Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S –324– 227 / 2012
Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr.2-08-3-01552-2012-1 Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
106.8.1; 121.14; 122.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 11 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Z. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2445-837/2012 pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovui Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl atsisakymo mokėti socialinę pašalpą ir neišmokėtos socialinės pašalpos ir neturtinės žalos priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama: 1) priteisti iš atsakovo 1260 Lt neišmokėtos dukrai priklausančios pašalpos po 315 Lt į mėnesį nuo 2011-11-01, 2) priteisti 8000 Lt neturtinės žalos, 3) priimti sprendimą ir įpareigoti pradėti mokėti pašalpą ir jos atžvilgiu. Nurodė, kad ji registruota darbo biržoje kaip aktyviai ieškanti darbo, todėl vadovaujantis Konstitucijos 52 str. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos nurodymu socialinės rūpybos skyrius privalo jai mokėti pašalpą. Ieškovė privalo atidirbti viešuosius neapmokamus darbus 4 dienas po 4 valandas per mėnesį už dukrai valstybės skiriamą pašalpą. Panevėžio rajono savivaldybės nurodymai prieštaringi Konstitucijos 48 str.5 d. principams dėl priverstinio darbo. Kadangi ji atsisakė dirbti viešuosius darbus, buvo sustabdytas pašalpos mokėjimas pinigine forma, pasiūlyta teikti paramą maisto produktais ir kitomis mokėjimo priemonėmis, kas prilygsta pašalpos nemokėjimui. Negaudama jokių pajamų turėjo skolintis pinigus, parduoti daiktus, dėl ko patyrė išgyvenimus, neturint galimybės grąžinti paskolų sumažėjo bendravimo galimybės. Neturtinę žalą vertina 8000 Lt, taip pat nurodo, kad už priverstinai skirtus darbus susidarytų 5760 Lt.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-03-20 nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
Nustatė, kad ieškovė skundžia Panevėžio rajono savivaldybės administracijos sprendimą nebemokėti jos nepilnametei dukrai skirtos socialinės pašalpos, nes J. Z. ir jos sugyventinis atsisakė atlikti viešuosius darbus, bet socialinę pašalpą tiekti nepinigine forma. Piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas. Vadovavosi šio įstatymo 31 str. 2 d., kuriame nustatyta, kad sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi ginčas tarp šalių kyla ne dėl civilinių teisinių santykių, bet dėl administracinių teisinių santykių, t. y., dėl Panevėžio rajono savivaldybės administracijos priimto sprendimo pakeisti J. Z. nepilnametei dukrai teikiamos socialinės paramos formą, jis nagrinėtinas administraciniame teisme. Laikė, kad ieškinys paduotas aiškiai pažeidžiant bylų teismingumo taisykles. Ieškovei išaiškino, kad dėl Panevėžio rajono savivaldybės administracijos priimto sprendimo jos dukrai teikiamos socialinės paramos formą ji turi kreiptis į Panevėžio apygardos administracinį teismą.
Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-20 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad teismas iškraipė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 31 str. 2d. prasmę. Šiuo konkrečiu atveju sprendžiamas klausimas ne dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo mano dukrai B. Z. gim. 2003-01-28, kadangi pašalpa yra išskirta ir privaloma mokėti pinigine forma. Todėl ieškovė prašo priteisti ieškovės naudai po 315 Lt į mėnesį nuo 2011-11-01 iki šiai dienai. 2012-02-03 Panevėžio rajono savivaldybės administracijos rašte „Dėl socialinės pašalpos teikimo" nurodyta, kad ši pašalpa nuo 2011-11-01 iki 2012-02-01 yra paskirta, tačiau už minimą laikotarpį nėra išmokėta. Už laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2012-05-01 Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-03-05 įsakymu Nr. A-201 ieškovei už dukrai B. Z. skirtą socialinę pašalpą nurodyta teikti nepinigine forma. Ginčas kilo ne iš administracinių teisinių santykių, o iš kitų privatinių santykių, numatytų CK 22str. 1 d. Dukrai Beatričei skirtos ir neišmokėtos socialinės pašalpos pinigine forma už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2012-02-01, bei už laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2012-05-01 skirtos socialinės pašalpos teikti nepinigine forma prilygsta pašalpos nemokėjimui. Sutinkamai su CPK 26 str. 2d. teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo aktą. Pagrindinis teisinis klausimas kyla iš privatinių teisinių santykių, susijusių su dukrai Beatričei išskirta, tačiau neišmokėta socialine pašalpa, todėl reikėtų vadovautis absorbacijos principu, t.y. jeigu pagrindinis klausimas kyla iš privatinių teisinių santykių, bylą turėtų būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teismuose. Administracinių teismų kompetencijai reikėtų priskirti tik grynai administracinio pobūdžio ginčų viešojo administravimo srityje sprendimą, kai šiuo atveju tolesnio kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimas yra siejamas su neturtinės žalos priteisimu (CK 6.250 str.). Neatlygintus ir neteisėtai paskirtus viešiuosius darbus ieškovė įvertino 5760 Lt. Šiuo konkrečiu atveju tai ginčas, kylantis iš darbo teisinių santykių, kurie priskiriami civilinių bylų kategorijai ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą Panevėžio rajono savivaldybės administracija su skundu nesutinka, mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisinga. Nurodo, kad prašymas priteisti paskirtą ir neišmokėtą socialinę paramą po 315 Lt į mėnesį yra susijęs su atsakovo kaip viešojo administravimo subjekto veiksmais. Reikalavimas kildinamas iš administracinių teisinių santykių, todėl ieškovė manydama, kad atsakovas neteisėtai neišmoka socialinės pašalpos ar socialinę paramą teikia nepinigine forma vadovaudamasis Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-03-05 įsakymu Nr. A-201, dėl administracijos veiksmų, įsakymo teisėtumo gali kreiptis į Panevėžio apygardos administracinį teismą. Vadovaujantis ABTĮ 15 str. 1d. 3 p. prašymas priteisti neturtinę žalą gali būti nagrinėjamas administracinio teismo. CPK 26 str. 2d., yra netekusi galios, todėl nepagrįstai teigiama, kad ieškinys gali būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme kartu išsprendžiant ir administracinio akto teisėtumo klausimą.
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo 2012-03-20 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo teisinius argumentus, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.). Teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės pateikto ieškinio reikalavimų pobūdį ir padarė pagrįstą išvadą, jog byla nagrinėtina administraciniame teisme.
Pagal Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Teisminės valdžios paskirtis – įgyvendinti teisingumą. Vykdydamas teisingumą, teismas, kaip valdžios institucija, priima teisingumo aktą remdamasis specialiomis procedūrinėmis taisyklėmis. Viena jų yra vadovavimasis teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principu. Šis principas nustatytas 1948 m. gruodžio 10 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnyje, 1950 m. lapkričio 4 d. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir reiškia teisę kreiptis į teismą, t. y. teisę į ieškinį, kuri procesiniu teisiniu atžvilgiu suprantama kaip teisė pareikšti ieškinį (CPK 5 straipsnis). Tam, kad būtų įgyvendintas nurodytas principas, teisminė gynyba turi būti efektyvi. Ji yra tuo veiksmingesnė, kuo greičiau išnagrinėjama byla ir kuo skubiau įvykdomas sprendimas, t. y. įgyvendinamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas (CPK 7 straipsnis). Dėl to ginčai dėl teismingumo tarp teismų neleidžiami. Priešingu atveju būtų vilkinamas bylos nagrinėjimas, teismo sprendimo, kaip teisingumo akto, priėmimas ir taip pažeidžiama konstitucinė asmens teisė į tai, kad pagal įstatymą sudarytas nepriklausomas ir nešališkas teismas per kiek įmanoma trumpesnį laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų jo bylą (CPK 36 straipsnis; Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Be to, tam tikrų teisinių santykių ypatumai negali paneigti asmens konstitucinės teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar laisvių gynimo. Viena iš teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo sąlygų yra bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Teismas pažymi, jog vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (ABTĮ 3 str. 1 d., CPK 22 str.). Bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį. Administraciniai teismai yra specializuoti teismai, įsteigti spręsti ginčus, kylančius viešojo administravimo srityje. Administracinių teismų kompetencija bei jų nagrinėjamų bylų kategorijos yra apibrėžtos ABTĮ 3, 15 straipsniuose, kuriuose nurodyti pagrindiniai administracinių teismų nagrinėjamų bylų požymiai ir būtent šiais požymiais, pirmiausia, turi būti vadovaujamasi sprendžiant rūšinio teismingumo klausimą bei nustatant, ar atitinkama byla yra priskirta nagrinėti administraciniam teismui.
Byloje nustatyta, kad J. Z. pareiškė ieškinį Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl 1 260 Lt neišmokėtos pašalpos(paramos) priteisimo, 8 000 Lt neturtinės žalos priteisimo už tai, kad ji , negaudama pašalpos(paramos), buvo priversta skolintis lėšų pragyvenimui ir dėl to patyrė gilius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimus ir , be to, neatlygintinai atliko neteisėtus, priverstinai skirtus viešuosius darbus. Tuo pačiu prašo priimti sprendimą ir įpareigoti pradėti mokėti pašalpą(paramą) ir jos atžvilgiu. Taigi, jos reikalavimas dėl pašalpos(paramos) išmokėjimo, dėl jai skyrimo pašalpos(paramos) ir dėl mokėjimo būdo. Tokie sprendimai ar neveikimas skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 15 straipsnio 1 punktas numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Todėl esant tokioms ieškinyje nurodytoms faktinėms aplinkybėms ir pridėtiems prie ieškinio įrodymams, teismas konstatuoja, kad pareikštas ieškinys yra neteismingas Panevėžio miesto apylinkės teismui.
Reikalavimas priteisti neturtinę žalą kildinamas iš negautos socialinės pašalpos. Vadinasi, vyrauja administraciniai teisiniai santykiai. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.) (ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p.). Būtent tuo pagrindu reikalavimą reiškia ieškovė . Ji teismui pateiktame skunde prašo priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl Panevėžio rajono savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų. Speciali teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2007 m. gruodžio 13 d. nutartyje yra konstatavusi: „[..] ginčas dėl žalos atlyginimo yra susijęs su valdžios institucijų viešosios teisės reglamentuojama veikla ir patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį. Tokio pobūdžio ginčai pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą turi būti nagrinėjami administraciniame teisme (pvz., Specialios teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 10 d. nutartis, priimta byloje A. B. v. Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas; 2003 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta byloje G. K. v. Kauno teritorinė muitinė ir Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija; 2003 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta byloje VŠĮ Vilniaus centro universitetinė ligoninė v. valstybė, atstovaujama Vyriausybės). Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog prašant priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl Panevėžio rajono savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, reikalavimas yra susijęs su viešojo administravimo subjektų veikla. Todėl ginčas nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Teismas sprendžia, kad ieškovė su skundu turi kreiptis į Panevėžio apygardos administracinį teismą.
Esant aptartoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos teismingumą ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį. Todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Margarita Dzelzienė