Civilinė byla Nr. 2S-812-221/2019

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01070-2012-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.6.10; 3.3.2.5

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. U. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. prašymą suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Marijampolės savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, M. U., V. U., R. B., D. B., L. V. dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo arba vykdymo atidėjimo civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėja A. G. kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016, kurio rezoliucinė dalis buvo patikslinta Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-708-555/2017, vykdymo tvarką, leidžiant pareiškėjai A. G. sprendime nurodytus įpareigojimus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu, įvykdyti iki 2019 m. liepos 31 d. arba sprendimo įvykdymą atidėti iki 2019 m. liepos 31 d.

2.       Pareiškėja A. G. nurodė, kad ji kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą dėl Marijampolės savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 18 d. sprendimo, įforminto raštu Nr. SA-9117(12.7.), kuriuo buvo atsisakyta inicijuoti pareiškėjai A. G. ir R. B. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų pakeitimo procesą, jį padidinant užstatyto pastato dalies užimamu plotu, pripažinimo negaliojančiu, ir galbūt procesas pagal pareiškėjos A. G. skundą užsitęs kurį laiką. Pareiškėja A. G. dar 2017 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į Marijampolės savivaldybę su prašymu inicijuoti projekto rengimą, kad būtų kompleksiškai sprendžiama dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo. Pareiškėja A. G. 2018 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administraciją su prašymu sudaryti su pareiškėja A. G. valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), laisvos neužimtos žemės dalies pirkimo–pardavimo sutartį arba nuomos sutartį, kadangi ši žemės sklypo dalis reikalinga pareiškėjai A. G. priklausančių statinių eksploatacijai. Pareiškėja A. G. teigė, kad pakeitus teismo sprendimo vykdymo tvarką ir/ar atidėjus jo vykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, kadangi pareiškėjai A. G. tik 2017 m. balandžio 13 d. buvo suteikta teisė įteisinti savavališką statybą.

3.       Suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į prašymą prašė teismo jo netenkinti, nurodė, kad pareiškėjos A. G. prašyme išdėstyti argumentai nėra pakankami, kad būtų pagrindas jį tenkinti.

4.       Suinteresuotasis asmuo Marijampolės savivaldybės administracija atsiliepimu į prašymą prašė teismo jo netenkinti, nurodė, kad pareiškėja A. G. per teismo pratęstą terminą savavališkai statybai įteisinti nesiėmė jokių aktyvių veiksmų.

5.       Suinteresuotasis asmuo M. U. atsiliepimu į prašymą prašė teismo jo netenkinti, skirti pareiškėjai baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nurodė, kad pareiškėja A. G. sąmoningai ir tikslingai siekia ne spręsti problemą, o teisinėmis priemonėmis vilkinti procesą.

6.       Suinteresuotasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į prašymą prašė teismo jo netenkinti, nurodė, kad pareiškėja A. G. iš esmės nesiėmė jokių aktyvių veiksmų pašalinti savavališkos statybos padarinius, prašydama atidėti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo įvykdymo terminą, vilkina jo vykdymą.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartimi patenkino pareiškėjos A. G. prašymą: atidėjo iki 2019 m. liepos 31 d. šio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016, kurio rezoliucinė dalis buvo patikslinta Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi, dalies, kuria A. G. įpareigota per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a 1/p, esančiam (duomenys neskelbtini), sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, vykdymą.

8.       Teismas sprendė, kad šioje byloje negali būti pakeista sprendimo vykdymo tvarka, tačiau gali būti svarstomas sprendimo vykdymo atidėjimo klausimas.

9.       Teismas nustatė, kad per teismo nustatytą sprendimo vykdymo termino atidėjimą pareiškėja A. G. ėmėsi veiksmų dėl teismo sprendimo vykdymo, ir nors šiuos veiksmus atliko kiek pavėluotai ir ne taip aktyviai, kaip, teismo nuomone, privalėtų, tačiau inicijavus žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), žemėtvarkos projektų rengimą ir išsprendus žemės nuosavybės po išsikišančia pastato dalimi klausimą, pareiškėjai atsirastų galimybė pašalinti dabar nustatytus savavališkos statybos padarinius ir nebeliktų pagrindo nugriauti savavališkai pastatytą ir viešame registre įregistruotą statinio dalį, taip būtų pašalinta ir galimybė ateityje kilti klausimui dėl galbūt padarytos žalos atlyginimo, naujiems ilgai trunkantiems ir brangiai kainuojantiems teisiniams ginčams. Pareiškėjai A. G. teigiant apie gautą informaciją dėl naujai patvirtintų žemės sklypo kadastrinių matavimų paklaidų, teismas sprendė, jog, atlikus naujus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir paaiškėjus, kad išsikišanti namo priestato dalis yra pareiškėjos A. G. žemės sklypo dalyje ir nėra nelegalios statybos, ginčo nebeliktų. Teismas pažymėjo, kad, nesutvarkius žemės sklypo po išsikišančia pastato dalimi nuosavybės teisių, tikimybė, jog pareiškėjai A. G. bus pradėta rengti projektinė dokumentacija ir išduotas statybą leidžiantis dokumentas, yra menka, visgi esant tokiam teismo sprendimui ir pareiškėjai A. G. ketinant pasinaudoti sprendimu jai suteikta teise pašalinti savavališkos statybos padarinius jos nenugriaunant, ji privalo pradėti procedūrą dėl projektinės dokumentacijos rengimo ir statybą leidžiančio dokumento gavimo. Teismas, nustatęs, jog šiuo metu yra ir artimiausiu metu dar bus pradėtos kitos administracinės procedūros, kurias įgyvendinus pareiškėjai A. G. atsirastų galimybė pašalinti dabar nustatytus savavališkos statybos padarinius, nebeliktų pagrindo nugriauti savavališkai pastatytą ir viešame registre įregistruotą statinio dalį, konstatavo, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos A. G. prašymą. 

10.       Teismas sprendė, kad pratęsus terminą ir suteikus pareiškėjai A. G. galimybę kuo skubiau atlikti atitinkamus veiksmus, bus geriausiai užkrinti visų dalyvaujančių byloje asmenų teisės ir teisėti interesai. Teismas pažymėjo, kad klausimas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo sprendžiamas tik antrą kartą, terminas, kuriam prašoma atidėti priimto teismo sprendimo vykdymą, yra ganėtinai neilgas, be to, terminas, kuriam teismo sprendimo vykdymas buvo atidėtas, iš esmės baigėsi po mėnesio nuo tada, kai buvo išspręstas tokio pareikšto prašymo tenkinimas teisme. Teismas sprendė, kad nėra pagrindų skirti pareiškėjai A. G. baudą pagal CPK 95 straipsnį, kaip to prašė suinteresuotas asmuo M. U.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

11.       Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo M. U. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartį ir atmesti pareiškėjos A. G. prašymą, paskirti pareiškėjai A. G. 1 000 Eur baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, iš jų 300 Eur skirti suinteresuotam asmeniui M. U., priteisti iš pareiškėjos A. G. bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai rodo, kad per teismo nustatytą papildomą terminą pareiškėja A. G. neatliko jokių veiksmų teismo sprendimui įvykdyti. Pareiškėjai A. G. buvo suteiktas gana ilgas terminas teismo sprendimui įvykdyti ir statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Pareiškėjos A. G. prašymu teismo sprendimo įvykdymo terminas jau buvo atidėtas iki 2018 m. balandžio 13 d., per papildomai suteiktą terminą situacija visiškai nepasikeitė.

1.2.                      Pareiškėja A. G. teikė teismui melagingą informaciją, nurodydama, jog ji 2017 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į Marijampolės savivaldybę su prašymu inicijuoti projekto rengimą. Į savivaldybę pareiškėja A. G. pirmą kartą kreipėsi tik 2018 m. rugsėjo 10 d., antrą kartą – 2018 m. lapkričio 16 d. ir net ne su prašymu gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pareiškėjos A. G. atlikti veiksmai neapima savavališkos statybos įteisinimo proceso etapų.

1.3.                      Pareiškėja A. G. prašė teismo sprendimo įvykdymą atidėti iki 2019 m. liepos 31 d., tačiau nepagrindė šio termino, tik darė prielaidas, jog iki jos nurodyto termino ji galbūt turės statybą leidžiantį dokumentą ir įteisins savavališkas statybas. Pareiškėjos A. G. inicijuotas teisminis ginčas (administracinė byla Nr. 1-3023-644/2019) nėra prasidėjęs, nes pareiškėjai A. G. nustatytas terminas trūkumams pašalinti.

1.4.                      Pakartotinis termino atidėjimas iš esmės reiškia suinteresuoto asmens M. U. interesų pažeidimą, interesų pusiausvyros jo atžvilgiu nesilaikymą, nes statinio dalis savavališkai pastatyta žemės sklype, į kurį turėtų būti atkurtos nuosavybės teisės suinteresuotam asmeniui M. U. ir kitiems pretendentams.

1.5.                      Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas suinteresuoto asmens M. U. atžvilgiu, akivaizdžiai palaikė pareiškėją A. G. Teisėja E. P. šiame ginče nagrinėjo tris bylas ir visuose priėmė pareiškėjai A. G. palankius procesinius sprendimus – atnaujino procesą, patenkino jos priešieškinį, du kartus atidėjo teismo sprendimo vykdymą. Teismas rėmėsi tik pareiškėjos A. G. žodiniais paaiškinimais, esant rašytiniams tam prieštaraujantiems įrodymams ir valstybės institucijų paaiškinimams.

12.       Suinteresuotas asmuo Marijampolės savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį patenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

12.1.        Pareiškėja A. G. į Marijampolės savivaldybės administraciją po Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutarties priėmimo kreipėsi tik 2018 m. rugsėjo 10 d., dar kartą ji kreipėsi 2018 m. spalio 16 d. 

12.2.        Neatitinka tikrovės teiginys, kad pareiškėja A. G. kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą dėl savivaldybės administracijos neveikimo ir laukia teismo sprendimo. Marijampolės savivaldybės administracija neturi duomenų, kad teisme nagrinėjama byla, kurioje ginčijami pareiškėjai A. G. pateikti atsakymai (sprendimai).

12.3.        Pareiškėja A. G. iš esmės nenurodė aplinkybių, kurios galėtų būti pripažįstamos ypatingai svarbiomis. Pareiškėja A. G. per teismo pratęstą terminą savavališkai statybai įteisinti nesiėmė jokių aktyvių veiksmų. Pareiškėja A. G. į Marijampolės savivaldybės administraciją kreipėsi tik 2018 m. rugsėjo 12 d. ir 2018 m. spalio 16 d., t. y. pasibaigus statybą leidžiančio dokumento gavimo terminui.

12.4.        Patenkinus pareiškėjos A. G. prašymą, pažeistas viešasis interesas, kurį gina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, taip pat pažeidžiami kitų suinteresuotų asmenų, norinčių atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią (duomenys neskelbtini), interesai, nes suformuoto žemės sklypo riba negali kirsti statinio.

12.5.        Pareiškėja A. G. nenurodo tolimesnių savo veiksmų eigos iki 2019 m. liepos 31 d. pratęsus teismo sprendimo vykdymą, bylos nagrinėjimo teisme metu tiesiog teigė, kad situacija pasikeis, nes ji yra apskundusi Marijampolės savivaldybės administracijos sprendimą (nors šis teiginys neatitinka tikrovės), toliau imsis kitų procedūrinių veiksmų, jų nedetalizuodama ir nekonkretizuodama.

13.       Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo patenkinti atskirojo skundo dalį dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties panaikinimo ir pareiškėjos A. G. prašymo atmetimo, dėl kitos atskirojo skundo dalies prašo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

13.1.        Teismas, priimdamas 2019 m. vasario 7 d. nutartį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.

13.2.         Pareiškėja A. G. turi neginčijamą pareigą pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau pareiškėja A. G. neįvykdė 2016 m. lapkričio 15 d. teismo sprendimo. Pareiškėja A. G. nepašalina savavališkos statybos padarinių ilgiau nei šešerius metus. Pareiškėja A. G. turėjo galimybę įteisinti savavališką statybą. Pareiškėja A. G. nėra atlikusi procedūrų, susijusių su ginčo statinio statybą leidžiančių dokumentų gavimu.

14.       Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos A. G. prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 patenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį ir įpareigojo A. G. pašalinti savavališkos statybos žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), padarinius, t. y. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę; per nustatytą terminą A. G. neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigojo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš A. G. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016 pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1583-986/2012 ir patenkino A. G. priešieškinį: leido A. G. teisės aktų nustatyta tvarka per šešių mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a1/p, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ir, sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą; šio įpareigojimo A. G. teismo nustatytu terminu neįvykdžius, nusprendė palikti nepakeistą kitą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimo dalį. Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-708-555/2017 paliko iš esmės nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą, patikslino jo rezoliucinę dalį ir leido A. G. teisės aktų nustatyta tvarka per šešių mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a1/p, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ir, sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą; A. G. neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus statybą leidžiančių dokumentų per nustatytą šešių mėnesių terminą dėl savavališkai pastatyto statinio įteisinimo, įpareigojo A. G. per šešis mėnesius išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype, ir sutvarkyti statybvietę, per nustatytą terminą A. G. neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigojo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą 3a1/p, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš A. G. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-595-802/2018, patenkino pareiškėjos A. G. prašymą ir iki 2018 m. balandžio 13 d. atidėjo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016, kurio rezoliucinė dalis buvo patikslinta Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi, dalies, kuria A. G. įpareigota per šešis mėnesius nuo sprendimo isiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a1/p, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ir, sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, vykdymą. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-704-945/2018 paliko nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį.

17.       CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

18.       Ši įstatymu įtvirtinta teismo teisė teismų praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-925/2002), tačiau atsižvelgiant į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas negali suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, taip pat visais atvejais turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-117-464/2018).

19.       Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjos A. G. prašymą, atsižvelgė į aplinkybes, kurios, jo vertinimu, sudarė pagrindą atidėti teismo sprendimo įvykdymą iki 2019 m. liepos 31 d. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad abejonės dėl Marijampolės savivaldybės administracijos priimtų sprendimų, kurie yra tikrinami teisme, teisėtumo, nustatyta galimybė, jog atlikus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naujus kadastrinius matavimus, galbūt paaiškės, kad laikyta išsikišančia statinio dalis iš tiesų yra pareiškėjos A. G. žemės sklypo ribose ir tokiu būdu ganėtinai greitai bus išspręstas neteisėtos statybos klausimas, sudaro pagrindą atidėti teismo sprendimo įvykdymą iki 2019 m. liepos 31 d.

20.       Suinteresuotas asmuo M. U. atskirajame skunde teigia, kad per teismo nustatytą papildomą terminą pareiškėja A. G. neatliko jokių veiksmų teismo sprendimui įvykdyti, pareiškėjos A. G. prašymas nepagrįstas, pažeidžiantis suinteresuoto asmens M. U. interesus, o pirmosios instancijos teismas, sprendęs pareiškėjos A. G. prašymą, buvo šališkas.

21.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja A. G. 2018 m. rugsėjo 10 d. prašymu kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administraciją, prašydama sudaryti su ja valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), laisvos, neužimtos žemės dalies pirkimo–pardavimo sutartį arba nuomos sutartį, 2018 m. spalio 12 d. prašymu kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administraciją, prašydama inicijuoti pareiškėjai A. G. ir R. B. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų pakeitimo procesą, jį padidinant užstatyto pastato dalies užimamu plotu. Taigi, priešingai, nei teigia suinteresuotas asmuo M. U., pareiškėja A. G. atliko tam tikrus veiksmus teismo sprendimui įvykdyti. Pažymėtina, kad statinio projektinė dokumentacija, skirta savavališkos statybos įteisinimui, negali būti sutvarkoma neišsprendus žemės sklypų suformavimo klausimo. Dėl to pareiškėjos A. G. kreipimasis dėl žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo, negali būti vertinamas kaip nesusijęs su teismo sprendimo įvykdymu. Aplinkybės, kad pareiškėjos A. G. prašymai nebuvo tenkinti, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėja A. G. neatliko jokių veiksmų teismo sprendimui įvykdyti. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareiškėja A. G. buvo padavusi skundą Regionų apygardos administraciniam teismui dėl Marijampolės savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 18 d. sprendimo, įforminto raštu Nr. SA-9117(12.7.), kuriuo buvo atsisakyta inicijuoti pareiškėjai A. G. ir R. B. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų pakeitimo procesą, jį padidinant užstatyto pastato dalies užimamu plotu, pripažinimo negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. I-3023-644/2019, pareiškėjos A. G. skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai A. G. Taigi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šiuo metu Lietuvos Respublikos teismuose nėra nagrinėjamas joks pareiškėjos A. G. inicijuotas teisminis ginčas, tačiau civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pareiškėja A. G. buvo padavusi skundą Regionų apygardos administraciniam teismui, jo priėmimo klausimas tuo metu nebuvo išspręstas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės apie pareiškėjos A. G. kreipimąsi į Regionų apygardos administracinį teismą negalima laikyti nepagrįsta ir sudarančia pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

22.       Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta suinteresuoto asmens M. U. atskirojo skundo argumentą dėl pareiškėjos A. G. prašyme nurodytų melagingų duomenų. Suinteresuotas asmuo M. U. teigia, kad į savivaldybę pareiškėja A. G. pirmą kartą kreipėsi tik 2018 m. rugsėjo 10 d., antrą kartą – 2018 m. lapkričio 16 d., tačiau šiuos duomenis paneigia Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys. Iš Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-595-802/2018 nustatyta, kad pareiškėja A. G. į Marijampolės savivaldybę su prašymais kreipėsi 2017 m. rugpjūčio 25 d. ir 2017 m. lapkričio 2 d., taip pat 2017 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėja A. G. su prašymu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, 2017 m. rugsėjo 6 d. – į Seimo narį D. G., 2017 m. rugsėjo 12 d. – į VĮ Registrų centrą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pastarieji duomenys buvo įvertinti Marijampolės apylinkės teismui sprendžiant dėl pareiškėjos A. G. prašymo atidėti sprendimo įvykdymą iki 2018 m. balandžio 13 d. pagrįstumo, taip pat Kauno apygardos teismui vertinant Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

23.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-708-555/2017 konstatavo, jog savavališko statinio – priestato dalis (jo kampas) stovi ant nesuformuoto valstybei priklausančio žemės sklypo, į kurį atkurti nuosavybės teises pretenduoja M. U., V. U., V. J., D. B. ir L. V., todėl, sprendžiant dėl žemės valdymo ir naudojimo teisės A. G., būtina derinti jos ir trečiųjų asmenų interesus, siekti, kad trečiųjų asmenų teisės būtų kuo mažiau apribotos, tačiau įvertinti ir tai, kad žemės grąžinimas natūra nėra vienintelis nuosavybės teisių atkūrimo būdas (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnis); tokio pobūdžio situacijose yra labai svarbus visų suinteresuotų asmenų glaudus bendradarbiavimas, siekiant išsiaiškinti galimybes A. G. suteikti žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises, ir tik nustačius, jog nėra teisinių priemonių A. G. minėtų teisių suteikti (ar kitu būtu pakoreguoti žemės sklypo ribas), proporcinga priemone galėtų būti pripažintas pastato (ginčo priestato) griovimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios Kauno apygardos teismo padarytos išvados sudaro pagrindą teigti, kad apie suinteresuotų asmenų teisių ir interesų pažeidimą būtų galima spręsti tik konstatavus esant išbandytas visas statinio įteisinimo galimybes. Suinteresuotas asmuo M. U. atskirajame skunde nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos galimybės išspręsti ginčą, atlikus naujus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, įvertinant naujai patvirtintas žemės sklypo kadastrinių matavimų paklaidas. Šios galimybės nepaneigė ir 2019 m. sausio 31 d. teismo posėdyje dalyvavęs suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas, akcentuodamas, kad būtent pareiškėja A. G. turi imtis aktyvių veiksmų tokiems matavimams atlikti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo pareiškėjai A. G. nustatytas terminas iki 2019 m. liepos 31 d. teismo sprendimui įvykdyti negali būti vertinamas kaip esminis kitų proceso dalyvių teisių pažeidimas, sąlygojantis teismo procesinio sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą.

24.       Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu pripažįsta atskirojo skundą argumentą dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjos A. G. prašymą, nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo šališkumą. Vienokia ar kitokia teismo išvada, padaryta įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese, nepalanki ar nepriimtina kuriai nors iš bylos šalių, pati savaime nepatvirtina teismo suinteresuotumo priešingos šalies naudai, tuo labiau, kad įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę įvertinti įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens M. U. atskirojo skundo argumentai dėl teisėjos E. P. šališkumo yra paneigti Marijampolės apylinkės teismo pirmininko 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi, kuria atmestas suinteresuoto asmens M. U. pareiškimas dėl teisėjos E. P. nušalinimo.

25.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, suinteresuotas asmuo M. U. atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

26.       Suinteresuotas asmuo M. U. atskirajame skunde prašo paskirti pareiškėjai A. G. 1 000 Eur baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, iš jų 300 Eur skirti suinteresuotam asmeniui M. U. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjos A. G. prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, apeliacinės instancijos teismas atmetė suinteresuoto asmens M. U. atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo. Taigi pareiškėjos A. G. kreipimosi į teismą negalima laikyti procesinės teisės naudojimu ne pagal jos paskirtį, todėl suinteresuoto asmens M. U. prašymas skirti pareiškėjai A. G. baudą CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu netenkintinas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja        Virginija Lozoraitytė