Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-1011-115/2008
Teisėja Nijolė Tankevičienė Procesinio sprendimo kategorijos 73.2.6.1. 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. gruodžio 3d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,
teisėjų Neringos Švedienės, Dalios Višinskienės,
sekretoriaujant Editai Kirdeikeinei,
dalyvaujant ieškovo UADB „Industrijos garantas“ atstovei Sonatai Petniūnaitei,
atsakovo UAB „SB Trans“ atstovui Sergėjui Blinovui, advokatui Albertui Bandžiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UADB „Industrijos garantas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2353-141/2008 pagal ieškovo UADB „Industrijos garantas“ ieškinį atsakovui UAB „SB Trans“, trečiajam asmeniui UADBB „Sagauta“ dėl 20 219,22 Lt išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
ieškovas UADB „Industrijos garantas“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo UAB „SB Trans“ 20 219,22 Lt sumokėtą draudimo išmoką dėl autoįvykio metu Prancūzijoje atsakovo naudojamos transporto priemonės VOLVO FH12 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , vairuotojo padarytos autoavarijos. Nurodė, kad 2005-09-09 Prancūzijoje eismo įvykio metu UAB „SB Trans“ naudojama transporto priemonė patyrė avariją, jos metu buvo apgadintas automobilis RENAULT CLIO valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovo UAB „SB Trans“ naudojama automašina VOLVO FH12 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo drausta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UADB „Industrijos garantas“, todėl ieškovas patenkino pretenziją ir sumokėjo patikėtiniui Prancūzijoje (AVUS France AFES VADUZ) draudimo išmoką 5855,89 eurų, kas atitinka 20 219,22 Lt. Nurodė, kad atsakovas UAB „SB Trans“ laiku nesumokėjo draudimo įmokos, todėl remdamasi LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 dalimi, reikalauja ieškovo sumokėtą draudimo išmoką priteisti iš atsakovo UAB „SB Trans“. Teigė, jog turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtą sumą, kadangi atsakovas UAB „SB Trans“ nesumokėjo draudimo bendrovei sutartyje nurodytu laiku draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą. Ieškinio reikalavimai grindžiami LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (11 str. 7 dalimi) ir LR Civilinio kodekso 6.206 str.
Atsakovas UAB „SB Trans“ atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo UADB „Industrijos garantas“ bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Atsakovas manė, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2006-06-01, kai ieškovas vėliausiai sužinojo apie mokėtiną išmoką, todėl laikė, jog ieškinio senaties terminas baigėsi 2007-06-01. Atsakovas nurodė, kad ieškovas neturi teisės remtis Draudimo sutarties neįvykdymu, kiek Draudimo sutartis buvo neįvykdyta dėl jo paties neveikimo. Ieškovas pažeidė su atsakovu bendradarbiavimo pareigą, įtvirtintą CK 6.38 str. 3 d. ir 6.200 str. 2 d., kuri draudimo sutartyse turi būti vykdoma labai glaudžiai. Atsakovas pažymėjo, kad jis sumokėjo draudimo brokeriui 5960 Lt draudimo sumą 2005-05-19, 2200 Lt 2005-07-05 ir 4000 Lt 2005-09-20.
Tretysis asmuo UADBB „Sagauta“ teisme paaiškino, kad draudimo suma buvo sumokėta, tačiau pavėluotai, pateikė ataskaitą apie atsakovės sumokėtas draudimo sumas.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo UADB „Industrijos garantas“ valstybei 8,22 Lt procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad UADB „Industrijos garantas“, tarpininkaujant draudimo brokerių bendrovei „Sagauta“, ir UAB „SB Trans“ 2004-12-02 pasirašė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, buvo apdraustas automobilis Volvo FH12, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Atsakovas UAB „SB Trans“ yra sumokėjęs ieškovui visas draudimo įmokas pagal draudimo sutartį. Atsakovas UAB „SB Trans“ sumokėjo draudimo brokeriui 5960 Lt draudimo sumą 2005-05-19 ir 2200 Lt 2005-07-05, taip pat 2005-09-20 sumokėjo 4000 Lt. Teismas pažymėjo, kad visos pagal draudimo sutartį mokėtinos draudimo sumos buvo sumokėtos pavėluotai, tačiau dėl to nebuvo pareikštos pretenzijos draudėjui, nebuvo pranešta apie sutarties nutraukimą prieš terminą ar draudimo sutarties sustabdymą. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad šalių pasirašyta sutartis nebuvo nutraukta įstatymo nustatyta tvarka ar sustabdytas jos vykdymas, atsakovas UAB „SB Trans“ sumokėjo visas draudimo įmokas, t.y. visiškai įvykdė įsipareigojimus pagal draudimo sutartį, todėl draudimo sutartis galiojo ir užtikrino draudėjui (UAB „SB Trans“) draudimo apsaugą per visą jos galiojimo laikotarpį. Pavėluoto draudimo įmokos sumokėjimo teismas nelaikė esminiu sutarties pažeidimu. Ieškovas gavo draudimo sumą, kurią ir tikėjosi gauti pagal draudimo sutartį, priėmė draudimo įmokas ir nereiškė pretenzijų dėl mokėjimo terminų praleidimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas ieškinį atmetė kaip visiškai nepagrįstą. Pažymėjo, kad atsakovo motyvas dėl ieškinio senaties termino praleidimo yra nepagrįstas, kadangi šis terminas nepraleistas. Senaties terminas skaičiuojamas nuo teisės pareikšti reikalavimus atsiradimo, kada šalis sužinojo ar turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą.
Ieškovas UADB „Industrijos garantas“ pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-06-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Ieškovas nurodo, kad teismas padarė neteisingą išvadą nurodydamas, jog pavėluotas draudimo įmokos sumokėjimas nelaikytinas esminiu sutarties pažeidimu (LR CK 6.217 str. 2 d. 2 p.). Mano, kad draudimo įmokos sumokėjimo termino praleidimas pats savaime yra esminis sutarties pažeidimas. Nesumokėjus laiku draudimo įmokos, buvo sustabdyta draudimo apsauga. Ieškovas tarpininkaujant draudimo brokerių bendrovei „Sagauta“ pateikė atsakovui UAB SB „Trans“ 2005-08-11 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0003401, kurioje nurodyta, kad atsakovas privalo iki 2005-09-02 sumokėti už draudimą. Šios sąskaitos pateikimas atsakovui laikytinas ieškovo įspėjimu apie įmokos sumokėjimo terminus, tačiau pirmos instancijos teismas šios aplinkybės nevertino. Be to, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad jos teisės aktas neatima iš ieškovo teisės įgyvendinti regresinius reikalavimus remiantis tuo, jog draudėjas nėra informuotas apie savo pareigų vykdymą.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovo UADB „Industrijos garantas“ ieškinį dėl 20 219,22 Lt sumokėtos draudimo išmokos priteisimo, tačiau su tuo nesutinka ieškovas, kuris apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-06-30 sprendimą ir priimti naują, ieškinį patenkinti.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas.
Apeliantas teigia, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog pavėluotas draudimo įmokos sumokėjimas nelaikytinas esminiu sutarties pažeidimu (LR CK 6.217 str. 2 d. 2 p.). Be to, apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad joks teisės aktas neatima iš ieškovo teisės įgyvendinti regresinius reikalavimus remiantis tuo, jog draudėjas nėra informuotas apie savo pareigų vykdymą. Tačiau kolegija mano, kad apelianto nurodyti argumentai neduoda pagrindo priteisti jam išmokėtą draudimo išmoką.
Iš bylos medžiagos matyti, kad UADB „Industrijos garantas“ per draudimo brokerių bendrovę „Sagauta“ 2004-12-02 apdraudė UAB „SB Trans“ naudojamą automobilį Volvo FH12, pasirašant Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ir išdėstant 1100,0Lt. įmokų mokėjimą lygiomis dalimis po 275,0Lt. kas tris mėnesius, su paskutinę įmoką 2005-09-02 (b.l. 10-11). Brokerio pateikta ataskaita rodo, kad atsakovas UAB „SB Trans“ nors ir vėluodamas, tačiau per keturis kartus yra sumokėjęs ieškovui visas draudimo įmokas, iš kurių paskutinė gauta 2005-09-20, nors sutartyje nurodytas terminas 2005-09-02 (b.l.148). Atsakovas pripažįsta, kad paskutinė įmoka pagal sumokėta pavėluotai, t.y. faktiškai po autoavarijos, kuri įvyko 2005-09-09 Prancūzijoje dėl apdrausto Volvo automobilio vairuotojo kaltės. Dėl autoavarijos metu apgadinto kito automobilio ieškovas išmokėjo 20219,Lt. draudimo išmoką, kurią reikalauja priteisti iš atsakovo LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d. ir CK 6.206str. pagrindu.
Kolegija pažymi, kad Įstatymo 11str.7d.numato, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Pažymėtina, kad ši įstatymo redakcija įsigaliojo nuo 2007-06-11(Žin.,2007, Nr.61-2340). Tuo tarpu draudimo sutarties sudarymo ir autoįvykio metu galiojusio LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas tokios galimybės nenumatė. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad atsakovas draudė pas ieškovą ir kitas transporto priemones, mokėdamas nemažas draudimo įmokų sumas(b.l. 66-67). Ieškovo atstovas pripažino, kad įmokos kartais būdavo mokamos ir pavėluotai, tačiau dėl to pretenzijos nebuvo reiškiamos, kaip nebuvo pareikšta pretenzija ar nutraukta draudimo sutartis nesumokėjus laiku paskutinės įmokos už Volvo automobilio draudimą. Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad apie draudimo apsaugos pabaigą ieškovas buvo informuotas 2005-08-11 PVM sąskaitą-faktūra, nurodant joje įmokos sumokėjimo terminą. Pažymėtina, kad sąskaita – faktūra negali būti laikomas pranešimu apie apsaugos pabaigą nurodytu terminu neatlikus mokėjimo, kadangi tokios informacijos joje nėra. Apelianto nurodytas argumentas faktiškai prieštarauja iki 2007-06-11 galiojusio LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 6str.9d., kurioje numatyta, kad su draudimo sutartimi susiję draudimo sutarties šalių pareiškimai ir pranešimai turi būti pateikiami raštu. Be to, ieškovas užsiima draudimine veikla, o atsakovas faktiškai yra vartotojas, todėl didesni reikalavimai yra keliami apeliantui. Tai rodo, kad ir pats ieškovas, reikalaudamas priteisti išmokėtą pinigų sumą kitam asmeniui, negali remtis kitos šalies netinkamu sutarties įvykdymu, ką numato CK 6.206str .
Ieškovas teigia, kad paskutinės įmokos savalaikis nesumokėjimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pažymėtina, kad galiojusio LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 7 str. 1 ir 2 d. numatė, kad draudėjas turi teisę nutraukti įprastinę draudimo sutartį dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimo, apie tai raštu įspėjęs draudiką ne mažiau kaip prieš 15 dienų iki numatomo draudimo sutarties nutraukimo dienos, grąžinant tam tikrą dalį sumokėtos draudimo įmokos. Tačiau ieškovas nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl ankstesnių įmokų pavėluoto mokėjimo nenutraukė sutarties ir negrąžino sumokėtos paskutinės draudimo įmokos, sumokėtos už apdraustą automobilį, kuris jau buvo patekęs į autoavariją. Tokie veiksmai rodo, kad faktiškai ieškovas pavėluotų mokėjimų nelaikė esminiu sutarties pažeidimu, kas yra numatyta CK 6.217str.2d., nes šią aplinkybę pradėjo įrodinėti tik dėl apdrausto automobilio vairuotojo kaltės atsiradus pareigai atlyginti padarytą žalą, siekiant susigrąžinti išmokėtą kitam asmeniui pinigų sumą. Kolegija mano, kad šioje situacijoje ieškovas elgiasi nesąžiningai, todėl patenkinus ieškinį būtų pažeistas ir CK 1.5str.
Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326str.1d.1p.).
Vadovaujantis CPK 93, 98str., taip pat priteistinos ieškovei 800,0Lt. dydžio bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje teismo instancijoje, kurių dydį patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,
n u t a r ė :
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2353-141/2008 palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Algirdas Auruškevičius
Kolegijos teisėjos Neringa Švedienė
Dalia Višinskienė