Byla Nr. 1S-638-928/2022

Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00004-2012-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Š. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namų (toliau – Komisija) 2022 m. spalio 24 d. nutarimą Nr. 357-196 taikyti nuteistajam D. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       D. Š. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, jam paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė su automobilio konfiskavimu. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 20 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 14 d. nuosprendis pakeistas, D. Š. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, jam paskirta galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

2.       Bausmės pradžia – 2012 m. liepos 17 d., bausmės pabaiga – 2024 m. liepos 17 d.

3.       Komisijos 2022 m. spalio 24 d. nutarimu buvo nutarta taikyti nuteistajam D. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, lygtinai paleidžiant nuteistąjį iš pataisos įstaigos. Komisija nurodė, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai kinta, nuteistasis daro akivaizdžią pažangą, visuma minėtų aplinkybių sudaro pagrindą tikėti, jog lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija sprendė, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

4.       Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. spalio 24 d. nutarimą Nr. 357-196 taikyti nuteistajam D. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas motyvavo tuo, kad vis dar išliekant kriminogeniniams veiksniams ir vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai, negalima daryti išvados, kad nuteistasis laisvėje sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų, pasirinkti tinkamus elgesio modelius ir nenusikalsti. Nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis D. Š. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį.

5.       Nuteistasis D. Š. skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 357-196 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

5.1.                      Skunde nuteistasis akcentuoja, kad skirdamas bausmę teismas jau atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį. Tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti. Aiškūs lygtinio paleidimo kriterijai nurodyti BVK 157 straipsnio 1 dalyje. Mano, kad skundžiama teismo nutartis grindžiama ne teisiniu nagrinėjamos situacijos vertinimu, o tik deklaratyviais teiginiais ir teismo samprotavimais. Nutartyje nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo teigiama elgesio dinamika.

5.2.                      Apeliantas pabrėžia, kad Komisija jau antrą kartą pritaria lygtinio paleidimo instituto taikymui jo atžvilgiu. Būtent Komisija konstatavo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai kinta, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą, dėl ko yra pakankamas pagrindas tikėti, jog lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Mano, kad apylinkės teismas pernelyg sureikšmino 2022 m. rugsėjo 28 d. pagal OASys vertinimo metodiką nustatytą vidutinę jo pakartotinio nusikalstamumo riziką. Pažymėjo, kad Komisija visgi nurodė, kad yra stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomenduojamas jo nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti priemones, todėl galima pagrįstai teigti, kad stebima pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

5.3.                      Atkreipė dėmesį dėl nustatomų kriminogeninių veiksnių. Dėl mažos darbo patirties pateikė duomenis patvirtinančius, kad apeliantas dirba nuo 2017 m. Dėl įtakojamos asocialios grupės nurodo, kad bausmės atlikimo metu palaiko ryšius tik su artimaisiais (sugyventinė, dukra). Dėl rizikingo, pavojingo, impulsyvaus elgesio stengiasi dalyvauti socialinių įgūdžių programose, nepaisant to, Komisija nurodžiusi, kad nuteistasis geba save analizuoti ir vertinti, jo savivaizdis remiasi įprastomis socialinėmis vertybėmis, pastaruoju metu linkęs labiau įvertinti ir apgalvoti sprendimus įvairių situacijų metu. Be to, pažymėta, kad šiuo metu nuteistasis iš esmės suvokia savo nusikalstamo elgesio neigiamas pasekmes, geba įvardinti iš nusikaltimo kylančią žalą sau ir aplinkiniams, apie ateitį mąsto pozityviai ir kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta visiškai. Dėl priežiūros pažeidimų pastebi, kad už nepriekaištingą elgesį yra skatintas 7 kartus, paskutinė nuobauda skirta 2015 m. vasario 13 d. Tuo tarpu kriminogeninių veiksnių nustatymas pats savaime lygtinio paleidimo taikymo galimybės nepaneigia. Šiuo atveju atsisakant taikyti lygtinį paleidimą taip pat nebuvo vadovautasi Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendacija Rec(2003)22 nuostatomis, kurios numato, kad lygtinio paleidimo tikslas yra padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigoje prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje. Pagal minėtas rekomendacijas lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija.

5.4.                      Nesutinka su teismo argumentais, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma dėl įdarbinimo nesuteikia garantijų, jog asmuo minėtoje įmonėje įsidarbins lygtinio paleidimo atveju. Mano, kad darbdavys įžvelgė teigiamas darbuotojo D. Š. savybes, dėl to pateikė teigiamą nuteistojo charakteristiką bei sutikimą toliau tęsti darbą. Teismo deklaratyvūs teiginiai ir samprotavimai nepagrįsti. Atkreipė dėmesį, kad nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumas bei pavojingumas, padarymo aplinkybės, atliktos bausmės dalis, teismui, kuris sprendžia, ar galima tvirtinti sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, negali turėti esminės reikšmės. Kadangi lygtinio paleidimo sąlygos įtvirtintos įstatyme.

5.5.                      Skunde nurodo, kad nuo 2020 m. kovo 10 d. nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos arba palydos, o nuo 2021 m. sausio 22 d. bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) namuose. Nuteistajam suteiktas leidimas vykti į namus trumpalaikėms 2 parų išvykoms, iš kurių sugrįžta į (duomenys neskelbtini) namus, pažeidimų nefiksuota. Mano, kad teigiamu elgesiu įrodė, kad jau integravosi į visuomenę ir bausmės vykdymą toliau gali prižiūrėti Probacijos tarnyba. Tuo tarpu teismas pateiktą informaciją įvertino selektyviai, išsamių ir įtikinamų motyvų kodėl nuteistajam negali būti taikomas lygtinis paleidimas skundžiamoje nutartyje nėra.

5.6.                      Atkreipė dėmesį, kad tiek iš Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos seka, kad laisvės atėmimo bausmė neturi būti suprantama kaip savitikslis procesas, o šiuo atveju esant teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms, neįžvelgtina priežasčių toliau taikyti nuteistajam laisvės atėmimą, nes nėra aišku, kokią didesnę naudą tiek pačiam nuteistajam, tiek visuomenei tai duotų. Tokių priežasčių nenurodė ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas.

5.7.                      Pabrėžia, kad skunde aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog per bausmės vykdymo laikotarpį nuteistasis padarė didelę pažangą, savo elgesį pakeitė taip, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą ir toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Mano, kad atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, yra pasiryžęs ateityje nenusikalsti ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais, visuomenei priimtinais būdais ir priemonėmis.

5.8.                      2022 m. gruodžio 8 d. prašymu nuteistasis prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pats pageidauja dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimus.

6.       Atsiliepimų į skundą negauta.

Nuteistojo D. Š. skundas atmetamas

7.       Dėl nuteistojo prašymo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka pažymima, kad pagal BPK įtvirtintą teisinį reguliavimą žodinis nagrinėjimas privalomas tuo atveju, kai skundas paduotas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais (BPK 362 straipsnio 6 dalis). Kitais atvejais gali būti rengiamas teismo posėdis. Šiuo atveju aplinkybių, dėl kurių būtų reikalinga skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegija nenustatė. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. nutartį skundė nuteistasis, t. y. skundas nėra paduotas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. Skunde nuteistasis nurodė nesutikimo su nutartyje padarytomis išvadomis motyvus ir argumentus, suformulavo aiškų prašymą. Teismui pateikta medžiaga yra išsami, joje esančių duomenų pakanka argumentuotai pasisakyti dėl visų esminių nuteistojo skundo argumentų. Taigi tenkinti D. Š. prašymą ir jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka šiuo atveju nėra pagrindo.

8.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę įstatyme numatytą bausmės dalį. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant probaciją.

9.       Išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis D. Š. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu, bei kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Apylinkės teismo motyvai, kuriais atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, yra pagrįsti, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį, priešingai nei mano nuteistasis, pagrindo nėra.

10.       Byloje esantys duomenys patvirtina, jog D. Š. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar bausmės atlikimo metu asmuo iš esmės tikslingai koreguoja savo nusikalstamą elgesį ir mąstyseną.

11.       Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, akcentuojamais ir nuteistojo skunde, teisėjų kolegijai nekyla: nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, mokėsi ir įgijo baldžiaus specialybę, dirba, įvykdė jam skirtus finansinius įsipareigojimus, nuo 2021 m. sausio 22 d. bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) namuose, už nepriekaištingą elgesį paskatintas 7 kartus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju nuteistasis turėtų gyvenamąją vietą, taip pat yra pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma dėl nuteistojo įdarbinimo lygtinio paleidimo taikymo atveju. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau D. Š. charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai yra jau pasiekti.

12.       Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma ir šių duomenų visumos pagrindu daroma išvada, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo, būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal susiformavusią teismų praktiką, sprendžiant ar yra pagrindas paminėtai išvadai, yra įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir jo dedamos pastangos keisti savo ydingą elgseną bei mąstyseną. Nagrinėjamo klausimo kontekste, svarbu pažymėti ir tai, kad asmens elgesio, mąstymo ir požiūrio keitimas yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojančius duomenis, ir pagrįstai konstatavo, jog teigiamų elgesio korekcijos požymių, D. Š. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, vis tik nepakanka, kam įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, pritaria ir apygardos teismo teisėjų kolegija.

13.       Nors pateiktame skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai sureikšmino jo atžvilgiu skirtas drausmines nuobaudas, tačiau priešingai šiems skundo argumentams, tokie faktai negali būti ignoruojami. Nagrinėjamu atveju teismui pateikta medžiaga liudija, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu 3 kartus baustas drausmine tvarka. Informacija apie nuteistajam paskirtas nuobaudas, nepaisant to, jog šios nuobaudos nebėra galiojančios, atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad D. Š. nevykdė vienos iš pagrindinių jo, kaip nuteistojo, pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. Be to, apygardos teismo vertinimu, informacija apie nuteistojo bausmės atlikimo vietoje nustatyto režimo laikymąsi/nesilaikymą leidžia spręsti, ar jis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ar sugeba paklusti privalomoms taisyklėms, taigi ši informacija yra svarbi ir vertinant nuteistojo galimybę lygtinio paleidimo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų.

14.       Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo nutartyje nurodytiems skundo atmetimo argumentams bei motyvams, t. y., kad neginčytinai nustatyta, kad nuteistasis D. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, taip pat ir už labai sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 3 dalis), ir šis teistumas jam nėra pirmasis. Anksčiau D. Š. buvo nuteistas už nužudymą panaudojant šaunamąjį ginklą ir plėšimą, atlikinėjant bausmę buvo taikytas jo atžvilgiu lygtinis paleidimas (2008 m.). Nusikalstamas veikas, už kurias šiuo metu atlikinėja paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis D. Š. padarė neišnykus teistumui, kas rodo, kad iš ankstesnio netinkamo savo elgesio ir atsiradusių pasekmių jis išvadų nepadarė. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą D. Š. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau nuteistojo teistumų skaičius, padarytų nusikaltimų kiekis, pobūdis ir pavojingumas – sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Be to, kaip matyti iš žemesnės instancijos teismo argumentų, tiek nusikalstamų veikų sunkumas, tiek jų pobūdis nebuvo esminiai tokio apylinkės teismo sprendimo priėmimo motyvai, šios aplinkybės buvo įvertintos kitų aplinkybių kontekste, kas nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja. Šiame punkte nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad su teisėsaugos institucijomis jis susiduria nebe pirmą kartą, taip pat ir realią laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka jau ne pirmą kartą, tačiau jis iš savo klaidų nesimokė ir toliau jas kartojo, o nauja nusikalstama veika padaryta neišnykus teistumui.

15.       Aukščiau aptartos aplinkybės rodo, jog D. Š. nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi nuteistojo nusikalstamo elgesio padariniai. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Visos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra. Nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

16.       Svarbu paminėti tai, kad nuteistajam pirminės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu dar 2016 m. liepos 30 d. buvo nustatyta vidutinė rizika. Tuo tarpu 2022 m. rugsėjo 28 d. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas liko nepakitęs – vidutinis. Atsižvelgiant į asmens byloje esančius duomenis, teismo vertinimu, negalima teigti, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nes atlikus visus vertinimus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė. Be to, nuteistajam nustatytas vienas statinis kriminogeninis veiksnys – kriminalinė, smurtinio elgesio istorija, ir net penki dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – turi nestabilią, mažą darbo patirtį; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas, pavojingas, impulsyvus, agresyvus, kontroliuojantis elgesys; negeba atpažinti problemų; priežiūros, apribojimų pažeidimai). Sutiktina su nuteistojo skundo argumentais, kad vien kriminogeninių veiksnių nustatymas pats savaime lygtinio paleidimo taikymo galimybės nepaneigia, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, tinkamu savo elgesiu nuteistasis gali pakeisti, tokiu būdu tikslingai koreguodamas savo nusikalstamą elgesį ir mąstyseną. Teismo vertinimu, nuteistasis dar nepakankamai pakeitė savo elgesį teigiama linkme, kad šiuo momentu jau būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

17.       Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas neigia, tačiau stokoja kritiškumo savo padarytų nusikaltimų atžvilgiu, nors savo elgesį analizuoja ir vertina, kalba apie priežastis, kurios paskatino nusikalsti. Svarbiausia jų nuteistasis laiko nesugebėjimą pasakyti „ne“ ir pasidavimą kitų įtakai. Dėl ko gyvenimo stilius ir draugai laisvėje yra susiję su nuteistojo nusikalstamumu. Tuo tarpu skunde itin akcentuojami socialiniai ryšiai, nuolatinė gyvenamoji vieta ir darbo turėjimas analizuojamu atveju leidžia pagrįstai abejoti, jog šios aplinkybės yra itin reikšmingos, kurių egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje D. Š. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

18.       Nuteistojo skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra neteisingos ir nepagrįstos, todėl skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta ir jo atžvilgiu taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau aukštesnysis teismas įvertinęs visus byloje esančius duomenis, skundžiamą nutartį bei skundo argumentus su tuo sutikti negali ir pažymi, kad D. Š. savo skunde akcentuoja tik nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančias aplinkybes. Akivaizdu, kad apylinkės teismas nagrinėdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, skundžiamoje nutartyje išdėstė ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, tačiau įvertinęs nusikalstamų veikų aplinkybes, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei visų aplinkybių visumą, padarė išvadą, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos D. Š. negali būti taikomas, su kuo visiškai sutinka ir teisėjų kolegija, pažymėdama, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga.

19.       Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrų suvaržymų ir kitas neigiamas pasekmes.

20.       Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. Š. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad svarstant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, būtų pažeistos jo procesinės teisės.

21.       Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai išnagrinėjo nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas atsižvelgiant į aktualią D. Š. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Kolegija konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo ją naikinti skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo D. Š. skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo D. Š. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                    Giedrius Endriukaitis

Odeta Gruodienė

Vaidas Vasiliauskas