiktą areštą Turto arešto aktų registrui buvo pranešta 2005 m. balandžio 20 d., tačiau atsakovai, sudarydami sutartį, melagingai nurodė, kad turtas nėra areštuotas, turto perleisti draudimo nėra. Sutartį tvirtinusi notarė taip pat nepatikrino ar perleidžiamam nekilnojamajam turtui nėra uždėtas areštas. Kadangi buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, nustatančios draudimą perleisti areštuotą turtą, 2005-06-07 pirkimo-pardavimo sutarties dalis dėl taros sandėlio pardavimo yra niekinė.

Ieškinys šioje dalyje atmetamas.

Sutinkamai su CPK 5 str.1 d.kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str.). Šis konstitucinis principas įtvirtintas CPK 4 ir 5 str. CPK 5 str. nustato, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą tik pagal suinteresuoto asmens pareiškimą. Įstatymais detalizuoja, kokie asmenys laikytini suinteresuotais : tai asmuo (arba jo atstovas), besikreipiantis, kad būtų apginta jo subjektyvinė teisė ar įstatymo saugomas interesas ( CPK 4 str.). Ieškovas, kreipdamasis į teismą, turi įrodyti, kad jis turi subjektyvinę teisę ( CPK 4 str.), kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas ir nurodyti materialųjį reikalavimą: kaip prašo apginti pažeistą ar ginčijamą teisę ar saugomą įstatymo interesą (CK 6 str.).              Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia tik galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektyvinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokios pat kreipimosi į teismą nuostatos įtvirtintos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 str. bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 str. Šios tarptautinės normos garantuoja kiekvienam, kurio teisės ir laisvės buvo pažeistos, teisę į teisminę gynybą. Siekiant apginti viešąjį interesą, kitų asmenų teises ir įstatymo saugomus interesus, į teismą gali kreiptis prokuroras, valstybės valdymo institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos ir pavieniai fiziniai asmenys, kuriems įstatymu suteikta teisė tai daryti ( pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2000 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552 ).

Kadangi ieškovai neturi teisinio intereso dėl ginčijamo sandorio galiojimo, nėra konstatuojamas jų  teisių pažeidimas ir teisminė gynyba negalima.

Šiuo atveju teismas sprendžia, jog ginčijamas sandoris niekaip nepažeidė ir negalėjo pažeisti ieškovų teisių, todėl jie neturi teisinių priežasčių jį ginčyti. Tokią išvadą teismas daro dėl šių aplinkybių - ieškovai tarėsi dėl naujų garažų boksų sukūrimo arba jau pastatytų garažų įsigijo, jiems buvo suprantama, jog sandėlys ir taros sandėlys nėra tas pats kaip jų įsigijami garažai, todėl jų ( sandėlio ir taros sandėlio)  savininko pasikeitimas neturėjo įtakos susitarimams su J. V., sandorio . Sutarties sudarymo laikui visi garažai jau buvo pastatyti ir perduoti naudojimuisi.Pripažįstant sandorį niekiniu dvišalės restitucijos taikymas natūra irgi neįmanomas, nes sutarties dalykas išnykęs.

Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Iš kitos pusės, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 3K-3-905/2000; 3K-3-974; 3K-3-745; Nr. 3K-3-472/2006; Nr. 3K-3-189/2008;  3K-3-317/2008, kt.).

Be to, priešingai ieškovų teigimui, statiniai nebuvo areštuoti, todėl įstatyminių kliūčių draudimų juos perleisti nebuvo. Kaip matyti iš Registrų centro duomenų banko išrašo, apribota buvo tik vieno pastato-taros sandėlio , unik.Nr.(duomenys neskelbtini), disponavimo teisė nuo 2005-06-30 ( t., b.l.18, t.5 , b.l.117). Kadangi sandoris sudarytas iki draudimo įregistravimo, įrodymų, jog atsakovai būtų žinoję apie 2005-04-20 Panevėžio apygardos teismo nutartį dėl arešto  ir ją ignoravę nepateikta, todėl imperatvių įstatymų reikalvimų pažeidimas tuo aspektu nenustatytas.

Ieškovų teigimu sandoris niekinis, nes fiziškai parduoti daiktai nebeegzistavo. Teismo nuomone, tai irgi nebūtų priežastimi dėl kurios sandoris būtų niekinis. J. V. paaiškino, jog sandorio sudarymo metu buvo likę statinių medžiagų ( stogo dangos, medienos, pamatų ir pan.blokų), kurios J. R. ir buvo perleistos. Daiktinės teisės į statinius nebuvo išregistruotos, tad jų turėtojai galėjo įsigyti ( ir įsigijo) nuomai žemės sklypą, kuriame pradėjo darbus, kuriant ieškovams aktualius garažus ir pan., gauti statybos ir griovimo leidimai. Statinių nugriovimo faktas užregistruotas tik 2012-03-27 atliekant kadastrinius matavimus (t.5, b.l.23).

Neįrodytas ir ieškovų teiginys,jog sandoris buvo tariamas. Bylos įrodymai rodo, kad J. R. užsakė žemės sklypo planus, mokėjo mokesčius, rūpinosi leidimais(t.4, b.l.143-154), taigi realiai naudojosi savo kaip savininko teisėmis bei vykdė  pareigas

Aplinkybė, jog J. R. sumokėjo J. V. už perkamus statinius 1500 Lt nepaneigta. Įvertinus atsakovų paaiškinimą, jog tai buvo dalis naudotų statybinių medžiagų negalima teigti, jog sumokėta kaina būtų nereali, o tas rodytų sandorio tariamumą.Pastebima, jog Vilimai abu statinius pirko už 30000 Lt.

Reikalavimas įpareigoti atsakovus per teismo nustatytą terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo užbaigti statybą, kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kad gauti naujų statinių - garažų unik.Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini) statybos užbaigimo aktus ir įregistruoti naujai pastatytus statinius Nekilnojamojo turto registre ir perduoti faktiškai naudojamus garažų boksus atmestinas.

Visų pirma, garažai, kurių unik.Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini) ( juos nurodė ieškovai), pagal statybos leidimą nebuvo statomi, priešingai juos leista nugriauti (t.5,b.l.79), tad prašomų veiksmų taip įvardytų statinių  atlikimas neįmanomas. Nurodyti unikalūs numeriai  yra sandėlio ir taros sandėlio, kurie, kaip minėta, jau nugriauti ir iš registro išregistruoti.

Antra, pagal Statybos įstatymo 24 str.1 ir 2 d.statinių, kurių statybai išduotas statybą leidžiantis dokumentas, statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą. Vieno ar dviejų butų namų ir jų priklausinių (pagalbinio ūkio paskirties statinių, išskyrus nesudėtingus) statyba (naujo statinio statyba ar statinio rekonstravimas) užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos.

Vilimai nėra statytojai ar jo teises perėmę asmenys, todėl toks į juos nukreiptas reikalavimas negali būti įvykdytas. Leidimas statybai išduotas J. R.. Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“nustato, jog statybos užbaigimo aktas  – tai Reglamente nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad statinys pastatytas, rekonstruotas ar daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas) pagal statinio projekto sprendinius.Taigi, statybos užbaigimo akto surašymas priklauso nuo komisijos sprendimo jį surašyti ar nesurašyti, todėl teismas negali įpareigoti asmenį gauti aktą, kurio sudarymas priklauso nuo kitų asmenų veiksmų. CPK 265, 266 str. draudžia teismui nuspręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų bei priimti sąlyginius sprendimus.

Be to, statybos užbaigimo aktas gali būti surašomas kai statybos darbai užbaigti ir pateikiama atitinkama deklaracija. Iš Registrų centro duomenų banko išrašo matyti, jog statybos darbai nėra užbaigti ( baigtumas 95 proc.), todėl nėra pagrindo įpareigoti statytoją kreiptis dėl statybos užbaigimo akto surašymo( t.7, b.l.2-3).

Pastebima, jog dėl prašomų veiksmų atlikimo nėra procedūrinių kliūčių ir patiems ieškovams kaip pastatų bendraturčiams ( Reglamento 8.3).

Dėl taikos sutarties

Pateiktoji taikos sutartis teismo vertinimu neprieštarauja imperatyviems įstatymo reikalavimams, nepažeidžia šalių teisių ir interesų, tad gali būti tvirtinama. Tą padarius, byla dalyje nutrauktina.

              Dėl bylinėjimosi išlaidų

                            CPK 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

                            Šiuo atveju ieškinys tenkintas dalinai. Patenkintas vienas iš keturių reikalavimų. Kadangi ieškovai sumokėjo žyminį mokestį reikšdami reikalavimą dėl nuosavybės teisių pripažinimo, jiems iš atsakovų priteistinas pagal šį reikalavimą sumokėtas mokestis Bylinėjimosi išlaidos priteistinos tik iš  dviejų atsakovų- J. V. ir J. R., nes nenustatyta, kad dėl O. V. kokių nors veiksmų būtų kilęs ginčas dėl nuosavybės teisių, jos dalyvavimas sudarant ginčijamą sutartį pagal pateiktus įrodymus buvo formaluso ir šis reikalavimas atmestas.

                            Ieškovai taip pat prašo priteisti atstovavimo išlaidas. Pagal CPK 98 str. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

                            Ieškovų advokatė nurodė, jog tokių išlaidų buvo 8658 Lt ( t.1,b.l.10,146, t.3, b.l.2-3,146,t.4, b.l.101,132, t.5, b.l.26-27,80, t.7, b.l.8). Jų faktą patvirtina pateikti dokumentai.

Sprendžiant dėl išlaidų pagrįstumo atsižvelgiama į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo  ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už    advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“( toliau Rekomendacijos).

                            Ieškovų, kaip detalizuota atstovės pareiškime, patirtos 3500 Lt ieškinio, patikslinto ieškinio ir apeliacinio skundo pateikimo išlaidos( t.7, b.l.8). Iš jų Rekomendacijoms neatitinka 1000 Lt išlaidos patirtos už patikslinto ieškinio po apeliacinės instancijos teismo nutarties parengimui, nes tokio tikslinto ieškinio parengimas buvo sąlygotas pirminio ieškinio trūkumų, o tokiais atvejais išlaidos kitos šalies neatlyginamos ( Rekomendacijų 8.16) bei 500 Lt išlaidų už susipažinimą su atsakovų ir trečiųjų asmenų pateiktais atsiliepimais. Apeliacinis teismas yra atkreipęs teismų dėmesį, jog dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga ir už pasirengimus teismo posėdžiui pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose( Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2011) . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas irgi yra nurodęs, jog negali būti priteisiamos pareiškėjos išlaidos už Rekomendacijose nenumatytas teisines paslaugas – susipažinimą su dokumentais, dokumentų ir teismų praktikos analizę, susitikimą su kliente, pokalbį su specialistais, skambutį į teismą, pasiruošimą teismo posėdžiui, kadangi šie veiksmai (teisinės paslaugos) pagal savo pobūdį negali būti laikomi savarankiškais, analogiškais Rekomendacijų 8 punkte numatytoms teisinėms paslaugoms (Rekomendacijų 10 p.), veikiau įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį (pavyzdžiui, dokumentų ir teismų praktikos analizė sudaro dalį visumos veiksmų, kurie yra apibūdinami kaip teisinė paslauga – skundo teismui parengimas; pasiruošimas teismo posėdžiui yra sudėtinė atstovavimo teisme teisinės paslaugos dalis; ir pan.) (Vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011).

                            Už ieškovų atstovavimą teismuose prašoma priteisti 3658 Lt. Atsakovai pateikė dokumentus apie 3400 Lt atstovavimo išlaidų dydį ( t.2,b.l.7-8,t.4, b.l.142).

Teismo posėdžiai tęsęsi apie 34 val. Įvertinus Rekomendacijų 8.17 numatytą maksimalų įkainį 0,15 už vieną atstovavimo valandą, įkainį siejant su minimalia mėnesine alga, abiejų šalių  atstovavimo išlaidos neviršija šio dydžio ir gali būti atlygintos.

                            Apibendrinant atlygintinos ieškovų atstovavimo išlaidos sudaro 7158 Lt, atsakovų 3400 Lt.

                            Kadangi ieškinys tenkintas dalinai, ieškovams priteisiama ¼ dalis jų patirtų išlaidų- 1789,5 Lt,  o atsakovams ¾ jų patirtų išlaidų - 2550 Lt.Nesant įstatyminių draudimų atlikti viena kitai mokėtinų atstovavimo išlaidų įskaitymus , atsakovams iš visų ieškovų lygiomis dalimis priteistina viso ( bendrai) 760,5 Lt atstovavimo išlaidų.

                            Iš pateiktų dokumentų matyti, jog vykdami į teismo posėdžius ieškovai R. K., J. M., R.J. B., A. D. patyrė 68,2 Lt( t.5, b.l.25), o dar dviem atvejais  L. I. ir R. K. 46,20 Lt ir 45,99 Lt kelionės išlaidų ( t.4, b.l.102, t.4, 131). Prašoma lėšas priteisti R. K.. Ieškovai nenurodė automobilio variklio tūrio, todėl skaičiavimams imamas 1,9 ltr tūrio dėmuo, kuro rūšis - dyzelinas. Paskaičiuojant kuro sąnaudas vadovaujamasi Susisiekimo ministro į 1995-10-12 įsakymu Nr.405 patvirtinta „Automobilių kuro normų nustatymo metodika“. Pagal ją kuro sąnaudos sudaro 5,86 Lt /100 km. Atlyginti prašoma už tris išvykas į teismą ir atgal, kas sudaro 540 km( 90 kmx2) x3). Taigi, kelionėms panauda 32 ltr dyzelino .Pagal pirkimo kvitus jo vidutinė kaina 4,69 Lt, 4,67 Lt ir 4,66 Lt. Vidutinė kaina 4,67 Lt / ltr. Viso kelionės išlaidų 149,44 Lt. Šios išlaidos buvo būtinos, jų atlyginimo reikalingumas nustatytas įstatymu ( CPK 88 str.1 p.,90 str.), todėl jos turi būti atlygintos ir priteisiamos iš atsakovų J. V. ir J. R..

                            Patvirtinant taikos sutartį, šios sutarties dalyviams ieškovams grąžinamas ¾ jų sumokėto žyminio mokesčio( CPK 87 str.).

                            Kadangi teismo procesas iš esmės kilo dėl netinkamų, neapgalvotų atsakovų J. V. ir J. R. veiksmų, savalaikio susitarimų nevykdymo, procesinių dokumentų išlaidos valstybei priteisiamos lygiomis dalimis tik iš šių atsakovų ( CPK 93 str.4 d.) 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 293 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

1. Reikalavimus pripažinti niekine 2005 m. birželio 7d. sudarytą tarp pardavėjų J. V., O. V. ir pirkėjo J. R. pirkimo-pardavimo sutartį, įpareigoti atsakovus per teismo nustatytą terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo užbaigti statybą, kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kad gauti naujų statinių - garažų unik.Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini) statybos užbaigimo aktus ir įregistruoti naujai pastatytus statinius Nekilnojamojo turto registre atmesti;
2. Pripažinti R. J. B., a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 386/10000 dalis nebaigto statyti pastato, unik.Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ( patalpa žymima indeksu 1-8);
3. Pripažinti J. M., a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 394/10000 dalis nebaigto statyti pastato, unik.Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ( patalpa žymima indeksu 1-13);
4. Pripažinti R. S. , a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 381/10000 dalis nebaigto statyti pastato, unik.Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ( patalpa žymima indeksu 1-16);
5. Pripažinti V. R., a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 383/10000 dalis nebaigto statyti pastato, unik.Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ( patalpa žymima indeksu 1-20);
6. Pripažinti P. Š. , a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 1139/10000 dalis nebaigto statyti pastato, unik.Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ( patalpa žymima indeksu 1-12);
7. Pripažinti A. Č.,a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 775/10000 dalis nebaigto statyti pastato, unik.Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ( patalpos žymimos indeksais 1-6 ir 1-7);
8. Pripažinti A. D., a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 388/10000 dalis nebaigto statyti pastato, unik.Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ( patalpa žymima indeksu 1-21);
9. Pripažinti R. D.,a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 376/10000 dalis nebaigto statyti pastato, unik.Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ( patalpa žymima indeksu 1-19);
10. Pripažinti R. D., a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 383/10000 dalis nebaigto statyti pastato, unik.Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ( patalpa žymima indeksu 1-12);
11. Pripažinti A. G., a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 384/10000 dalis nebaigto statyti pastato, unik.Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ( patalpa žymima indeksu 1-13);
12. Pripažinti V. G., a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 405/10000 dalis nebaigto statyti pastato, unik.Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ( patalpa žymima indeksu 1-26);
13. Pripažinti P. G., a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 385/10000 dalis nebaigto statyti pastato, unik.Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ( patalpa žymima indeksu 1-22);
14. Pripažinti V. G., a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 382/10000 dalis nebaigto statyti pastato, unik.Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ( patalpa žymima indeksu 1-3);
15. Pripažinti L. I., a.k(duomenys neskelbtini)nuosavybės teises į 382/10000 dalis nebaigto statyti pastato, unik.Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ( patalpa žymima indeksu 1-19);
16. Pripažinti V. K., nuosavybės teises į 383/10000 dalis nebaigto statyti pastato, unik.Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ( patalpa žymima indeksu 1-17);
17. Pripažinti G. K., a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 383/10000 dalis nebaigto statyti pastato, unik.Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ( patalpa žymima indeksu 1-7);
18. Pripažinti A. K., a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 766/10000 dalis nebaigto statyti pastato, unik.Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ( patalpos žymimos indeksais 1-3 ir 1);
19. Pripažinti A. K., a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 772/10000 dalis nebaigto statyti pastato, unik.Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ( patalpos žymimos indeksais 1-14 ir 1-15);
20. Pripažinti R. K., a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 391/10000 dalis nebaigto statyti pastato, unik.Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ( patalpa žymima indeksu 1-4);
21. Pripažinti S. M., a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 378/10000 dalis nebaigto statyti pastato, unik.Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ( patalpa žymima indeksu 1-2);
22. Pripažinti A. M. , a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 385/10000 dalis nebaigto statyti pastato, unik.Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ( patalpa žymima indeksu 1-8) ir į 388/10000 dalis nebaigto statyti pastato, unik.Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) patalpa žymima indeksu 1-5);
23. Pripažinti B. M., a,.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 1146/10000 dalis nebaigto statyti pastato, unik.Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ( patalpa žymima indeksu 1-1);
24. Pripažinti J. P., a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 381/10000 dalis nebaigto statyti pastato, unik.Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ( patalpa žymima indeksu 1-23);
25. Pripažinti M. P., a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 383/10000 dalis nebaigto statyti pastato, unik.Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ( patalpa žymima indeksu 1-5);
26. Pripažinti I. L.,a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 383/10000 dalis nebaigto statyti pastato, unik.Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ( patalpa žymima indeksu 1-11);
27. Pripažinti Z. S., a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 394/10000 dalis nebaigto statyti pastato, unik.Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ( patalpa žymima indeksu 1-18);
28. Pripažinti V. S.,a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 382/10000 dalis nebaigto statyti pastato, unik.Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ( patalpa žymima indeksu 1-24);
29. Pripažinti D. S., a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 377/10000 dalis nebaigto statyti pastato, unik.Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ( patalpa žymima indeksu 1-25);
30. Pripažinti M. Š., a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 770/10000 dalis nebaigto statyti pastato, unik.Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ( patalpos žymimos indeksais 1-9 ir 1-10);
31. Pripažinti Z. Š., a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 385/10000 dalis nebaigto statyti pastato, unik.Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ( patalpa žymima indeksu 1-4);

32. Pripažinti R. T.,a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 404/10000 dalis nebaigto statyti pastato, unik.Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ( patalpa žymima indeksu 1-1) ir į 384/10000 dalis nebaigto statyti pastato, unik.Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ( patalpa žymima indeksu 1-20);
33. Pripažinti A. U., a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 383/10000 dalis nebaigto statyti pastato, unik.Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ( patalpa žymima indeksu 1-17);
34. Pripažinti V. V., a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 387/10000 dalis nebaigto statyti pastato, unik.Nr.(duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) ( patalpa žymima indeksu 1-16);
35. Pripažinti J. Ž.,a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 769/10000 dalis nebaigto statyti pastato, unik.Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ( patalpos žymimos indeksais 1-9 ir 1-10);
36. Patvirtinti šią taikos sutartį:

„TAIKOS SUTARTIS

Mes, ieškovai A. J. a.k(duomenys neskelbtini) V. R. (duomenys neskelbtini) J. D. a.k. (duomenys neskelbtini) R. L. a.k. (duomenys neskelbtini) E. V. a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovai J. V.,a.k(duomenys neskelbtini) O. V., a.k. (duomenys neskelbtini) J. R. a.k. (duomenys neskelbtini) susitarėme civilinę bylą Nr. 2-381-755/2014 baigti Taikos sutartimi bei prašome Panevėžio apygardos teismo patvirtinti šią Taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. 2-381-755/2014 nutraukti.

1. Ieškovai palaiko savo prašymą pripažinti jiems nuosavybės teises pagal ieškinius. Atsakovai sutinka su ieškiniu ir pripažįsta ieškovų nuosavybės teises į pastato garaž,o unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymėto 3Glp ,bendro 588,95 kv. m. ploto jų valdomas dalis ir sutinka , kad teismas pripažintų ieškovams nuosavybės teises į pastato -garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymėto 3Glp ,bendro 588,95 kv. m. ploto ,esančio (duomenys neskelbtini), dalis.
2. Pripažinti R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 379/10000 dalį ( patalpa Nr.1-18 , 22,33 kv. m. ploto) nebaigto statyti pastato-garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ( plane žymėta 3Glp);

            Pripažinti A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 385/10000 dalį ( patalpa Nr. 1-22 ,22,68 kv. m. ploto) nebaigto statyti pastato garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ( plane žymėto 3Glp),

Pripažinti V. R., ak. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 382/10000 dalį ( patalpa Nr.1-11 ,22,53 kv. m. ploto) nebaigto statyti  pastato- garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),( plane žymėto 3Glp);

Pripažinti J. D.,   a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 380/10000 dalį( patalpa Nr.1-6 ,22,40 kv. m.ploto) nebaigto statyti pastato- garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (plane žymėto 3Glp );

Pripažinti E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 382/10000 dalį ( patalpa Nr.1-15 ,22,55 kv.ploto ) nebaigto statyti pastato-garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ( plane žymėto 3Glp );

3. Ieškovai ir atsakovai sutaria , kad vieni iš kitų nereikalauja atlyginti savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o teismo išlaidas apmoka ieškovai.

4. Ieškovai prašo teismą grąžinti 75 proc. žyminio mokesčio CPK 87 str. 2d, nustatyta tvarka.

5. Šalys pareiškia, kad taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos CPK 140 str. 294 str. 2d. šalims žinomos, t. y. žinoma , kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus, dėl to paties ginčo nebegalėsime pakartotinai kreiptis į teismą ir kad teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja privalomąją galią bei gali būti vykdoma priverstinai“.

Civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

37. Priteisti iš ieškovų Rimanto J. B., J. M., R. S., V. R., P. S. Š, A. Č., A. D., R. D., R. D., A. G., V. G., P. G., V. G., L. I., V. K., G. K., A. K., A. K., R. K., S. M., A. M., B. M., J. P., M. P.,  I. L., Z. Š., D. S., V. S., M. Š.,  Z. Š., R. T., A. U., V. V., J. Ž. bendrai lygiomis dalimis iš viso 760,5 Lt J. V., O. V. ir J. R. naudai atstovavimo išlaidoms atlyginti;

1. Priteisti iš J. V. ir J. R. lygiomis dalimis sumokėtus žyminius mokesčius:1.J. M. - 165 Lt; 2.V. V. - 135 Lt;3. D. S. - 195 Lt;4. Z. S. – 135 Lt;5. P. S. Š. 300 Lt;6.R. D. – 120 Lt;7.Rimantui J. B. – 132 Lt;8.V. R. – 120 Lt;9.A. Č. – 270 Lt;10.A. D. – 225 Lt;11.R. D. -  90 Lt;12. A. G. – 120 Lt;13.V. G. – 120 Lt;14.V. G. – 138 Lt;15.P. G. – 120 Lt;16.L. I. – 150 Lt;17.V. K. – 138 Lt;18.A. M. – 225 Lt;19.J. P. – 120 Lt;20.B. S. – 120 Lt;21.M. Š. – 300 Lt;22.A. U. – 113 Lt;23.G. K. –525 Lt;24.A. K. – 240 Lt;25.A. K.-330 Lt; 26.R. K. – 135 Lt;27.S. M. – 134 Lt;28.B. M. – 180 Lt;29.M. P. – 120 Lt;30. R. S. – 153 Lt;31. R. T. – 308 Lt;32.J. Ž. – 320 Lt;33.J. D. – 101 Lt;34.V. S.- 120 Lt;
2. Priteisti iš J. V. ir J. R. po 74,72 Lt R. K. kelionės išlaidoms atlyginti.

38. Priteisti iš J. V. ir J. R. valstybei po 226,55 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimu sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
39. Laikinąsias apsaugos priemones taikytas šioje byloje teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti.
40. Gražinti A. J. 90 Lt, V. R. 90 Lt, J. D. 101,25 Lt, R. L. 90 Lt, E. V. 108 Lt jų sumokėto žyminio mokesčio. Mokesčio grąžintiną pavesti atlikti VMI.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas                                                        Eigirdas Činka