Civilinė byla Nr. e2S-670-467/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37368-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.20.7. (s)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų BUAB ,,Acumen“ ir UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, BUAB „Acumen“, UAB „Idea in“ skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys – antstolis Donatas Kisielius, UAB „Baltijos kredito sprendimai“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (skolininkas) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2018 m. lapkričio 13 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų ir prašė panaikinti antstolio Donato Kisieliaus 2018 m. spalio 24 d. patvarkymą Nr. 2-DK-T-3135 dėl skolininkui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančio turto, esančio Šeškinės g. 22, Vilniuje, unikalus Nr. 4400-1996-0913, ir žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0020-0071, nuomos teisės paskelbtų pirmųjų pakartotinų varžytynių. Skunde nurodė, kad antstolis, pranešdamas apie pakartotinių varžytynių paskelbimą, neatsiuntė procesinių vykdymo dokumentų, kuriuose būtų išaiškinta skolininko teisė pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, nors pakartotinai varžytynės skelbiamos ta pačia tvarka kaip ir ankstesnės varžytynės, kurios buvo atšauktos. Laiko, kad skolininkas negalėjo įgyvendinti savo teisių ir parduoti turto didžiausia įmanoma kaina.
2. Pareiškėjas (skolininkas) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2018 m. lapkričio 14 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų ir prašė atšaukti antstolio Donato Kisieliaus vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/00095 ir Nr. 0174/17/00096 paskelbtas pirmąsias pakartotines varžytynes Nr. 161812 dėl turto, esančio Šeškinės g. 22, Vilniuje, unikalus Nr. 4400-1996-0913, ir žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0020-0071, nuomos teisės. Skunde nurodė, kad antstolis paskelbė pastato, esančio Šeškinės g. 22, Vilniuje, ir žemės nuomos teisių pirmąsias pakartotines varžytynes Nr. 161812, varžytynių pradžia – 2018-10-24, pabaiga – 2018-11-23, pradinė turto pardavimo kaina – 4 080 000 EUR.
3. Pareiškėjas teigė, kad jam priklausantis nekilnojamasis turtas yra net 3 kartus didesnės vertės, nei tą turtą siekia varžytynėse realizuoti antstolis, tai patvirtina ir pirmųjų varžytynių laimėtojos UAB „Idea In“ pasiūlyta 12 000 000 EUR kaina. UAB „Idea In“ visos turto kainos nesumokėjo, kadangi sužinojo apie vykstančius teisminius ginčus ir antstolis pirmąsias varžytynes paskelbė neįvykusiomis. Be to, nei įvykusių pirmųjų varžytynių Nr. 156402 metu, nei šiuo metu vykstant pirmosioms pakartotinėms varžytynėms Nr. 161812, antstolis nėra iškabinęs skelbimo ant iš varžytynių parduodamo pastato, esančio Šeškinės g. 22, Vilniuje, kaip tai numatyta CPK 706 str. 3 d., ir tai yra esminis pažeidimas, sudarantis teisinį pagrindą atšaukti vykstančias varžytynes, nes priešingu atveju, vertingas nekilnojamasis turtas bus parduotas ne už maksimaliai didžiausią kainą, o už pačią mažiausią kainą ir tai pažeidžia pareiškėjo interesus. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ savo nuožiūra, neturėdamas leidimo, neturi teisės iškabinti skelbimo apie parduodamą pastatą, nes tai draudžia LR Reklamos įstatymo 12 str. 1 d. 5 p. nuostata.
4. Pareiškėjas (skolininkas) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2018 m. lapkričio 19 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų ir prašė panaikinti antstolio Donato Kisieliaus 2018 m. spalio 24 d. patvarkymą Nr. 2-DK-T-3135 dėl skolininkui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančio turto, esančio Šeškinės g. 22, Vilniuje, unikalus Nr. 4400-1996-0913, ir žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0020-0071, nuomos teisės paskelbtų pirmųjų pakartotinų varžytynių; paskirti pakartotinę ekspertizę, nustatant minėto turto vertę.
5. Skunde nurodė, kad antstolis, praėjus nuo pirmojo turto vertinimo 11-ai mėnesių, turtą pardavinėja ta pačia kaina, nors turto vertinimo data turi būti maksimaliai priartinta varžytynių datai - 2018-10-24. Be to, pareiškėjo teigimu, skolininkas yra investavęs į parduodamą nekilnojamąjį turtą remonto darbams 1 000 257 EUR, taigi, buvo atlikti turto pagerinimo darbai, kurie didina turto vertę. Laiko, kad būtent dėl to turtas privalo būti įkainojamas iš naujo, skiriant pakartotinę ekspertizę.
6. Suinteresuotas asmuo BUAB „Acumen“ 2018 m. lapkričio 14 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų ir prašė panaikinti antstolio Donato Kisieliaus 2018 m. spalio 24 d. patvarkymą Nr. 2-DK-T-3135 vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/00095 ir Nr. 0174/17/00096. Nurodė, kad turto perleidimo aktualiam momentui kreipėsi į nepriklausomą nekilnojamojo turto vertintoją UAB „CRE pro“, kuris pateikė konsultaciją apie galimą rinkos kainą Nr. 18/11-01KI ir varžytynėse Nr. 161812 realizuojamą turtą įvertino 13 531 100 EUR. Teigia, kad turtas yra įvertintas ir parduodamas per maža kaina.
7. Suinteresuotas asmuo UAB „Idea in“ 2018 m. lapkričio 20 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų ir prašė įpareigoti antstolį Donatą Kisielių atšaukti vykdomas varžytynes Nr. 161812; įpareigoti antstolį Donatą Kisielių paskelbti naujas turto - žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0020-0071, nuomos teisės ir prekybos pastato su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis, kurių bendras plotas 12398.50 kv. m, unikalus Nr. 4400-1996-0913, esančių adresu Šeškinės g. 22, Vilniuje, varžytynes, įpareigojant varžytynių skelbime nurodyti, jog dėl šio turto nuosavybės ir apsunkinimų Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjamos civ. bylos Nr. e2-4347-912/2018, e2-3857-467/2018 ir Vilniaus miesto apylinkės teisme civ. byla Nr. e2-41648-1089/2018, bei įpareigojant nurodyti, jog šio turto savininkė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, gindama savo pažeistas turtines teises, inicijuos ginčą dėl turto perleidimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo dėl turto pardavimo nepagrįstai maža kaina.
8. Nurodė, kad 2018-11-18 UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė antstoliui prašymą dėl informacijos paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje www.evarzytines.lt varžytinių Nr. 161812 apie tai, kad dėl turto - žemės sklypo nuomos teisės ir prekybos pastato su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis, esančių Šeškinės g. 22, Vilnius, nuosavybės ir apsunkinimų yra nagrinėjamos civilinės bylos, bei prašymą dėl informacijos paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje www.evarzytines.lt varžytinių Nr. 161812 skiltyje informaciją apie tai, jog minėto turto savininkas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, gindamas savo pažeistas turtines teises, inicijuos ginčą dėl turto perleidimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo dėl turto pardavimo nepagrįstai maža kaina. Šio prašymo nuorašą iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ taip pat gavo ir UAB „Idea In“, kuri yra laimėjusi anksčiau vykusias varžytynes dėl ginčo turto, tačiau antstolis iki šiol nėra suteikęs galimybės UAB „Idea In“ sumokėti likusią kainos už varžytynėse laimėtą turtą dalį tada, kai pasibaigs UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašyme minimų civilinių bylų nagrinėjimas teismuose.
9. UAB „Idea In“ atkreipė dėmesį, jog, nors varžytynių pabaiga numatyta 2018-11-23, 13:32:59 val., tačiau antstolis iki šiol nesiėmė jokių veiksmų UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nurodytoms aplinkybėms išviešinti, t.y. varžytynių tinklapyje nepaviešino jokios informacijos apie tai, kad dėl turto nuosavybės ir apsunkinimų yra nagrinėjamos bylos teismuose, kurių baigtis vienaip ar kitaip turės įtakos varžytynių dalyviams ar jų laimėtojams bei nepaviešino jokios informacijos apie tai, kad, gindamas savo teises UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, žada inicijuoti ginčą teisme dėl turto perleidimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo dėl turto pardavimo nepagrįstai maža kaina, kas taip pat lems varžytynių dalyvių ar laimėtojų teisių bei pareigų apimtį.
10. Pagal CPK 512 straipsnį skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti. Atsižvelgiant į tai, jog iki varžytynių pabaigos liko trys dienos, antstolis turėjo prievolę nedelsdamas išnagrinėti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą, tačiau to iki šiol nepadarė, dėl ko yra akivaizdžiai pažeidžiamos ne tik UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, bet ir UAB „Idea In“ bei kitų vykdymo procese suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.
11. Antstolis Donatas Kisielius su pareiškėjų pateiktais skundais nesutiko ir, vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 3 dalimi, užtikrindamas koncentruotumo principo taikymą, priėmė patvarkymą, kuriuo pasisakė dėl visų pareiškėjų 2018-11-15 – 2018-11-21 laikotarpiu pateiktų skundų. Antstolis atsisakė patenkinti skundus ir 2018 m. lapkričio 27 d. patvarkymu Nr. 2-DK-T-3180 perdavė juos nagrinėti teismui.
12. Antstolis nurodė, kad ginčas dėl nekilnojamojo turto įkainojimo yra išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-5592-432/2018 ir Vilniaus apygardos teismo 2018-05-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1687-232/2018. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-29670-1064/2018 skolininko (pareiškėjo) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2018-07-17 ir 2018-07-20 skundai dėl antstolio veiksmų buvo atmesti, o už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis jam skirta 1 000 EUR bauda, teismui konstatavus, kad pareiškėjai pateikė analogiškus skundus dėl areštuoto turto įkainojimo. Vilniaus apygardos teismo 2018-10-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2716-803/2018 netenkintas skolininko (pareiškėjo) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirasis skundas dėl areštuoto turto vertės nustatymo ir priešpriešinio reikalavimo vienašalio įskaitymo bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-29 nutartis palikta nepakeista.
13. Antstolis akcentavo, kad BUAB „Acumen“ pateikta UAB „CRE pro“ išvada dėl turto vertės yra tik informacinio pobūdžio ir negali būti tinkamu įrodymu dėl turto vertės nustatymo. 2018-11-19 antstolio Donato Kisieliaus kontoroje gautas skolininko UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ tos pačios dienos prašymas dėl varžytynių Nr. 161812 dalyvių informavimo, tačiau analogiškas prašymas jau buvo netenkintas antstolio 2018-07-26 patvarkymu reg. Nr. 2-DK-T-2943, kurio pagrįstumas patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-29670-1064/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018-10-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2716-803/2018 bei Vilniaus apygardos teismo 2018-11-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2808-467/2018. Pareiškėjas pakartotinai reiškia reikalavimą papildyti vykstančių varžytynių Nr. 161812 turinį informacija apie šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas civilines bylas Nr. e2-3857-467/2018 ir e2-4347-912/2018 bei apie Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-41648-1089/2018, tačiau prašymai iš esmės yra analogiški ir skundai jau išnagrinėti.
14. Antstolis pažymėjo, kad iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateiktų nuomos sutarčių negalima daryti išvados, jog minėtos nuomos sutartys didina nekilnojamojo turto rinkos kainą bei kad pareiškėjas investavo į turtą 1 000 257 EUR, nes didžioji nuomos sutarčių dalis sudaryta su fiziniais asmenimis dėl patalpų, kurių paskirtis yra nurodoma kaip gyvenamoji, nors tokios paskirties patalpų aptariamame objekte iš viso nėra. Kartu su 2018-11-19 skundu pateiktą pažymą, kurioje nurodoma investuota į turtą suma, išdavė pats pareiškėjas ir joje nurodyta suma nėra niekaip pagrįsta, todėl vertintina kritiškai. Pareiškėjas nuolat gauna pajamų iš įkeisto turto, o išieškotojui (hipotekos kreditoriui) jau ne vienerius metus nemoka jokios sumos pagal vykdytiną prievolę, todėl, akivaizdu, kad jis turi patirti ir išlaidų, susijusių tiek su turto išlaikymu, tiek ir su jo priežiūra bei remontu. Pareiškėjas jokios informacijos apie pasikeitusią turto rinkos vertę ir atliktus esminius turto pagerinimus neteikė nei Vilniaus miesto apylinkės teismui, nei Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjant jo skundus dėl areštuoto turto įkainojimo.
15. Pareiškėjas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2018-11-13 skundu dėsto teiginius apie tariamą jo teisių pažeidimą, t. y., kad antstolis, prieš priimdamas skundžiamą patvarkymą, neišaiškino jam teisės pasiūlyti areštuoto turto pirkėją ir tokiu būdu skundžiamu patvarkymu neleido pasinaudoti CPK 704 straipsnyje numatyta teise iki varžytynių pradžios skolininkui arba kitiems pavestiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Tačiau, priešingai nei nurodo pareiškėjas, dar 2017-12-13 antstolio patvarkymu, kuris jam įteiktas 2017-12-21, pareiškėjui išaiškinta CPK 704 straipsnyje reglamentuota teisė. Antstolio 2017-01-06 raginimu, kuris pareiškėjui įteiktas 2017-01-30, buvo išaiškintos teisės ir pareigos vykdymo procese, įtvirtintos CPK 643 ir 644 straipsniuose. Taigi, pareiškėjas turėjo pakankamai laiko dėti pastangas surasti ir pasiūlyti turto pirkėją, tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų dėjęs pastangas pasinaudoti šia teise ar būtų dėjęs pastangas kuo greičiau įvykdyti sprendimą. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių vykdymo veiksmai buvo sustabdyti, vykdymo veiksmai tęsiami nuo tos vykdymo proceso stadijos, kurioje jie buvo sustabdyti, ir nereikalaujama juos pradėti iš naujo. Antstolis pateikė siūlymą teismui, netenkinus pareiškėjų skundų, skirti pareiškėjams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
16. Išieškotojas UAB „Baltijos kredito sprendimai“ pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens UAB „Idea in“ 2018 m. lapkričio 20 d. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01222. Nurodė, kad varžytynės Nr. 161812 jau yra pasibaigusios, todėl jos negali būti atšauktos. Tai reiškia, kad ginčo kontekste neegzistuoja objektyvi galimybė tenkinti skundą ir nagrinėjama byla nutrauktina. Be to, nors pareiškėjas nurodo, kad siekia ginti neva jo pažeistas teises, tačiau, įvertinus skundo turinį, matyti, kad pareiškėjas siekia, jog teismas įpareigotų antstolį specialiame interneto tinklapyje paskelbtų duomenis apie su turtu susijusius teismuose vykstančius teisminius ginčus, kas niekaip nedarys įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Tai yra aišku, kad informacijos patalpinimas specialiame interneto tinklapyje www.evarzytynes.lt nesudarys sąlygų pripažinti pareiškėją varžytynių laimėtoju ir pan.
17. Nurodė, be kita ko, kad pareiškėjo skundas jau yra išspręstas, todėl yra pateiktas pakartotinai ir privalo būti atmestas. Pareiškėjo skundo esmė yra ta, kad neva antstolis Donatas Kisielius privalėjo varžytynių sistemoje paskelbti duomenis apie tai, jog šiuo metu teismuose yra inicijuotos su varžytynėse parduodamu ginčo turtu susijusios bylos, tačiau šis klausimas taip pat buvo nagrinėjamas ir anksčiau pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipimąsi į antstolį Donatą Kisielių, kuris galiausiai buvo atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi pareiškėjų UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, BUAB „Acumen“ ir UAB „Idea in“ skundus dėl antstolio veiksmų atmetė; skyrė pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vadovui R. B. 2 000 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis Donatas Kisielius vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/00095 ir 0174/17/00096 vykdo išieškojimą pagal Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės D. J. išduotus 2017-01-02 vykdomuosius įrašus: Nr. DJ-10 dėl 2 697 371,84 EUR skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų ir Nr. DJ-8 dėl 2 697 691,08 EUR skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų, išieškojimo iš skolininko UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išieškotojo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ naudai, nukreipiant išieškojimą į skolininkui priklausantį turtą – žemės sklypo (unikalus Nr. 0101-0020-0071) nuomos teisę ir prekybos pastatą (unikalus Nr. 4400-1996-0913), esančius Šeškinės g. 22, Vilniuje. Buvo paskelbtos šio turto pakartotinės varžytynės. Pirmosios pakartotinės varžytynės Nr. 161812, pradinė pardavimo kaina 4 080 000 EUR, vyko elektroniniu būdu interneto svetainėje www.evarzytynes.lt. Antstolis patvarkymu nusprendė skelbimą apie vyksiančias varžytynes paskelbti antstolio Donato Kisieliaus kontoros skelbimų lentoje ir specialiame interneto tinklapyje www.evarzytynes.lt (varžytinių Nr. 161812).
20. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartimi jau sprendė klausimą dėl ginčijamo turto vertės nustatymo ir konstatavo, kad 2017-12-12 ekspertizės akte nurodyta nekilnojamojo turto vertė nustatyta pagrįstai. Sprendė, kad turto vertinimą atliko UAB „Ober-Haus“ ir turtą 2017 m. lapkričio 16 d. įvertino 5 100 000 EUR, o pareiškėjas tik deklaratyviais teiginiais nurodė, kad nustatyta per maža turto vertė, todėl pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę nėra.
21. Teismas nesutiko su pareiškėjo (skolininko) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skunde nurodoma aplinkybe, jog antstolis nesiuntė skolininkui procesinių dokumentų, kuriuose būtų išaiškinta jo teisė pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, nes bylos duomenimis nustatė, kad antstolis 2017 m. gruodžio 13 d. patvarkymu, kuris pareiškėjui įteiktas 2017-12-21, skolininką informavo apie jo teisę iki varžytynių pradžios CPK 704 straipsnio nustatyta tvarka pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Be to, antstolio 2017 m. sausio 6 d. raginime, kuris pareiškėjui (skolininkui) įteiktas 2017-01-30, taip pat buvo išaiškintos teisės ir pareigos vykdymo procese, įtvirtintos CPK 643 ir 644 straipsniuose.
22. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 19 d. civilinėje byloje Nr. e2YT-35385-433/2018 ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. civilinėje byloje Nr. e2YT- 29670-1064/2018 jau sprendė tapatų prašymą ir konstatavo, kad jokie teisės aktai nenustato pareigos varžytynių skelbime pateikti informaciją apie antstoliui ar teismui pateiktus skundus dėl varžytynėse parduodamo daikto. Aptariamo varžytynių etapo (paskelbimo) tikslas yra pranešti potencialiems pirkėjams apie galimybes įsigyti turtą. Duomenys dėl antstoliui pateiktų skundų, susijusių su varžytynėse parduodamu daiktu, nepatenka į skelbimo apie varžytynes turinį nei pagal CPK 707 straipsnį, nei pagal jokį kitą teisės aktą. Vien tik pareiškėjo įsivaizdavimas, kokie duomenys turėtų būti pateikti skelbime apie varžytynes, nėra pagrindas spręsti, jog antstolis pažeidė kokias nors (pareiškėjo net neidentifikuojamas) teisės aktų nuostatas. Be to, antstolio veiksmų teisėtumo klausimas iš esmės jau yra išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-29670-1064/2017.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
23. Pareiškėjas (skolininkas) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskiruoju skundu prašo sustabdyti antstolio Donato Kisieliaus vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/00095 ir 0174/17/00096 ir įpareigoti antstolį atlikti naują parduodamo turto rinkos kainos nustatymo ekspertizę; panaikinti skolininko UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vadovui R. B. paskirtą 2 000 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
24. Apeliantas nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas visiškai nevertino suinteresuotų asmenų į bylą pateiktų naujų rašytinių įrodymų - BUAB „Acumen“ kartu su 2018 m. lapkričio 14 d. skundu pateiktos UAB „CRE pro“ konsultacijos apie galimą rinkos kainą Nr. 18/11-01KI, pagal kurią 2018 m. lapkričio 5 d. galima rinkos vertė parduodamo turto iš pirminių pakartotinių varžytynių yra 13 531 100 EUR, ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateiktos 2018 m. liepos 16 d. UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaitos Nr. VN-18-145. Be to, teismas nepagrįstai kitose civilinėse bylose nagrinėtas aplinkybes šiuo klausimu pripažino prejudicinėmis.
25. Apeliantas pažymi, kad jis, teikdamas naujus įrodymus varžytynėse parduodamo turto rinkos vertei pagrįsti, rėmėsi visiškai naujomis aplinkybėmis, o būtent: kad nuo antstolio paskirtos ekspertizės jau yra praėję 1-2 m., ir per šį laikotarpį neišvengiamai atsirado parduodamo turto rinkos kainos pokytis; po antstolio paskirtos ekspertizės apeliantas sudarė visą eilę nuomos sutarčių ir tai objektyviai sąlygojo parduodamo objekto, kuris ir yra skirtas nuomai, rinkos vertę; po antstolio paskirtos ekspertizės apeliantas investavo į turto statybos-remonto darbus 1 000 257 EUR, o tai sudaro penktadalį ekspertizės akte nustatytos parduodamo objekto rinkos vertės; suinteresuotas asmuo BUAB „Acumen“ pateikė į šią bylą UAB „CRE pro“ konsultaciją apie galimą rinkos kainą Nr. 18/11-01KI, pagal kurią 2018 m. lapkričio 5 d. galima rinkos vertė parduodamo turto iš pirminių pakartotinių varžytynių yra 13 531 100 EUR.
26. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir suinteresuoto asmens BUAB „Acumen“ teikiamus rašytinius įrodymus, turinčius esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, taigi, nėra pagrindo teigti, jog UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vadovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Apelianto teigimu, siekis sustabdyti išieškojimą dėl to, jog yra būtina atlikti teisminę neteisėtų antstolio veiksmų kontrolę, savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o skundai dėl antstolio veiksmų vykdymo procese yra atskiri teisiniai procesai, kuriais UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir kiti suinteresuoti asmenys gali ginti savo teises ir teisėtus interesus.
27. Suinteresuotas asmuo BUAB „Acumen“ atskiruoju skundu prašo, atsižvelgiant į tai, jog valstybinės žemės nuomos teisė negali būti parduodama varžytynėse, sustabdyti antstolio Donato Kisieliaus vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/00095 ir 0174/17/00096 dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. 0101-0020-0071) nuomos teisės pardavimo varžytynėse, ir įpareigoti antstolį atlikti naują parduodamo turto rinkos kainos nustatymo ekspertizę, siekiant nustatyti parduodamo objekto kainą be valstybinės žemės nuomos teisės; taip pat prašo nustatyti, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vadovas R. B. nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir panaikinti jam paskirtą 2 000 EUR baudą.
28. Apeliantas nurodo, kad kartu su skundu dėl antstolio veiksmų buvo pateikta nepriklausomo nekilnojamojo turto vertintojo UAB „CRE pro“ konsultacija apie galimą rinkos kainą varžytynėse Nr. 161812 realizuojamo turto, kuris įvertintas 13 531 100 EUR. Akivaizdu, kad antstolis varžytynėse siekia realizuoti turtą 3 kartus mažesne kaina ir, nors jam buvo pateikti kitokie duomenys apie turto rinkos vertę, jis kategoriškai netenkino suinteresuotų asmenų prašymų dėl pakartotinės (papildomos) ekspertizės skyrimo, bet siekė turtą realizuoti jo paskirtos ir 2017-12-12 atliktos turto rinkos vertės ekspertizės pagrindu.
29. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas suinteresuotų asmenų skundus, visiškai neįsigilino į antstolio vykdomų varžytynių esmę ir jose parduodamo turto sudėtį, į tai, kad antstolis neturi teisės varžytynėse pardavinėti valstybinės žemės nuomos teisės.
30. Suinteresuoto asmens teigimu, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vadovas, žinodamas ir suprasdamas bei turėdamas rašytinius įrodymus apie tai, jog antstolis siekia realizuoti turtą už 3 kartus mažesnę kainą, negu jo tikroji rinkos vertė, tinkamai atstovauja juridinį asmenį ir jo vardu kreipiasi į teismą dėl antstolio veiklos teisminės kontrolės. Todėl neegzistuoja būtinosios sąlygos konstatuoti proceso dalyvio piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
31. Išieškotojas UAB „Baltijos kredito sprendimai“ pateikė atsiliepimą į UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir BUAB „Acumen“ atskiruosius skundus, prašo procesą pagal atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties nutraukti, o, atsisakius procesą nutraukti, atmesti atskiruosius skundus kaip nepagrįstus. Nurodo, kad BUAB „Acumen“ atskirasis skundas grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o jas grindžia įrodymu, kuris galėjo būti pateiktas dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teikiamas įrodymas - Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017 m. kovo 7 d. raštas „Dėl bankroto administratorių veiklos“ Nr. 2D-798(12.151E) taip pat galėjo būti pateiktas dar pirmosios instancijos teismui. Todėl prašo šio įrodymo neprijungti prie bylos ir jo netirti, juo nesivadovauti.
32. Pažymi, kad antstolis yra išaiškinęs, jog valstybinės žemės nuomos teisė nėra pardavimo objektas. Varžytynių laimėtojas iš pateiktos informacijos turi suprasti, kad turės sudaryti naują valstybinės žemės nuomą pagal teisės aktus. Pareiškėjai skundais prašė teismo įpareigoti antstolį atšaukti ginčo varžytynes Nr. 161812, tačiau šios varžytynės jau yra paskelbtos neįvykusiomis. Apeliantai teigia, kad teismas nevertino jų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų - UAB „CRE pro“ konsultacijos apie galimą rinkos kainą Nr. 18/11-01KI ir 2018 m. liepos 16 d. UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaitos Nr. VN-18-145. Be to, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ teigia, jog turto rinkos vertė pakilo, kadangi UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ investavo į turto statybos-remonto darbus 1 000 257 EUR. Tačiau šie pareiškėjų argumentai yra visiškai nepagrįsti.
33. Dėl pareiškėjų teikiamų turto vertinimo ataskaitų teismai jau yra pasisakę - Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1687-232/2018 konstatavo, jog 2018 m. liepos 16 d. UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaita Nr. VN-18-145 nesudaro pagrindo konstatuoti UAB „Ober-Haus“ atlikto turto vertinimo nepagrįstumo; be to, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ jau buvo pateikęs skundą dėl antstolio veiksmų minimos UAB „Verslavita“ turto vertinimo ataskaitos pagrindu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-29670-1064/2019 UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
34. Dėl UAB „CRE pro“ išvados pasisakyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-42431-541/2018, kur konstatuota, kad minima nepriklausomo nekilnojamojo turto vertintojo išvada yra tik preliminarus turto įvertinimas, neatsižvelgiant į konkretaus turto ypatumus, jo individualius požymius, turtui taikomus disponavimo apribojimus ir kt. svarbius požymius, kas žymiai įtakoja kiekvieno konkretaus turto kainą. Be to, laiko, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nepateikia jokių svarių įrodymų, kad atliko turto statybos ar remonto darbus 1 000 257 EUR sumai.
35. Laiko, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, be to, pagrįstai UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ direktoriui paskyrė baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė net 4 skundus dėl antstolio veiksmų su prašymais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, žinodamas, jog UAB „Verslavita“ turto vertinimas neatitinka realios turto rinkos vertės, vis tiek antrą kartą teikė skundą tuo pačiu pagrindu. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ šią bylą inicijavo, siekdamas ne jo teisių ir interesų gynimo, o išieškojimo veiksmų vykdomosiose bylose stabdymo. Dėl tokių UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ veiksmų yra patiriamos tiek UAB „Baltijos kredito sprendimai“, tiek teismo, įgyvendinančio teisingumą Lietuvos Respublikos vardu, žmogiškosios, laiko ir finansinės sąnaudos. Taigi, teismas pagrįstai UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ direktoriui paskyrė baudą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
36. Apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir antstolio vykdymo veiksmų sustabdymo jau yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi.
37. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę nauji įrodymai gali būti pateikiami: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Nagrinėjamu atveju BUAB „Acumen“ su atskiruoju skundu pateikė 2017-03-07 Žemės ūkio ministerijos raštą Nr. 2D-738 (12.151E) dėl bankroto administratorių veiklos. Atsižvelgiant ir tai, kad šis raštas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas atsisako jį priimti (CPK 314 straipsnis).
38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
39. Vienas iš esminių BUAB „Acumen“ atskirojo skundo argumentų yra tai, kad valstybinės žemės nuomos teisė negali būti pardavinėjama iš varžytynių, tačiau šis apelianto argumentas negali būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, nes jis nebuvo nurodytas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Be to, įrodymą, kuriuo apeliantas grindžia šį savo argumentą - 2017-03-07 Žemės ūkio ministerijos raštą Nr. 2D-738 (12.151E), apeliacinės instancijos teismas atsisakė priimti CPK 314 straipsnio tvarka, todėl jis negali būti nagrinėjamas ir juo negali būti remiamasi šiuo atveju.
40. Apeliantai atskiruosiuose skunduose iš esmės kelia tuos pačius reikalavimus, kaip ir skunduose dėl antstolio veiksmų, - atšaukti varžytynes, įpareigoti antstolį atlikti naują parduodamo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę vykdomojoje byloje, pripažinti neteisėtais kitus antstolio veiksmus, taip pat prašo panaikinti skolininko UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vadovui R. B. paskirtą 2 000 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliantai nenurodo ir apeliacinės instancijos teismas nekonstatuoja. Kiti apeliantų skundų argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįtakojantys skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo.
41. Pareiškėjai skundu prašė įpareigoti antstolį atšaukti ginčo varžytynes Nr. 161812, tačiau minėtos varžytynės, kaip tvirtina pateikti duomenys, jau yra paskelbtos neįvykusiomis, todėl prašymas negali būti tenkinamas, nes jis nebegali būti įvykdytas.
42. CPK 681 straipsnis nustato, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Tuo atveju, jeigu išieškotojas ir skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę, skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2, 3 dalys).
43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl CPK 681 ir 682 straipsnių taikymo ir aiškinimo yra išplėtota ir nuosekli. Kaip teisingai nurodo byloje dalyvaujantys asmenys ir pirmosios instancijos teismas, areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/200; 2018-10-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018; kt.).
44. Įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
45. Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
46. Nagrinėjamu atveju apeliantai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nevertino suinteresuotų asmenų į bylą pateiktų naujų rašytinių įrodymų, t.y. BUAB „Acumen“ kartu su 2018 m. lapkričio 14 d. skundu pateiktos UAB „CRE pro“ konsultacijos apie galimą rinkos kainą Nr. 18/11-01KI, pagal kurią 2018 m. lapkričio 5 d. galima rinkos vertė parduodamo turto iš pirminių pakartotinių varžytynių yra 13 531 100 EUR, ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateiktos 2018 m. liepos 16 d. UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaitos Nr. VN-18-145. Be to, akcentuoja, kad skunde dėl antstolio veiksmų apeliantai rėmėsi naujomis aplinkybėmis – kad nuo turto vertinimo praėjo daugiau kaip metai, yra sudarytos nuomos sutartys dėl patalpų, kas didina nekilnojamojo turto vertę, be to, apeliantas į parduodamą iš varžytynių turtą yra investavęs daugiau nei 1 mln. eurų, kurių pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, bet, kaip prejudicinėmis, nepagrįstai rėmėsi kitose civilinėse bylose nustatytomis aplinkybėmis. Apeliantų įsitikinimu, būtina atlikti naują parduodamo turto rinkos kainos nustatymo ekspertizę vykdomojoje byloje, siekiant nustatyti parduodamo objekto kainą be valstybinės žemės nuomos teisės.
47. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytiems argumentams ir motyvams, laiko pagrįsta išieškotojo atsiliepime į skundus dėl antstolio veiksmų ir atsiliepime į atskiruosius skundus argumentuotą poziciją, o apeliantų argumentus ir motyvus atmeta kaip nepagrįstus.
48. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjai (apeliantai) savo argumentus ir motyvus iš esmės grindžia deklaratyviais teiginiais, nepateikdami juos pagrindžiančių įrodymų. Pavyzdžiui, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ tvirtina, kad parduodame iš varžytynių objekte atliko statybos-remonto darbų už 1 000 257 EUR sumą, tačiau vienintelis pridedamas įrodymas, kuris neva patvirtina atliktas investicijas, yra paties UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ surašyta pažyma. Jokių kitų įrodymų, t. y. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, banko sąskaitų išrašų, kvitų, čekių ir/ar pan., nėra pateikiama. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas neįrodė, jog investavo į parduodamą iš varžytynių turtą 1 mln. EUR (CPK 178 straipsnis).
49. Be to, kaip tvirtina bylos duomenys, pastato, esančio Šeškinės g. 22, Vilniuje, paskirtis yra administracinė, prekybos, t.y. pastatas su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis. Absoliuti dauguma pateiktų nuomos sutarčių yra sudarytos su nuomininkais – fiziniais asmenimis, tuo tarpu duomenų apie jų vykdomą komercinę veiklą nėra pateikiama. Dalyje nuomos sutarčių nurodyta, kad perduodamos patalpos yra gyvenamosios paskirties, nors, antstolio teigimu, tokios paskirties patalpų minėtame pastate nėra. Šie argumentai buvo išdėstyti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su atskiruoju skundu šie argumentai nebuvo pagrįsti. Dėl to apeliacinės instancijos teismas turi pakankamą pagrindą abejoti pateiktų nuomos sutarčių realumu ir jas vertina kritiškai. Pažymėtina ir tai, kad dauguma pateiktų sutarčių bylos nagrinėjimo metu jau yra pasibaigusios, nes sudarytos metų laikotarpiui. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ teiginiai, jog sudarytos nuomos sutartys gali turėti reikšmės iš varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto vertinimui, atmestini kaip nepagrįsti.
50. Apeliantai taip pat nenurodo, kodėl UAB „Ober-Haus“ atliktas turto vertinimas laikytinas nepatikimu, kokius teisės aktus pažeidė ekspertas, kokių teisės aktų nuostatų atlikta ekspertizė neatitinka, dėl ko turėtų būti abejojama eksperto pateikta verte. Vien tai, kad apeliantai pateikė skirtingas konsultacinio pobūdžio išvadas, kurios beje jau buvo aptartos kitose išnagrinėtose civilinėse bylose priimtuose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, o taip pat nurodo, kad valstybinės žemės nuomos teisė nėra pardavimo objektas, nepaneigia UAB „Ober-Haus“ atlikto turto vertinimo pagrįstumo ir teisėtumo. Juo labiau, kad ir UAB „Ober-Haus“ 2017 m. gruodžio 12 d. parengtame ekspertizės akte yra pažymėta, kad šioje ekspertizėje nustatyta turto vertė galioja tik su esmine sąlyga, kad vertinamo pastato įgijėjas (pirkėjas) įgytų ir teisę sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį žemės sklypui (unikalus Nr. 0101-0020-0071) identiškomis sąlygomis kaip vertinimo dienai galiojančioje valstybinės žemės nuomos sutartyje (bei su šia nuomos sutartimi susijusiuose papildomuose susitarimuose), ir ne mažesniam žemės plotui, nei šiuo metu yra nuomojama, t. y. ne mažesniam nei 0,9821 ha plotui.
51. Pažymėtina ir tai, kad antstolis 2019 m. kovo 5 d. patvarkyme yra išaiškinęs, jog asmenys, įsigiję iš varžytynių parduodamą turtą, turės teisę be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę ir tik tiek, kiek reikia nekilnojamojo turto eksploatacijai, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka nekilnojamojo turto savininkas privalės sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Taigi, ši informacija yra aiški potencialiems pirkėjams. Vadinasi, varžytynių skelbime nebuvo nurodyta, jog parduodama valstybinės žemės nuomos teisė. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog valstybinės žemės nuomos teisė buvo įkeitimo objektas, tai valstybinės žemės nuomos teisės nurodymas varžytynių skelbime atliko tik kaip išviešinamąją funkciją. Tiek išieškant iš hipotekos objektu esančio turto (pastatų), tiek parduodant šį turtą, jo pirkėjui pereina ir žemės nuomos teisė, susijusi su įgytu pastatu. Valstybinės žemės nuomos teisės pardavimas atskirai nei CK nuostatose, nei Žemės nuomos įstatyme nėra numatytas. Parduodant statinius, teisė naudotis atitinkama žeme (žemės nuomos teisė) atskirai nėra parduodama, o žemės nuomos teisės vertė įtraukiama į parduodamų pastatų kainą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-592/2012). Taigi, ekspertizės akte nustatytoji vertė yra pastato vertė, o ne valstybinės žemės nuomos vertė.
52. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjų į bylą pateiktos UAB „CRE pro“ konsultacijos apie galimą rinkos kainą Nr. 18/11-01KI ir 2018 m. liepos 16 d. UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaitos Nr. VN-18-145. Tačiautoks teiginys yra visiškai nepagrįstas, nes dėl teikiamų turto vertinimo ataskaitų teismai jau yra pasisakę, o būtent: Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2S-1687-232/2018 konstatuota, kad 2018 m. liepos 16 d. UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaita Nr. VN-18-145 nesudaro pagrindo konstatuoti UAB „Ober-Haus“ atlikto turto vertinimo nepagrįstumo.
53. Pasisakydamas dėl UAB “Nekilnojamojo turto valdymas” skundo dėl antstolio veiksmų minimos UAB „Verslavita“ turto vertinimo pagrindu pagrįstumo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-29670-1064/2019, nurodė, kad tokia turto vertinimo ataskaita nėra nustatoma turto rinkos vertė, nes pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalį turto rinkos vertė yra apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų, o nagrinėjamu atveju UAB „Verslavita“ turto vertės ataskaitoje įvertinta ne kaina, už kurią galima parduoti turtą turto vertinimo metu, bet kaina, už kurią turtą bus galima parduoti ateityje, atlikus ataskaitoje aptartas investicijas, kurios apima ir naujų pastatų, kurie šiuo metu dar neegzistuoja, vertę.
54. Dėl UAB „CRE pro“ išvados Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-42431-541/2018 konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjo minima nepriklausomo nekilnojamojo turto vertintojo išvada yra tik preliminarus turto įvertinimas, neatsižvelgiant į konkretaus turto ypatumus, jo individualius požymius, turtui taikomus disponavimo apribojimus ir kt. svarbius požymius, kas žymiai įtakoja kiekvieno konkretaus turto kainą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad, remiantis CPK 279 str. 4 d., teismo nutarčiai įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.
55. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundo argumentas, kad nuo UAB „Ober-Haus“ atlikto turto vertinimo praėjo daugiau kaip vieneri metai, taip pat atmestini kaip nepagrįsti, kadangi apeliantas nepagrindžia, kokiu būdu ši aplinkybė įtakoja nustatyta parduodamo turto vertę. Be to, pažymėtina, kad vykdymo procesas užsitęsė būtent dėl skolininko teikiamų nepagrįstų skundų dėl antstolio veiksmų ir nuolat teikiamų prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, būtent pats skolininkas šiuo atveju turi prisiimti dėl savo veiksmų atsiradusias teisines pasekmes. Pažymėtina, kad vykdymo procese yra ginami ne tik skolininko, bet ir išieškotojų, kreditorių interesai. Kita vertus, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nepateikė jokių patikimų įrodymų, kad rinkos sąlygos per metus pasikeitė tiek, jog UAB „Ober-Haus“ nustatyta nekilnojamojo turto vertė nebeatitinka realijų ir yra aiškiai per maža (CPK 178 straipsnis).
56. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai skyrė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nurodydamas, kad pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ veiksmai, susiję su iš esmės pakartotinais kreipimaisi į teismą dėl jau teismo įvertintų aplinkybių, susiję su akivaizdžiai tikrovės neatitinkančių faktinių aplinkybių nurodymais teismui (dėl (ne) pasiūlymo skolininkui rasti turto pirkėją), ignoravimas teismo nustatytų aplinkybių dėl ekspertizės ir turto vertės nustatymo teisėtumo, suponuoja išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nesąžiningai pareiškė nepagrįstą skundą dėl antstolio veiksmų, t.y. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ir nagrinėjamoje civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė tris skundus iš eilės - 2018-11-14, 2018-11-13, 2018-11-19, kiekviename iš jų reikšdamas reikalavimą stabdyti varžytynes, taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, o tokie UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ veiksmai, pripažinus juos neteisėtais, negali būti vertinami kaip pažeistų teisių gynimas, o tik siekis veikti prieš greitą ir operatyvų procesą.
57. Kiti apeliantų atskirųjų skundų argumentai taip pat nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu klausimu ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
58. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, susijusias su vykdymo procesu ir skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirųjų skundų motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Alma Urbanavičienė