Administracinė byla Nr. eAS-337-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00603-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Alytaus „Drevinuko“ mokyklos-darželio tėvų tarybos ir Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos tarybos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Alytaus „Drevinuko“ mokyklos-darželio tėvų tarybos ir Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos tarybos skundą atsakovui Alytaus miesto savivaldybės tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Alytaus „Drevinuko“ mokykla-darželis ir Alytaus „Sakalėlio“ pradinė mokykla) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai Alytaus „Drevinuko“ mokyklos-darželio tėvų taryba ir Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos taryba (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydami panaikinti atsakovo Alytaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2020 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. T-40 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2016–2020 metų sprendimo Nr. T-169 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano ir jo priedų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas).

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Teismas, spręsdamas pareiškėjų skundo priėmimo kausimą, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, pagal kurią savivaldybių tarybų patvirtinti bendrojo ugdymo mokyklų tinklo bendrieji planai yra vertinami kaip programinio pobūdžio dokumentai, kuriuose yra formuojamas ir planuojamas tam tikrų veiksmų atlikimas ir kuris yra priimtas mokyklų tinklo kūrimo inicijavimo stadijoje, t. y. šie dokumentai vertinami kaip tarpiniai aktai, priimami mokyklų tinklo kūrimo planavimo ir įgyvendinimo procedūros metu, todėl skundo reikalavimai panaikinti tokius bendruosius planus vertinami kaip nenagrinėtini administracinių teismų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-964-858/2015).

Teismas nustatė, kad pareiškėjų skundžiamas Sprendimas dėl bendrojo plano pakeitimo yra programinis, tarpinis dokumentas, kuriame yra formuojamas ir planuojamas tam tikrų veiksmų atlikimas ir yra priimtas mokyklų tinklo kūrimo inicijavimo stadijoje, kuris pats savaime nesukėlė ir negalėjo sukelti pareiškėjams jokių teisinių pasekmių. Teismas Sprendimą vertino kaip tarpinį aktą, priimtą procedūros metu, į kurį atsižvelgiant vėliau bus priimti atitinkami sprendimai dėl reorganizacijos, kuriuose bus numatyti konkretūs įpareigojimai, ir kurie galbūt sukels pareiškėjams teisines pasekmes. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjų skundo reikalavimą panaikinti Tarybos Sprendimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III.

Pareiškėjai Alytaus „Drevinuko“ mokyklos-darželio tėvų taryba ir Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos taryba atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 30 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad teismo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-964-858/2015 buvo pabrėžta, jog ne visada suinteresuotiems asmenims tarpiniai viešojo administravimo subjektų priimti dokumentai nesukelia materialinių teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas šio klausimo skundžiamoje nutartyje nenagrinėjo, tačiau a priori (iš anksto, nepatikrinus faktų) konstatavo, jog pareiškėjams Sprendimo panaikinimas nesukėlė / nesukels jokių materialinių teisinių pasekmių.

Pareiškėjai nurodo, kad Sprendimo pagrindu Alytaus miesto savivaldybės atskiruose komitetuose yra svarstomi klausimai dėl 2020–2021 metų priėmimo į pirmąją klasę ir klasių formavimo. Svarstant šiuos klausimus Alytaus „Drevinuko“ mokykla-darželis ir Alytaus „Sakalėlio“ pradinė mokykla, kaip pradinio ugdymo įstaigos, net nėra įtrauktos, šių mokyklų mokinių tėvai nežino, kurią mokyklą lankys jų vaikai, be to, dalis vaikų yra su specialiaisiais poreikiais (judėjimo negalia), todėl jų tėvai neužtikrinti, ar apskritai jų vaikai galės mokytis Alytaus mieste. Pareiškėjų įsitikinimu, Sprendimas jiems sukelia teisines pasekmes, jo apskundimo tvarka buvo nurodyta pačiame Sprendime, todėl pareiškėjams turi būti užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teisė kreiptis teisminės gynybos.

Pareiškėjai pažymi, kad skunde buvo nurodyti argumentai ne tik dėl Sprendimo, kaip pažeidžiančio jų teises, panaikinimo, bet ir padarytų procedūrinių pažeidimų Sprendimo priėmimo metu. Pareiškėjų teigimu, Sprendimo dėl Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos priėmimo metu buvo pažeista Tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T-186 patvirtintame Alytaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamente nustatyta elektroninių balsų skaičiavimo tvarka, o sprendžiant dėl Alytaus „Drevinuko“ mokyklos-darželio pertvarkymo nebuvo gautas rašytinis švietimo ir mokslo ministro sutikimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų Alytaus „Drevinuko“ mokyklos-darželio tėvų tarybos ir Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos tarybos skundą dėl atsakovo Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. T-40 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2016-2020 sprendimo Nr. T-169 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano ir jo priedų patvirtinimo“ pakeitimo“ panaikinimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka), nes nustatė, kad pareiškėjai ginčija tarpinį viešojo administravimo subjekto priimtą dokumentą, kuriuo siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-964-858/2015 pateiktais išaiškinimais.

              Pareiškėjai atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstyta pozicija ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika suformuota vienoje administracinėje byloje, kurioje yra visiškai kitos aplinkybės (pažymėtina, kad atskirajame skunde nenurodoma, kokios yra skirtingos aplinkybės, vertinant šioje byloje ginčijamo Sprendimo pobūdį). Taip pat pareiškėjai nurodo, kad skundą teikė ne tik kaip pažeidžiantį jų teises, bet nurodė ir procesinius Sprendimo priėmimo pažeidimus, dėl kurių jis turėjo būti panaikintas. Pareiškėjai akcentuoja, kad Sprendimas jiems sukelia teisines pasekmes, nes Sprendimo pagrindu atliekami veiksmai bei priimami sprendimai. 

               Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Konstitucijoje yra nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

    Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Taip pat akcentuotina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS-964-858/2015, nurodyta, kad mokyklų tinklo pertvarkos bendrasis planas yra vertintinas kaip programinio pobūdžio dokumentas, kuriame yra formuojamas ir planuojamas tam tikrų veiksmų atlikimas ir kuris yra priimtas mokyklų tinklo kūrimo inicijavimo stadijoje, t. y. nurodytas sprendimas vertintinas kaip tarpinis aktas, priimtas nurodytos procedūros metu. Tokia nuostata nėra suformuota tik šioje administracinėje byloje, aptartais išaiškinimais remiamasi ir kitose administracinėse bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-672-442/2018; 2018 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-396-492/2018; kt.). 

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015).

                Pareiškėjai atskirajame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių nagrinėjamu atveju jų ginčijamas Sprendimas neturėtų būti vertinamas kaip tarpinis aktas, o yra galutinis aktas, sukeliantis pareiškėjams teisines pasekmes. Pažymėtina, kad pareiškėjai atskirajame skunde nėra įvardiję konkrečių teisinių pasekmių, kurias jiems (pareiškėjams) sukėlė ar sukelia Sprendimas, atskirajame skunde apsiribojama abstrakčiais argumentais apie Alytaus miesto savivaldybės svarstomus klausimus ir priimamus sprendimus. 

             Kadangi skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, todėl pareiškėjų skundą pagrįstai atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl skundo nepriimtinumo nekeičia ir pareiškėjų nurodomi argumentai, kad jie Sprendimą ginčijo ir dėl atsakovo padarytų procedūrinių pažeidimų, priimant Sprendimą, nes apskritai Sprendimas negali būti administracinės bylos dalyku.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines ir teisines aplinkybes, aiškino bei taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjų skundą. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų Alytaus „Drevinuko“ mokyklos-darželio tėvų tarybos ir Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos tarybos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Laimutis Alechnavičius

                                        Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė