ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 9 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almos Jurgelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. ir atsakovų A. B. ir D. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. K. patikslintą ieškinį atsakovams A. B. ir D. B. dėl nuosavybės teisių gynimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė N. K. patikslintu ieškiniu prašė: 1) ištaisyti 2016 m. liepos 20 d. naudojimo žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), tvarkos plane, parengto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Toposfera“ matininko Š. V., taškų Nr. 24 ir Nr. 25 koordinates, nurodant, kad taško Nr. 24 koordinatės yra (duomenys neskelbtini), taško Nr. 25 koordinatės yra (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad šios koordinatės galioja nuo šio žemės sklypo plano parengimo momento; 2) įpareigoti atsakovus A. B. ir D. B. savo lėšomis pašalinti neteisėtai pastatytą metalinę segmentinę tvorelę, pažymėtą indeksais (a), kurio koordinatės (duomenys neskelbtini) ir (b), kurio koordinatės (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio mėn. žemės sklypo plane, parengto geodezininko E. M. ir pakeisti pažeistas kiemo aikštelės trinkeles, į kurias buvo patvirtinta metalinė segmentinė tvorelė per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nurodytą terminą, leisti šiuos veiksmus atlikti ieškovei, o atsakovus įpareigoti atlyginti ieškovei patirtas šios tvorelės griovimo ir (ar) statybvietės sutvarkymo išlaidas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. gegužės 13 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino: nusprendė ištaisyti 2016 m. liepos 20 d. naudojimo žemės sklypu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tvarkos plane, parengto UAB „Toposfera“ matininko Š. V., taškų Nr. 24 ir Nr. 25 koordinates nurodant, kad – taško Nr. 24 koordinatės yra (duomenys neskelbtini), taško Nr. 25 koordinatės yra (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovus A. B. ir D. B. savo lėšomis pašalinti neteisėtai pastatytą metalinę segmentinę tvorelę, pažymėtą indeksais (a), kurio koordinatės (duomenys neskelbtini) ir (b), kurio koordinatės (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio mėn. žemės sklypo plane, parengto geodezininko E. M. ir pakeisti pažeistas kiemo aikštelės trinkeles, į kurias buvo patvirtinta metalinė segmentinė tvorelė per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nurodytą terminą, leisti šiuos veiksmus atlikti ieškovei N. K., o atsakovus įpareigoti atlyginti ieškovei patirtas šios tvorelės griovimo ir (ar) statybvietės sutvarkymo išlaidas.

3.       Teismas vertino, kad ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovus nutraukti trukdymus, nesusijusius su valdymo netekimu, t. y. įpareigoti atsakovus patraukti jiems nuosavybės teise priklausančią tvorą iš ieškovei asmeniniam naudojimui priskirto žemės sklypo.

4.       Teismas nurodė, jog tai, kad ieškovė prašo ištaisyti taškų koordinates nereiškia, kad teismas negali tokio reikalavimo nagrinėti, nes, atsižvelgiant į reikalavimo esmę, akivaizdu, kad ginčijamos koordinatės, nurodytos antroje 2016 m. plano, pridėto prie šalių pirkimo pardavimo sutarčių pusėje neatitinka jų atžymėjimo pačiame plane, kas reiškia, kad jos neatitinka kadastro taškų buvimo vietos nurodytos sklypo plane, kas sąlygojo situaciją, jog šalims priskirtas žemės sklypo dalis skiria dvi alternatyvios teisinės sklypų ribos (pagal plano sprendinius – viena, pagal koordinates – kita), dėl ko ir kilo ginčas šioje byloje. Taigi pati reikalavimo formuluotė „ištaisyti taškų koordinates“, šiuo atveju, atitinka formuluotę „pakeisti koordinačių žiniaraštyje kadastro taškų buvimo vietą“ nekeičiant paties 2016 m. plano, kas savo esme reiškia, nustatyti teisinę žemės sklypo ribą. Todėl teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstus atsakovų argumentus, kurie susiję su tuo, jog ieškovė apskritai pasirinko neteisėtą savo teisių gynimo būdą, kad teismui nepriskirta funkcija taisyti kadastro taškų buvimo vietos, kad reikalinga keisti visų sklypo bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarką ir pan. Atmestas ir atsakovų argumentas, jog dėl reikalavimo ištaisyti kadastro taškų koordinates ieškinys pareikštas netinkamiems atsakovams. Konstatavus, jog šis reikalavimas susijęs su žemės sklypų ribų nustatymu teismine tvarka tarp šalių kilus ginčui dėl sklypo ribų (Sprendimo 20 punktas), teismo nuomone, ieškovė pasirinko tinkamus atsakovus.

5.       Teismas pažymėjo, kad atsakovai, teikdami jų nurodytų matininkų konstatuotas klaidas matininko Š. V. 2016 m. plano koordinatėse, tarp jų ir dėl to, kad 2016 m. plane nurodytas sklypo kadastro Nr. nesutampa su registruotu, priešpriešinių reikalavimų nereiškė, paties 2016 m. plano neginčijo, jokio kitokio sklypo ribos nustatymo varianto neteikė, taip pat neteikė kitokio žemės sklypo ribų nustatymo plano, neįrodinėjo, kad matininko Š. V. ištaisytos taškų Nr. 24 ir Nr. 25 koordinatės keičia patį planą, sklypo dalių plotus, ribas ar kaip nors kitaip pažeidžia jų interesus.

6.       Teismas atmetė atsakovų argumentus, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktas, nustatantis, kad žemės sklypas negali būti suformuotas taip, jog žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-248/2019 pateikė išaiškinimą, kad šioje teisės normoje kalbama apie žemės sklypų atidalijimą iš bendrosios nuosavybės, kai norima bendrame žemės sklype suformuoti atskirus sklypus jame esantiems statiniams eksploatuoti, t. y. apie naujų sklypų formavimą, o ne apie ribų tarp esamų žemės sklypų nustatymą. Besąlygiškas šios normos taikymas, nustatant žemės sklypų ribas, kai vienas iš sklypo savininkų pastato statinį ne savo žemėje, reikštų neproporcingą kito savininko teisių ribojimą (nutarties 37 punktas).

7.       Teismas darė išvadą, kad šioje byloje, siekiant nustatyti teisinę žemės sklypo ribą, yra būtina koordinačių sistemoje pakeisti (ištaisyti neteisingai nurodytas) kadastro taškų Nr. 24 ir Nr. 25 koordinates pagal matininko Š. V. 2022 m. vasario 20 d. Paaiškinimą ir 2016 m. plano pataisytas koordinates – 2 priedą, nekeičiant paties 2016 m. plano, todėl patikslintas ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

8.       Dėl ieškovės prašymo ištaisyti kadastro taškų Nr. 24 ir Nr. 25 koordinates pripažįstant, kad šios koordinatės galioja nuo šio žemės sklypo plano parengimo momento, teismas pažymėjo, kad teismui nusprendus, jog koordinatės turi būti nustatytos naujai / atitinkamai ištaisytos, tuo pačiu konstatuojama, kad sudarant 2016 m. liepos 20 d. planą nurodytos koordinatės plano koordinačių sistemoje buvo nurodytos neteisingai. Tačiau tik šiuo teismo sprendimu pakeitus koordinates bus apgintos šalių teisės, nes, kaip minėta, iki šiol susidariusi situacija leido šalims skirtingai vertinti joms priskirtas žemės sklypo dalis, dėl ko ir kilo ginčas šioje byloje (Sprendimo 20 punktas), kas reiškia, kad šis teismo sprendimas negali sukelti pasekmių atgaline data, dėl ko šis ieškovės prašymas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

9.       Teismas darė išvadą, kad ieškovė įrodė negatorinio ieškinio pirmąją sąlygą, jog ji yra žemės sklypo bendrasavininkė ir pagal nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką ji turi teisę individualiai naudotis 150 kv. m žemės sklypo dalimi, 2016 m. plano brėžinyje pavaizduota indeksu „I“ ir jame nurodytomis ribomis.

10.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, jog pastačius metalinę segmentinę tvorelę pagal koordinačių sistemoje nurodytas koordinates, jos naudojamas žemės sklypo plotas padidėjo 2,50 m, tai reiškia, jog ieškovės naudojamas žemės plotas atitinkama dalimi sumažėjo. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad byloje yra įrodyta, jog ieškovei individualiam naudojimui skirtoje žemės sklypo dalyje atsakovai pastatė metalinę segmentinę tvorelę.

11.       Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad tvorelė, pastatyta jos individualiam naudojimui skirtoje žemės sklypo dalyje, apriboja jos galimybes naudotis žemės sklypo dalimi – statyti automobilį ir pan. bei sumažina ieškovės išpirktą ir jos individualiam naudojimui priskirtą žemės ploto dalį. Todėl teismas darė išvadą, kad egzistuoja ieškovės teisių pažeidimas bei kad ieškovės nuosavybės teises, nesusijusias su valdymo netekimu, pažeidė atsakovai.

12.       Teismas, įvertinęs tai, kad abi šalys nesėkmingai bandė įregistruoti matininko Š. V. pataisytas koordinates, bei nesant įrodymų, jog atsakovai statydami tvorelę žinojo, jog 2016 m. plano koordinačių žiniaraštyje nurodytos koordinatės neatitinka plano sprendinių, sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovai sąmoningai elgėsi neteisėtai. Teismui nustačius, jog 2016 m. plane taško Nr. 24 ir taško Nr. 25 koordinatės yra klaidingos, ir nusprendus jog jos turi būti nustatytos naujai / pataisytos konstatuotina, kad atsakovų pastatyta metalinė segmentinė tvorelė turi būti pašalinta, atitinkamai pakeičiant pažeistas kiemo aikštelės trinkeles.

13.       Teismas sprendė, kad bylos dėl techninės klaidos naudojimosi tvarkos plane ištaisymo nagrinėjimo trukmė (pradinis ieškinys pareikštas 2022 m. gegužės 30 d.) ir susidariusios šalių bylinėjimosi išlaidos yra abiejų šalių procesinio elgesio pasekmė.

14.       Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju, nors teismas ieškovės reikalavimus iš esmės tenkino (ištaisė technines plano koordinačių ribų klaidas), atmesdamas tik reikalavimą dėl klaidos ištaisymo atgaline data, tačiau byloje šalių (nei ieškovės, nei atsakovų) kaltė nenustatyta, byloje siekta ištaisyti matininko klaidą, kurią, kaip jau nurodyta, kitu būdu, kaip tik pareiškiant ieškinį atsakovams, ištaisyti nebuvo galimybės.

15.       Įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, teismas sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir sprendė, kad šioje byloje bylinėjimosi išlaidos tarp proceso dalyvių neskirstytinos, kiekvienai šaliai paliekant jų pačių šiame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas vertino, kad tokioje situacijoje bylinėjimosi išlaidų neskirstymas labiausiai atitinka šalių interesus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

16.       Apeliaciniu skundu ieškovė N. K. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies, dalyje dėl atsisakymo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir tenkinti ieškovės N. K. prašymus priteisti jos naudai iš atsakovų A. B. ir D. B. bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus prašymus; priteisti ieškovės N. K. naudai iš atsakovų A. B. ir D. B. bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai išdėstė savo sprendime, kiek buvo pareikštų ieškovės reikalavimų ir netinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, liudijančias ginčo šalių elgesį tiek ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, tiek teisme.  

16.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir netinkamai nustatė ginčo esmę ir šalių galimybes išspręsti ginčą taikiai bei ieškovės teisių pažeidimo tęstinumą iki pat teismo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad nebuvo jokio kitokio ginčo sprendimo būdo ir tik teismine tvarka nustatant 2016 m. žemės sklypo plane taškų Nr. 24 ir Nr. 25 koordinates.

16.3.                      Pirmosios instancijos teismas neįvertino pradinio ieškinio reikalavimų, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl to, kad kitu būdu negalima buvo išspręsti iškilusio ginčo.

16.4.                      Ginčo pagrindinis reikalavimas yra ieškovės prašymas „Įpareigoti atsakovus A. B. ir D. B. savo lėšomis pašalinti neteisėtai pastatytą metalinę segmentinę tvorelę, pažymėtą indeksais (a), kurio koordinatės (duomenys neskelbtini) ir (b), kurio koordinatės (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio mėn. žemės sklypo plane, parengto geodezininko E. M. ir pakeisti pažeistas kiemo aikštelės trinkeles <...>“. Antras patikslinto ieškinio reikalavimas buvo išvestinis, įvykdant Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas pastabas, su kuriomis atsakovai nesutiko ir teikė kasacinį skundą. Kasacinis skundas nebuvo priimtas.

16.5.                      Pirmosios instancijos neįvertino ieškovės veiksmų, kuriais ji įdėjo maksimalias pastangas, kad ginčas būtų išspręstas ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, o ginčo šalys nebūtų patyrusios bylinėjimosi išlaidų. Byloje esantys pretenzija, žemė sklypo planas, Kauno 23-ojo notarų biuro liudijimas, UAB „Toposfera“ paaiškinimas ir planas, patvirtina, kad ieškovė maksimaliai pasistengė, kad šio ginčo nebūtų teisme.

16.6.                      Ieškovei pamačius, kad atsakovų šeima, kuri tapo naudai bendraturčiais, pastatė metalinę tvorelę, nesikreipė iš karto į teismą, o surinko visus galimus įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovai yra neteisūs, bei apmokėjo notarei už paslaugas, kad notarine formos liudijimu būtų ištaisyta 2016 metų žemės sklypo plane esančių taškų Nr. 24 ir Nr. 25 koordinatės.

16.7.                      Pirmosios instancijos teismas neįvertino pačių atsakovų atliktų koordinačių sistemos patikrinimo, iš kurio atsakovai suvokė, kad jie užima ieškovei priskirtino asmeniniam naudojimui žemės sklypo dalį dėl nelogiškų taškų Nr. 24 ir Nr. 25 koordinačių. Atsakovams nebuvo jokių kliūčių pripažinti klaidų egzistavimą ir pašalinti ginčo metalinę tvorelę. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atsakovai pripažindavo, kad nepašalins ginčo tvorelės kiekvieno posėdžio metu iki bus priimtas sprendimas. Tokios aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad ginčas spręstinas teisme nepriklausomai nuo atsakovų valios ir veiksmų.

16.8.                      Pirmosios instancijos teismas pažeisdamas CPK 94 str. 1 d., 93 str. 4 dalies nuostatas, pasirėmė kasacinės instancijos teismo praktika, kuri buvo taikoma klaidingai, nepasiremiant kasacinio teismo praktikoje nurodomomis teisiškai svarbiomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė, kad ieškovė pareiškė du reikalavimus, o ne vieną, kaip nurodyta skundžiamo sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų nepaskirstymo.

16.9.                      Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovė būtų piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis, t. y., visi procesiniai veiksmai atlikti laiku per teismo nustatytus terminus, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, kad ieškovė nepažeidinėjo proceso taisyklių ir procesas galėjo būti nutrauktas atsakovams pašalinus ginčo metalinę tvorelę.

17.       Apeliaciniu skundu atsakovai A. B. ir D. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; atsakovų naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Teismas sprendė, kad šis reikalavimas kvalifikuotinas CK 4.45 str. pagrindu kaip prašymas nustatyti žemės sklypo ribas, todėl spendė, kad reikalavimas yra pareikštas tinkamam atsakovui ir, atsižvelgdamas į kitas aplinkybes, sprendė šį reikalavimą tenkinti. Atsakovai mano, kad teismas netinkamai kvalifikavo ieškovės reikalavimą, tai lemia jog jis buvo neteisingai išnagrinėtas.

17.2.                      Ieškovė prašo teismo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame sklype nustatyti pagal galiojančią naudojimosi tvarką šalių naudojimui priskirtų plotų ribą. Kaip minėta, CK 4.45 str. institutas taikomas išimtinai tam, kad spręsti ginčą dėl neaiškios dviejų žemės sklypų ribos, tačiau jis nėra skirtas nustatyti žemės sklype nustatytos naudojimosi tvarkos ribas. Ginčas tarp bendrasavininkų dėl jų naudojimui priskirtų to paties žemės sklypo dalių ribos nėra tapatu ginčui tarp dviejų žemės sklypų savininkų dėl šių sklypų ribos. Atsakovams nėra žinoma nei viena Kasacinio teismo ar bent aukštesniojo teismo byla, kurioje ginčas dėl žemės naudojimosi tvarkos ribų būtų sprendžiamas taikant CK 4.45 str., tuo tarpu nei ieškovas, nei teismas nenurodė nei vienos tokios bylos. Skundžiamo sprendimo 22 p. nurodyta Kasacinio teismo praktika yra suformuota bylose, kuriose buvo sprendžiamas ginčas tarp žemės sklypų savininkų dėl jų sklypus skiriančios ribos, todėl minėtų bylų ratio decidendi visiškai nesutampa su šios bylos ir teismas neturėjo pagrindo ja motyvuoti savo sprendimo.

17.3.                      Šiuo atveju šalys nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos, todėl ginčas turi būti sprendžiamas remiantis CK 4.75 str., o ne CK 4.45 str., tuo pačiu, atsižvelgiant į visus su tuo susijusius procesinius aspektus, tame tarpe, suformuluojant teisingą ieškinio dalyką ir įtraukiant visus asmenis, kurių teises gali įtakoti naudojimosi tvarkos keitimas. Vien tai, kad ieškovė netinkamai formuluoja savo ieškinio reikalavimą ar tai, kad teismai daro klaidas laiku nepasiūlydami pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu, neturėtų būti pagrindas netinkamai taikyti teisę vien tam, kad išnagrinėti bylą. Prioritetas turėtų būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui teisingai taikant teisę.

17.4.                      Sprendžiant klausimą dėl naudojimosi tvarkos koordinačių taisymo į bylą privalėjo būti pateiktas pirminis dokumentas, kurio korekcijas ieškovė prašė atlikti – 2016-09-23 pirkimo – pardavimo sutartis su prie šios sutarties pridėtu naudojimosi tvarkos planu. Ieškovė pateikė 2016-07-20 UAB „Toposfera“ naudojimosi tvarkos planą, kuriuo tariamai nustatyta naudojimosi tvarka ir notarės liudijimą, esą šis planas buvo pridėtas prie 2017-06-29 pirkimo –pardavimo sutarties, tačiau pačioje sutartyje nurodyta, kad naudojimosi tvarka buvo nustatyta 2016-09-23 pirkimo–pardavimo sutartimi, not reg. (duomenys neskelbtini), o ne 2016-07-20 2016-07-20 UAB „Toposfera“ žemės sklypo planu. Taigi keltinas klausimas kaip iš viso buvo galima nagrinėti ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos koordinačių pakeitimo, kai naudojimosi tvarką nustatęs dokumentas nebuvo pateiktas į bylą.

17.5.                      Teismas neatskleidė, kokie nesąžiningi ar procesiškai ydingi atsakovų veiksmai nulėmė, kad bylą negalėjo būti išnagrinėta iš pirmo karto, todėl laikytina, kad tik ieškovė yra atsakinga už bylinėjimosi išlaidų susidarymą pirmą kartą nagrinėjant bylą. Atitinkamai, visos atsakovų bylinėjimosi išlaidos, kurios susidarė pirmos instancijos teisme pirmą kartą nagrinėjant bylą ir jas sekusios bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme turėtų būti priteistos iš ieškovės atsakovų naudai.

17.6.                      Bylą grąžinus nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo, atsakovai 2023-06-05 pasiūlyme ieškovei, nurodė, kad sutinka bendradarbiauti, kad riba būtų nustatyta neteismine tvarka. Atsakovams sutinkant bendradarbiauti dėl ginčo ribos nustatymo, nebeliko pagrindo ginčui. Atsakovai netgi patys parodė savo intencijas, patys kreipdamiesi į Registrų centrą su prašymu ištaisyti naudojimosi tvarkos ribų koordinačių taškų klaidas. Ribos koordinačių ištaisymo klausimas galėjo būti sprendžiamas koreguojant naudojimosi tvarką notariškai, sudarant taikos sutartį ar galimai kitu būdu. Tačiau ieškovė norėjo šią situaciją (būtent - ne ginčą, o situaciją) išspręsti ginčo tvarka. Taigi antrą kartą nagrinėjant bylą, bylinėjimosi išlaidos susidarė vėlgi dėl pačios ieškovės kaltės, nes ji atsisakė atsakovų pasiūlymo spręsti situaciją taikiai ir nedidinti bylinėjimosi išlaidų. Dėl šios priežasties nepriklausomai nuo bylos baigties, ieškovė turėtų būti įpareigota atlyginti atsakovų bylinėjimosi išlaidas patirtas antrą kartą nagrinėjant bylą pirmoje instancijoje.

18.       Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai prašo: ieškovės apeliacinį skundą atmesti; atsakovų naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Darant prielaidą, kad teismas teisingai išnagrinėjo bylą dėl jos esmės (su kuo visiškai nesutinka atsakovai ir prašo teismo sprendimą, ir jo ieškovės apeliaciniu skundu skundžiamą dalį panaikinti visai kitais pagrindais), vertindami teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atsakovai nesutinka su šio skundo argumentais.

18.2.                      Byloje turėtų būti atsižvelgta į tai, kad 2023-06-02 Kauno apygardos nutartimi c.b. Nr. (duomenys neskelbtini) teismas panaikino 2023-01-24 sprendimą c.b. Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Teismas panaikindamas pirmos instancijos teismo sprendimą nurodė: „Ieškovei pareiškus negatorinį ieškinį, kuris grindžiamas aplinkybe, kad dėl techninės klaidos naudojimosi tvarkos plane yra neteisingai nurodytos taškų koordinatės, kurios neatitinka plano brėžinio sprendinių, tačiau nepareiškus reikalavimo dėl koordinačių taškų buvimo vietos nustatymo ir teismui tenkinus ieškinį buvo sukurta ydinga teisinė padėtis kuomet bendraturčių individualiam naudojimui priskirtas žemės sklypo dalis skiria dvi alternatyvios teisinės sklypų ribos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė pateikė ieškinį, kuriame suformuluotas reikalavimas, įvertinus tai kokio materialinio teisinio rezultato yra siekiama ir kokiu pagrindu jis yra reiškiamas, nėra tinkamas (pakankamas) nurodomų ieškovės galimai pažeistų teisių gynybos būdas. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs tinkamai neparuoštą ieškinį, vėliau šioje byloje neatskleidė bylos esmės, ir todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliacinėje instancijoje nėra galimybės ištaisyti priimto ieškinio trūkumų, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, sprendimas naikinamas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).“ Šie teismo motyvai aiškiai rodo, kad pirminio ieškinio dalykas buvo suformuluotas ydingai ir negalėjo būti tenkinamas. Už netinkamą ieškinio dalyko suformulavimą yra atsakinga pati ieškovė. Teismas neatskleidė, kokie nesąžiningi ar procesiškai ydingi atsakovų veiksmai nulėmė, kad bylą negalėjo būti išnagrinėta iš pirmo karto, todėl laikytina, kad tik ieškovė yra atsakinga už bylinėjimosi išlaidų susidarymą pirmą kartą nagrinėjant bylą. Atitinkamai, visos atsakovų bylinėjimosi išlaidos, kurios susidarė pirmos instancijos teisme pirmą kartą nagrinėjant bylą ir jas sekusios bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme turėtų būti priteistos iš ieškovės atsakovų naudai.

18.3.                      Bylą grąžinus nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo, atsakovai 2023-06-05 pasiūlyme ieškovei, nurodė, kad sutinka bendradarbiauti, kad riba būtų nustatyta neteismine tvarka. Tačiau ieškovė norėjo šią situaciją (būtent - ne ginčą, o situaciją) išspręsti ginčo tvarka. Taigi antrą kartą nagrinėjant bylą, bylinėjimosi išlaidos susidarė vėlgi dėl pačios ieškovės kaltės, nes ji atsisakė atsakovų pasiūlymo spręsti situaciją taikiai ir nedidinti bylinėjimosi išlaidų. Dėl šios priežasties nepriklausomai nuo bylos baigties, ieškovė turėtų būti įpareigota atlyginti atsakovų bylinėjimosi išlaidas patirtas antrą kartą nagrinėjant bylą pirmoje instancijoje.

19.       Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė prašo: atsakovų A. B. ir D. B. apeliacinį skundą atmesti ir ieškovės N. K. apeliacinį skundą tenkinti – pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą iš dalies, dalyje dėl atsisakymo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir tenkinti ieškovės N. K. prašymus priteisti jos naudai iš atsakovų A. B. ir D. B. bylinėjimosi išlaidas; priteisti ieškovės N. K. naudai iš atsakovų A. B. ir D. B. bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Atsakovai nepagrįstai nepasisako ar skundžiamas teismo sprendimas pažeidžia jų teises disponuoti nupirkta žemės sklypo dalimi, kuri skirta asmeniniams jų poreikiams, bei nepagrįstai siekia išplėsti ginčo esmę.

19.2.                      Ieškovė kreipėsi į teismą dėl to, kad atsakovai pastatė metalinę tvorelę žemės sklypo dalyje, kuri buvo skirta ieškovės asmeniniam naudojimui ir niekada nebuvo tokio ginčo tarp ieškovės ir prieš atsakovus buvusių savininkų. Ieškovė prašo įvertinti apeliacinės instancijos teismą, kad tik Kauno apygardos teismui padarius išvadą, jog ieškinio reikalavimai nepakankamai apgintų ieškovės interesus bei teises ir negalima palikti ginčo dėl bendros ribos, nustatančios žemės sklypo dalių, skirtų asmeniniam ginčo šalių naudojimui, koordinačių, ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus.

19.3.                      Atsakovai neginčija faktinės aplinkybės, kad ieškovė įgijo žemės sklypo dalį, kuri pažymėta indeksu „I“ (Sutarties 5.2.5 punktas). Atsakovams priklauso asmeniniam naudojimui žemės sklypo dalis, kurios indeksas „Y“. Apeliaciniame skunde neginčijama, kad remiantis pirmosios instancijos teismo nustatytomis (ištaisytomis) taškų koordinatėmis, tiek atsakovai, tiek ieškovė disponuos tokiomis žemės sklypo dalimis, kurios yra nurodytos plano pirmame puslapyje, t. y., nei didesnėmis, nei mažesnėmis žemės sklypo dalimis.

19.4.                      Apeliaciniu skundu atsakovai ginčydami pirmosios instancijos teismo sprendimą, siekia pakeisti tiek savo, tiek ieškovės įgytas žemės sklypo dalis, skirtas kiekvienai iš ginčo šalių asmeniniam naudojimui, kurios apibrėžtos pirkimo–pardavimo sutartimis ir žemės sklypo planu, esančiu kaip neatskiriama pirkimo–pardavimo sutarties dalimi. Tai reiškia, kad tenkinus apeliacinį skundą, atsakovai ir toliau galėtų naudotis didesne žemės sklypo dalimi nei 201 kv. m. Tokie apeliaciniu skundu siekiami tikslai visiškai neatitinka atsakovų įgytos nuosavybės dalies, skirtos asmeninių jų poreikių tenkinimų, bei yra savarankiškas pagrindas atmesti jų apeliacinį skundą.

19.5.                      Visiškai nesuprantama, kodėl apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė nepateikė žemės sklypo plano, kuriuo būtų nustatyta naudojimosi tvarka, nes naudojimosi tvarka buvo nustatyta 2016-09-23 pirkimo–pardavimo sutartimi, not. reg. (duomenys neskelbtini), o ne 2016-07-20 UAB „Toposfera“ žemės sklypo planu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad net keltinas klausimas kaip buvo galima nagrinėti ieškinį, jeigu nebuvo pateiktas žemės sklypo planas. Tokie apeliacinio skundo motyvai nėra teisiškai logiški ir pagrįsti. Ieškinio reikalavimai buvo grindžiamai 2016-07-20 UAB „Toposfera“ žemės sklypo planu, todėl neaišku, kodėl nurodoma, kad toks planas nebuvo teikiamas. Visiškai neaišku, kodėl UAB „Toposfera“ negalėjo ištaisyti parengto plano, o ieškovė prašyti nustatyti ginčo taškų Nr. 24 ir Nr. 25 koordinates pagal šio asmens parengtą planą.

19.6.                      Tiek ieškovės, tiek notarės tvirtinusios atsakovų sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį įteikti atsakovams dokumentai patvirtina, kad atsakovai buvo tinkamai ir ne kartą informuoti apie padarytą klaidą. Atsakovai informuoti tiek ieškovės siųsta detalia pretenzija, tiek notarės parengtu notariniu liudijimu, todėl atsakovai galėjo ir suvokė ne tik faktą, naudojasi didesne žemės sklypo dalimi, nei įgijo pagal pirkimo–pardavimo sutartį, bet ir žinojo, kad yra padarytos klaidos, dėl kurių jie negali pažeisti Ieškovės interesų ir teisių naudotis jai priklausančia nuosavybe į žemės sklypą.

Teismas

k o n s t a t u o ja : 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). 

Faktinės bylos aplinkybės

21.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei N. K. priklauso butas su terasa, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir 88/1007 dalys žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančios tuo pačiu adresu, t. y., (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio 29 d. pirkimo pardavimo sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) punkte nurodyta, kad neatskiriama šios sutarties dalis yra žemės sklypo planas.

22.       Notarė J. M. rašte nurodė, kad Kauno 23-iajame notarų biure 2017 m. birželio 29 d. patvirtintos pirkimo pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), sandorio šalims aktualus Žemės sklypo planas yra 2016 m. liepos 20 d. UAB „Toposfera“, į. k. (duomenys neskelbtini), matininko Š. V. parengtas žemės sklypo planas su M 1:500 įbraižytu koordinačių tinklu (Valstybinė koordinačių sistema LKS-94) bei naudojimosi tvarka.

23.       Atsakovams A. B. ir D. B. priklauso butas su terasa, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir 227/2014 dalys žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančios tuo pačiu adresu, t. y., (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 22 d. pirkimo pardavimo sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 12.1 punkte nurodyta, kad neatskiriama šios sutarties dalis yra žemės sklypo planas, sudarytas 2016 m. liepos 20 d. UAB „Toposfera“ geodezininko Š. V..

24.       Ginčo metalinės segmentinės tvorelės vietą atvaizduoja geodezininko E. M. 2021 m. gruodžio mėn. planas, kuriame ji pažymėta indeksais (a), kurio koordinatės (duomenys neskelbtini) ir (b), kurio koordinatės (duomenys neskelbtini) bei byloje esančios nuotraukos.

25.       2022 m. sausio 18 d. ieškovė su pretenzija kreipėsi į atsakovus nurodydama, kad pagal geodezininko E. M. sudarytą planą atsakovų pastatyta metalinė tvorelė yra žemės sklypo dalyje, kuri priskirta ieškovės asmeniniam naudojimui. 2022 m. sausio 26 d. atsakymu į pretenziją atsakovai nurodė, kad metalinė ir medinė tvorelės pastatytos atitraukus jas nuo tarpusavio sklypų ribos į atsakovų pusę ne mažiau kaip 15–25 cm, todėl nemano, kad turėjo gauti ieškovės ar kitų institucijų leidimus / sutikimus šiam veiksmui atlikti. 

26.       2022 m. vasario 9 d. UAB „Toposfera“ matininko Š. V. paaiškinime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), 2016 m. liepos 20 d. UAB „Toposfera“ matininko Š. V. sudarytame naudojimosi tvarkos plane koordinačių sistemoje aptiktos techninės klaidos (koordinatės Nr. 24–25); todėl prašoma vadovautis pataisytomis koordinatėmis. Pagrindinis brėžinys, linijų ilgiai ir sklypo dalių plotai lieka tokie patys ir nekinta nuo originalo, sudaryto 2016 m. liepos 20 d.

27.       Kauno miesto 23-ojo notaro biuro notarės J. M. 2022 m. gegužės 11 d. liudijimu notarė pareiškė, kad prie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 29 d. pirkimo pardavimo sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pridėtas 2016 m. liepos 20 d. UAB „Toposfera“ matininko Š. V. sudarytas naudojimosi tvarkos planas, kurio koordinačių sistemoje pagal geodezininko Š. V. paaiškinimą aptiktos techninės klaidos.

28.       Kauno miesto 23-ojo notaro biuro notarė J. M. išsiuntė ir 2022 m. balandžio 19 d. atsakovams įteikė ištaisytą 2016 m. planą, kuriame nurodytos teisingos jiems asmeniniam naudojimui priskirtinos žemės sklypo dalies koordinatės.

29.       2022 m. rugpjūčio 11 d. el. laišku matininkas M. P. nurodė, kad kadangi sename žemės sklypo naudojimo tvarkos brėžinyje nurodytą 25 taško koordinatę suvedus ji nukrenta nelogiškoje vietoje, galima manyti, kad ji yra klaidingai nurodyta koordinačių žiniaraštyje, todėl neįmanoma išbraižyti Y dalies (žymėjimas pagal naudojimo tvarkos nustatymo planą) kontūro ir nustatyti jo plotą bei linijų atstumus. Matininko M. P. nurodytos senojo Š. V. plano taškų Nr. 24 ir Nr. 25 koordinatės iš esmės atitinka geodezininko Š. V. nurodytas klaidingas koordinates.

30.       2022 m. rugsėjo mėn. geodezininko E. M. Žemės sklypo planas su naudojimosi ribomis atvaizduoja klaidingai nustatytus sklypo kampų taškus matininko Š. V. ir geodezininko E. M. ištaisytus sklypo kampus. Matininko E. B. aiškinamajame rašte fiksuotos 2016 m. liepos 20 d. UAB „Toposfera“ matininko Š. V. koordinačių klaidos. 

31.       2023 m. birželio 6 d. atsakovė kreipėsi į Registrų centrą su prašymu įregistruoti žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą pagal 2022 m. balandžio 14 d. ieškovės prašymą dėl pareiškimo persiuntimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau Registrų centras jos prašymą atmetė paaiškindamas, kad 2022 m. balandžio 14 d. prašymas dėl pareiškimo persiuntimo yra tik informacinio pobūdžio ir nėra Nekilnojamojo turto registro objektas, registruotinas Nekilnojamojo turto registre.

Dėl atsakovų apeliacinio skundo argumentų

32.       Atsakovai teigia, kad, sprendžiant klausimą dėl naudojimosi tvarkos koordinačių taisymo, į bylą privalėjo būti pateiktas pirminis dokumentas, kurio korekcijas ieškovė prašė atlikti – 2016-09-23 pirkimo pardavimo sutartis su prie šios sutarties pridėtu naudojimosi tvarkos planu. Ieškovė pateikė 2016-07-20 UAB „Toposfera“ naudojimosi tvarkos planą, kuriuo tariamai nustatyta naudojimosi tvarka, ir notarės liudijimą, esą šis planas buvo pridėtas prie 2017-06-29 pirkimo pardavimo sutarties, tačiau pačioje sutartyje nurodyta, kad naudojimosi tvarka buvo nustatyta 2016-09-23 pirkimo pardavimo sutartimi, not reg. (duomenys neskelbtini), o ne 2016-07-20, 2016-07-20 UAB „Toposfera“ žemės sklypo planu. Todėl keltinas klausimas, kaip iš viso buvo galima nagrinėti ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos koordinačių pakeitimo, kai naudojimosi tvarką nustatęs dokumentas nebuvo pateiktas į bylą. Ieškovė nurodo, kad ieškinio reikalavimai buvo grindžiamai 2016-07-20 UAB „Toposfera“ žemės sklypo planu, todėl neaišku, kodėl nurodoma, kad toks planas nebuvo teikiamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, kad byla būtų išnagrinėta tinkamai, į bylą turi būti pateikti visi turimi planai, kurie yra susiję su ginčo žemės sklypu.

33.       Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 29 straipsnis numato, kad žemės sandorių formą nustato Civilinis kodeksas ir šis įstatymas. Prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas. Žemės sklypo planas ar žemės sklypo schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Dėl to naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

34.       Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). 

35.       Teisėjų kolegija pažymi, kad naudojimosi tvarkos pakeitimas savo esme yra naujos naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas, todėl keičiant naudojimosi tvarką turi galioti tie patys tvarkos įvertinimo principai, kaip ir ją nustatant. Todėl, teismui tikslinant koordinates žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane, iš esmės yra keičiama naudojimosi tvarka. Nesvarbu, ar tai keičiama dėl klaidos, esančios plane, ar dėl kitų aplinkybių, į bylą turi būti pateiktas naujas žemės naudojimosi žemės sklypu planas, pagal kurį ieškovas prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, atitinkantis prieš tai nurodytus reikalavimus. Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti pateiktas naujas žemės sklypo naudojimosi planas, o ieškovei turi būti pasiūlyta patikslinti ieškinio reikalavimą, jame nurodant, pagal kokį žemės sklypo planą turėtų būti nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka.  

36.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ištaisė 2016 m. liepos 20 d. naudojimo žemės sklypu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tvarkos plane, parengtame UAB „Toposfera“ matininko Š. V., taškų Nr. 24 ir Nr. 25 koordinates nurodant, kad – taško Nr. 24 koordinatės yra (duomenys neskelbtini), taško Nr. 25 koordinatės yra (duomenys neskelbtini), iš esmės vadovaudamasis geodezininko E. M. 2021 m. gruodžio mėn. planu. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks planas nėra tinkamas, jis tik parodo ankstesniame plane padarytas klaidas, be to, negalima buvusio plano tikslinti pagal kito plano duomenis, turi būti tvirtinamas naujas pateiktas planas, kuris vėliau galėtų būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre. Teisėjų kolegija pažymi, kad, esant tokiam pirmosios instancijos teismo sprendimui, nebūtų galimybės nekilnojamojo turto registre įregistruoti tokių plano pakeitimų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tvirtinti geodezininko E. M. 2021 m. gruodžio mėn. plano kaip naujo žemės sklypo naudojimosi plano, šalys neprašė, todėl net nebuvo jis vertinamas iš esmės (pvz., ar visos ribos atitinka), tik konstatuotos padarytos klaidos. Pažymėtina, kad ieškinio dalykas ir pagrindas, taip pat atsakovo atsiliepime išdėstyti atsikirtimai į ieškinį, nurodant nesutikimą su ieškinio dalyku ir patvirtinančias tokį nesutikintą aplinkybes, apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų. Teismas gali išeiti už ieškinio ribų, kai yra viešasis interesas, taip pat tam tikros kategorijos bylose. Šioje byloje teismas neturi pagrindo išeiti už ieškinio ribų.

37.       Teisėjų kolegija konstatuoja, jog, nesant pateiktam tvirtinti naujam žemės sklypo naudojimosi tvarkos planui, pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų svarbių bylai išnagrinėti aplinkybių ir  neatskleidė bylos esmės, todėl šis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, dėl to jis naikinamas, ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes, nesant į bylą pateiktam planui, bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

38.       Grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teismas turi pasiūlyti šalims pateikti naują planą su patikslintomis koordinatėmis, o ieškovei – pasiūlyti patikslinti ieškinio dalyką. Plane turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų

39.       Ieškovė ginčija tik teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išdėstė savo sprendime, kiek buvo pareikštų ieškovės reikalavimų ir netinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, liudijančias ginčo šalių elgesį tiek ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, tiek teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, iš naujo bus perskirstomos bylinėjimosi išlaidos bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl dėl šių ieškovės apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

40.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes liko neatskleista bylos esmė (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje

41.       Panaikinus skundžiamą sprendimą ir bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.