Civilinė byla Nr. 2KT-41-381/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06789-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija

3.1.6.3. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas, Artūras Driukas, susipažinęs su atsakovės T. Ž. pareiškimu dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo,

n u s t a t ė :

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.  2S-2-538/2020, kurioje pareikštas nušalinimas visiems šio teismo teisėjams. Nušalinimo pareiškimas motyvuojamas tuo, jog šio teismo teisėjai turi išankstinę nuomonę, yra šališki ir neobjektyvūs, priima atsakovei nepalankius procesinius sprendimus.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011). Tokios pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: sprendžiant klausimą dėl nešališkumo, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) nešališkumo (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą byloje Dainelienė prieš Lietuvą, paraiškos Nr. 23532/14).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nušalinimo pareiškimą grindžia Klaipėdos apygardos teismo teisėjų priimtais procesiniais sprendimais, tačiau pateiktame nušalinimo pareiškime nenurodo nė vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų teisėjų nušalinimo pagrindų. Tokių pagrindų nepatvirtina ir Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2S-2-538/2020 medžiaga.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo, grindžiamo procesinių veiksmų atlikimu bylos nagrinėjimo metu, nuosekliai laikomasi pozicijos, jog procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis), o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą.

Kadangi procesinių veiksmų atlikimas savaime nesuponuoja pagrindo nušalinti bylą nagrinėjančią teisėjų kolegiją ar juo labiau visą apygardos teismą, bei nesant pateiktų kitų objektyvių duomenų, galinčių pagrįsti teisėjų kolegijos šališkumą, yra pagrindas spręsti, kad pareiškėjos nurodyti argumentai, susiję su šio teismo teisėjų priimtais procesiniais sprendimais, nesudaro pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimą.

Teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo.

Nagrinėjamu atveju nesant argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų bylą galinčių nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, t. y. nesant nurodytam nė vienam iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėja nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla gali būti išnagrinėta pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas,

n u t a r i a :

pareiškėjos T. Ž. nušalinimo pareiškimą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-2-538/2020 atmesti.

Lietuvos apeliacinio teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai

einantis skyriaus pirmininko pareigas                                 Artūras Driukas