Civilinė byla Nr. e2A-2700-603/2025

      Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18359-2021-1 

      Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.5.;

  3.3.1.14.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Burdulienės ir Jūros Marijos Strumskienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

 teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal  atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Truktransa“ ir I. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „HDG“ patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Truktransa“, I. G., M. C., A. K., V. K. dėl servitutų nustatymo, tretieji asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija, E. L., K. L., V. S., J. S., J. C., M. G., R. J., K. M., A. M., Ž. V., M. Z., R. Z., V. P., E. P., A. J., V. P., G. R., D. R., D. Š., L. D., D. D.,

ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „HDG“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi pareiškė alternatyvius reikalavimus:

1) nustatyti servitutus:

1.1) pirma alternatyva: 1.1.1) atlygintiną servitutą S3 kelio servitutą, kurio turinys: teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, 6 m pločio, žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), tarp taškų 1, 2, 3, 32, 192 kv. m ploto, pagal UAB „Topoera“ 2022-06-20 parengtą brėžinį „Žemės sklypo planas servituto nustatymui Nr. 2“, už servitutą S3 ieškovui UAB „HDG“ sumokant atsakovams vienkartinę kompensaciją iš viso 2 711,77 Eur, šią sumą paskirstant (išmokant) tik atsakovei I. G.; 1.1.2) atlygintiną servitutą S1 kelio servitutą, kurio turinys: teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, 6 m pločio, žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), žemės sklype, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tarp taškų 1,2,7,8,9,17 371 kv. m ploto, pagal UAB „Topoera“ 2022-06-20 parengtą brėžinį „Žemės sklypo planas servituto nustatymui Nr. 2“, už servitutą S1 ieškovei UAB „HDG“ sumokant atsakovei UAB „Truktransa“ vienkartinę kompensaciją iš viso 1 320,57 Eur;

1.2) antra alternatyva: tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad racionalesnis patekimas į sklypą adresu (duomenys neskelbtini), yra tik per sklypą (duomenys neskelbtini), ieškovė UAB „HDG“ prašo teismo: nustatyti atlygintiną servitutą S1 kelio servitutą, kurio turinys: teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, 6 m pločio, žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), tarp taškų 2,3,4,20,8,9,10,18 566 kv. m ploto, pagal UAB „Topoera“ 2022-06-20 parengtą brėžinį „Žemės sklypo planas servituto nustatymui Nr. 1“, už servitutą ieškovei UAB „HDG“ sumokant atsakovei UAB „Truktransa“ vienkartinę kompensaciją iš viso 2 014,68 Eur;

1.3) trečia alternatyva: tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad racionalesnis patekimas į sklypą adresu (duomenys neskelbtini) yra per sklypą (duomenys neskelbtini) (nustatant 2 servitutus šiame sklype), Kaune, ir per sklypą (duomenys neskelbtini)nustatant iš viso tris servitutus, ieškovė UAB „HDG“ prašo teismo: 1.3.1) atlygintiną servitutą S3, kurio turinys: teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, 4,7 m pločio tarp taškų 5 ir 35, platėjantį iki 6 metrų pločio tarp taškų 2 ir 1, žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), tarp taškų 1, 35, 5, 4, 2, 1, 178 kv. m ploto, pagal UAB „Topoera“ 2024-11-21 parengtą brėžinį „Žemės sklypo planas servituto nustatymui Nr. 3“, už servitutą S3 ieškovei UAB „HDG“ sumokant atsakovams vienkartinę kompensaciją iš viso 2 764,82 Eur, šią sumą paskirstant (išmokant) tik atsakovei I. G.; 1.3.2) atlygintiną servitutą S1, kurio turinys: teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, 6 m pločio, žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tarp taškų 10,11,12,36,1,2,10 371 kv. m ploto, pagal UAB „Topoera“ 2024-11-21 parengtą brėžinį „Žemės sklypo planas servituto nustatymui Nr. 3“; 1.3.3) atlygintiną servitutą S2, kurio turinys: teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1,3 m pločio tarp taškų 6 ir 5, siaurėjantį iki 0 m (prie taško 4), tarp taškų 4, 5, 6, 4, 14 kv. m ploto, pagal UAB „Topoera“ 2024-11-21 parengtą brėžinį „Žemės sklypo planas servituto nustatymui Nr. 3“ už servitutus S1 ir S2 ieškovei UAB „HDG“ sumokant atsakovei UAB „Truktransa“ vienkartinę kompensaciją iš viso 1741,78 Eur;

2) priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus įrodymus. Ieškovė ieškinį grindė šiais argumentais:

1.1.       ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir jame esantis gamybinis pastatas, tačiau ji neturi tiesioginio įvažiavimo / išvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę, į jį patenkama per žemės sklypus (duomenys neskelbtini), priklausantį atsakovei UAB „Truktransa“, ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovams. Žemės sklypui (duomenys neskelbtini), apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 02-01-7508 buvo nustatytas kelio servitutas, tačiau tarnaujančiuose sklypuose įregistruotų / nustatytų tarnaujančių servitutų nėra. Iš ortofoto nuotraukų matyti, jog pravažiavimas nuo (duomenys neskelbtini) g. iki sklypo (duomenys neskelbtini), faktiškai egzistuoja kelis dešimtmečius. Ieškovė šiuo keliu patekti į savo sklypą naudojosi netrukdomai iki 2021 m. liepos mėn., kai pravažiavimas per sklypą (duomenys neskelbtini), buvo užpiltas žemių užtvara;

1.2.       ieškovė 2021 m. rugpjūčio 9 d. atsakovei UAB „Truktransa“ pateikė pasiūlymą kartu su servitutų planais nustatyti servitutą sklype (duomenys neskelbtini), o kitiems atsakovams – sklype (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriuje 2021 m. rugsėjo 8 d. vykusiame susirinkime atsakovė UAB „Truktransa“ neprieštaravo servituto nustatymui sklype (duomenys neskelbtini), nuo sklypo (duomenys neskelbtini) iki sklypo (duomenys neskelbtini) (365 kv. m ploto), kaip yra oficialiuose žemėtvarkos dokumentuose, tačiau nesutiko, kad servitutas būtu nustatytas tik sklype (duomenys neskelbtini). Kadangi servituto vieta plane per sklypą (duomenys neskelbtini), šiek tiek kinta, priklausomai nuo įvažos vietos, ieškovė su atsakove UAB „Truktransa“ negali sudaryti servituto nustatymo sandorio, neišsprendus ginčo su kitais atsakovais. Siekdama jį išspręsti taikiai, ieškovė 2021 m. rugsėjo 30 d. atsakovei I. G. pateikė papildomą pasiūlymą nustatyti servitutą sklype (duomenys neskelbtini); atsakovė su pasiūlyta kompensacija nesutiko, pageidaujamo jos dydžio nenurodė, galimų nuostolių nepagrindė;

1.3.       servituto nustatymas per sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iki sklypo (duomenys neskelbtini) užtikrintų ieškovės patekimą į sklypą, atitiktų tiek faktinę situaciją, tiek žemėtvarkos dokumentus, mažiausiai apribotų savininkų teises;

1.4.       antroji galimybė yra 566 kv. m ploto servitutas tik per sklypą (duomenys neskelbtini) , iki sklypo (duomenys neskelbtini), tarp taškų 2-3-4-20-8-9-10-18. Šiam patekimo būdui įrengti reiktų daugiau lėšų, nes sklype (duomenys neskelbtini) pravažiavimo kelias šiuo metu nėra įrengtas, jis pritaikytas krovininių automobilių parkavimui, yra aptvertas, neįrengtos įvažos nuo gatvės. Servituto nustatymas pagal šią alternatyvą neatitiktų žemėtvarkos dokumentų ir faktiškai susiklosčiusios naudojimo situacijos, juo ieškovė iškart negalėtų naudotis;

1.5.       kompensacijų dydis nurodomas pagal teismo eksperto kvalifikaciją turinčio eksperto J. U. 2024 m. kovo 6 d. parengtą konsultacinę išvadą, nustatančią konkrečius atsakovų praradimus, servitutų įtaką sklypų vertės sumažėjimui. Pagal prašomą servitutą sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jau yra susiformavęs kelias, kuris laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu faktiškai naudojamas pravažiavimui iki sklypo (duomenys neskelbtini). Naudojimuisi servitutu nereikėtų skirti didelių investicijų, pravažiavimui būtų naudojamas esamas kelias, reikalavimus atitinkančio kelio įrengimas sudarytų 26 607,66 Eur. Nustačius servitutą sklype (duomenys neskelbtini), kuriame šiai dienai kelio nėra, ieškovė turėtų organizuoti nors minimalius kelio įrengimo darbus, kad galėtų naudotis servitutu, o reikalavimus atitinkančio kelio įrengimas pagal pateiktą sąmatą sudarytų 42 343,70 Eur.

2.       Atsakovė UAB „Truktransa“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, o nustačius servitutą atsakovės sklype, priteisti iš ieškovės 20 000 Eur vienkartinę kompensaciją bei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

2.1.        iš dalies sutinka su ieškovės reikalavimu dėl atlygintino servituto nustatymo pagal pirmąjį reikalavimą, o pagal antrąjį reikalavimą dėl 559 kv. m servituto nustatymo – nesutinka. Šalys iš esmės nesutaria tik dėl kompensacijos dydžio. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė nustatyti atlygintiną servitutą (3 195 arų sklypo daliai) sklypui, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Truktransa“, tačiau atsakovė nesutinka su ieškovės siūlomos kompensacijos už servitutą dydžiu. Ši kompensacija yra per maža, neatitinka šiuo metu vyraujančios vidutinės tokio naudojimo būdo ir panašia infrastruktūra aprūpinto žemės sklypo rinkos kainos, neatspindi realaus faktinio sklypo nuvertėjimo;

2.2.       kompensacija yra mažesnė net už mokėtiną sumą, jei ji už servituto nustatymą būtų apskaičiuota pagal LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1541 patvirtintą Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką, nes kompensacija už 365 kv. m servitutą būtų 7 140,06 Eur;

2.3.       atsakovė UAB „Truktransa“ už žemės sklypą moka 268 Eur žemės mokestį metams. Nustačius ieškovei servitutą, atsakovei UAB „Truktransa“ lieka pareiga mokėti visus žemės mokesčius ir rinkliavas. Atsakovei UAB „Truktransa“ dėl praradimų atitinkanti ir priimtina kaina už prašomą nustatyti servitutą galėtų būti 39,12 Eur už 1 kv. m. Iš byloje pateiktos konsultacinės pažymos matyti, kad 0,0370 ha dalies (servituto) kaina rinkoje yra 20 000 Eur. Atsakovės ieškovei teiktas pasiūlymas dėl kompensacijos sumos buvo 14 514 Eur vienkartinė išmoka.

3.       Atsakovė I. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nustačius servitutą atsakovės sklype, priteisti iš ieškovės 33 900,00 Eur vienkartinę kompensaciją bei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1.        ieškovės nurodomas pravažiavimas (kelias) ilgą laiką buvo per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Truktransa“. Tarp ieškovės ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini)savininkės kilus konfliktui, kelias buvo užtvertas. Ieškovei patekimui į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) geranoriškai buvo leista kurį laiką pasinaudoti žemės sklypu (duomenys neskelbtini), todėl žemės sklype buvo išvažinėtas naujas pravažiavimas. Ieškovė turėtų siekti kelio servituto nustatymo vien tik žemės sklype (duomenys neskelbtini). Toks kelio servituto nustatymas atitiktų ir atkurtų daugiau nei 20 metų buvusią faktinę situaciją;

3.2.       ieškovė su pradiniu ieškiniu yra pateikusi Kauno apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 23 d. įsakymą Nr. 02-01-7508 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir žemės sklypų suteikimo (Kauno m.)“, kuriuo kelio servitutas patekimui į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) buvo numatytas tik sklype (duomenys neskelbtini). Nei nurodytu administraciniu aktu, nei jokiu kitu pagrindu servitutas žemės sklype (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo numatytas ar nustatytas;

3.3.       ieškovė patekimui į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) naudojosi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritorija, todėl 2017 metais žemės sklype (duomenys neskelbtini), projektuojant gyvenamuosius namus, nei žemės sklypo savininkams, nei projektą rengusiems architektams, negalėjo būti žinoma, kad ateityje ieškovė ims reikšti pretenzijas, susijusias su patekimu į jai priklausantį žemės sklypą per sklypą (duomenys neskelbtini);

3.4.       atsakovė įsigijo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, siekdama pastatyti joje gyvenamuosius namus, todėl sklype, nustačius ieškovės prašomą kelio servitutą, būtų apribotos atsakovės galimybės statyti ir eksploatuoti suplanuotus statinius, kas reikšmingai ribotų atsakovės teises.

3.5.       jeigu būtų nuspręsta kelio servitutą nustatyti žemės sklype (duomenys neskelbtini), turėtų būti vadovaujamasi teismo eksperto M. K. rašytine konsultacija dėl nekilnojamojo turto objekto rinkos vertės Nr. RE22-023, pagal kurią atsakovei priklausančios 584/5101 dalies rinkos vertė nustatymo dienai yra 33 900 Eur. Tokia kompensacija yra mažiausia, kokia turėtų būti ieškovės sumokėta atsakovei, kadangi dėl kelio servituto nustatymo prarastos galimybės statyti gyvenamuosius namus ir vėliau juos realizuoti tretiesiems asmenims, atsakovė dar netenka turimos galimybės gauti tam tikrų pajamų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2025 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir sprendė:

4.1.       nustatyti atlygintiną servitutą S3, kurio turinys: teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, 4,7 m pločio tarp taškų 5 ir 35, platėjantį iki 6 metrų pločio tarp taškų 2 ir 1, žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), tarp taškų 1, 35, 5, 4, 2, 1, 178 kv. m ploto, pagal UAB „Topoera“ 2024 m. lapkričio 21 d. parengtą brėžinį „Žemės sklypo planas servituto nustatymui Nr. 3“;

4.2.       nustatyti atlygintiną servitutą S1, kurio turinys: teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, 6 m pločio, žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tarp taškų 10, 11, 12, 36, 1, 2, 10, 371 kv. m ploto, pagal UAB „Topoera“ 2024 m. lapkričio 21 d. parengtą brėžinį „Žemės sklypo planas servituto nustatymui Nr. 3“.

4.3.       nustatyti atlygintiną servitutą S2, kurio turinys: teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1,3 m pločio tarp taškų 6 ir 5, siaurėjantį iki 0 m (prie taško 4), tarp taškų 4, 5, 6, 4, 14 kv. m. ploto, pagal UAB „Topoera“ 2024 m. lapkričio 21 d. parengtą brėžinį „Žemės sklypo planas servituto nustatymui Nr. 3“;

4.4.       priteisti už servitutą S3 iš ieškovės UAB „HDG“ atsakovei I. G. vienkartinę 2 764,82 Eur dydžio kompensaciją;

4.5.       priteisti už servitutus S1 ir S2 iš ieškovės UAB „HDG“ atsakovei UAB „Truktransa“ vienkartinę 6 326,29 Eur dydžio kompensaciją;

4.6.       kitos ieškinio dalies netenkinti;

4.7.       bylinėjimosi išlaidas paskirstyti taip:

i) priteisti iš atsakovės UAB „Truktransa“ ieškovei UAB „HDG“ 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidas;

ii) priteisti iš ieškovės UAB „HDG“ atsakovei UAB „Truktransa“ 6 000 Eur bylinėjimosi išlaidas;

iii) priteisti iš atsakovų I. G., A. K., V. K., M. C. ieškovei UAB „HDG“ po 750 Eur bylinėjimosi išlaidų;

iv) priteisti iš ieškovės UAB „HDG“ atsakovei I. G. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų;

4.8.       nutraukti bylos dalį dėl pradiniu 2021 m. lapkričio 18 d. ieškiniu iškeltų reikalavimų;

4.9.       atmesti prašymą paskirti baudą ieškovei.

5. Teismas sprendė egzistuojant abi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.126 straipsnyje įtvirtintas būtinąsias sąlygas, kurioms esant, servitutas nustatytinas teismo sprendimu. Visų pirma teismas sprendė esant daiktų savininkų nesutarimui, kadangi nors atsakovės ir pripažįsta, kad ieškovė neturi galimybės patekti į jai priklausantį žemės sklypą, tačiau nesutariama dėl jo vietos, dėl servituto dydžio, ir, nors atsakovė UAB „Truktransa“ sutinka su vienu iš alternatyvių ieškinio reikalavimų (servituto nustatymu atsakovės sklype (duomenys neskelbtini)), tačiau nesutinka su prašomu priteisti jai kompensacijos dydžiu, kas neleido šalims susitarti dėl servituto neteismine tvarka. Be to, prieš teikdama ieškinį ieškovė pateikė atsakovams pasiūlymus dėl servituto nustatymo, atsakovai M. C., A. K., V. K., kurie yra sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, į šiuos pasiūlymus atsakymų nepateikė, savo pozicijos dėl ieškinio nustatyta tvarka nepareiškė. Teismas taip pat sprendė, kad egzistuoja ir būtinybės nustatyti servitutą sąlyga. Teismas nurodė nesant ginčo, kad ieškovė neturi galimybės kitaip naudoti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kaip tik nustačius servitutą viename iš gretimų žemės sklypų, kad ieškovės žemės sklypas yra apsuptas kitų sklypų, tarp jų ir atsakovams bei tretiesiems asmenims priklausančių žemės sklypų, su jokiu keliu ieškovės sklypas nesiriboja.

6. Teismas laikė, kad atsakovės I. G. siūlomos dvi galimos alternatyvos yra neracionalios, labiau ir daugiau kitų sklypų savininkų teises varžančios ir didesnę taršą bei grėsmę eismo saugumui keliančios, neužtikrinančios geriausio balanso tarp skirtingų nuosavybės turėtojų interesų. Tokią išvadą padarė remdamasis pateikta architekto L. T. 2022 m. lapkričio 30 d. išvada dėl servituto per sklypą (duomenys neskelbtini) ir sklype vystomo gyvenamųjų namų komplekso projekto, kurioje nurodyta, jog nors toks alternatyvus patekimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės būtų įmanomas, tačiau žymiai labiau komplikuotas dėl stataus kampo posūkio, kuris reikalautų pravažiavimo smarkaus išplatinimo, atimant didesnę naudojamo sklypo dalį iš gyventojų, kad stambiagabaričiam transportui būtų įmanoma užsukti; kad tokį servitutą reikėtų nustatyti per žymiai daugiau sklypų (mažiausia 3) ir toks pravažiavimas keltų nepatogumus žymiai didesniam gyv. namų kiekiui – 11; kad įvažiuodamas pro (duomenys neskelbtini) gatvę sunkusis transportas turėtų daryti didesnį lanką, kas prailgintų jo kelią, pagausintų posūkių skaičių, ir neabejotinai padidintų rajono taršą; kad tokiu atveju ženkliai pailgėtų pėsčiųjų patekimo į sklypą kelias. Byloje pateiktoje architekto L. T. 2023 m. sausio 17 d. išvadoje dėl įvažiavimo į sklypą (duomenys neskelbtini) servituto galimos alternatyvos per sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat nurodoma, kad analizuojant galimus alternatyvius privažiavimus į sklypą (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) g. per kitus, gretimus sklypus, visi kiti variantai, neliečiantys sklypo (duomenys neskelbtini), yra arba sudėtingesni transporto judėjimo prasme, arba darkantys rajono urbanistinį audinį, galimai ateityje sukelsiantys darnios plėtros problemas. Teismas nurodė, kad sklype esamo servituto plotas yra nepakankamas pilnaverčiam ieškovės sklypo naudojimui užtikrinti, kadangi pagal sklypo (duomenys neskelbtini) planą sklype nustatyto 259 m2 ploto kelio servituto plotis yra 4 metrai, kai pagal architekto išvadą tiesiajai pravažiavimo atkarpai saugiai funkcionuoti reikėtų nustatyti servitutą ne siauresnį kaip 6 m pločio. Pažymėjo, kad šis kelio servitutas nesiriboja su atsakovės UAB „Truktransa“ sklypu, dėl ko būtinas papildomos 6 m pločio rytų kryptimi vedančio kelio servituto atkarpos nustatymas tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) sklypuose, o sklypas (duomenys neskelbtini) yra išnuomotas eilei fizinių ir juridinių asmenų, todėl esamo servituto masto didinimas ir naujo nustatymas neišvengiamai paliestų ir nuomininkų teises. Teismo vertinimu, servituto nustatymas pagal atsakovės siūlomą alternatyvą lemtų būtinybę papildomai varžyti sklypo (duomenys neskelbtini) savininko (Lietuvos Respublikos) nuosavybės teises į žemės sklypą, taip pat atsakovės UAB „Truktransa“ nuosavybės teises į žemės sklypą bei inžinerinį statinį (asfaltuotą aikštelę).

7. Teismas laikė, kad ieškovės siūlomos servituto alternatyvos sklypų savininkams sukeltų mažesnius sklypų savininkų teisių ribojimus. Nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl servituto nustatymo toje sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, kurioje iki 2015 m. birželio 2 d. buvo nustatytas 365 m2 kelio servitutas, matomas šio sklypo detaliajame plane, o byloje sprendžiamas ginčas, kurio sklypo ribose nustatyti servitutą pietinei pravažiavimo atkarpai nuo (duomenys neskelbtini) g. Teismo vertinimu, sprendžiant šį ginčą, būtina nustatyti, ar šiai atkarpai servitutas apskritai būtinas.

8. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tarp jų atsakovei UAB „Truktransa“ priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. A-1679, kitiems atsakovams bei tretiesiems asmenims priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. A-1083, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. A-2246 patvirtintą naują ir šiuo metu galiojantį sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, teismui pateiktą UAB „Topoera“ matininko D. Ž. 2024 m. lapkričio 21 d. aiškinamąjį raštą, teismas laikė, kad: 1) sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuo 2005 m. gegužės 11 d. turi bendrą ribą, kurios koordinatės nuo minėtos datos nekito; 2) žvyruotas kelias, vedantis nuo (duomenys neskelbtini)  g. link ieškovės sklypo į šiaurę, šių sklypų neskiria, o yra sklypų (duomenys neskelbtini)  (pietinė kelio atkarpa) ir (duomenys neskelbtini) (šiaurinė kelio atkarpa) ribose; 3) minėto žvyruoto kelio lokacija minėtuose detaliuose planuose skiriasi (sklypo (duomenys neskelbtini)detaliajame plane žvyruoto kelio pietinė atkarpa pavaizduota valstybinėje žemėje, kurioje vėliau buvo suformuotas sklypas (duomenys neskelbtini); sklypo (duomenys neskelbtini) detaliuosiuose planuose ši kelio atkarpa pavaizduota sklypo (duomenys neskelbtini) ribose). Teismas padarė išvadą, kad byloje neišvengiamai turi būti sprendžiamas klausimas dėl servituto nustatymo minėtai žvyruoto kelio pietinei atkarpai viename iš atsakovams priklausančių sklypų.

9. Teismo nuomone, vertinant pareikštus reikalavimus proporcingumo ir interesų derinimo principų požiūriu, reikšmingas atsakovų nuosavybės teisių ribojimo mastas. Laikė itin reikšminga aplinkybe tai, kad atsakovės I. G. įsigyjant dalį sklypo (duomenys neskelbtini), pasirašytos 2021 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties turinys patvirtina aplinkybę, jog apie faktinį pravažiavimą, esantį atsakovės I. G. perkamame sklype, ir ieškovės pretenzijas pardavėjams (trečiajam asmeniui E. L. bei jo sutuoktinei) dėl servituto jai buvo žinoma dar prieš sudarant sutartį ir ji net expressis verbis (aiškiais žodžiais) prisiėmė riziką dėl to, kad jos perkamoje sklypo dalyje gali būti nustatytas kelio ar bet koks kitas servitutas. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės I. G. sklypo dalies įsigijimo sutarties priede, pateiktame žemės sklypo plane yra pažymėtas faktinis pravažiavimas.

10. Nepritardamas atsakovės argumentams, jog dėl nustatytino servituto būtų apribota atsakovei teisė statyti, teismas rėmėsi Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutarties 63 punktu, kuriame nurodyta, jog servitutas būtų nustatomas sklypui (duomenys neskelbtini), o ne I. G. daliai žemės sklype, ir tai sudarytų tik 3,76 procentus viso sklypo ploto. Pažymėjo, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra ne 584 m2, o 5101 m2 ploto, be to, nustačius servitutą pagal trečiąją alternatyvą, nuosavybės teisės būtų apribotos ne į 192 m2, o į 178 m2 sklypo dalį. Teismo vertinimu, net ir tuo atveju, jei būtų taikomos atsakovės minimo STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatos, nurodyti apribojimai gyvenamojo namo statybai nebūtų taikomi. Teismas taip pat nurodė neginčijamą aplinkybę, jog nustačius servitutą (duomenys neskelbtini) sklype, atsakovė netektų galimybės įgyvendinti minėto projekto Nr. UA TDP 2017-04-03-02 sprendinius, tačiau kartu pažymėjo nesant nustatyta, kad gyvenamojo namo statyba atsakovės naudojamoje sklypo dalyje apskritai būtų negalima.

11. Teismas nustatė, kad atsakovės UAB „Truktransa“ sklypo (duomenys neskelbtini) plotas yra 3195 m2. Vertino, kad nustačius servitutą pagal pirmąją ieškinio alternatyvą, servitutu būtų apsunkinta apie 11,61 procento jos sklypo ploto, pagal antrąją – 17,72 procento, pagal trečiąją alternatyvą – apie 12,05 procento. Nurodė, kad sklypo (duomenys neskelbtini) plotas – 5101 m2, nustačius servitutą pagal pirmąją ieškinio alternatyvą, servitutu būtų apsunkinta apie 3,76 procento sklypo ploto, pagal trečiąją alternatyvą – apie 3,49 procento. Nustačius servitutą pagal antrąjį alternatyvųjį variantą, būtų suvaržytos atsakovės UAB „Truktransa“ teisės naudotis ne tik jai priklausančio sklypo dalimi, bet ir inžinerinio statinio (stovėjimo aikštelės) dalimi, tektų perkelti tvorą. Nurodė, kad antstolio R. S. 2023 m. rugpjūčio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, jog įrengiant 2023 m. liepos 19 d. sprendimu nustatytą servitutą, UAB „Truktransa“ praranda vieną eilę transporto priemonių parkavimo vietų (15 vnt.), jos netelpa; įrengus Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. sprendimu nustatytą servitutą, UAB „Truktransa“ turimų vilkikų negalės perkelti / parkuoti kairėje kiemo dalyje, įrengto garažo pusėje nes vilkikai įvažiuodami į kiemą suką į kairę ir atbuline eiga parkuojasi stovėjimo aikštelėje; parkuojant vilkikus kairėje kiemo dalyje būtų užblokuotas patekimas į remonto dirbtuves ir išvažiavimą iš jų. Įvertinęs tai, laikė, jog servituto nustatymas pagal ieškinio antrąją alternatyvą gali itin neigiamai paveikti atsakovės UAB „Truktransa“ veiklą.

12. Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės pagrindžia, jog servituto nustatymas pagal antrąją ieškinio alternatyvą vien tik sklype (duomenys neskelbtini), lyginant su pirmąja ir trečiąja alternatyvomis, sukeltų neproporcingai didelius neigiamus padarinius atsakovei UAB „Truktransa“. Pažymėjo, kad aplinkybę, jog antroji alternatyva yra mažiau racionali ir saugi, patvirtina ir architekto L. T. 2023 m. sausio 17 d. išvada.

13. Teismas nurodė, kad byloje neginčijamai nustatyta aplinkybė, jog toje sklypo (duomenys neskelbtini)vietoje, kurioje prašoma nustatyti servitutą, yra AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros tinklai ir ieškovės UAB „HDG“ ar jos atstovo prašymų dėl žemės sklype siūlomo nustatyti kelio servituto (tarnaujantis daiktas), patenkančio į bendrovei priklausančių požeminės kabelių linijos apsaugos zonos ribas, schemos suderinimo bei pritarimo šiam servitutui, bendrovėje nėra gauta, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti kelio servituto žemės sklype (duomenys neskelbtini) nustatymo negalimumą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas nenumato draudimo elektros tinklų apsaugos zonose nustatyti kelio servitutą ar draudimo šiose zonose važiuoti didelių gabaritų transporto priemonėms, o tai, kad ieškovė nesikreipė į AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, savaime nereiškia, jog tokio pritarimo ji negalės gauti ateityje, nustačius servitutą.

14. Teismas nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog faktinis naudojimas keliu (pravažiavimu) gali būti reikšmingas parenkant servitutą iš kelių galimų variantų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014). Nustatė, kad ieškovė nuo 1995 iki 2017 metų faktiškai naudojosi sklypu (duomenys neskelbtini) pravažiavimui iki savo sklypo, o atsakovei UAB „Truktransa“ šiame sklype įrengus stovėjimo aikštelę bei teritoriją aptvėrus tvora, buvo išvažinėtas naujas privažiavimas ir per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė naudoja iki šiol. Laikė, kad nors faktinis patekimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ilgą laiką (net 22 metus) buvo vien tik atsakovei UAB „Truktransa“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tačiau ši aplinkybė nepaneigia to, kad servitutas pagal antrąją ieškinio alternatyvą būtų mažiausiai racionalus, nesaugus kelių eismo požiūriu ir tarnaujančiojo daikto savininko teises labiausiai ribojantis servituto variantas.

15. Teismas pažymėjo, kad faktinio ieškovės naudojimosi atsakovų sklypais aplinkybės reikšmingos ir tuo, kad trečiajam asmeniui E. L. 2019 m. spalio 4 d. įsigyjant sklypą (duomenys neskelbtini), šiame sklype jau buvo faktiškai susiformavęs pravažiavimas iki ieškovės sklypo, o trečiajam asmeniui apie faktiškai susiformavusį pravažiavimą buvo žinoma, kadangi prieš įsigyjant šį sklypą buvo susipažinęs su jo būkle ir dokumentais.

16. Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad atsakovės UAB „Truktransa“ sklype, ties rytine jo riba, pastatyta tvora, o už sklypo pietrytiniame kampe, už tvoros, yra 14 m2 dydžio atsakovės nenaudojama sklypo dalis, kuri, teismo vertinimu, gali būti panaudota kelio servitutui. Teismo vertinimu, taip panaudojant nenaudojamo žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) dalį (14 m2), servitutas žemės sklype (duomenys neskelbtini) gali būti sumažintas nuo 192 m2 iki 178 m2. Įvertinęs nurodytą teismas sprendė, jog iš trijų ieškiniu siūlomų servituto alternatyvų racionaliausia ir mažiausiai savininkų teises varžanti alternatyva yra trečioji. Teismo vertinimu, racionalumo aspektą pagrindžia ir į bylą pateikti istoriniai dokumentai: R. R. IĮ 2002 m. rugpjūčio 19 d. žemės sklypo Nr. 258-2 planas M 1:1000, R. R. 2002 m. rugpjūčio 12 d. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)) žemės sklypo planas M 1:1000, UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2005 m. birželio 17 d. žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), planas.

17. Teismas sprendė, kad būtinybę nustatyti 6 m pločio kelio servitutą pagrindžia tai, jog kelio servitutu faktiškai važiuotų sunkiasvoris didelių gabaritų transportas, vilkikai. Nurodė, kad tokie parametrai nustatyti tiek STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, numatant, kad 3 ašių šiukšliavežiui (iki 10 m ilgio) po posūkio išvažiavimui į tiesią atkarpą rekomenduojama palikti 5,5 m pločio pravažiavimą, o vilkikams – 6,5 m, tiek nurodyti ir architekto L. T. 2022 m. lapkričio 8 d. išvadoje.

18. Teismas atmetė atsakovės UAB „Truktransa“ 2022 m. gruodžio 30 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus, jog nesant patikslintoms žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir / ar (duomenys neskelbtini), riboms ir patikslinimams nesant pažymėtiems Nekilnojamojo turto kadastre, UAB ,,TopoEra“ parengtų žemės sklypų planų servituto nustatymui negalima laikyti planu, tiksliai apibrėžiančiu žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininko teisių ribojimų turinį. Nurodė, jog nesutampanti riba yra už prašomo nustatyti servituto (abejų alternatyvų) ribų ir šios sklypo ribos koregavimas neturėtų įtakos servituto nustatymui, koreguojant ribą, o servituto vieta ir koordinatės nekistų. Teismo vertinimu, tai patvirtina ir servitutų planus rengusio matininko pateikti duomenys iš VĮ Registrų centras duomenų bazės.

19. Nustatęs servitutą pagal trečiąją ieškinio alternatyvą teismas sprendė kompensacijos klausimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.129 straipsnis). Nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką padarytų dėl servituto nustatymo nuostolių kompensacija taikoma tada, kai neįmanoma tiksliai nustatyti tarnaujančiojo daikto savininko nuostolių, o teismai atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos ar kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka dėl nustatyto servituto turtinių nuostolių; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).

20. Spręsdamas dėl kompensacijos atsakovei UAB „Truktransa“ dydžio nustačius servitutus pagal trečią alternatyvą S1 ir S2 teismas sprendė nesivadovauti atsakovės UAB „Truktransa“ pateiktomis UAB „VERTINIMO PARTNERIAI“ 2021 m. gruodžio 31 d. bei 2022 m. birželio 17 d. konsultacinėmis pažymomis apie galimą turto kainą rinkoje bei 2024 m. birželio 10 d. konsultacine pažyma apie turto kainą rinkoje Nr. VP24NK06-03. Teismo vertinimu, 2021 m. gruodžio 31 d. bei 2022 m. birželio 17 d. konsultacinėse pažymose nurodoma pastaba, jog ši konsultacinė pažyma neatitinka turto vertės nustatymo dokumento (vertinimo ataskaitos) turinio bei formos (ją rengiant nesivadovauta Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 (Žin., 2012, Nr. 50-2502) ir Lietuvos Respublikos Turto ir verslo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymu (Žin., 1999, Nr. 52-1672; 2011, Nr. 86-4139), o yra tik konsultacinio pobūdžio dokumentas, skirtas užsakovui. Taip pat nurodė ir tai, kad 2021 m. gruodžio 31 d. bei 2022 m. birželio 17 d. pažymose nurodoma tik „labiausiai tikėtina (galima)“ turto kaina, 2024 m. birželio 10 d. pažymoje – „turto kaina rinkoje“, bet ne turto rinkos vertė, kuri aktuali nustatant kompensacijos dydį. Kartu teismas nurodė, kad pažymose nenurodytas konkretus turto vertintojas ar ekspertas, surašęs pažymas ir jas pasirašęs, nenurodyta jo kvalifikacija, patirtis, o 2024 m. birželio 10 d. pažymoje tik nurodyta, jog „Įmonėje dirba 5 atestuoti nekilnojamojo turto vertintojai, 2 - teismo ekspertai“.

21. Nustatydamas atsakovei UAB „Truktransa“ priteistinos kompensacijos dydį, teismas sprendė atsižvelgti į tokias reikšmingas aplinkybes: 1) atsakovei priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) dalis, kurioje nustatomas kelio servitutas, yra už tvoros, šia dalimi atsakovė veiklos vykdymui nesinaudoja; 2) atsakovė šį sklypą įsigijo 2015 m. kovo 25 d., kuomet jame dar buvo registruotas 365 m2 kelio servitutas patekimui į ieškovės sklypą, dėl ko atsakovė dar įsigijimo metu žinojo apie sklypui taikomus suvaržymus; sprendimu nustatomo kelio servituto šiaurinė atkarpa didžiąja dalimi sutampa su minėto 2015 m. birželio 2 d. panaikinto 365 m2 kelio servituto lokacija; 3) UAB „Geoera“ 2015 m. lapkričio 12 d. planas servituto nustatymui su šalių vadovų parašais ir ieškovės vadovo rašytiniais pareiškimais ir patvirtinimais pagrindžia, jog tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl 365 m2 servituto nustatymo šioje sklypo dalyje, nors ir neatitinkantis notarinės formos reikalavimo; 4) servitutas nustatomas neterminuotai; 5) atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių realius jos nuostolius, susijusius su kelio servituto nustatymu pagal trečiąją alternatyvą.

22. Teismas pažymėjo, kad pagal teisinį reglamentavimą įregistruotas viešajame registre kelio servitutas, nurodytas NTR kadastrinių rodiklių duomenyse, yra neapmokestinamas žemės mokesčiu. Nurodė, kad tai atitinka ir suformuotą teismų praktiką šiuo klausimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-248-556/2019). Todėl atsakovės argumentą, jog

23. Teismas nustatė, kad ieškovė nurodydama mokėtiną kompensaciją atsakovei UAB „Truktransa“ remiasi teismo eksperto J. U. 2024 m. gruodžio 16 d. žemės sklypų servituto rinkos vertės tyrimo konsultacine išvada Nr. 418, kurioje nurodyta, jog vertės netekimas šioje konsultacinėje išvadoje suprantamas kaip žemės sklypo ploto vieneto rinkos vertės, pagal įformintą naudojimo būdą, ir to paties žemės sklypo ploto vieneto rinkos vertės, kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos žemės, skirtumas. Pažymėjo, kad atsakovės sklype nustačius kelio servitutą, ši sklypo dalis ieškovės bus naudojama būtent susisiekimui, todėl laikė, kad ekspertas pagrįstai lygino žemės sklypo ploto vieneto rinkos vertę pagal įformintą naudojimo būdą ir to paties žemės sklypo ploto vieneto rinkos vertę, kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos žemės. Teismas kartu nurodė, kad J. U. yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, turi reikiamą kvalifikaciją tokio pobūdžio išvadai parengti, rengdamas išvadą rėmėsi lyginamuoju vertinimo metodu, jo taikymą išsamiai pagrindė ir nustatė, kad: 1) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos žemės 1 (vieno) aro rinkos vertė, paskaičiuota lyginamosios vertės metodu, 2024 m. lapkričio 26 d., pagal esamus faktinius sandorius, yra 2 909,82 Eur už arą; 2) sklypo (duomenys neskelbtini) rinkos vertė, paskaičiuota lyginamosios vertės metodu, 2024 m. lapkričio 26 d. yra 107 423,14 Eur, 1 aro vertė – 3 362,23 Eur; 3) „Vertės netekimas = (3,71aro x 3 362,23€/aras) – (3,71aro x 2 909,82€/aras) = 1 678,44€. Vertės netekimas = (0,14aro x 3 362,23€/aras) – (0,14aro x 2 909,82€/aras) = 63,34€. Viso = 1 678,44€ + 63,34€ = 1 741,78€.“ 

24. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, jog ieškovės prašoma priteisti kompensacija yra mažesnė, nei apskaičiuota pagal LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika). Teismas nurodė, kad atsakovės 0,3195 ha sklypo vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota pagal žemės verčių zonų žemėlapius, yra 105 000 Eur, panašią sklypo rinkos vertę nustatė ir ekspertas J. U. – 107 400 Eur, todėl nėra pagrindo ja vadovautis vien dėl to, kad masinis vertinimas atliktas 2021 metais. Nurodė, kad 1 ha žemės sklypo rinkos vertė – 328 638,50 Eur (1 / 0,3195 x 105000), o pagal Metodiką apskaičiuota kompensacijos suma būtų 6 326,29 Eur (0,0385 x 328638,5 x 0,5).

25. Tačiau kartu teismas nepritarė atsakovės apskaičiuotai kompensacijos sumai, t. y. 9 463,69 Eur. Teismas nesutiko, kad atsakovės praradimai, nustačius servitutą, yra lygūs sklypo dalies, kurioje jis nustatomas, rinkos vertei. Ieškovė byloje neįrodė tokio masto praradimų, kuriuos būtų galima prilyginti nuosavybės teisių į sklypo dalį netekimui. Pažymėjo, kad nustačius kelio servitutą, tarnaujančiojo daikto savininko teisės į servitutu apsunkintą daikto dalį yra suvaržomos, tačiau ne atimamos, jam išlieka teisės šia dalimi naudotis ir ja disponuoti. Todėl laikė, kad kompensacijos skaičiavimas, pagal kurį tarnaujančiojo daikto praradimai prilyginami daikto rinkos vertei, yra nepagrįstas.

26. Teismo vertinimu, nustatant priteistinos kompensacijos dydį, nesivadovauti Metodika vien dėl to, kad ji nustato kompensacijos skaičiavimo tvarką, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, nagrinėjamu atveju būtų neteisinga, kadangi tokiu atveju asmenys, kuriems taikomi analogiško masto teisių apribojimai, atsidurtų nelygioje padėtyje vien dėl to, kad šiuos apribojimus pritaikė skirtingų valdžios šakų institucijos (vykdomosios valdžios ir teisminės). Teismas rėmėsi teismų praktika nagrinėjant tokio pobūdžio bylas ir nustatant servituto atlygintinumo dydį bei priteisiant kompensacijas teismai dažnai naudoja tokią apskaičiavimo metodiką (Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-568-390/2023, Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje e2A-1676-657/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-928-232/2020 ir kt.). Atsižvelgdamas į tai, apskaičiuodamas atsakovei priteistinos kompensacijos dydį, teismas sprendė nesivadovauti eksperto J. U. konsultacine išvada, vadovautis Metodika ir nustatyti atsakovei 6 326,29 Eur dydžio kompensaciją.

27. Spręsdamas dėl kompensacijos dydžio atsakovei I. G. teismas nurodė, jog ieškovė už prašomą nustatyti servitutą pagal trečiąją alternatyvą S3 prašo nustatyti mokėtiną atsakovams vienkartinę kompensaciją iš viso 2 764,82 Eur, šią sumą paskirstant (išmokant) tik atsakovei I. G., o tuo tarpu atsakovė I. G. nurodo, kad 33 900 Eur kompensacija yra mažiausia, kokia turėtų būti ieškovės sumokėta atsakovei. Teismas visų pirma pažymėjo, kad nors sklypas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems atsakovams bei tretiesiems asmenims, byloje nekyla ginčas, kad kompensacija už sklype nustatomą servitutą turėtų būti priteista tik atsakovei I. G., kadangi servitutas nustatomas būtent jos naudojamoje sklypo dalyje.

28. Nustatydamas atsakovei priteistinos kompensacijos dydį, teismas sprendė vadovautis šiomis aplinkybėmis: 1) atsakovė I. G., pirkdama sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, pirkimo-pardavimo sutartyje aiškiais žodžiais patvirtino, jog prisiima riziką, susijusią su tuo, kad ateityje šioje sklypo dalyje gali būti nustatytas kelio ar bet koks kitas servitutas; 2) byloje neįrodyta, jog nustačius 178 m2 ploto servitutą šiame sklype pagal trečiąją alternatyvą, atsakovė visiškai neteks galimybės naudoti jai priklausančią sklypo dalį pagal paskirtį, neteks net hipotetinės galimybės joje statyti gyvenamąjį namą ar kitus statinius; 3) nustačius servitutą, projektas Nr. UA TDP 2017-04-03-02 toje dalyje, kurioje yra suprojektuoti pastatyti vienbučiai gyvenamieji pastatai N1 ir N2 ir su jais susiję kiti statiniai (betoninė trinkelių danga, inžineriniai tinklai), negalės būti įgyvendinamas; 4) atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių nuostolių dydį, jai netekus galimybės įgyvendinti projektą Nr. UA TDP 2017-04-03-02; 5) servitutas nustatomas neterminuotai; 6) atsakovė sklypo dalį nusipirko už 15 000 Eur.

29. Teismas taip pat nurodė, kad nustačius kelio servitutą, tarnaujančiojo daikto savininko teisės į servitutu apsunkintą daikto dalį yra suvaržomos, tačiau ne atimamos; jam išlieka teisės šia dalimi naudotis ir ja disponuoti. Todėl laikė nepagrįstu kompensacijos skaičiavimo būdą, pagal kurį tarnaujančiojo daikto praradimai prilyginami daikto rinkos vertei ir, juo labiau ne tos jo dalies, kuri apsunkinama servitutu, o viso daikto. Teismo vertinimu, atsakovės praradimai negali būti lygūs visos jai priklausančios sklypo dalies rinkos vertei, kadangi ji nepraranda nuosavybės teisių į ją, taip pat nepraranda teisės ir galimybės servitutu neapsunkintos dalies naudoti pagal tikslinę paskirtį, ją parduoti ar kitaip perleisti, o priteisus atsakovei jos nurodomo dydžio kompensaciją (33 900,00 Eur), atsakovė nepagrįstai praturtėtų, nes, gavusi kompensaciją ir nepraradusį daikto, ji ateityje galės jį realizuoti kitiems asmenims už analogišką ar panašią kainą.

30. Spręsdamas dėl apskaičiuojamos kompensacijos dydžio teismas taip pat vadovavosi Metodika. Nurodė, kad 0,5101 ha sklypo (duomenys neskelbtini) masinio vertinimo būdu 2025 m. sausio 23 d. nustatyta vidutinė rinkos vertė yra 130 000 Eur, o 1 ha vertė yra 254 851,99 Eur (1 / 0,5101 x 130 000). Apskaičiavo, kad pagal Metodiką apskaičiuota kompensacijos suma sudarytų 2 268,18 Eur (0,0178 x 254 851,99 x 0,5), kuri yra mažesnė, nei eksperto J. U. nustatyta ir ieškiniu prašoma priteisti kompensacijos suma. Teismo vertinimu, mažesnės kompensacijos sumos priteisimas nagrinėjamu atveju iš esmės reikštų ieškinio reikalavimų ribų peržengimą, kam byloje nenustatytas pakankamas pagrindas. Todėl šioje dalyje sprendė ieškinį visiškai tenkinti ir atsakovei I. G. priteisti 2 764,82 Eur kompensacijos sumą.

31. Teismas proporcingai patenkintų / atmestų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis). Teismas nustatė, kad ieškovė pagal pateiktus duomenis yra patyrusi apie 15 602,06 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kadangi iš 2022 m. gegužės 25 d. prašyme nurodytos 5 555,91 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti sumos ieškovė pagal pateiktus dokumentus yra faktiškai apmokėjusi 4 486,75 Eur, todėl 1069,16 Eur atstovavimo išlaidų suma laikė nepagrįsta. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė savo 2023 m. vasario 10 d. prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas yra nurodžiusi, kad R. G. ir S. Ž. advokatų kontoros paslaugoms apmokėti patyrė iš viso 2 675,88 Eur išlaidų, tačiau 400,00 Eur sumos, sumokėtos už minėtos advokatų kontoros teisines paslaugas (teisines konsultacijas, raštų parengimą), patirtas iki šios civilinės bylos iškėlimo, ieškovei sprendė nepriteisti, kadangi nepateikti įrodymai, jog apmokėtos teisinės konsultacijos yra susijusios su nagrinėjama byla, o nurodyti raštai dėl žemės sklypo ir servitutinio kelio nustatymo buvo parengti ir siųsti bylos dalyviams. Nustatė, kad nepateikti įrodymai, kaip 180,30 Eur suma, sumokėta VĮ Registrų centrui pagal išankstinę sąskaitą Nr. 27755131-11, bei 34 Eur suma, sumokėta VMI pagal įmokos kodą 1461, yra susijusios su nagrinėjama byla. Nustatė, kad 255 Eur ir 43 Eur žyminio mokesčio sumos, kaip ieškovės bylinėjimosi išlaidos, jau yra įtrauktos į skirstytinų ieškovės bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl nedubliuojamos. Įvertindamas tai, prašomą priteisti 2 675,88 Eur išlaidų sumą sumažino iki 1 763,58 Eur. Laikė, kad įrodymais pagrįsta bendra ieškovės bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 13 663,60 Eur.

32. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Truktransa“ pateikė duomenis apie patirtas 16 788 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš kurių 10 529 Eur išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, 1 870 Eur kitos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos (CPK 88 straipsnis) ir 4 389 Eur išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nustatė, kad atsakovė I. G. pateikė duomenis apie 11 461,90 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.

33. Kadangi trečiuoju alternatyviu ieškinio reikalavimu buvo reikalaujama nustatyti 385 m2 kelio servitutą atsakovės UAB „Truktransa“ sklype ir 178 m2 kelio servitutą kitų atsakovų sklype, sprendė, kad su atsakovei UAB „Truktransa“ pareikštais reikalavimais yra susijusi 68,38 procento ieškovės bylinėjimosi išlaidų dalis (385 / 563 x 100), su kitais atsakovais – 31,62 procento ieškovės bylinėjimosi išlaidų dalis.

34. Teismas nurodė, kad ieškovė pradiniu 2021 m. lapkričio 18 d. ieškiniu reikalavo nustatyti alternatyvius kelio servitutus pagal UAB „Topoera“ 2021 m. liepos 23 d. brėžinį, tačiau 2022 m. rugpjūčio 12 d. patikslintu ieškiniu ieškovė iš esmės pakeitė ieškinio dalyką ir pareiškė alternatyvius reikalavimus nustatyti kelio servitutą pagal naujus 2022 m. birželio 20 d. UAB „Topoera“ brėžinius. Pradiniu ieškiniu pareikštų reikalavimų ieškovė byloje nebepalaikė. Teismas rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, jog ieškovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutraukiama, todėl bylos dalį dėl pradiniame 2021 m. lapkričio 18 d. ieškinyje iškeltų reikalavimų nutraukė.

35. Skirstydamas priteistinas bylinėjimosi išlaidas teismas sprendė esant pagrindą nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Pažymėjo, kad toks bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs tai, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu penkis kartus tikslino ieškinio dalyką (prašomo nustatyti kelio servituto turinį, priteistinas kompensacijų sumas, reiškė papildomą alternatyvųjį reikalavimą), kad nors įrašas viešame registre apie 2021 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kuria atsakovė I. G. įsigijo dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), sudarymą galioja nuo 2021 m. lapkričio 16 d., pradinis ieškinys, pateiktas teismui 2021 m. lapkričio 24 d., buvo pareikštas netinkamiems atsakovams E. ir K. L.. Teismas nenustatė objektyvių aplinkybių, dėl kurių visi ieškinio reikalavimai negalėjo būti galutinai tinkamai suformuluoti pradiniame ieškinyje. Teismo vertinimu, atsakovai, atsikirsdami į patikslintus ieškinius, patytė papildomas bylinėjimosi išlaidas.

36. Teismas nurodė, kad sprendimu atsakovei UAB „Truktransa“ priteista didesnė kompensacija nei reikalauta ieškiniu, ši kompensacija yra mažiau palanki ieškovei, todėl laikė, jog tenkinama šiai atsakovei pareikštų reikalavimų dalis sudaro apie 70 procentų. Su šia atsakove susijusių skirstytinų ieškovės bylinėjimosi išlaidų dalis sudaro 9 343,17 Eur, todėl patenkinus 70 procentų ieškinio reikalavimų atsakovės atžvilgiu, ieškovei iš jos priteistina 6 540,22 Eur (9 343,17 x 0,7), atsakovei iš ieškovės – 5 036,40 Eur (16 788 x 0,3). Nutraukus bylos dalį ir nustačius pagrindą nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų taisyklių, ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 5000 Eur, o atsakovei priteistina suma didintina iki 6 000 Eur. Nurodė, kad kitiems atsakovams pareikšti reikalavimai tenkinami visiškai. Su jais susijusi ieškovės bylinėjimosi išlaidų suma yra 4320,43 Eur (13 663,60 – 9 343,17), todėl nutraukus bylos dalį ir nustačius pagrindą nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių, iš atsakovų I. G., M. C., A. K., V. K. lygiomis dalimis priteisiama 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, o iš ieškovės atsakovei I. G. – 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

37. Teismas sprendė netenkinti atsakovės UAB „Truktransa“ prašomos paskirti ieškovei baudos pagal CPK 95 straipsnį. Teismo vertinimu, nežiūrint to, kad byloje nustatytas netinkamo ieškovės procesinio elgesio faktas, nenustatytas pakankamas pagrindas išvadai, jog ieškovė, reikšdama patikslintus ieškinius, akivaizdžiai naudojosi teise kreiptis į teismą ne pagal jos paskirtį.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

38. Atsakovė UAB „Truktransa“ pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. sprendimą šiose dalyse: 1) dėl iš ieškovės UAB „HDG“ atsakovei UAB ,,Truktransa“ priteistos vienkartinės 6 326,29 Eur kompensacijos dydžio ir priteisti už servitutus S1 ir S2 iš ieškovės UAB „HDG“ atsakovei UAB „Truktransa“ vienkartinę 24 000 Eur dydžio kompensaciją; 2) dalyje dėl baudos ieškovei skyrimo ir priimti naują sprendimą: prašymą skirti ieškovei baudą tenkinti, ½ baudos sumos paskiriant sumokėti UAB ,,Truktransa“; 3) dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti atsakovei UAB ,,Truktransa“ iš ieškovės UAB ,,HDG“ visas jos patirtas 16788 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš kurių 10529 Eur išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą pirmos instancijos teisme, 870 Eur kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas ir 4389 Eur išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pirmuoju etapu, nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir netenkinti ieškovės reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė taip pat prašo pakeitus teismo sprendimą arba priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

38.1. tarp apeliantės ir ieškovės nėra (ir niekada) nebuvo ginčo dėl servituto nustatymo toje sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, kurioje iki 2015 m. birželio 2 d. buvo nustatytas 365 m2 kelio servitutas, (kuris NŽT 2015 m. birželio 2 d. Įsakymu Nr. 8SK-456-(14.8.100) panaikintas ir išregistruotas), matomas šio sklypo detaliajame plane, taip pat dėl kurio šalys buvo pasirašiusios 2015 m. lapkričio 2 d. ,,Geoera” parengtą planą. Ieškovė, nesilaikydama ikisutartinių susitarimų, kreipėsi į teismą, apeliantę įtraukdama į bylą atsakove, nors apeliantė niekada neprieštaravo dėl servituto nustatymo ir su juo sutiko. Bylos medžiaga taip pat pagrindžia, kad ieškovė šiuo servitutiniu keliu nuo 2015 m. naudojosi neatlygintinai. Taigi, apeliantė į teisminius bylinėjimosi procesus buvo įtraukta nepagrįstai, kadangi pati ieškovė nesilaikė ikisutartinių susitarimų dar dėl 2015 m. sutarto kelio servituto nustatymo ir jo įteisinimo sandorio, prasidėjus procesui nėjo į derybinius susitarimus ir nesutiko sudaryti taikos sutarties, nors net 6 kartus tikslino ieškinio reikalavimą, prašydama nustatyti teismo tvarka servitutus apeliantės žemės sklype, dėl kurių nustatymo nebuvo jokio ginčo, o teismo sprendimu nustatyti servitutai pagal trečią alternatyvų ieškovės reikalavimą iš esmės yra identiški toms servitutinio kelio koordinatėms ir servituto konfigūracijai bei plotui, dėl kurių dar 2015 m. buvo parengti visi reikalingi dokumentai ir juos pati ieškovė parengtame plane patvirtino parašu ir antspaudu, tačiau pati susitarimo neįteisino;

38.2. servituto nustatymo teisiniams santykiams būdingas atlygintinumas, o pagal kasacinio teismo praktiką sprendžiant servituto atlygintinumo klausimą teismas turi pareigą nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją. Prašydama priteisti apeliantei vienkartinę kompensaciją ieškovė rėmėsi byloje pateikta J. U. 2024 m. gruodžio 16 d.  žemės sklypų servituto rinkos vertės tyrimo konsultacine išvada Nr. 418, kai tuo tarpu apeliantė teikė 2024 m. birželio 10 d., Vertinimo partneriai“ konsultacinę pažymą apie turto kainą rinkoje Nr. VP24NK06-03 (163 000 Eur), kuri, kaip viena iš įrodinėjimo priemonių yra aktuali nustatant kompensacijos UAB ,,Truktransa“ dydį (prašyta skaičiuoti 51,02 Eur / kv. m arba 5102 Eur / a). Apeliantė savo poziciją grindė šalis saisčiusiais ir ieškovės kreipimosi į teismą dieną galiojusiais ikisutartiniais santykiais, tačiau jų teismas neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad piktnaudžiaudama teise ieškovė juos pažeidė ir nesilaikė, nepateikė ir dėl šių aplinkybių vertinimo išvados, nenurodė argumentų, kuriais šių aplinkybių nevertino;

38.3. atsakovė nesutikdama su prašoma priteisti vienkartine 1 741,78 Eur kompensacija, kuri skaičiuojama pagal ieškovės pateiktą J. U. konsultacinę išvadą Nr. 418, prašė šia išvada nesiremti, kadangi ji parengta nesivadovaujant Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Ekspertas J. U. žemės sklypo dalį, kurioje numatomas įforminti servitutas, prilygina žemės sklypams, kurių naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos žemė, kai tuo tarpu apeliantės žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) naudojimo būdas buvo nustatytas teritorijų planavimo dokumentais ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip komercinės paskirties objektų teritorijos. Žemės naudojimo būdas įtakoja lyginamuosius sandorius, kurie parenkami vertintojo ginčo turto rinkos kainai nustatyti. Kaip matyti, ekspertas pasirinko 5 žemės sklypus, du iš jų yra vien tik komercinės paskirties, kiti – komercinės paskirties ir susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų, ir būtent pastarųjų (koridorių teritorijų) sandorių vertė, lyginant kainą už arą (su laiko ir vietos patikslinimais), buvo mažesnė: 2240,93 Eur / a; 1327,94 Eur / a; 3727,79 Eur / a, negu vien tik komercinės paskirties žemės sklypų. Be to, servituto nustatymas nekeičia žemės naudojimo būdo, todėl sprendime padaryta išvada dėl to, kad sklype nustačius kelio servitutą, ši sklypo dalis ieškovės bus naudojama susisiekimui, nesudaro pagrindo vadovautis nepagrįstai parinktu eksperto J. U. objektų palyginimu apskaičiuojant vertę;

38.4. teismas nenurodė argumentų, kuriais atmetė visus kitus apeliantės UAB ,,Truktransa“ kompensacijai apskaičiuoti nurodytus kriterijus ir kompensacijos dydžiui už priteistus servitutus apskaičiuoti rėmėsi išimtinai vieninteliu kriterijumi - Metodikoje aptarta skaičiuote. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad Metodikoje nustatyta tvarka apskaičiuota nuostolių kompensacija visiškai (realiai) ir teisingai nekompensuoja visų tarnaujančiojo daikto savininko dėl žemės servituto nustatymo patirtų nuostolių (patiriamo jo teisių ribojimo), o pagal Metodiką apskaičiuota kompensacija yra pripažįstama ir laikoma minimaliais tarnaujančio daikto savininko nuostoliais;

38.5. nepagrįstai atmestas ir apeliantės argumentas dėl jos mokamo už žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 432 Eur per metus žemės mokesčio; servitutas – tai daiktinė teisė į svetimą daiktą / žemės sklypą, todėl UAB ,,Truktransa“ net ir nustačius ieškovui servitutą, lieka žemės sklypo savininku, kuriam tenka pareiga mokėti visus žemės mokesčius ir rinkliavas;

38.6. spręsdamas dėl kompensacijos dydžio teismas neįvertino aplinkybės, jog nustatytu servitutu savininkui suvaržomas naudojimasis daiktu, todėl nepagrįstas bendro pobūdžio teiginys, jog nustačius kelio servitutą, tarnaujančiojo daikto savininko teisės į servitutu apsunkintą daikto dalį yra suvaržomos, tačiau ne atimamos ir jam išlieka teisės šia dalimi naudotis ir ja disponuoti. Taip pat teismas neįvertino ir aplinkybės, jog nustatyta servituto per (duomenys neskelbtini) konfigūracija užkerta kelią naudotis ženkliai didesne sklypo dalimi, nei tik faktiškai yra nustatyti 385 kv. m servitutai S1 ir S2, kas turėjo reikšmingos įtakos kainai už teismo sprendimu nustatytų servitutų apeliantės sklype sukeliamus praradimus (kompensacijos dydžiui) nustatymui. Apeliantės skaičiavimu, ji neturės objektyvios galimybės naudotis 4,94 a plotu, t. y. statyti pastatų, statinių ir naudoti tokiam tikslui, kuriam naudojamas žemės sklypas šiuo metu (krovininių automobilių parkavimui. Taigi, žemės sklypo kainos sumažėjimas dėl servituto, kurio bendras plotas 0,0371 ha (S1 kelio servitutas) – 24 500 Eur, o skaičiuojant ir papildomai prarandamą 0,0109 ha plotą, bendras žemės sklypo kainos sumažėjimas – 30 000 Eur;

38.7. pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šalis, prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Tuo tarpu ieškovė nėra pateikusi prašymo, atitinkančio CPK 98 straipsnio reikalavimus su išlaidų apskaičiavimu ir jų pagrindimu, nėra pateikusi detalizacijos išlaidų paskirstymui kiekvieno asmens, byloje įtraukto atsakovu, atžvilgiu. Ieškovė teikė procesinius prašymus prijungti dokumentus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau jų nepagrindė bei nedetalizavo, už kokius konkrečiai atliktus procesinius veiksmus byloje, kuri konkrečiai šalis, t. y. koks konkrečiai atsakovas (jų byloje yra daugetas) ir kokia patirtų išlaidų apimtimi turi pareigą atlyginti, nors byloje dalyvaujančiais asmenimis įtraukta visa eilė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčių - fizinių asmenų. Ieškovės ieškinio reikalavimai yra alternatyvūs, tuo tarpu ieškovė nėra pateikusi prašymo bei detalizacijos, kas ir kokia apimtimi šias išlaidas turėtų atlyginti;

38.8. ieškovė nei ieškinyje, nei patikslintuose ieškiniuose, nei procesiniuose prašymuose (nei viename iš jų) apskritai nėra pareiškusi reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš UAB ,,Truktransa“. Nesant teismui pateikto ieškovės reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš apeliantės ir ieškovei nepateikus procesinio prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir jų pagrindimu, teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei iš atsakovės UAB ,,Truktransa“;

38.9. nesant ieškovės prašymo, kas ir kokia apimtimi turėtų atlyginti ieškovės nurodomas patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos negali būti priteisiamos solidariai, neatsižvelgus į tai, už kokius konkrečiai procesinius veiksmus, kurio atsakovo atžvilgiu jos buvo faktiškai patirtos. Įstatymas draudžia bylinėjimosi išlaidas priteisti iš kelių atsakovų solidariai, taip pat nesuteikia ieškovui teisės pareigą nurodyti bylinėjimosi išlaidų pagrindimą perkelti teismui. Todėl nesant tinkamai įgyvendintos ieškovės pareigos, bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai sprendė priteisti iš atsakovės UAB ,,Truktransa“ didžiąją dalį bendrai ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų tokia tvarka, kokia paskirstyti bylinėjimosi išlaidas atsakovams pati ieškovė nebuvo pareiškusi;

38.11. apeliantė prašė teismo priteisti jai iš ieškovės UAB ,,HDG“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, o iš atsakovės UAB ,,Truktransa“ ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidų nepriteisti, teismui įvertinus šalių elgesį procese, ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tačiau teismas šio UAB ,,Truktransa“ prašymo nesprendė ir priešingai - nutarė bylinėjimosi išlaidas šalims paskirstyti bendraisiais pagrindais;

38.12. byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl būtent ieškovei tenka pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas atsakovei UAB ,,Truktransa“, ieškovei atsisakius nuo ieškinio reikalavimų (CPK 94 straipsnis), taip pat sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis) ir atlyginti išlaidas, patirtas atsakovės dėl pačios ieškovės neapdairaus elgesio procese, dėl ilgai trunkančio proceso, reiškiant aiškiai nepagrįstus reikalavimus;

38.13. teismas neteisingai sprendė, kad patenkinus ieškovės ieškinį nustatyti servitutus trečiuoju alternatyviu ieškinio reikalavimu, su atsakovei UAB „Truktransa“ pareikštais reikalavimais yra susijusi 68,38 procento ieškovės bylinėjimosi išlaidų dalis (385 / 563 x 100), su kitais atsakovais – 31,62 procento ieškovės bylinėjimosi išlaidų dalis. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl prašomos atsakovei UAB ,,Truktransa“ priteistinos 1 741,78 Eur kompensacijos, apskaičiuotos pagal pateiktą eksperto J. U. konsultacinę išvadą Nr. 418, už servitutus S1 ir S2 ir priteisė pagal Metodiką teismo apskaičiuotą 6 326,29 Eur vienkartinę kompensaciją. Tai reiškia, jog ½ dalis patenkintos ieškinio reikalavimų dalies atsakovės UAB ,,Truktransa“ atžvilgiu buvo atmesta, atitinkamai šis santykis keistinas į 68,38/2 ir sudaro 34,19 proc.;

38.14. atsakovės UAB ,,Truktransa“ šioje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos iš esmės buvo nulemtos ieškovės pasirinkto procesinio elgesio, dėl ko bylinėjimosi procesas užtruko, ieškovė nuolat keitė ir tikslino savo ieškinio reikalavimus, teikė vis naujus / papildomus įrodymus, formulavo vis naujus alternatyvius savo pažeistų teisių gynimo būdus, kai tuo tarpu atsakovė UAB ,,Truktransa“ jau atsiliepimu į pradinį ieškinį iš esmės sutiko su ieškovės prašymu dėl servituto nustatymo, savo iniciatyva ir sąskaita užsakė ir parengė servitutų nustatymo schema, o pasikreipusi su ieškiniu į teismą 2021 m. tik po 4 metų aktyvaus bylinėjimosi teisme 2024 m. gruodžio 20 d. patikslintu ieškiniu galutinai suformulavo ieškinio reikalavimą. Taigi, atsakovė  dėl bylinėjimosi proceso patyrusi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą, išlaidas rengiant dokumentus, ginantis nuo aiškiai nepagrįstų ieškovės reikalavimu, įvertinus bylinėjimosi išlaidų paskirstymą skundžiamu sprendimu, galutiniame rezultate patyrė neadekvačius finansinius praradimus, juolab kad daiktinė teisė ieškovės naudai įregistruojama UAB ,,Truktransa“ žemės sklype;

39. Atsakovė I. G. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys pagal trečią alternatyvą ir šioje dalyje ieškinio netenkinti, o tuo atveju, jeigu: 1) vis tik bus nuspręsta palikti kelio servitutą pagal trečiąją alternatyvą, pakeisti teismo sprendimo dalį padidinant iš ieškovės atsakovei I. G. priteistą kompensaciją iki 33 900 Eur sumos; 2) arba pakeisti sprendimo dalį, kuria tenkintas reikalavimas nustatyti kelio servitutą pagal trečiąją alternatyvą ir nustatyti kelio servitutą pagal antrąją alternatyvą, t. y. nustatyti atlygintiną kelio servitutą S1, kurio turinys: teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, 6 m pločio, žemės sklypui (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), žemės sklype (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), tarp taškų 2, 3, 4, 20, 8, 9, 10, 18 566 kv. m ploto, pagal UAB „Topoera“ 2022-06-20 parengtą brėžinį „Žemės sklypo planas servituto nustatymui Nr. 1“; priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus išlaidų patyrimą pagrindžiančius dokumentus. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  39.1. teismo išvada, jog sprendžiant klausimą dėl kelio servituto vietos parinkimo pagal alternatyvius ieškinio reikalavimus, kelio servituto nustatymas abiejuose sklypuose pagal trečiąją alternatyvą parinktas kaip mažiausiai varžantis savininkų nuosavybės teises, padaryta pažeidžiant proceso teisės normas,  reglamentuojančias įrodymų vertinimo, įrodinėjimo naštos paskirstymo ir bylai teisingai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių nustatymo taisykles;

39.1.1. vienas iš esminių argumentų dėl kelio servituto nustatymo apeliantės nuosavybės teise valdomoje ir naudojamoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje, buvo atsakovės negalėjimas įgyvendinti Statybos projekto (Sandėlių 1F1m ir 2F1p rekonstravimo į du vienbučius gyvenamuosius namus, sandėlio 3F1m griovimo, dviejų dvibučių ir septynių vienbučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos projekto Nr. UA TDP 2017-04-03-02), pagal kurį yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir dėl ko atsakovė nebegalės panaudoti jai priklausančios žemės sklypo dalies pagal sklypo naudojimo paskirtį ir būdą (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo paskirtis: kita; naudojimo būdas: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos). Nurodydamas, kad nustačius kelio servitutą atsakovės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje atsakovė netenka galimybės įgyvendinti Statybos projekto, bet tuo pačiu ir pažymėdamas, kad byloje nėra nustatyta, jog gyvenamojo namo statyba atsakovės naudojamoje sklypo dalyje apskritai nebūtų galima, teismas sprendime darė prielaidą, kad galbūt atsakovė šiuo atveju galėtų pastatyti bent vieną gyvenamąjį namą. Tačiau tokia teismo išvada nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, padaryta pažeidus įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, kadangi atsakovė įrodė (ką aiškiai pripažino ir pats pirmosios instancijos teismas), kad dėl nustatomo kelio servituto atsakovė netenka galimybės savo sklypo dalyje įgyvendinti Statybos projekto. Tuo tarpu ieškovė, teigdama, kad kelio servituto alternatyvos, kai kelio servitutu apsunkinama atsakovės sklypo dalis, yra racionaliausios ir mažiausiai varžančios savininkų nuosavybės teises, kad atsakovė galėtų koreguoti Statybos projektą / ar parengti naują projektą ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, privalėjo šias aplinkybes įrodyti, o to nepadarius, teismas turėjo spręsti, jog Statybos projektas lieka neįgyvendintasir atsakovės sklypo dalis nebepanaudojama pagal naudojimo paskirtį ir būdą;

39.1.2. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, padarydamas išvadą, kad trečioji alternatyva yra mažiausiai varžanti savininkų nuosavybės teises, padaryta selektyviai įvertinus tik dalį byloje esančių duomenų bei atsakovės pateiktų argumentų arba vertinus įrodymus, kurie neturi jokios teisinės reikšmės. Teismas vertino 2021 m. lapkričio 15 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 6038 , kurios pagrindu atsakovė įgijo nuosavybės teises į dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (iš viso 584 kv. m), turinį (sąlygas), tačiau teismo aptartos aplinkybės susijusios su tuo, kad jai yra žinoma apie ieškovės pretenzijas ir niekaip nesusijusios ir niekaip nėra reikšmingos, vertinant, kuri kelio servituto alternatyva šiuo atveju turėtų būti parinkta, be to, atsakovė nurodė, kad pardavėjams ((duomenys neskelbtini)) neturi pretenzijų dėl ieškovės reiškiamų pretenzijų į naudojimąsi įsigyjama sklypo dalimi, bet nenurodė sutinkanti su tokiais ieškovės reikalavimais, neprisiėmė jokių įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu. Taigi, ši teismo vertinta aplinkybė motyvuojant kelio servituto vietos parinkimą, nei patvirtina, nei paneigia atsakovei, kaip dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkei, dėl nustatomo kelio servituto tenkančių nuosavybės teisės suvaržymų;

39.1.3. sprendžiant dėl kelio servituto atsakovei tenkančių suvaržymų teismo nurodomas palyginimas su atsakovei UAB „Truktransa“ tenkančiais suvaržymais bei atliktas procentinis palyginimas, paskaičiuojant, kiek bendro žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ploto būtų apsunkinta, nėra nei objektyvus, nei teisingas, kadangi neįvertinta, jog atsakovė neturi nuosavybės teisių į visą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotą, t. y. atsakovei priklauso ir ji pagal nustatytą naudojimosi tvarką naudojasi tik 584 kv. m. Tuo tarpu visas kitas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas yra apstatytas gyvenamaisiais namais ir priklauso visai eilei kitų savininkų. Pagal teismo paskaičiavimą laikytina, kad atsakovei tenka didesni suvaržymai, o siekiant tiksliai nustatyti suvaržymų apimtį, reikėjo paskaičiuoti pagal atsakovės nuosavybės teise valdomos sklypo dalies bendrą plotą, o ne pagal visą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendrą plotą, į kurio didžiąją dalį, t. y. į 4517 kv. m (5101 kv. m – 584 kv. m = 4517 kv. m), atsakovė neturi jokių nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių (t. y. nei valdymo, nei naudojimo, nei disponavimo teisių);

39.1.4. remdamasis Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartimi, priimta pirmą kartą nagrinėjant ginčą apeliacinės instancijos teisme, teismas nurodė, kad nustatant servitutą pagal pirmąją alternatyvą būtų apsunkinama 192 kv. m atsakovės sklypo dalies, dėl ko būtų pažeistas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 3 punktas, pagal kurį gyvenamajam namui eksploatuoti yra reikalingas mažiausiai 4 arų (400 kv. m) žemės sklypo plotas. Tačiau nustatydamas servitutą pagal trečiąjį alternatyvų reikalavimą, dėl būtų apsunkinta 178 kv. m atsakovės sklypo dalis, teismas laikė, jog tai tenkina STR 2.02.09:2005 reikalavimus, kadangi atsakovei dar liks 406 kv. m laisvo ploto, kurį galimai bus išnaudoti gyvenamojo namo statybai ir vėlesniam jo eksploatavimui. Šiuo aspektu pažeisdamas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog, nustačius kelio servitutą jos sklypo dalyje, nebus galimybės pastatyti bent vieno gyvenamojo namo, kai aplinkybę, ar atsakovė galėtų koreguoti Statybos projektą ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, byloje turėjo įrodyti ieškovė, kuri ir grindė savo reikalavimus dėl tinkamiausios kelio servituto vietos. Be to, išvada, kad atsakovė turės galimybę pastatyti ir vėliau eksploatuoti gyvenamąjį namą, buvo padaryta taip pat pažeidus įrodymų vertinimo taisykles, t. y. neįvertinus visos eilės byloje esančių duomenų ir atsakovės pateiktų argumentų, paneigiančių galimybę šalia nustatomo kelio servituto pastatyti ir eksploatuoti gyvenamuosius namus (arba vieną gyvenamąjį namą);

 39.1.5. teismas neįvertino ir teismų praktikos, pagal kurią kelio servitutai nėra nustatomi šalia gyvenamųjų namų, pripažįstant, kad nustačius tokius servitutus būtų pažeistos gyvenamųjų namų gyventojų teisės į privatų, saugų ir ramų gyvenimą. Taigi negali būti pripažįstama pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė galimai šalia kelio servituto galėtų pastatyti bei tinkamai eksploatuoti vieną gyvenamąjį namą, dėl ko atsakovės interesai ir teisės yra mažiau suvaržomi nei būtų suvaržomos UAB „Truktransa“ teisės parkuoti krovininius automobilius aikštelėje (turėti kuo daugiau parkavimo vietų);

39.1.6. spręsdamas, kuriam iš savininkų dėl kelio servitutų tektų didesni veiklos ir nuosavybės teisių suvaržymai, ir vertindamas, kad pagal antrąjį alternatyvų reikalavimą atsakovė UAB „Truktransa“ tik dėl jos sklype ((duomenys neskelbtini)) nustatyto kelio servituto (pagal antrąją alternatyvą) neteks dalies parkavimo vietų ir bus apsunkintas transporto priemonių manevravimas naudojamoje teritorijoje, neatsižvelgė ir neįvertino, jog atsakovė visiškai šalia papildomai valdo bei naudoja dar ir kitą didelę teritoriją, kurioje yra atsakovei nuosavybės teise priklausantys statiniai / pastatai ir kuri dėl bendros ribos yra gretima žemės sklypui (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovė UAB „Truktransa“ valdo bei savo veiklą gali organizuoti (įskaitant transporto priemones statyti ir manevruoti) kur kas didesniame žemės plote nei vien tik žemės sklypo (duomenys neskelbtini)teritorija, kai palyginimui atsakovė valdo ir naudoja tik 584 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini);

39.1.7. neįvertinta ir nepasisakyta dėl atsakovės argumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatų taikymu, sprendžiant dėl atsakovei dėl nustatomo kelio servituto tenkančių suvaržymų, susijusių su teise statyti ir vėliau eksploatuoti gyvenamuosius namus. Pagal teisinį reglamentavimą atsakovei norint pastatyti gyvenamuosius namus (net jeigu ir juos objektyviai dar būtų įmanoma pastatyti), atsakovei reikėtų gauti ieškovės, kaip įrengto kelio valdytojos, sutikimą (kadangi 10 metrų arba 3 metrai (priklausomai nuo kelio kategorijos) į abi puses būtų ieškovės planuojamo įrengti kelio apsaugos zona, kurioje naujų statinių statyba galima tik esant kelio savininko arba valdytojo pritarimui).

39.2. atsakovės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje nustatytas kelio servitutas grubiai pažeidžia atsakovės, kaip statytojos, teises, kurias atsakovei garantuoja Statybos įstatymo nuostatos (2 straipsnio 1 dalis, 87 dalis). Statybą leidžiantis dokumentus nėra panaikintas, yra visa apimtimi galiojantis, jis byloje nebuvo ginčijamas. Tuo tarpu teismas skundžiamame sprendime visiškai nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu vadovaudamasis apribojo atsakovės turimas statytojos teises, kylančias iš dar 2017 m. rugsėjo 8 d. išduoto ir galiojančio statybą leidžiančio dokumento. Bylos duomenys patvirtina, kad prieš pareikšdama reikalavimus nustatyti kelio servitutą žemės sklype (duomenys neskelbtini), ieškovė nei pagal pirmąją, nei pagal trečiąją alternatyvas nesuderino servituto schemų su Elektros energijos skirstymo operatoriumi (ESO), neprašė pritarimo dėl kelio servituto nustatymo, nors po ieškovės siekiamu nusistatyti kelio servitutu yra ESO elektros tinklai;

39.3. teismo išvada, jog racionaliausias ir mažiausiai ribojantis yra kelio servitutas dviejuose žemės sklypuose, neatitinka minimalaus tarnaujančio daikto savininko teisių ribojimo principo. Nustatant servitutą turi būti laikomasi minimalaus tarnaujančio daikto savininko teisių ribojimo principo bei tarnaujančio daikto savininko teisės gali būti apribojamas tik tiek ir tik tokia apimtimi, kiek yra reikalinga užtikrinti viešpataujančio daikto tinkamą naudojimą pagal jo paskirtį. Ieškovės interesas patekti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) šiuo atveju būtų pilnai užtikrintas nustatant kelio servitutą tik viename, o ne keliuose žemės sklypuose, t. y. tam tikra apimtimi – kiek tai yra būtina patekimui į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) – apribojant ne kelių žemės sklypų, o tik vieno savininko, t. y. atsakovės UAB „Truktransa“ nuosavybės teises (ir teisingai už tai atlyginant);

39.4. ieškovės nurodyti teiginiai ir dokumentai, kuriais remiamasi byloje, nesukuria ieškovei teisių ir teisėtų lūkesčių naudotis apeliantei priklausančia teritorija, be to, neatitinka ir tikrovės. Vadinamuose istoriniuose dokumentuose toje teritorijoje, kuri dabar sudaro žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritoriją (ribas), pravažiavimas žymėtas tik dėl tos priežasties, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) tuo metu dar nebuvo suformuotas kaip savarankiškas (atskiras) nekilnojamojo turto objektas (buvo laisva nesuformuota valstybinė žemė). Formuojant žemės sklypą jo detaliajame plane nebuvo / nėra numatytas joks kelias / pravažiavimas patekimui į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Išnagrinėjęs dokumentaciją suprojektuoto kelio servituto patekimui į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, teisingai nurodęs, jog dokumentuose žvyruotas pravažiavimas žymėtas skirtingai, t. y. abiejuose sklypų detaliuosiuose planuose pravažiavimas žymimas už abiejų sklypų ribų. Nurodytas aplinkybes byloje yra patvirtinusi ir Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės ieškinį. Kelio servitutas patekimui į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) tam tikru metu (iki jį vėliau panaikinant) buvo nustatytas tik žemės sklype (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovės byloje nurodomi istoriniai dokumentai neturi teisinės reikšmės ir ieškovė negali kelti jokių savo teisių ir / ar pagrįstų lūkesčių;

39.5. apeliantės nurodomi proceso ir materialinės teisės normų pažeidimai ir jų pagrindu padarytos netinkamos išvados dėl trečiosios alternatyvos kaip neva mažiausiai ribojančios savininkų teises, taip pat lėmė kitus pažeidimus, t. y. nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodomos taisyklės, jog esant keliems galimiems kelio servituto vietos variantams, parenkant kurį nors iš tų kelių servituto vietos variantų, reikšminga ir turi būti vertinama aplinkybė, susijusi su ilgalaikiu faktiniu tam tikros teritorijos naudojimu pravažiavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-05 nutartį c. b. Nr. 3K-3-259/2014). Byloje esantys duomenys patvirtina, tai nustatė pirmosios instancijos teismas, kad ieškovė labai ilgą laiką pravažiavimui naudojo ne žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritoriją, o vien tik žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritoriją (pagal geoportal.lt duomenis pravažiavimas (kelias) faktiškai labai ilgą laiką (t. y. nuo 1995 iki maždaug 2015 ar 2017 metų) ėjo per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Truktransa“) ir tik kilus konfliktui atsakovė UAB „Truktransa“ užsitvėrė žemės sklypą (duomenys neskelbtini) tvora, o ieškovė pradėjo naudotis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritorija ir tokiu būdų išvažinėjo naują pravažiavimą. Taigi, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas (2020 m. rugsėjo 11 d.), Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymas Nr. A-2246 ir juo patvirtintas (antrasis / paskutinis / aktualus) žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas bei geoportal.lt duomenys patvirtina tai, kad faktinis kelias / pravažiavimas visada buvo žemės sklype (duomenys neskelbtini), t. y. už žemės sklypo (duomenys neskelbtini)ribų (bet ne jo ribose), kad atliekant žemės sklypo (duomenys neskelbtini)kadastrinius matavimus, nebuvo nukrypta nuo šio sklypo detaliojo plano sprendinių ir nebuvo išeita iš brėžinyje nustatytų sklypo ribų (įskaitant formuojant sklypą faktiškai naudotas kelias / pravažiavimas į jo teritoriją nebuvo įtrauktas). Tai pagrindžia atsakovės argumentus, jog  kelio servitutas turėjo būti parinktas bei nustatytas tik žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir toks nustatymas atitiktų ir atkurtų labai ilgą laiką, t. y. net apie 20 metų laikotarpį (t. y. nuo 1995 m. iki maždaug 2015-2017 metų) buvusią faktinę situaciją;

39.6. teismas taip pat visiškai neįvertino, kad ieškovė labai ilgą laiką nepagrįstai neveikė (nesirūpino savo teisių ir interesų užsitikrinimu), t. y. kol galėjo be jokių finansinių sąnaudų ir pagal savo susitarimą su UAB „Truktransa“ naudotis pirmiau nurodytu pravažiavimu, esančiu žemės sklype (duomenys neskelbtini), teisiškai neįformino naudojimosi svetima teritorija, taip pat nesikreipė ir į gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini)savininkus dėl kelio servituto nustatymo tame sklype, neinicijavo ir civilinės bylos šiuo klausimu. Toks nepagrįstas ir niekuo nepateisinamas ieškovės neveikimas nulėmė, kad galiausiai buvo parengtas Statybos projektas ir gautas statybą leidžiantis dokumentas, o žemės sklype (duomenys neskelbtini) didžiąja dalimi jau yra išvystytas gyvenamųjų namų statybos projektas. Todėl teismo sprendimas, kuriuo yra nuspręsta, kad atsakovei tenka visos tokios ieškovės nepagrįsto neveikimo pasekmės, neatitinka kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, pagal kuriuos turi būti aiškinama ir taikoma teisė;

39.7. tuo atveju, jeigu vis tik būtų nustatyta, jog yra pagrindas kelio servitutą nustatyti pagal pirmąją arba trečiąją alternatyvą, atsakovė prašė priteisti 33 900 Eur kompensaciją. Pagal byloje pateiktą teismo eksperto ir turto vertintojo M. K. žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), rašytinę konsultaciją dėl nekilnojamojo turto objekto rinkos vertės Nr. RE22-023 lyginamuoju nekilnojamojo turto rinkos vertės tyrimu nustatyta, jog atsakovei priklausančios 584/5101 dalies (t. y. 0,0584 ha iš 0,5101 ha) rinkos vertė jos nustatymo datai 2022 m. rugpjūčio 25 d. yra 25 600,00 Eur (1 aro vertė 4382,67 Eur). Atsakovė taip pat teikė papildomą minėto eksperto 2024 m. rugsėjo 9 d. rašytinę konsultaciją, kurioje nurodyta, kad, įvertinus laike įvykusius pokyčius rinkoje, susijusius su kitos paskirties žemės sklypų kainų augimu, aptariamos Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalies vertė 2024 m. rugsėjo 9 d. yra 33900,00 Eur (t. y. 1 a. vertė yra 5804,80 Eur). Apeliaciniame skunde paneigtos sprendimo išvados, jog atsakovė dėl nustatomo kelio servituto nepraranda galimybės statyti gyvenamuosius namus ir atitinkamai naudoti žemės sklypo dalį pagal paskirtį. Be to, nurodęs, kad atsakovė neva nepraranda galimybės naudoti pagal paskirtį tos dalies, kuri neapsunkinama kelio servitutu (406 kv. m), teismas nenurodė priežasčių, nulėmusių pagrindo pagal nustatytą sklypo dalies rinkos kainą priteisti kompensaciją proporcingai kelio servitutu apsunkinamai teritorijos daliai (178 kv. m), kas sudarytų 10332,53 Eur sumą, nebuvimą;

39.8.                      atsakovė apskritai netenka galimybės įgyvendinti jai suteiktas statytojos teises bei naudoti jai priklausančios sklypo dalies pagal jos paskirtį ir naudojimo būdą (t. y. netenka visų 584 kv. m), todėl nustatant kelio servitutą buvo aiškus pagrindas priteisti atsakovei visą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalies rinkos kainą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kai sklypas arba jo dalis formaliai išlieka asmeniui (tarnaujančio daikto savininkui) nuosavybės teise, tais atvejais, kai tarnaujančio daikto savininko nuosavybės teisių apribojimas dėl nustatyto servituto yra esminis (kai asmuo apskritai netenka turėtos galimybės naudotis daikto vertingosiomis savybėmis), yra pateisinama tokia kompensacija, kuria kompensuojama viso daikto rinkos vertė. Tačiau pirmosios instancijos teismo į tai nebuvo atsižvelgta;

39.9.                        dėl nustatyto kelio servituto ieškovė įgis galimybę netrukdomai naudotis savo nuosavybe ir gauti iš to naudos (t. y. žemės sklypu (duomenys neskelbtini) ir jame esančiais statiniais), tačiau dėl nustatomo kelio servituto bus ribojama veikla atsakovei priklausančioje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), todėl remiantis kasacinio teismo praktika, protinga kompensacija, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje nustačius ieškovės prašomą kelio servitutą, būtų mažiausiai 33 900,00 Eur. Tokia kompensacija yra mažiausia, kokia turėtų būti ieškovės sumokėta atsakovei, kadangi dėl kelio servituto nustatymo prarastos galimybės statyti gyvenamuosius namus ir vėliau juos realizuoti tretiesiems asmenims, atsakovė dar ir netenka turimos galimybės gauti tam tikrų pajamų (negautos pajamos), taip pat vertinant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalies rinkos vertę, nebuvo įvertinta tai, kad yra parengtas Statybos projektas ir netgi suteikta teisė (išduotas statybą leidžiantis dokumentas) žemės sklypo (duomenys neskelbtini)dalyje statyti du gyvenamuosius namus, kas suteikia papildomos vertės ir patrauklumo rinkoje;

39.10. spręsdamas dėl kompensacijos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikšmę suteikė atsakovės savo žemės sklypo dalies įsigijimo už 15 000 Eur kainai. Šiuo atveju reikšminga ne kaina, už kurią atsakovė įsigijo žemės sklypo dalį, bet kaina, už kurią atsakovė galėtų šiai dienai tretiesiems asmenims realizuoti savo nuosavybę (turto rinkos vertė), jeigu būtų įmanomas tos dalies naudojimas pagal paskirtį ir naudojimo būdą. Be to, teismo sprendimu priteista piniginė kompensacija netgi nepadengia tos kainos, kurią atsakovė sumokėjo buvusiems savininkams įsigydama iš jų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį. Teismo argumentas, jog atsakovė prisiėmė riziką dėl jos dalyje galimo servituto nustatymo, nešalina aplinkybės, kad atsakovė faktiškai praranda nuosavybės teises į įsigyto sklypo dalį ir nešalina jos teisės į teisingą kompensaciją dėl nuosavybės teisių praradimo;

39.11. tuo atveju, jeigu būtų paliktas nepakeistas sprendimas dalyje dėl kelio servituto nustatymo pagal trečiąją alternatyvą (tame tarpe ir dėl atsakovei priteistinos tik 2 764,82 Eur kompensacijos), turėtų būti keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, nepriteisiant iš atsakovės ieškovės naudai jokių bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei priteisiant iš ieškovės visas patirtas išlaidas. Atsakovė niekaip nėra susijusi su dalimi ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi savininke tapo tik 2021 m. lapkričio 15 d., ir dalis atsakovė nesusijusi su ieškovės susirašinėjimais su trečiaisiais asmenimis, su pirminiu ieškiniu, su servitutų planų koregavimu pagal atsakovės UAB „Truktransa“ pastabas, su susitikimais, į kuriuos nebuvo kviečiama.

40. Atsakovė UAB ,,Truktransa“ atsiliepime nesutinka su atsakovės I. G. apeliaciniu skundu, prašo jo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

40.1. pritaria apeliantės I. G. apeliacinio skundo argumentams, kiek tai yra susiję su skundžiamo sprendimo dalimi dėl kompensacijos tarnaujančių daiktų savininkams už nustatytus servitutus apskaičiavimu ir priteisimu (paliekant galioti pirmos instancijos teismo sprendimo dalį dėl parinktos trečios alternatyvos servituto nustatymui), bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims taisyklių pažeidimu;

40.2. reikalavimui pakeisti sprendimu nustatytą kelio servitutą pagal trečiąją alternatyvą nustatant kelio servitutą pagal antrąją alternatyvą, aktualu tai, jog Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. sprendimu, kuris panaikintas Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-66-567/2024, grąžinant civilinę bylą nagrinėti iš naujo, kelio servitutas buvo nustatytas pagal antrąją alternatyvą, sumokant atsakovei UAB „Truktransa“ 14 000 Eur vienkartinę kompensaciją. Ieškovės ieškinio reikalavimas (antroji alternatyva) yra absoliučiai nepagrįstas, neteisėtas ir negali būti tenkinamas. Šiuo klausimu UAB ,,Truktransa“ yra išsamiai pasisakiusi tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir apeliaciniame skunde pirmuoju etapu, dėl ieškinio reikalavimo pagal antrąją ieškinio alternatyvą dėl kelio servituto nustatymo Kauno apygardos teismas yra pateikęs savo išvadas bei vertinimą, todėl šiuo įsiteisėjusiu apeliacinio teismo procesiniu sprendimu nustatytos aplinkybės nagrinėjamu atveju vertintinos kaip prejudiciniai faktai, kurių įrodinėti nereikia ir išlieka aktualūs;

40.3. apeliantės reikalavimas nustatyti kelio servitutą tik UAB ,,Truktransa“ žemės sklype pagal antrąją alternatyvą nepagrįstas ir atmestinas. Bylos medžiaga neginčytinai patvirtina, kad įrengti kelio servituto pagal antrąjį ieškinio alternatyvų variantą, t. y. pagal UAB „Topoera“ 2022 m. birželio 20 d. parengtą brėžinį „Žemės sklypo planas servituto nustatymui Nr. 1“ yra neįmanoma be neproporcingai didelės žalos tarnaujančio daikto savininkui UAB ,,Truktransa“ bei itin neracionaliai išaugsiančių tokio servituto įregimo kaštų. Tokiu atveju atsakovės UAB „Truktransa“ patiriami nepatogumai nustatant kelio servitutą pagal antrąją alternatyvą būtų absoliučiai neproporcingi ieškovės teisei naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Patenkinus apeliantės reikalavimą ir nustačius kelio servitutą pagal antrąją alternatyvą būtų pažeidžiama (nebūtų užtikrinama) visų savininkų interesų pusiausvyra, nustatant neproporcingus ribojimus ir suvaržymus išimtinai UAB ,,Truktransa“ žemės sklypui bei kitam atsakovės turtui, kuris nagrinėjamu atveju nėra šios bylos dalykas. Tokiu atveju atsakovė  objektyviai netenka galimybės pagal tiesioginę žemės paskirtį ir būdą naudotis itin didele savo žemės sklypo dalimi - teritorinis praradimas sudarytų net 3,92 aro kv. m, o ženkli dalis žemės sklypo liktų už plane nurodyto servituto įbraižymo, kas sudaro papildomus 305 kv. m, t. y. iš viso 871 kv. m, kas reikštų, jog daugiau nei 27 proc. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo neadekvačiai būtų suvaržoma UAB ,,Truktransa“ galimybė vystyti tiesioginę įmonės veiklą;

40.4. apeliantės prašomo nustatyti servituto pagal antrąją ieškinio alternatyvą lokalizacija ir konfigūracija patenka į tą žemės sklypo ploto dalį, kurioje yra UAB ,,Truktransa“ tvora, infrastruktūra (elektros stulpai, apšvietimo sistema, apsaugos perimetrinis įrengimas), kiemo aikštelė, kurią sumažinus šiuo servitutiniu keliu, ženkliai būtų ribojama UAB „Truktransa“ komercinė-ūkinė veikla, todėl esant būtinumui transporto priemonėms įvažiuoti, parkuotis, apsisukti ir pan., užkertamas kelias atvykstantiems vilkikams apsisukti vietoje, kurioje šiuo metu vilkikai apsisukinėja, ir parkuotis - prarandama vieną eilė transporto priemonių parkavimo vietų 15 vnt vilkikų su puspriekabėm. Nustačius tokį kelio servitutą turėtų būti visiškai išardyti, nugriauti ar perkelti įrengti objektai: monolitinė 2,5 metrų aukščio tvora, įrengta infrastruktūra ir apsaugos perimetro sistema, apšvietimo stulpai su stebėjimo kameromis, aikštelės asfalto danga, betoninės dangos takas 52 m ir įrengtas bordiūras 86 m., žalia zona 92 m, 3,3 m pločio; būtų reikalinga griauti ir perstatyti visą 92 m ilgio gelžbetoninės tvoros kraštinę su įrengimais, paslenkant ją į UAB ,,Truktransa“ sklypą 6 metrus; išardyti ir sumontuoti, nuo naujai įrengtos tvoros 3,3 m atstumu, kelio bortus išimant asfalto dangą, įrengiant žalią zoną, išbetonuojant 1 m praėjimui taką, apsaugos perimetrus ir atstatant esamą infrastruktūrą UAB ,,Truktransa“ sklype, naujai įrengti įvažą iš (duomenys neskelbtini).;

40.5. ieškovė nėra pareiškusi materialinio teisinio reikalavimo dėl UAB ,,Truktransa“ teisių ribojimo ir / ar servituto nustatymo UAB ,,Truktransa“ teritorijoje įrengtos asfalto aikštelės atžvilgiu, nėra nurodžiusi, kaip tokiu atveju turėtų būti apskaičiuota kompensacija. Todėl teismui patenkinus apeliantės reikalavimą nustatyti kelio servitutą pagal ieškovės antrąją alternatyvą liktų neišspręstas naudojimosi inžineriniu statiniu (aikštele) klausimas. Apeliantė I. G. taip pat šiuo klausimu nėra išreiškusi aiškios pozicijos. Apeliacinis teismas negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų (CPK 320 straipsnis ir negali nuspręsti dėl to, ko pati šalis (ieškovas, apeliantė) neprašo;

40.6. servituto pagal antrąją ieškinio alternatyvą nustatymas vien atsakovės UAB ,,Truktrasa“ žemės sklypui, neišsprendus servituto naudotis statiniu ant to žemės sklypo klausimo, nesukels ieškovei siekiamų pasekmių – turėdama teisę tik į žemės sklypą, tačiau neturėdama teisės naudotis statiniu ant to žemės sklypo, ji negalės įgyvendinti servituto turėtojo teisių taip, kaip to siekė, pateikdama ieškinį teismui;

40.7. atsižvelgiant į faktinį sklypo naudojimą ir į vidutinį vilkiko su priekaba ilgį (15-16 m), nustačius servitutą pagal antrąją ieškinio alternatyvą, nebus galimybės parkuoti vilkikų, kas smarkiai ribotų UAB ,,Truktransa“ žemės sklypo naudojimą pagal paskirtį – komercinei ūkinei veiklai. Apeliantė nepagrįstai ignoruoja šiuo metu susiklosčiusį faktinį naudojimąsi keliu. Patvirtinti kelio servitutai pagal trečiąją alternatyvą per žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagal UAB „Topoera“ 2024 m. lapkričio 21 d. parengtą brėžinį „Žemės sklypo planas servituto nustatymui Nr. 3“ iš esmės identiškai (su nežymiu nuokrypiu) sutampa su šiuo metu eksploatuojamu keliu, kuris buvo įrengtas ir yra naudojamas susisiekimo paskirčiai nuo 2015 m. Minėtas kelias yra tinkamas transporto priemonėms, įskaitant sunkiasvorėms, važiuoti visu metų laiku. Be to, svarbi ir detaliajame plane nurodyta servituto konfigūracija: suprojektuotas servitutas, kuris eina tik per žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį iki tuo metu nesuformuotos valstybinės žemės, o ne per visą UAB ,,Truktransa“ žemės sklypą iki (duomenys neskelbtini) gatvės; būtent šioje vietoje yra pažymėta įvaža ir į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Įvaža, kaip privalomas detaliojo plano sprendinys ir jos vieta gali būti keičiama tik koreguojant detalųjį planą, o ne teismo sprendimo pagrindu (Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalis);

40.8. ginčo kontekste aktuali ir kasacinio teismo formuojama praktika dėl teritorijų planavimo dokumentų reikšmės sprendžiant dėl servituto nustatymo teismo sprendimu. Pagal suformuotą praktiką servitutai turi atitikti teritorijų planavimo dokumentus, t. y. patvirtintą detalųjį planą. Palyginus su šiuo metu susiklosčiusia situacija, apeliantės I. G. prašomas nustatyti kelio servitutas pagal antrąją alternatyvą yra visiškai kitoje vietoje, nei buvo pažymėta teritorijų planavimo dokumentuose ir tai būtų visiškai naujas kelio servitutas. Tokio servituto įrengimas pareikalaus didelių ir neproporcingų investicijų, kurios pagal UAB ,,Truktransa“ teiktus įrodymus galėtų siekti apie 89 281,23 Eur (skaičiavimai teikti 2023 m. kainomis);

40.9. nei ieškovė, nei apeliantė I. G. neįrodinėja, kad ieškovė neturi galimybės naudotis tokio dydžio ir tokios konfigūracijos kelio servitutu, koks buvo suprojektuotas 2005 m. Detaliajame plane ir patikslintas pagal parengtą Geoeros sklypo planą 2015 m. lapkričio 12 d. Taip pat apeliantė nenurodo jokių svarių argumentų, galinčių lemti būtinybę keisti tiek teritorijų planavimo dokumente, tiek šalių – ieškovės ir atsakovės UAB ,,Truktransa“ - tarpusavio susitarimu nustatytą servitutą, atitinkantį ieškinio trečiosios alternatyvos turinį. Šie dokumentai yra galiojantys, nenuginčyti, sukėlę šalims realias teisines pasekmes;

40.10. išanalizavus apeliantės Statybos projekto dokumentaciją galima teigti, kad suprojektuotų pastatų statyba yra galima. Servitutas projektuojamas toje žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, kurioje ir pagal projektą numatytas privažiavimas ir ta dalis numatoma užstatyti trinkelių danga ir kuri naudojama privažiuoti prie projektuojamų pastatų. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad siūlomo servituto sprendiniai neatitinka šių projekto sprendinių – servitutas projektuojamas pravažiavimo vietoje ir duomenų, kad jis viršytų suprojektuoto pravažiavimo plotį, nėra. Servituto plotis žemės sklype (duomenys neskelbtini) plačiausioje vietoje (šiaurinėje sklypo dalyje) yra 6,00 m ir proporcingai siaurėja link pietinės dalies, iki 4,7 m pločio, todėl laikytina, kad į pastatų statybos zoną, kurioje leistina pastatų statyba, servitutas nepatenka. Taigi, apeliantei nėra kliūties statyti suprojektuotus gyvenamuosius namus pagal projektą. Teismas įvertino laisvos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalies plotą, kuria pagal nustatytą naudojimosi tvarką naudojasi apeliantė, ir teisingai nustatė, kad ji yra pakankama gyvenamojo namo statybai. Nustačius servitutą, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas nesumažėja, todėl apeliantei išlieka tokios pačios galimybės statyti vieną ar du gyvenamuosius namus;

40.11. apeliantė I. G. remdamasi deklaratyvaus pobūdžio teiginiais nurodo, jog nustačius servitutą nebus galima įgyvendinti projekte numatytų sprendinių: nėra galimybės įvykdyti projekte numatytų statybų, įrengti inžinerinių tinklų, trinkelių aikštelės bei užtikrinti pakankamai transporto priemonių parkavimo vietų. Taip pat nurodomos ir pernelyg didelės servituto nustatymo pasekmės apeliaciniame skunde, kadangi realiai servituto nustatymas tokių pasekmių nesukelia. Inžineriniai tinklai buvo suprojektuoti toje pačioje vietoje, kuri projekte numatyta užstatyti trinkelių danga, ir kuri skirta automobiliams privažiuoti prie pastatų. Iš apeliacinio skundo turinio nėra aišku, kuo remiantis teigiama, kad servituto nustatymu būtų užkirstas kelias įrengti suprojektuotus inžinerinius tinklus;

40.12. faktinės aplinkybės patvirtina, kad gyvenamųjų namų statyba, atlikus neesminių projekto sprendinių korekciją, žemės sklype (duomenys neskelbtini) būtų galima ir nustačius ieškovės prašomą servitutą. Tokiu atveju projekto sprendinių keitimas ir naujo statybą leidžiančio dokumento gavimas turėtų būti įskaičiuotas į apeliantės I. G. nuostolius, susijusius su servituto nustatymu, ir už patirtas išlaidas galėtų būti prašoma kompensacija iš ieškovės. Apeliantės argumentas, jog projektuotojo išvadoje pasisakyta, kad projekto sprendiniai negalės būti įgyvendinti, nustačius servitutą, nepagrįstas, kadangi projektuotojas nevertino 2024 m. lapkričio 21 d. UAB „Topoera“ parengto servituto nustatymo plano (trečioji ieškinio alternatyva), be to, projektuotojas išvadoje taip pat nepasisakė, kad projekto nėra galimybės koreguoti ir / ar nėra galimybės Žemės sklype (duomenys neskelbtini) statyti vieno ar dviejų gyvenamųjų namų;

40.13. byloje nekeliamas ginčas dėl kelio įrengimo, nes jis jau yra įrengtas ir faktiškai naudojamas. Ieškovė galėtų tapti kelio savininke ar valdytoja tik tuo atveju, jei įgyvendintų statytojo teisę ir žemės sklype (duomenys neskelbtini) pastatytų kelią kaip inžinerinį statinį, o jį pastačiusi įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Todėl nepagrįstas ir apeliantės argumentas, jog nustačius servitutą ir ieškovei įrengus kelią, apeliantė, norėdama atlikti statybos darbus kelio apsaugos zonoje, turės gauti ieškovės, kaip įrengto kelio valdytojos, sutikimą;

40.14. nėra ginčo, kad teritorijoje, kurioje prašoma nustatyti servitutą, yra ESO elektros tinklai. Tačiau iš apeliacinio skundo argumentų nėra aišku, kokiu pagrindu reikalingas ESO sutikimas.  Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 25 straipsnio nuostatose nėra numatyta, jog elektros tinklų apsaugos zonose, negali važiuoti transporto priemonės. Byloje nėra duomenų apie ieškovės planuojamus statybos darbus ar kitą veiklą, nurodytą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatose, servituto teritorijoje, todėl jokie papildomi ESO ar kitų inžinerinių tinklų savininkų ar valdytojų sutikimai servituto nustatymui nėra privalomi;

40.15. apeliantės projekto sprendiniuose žemės sklypo (duomenys neskelbtini)dalyje yra suprojektuotos 6 automobilių stovėjimo vietos, nors gyvenamiesiems namams yra reikalingos po 2 automobilių stovėjimo vietos (iš viso 4 vietos). Dvi stovėjimo vietos gali būti paliekamos, kaip numatyta projekte, nes servitutiniam pravažiavimui netrukdo, dar dvi stovėjimo vietos gali būti įrengiamos kitose sklypo dalyse (pvz. pastatų šiaurinėse dalyse);

40.16.  apeliantės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis rytinėje dalyje (“dešinėje”) nesiriboja su jokiais žemės sklypais ar nesuformuotomis teritorijomis; šioje dalyje tęsiasi tas pats žemės sklypas (duomenys neskelbtini)  (jo dalis, kuri pagal nustatytą naudojimosi tvarką yra naudojama kito bendraturčio). Teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo gauti to paties žemės sklypo bendraturčio sutikimą, keičiant statinių vietą sklype ir(ar) konfigūraciją. Tokio teisės akto nenurodė ir apeliantė;

40.17. apeliantė klaidingai aiškina 2021 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. Šios sutarties sudarymo metu žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje egzistavo faktinis pravažiavimas iki ieškovės UAB ,,HDG“ žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (tai patvirtina ortofoto duomenys): Apeliantė, susipažinusi su faktine padėtimi, taip pat žinodama apie esamą privažiavimo kelią, turėjo galimybę įvertinti aplinkinę teritoriją ir išsiaiškinti aplinkybes, kad nėra jokio kito privažiavimo iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), išskyrus neįteisintą faktinį privažiavimo kelią, esantį jos numatomame įsigyti žemės sklype (duomenys neskelbtini). Be to, žinodama apie ieškovės siekį įteisinti naudojimąsi keliu, nustatant servitutą, apeliantė galėjo prognozuoti galimas pasekmes, o kilus abejonėms – galėjo atsisakyti sudaryti sutartį, tačiau to nepadarė. Galima teigti, jog sutarties nuostatos skirtos pardavėjų interesų apsaugai, kad servituto nustatymo atveju apeliantė pirkėjams nereikštų pretenzijų ir neinicijuotų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia (kaip teigiama sutartyje);

40.18. pirkimo – pardavimo sutarties nuostata, jog atsakovė neturi pardavėjams pretenzijų dėl ieškovės reiškiamų pretenzijų į naudojimąsi įsigyjama sklypo dalimi, vertintina kaip apeliantės prisiimama rizika dalyvauti galimuose ginčuose dėl servituto nustatymo ir privažiavimo kelio įteisinimo, taip pat visos kitos rizikos tuo atveju, jei servitutas būtų nustatytas;

40.19. aplinkybė, kad prašoma nustatyti servitutą per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nereiškia, kad apsunkinimas (daiktinė teisė) tenka išimtinai apeliantės nuosavybės teise valdomai žemės sklypo (duomenys neskelbtini) daliai – šis apsunkinimas nustatomas ir registruojamas visam žemės (duomenys neskelbtini) sklypui. Todėl teismas prašomo nustatyti servituto procentinę dalį pagrįstai skaičiavo ne nuo apeliantės, kaip vienos iš bendrasavininkų, valdomos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalies, o nuo viso žemės sklypo. Šiuo klausimu yra pasisakęs ir Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 18 d. nutartyje Nr. e2A-66-657/2024, nutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti (prejudicinis faktas), todėl ginčyti teismo nustatytų faktinių aplinkybių apeliantė neturi pagrindo;

40.20. nustatyta naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini) tvarka, tačiau atskiri žemės sklypai kaip nekilnojamieji daiktai suformuoti nebuvo. Įvykus įvykus tam tikriems juridiniams faktams, bendraturčiai turi teisę reikalauti pakeisti nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2010);

40.21. pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas servitutas iš esmės atitinka dabartinę faktinę situaciją, nežymiai koreguojant įvažiavimo konfigūraciją – „patraukiant“ kelią į vakarinę pusę, sumažinant servituto dalį, tenkančią apeliantės žemės sklypui (duomenys neskelbtini).

41. Ieškovė atsiliepime su atsakovių apeliaciniais skundais nesutinka, prašo jų netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

41.1. apeliantės UAB „Truktransa“ pozicija, jog įtraukta į teisminį procesą, nepagrįstai, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Akivaizdu, kad ginčas tarp ieškovės ir apeliantės egzistavo tiek ieškinio pateikimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu, šalys nesusitarė dėl servituto sandorio. Pagrindinė nesusitarimo priežastis buvo apeliantės reikalaujamos kompensacijos už servitutą dydis, kuris siekė ar viršijo sklypo rinkos vertę (atitinkamo dydžio sklypo dalies). Aplinkybė, kad ieškovas nepasidavė apeliantės spaudimui už servituto kompensaciją mokėti užaukštintą kainą, negali būti laikoma ieškovės nenoru susitarti;

41.2. apeliantės teiginiai dėl neva nepagrįsto įtraukimo į bylą, ir neva jo tikrų ketinimų susitarti yra paneigiami pačios atsakovės prašymu netenkinti ieškinio pilna apimtimi. Apeliantė neigė ieškovės poreikį servitutui apskritai, aktyviai siekė, kad ieškinys būtų atmestas ir ieškovė neturėtų patekimo prie savo sklypo. Apeliantės teiginių nepagrįstumą ir prieštaringumą pagrindžia ir prašomos kompensacijos suma, kuri netgi viršija pačios apeliantės pasitelktų vertintojų nustatytą sklypo kainą (vieno aro išraiška), jei sklypas būtų parduodamas;

41.3. apeliantės teiginiai, jog apeliantė neturės galimybės naudotis sklypu, nepagrįsti. Apeliantė nėra pateikusi jokių ekspertinių išvadų, kad servituto nustatymas pagal trečią alternatyvą panaikintų jos galimybes išvis naudoti sklypą pagal paskirtį. Apeliantė savo sklypą įrengusi faktiškai taip, kaip yra šiuo metu (kad faktinis pravažiavimas pagal ieškovo prašomą nustatyti ir teismo priteistą trečią alternatyvą) mažiausiai nuo 2017-2018 metų. Apeliantė sklypą nuo pat jo įsigijimo jį sąmoningai suplanavo ir įrengė taip, kad dalis sklypo liko už tvoros (ta dalis, kurioje šiuo metu yra pravažiavimo kelias pagal trečios alternatyvos abu servitutus apeliantės sklype). Tokiam įrengimui apeliantei nebuvo taikoma jokių priverstinių priemonių, tokį sklypo planavimą ir įrengimą pasirinko apeliantė savo valia. Apeliantė ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad yra pati palikusi dalį sklypo prie (duomenys neskelbtini). už tvoros būtent servitutiniam keliui;

41.4. apeliantei įsigyjant sklypą, (duomenys neskelbtini), jame buvo numatytas servitutas planavimo dokumentuose ir kuris, per valdininkų pripažįstamą klaidą, buvo panaikintas. Ši situacija lemia, kad apeliantei įsigyjant sklypą, (duomenys neskelbtini), buvo žinoma apie planavimo dokumentuose nustatytą servitutą, dėl ko ji parengė susitarimą su ieškove, kad pravažiavimo kelias bus kiek perkeltas į rytinę pusę, nei numato žemėtvarkos dokumentai, nes taip būtų apeliantei patogiau. Į šią aplinkybę ieškovė atsižvelgė koreguodama servitutų planus proceso eigoje. Be to, aptariamu laikotarpiu administraciniais aktais nustatomi servitutai buvo neatlygintiniai, todėl apeliantei įsigyjant sklypą ji įsivertino (ar turėjo įvertinti kaip profesionali verslininkė) aplinkybę apie numatomą servitutą, kuris bus neatlygintinas. Taigi, jokio siurprizo apeliantė neturėjo nuo pat sklypo įsigijimo;

41.5. pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl kompensacijos dydžio išsamiai ir argumentuotai  motyvavo savo poziciją nesivadovauti UAB „Vertinimo partneriai“ parengtomis išvadomis, išsamiai motyvavo savo sprendimą priteisti apeliantei 6326,29 Eur kompensaciją, kuri ženkliai viršijo nepriklausomo eksperto apskaičiuotą ir įvertintą kompensacijos dydį už netekimus dėl servitutų. Apeliantė viso proceso metu neįrodinėjo konkrečių savo nuostolių, konkrečių netekimų, dėl servituto nustatymo, o savo poziciją dėl kompensacijos dydžio grindė iš esmės noru gauti rinkos kainą už sklypo dalį, kuriai nustatomas servitutas;

41.6. apeliantė prašymo priteisti už nustatytą servitutą kompensaciją 24000 Eur negrindžia jokiais objektyviais kriterijais. Nors skunde remiamasi UAB „Vertinimo partneriai“ vertinimo išvada, patys vertintojai savo skaičiavimų ne tik, kad nebuvo pagrindę, tačiau jų ir atsisakė, patikslintoje 2024 m. birželio 10 d. išvadoje jau nebenurodydami šių nepagrįstų skaičių. Vertintojų pateiktoje 2022 m. birželio 17 d. išvadoje (BT 7/137 pl.) nurodoma, kad vertinti ne apeliantės nuostoliai dėl nustatomo servituto, ir net ne sklypo rinkos vertė, o „galima turto kaina“, kuri „galėtų siekti“ nurodomą kainą. Nenurodoma, kokiais atvejais ir kada aptarto turto kaina „galėtų pasiekti“ vertintojų aptartą kainą (ne vertę), nėra detalizuojama, kaip vertintojai gavo išvadoje nurodytas sumas. Taigi, išvada tėra subjektyvi nuomonė, neparemta įstatymo nustatytais metodais, kriterijais, skaičiavimais;

41.7. pagal apeliantės teiktas išvadas sklypo dalis, kuriai registruojamas servitutas vos ne dvigubai vertingesnė nei likusi dalis. Nepagrįsta jokiais kriterijais, kuo grindžiamos tokios sumos, kas galėtų sąlygoti sklypo dalies vertę, kuriai tenka apribojimai. Apeliantės pasitelkti vertintojai yra nenuoseklūs, keičia savo poziciją priklausomai nuo kritikos, negali objektyviai pagrįsti / apginti savo išvadų. Tai suponuoja atsainų požiūrį į vertinimą, negalėjimą apginti savo parengtų išvadų;

41.8. apeliantė savo reikalaujamai kompensacijos sumai nepateikia jokių kitų objektyvių kriterijų. Taip pat apeliantė nenuginčijo ieškovės pateiktos J. U. vertinimo ataskaitos analogiškos galios įrodymu. Dar daugiau, kelio servituto nustatymu apeliantei nėra panaikinama galimybė pačiai naudoti servitutą nustatytu tikslu ir turiniu (keliui, pravažiavimui), apeliantė nepraranda nuosavybės teisės į sklypo dalį, kuriai nustatytas servitutas, bendras sklypo dydis, nustačius servitutą - nesumažėja, kas lemia apeliantės nesumažėjusias galimybes dėl savininko teisių į įgyvendinimo. Apeliantė neįrodinėjo savo nuostolių, praradimų dėl nustatomo servituto, tik prašė teismo priteisti jai daug didesnę sumą už servitutą nei gautų pardavęs sklypą;

41.9. ieškovė nesutinka su atsakovės I. G. apeliacinio skundo argumentais. Apeliantė  visiškai neargumentuoja dėl ko sprendimas yra naikintinas, nepateikia ir jokių materialinės teisės normų pažeidimo, neargumentuoja kaip teismas jas galėjo netinkamai pritaikyti spręsdamas ginčą, nenurodo jokių argumentų, dėl ko apeliacinės instancijos teismas turėtų naikinti sprendimą pilna apimtimi ir priimti naują sprendimą;

41.10. ginčydama teismo nustatytą kelio servitutą pagal trečiąją alternatyvą apeliantė atkartoja argumentus, išdėstytus pirmoje instancijoje. Deklaratyviai teigiama, jog apeliantė visiškai negalės įgyvendinti projekto. Byloje nėra duomenų, kad sklypo dalyje nebus įmanoma nieko pastatyti, ekspertas U. V. taip pat nepateikė išvados, kad nebus įmanoma pastatyti 2 namų, nurodydamas tik tai, jog negalės būti tiksliai įgyvendintas projektas kaip parengtas. Apeliantei reikės atlikti projekto korekcijas (galbūt reikės kitaip išdėstyti namus sklype, numatyti kitokius sprendinius ir pan.), tačiau projekto korekcijos nereiškia, kad projekto nebus įmanoma įgyvendinti ta pačia apimtimi (du namai). Priešingai – byloje yra pateikta architekto L. T. išvada, kurioje nurodyta, kad bus įmanoma pastatyti du namus, tik reikės projekto korekcijų. Kita vertus,  projekto korekcijos bus reikalingos bet kokiu atveju, kadangi projekto sprendiniai jau įgyvendinti ne pagal projektą, t. y. projekto sprendiniai jau pažeisti (nesuformuotos parkavimo vietos, prie kiekvieno namo patenkama atskirai ir kt.). Apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad būtų siekusi projekto korekcijų ir tai padaryti nebūtų leista, arba kas iš viso būtų inicijavusi tokias procedūras;

41.11. prašydama nustatyti servitutą pagal antrąjį alternatyvų reikalavimą apeliantė nurodo tik patogumo aplinkybę. Tačiau dėl šios alternatyvos kaip sudarančios didesnius apribojimus ir nepatogumus sklypo savininkui jau yra pasisakęs apeliacinės instancijos teismas ir išsamiai bei argumentuotai pasisakė pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą. Tačiau apeliantė neįrodė, kad antroji alternatyva būtų racionaliausia ginče, dėl ko jo reikalavimas atmestinas;

41.12. remdamasi atstumų nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos iki suprojektuotų gyvenamųjų namų (N1 ir N2) argumentu apeliantė pateikia paveikslėlį, kuris nėra byloje pateikto statybos projekto dalis. Tokio brėžinio, kurio dalis galėtų būti pateikta kaip iškarpa ir atitiktų paveikslėlį – byloje apskritai nėra. Tuo tarpu byloje yra trys brėžiniai, kurių nei vienas nesutampa su apeliantės pateikta apeliaciniame skunde iškarpa. Pažymėtina, kad iki planuojamos (o ne esamos) namo vietos atstumas yra didesnis, nei teigia apeliantė, be to, projektą galima koreguoti, kaip aptarta aukščiau ir realią namo vietą numatyti toliau nuo servitutinio kelio, nei šiuo metu numatyta projekte. Apeliantė bando klaidinti teismą, kad gyvenamųjų namų (arba vieno namo) negalima atitraukti labiau į dešinę pusę (link suprojektuotų ir šiai dienai jau pastatytų gyvenamųjų namų N3 ir N4), kadangi iki gretimos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalies, kurioje jau yra pastatyti gyvenamieji namai, yra privalu išlaikyti 3 metrų atstumą, neteisingai aiškindama STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedą, kuris reglamentuoja besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimų privalomumo atvejus, t. y. nustato atstumus (ir galimybes juos mažinti gavus besiribojančio sklypo savininko sutikimą) tarp sklypų ribų. Tuo tarpu apeliantei namus reikėtų „patraukti“ sklype, (duomenys neskelbtini) ne prie gretimo sklypo ribos, o tiesiog „perkelti“ (numatyti) į kitą vietą paties sklypo ribose, kas lemia, jog jokių atstumų toks suplanavimas kitoje vietoje, pažeisti negali, nes jie nenustatyti sklypo viduje jokiais teisės aktais;

41.13. apeliantė klaidina teismą teigdama, jog nustačius trečiąją alternatyvą neva būtų pažeistas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 3 punktas, pagal kurį gyvenamajam namui eksploatuoti yra reikalingas mažiausiai 4 arų (400 kv. m) žemės sklypo plotas. Visų pirma, žemės sklypo, kurio dalį nuosavybės teise valdo apeliantė plotas yra net 51 aras, be to, servituto nustatymas nekeičia (nemažina ir nedidina) žemės sklypo plotų;

41.14. teismas apeliantei priteisė kompensaciją sudarančią daugiau kaip 50 proc. kainos, kurią mokėjo apeliantė už 1 arą įgydama sklypo dalį savo nuosavybėn. Apeliantė neįrodinėjo nuostolių dėl projekto koregavimo, negautų pajamų už pastatytus (aptariamu laikotarpiu – net nepradėtus statyti) namus, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad yra finansiškai pajėgi įgyvendinti projektą, nepateikė įrodymų kokios konkrečiai jos negautos pajamos, jų apskaičiavimo tvarkos. Taip pat apeliantė neįrodė negautų pajamų realumo, dydžio. Pastebėtina, kad apeliantė įsigijo sklypo dalį jau vykstant ginčui ir pirkimo – pardavimo sutartyje patvirtino, kad prisiima rizikas dėl galimo servituto, o dar sklypo įsigijimo sutarties priedu esančiame žemės sklypo plane yra pažymėtas faktinis servitutas esamoje vietoje, žymint jį „Pravažiavimas“. Ieškovės nuomone, labiausiai tikėtina aplinkybė, jog apeliantės tikslas buvo tiesiog pabandyti prisiteisti kaip įmanoma didesnę kompensaciją už servitutą, o ne realiai įgyvendinti statybas pagal projektą;

41.15. nors apeliantė reikalavimą dėl kompensacijos grindė konsultacine išvada apie sklypo dalies rinkos vertę, tačiau ši išvada neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų. Išvadoje buvo lyginamos neanalogiškų sklypų vertės, t. y. vertintojas lygino sklypų ir sklypo dalies vidutines rinkos vertes, neleistinai palygindamas neanalogiškus daiktus. Ieškovės nuomone, vien dėl to pateikta konsultacinė išvada buvo netinkama apeliantės nuostolių įvertinimui. Be to, vertintojas turto vertinimą atliko išvis nenaudodamas Turto ir verslo vertinimų pagrindų įstatyme numatomų metodų, todėl vertintojui nesinaudojant lyginamuoju ar kitais, įstatyme nustatytais metodais, gauta išvada negali būti patikrinta kito vertintojo naudojant tuos pačius metodus;

41.16. apeliantė siekia didesnės kompensacijos  nei sumokėjo už įsigytą sklypo dalį, t. y. atsakovė 15000 Eur sumokėjo už 5 arus, (po 3000 Eur už arą perkant nuosavybės teise), kai tuo tarpu už 1,78 aro kelio servitutą pageidauja gauti net 33900 Eur. Prašydama teismo priteisti kompensaciją už nustatomą servitutą net 19 044,94 Eur už arą (tuo pačiu išsaugant nuosavybės teises į visą sklypo dalį (5 arus), kurią galima realizuoti, disponuoti), apeliantė siekia praturtėti ieškovės sąskaita;

41.17. teigdamos, kad teismas neteisingai skirstė bylinėjimosi išlaidas, apeliantės nutyli esminę aplinkybę – tai, kad ieškovė turėjo spręsti servituto nustatymą teismo keliu būtent dėl apeliančių nebendradarbiavimo. Bylos medžiaga pagrindžia, jog apeliantės iš ieškovės reikalavo (ir reikalauja) priteisti kompensacijas tokio dydžio, kuris netgi viršija rinkos vertę dvigubai ar keliolika kartų. Taigi, šalys savo veiksmais prisidėjo prie civilinės bylos proceso;

41.18. teismas nenustatė ieškovės netinkamo procesinio elgesio – pavėluotų procesinių dokumentų teikimo, tyčinio bylos vilkinimo veiksmų ir pan. Aplinkybė, kad ieškovė neįvertino, jog per 3 dienas pasikeis vienas iš atsakovų (pradiniame ieškinyje atsakovu buvo įtrauktas E. L., nors jis prieš kelias dienas buvo perleidęs savo sklypo dalį apeliantei I. G.), neturėtų būti laikytinas netinkamu procesiniu elgesiu. Ieškovės veiksmuose nebuvo tyčios, veiksmai buvo įvykę neseniai, ir, svarbiausia aplinkybė, kad dėl atsakovo keitimo nei viena iš šalių nepatyrė papildomų bylinėjimosi išlaidų. Be to, atsakovės UAB „Truktransa“ procesinis elgesys byloje taip pat nebuvo pavyzdinis, todėl sprendžiant dėl šalių procesinio elgesio tinkamumo turtėtų atsižvelgti į visų proceso šalių elgesį, ne tik ieškovės;

41.19. akcentuodami ieškinio tikslinimą apeliantai nemini, jog ieškinys tikslintas ir dėl pačių apeliančių veiksmų - koreguota servituto lokacija pagal atsakovės UAB „Truktransa“ pageidavimus, kad servitutas kuo mažiau apsunkintų sklypų savininkų teises; tikslinta kompensacijos sumos, bylai grįžus iš apeliacinės instancijos, kadangi atsakovė UAB „Truktransa“ pati pateikė atnaujintą vertinimo išvadą; ieškinys tikslintas atsižvelgiant į teismo pastabas atnaujinus bylą. Be to, atsakovė UAB „Truktransa“ aktyviai palaikė ginčą viso proceso metu, nesiekė jo išspręsti taikiai, nors ne kartą akcentavo, jog yra palikusi už tvoros dalį savo sklypo prie (duomenys neskelbtini) g. būtent servitutiniam pravažiavimui, dėl ko ieškovė suformavo trečią alternatyvą;

41.20. nors ieškinys tenkintas didžiąja dalimi (tai reiškia – buvo pagrįstas), ieškovės patirtų išlaidų didelės dalies teismas taip pat nepriteisė 100 proc. Be to, apeliantės itin aktyviai gynė savo procesines teises, aktyviai siekė, kad ieškinys iš viso būtų atmestas ir ieškovė neturėtų apskritai galimybės patekti į savo sklypą. Todėl kitoks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas neatitiktų šalių lygiateisiškumo principo, leistų atsakovams piktnaudžiauti procesu nesulaukiant jokių pasekmių.

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

42. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

43. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

44. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo, nustatytas kelio servitutas pagal vieną iš alternatyvių (trečiąjį) reikalavimų ir nustatyta kompensacija bei išspręsti procesiniai klausimai (bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, bauda), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

     Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

45. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad:

      1) ieškovei UAB „HDG“ nuosavybės teise priklauso 0,1916 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su gamybiniu pastatu (mėsos perdirbimo cechas);

      2) atsakovei UAB „Truktransa“ nuosavybės teise priklauso 0,3195 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini);

      3) 0,5101 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims: I. G. – 584/5101 dalys, R. Z. – 309/5101 dalys, I. Š. – 72/5101 dalys, M. Z. – 239/5101 dalys, G. R. ir D. R. – 308/5101 dalys, M. G. – 147/5101 dalys, R. J. – 147/5101 dalys, K. M. ir A. M. – 301/5101 dalys, J. C. ir M. C. – 295/5101 dalys, A. K. ir V. K. – 257/5101 dalys, L. D. ir D. D. – 919/5101 dalys, A. J. – 727/5101 dalys, D. Š. – 304/5101 dalys, V. P. ir L. P. – 416/5101 dalys, V. P. ir E. P. – 72/5101 dalys;

46. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad nustatyta naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini)  naudojimosi tvarka, ji įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Byloje ginčo nėra, kad sklypo dalis, kurioje siekiama nustatyti servitutą, pagal naudojimosi tvarką priklauso atsakovei I. G..

47. Byloje surinkti duomenys (Kadastro žemėlapio ortofoto nuotraukos, planų ištraukos) patvirtina, jog žvyro kelias tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patenka tiek į atsakovės UAB „Truktransa“ žemės sklypo ribas, tiek ir į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas. Byloje ginčo nekyla, jog ieškovė neturi tiesioginio įvažiavimo / išvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir į jai nuosavybės teise priklausantį sklypą, taip pat nekyla ginčo ir dėl poreikio nustatyti servitutą tam, kad ieškovė galėtų patekti į jai priklausantį žemės sklypą, kadangi ieškovės žemės sklypas yra apsuptas kitų, tarp jų ir atsakovėms priklausančių, žemės sklypų (su šia aplinkybe sutinka atsakovė UAB „Truktransa“, jos neginčija ir atsakovė I. G.).

48. Ieškovė, tikslinusi ieškinio reikalavimus, kelio servitutą prašė nustatyti suformuluodama tris alternatyvius reikalavimus: dveji iš alternatyvių reikalavimų prašomi nustatyti pagal UAB „Topoera“ 2022 m. birželio 20 d. parengtus brėžinius Nr. 2 ir Nr. 1 (prašomi nustatyti skirtingos lokacijos, ploto servitutai), o trečiasis alternatyvus kelio servituto reikalavimas grindžiamas UAB „Topoera“ 2024 m. lapkričio 21 d. parengtu brėžiniu „Žemės sklypo planas servituto nustatymui Nr. 3“. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktas alternatyvas kelio sevitutų nustatymui, palyginęs alternatyvių prašomų nustatyti servitutų galimus sukeliamus suvaržymus, laikė, jog racionaliausias bei mažiausiai suvaržymų savininkams sukeliantis kelio servitutas būtų nustatytas pagal trečiąją ieškovės siūlomą alternatyvą, t. y. nustatant atitinkamos apimties kelio servitutus žemės sklypuose  (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Topoera“ 2024 m. lapkričio 21 d. parengtą brėžinį „Žemės sklypo planas servituto nustatymui Nr. 3“.

49. Apeliantė (atsakovė) I. G. nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, todėl, atsižvelgiant į tai, kad visų pirma kyla ginčas dėl alternatyvos, pagal kurią nustatytas kelio servitutas, teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija visų pirma vertins šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, nuo kurios priklausomi ir kiti apeliaciniuose skunduose keliami reikalavimai, t. y. komnpensacija bei jos dydis, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Dėl kelio servituto nustatymo pagal ieškovės siūlomas alternatyvas 

50. Atsakovė I. G., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyti kelio servitutą pagal trečiąją alternatyvą, prašo šią sprendimo dalį panaikinti ir ieškinio  netenkinti arba pakeisti sprendimo dalį, kuria tenkintas reikalavimas nustatyti kelio servitutą pagal trečiąją alternatyvą ir nustatyti kelio servitutą pagal antrąją alternatyvą, t. y. pagal UAB „Topoera“ 2022 m. birželio 20 d. parengtą brėžinį „Žemės sklypo planas servituto nustatymui Nr. 1“. Apeliantė įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismo parinkta trečioji alternatyva kelio servituto nustatymui nepagrįstai apriboja atsakovei galimybę įgyvendinti Statybos projektą (Sandėlių 1F1m ir 2F1p rekonstravimo į du vienbučius gyvenamuosius namus, sandėlio 3F1m griovimo, dviejų dvibučių ir septynių vienbučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini)statybos projekto Nr. UA TDP 2017-04-03-02),  pagal kurį yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir dėl ko atsakovė nebegalės panaudoti jai priklausančios žemės sklypo dalies pagal sklypo naudojimo paskirtį ir būdą, teigia, jog toks nustatytas kelio servitutas nėra laikytinas kaip racionaliausiai ir mažiausiai ribojantis tarnaujančio daikto savininkų teises, ir, atsakovės vertinimu, gerokai mažesnės apimties apribojimus sukeltų bei atitiktų geriausiai racionalumo kriterijų būtent antrasis alternatyvus reikalavimas, t. y. jei kelio servitutas būtų nustatytas tik atsakovės UAB „Truktransa“ naudojamame žemės sklype (duomenys neskelbtini).

51. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantė teiginiais, jog nagrinėjamu atveju kelio servituto nustatymas pagal antrąją alternatyvą, lyginant ją su trečiąja alternatyva (kuri ir nustatyta skundžiamu sprendimu), yra racionalesnis, mažiau varžantis tarnaujančio daikto savininko teises.

52. Visų pirma, civilinė byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama antrą kartą. Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. sprendimas, kuriuo buvo spręsta patenkinti ieškinio reikalavimą pagal antrąją alternatyvą (nustatant teismo sprendimu kelio servitutą tik UAB ,,Truktransa” žemės sklype (duomenys neskelbtini) pagal UAB „Topoera“ 2022 m. birželio 20 d. parengtą brėžinį „Žemės sklypo planas servituto nustatymui Nr. 1), panaikinta ir grąžinta nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartimi atsakovės UAB „Truktransa“ pateikto apeliacinio skundo pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas servituto nustatymą pagal antrąjį alternatyvųjų reikalavimą, nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino istorinio ginčo teritorijos išplanavimo keitimosi, žemės sklypo, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės, naudojimo paskirties ir ribojimų juo disponuoti iki atskirų sklypų suformavimo bei kitų aplinkybių (nutarties 60-61 punktai), taip pat ir aplinkybės, ar buvo būtinybė ieškovei nustatyti servitutą per sklypą (duomenys neskelbtini) (nutarties 62 punktas). Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog priimtame sprendime teismas tik deklaratyviai teigė, jog servituto nustatymas pagal antrąjį alternatyvų reikalavimą labiausiai atitiktų ieškovės ir atsakovių UAB „Truktransa“ ir I. G. interesus, nors L. T. 2023 m. sausio 17 d. išvadoje aiškiai nurodyta, kad tikslingiausia nustatyti servitutą įvažiavimui į sklypą (duomenys neskelbtini) per sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (nutarties 62 punktas). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės pareikštų alternatyvių kelio servituto nustatymo reikalavimų pagrįstumo, vertino tiek antrojo, tiek ir trečiojo alternatyvaus reikalavimo galimus suvaržymus bei jų atitikmenį racionalumo ir proporcingumo principams, ir atsižvelgdamas į jau kartą teisėjų kolegijos nagrinėtos civilinės bylos apeliacinės instancijos teisme argumentus, lygino alternatyvius ieškinio reikalavimus remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, kartu aptardamas ir šalių argumentus, ir laikė, jog nagrinėjamu atveju racionaliausias yra trečiasis alternatyvus reikalavimas. Pastebėtina, kad proporcingumo ir interesų derinimo principų svarba sprendžiant servituto nustatymo klausimą, kai esant keliems alternatyviems variantams reikia parinkti, kuriam iš tarnaujančiųjų daiktų nustatyti servitutą, teismui priimant sprendimą, akcentuojami ir kasacinio teismo praktikoje, nurodant, jog teismas turi parinkti tokį servitutą, kuris mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises; tos pačios taisyklės turi būti laikomasi ir tada, kai sprendžiama dėl skirtingiems savininkams priklausančių tarnaujančiųjų daiktų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010). Taigi, priešingai nei teigia apeliantė I. G., kritikuodama pirmosios instancijos teismo sprendimą ir įrodinėdama, jog nagrinėjamu atveju servitutas turėtų būti nustatomas pagal antrąjį alternatyvų reikalavimą, t. y. tik atsakovei UAB ,,Truktransa“ priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), pakartotinai nagrinėdamas kilusį ginčą pirmosios instancijos teismas įvertino tiek įrodymų visumą, tiek šalių paaiškinimus, tiek ir atsižvelgė į apeliacinės instancijos teismo argumentus nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme pirmuoju etapu, todėl nėra pagrindo laikyti, jog priimant atsakovę  I. G. netenkinantį sprendimą parenkant kelio servitutą pagal alternatyvius reikalavimus, padarytas įrodymų vertinimo pažeidimas.

53. Antra, apeliantės argumentai, kuriais kritikuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pasirinkti trečiąją ieškinio reikalavimo alternatyvą, iš esmės yra grindžiami tuo, jog dėl nustatyto servituto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypuose, apeliantei bus apribota jos siekiama vykdyti veikla, t. y. nebus galimybių įgyvendinti Statybos projekto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, kurioje numatoma statyti du vienbučius gyvenamuosius namus (su inžineriniais tinklais bei trinkelių danga), o apeliantė savo argumentus grindžia atitinkamais veiklą ribojančiais argumentais. Pasisakant dėl apeliantės argumentų, išskirtini šie esminiai teisėjų kolegijos argumentai:

53.1. kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, ir šiuo aspektu buvo įvertinti apeliantės teiginiai, kadangi jais taip pat buvo remiamasi ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apylinkės teismas, įvertinęs apeliantės argumentus, pažymėjo, kad nors apeliantė ir netektų galimybės įgyvendinti Statybos projekto sprendinių, tačiau servitutas būtų nustatomas apskritai sklypui (duomenys neskelbtini), o ne I. G. daliai žemės sklype, servitutas sudarytų tik 3,76 procentus viso sklypo ploto (plotas nurodytas ir Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutarties 63 punkte), apribota nuosavybė į 178 m2 sklypo dalį (kadangi žemės sklypo plotas yra  5101 m2), o byloje nenustatyta, kad gyvenamojo namo statyba atsakovės naudojamoje sklypo dalyje apskritai būtų negalima. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kuriais išsamiai, remiantis byloje surinktais įrodymais, įvertinti atsakovės I. G. atsikirtimai dėl ieškinio reikalavimo trečiosios alternatyvos kaip eliminuojančios galimybę atsakovei įgyvendinti ketinimą šioje dalyje pastatyti namus;

53.2. teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nepagrindė argumentų, jog iš tiesų jos planuojama įgyvendinti statyba nustačius kelio servitutą pagal trečiąjį alternatyvųjų reikalavimą yra negalima (net ir atlikus atitinkamas Statybos projekto korekcijas). Apeliantė nepateikė įrodymų apie tai, jog nėra galimos nei Statybos projekto korekcijos, nei kad apskritai, apeliantė siekė Statybos projekto korekcijų, tačiau jai buvo neleistas koregavimas. Šiuo atveju pastebėtina ir tai, kad apeliantė klaidingai remiasi įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, kadangi ne ieškovė turėtų įrodinėti, jog atsakovė galėtų koreguoti Statybos projektą, o atsakovė, teigdama, jog korekcijos nėra galimos ar kad apskritai dėl nustatyto kelio servituto pagal trečiąją alternatyvą atsakovė negalės įgyvendinti savo ketinimų. Dar daugiau, kaip matyti iš ieškovės ir atsakovės UAB „Truktransa“ pozicijos, pastarosios ir atsiliepimuose į atsakovės I. G. apeliacinį skundą remiasi argumentu, jog apeliantės ketinimams kelio servitutas pagal trečiąją alternatyvą nesukliudys, o apeliantė su atitinkamomis korekcijomis galės įgyvendinti savo planus. Be to, byloje pateikta architekto  L. T. išvada pagrindžia, jog apeliantei priklausančioje dalyje bus įmanoma pastatyti du namus, tik reikės projekto korekcijų, o U. V. savo išvadoje nenurodė, jog apeliantei priklausančioje sklypo dalyje nebus galimybės pastatyti suplanuotų namų, tik nurodė, kad nebus galimybės tiksliai įgyvendinti Statybos projekto, kas iš esmės pagrindžia aplinkybę, jog yra galima Statybos projekto korekcija ir apeliantė galės įgyvendinti savo ketinimus;

53.3. iš pateikto UAB „Topoera“ 2024 m. lapkričio 21 d. parengto brėžinio „Žemės sklypo planas servituto nustatymui Nr. 3“ matyti, kad servituto plotis apeliantės žemės sklype (duomenys neskelbtini) plačiausioje vietoje (šiaurinėje sklypo dalyje) yra 6,00 m, tuomet jis proporcingai siaurėja link pietinės dalies iki 4,7 m pločio. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad servituto nustatymas šiame žemės sklype atitinka STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimus žemės sklypo plotui, skirtam gyvenamajam namui eksploatuoti, kadangi servitutas nustatomas visam žemės sklypui, o ne atsakovės I. G. naudojamai daliai.  Tačiau, kita vertus, net jei ir būtų taikomi minėtame Reglamente įtvirtinti apribojimai, t. y. kad gyvenamais namas turi būti projektuojamas žemės sklype, kurio plotas ne mažesnis nei 4 arų (400 kv. m), apeliantei dar lieka 406 m2 laisvas plotas, kurį galima bus išnaudoti gyvenamojo namo statybai ir eksploatavimui;

53.4. apeliantės I. G. argumentai apeliaciniame skunde, jog nustatyto servituto pagrindu įrengtas kelias užkirs kelią įrengti suprojektuotiems inžineriniams tinklams, nepagrįsti jokiais įrodymais. Pastebėtina, kad nustatytas servitutas nors ir sukelia atitinkamų apribojimų, tačiau nekliudo inžinerinių tinklų įrengimui, juolab kad, kaip matyti pagal apeliantės projektą, inžineriniai tinklai suprojektuoti toje vietoje, kuri projekte numatyta užstatyti trinkelių danga (ir skirta privažiuoti iki pastatų), o numatyta užstatyti trinkelėmis vieta sutampa ir su numatoma servituto vieta. Taigi, apeliantės argumentai, susiję su tuo, kad dėl servituto nebus galimybės įrengti inžinerinių tinklų, vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio;

53.5. nors apeliantė remiasi argumentu, kad nustačius servitutą žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir ieškovei įrengus kelią, ketinant apeliatei atlikti statybos darbus kelio apsaugos zonoje, ji turės gauti ieškovės, kaip įrengto kelio valdytojos, sutikimą, tačiau ir šis argumentas neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl parinkto servituto varianto. Visų pirma, nėra aišku, kokius darbus ketina ar ateityje ketins atlikti atsakovė ir ar tokiems darbams bus reikalingas sutikimas. Kita vertus, kaip teisingai pastebėjo kita atsakovė, nagrinėjamu atveju kelias jau įrengtas ir faktiškai naudojamas, o byloje nekeliamas kelio įrengimo klausimas. Pritartina ir pirmosios instancijos teismo argumentui, jog nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kad ketinamas nustatyti servitutas nėra suderintas su AB „Energijos skirstymo operatorius“, kadangi servituto nustatymo vietoje yra elektros tinklai. Šiuo aspektu pastebėtina, kad tokio sutikimo nebuvimas neužkerta kelio servituto nustatymui, juolab kad toks pritarimas gali būti gautas ir vėliau. Be to, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame sprendime, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje išvardinti darbai ir veiksmai, kuriuos draudžiama atlikti elektros tinklų apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar Lietuvos Respublikos energetikos ministro nustatyta tvarka negavus elektros tinklų savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, ir tarp jų nėra įtvirtintas draudimas elektros tinklų apsaugos zonose nustatyti kelio servitutą ar draudimo šiose zonose važiuoti didelių gabaritų transporto priemonėms. Taigi, apibendrinant išdėstytą laikytina, jog apeliantės argumentai dėl jos veiklos apribojimo nustatant servitutą pagal trečiąjį alternatyvų reikalavimą paneigiami aukščiau aptartais teisėjų kolegijos argumentais, iš kurių kai kuriuos teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Taigi, atsakovės I. G. argumentams, kuriais siekiama įtikinti dėl galimybės vykdyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje veiklą, nustačius servitutą pagal trečiąjį alternatyvų ieškinio reikalavimą, nepasitvirtinus, nėra pagrindo laikyti, jog servituto nustatymas pagal šį alternatyvų reikalavimą neproporcingai suvaržo atsakovės teises ar nėra suderinamas su tarnaujančio daikto savininko minimaliu teisių ribojimo principu.

54. Trečia, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką servituto nustatymui gali turėti reikšmės faktinis naudojimas keliu (pravažiavimu), jis gali būti reikšmingas parenkant servitutą iš kelių galimų variantų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d.  nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014), tai, ar servituto nustatymas susijęs su teritorijų planavimo tvarka priimtais dokumentais, be kita ko, detaliaisiais planais; bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis privalomais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021, 35, 36 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnį detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai, ir jie yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms bei suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas; detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Todėl spręsdamas dėl kelio servituto nustatymo žemės sklype, dėl kurio nustatyta tvarka yra priimti sprendiniai teritorijų planavimo tvarka, pavyzdžiui, patvirtintas detalusis planas, nustatantis kelią, jo matmenis, išsidėstymą, įvažiavimus iš kitų sklypų ar kitokius reikalavimus kelio įrengimui, teismas remiasi galiojančiais teritorinio planavimo dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, t. y. atsakovei UAB „Truktransa“ priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. A-1679, kitiems atsakovams ir tretiesiems asmenims priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. A-1083, taip pat UAB „Topoera“ matininko D. Ž. 2024 m. lapkričio 21 d. aiškinamąjį raštą, be kita ko nustatė, kad minėto žvyruoto kelio lokacija minėtuose detaliuose planuose skiriasi (sklypo (duomenys neskelbtini) detaliajame plane žvyruoto kelio pietinė atkarpa pavaizduota valstybinėje žemėje, kurioje vėliau buvo suformuotas sklypas (duomenys neskelbtini); sklypo (duomenys neskelbtini) detaliuosiuose planuose ši kelio atkarpa pavaizduota sklypo (duomenys neskelbtini) ribose). Taigi, teritorijų planavimo dokumentuose įtvirtinti sprendiniai, šiuo atveju, kiek tai susiję su parinkta kelio servituto vieta, yra skirtingi numatant servituto lokacijos vietą. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, svarbus aspektas parenkant kelio servitutą, gali būti ir faktinis naudojimasis keliu.  Nors ieškovė nuo 1995 iki 2017 metų faktiškai naudojosi sklypu (duomenys neskelbtini) pravažiavimui iki savo sklypo, atsakovei UAB „Truktransa“ sklype (duomenys neskelbtini) įrengus stovėjimo aikštelę bei teritoriją aptvėrus tvora, buvo išvažinėtas naujas privažiavimas ir per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris iki šiol ir naudojamas ieškovės. Taigi, net jei ieškovės ir buvo naudojamas (duomenys neskelbtini) žemės sklypas pravažiavimui, viena vertus, pagal šios dalies teritorijos planavimo dokumentus pravažiavimas buvo numatytas (duomenys neskelbtini), o, kita vertus, atsakovei UAB „Truktransa“ įrengus stovėjimo aikštelę bei teritoriją apsitvėrus tvora, pravažiavimui buvo naudojama sklypo (duomenys neskelbtini) dalis. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog nagrinėjamu atveju ir teritorijos planavimo dokumentai, ir faktinis naudojimasis patvirtintų būtent antrąjį alternatyvųjį servituto nustatymo variantą, kurio ir siekia apeliantė I. G.. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, faktinio naudojimo aspektu reikšminga ir aplinkybė, jog trečiajam asmeniui           E. L. 2019 m. spalio 4 d. įsigyjant sklypą (duomenys neskelbtini), jame jau buvo faktiškai susiformavęs pravažiavimas iki ieškovės sklypo, o trečiasis asmuo teismo posėdyje patvirtino, kad prieš įsigyjant šį sklypą jis susipažino su jo būkle ir dokumentais (duomenys iš 2024 m. birželio 10 d. teismo posėdžio). Taigi, apibendrinant išdėstytą, teisėjų kolegijos vertinimu, trečiasis alternatyvus servituto variantas iš esmės atitinka susiklosčiusią faktinę situaciją, tik pakoreguota įvažiavimo konfigūracija.

55. Ketvirta, nors apeliantė nepritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, tačiau sprendžiant dėl ieškinio reikalavimais suformuluotų alternatyvų kelio servituto nustatymui svarbi aplinkybė ir ta, jog apeliantė I. G. prieš įsigydama žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį žinojo apie susiklosčiusį faktinį privažiavimą iki ieškovės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), per žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį. Apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, pritaria apeliantės teiginiui, kad 2021 m. lapkričio 15 d. pirkimo pardavimo sutarties nuostatos patvirtina tik tai, jog  pardavėjams ((duomenys neskelbtini)) neturi pretenzijų dėl ieškovės reiškiamų pretenzijų į naudojimąsi įsigyjama sklypo dalimi, tačiau nepatvirtina prisiimtų įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu. Tačiau, kita vertus, šios aplinkybės patvirtina ir tai, jog atsakovei buvo žinoma apie ieškovės pretenzijas dėl kelio servituto nustatymo (duomenys neskelbtini) sklypo dalyje, tikėtina, jog atsakovė buvo ir susipažinusi su faktine padėtimi, juolab kad pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu jau buvo faktinis pravažiavimas iki ieškovės sklypo (duomenys neskelbtini) sklypo dalyje, dėl ko apeliantė prisiėmė riziką dalyvauti galimuose ginčuose dėl kelio servituto nustatymo, o tai, kad servitutas nustatytas pagal trečiąją alternatyvą, aptartų aplinkybių kontekste, nelaikytinas apeliantės interesų ar jos teisėtų lūkesčių pažeidimu, kaip kad siekia įrodyti apeliantė ginčydama teismo sprendimo dalį dėl servituto nustatymo pagal trečiąją alternatyvą.

56. Penkta, pagrįstai pirmosios instancijos teismas laikė, jog kelio servituto nustatymas pagal trečiąją alternatyvą yra racionalesnis nei kad kelio servituto nustatymas pagal antrąją alternatyvą ir atsakovės UAB „Truktransa“ naudojamo sklypo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Kaip minėta, atsakovės UAB „Truktransa“ žemės sklype (duomenys neskelbtini) įrengta tvora, infrastruktūra (elektros stulpai, apšvietimo sistema, apsaugos perimetrinis įrengimas), kiemo aikštelė, kai tuo tarpu servituto konfigūracija pagal antrąjį alternatyvų reikalavimą būtent ir numatyta per šį žemės sklypo plotą. Atsakovė UAB „Truktransa“ nurodo, kad nustačius servitutą pagal antrąjį alternatyvųjį reikalavimą būtų ženkliai ribojama jos komercinė-ūkinė veikla, kadangi veikla yra susijusi su krovinių transportu ir nebūtų galimybės parkuoti vilkikų. Aplinkybę, jog servituto konfigūracija pagal antrąjį alternatyvųjį reikalavimą eina per atsakovės įrengtus objektus (duomenys neskelbtini), patvirtina ir antstolio  R. S. 2023 m. rugpjūčio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir fotonuotraukos. Taigi, aplinkybė, jog nustačius apeliantės reikalaujamą servitutą pagal antrąjį alternatyvųjį reikalavimą, reikėtų išardyti (nugriauti ar perkelti) jau įrengtą infrastruktūrą (atsakovė nurodo, kad monolitinė 2,5 metrų aukščio tvora, įrengta infrastruktūra ir apsaugos perimetro sistema, apšvietimo stulpai su stebėjimo kameromis, aikštelės asfalto danga, betoninės dangos takas 52 m ir įrengtas bordiūras 86 m, žalia zona 92 m, 3,3 m pločio ir reikėtų griauti ir perstatyti visą 92 m ilgio gelžbetoninės tvoros kraštinę su įrengimais, paslenkant ją į UAB ,,Truktransa“ sklypą 6 metrus; išardyti ir sumontuoti, nuo naujai įrengtos tvoros 3,3 m atstumu, kelio bortus išimant asfalto dangą, įrengiant žalią zoną, išbetonuojant 1 m praėjimui taką, apsaugos perimetrus ir atstatant esamą infrastruktūrą sklype), neatitinka racionalumo, protingumo kriterijų, o priešingai, sukelia ženklesnius turtinius praradimus bei neproporcingai didelius atsakovės nuosavybės teisių suvaržymus nei kad kelio servituto nustatymas pagal trečiąjį alternatyvų reikalavimą. Teisėjų kolegija pastebi, kad į šias aplinkybes atsižvelgė ir jas įvertino taip pat ir pirmosios instancijos teismas. Be to, svarbi ir aplinkybė, kokia apimtimi būtų apsunkinti žemės sklypai pasirinkus skirtingas alternatyvas. Tuo atveju, jeigu būtų pasirinktas servituto nustatymas pagal antrąjį alternatyvų reikalavimą, atsakovės UAB „Truktransa“ sklypo (duomenys neskelbtini)servitutu būtų apsunkinta 17,72 procento, o pagal trečiąją alternatyvą – apie 12,05 procento žemės sklypo (atsakovės UAB „Truktransa“ sklypo (duomenys neskelbtini) plotas yra 3195 m2), taigi, kaip matyti, trečioji alternatyva apsunkina mažiau žemės sklypo procentine išraiška, dėl ko atsakovės atžvilgiu yra proporcingesnė ir sukelianti mažesnės apimties suvaržymus. Tuo tarpu palyginimui paskaičiuota, jog sklypo (duomenys neskelbtini) plotas – 5101 m2, nustačius servitutą pagal trečiąją alternatyvą būtų apsunkinta apie 3,49 procento žemės sklypo. Dėl pirmosios alternatyvos apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi dėl jos apeliaciniame skunde argumentai nėra reiškiami. Taigi, apibendrinant išdėstytą matyti, jog nustačius antrąją alternatyvą, atsakovė UAB ,,Truktransa“ objektyviai netenka galimybės pagal tiesioginę žemės paskirtį ir būdą naudotis itin didele savo žemės sklypo dalimi. Visos šios aplinkybės teisingai įvertintos ir pirmosios instancijos teismo, parenkant alternatyvą, pagal kurią nustatytinas servitutas. 

57. Šešta, įvertinus kelio servituto naudojimo poreikį (kad juo važiuotų sunkiasvoris, didelių gabaritų transportas, vilkikai), STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalavimus sunkiojo transporto judėjimo parametrams, architekto L. T. 2022 m. lapkričio 8 d. išvadą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog būtina nustatyti 6 m pločio kelio servitutą. Ši būtinybė apeliacinės instancijos teisme objektyviais įrodymais nėra paneigta.

58. Apibendrinant išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodomas kelio servituto nustatymo alternatyvas, pagrįstai sprendė, jog racionaliausia ir mažiausiai savininkų teises varžanti yra trečioji alternatyva, todėl apeliantės                   I. G. apeliacinio skundo dalis, kuria prašoma pakeisti parinktą trečiąją kelio servituto alternatyvą į antrąją, atmestina. Taip pat netenkintinas ir apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti sprendimo dalį, kuria nustatytas kelio servitutas pagal trečią alternatyvųjį reikalavimą, kadangi poreikis ieškovei patekti iki sklypo (duomenys neskelbtini) nėra išnykęs, ir, kaip nurodyta tiek pirmosios instancijos teismo, tiek pritarta ir apeliacinės instancijos teisme, nėra kito būdo ieškovei privažiuoti iki jai priklausančios žemės sklypo kaip tik nustačius kelio servitutą, kurio skirtinga apimtis ir lokacija įtvirtinta trijuose alternatyviuose ieškinio reikalavimuose.

     Dėl kompensacijos nustačius servitutą

59.  CK 4.129 straipsnyje įtvirtinta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Ekonomine prasme tai žala. Žalos piniginė išraiška – nuostoliai. Teisėtais veiksmais padaryti nuostoliai įstatymo nustatytais atvejais yra atlyginami (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginami konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017).

60. Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-916/2020). Žemės sklypo rinkos kaina pagal kasacinio teismo praktiką gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-916/2020, 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2020).

61. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovams paskaičiavo kompensacijos, kurią ieškovė turėtų sumokėti atsakovams, dydį remdamasis LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1541 patvirtintoje Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikoje nurodyta formule (10 punktas), kadangi ieškovės paskaičiuota kompensacija atsakovėms yra mažesnė nei ji nustatytina pagal Metodiką, kuria teismai vadovaujasi praktikoje apskaičiuodami kompensacijos dydį. Nei viena iš apeliančių su paskaičiuotu kompensacijos dydžiu nesutinka, įrodinėja, kad kompensacija už kiekvienos iš jų sklype nustatytą servitutą turėtų būti tokia, kokios prašoma apeliaciniuose skunduose.

      Dėl kompensacijos atsakovei UAB „Truktransa“

62. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo apskaičiuotu kompensacijos dydžiu, įrodinėdama, kad dėl servitutų S1 ir S2 turėtų būti priteista 24 000 Eur vienkartinė kompensacija. Apeliantės teigimu, kompensacija turi būti adekvati, turėjo būti atsižvelgta į atsakovės pateiktą  2024 m. birželio 10 d. ,,Vertinimo partneriai“ konsultacinę pažymą apie turto kainą rinkoje Nr. VP24NK06-03 (163000 Eur), įvertintos aplinkybės, jog tarp šalių galiojo ikisutartiniai santykiai, kad ieškovė nuo 2015 m. neatlygintinai naudojosi apeliantės sklype servitutiniu pravažiavimu, kad realus atsakovės netekimas nustačius servitutus turėtų būti apskaičiuojamas ne tik remiantis servituto plotu.

63. Apeliantė visų pirma teigia, jog pirmosios instancijos teismo buvo prašoma nesivadovauti ieškovės pateikta J. U. konsultacine išvada, kadangi ji parengta nesivadovaujant Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, kritikuoja ieškovės pateiktą J. U. konsultacinę išvadą. Tačiau, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas vertino tiek ieškovės pateiktą J. U. konsultacinę išvadą, tiek ir atsakovės teiktas 2024 m. birželio 10 d. ,,Vertinimo partneriai“ konsultacinę pažymą apie turto kainą rinkoje Nr. VP24NK06-03 (163 000 Eur), o kompensaciją paskaičiavo remdamasis Metodika. Taigi, atsakovei kompensacija paskaičiuota ne remiantis J. U. konsultacine išvada, o Metodika, tik teismo sprendime atliktas šių paskaičiavimų palyginimas.

64. Antra, pritartina pirmosios instancijos teismo sprendimui, jog nėra pagrindo vienkartinės kompensacijos skaičiuoti pagal atsakovės teiktus įrodymus: UAB „Vertinimo partneriai“ 2021 m. gruodžio 31 d. bei 2022 m. birželio 17 d. konsultacinėse pažymose nurodytą galimą turto kainą rinkoje bei 2024 m. birželio 10 d. konsultacinėje pažymoje nurodytą turto kainą rinkoje. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas šias pažymas bei jose nurodytą turto kainą kaip įrodymą sukritikavo, išskirdamas esminius trūkumus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti. Kaip teisingai nurodyta, 2021 m. gruodžio 31 d. bei 2022 m. birželio 17 d. konsultacinėse pažymose yra pastaba, jog konsultacinė pažyma neatitinka turto vertės nustatymo dokumento (vertinimo ataskaitos) turinio bei formos (ją rengiant nesivadovauta Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 (Žin., 2012, Nr. 50-2502) ir Lietuvos Respublikos Turto ir verslo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymu (Žin., 1999, Nr. 52-1672; 2011, Nr. 86-4139), o yra tik konsultacinio pobūdžio dokumentas, skirtas užsakovui. Nors apeliantė šiuo aspektu apeliaciniame skunde išreiškia kritiką J. U. konsultacinei išvadai, tačiau, kaip matyti šio kriterijaus neatitinka ir apeliantės teiktos pažymos. Svarbu išskirti ir tai, kad 2021 m. gruodžio 31 d. bei 2022 m. birželio 17 d. pažymose nurodoma tik „labiausiai tikėtina (galima)“ turto kaina, 2024 m. birželio 10 d. pažymoje – „turto kaina rinkoje“, tačiau vėlgi, šiose pažymose nenurodoma turto rinkos vertė, kuri ir turi reikšmės  nustatant kompensacijos dydį. Tai, kad atsakovės teiktos pažymos yra tik konsultacinio pobūdžio, pagrindžia ir tai, jog pažymose nenurodytas konkretus turto vertintojas ar ekspertas, surašęs pažymas ir jas pasirašęs, nenurodyta jo kvalifikacija, patirtis. Taigi, nors apeliantė įtikinėja apeliacinės instancijos teismą, kad jos teiktais UAB „Vertinimo partneriai“ dokumentais ir turi būti vadovaujamasi apskaičiuojant vienkartinę kompensaciją už nustatytus servitutus S1 ir S2, tačiau apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais nesutinka, kadangi, kaip nustatyta, apeliantės teiktos pažymos neatlaiko kritikos.

65. Trečia, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl kompensacijos dydžio išskyrė ir kitus kriterijus, kuriais vadovavosi. Kaip matyti, buvo vertintos tokios teisiškai reikšmingos aplinkybės kaip galimybė naudotis žemės sklypu nustačius servitutus S1 ir S2 atsakovei, tai, kad atsakovei įsigyjant 2015 m. kovo 25 d. sklypą jame dar buvo registruotas 365 m2 kelio servitutas patekimui į ieškovės sklypą, servituto lokaciją, ieškovės ir atsakovės susitarimą dėl 365 m2 servituto nustatymo šioje sklypo dalyje, tai, jog atsakovė nepagrindė realių nuostolių. Dar daugiau, kaip matyti iš sprendimo turinio, buvo vertinta ir aplinkybė dėl atsakovės mokamo žemės mokesčio, nurodant, kad ir pagal teisinį reglamentavimą, ir pagal formuojamą teismų praktiką  įregistruotas viešajame registre kelio servitutas, nurodytas NTR kadastrinių rodiklių duomenyse, yra neapmokestinamas žemės mokesčiu. Taigi, kaip matyti, priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas vertino ir kitas esmines bylai aplinkybes spręsdamas kompensacijos už nustatytus servitutus klausimą.

66. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl kompensacijos dydžio, teismas vertina kriterijų visumą (nutarties 60 punktas). Taip pat teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgia į turtinius ir neturtinius tarnaujančiojo daikto savininko netekimus: galimybės naudotis daikto dalimi netekimu, nepatogumų atsiradimą dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi, ilgalaikį tokių nepatogumų pobūdį ir kita, įvertinta pinigais. 

67. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nurodytiems vertinimo kriterijams, tačiau nesutinka su tuo, kad nagrinėjamu atveju vienkartinio pobūdžio kompensacijos konkretus dydis turėtų būti apskaičiuojamas remiantis tik Metodikoje nurodyta formule. Teismas papildomai atsižvelgia į tai, kad atsakovei nustatyti servitutai S1 ir S2, kad atsakovės sklype nustatytas servitutas sudaro apie 12,05 proc. ir nors daikto savininko teisės naudotis šia dalimi nėra atimamos, tačiau jos suvaržomos neterminuotam laikui, apeliantės paskaičiavimu, ji neturės objektyvios galimybės naudotis 4,94 arų plotu, t. y. statyti pastatų, statinių ir naudoti tokiam tikslui, kuriam naudojamas žemės sklypas šiuo metu (krovininių automobilių parkavimui), be to, byloje nėra ir objektyvių aplinkybių, patvirtinančių, jog  būtų galima servituto atsisakyti ateityje.

68. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai disponuoja diskrecija nustatyti kompensacijos dydį, įvertinę, be kitų, aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusią) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, išliekančias pareigas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 36 punktas). 

69. Todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir šioje nutartyje aptartais kriterijais bei vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, laiko, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo paskaičiuota vienkartinė kompensacija atsakovei už servitutus S1 ir S2 turėtų būti padidina iki 8 500 Eur. Taigi, šioje dalyje apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas  (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

     Dėl kompensacijos atsakovei I. G.

70. Apeliantė I. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti už servitutą S3 jai 2 764,82 Eur vienkartinę kompensaciją. Apeliantė ir apeliacinės instancijos teisme laikosi pozicijos, kad jai priteistina kompensacijos suma turi sudaryti 33 900 Eur, remiantis teismo eksperto ir turto vertintojo M. K. Ž. sklypo adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugsėjo 9 d. rašytine konsultacija, pagal kurią žemės sklypo dalies vertė yra 33 900,00 Eur (t. y. 1 aro vertė yra 5 804,80 Eur). Remiasi tuo, kad nustačius servitutą S3 praranda galimybę statyti gyvenamuosius namus ir atitinkamai naudoti žemės sklypo dalį pagal paskirtį.

71. Kaip matyti iš apeliantės pozicijos, ir apeliacinės instancijos teisme apeliantė kompensacijos dydį sieja su visos žemės sklypo dalies nustatyta verte, kai tuo tarpu servitutas S3 užima tik dalį žemės sklypo, t. y. apie 3,49 procento. Be to, sprendžiant dėl parinktos servituto alternatyvos racionalumo, buvo vertinta ir tai, kad atsakovė I. G. galės naudoti likusią neapribotą žemės sklypo dalį statyboms tik reikės atlikti Statybų projekto korekciją. Kadangi apeliantės argumentai, susiję su galimybe žemės sklypo dalyje vykdyti statybas, aptarti ankstesniuose šios nutarties punktuose, teisėjų kolegija dėl to išsamiau nepasisako, atmesdama šiuos apeliantės argumentus sprendžiant kompensacijos klausimą kaip nepagrįstus. Remiantis išdėstytu laikytina, kad vien šiuo aspektu  nėra pagrindo pritarti apeliantės argumentams, kad kompensacija sudaro 33 900 Eur, kuri prilyginama žemės sklypo dalies vertei, todėl ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė nekompensuoti apeliantei visos žemės sklypo dalies vertės, nurodydamas, jog neteisinga būtų priteisti kompensaciją, kuri lygi visos žemės sklypo dalies vertei.

72. Spręsdamas kompensacijos dydžio klausimą pirmosios instancijos teismas teisingai išskyrė teisinius kriterijus, tarp kurių įvertinta ir žemės sklypo dalies įsigijimo kaina, apeliantės teiginių dėl galimybės naudoti žemės sklypo dalį pagal paskirtį (ne)pagrįstumas, taip pat nurodyta, jog byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys nuostolių dydį. Net ir įvertinęs teisinius kriterijus teismas sprendė, kad nors atsakovei ir sukeliami apribojimai nustačius servitutą S3, tačiau atsakovė nepraranda nuosavybės teisių į servitutu neapribotą žemės sklypo dalį bei gali ją naudoti. Kaip ir nustatydamas kompensaciją atsakovei UAB „Truktransa“, pirmosios instancijos teismas lygino ieškovės prašomą priteisti kompensaciją pagal eksperto J. U. vertinimą su apskaičiuotu kompensacijos dydžiu vadovaujantis Metodika ir laikė, jog prioritetas taikytinas kompensacijai, kuri paskaičiuota pagal eksperto J. U. atliktą vertinimą, kadangi yra didesnė.

73. Nors ir pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams į kuriuos atsižvelgta vertinant kompensacijos dydį, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus nagrinėjamu atveju atitiktų didesnė vienkartinės kompensacijos už nustatytą servitutą S3 suma, kuri, kaip ir atsakovės UAB „Truktransa“ atžvilgiu padidinama ir, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytus kriterijus atitiktų 5 500 Eur dydį. Nepagrįstas apeliantės lūkestis, jog priteista vienkartinė kompensacija turėtų padengti sumą, kurią apeliantė sumokėjo įsigydama žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, kadangi, kaip jau buvo minėta, apeliantė ir toliau gali disponuoti jai priklausančia sklypo dalimi. Kadangi nenustatyta, jog apeliantė negalės jai priklausančioje žemės sklypo dalyje vykdyti numatytos veiklos, nepagrįsti ir apeliantės argumentai, kuriais ji remiasi įrodinėdama prašomą priteisti kompensacijos dydį. Taigi, ir šioje dalyje apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas  (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

      Dėl argumentų, susijusių su baudos atsakovei (ne)skyrimu

74. Apylinkės teismas netenkino atsakovės UAB „Truktransa“ prašymo skirti ieškovei baudą CPK 95 straipsnio pagrindu, pažymėdamas, kad nors byloje ir nustatytas netinkamo ieškovės procesinio elgesio faktas, tačiau nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog reikšdama patikslintus ieškinius ieškovė akivaizdžiai naudojosi teise kreiptis į teismą ne pagal jos paskirtį. Atsakovė UAB „Truktransa“ teismo sprendimui neskirti ieškovei baudos nesutinka, teigdama, jog teismas formaliai išsprendė atsakovės prašymą, nevertindamas aplinkybių. Prašo apeliacinės instancijos teismo skirti ieškovei baudą, kadangi baudos skyrimas bent iš dalies kompensuotų atsakovės patirtus nuostolius.

75. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta dalyvaujančio byloje asmens pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Teismas imasi CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti (CPK 7 straipsnio 1 dalis).

76. Teismas nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, t. y., kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti jam iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui CPK 95 straipsnio 1, 2 dalys).

77. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Pagal kasacinio teismo praktiką ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad CPK 95 straipsnis yra skirtas teisingo ir greito bylos išnagrinėjimo ir išsprendimo procesui užtikrinti ribojant dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningą elgesį, kai savanaudiškai, piktnaudžiaujant gali būti veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023, 28 punktas).

78. Pagal kasacinio teismo praktiką, piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia turtinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų. Neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016, 32 punktas; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-916/2025, 26 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-469/2022).

   79. Nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė lakoniškus argumentus, spręsdamas atsakovės UAB „Truktransa“ prašymą dėl baudos ieškovei skyrimo pagal CPK 95 straipsnį, tačiau nesutiktina su atsakove, kad šioje dalyje procesinis atsakovės prašymas išspręstas apskritai jo nemotyvuojant. Pastebėtina, kad net ir neišsamūs ar, kaip nurodo atsakovė, formalūs motyvai yra laikomi motyvais, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis šiuo aspektu neatitinka procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimų (CPK 270 straipsnio 4 dalis).

80. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovės procesinio elgesio nėra pagrindo laikyti akivaizdžiu procesinių teisių naudojimusi ne pagal paskirtį ar akivaizdžiu piktnaudžiavimu procesu. Nors iš tiesų ieškovė net kelis kartus tikslino ieškinio reikalavimus, tačiau nenustatyta, jog tai buvo daroma sąmoningai siekiant piktnaudžiauti procesu ar jį vilkinti. Kaip matyti, civilinės bylos proceso trukmę lėmė ne tik konkretūs ieškovės procesiniai veiksmai, o procesas užtruko ir dėl to, jog išnagrinėjus kilusį ginčą priimtas sprendimas buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo ir civilinė byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi, civilinės bylos išnagrinėjimas pirmuoju etapu iki apeliacinės instancijos ir nagrinėjimas antrą kartą pirmosios instancijos teisme neabejotinai pailgina procesą, juolab kad ieškovė suformulavo ir trečiąjį alternatyvų reikalavimą dėl servitutų nustatymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ieškovė ir galėjo procesiškai operatyviau apsispręsti dėl alternatyvių reikalavimų suformulavimo, tačiau iš visos proceso eigos nėra pagrindo pripažinti esant akivaizdžius ieškovės piktnaudžiavimo veiksmus ar nesąžiningą elgesį. Kita vertus, kaip matyti iš bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad ieškovė net penkis kartus tikslino ieškinio reikalavimus, sprendė nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.  Iš atsakovės argumentų matyti, kad atsakovė prašydama skirti ieškovei baudą siekia, kaip nurodo, iš dalies kompensuoti savo patirtus nuostolius, tačiau, bauda pagal CPK 95 straipsnį skiriama ne nuostoliams kompensuoti, o yra siejama su teisinės atsakomybės taikymu tuo atveju, jeigu procesinėmis teisėmis naudojamasi nesąžiningai ar piktnaudžiaujant.

81. Kaip minėta, ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Priešingai nei nurodo apeliantė UAB „Truktransa“, nagrinėjamu atveju nenustatytas akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis nei teikiant procesinius dokumentus, nei įgyvendinant kitas procesinės teisės normų suteiktas teises, todėl net ir laikant, kad ieškovės procesinis elgesys ne visada buvo tinkamas, tai nesudaro pagrindo taikyti CPK 95 straipsnyje įtvirtintą teisinę atsakomybę. Taigi, ir apeliacinės instancijos teisme atsakovės UAB „Truktransa“ prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei už piktnaudžiavimą procesu netenkinamas.

    Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

82. Pirmosios instancijos teismas šalims bylinėjimosi išlaidas paskirstė laikydamasis tokių kriterijų: 1) teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika ir įvertinęs ieškovės procesinį elgesį bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, sprendė nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis); 2) teismas nustatė su kiekviena iš atsakovių susijusią ieškovės bylinėjimosi išlaidų dalį ir procentinę atmestų / patenkintų reikalavimų dalį, kurių pagrindu apskaičiavo paskirstytinas bylinėjimosi išlaidas. Su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu nesutinka tiek UAB „Truktransa“, tiek ir atsakovė I. G..

83. Apeliantė UAB „Truktransa“ nesutinka su tuo, kad iš jos bylinėjimosi išlaidos apskritai priteistos ieškovei. Visų pirma, apeliantė kritikuoja pirmosios instancijos teismo paskirstytas bylinėjimosi išlaidas tuo aspektu, jog ieškovė nėra pareiškusi prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų jai priteisimo, kad taip pat nėra nurodžiusi, kokia apimtimi iš kurių atsakovų jai turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, dėl ko, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas apskritai neturėjo pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei priteisimo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas ex officio (teismo iniciatyva), todėl net nesant aiškiai išskirtų iš atsakovių (tarp jų ir apeliantės) priteistinų bylinėjimosi išlaidų dalių, teismas turi teisę spręsti dėl jų ir jas skirstyti. Atsakovė yra atstovaujama profesionalaus teisininko, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas atitinkamai sprendžiamas iš esmės kiekvienoje civilinėje byloje, todėl apeliantei neturėtų kelti nuostabos tai, jog bylinėjimosi išlaidos paskirstytos ir nagrinėjamoje byloje. Nepagrįstai remiamasi ir solidarumo argumentu paskirstant bylinėjimosi išlaidas, kadangi, net ir nesant nurodytų konkrečių dalių, kurių prašoma priteisti iš atsakovų, teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą turi teisę išspręsti ex officio (savo iniciatyva), ką ir padarė nagrinėjamu atveju.

84. Antra,  pagal teisinį reglamentavimą teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, įvertinęs ieškovės procesinį elgesį, kuris, kaip minėta nesudarė pagrindo pripažinti akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, sprendė nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Nors atsakovė UAB „Truktransa“ teigia, kad ji neturėtų apskritai atlyginti ieškovei bylinėjimosi išlaidų dėl ieškovės veiksmų (ikisutartinių santykių, tikslinto ieškinio ir kt.), tačiau pastebėtina, kad atsakovė byloje laikėsi priešingos pozicijos, t. y. atsikirtinėjo dėl ieškinio alternatyvų, siekė atitinkamo dydžio kompensacijos už servitutą. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog atsakovė UAB „Truktransa“ sutiko su ieškovės reikalavimais, kad neturėjo priešingo suinteresuotumo civilinėje byloje. Todėl vien šiuo aspektu nėra pagrindo laikyti, jog atsakovė UAB „Truktransa“  apskritai neturėtų atlyginti ir ieškovei bylinėjimosi išlaidų.

85. Trečia, atsakovės UAB „Truktransa“ teiginys, kad jai turėtų būti priteisiamos ir bylinėjimosi išlaidos, patirtos iki ieškovės ieškinio 2022 m. rugpjūčio 12 d. patikslinimo, taip pat nagrinėjamu atveju nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytas patikslinimo priežastis, laiko, jog iki šio ieškinio patikslinimo atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti atlyginamos išimtinai ieškovės, kadangi ieškinys tikslintas atsižvelgiant į atsakovės UAB „Truktransa“ pageidavimus dėl servituto vietos tam, kad būtų patogiau atsakovei. Taigi, ieškinys tikslintas atsižvelgiant ir į atsakovės UAB „Truktransa“ poziciją, todėl nebūtų teisinga ir sąžininga šiuo atveju visas bylinėjimosi išlaidas perkelti ieškovei.

86. Atsakovė I. G. tuo tarpu teigia, jog ieškovė 2023 m. vasario 10 d. prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas yra nurodžiusi, kad R. G. ir S. Ž. advokatų kontoros paslaugoms apmokėti patyrė iš viso net 2 675,88 Eur išlaidų, tačiau nėra duomenų už kokias konkrečiai paslaugas buvo sumokėta nurodyta pinigų suma, taigi, dalis ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų neatitinka pagrįstumo kriterijaus. Tačiau pirmosios instancijos teismas, su tokiu argumentu nesutinka, kadangi, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, apylinkės teismas vertino šių bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir dalies jų nepripažino kaip susijusių su nagrinėjama byla, išminusuodamas iš patirtų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamoje byloje.

87. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo kriterijus, kuriais remiantis nustatytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principas, laiko, jog nepaisant atsakovių kritikos pirmosios instancijos teismo pasirinktiems kriterijams (nukrypimas nuo bendros bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo įvertinimas ir kt.) paskirstant bylinėjimosi išlaidas, jie pasirinkti iš esmės teisingai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad abiems apeliantėms padidintas vienkartinės kompensacijos už nustatytus servitutus dydis, perskaičiuotinos ir bylinėjimosi išlaidos, laikantis pirmosios instancijos teismo nustatyto patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio bei kriterijų.

88. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad naujausioje EŽTT praktikoje yra pabrėžiama, kad teisė kreiptis į teismą nebūtų praktiška ir veiksminga, jeigu bylinėjimosi išlaidos būtų paskirstomos mechaniškai, atsižvelgiant tik į pareikštų ir tenkintų bei atmestų reikalavimų kiekį. Bylose turi būti atsižvelgiama į bylos esmę apskritai ir ne tik į pareikštų tenkintų reikalavimų kiekį, bet ir į tai, kiek asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, pavyko kokybiškai laimėti ginčą (žr. EŽTT 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą byloje Girdauskienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 54171/21).

89. Teisėjų kolegija laiko, jog padidinus ieškovės mokėtinos vienkartinės kompensacijos dydžius, atsakovei UAB „Truktransa“ priteistinas iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų dydis sudaro 7000 Eur. Tuo tarpu ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis iš atsakovės UAB „Truktransa“ mažintinas iki 4000 Eur.

90. Tuo tarpu sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atsakovės I. G. atžvilgiu, vertintini ne tik aptarti kriterijai, bet ir tai, kad ieškovė reiškė alternatyvius reikalavimus dėl servituto nustatymo keliems atsakovams, taigi, ir ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kaip matyti, atlyginamos atitinkamomis dalimis visų atsakovų. Šiuo aspektu pastebėtina ir tai, kad ieškovės ir atsakovės I. G. patirtos bylinėjimosi išlaidos yra iš esmės panašaus dydžio, todėl, įvertinus tai, kokia patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis būtų kompensuojama ieškovei ir ją palyginus su atsakovei I. G. kompensuojama dalimi, teisėjų kolegija laiko, jog teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitiktų atsakovei I. G. priteistina 5000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma iš ieškovės. Tuo tarpu ieškovei priteistina suma iš kitų atsakovų (tarp jų ir I. G.) paliekama nepakeista.

91. Kiti apeliančių ir ieškovės argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.

   Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

92. CPK 93 straipsnyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės taikytinos ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

93. Nustatyta, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 847 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą, pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Atsakovė UAB „Truktransa“ apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, jog patyrė iš viso 4082,54 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, iš jų 1615,35 Eur už teisinę pagalbą rengiant apeliacinį skundą ir 2467,19 Eur teisinės pagalbos išlaidų rengiant atsiliepimą į atsakovės I. G. apeliacinį skundą, taip pat 114 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė                          I. G. pateikė 1597,20 Eur teisinės pagalbos išlaidas už apeliacinį skundą pagrindžiančius įrodymus bei duomenis apie tai, kad sumokėtas 228 Eur žyminis mokestis. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

94. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad apeliaciniai skundai iš dalies patenkinti padidinant vienkartinės kompensacijos už nustatytus servitutus sumas, laiko, jog šiuo atveju atsakovams bylinėjimosi išlaidas turėtų atlyginti ieškovė. Kadangi apeliančių reikalavimai patenkinti iš dalies ir atsakovių naudai, joms bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti ieškovė. Todėl iš ieškovės priteistina atsakovei UAB „Truktransa“ 3 228 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (3 000 Eur teisinės pagalbos išlaidos + 228 Eur žyminis mokestis) ir atsakovei I. G. 1 614 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (1500 Eur teisinės pagalbos išlaidos +114 Eur žyminis mokestis) (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Dėl procesinės baigties

95.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovių apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

96.       Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Truktransa“ ir I. G. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti atlygintiną servitutą S3, kurio turinys: teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, 4,7 m pločio tarp taškų 5 ir 35, platėjantį iki 6 metrų pločio tarp taškų 2 ir 1, žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), tarp taškų 1, 35, 5, 4, 2, 1, 178 kv. m ploto, pagal UAB „Topoera“ 2024 m. lapkričio 21 d. parengtą brėžinį „Žemės sklypo planas servituto nustatymui Nr. 3“.

Nustatyti atlygintiną servitutą S1, kurio turinys: teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, 6 m pločio, žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tarp taškų 10, 11, 12, 36, 1, 2, 10, 371 kv. m ploto, pagal UAB „Topoera“ 2024 m. lapkričio 21 d. parengtą brėžinį „Žemės sklypo planas servituto nustatymui Nr. 3“.

Nustatyti atlygintiną servitutą S2, kurio turinys: teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1,3 m pločio tarp taškų 6 ir 5, siaurėjantį iki 0 m (prie taško 4), tarp taškų 4, 5, 6, 4, 14 kv. m. ploto, pagal UAB „Topoera“ 2024 m. lapkričio 21 d. parengtą brėžinį „Žemės sklypo planas servituto nustatymui Nr. 3“.

Priteisti už servitutą S3 iš ieškovės UAB „HDG“, juridinio asmens kodas 133854233, atsakovei I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vienkartinę 5 500 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio kompensaciją.

Priteisti už servitutus S1 ir S2 iš ieškovės UAB „HDG“, juridinio asmens kodas 133854233, atsakovei UAB „Truktransa“, juridinio asmens kodas 303218352, vienkartinę 8 500 Eur (aštuonių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio kompensaciją.

Kitos ieškinio dalies netenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Truktransa“, juridinio asmens kodas 303218352, ieškovei UAB „HDG“, juridinio asmens kodas 133854233, 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės UAB „HDG“, juridinio asmens kodas 133854233, atsakovei UAB „Truktransa“, juridinio asmens kodas 303218352, 7 000 Eur (septynių tūkstančių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovų I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „HDG“, juridinio asmens kodas 133854233, iš kiekvieno po 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „HDG“, juridinio asmens kodas 133854233, atsakovei I. G. 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutraukti bylos dalį dėl pradiniu 2021 m. lapkričio 18 d. ieškiniu iškeltų reikalavimų.

Prašymą paskirti baudą ieškovei atmesti.“

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „HDG“, juridinio asmens kodas 133854233, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Truktransa“, juridinio asmens kodas 303218352, 3 228 Eur (tris tūkstančius du šimtus dvidešimt aštuonis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „HDG“, juridinio asmens kodas 133854233, atsakovei I. G. 1 614 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

   Teisėjai                                                                                            Loreta Bujokaitė

                                                                                                              Rūta Burdulienė

                                                                                                              Jūra Marija Strumskienė