Civilinė byla Nr. e2-54-829/2018
Teisminio proceso Nr. 2-40-3-01012-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.5; 3.2.6.5
(S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 13 d.
Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Loreta Masevičiūtė,
sekretoriaujant E. P.,
dalyvaujant ieškovui A. B., jo atstovei advokato padėjėjai V. K.,
atsakovei P. S. (B.), jos atstovui advokatui D. R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, pareikštą atsakovei P. S., išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Teismas
nustatė:
ieškovo A. B. atstovė advokato padėjėja V. K. palaiko ieškinyje pareikštus reikalavimus atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl A. B. tėvystės nuginčijimo, pripažinti, kad A. B. nėra A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas bei panaikinti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame Šakių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos biure, įrašą, kad vaiko tėvas yra A. B., o reikalavimų pripažinti, kad A. B. nėra T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas bei panaikinti T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame Šakių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos biure įrašą, kad vaiko tėvas yra A. B., atsisako (2018 m. kovo 29 d. teismo posėdžio garso įrašai: 3 min. 32 s. – 6 min. 3 s.).
Ieškovas A. B. ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 2010 m. vasarą šalys susipažino, o rudenį pradėjo gyventi kartu. Jiedu apsigyveno nuomojame būste Šakiuose. Tuo metu atsakovė turėjo nepilnametę dukrą A,, kuriai buvo apie pusantrų metukų. Penkis metus jie gyveno visi kartu, augino atsakovės dukrą. (duomenys neskelbtini) jam ir atsakovei gimė sūnus. 2014 m. ieškovas pripažino atsakovės dukrai tėvystę, kadangi jautė psichologinį spaudimą tiek iš atsakovės, tiek iš socialinių darbuotojų. Jis pripažino tėvystę dėl socialinių pašalpų, geresnio būsto bei mažesnių mokesčių už šildymą ir A. tėvas gimimo įraše buvo įrašytas jis. Taip pat ieškovas suteikė nepilnametei savo pavardę. Mergaitė neturėjo nustatyto tėvo. Atsakovė ne kartą bandė nusistatyti dukrai tėvystę, tačiau tai padaryti jai nepavyko. 2015 m. šalys pradėjo gyventi atskirai ir jų santuoka buvo nutraukta. Atsakovė žadėjo, kad už mergaitę nereikalaus išlaikymo. Tai susitarė žodžiu. Vaikams išlaikymą moka per darbovietę. Anksčiau mokėjo atsakovei tiesiai į rankas, tačiau tik už berniuką. Šiuo metu išlaikymą moka abiem vaikams. Iš kalbų girdėjo, kad atsakovė nuteikinėja vaikus prieš jį. Su dukra visiškai nebendrauja nuo santuokos nutraukimo. Bendravimas su dukra nutrūko dėl atsakovės kaltės. Atsakovė mergaitei sako, kad jis šiai ne tėvas. Ieškovas bandė bendrauti su A. Bendravo telefonu, tačiau bendrauti nėra noro, kadangi mergaitė nebevadina jo tėvu. Tėvu vadiną naują motinos sutuoktinį. Atsakovė sūnų leidžia pasiimti 2–3 kartus per mėnesį. Mergaitė niekada nėra buvusi pas jį namuose. Anksčiau į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nesikreipė, kadangi jam vaikų gailėjo (2018 m. kovo 29 d. teismo posėdžio garso įrašai: 24 min. 18 s. – 36 min. 11 s.).
Atsakovės P. S. advokatas D. R. nurodė, kad dėl dalies reikalavimų atsisakymo neprieštarauja, tačiau kitoje dalyje su ieškovu nesutinka (2018 m. kovo 29 d. teismo posėdžio garso įrašai: 6 min. 3 s. – 6 min. 48 s.).
Atsakovė P. S. atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad A. B. nėra biologinė ieškovo dukra, ieškovas tai žinojo nuo pat draugystės su ja pradžios. Ieškovas tėvystę pripažino 2014 m. Mergaitė norėtų su ieškovu bendrauti, bet iš jo pusės nėra ryšio. Ji pastebėjo, kad ieškovas dukrą atstumia. Ieškovas paskambina sūnui, o dukrai neleidžia pasireikšti. Ji nedavė ieškovui sūnaus, nes paskutinį kartą, kai vaikas pas A. B. buvo nuo penktadienio iki sekmadienio, šis parvežė sūnų namo su bronchitu ir pūlinga angina. Berniuką turėjo gydyti. Dėl to ir nenori jo leisti pas tėvą, nes dažniausiai berniukas parvežamas sergantis. Mergaitės ieškovas neima. Ji nori važiuoti su broliu pas tėvą. Ji dažnai pavadina ieškovą tėvu. Ji gražiai paprašė ieškovo, kad mergaitei šis suteiktų pavardę. Buvo minėta, kad gaus geresnį būstą, tačiau tai neturėjo įtakos. Gaudavo ir iki tol pašalpas. Dėl išlaikymo jokio susitarimo su ieškovu nebuvo. Jau prieš metus, tai yra dar iki ieškinio teismui padavimo, ji kreipėsi į antstolį dėl nemokamo išlaikymo. Prieš tai kreipėsi į vaikų fondą (2018 m. kovo 29 d. teismo posėdžio garso įrašai: 36 min. 11 s. – 41 min. 37 s.).
Byla dalyje dėl T. B. tėvystės nuginčijimo nutrauktina, o kitoje dalyje ieškinys atmestinas.
Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas pripažino tėvystę atsakovės dukros A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, suteikė jai savo pavardę ir buvo įrašytas jos gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), kaip jos tėvas. 2013 m. rugsėjo 16 d. ieškovui ir atsakovei gimė sūnus T. B. Ieškovas įrašytas tėvu T. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini). Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1207-443/2015 buvo patvirtinta A. B. ir P. S. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuriuo buvo nutraukta santuoka, o kartu išspręsti klausimai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Iš 2018 m. sausio 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovas A. B. yra T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini). biologinis tėvas. Tai, jog ieškovas A. B. nėra A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas patvirtina šalių duoti paaiškinimai bei kita bylos medžiaga. A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas nėra žinomas. Ieškovas kartu su atsakove gyveno 5 metus.
Dėl reikalavimo dėl T. B. tėvystės nuginčijimo nutraukimo
Ieškovo atstovė advokato padėjėja V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas atsisako ginčyti T. B. tėvystę, tai yra atsisako ieškinio reikalavimų, kuriais teismo prašė nustatyti, kad A. B. nėra T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini). tėvas bei panaikinti T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini). gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame Šakių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje įrašą, kad vaiko tėvas yra A. B. Savo prašyme nurodo, kad bylos nutraukimo pasekmės ieškovui yra žinomos. Atsakovė P. S. sutinka, kad ieškovas A. B. atsisakytų šių ieškinio reikalavimų. Savo ieškinio atsisakymą minėtoje dalyje ieškovas patvirtino pasirašydamas ieškinio atsisakymą.
Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, šalys gali laisvai disponuoti savo procesinėmis teisėmis, taip pat ir atsisakyti nuo ieškinio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis).
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas laisva valia apsisprendė toliau savo teisių teisme neginti. Atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje įtvirtintą dispozityvumo principą, į tai, kad ieškovas raštu patvirtino, jog jam žinomos ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo pasekmės, į tai, kad ieškinio dalies atsisakymas šioje byloje neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, todėl teismo priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina, išaiškinant, jog atsisakius ieškinio laikytina, kad šalys teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos išnaudojo ir pakartotinai reikšti analogišką reikalavimą negali (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis).
Dėl termino kreiptis į teismą atnaujinimo
Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).
Pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3.152 straipsnio 1 dalis numato, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą. Ieškovas prašo atnaujinti terminą kreiptis į teismą dėl A. B. tėvystės nuginčijimo. Nurodo, kad į teismą dėl tėvystės nuginčijimo laiku nesikreipė dėl to, kad buvo psichologiškai spaudžiamas tiek atsakovės, tiek socialinių darbuotojų. Be to norėjo, kad atsakovė gautų socialines pašalpas bei jam gailėjo vaikų. Tačiau tokie ieškovo teiginiai neturi jokio teisinio pagrindo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas 2014 m. pripažinęs tėvystę jau žinojo, kad A. B. nėra jo dukra, kadangi kaip jis pats teigia su atsakove susipažino, kai jos dukrai buvo pusantrų metukų. Ieškovas, Šakių rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-1207-443/2015 sprendžiant A. B. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jai priteisimo klausimus, tėvystės taip pat neginčijo. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į tai, kad vienerių metų ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti jis praleido norėdamas, kad atsakovė gautų didesnes socialines pašalpas bei gailėjo vaikų, laikytina, jog ieškovas vienerių metų ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, todėl terminas neatnaujintinas.
CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį. Šiuo atveju teismui yra pagrindas atmesti ieškinio reikalavimą nuginčyti ieškovo tėvystę nepilnametės A. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Todėl tenkintinas atsakovės prašymas ir taikytina ieškinio senatis, ieškovo ieškinio reikalavimas nustatyti, kad jis nėra nepilnametės A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, atmestinas.
Dėl tėvystės nuginčijimo
CK 3.150 straipsnio 2 dalis nustato, jog nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai.
Nors teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentus dėl ieškinyje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo nebūtina, tačiau teismas vis tik pasisako dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų.
Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis bei pareigomis, apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tad ir tėvystės nuginčijimo klausimas sprendžiamas visų pirma vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau tai, ką pats vaikas pripažįsta savo motina ar tėvu, nei biologinė motinystė ar tėvystė. Dėl to siekiant apsaugoti vaiko interesus, prioritetas teiktinas vaiko nuomonei bei pozicijai santykių su tam tikru asmeniu atžvilgiu, o ne kraujo ryšiui su tuo asmeniu. Požiūris į tėvystę ne tik kaip į biologinį ryšį leidžia užtikrinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumą ir atsižvelgti į gyvenimo realijas. Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo (motinos) teisės ir pareigos gali būti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja. Taigi šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Dėl to tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).
Nagrinėjamoje byloje būtina išsiaiškinti, kokie yra ieškovo ir A. B. santykiai, įvertinti laikotarpį, kurio metu atsakovas prisiėmė socialinę tėvystę, išsiaiškinti, ar yra galimybė nustatyti, kas yra A. B. biologinis tėvas, ar tėvystės nuginčijimas nepakenks vaiko interesams, ar vaikui negrės materialinio išlaikymo netekimas.
Teismas iš byloje esančių duomenų ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatė, kad, ieškovas, pradėjęs gyventi su atsakove, žinojo, kad jos dukra nėra jo biologinė dukra, tačiau šalims pradėjus gyventi kartu ieškovas pripažino tėvystę atsakovės dukros atžvilgiu. Visą laikotarpį, kuomet ieškovas ir atsakovė gyveno kartu, tai yra apie 5 metus, tėvo ir vaiko santykiai buvo tinkamai patvirtinti ir realizuojami: atsakovė ir ieškovas gyveno kartu kaip šeima, kartu augino, auklėjo, prižiūrėjo ir išlaikė A. B., gimusią (duomenys neskelbtini), ir T. B., gimusį (duomenys neskelbtini). Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje 2017 m. spalio 5 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog šalims pragyvenus kartu maždaug 4 metus, A. B. bendru sutarimu suteikė tėvystę atsakovės dukrai A. Mergaitė nuo pat mažens iki šio ieškinio pateikimo teismui laikė ieškovą savo tėvu. Atsakovė teigia, kad visai neseniai prasitarė dukrai, kad A. B. yra tik brolio tėtis. Atsakovė nurodė, kad po skyrybų ieškovas beveik nepalaiko ryšių su mergaite, o ji ir nelabai nori su juo bendrauti.
Teismo vertinimu tokie ieškovo ir A. B. santykiai susiklostė natūraliai nutrūkus paties ieškovo ir atsakovės santykiams, atsakovė šiuo metu gyvena su kitu vyru, kituose namuose, be to, remiantis atsakovės paaiškinimais, ieškovas mažai bendrauja ir su savo biologiniu sūnumi – T. B. Tačiau šios aplinkybės nepaneigia iki tol buvusių santykių, kai šalys kartu kaip šeima gyveno penkis metus, ieškovas nuo pusantrų iki septynių metų augino A. B., teikė jai išlaikymą, ja rūpinosi, vaikas turėjo tėvo pavardę. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su A. B. elgėsi kaip su dukra, bendravo. Vadovaujantis bylos duomenimis ir šalių paaiškinimai nustatyta, jog byloje nėra galimybės nustatyti A. B. biologinį tėvą, todėl nuginčijus ieškovo tėvystę A. B. atžvilgiu būtų pažeisti jos interesai, ji prarastų socialinį tėvą, neturėtų galimybės su juo atkurti santykių, netektų materialinio išlaikymo iš tėvo pusės ir būtų prarastas jos teisinio statuso aiškumas.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant ir į minėtą VTAS išvadą, tėvystės nuginčijimas neatitiktų A. interesų, nes per daugiau nei penkerių metų laikotarpį susiformavo glaudūs ieškovo ir mergaitės santykiai, vaikas pripažįsta ieškovą savo tėvu, jį laiko artimesniu ir brangesniu žmogumi nei biologinį tėvą, kurio nepažįsta, neturi su juo jokių ryšių, todėl nuginčijus ieškovo tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo, be išlaikymo.
Esant šioms aplinkybėms, ieškovo ieškinio reikalavimai nustatyti, kad jis nėra nepilnamečio vaiko A. B. tėvas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovui yra suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Iš teismui pateiktos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. kovo 26 d. pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas šioje byloje sudaro 530,43 Eur dydžio advokato užmokestis. Be to Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovei yra suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Iš teismui pateiktos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. kovo 26 d. pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas šioje byloje sudaro 242,71 Eur dydžio advokato užmokestis.
Kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovė yra 100 procentų atleisti nuo visų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl bylinėjimosi išlaidos šioje byloje nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo patirtas kelionės išlaidas – 23,40 Eur ((2 vienkartiniai bilietai x 1 Eur) + 4,80 Eur + 5,80 Eur + 10,80 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimų pripažinti, kad A. B. nėra T. B. tėvas bei panaikinti T. B. gimimo įraše sudarytame Šakių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos biure įrašą, kad vaiko tėvas yra A. B., ieškovas atsisakė, o kitoje dalyje ieškinys atmestas, šios išlaidos iš ieškovo priteistinos atsakovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, 394-399 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
priimti ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinio atsisakymą dalyje, kurioje ieškovas prašo nustatyti, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas ir panaikinti Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus įraše Nr. (duomenys neskelbtini), esantį įrašą, kad vaiko tėvas yra A. B., ir civilinę bylą Nr. e2-54-829/2018 šioje dalyje nutraukti.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dvidešimt tris eurus keturiasdešimt centų (23,40 Eur) kelionės išlaidų atsakovei P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.
Teisėja Loreta Masevičiūtė