Civilinė byla Nr. e2S-64-924/2025

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.5; 3.4.6.11

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0008/21/00155, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė sveikatos centras „Energetikas“, Palangos miesto savivaldybės administracija, antstolis Irmantas Gaidelis.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėja, NŽT, skolininkė) pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0008/21/00155, kuriuo prašė: 1) panaikinti antstolio Irmanto Gaidelio (toliau – ir antstolis) 2024 m. liepos 19 d. priimtą patvarkymą Nr. S-24-8-28612; 2) pakeisti vykdomojoje byloje Nr. 0008/21/00155 skolininkę NŽT į skolininkę Palangos miesto savivaldybę, kaip išnuomotinų valstybinės žemės sklypų patikėtinę, kuri turi teisę priimti sprendimą dėl žemės sklypų išnuomojimo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) sveikatos centrui „Energetikas“ (toliau – ir išieškotoja), ir taip įvykdyti teismo sprendimą.

2.       Skunde nurodė, kad šiuo metu teisminiai procesai bylose Nr. 2-12-538/2019 ir Nr. 2A-536-302/2020 yra užbaigti, teismų priimti sprendimai yra įsiteisėję. Šiais teismo sprendimais pareiškėja yra įpareigota per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti 2005 m. gegužės 10 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (4.12.)Ž1-21, papildomai prie sutartimi nuomojamo 9,0917 ha valstybinės žemės ploto išnuomojant UAB sveikatos centrui „Energetikas“ statinių eksploatavimui pagal tiesioginę paskirtį reikalingą 4,5764 ha ploto valstybinės žemės plotą, kaip jis apibrėžtas 2019 m. balandžio 5 d. UAB „Geo city“ parengtame žemės sklypo plane. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.548 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis pagal savo kompetenciją sudaro valstybinės žemės valdytojo funkcijas atliekanti institucija. Pažymėtina, kad šioje teisės normoje įstatymų leidėjas jokių išlygų nenumatė, taigi nagrinėjamu atveju kompetencija, sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis žemės sklypams, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – žemės sklypai), išimtinai priskirta valstybinės žemės dabartiniam valdytojui (patikėtiniui), t. y. Palangos miesto savivaldybei, kadangi būtent ji sklypus valdo patikėjimo teise. Pareiškėja neturi materialinio teisinio pagrindo sudaryti žemės sklypų nuomos sutartis ir tokiu būdu įvykdyti teismo sprendimus. Be to, vertinant įstatymo nuostatą, kad pradėtuose teisminiuose ginčuose ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka, buvusios NŽT procesinės teisės ir pareigos išlieka NŽT, pažymėtina, kad ji neturėtų būti suprantama kaip absoliuti ir leidžianti pažeisti kitus teisės aktus bei formuoti ydingą teisinę praktiką. Akivaizdu, kad jei šiuo atveju NŽT sudarytų valstybinės žemės nuomos sandorį su UAB sveikatos centru „Energetikas“, toks sandoris būtų niekinis ir negaliojantis, kadangi prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms. O tai neabejotinai sukeltų neigiamas teisines pasekmes UAB sveikatos centrui „Energetikas“. Į bylą pateikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsakymą į pareiškėjos prašymą dėl tarnybinės pagalbos, kuriame išdėstyta nuomonė, kad esant nurodytų aplinkybių visumai, NŽT turėti teikti prašymą antstoliui, kad šis pakeistų skolininką ar išieškotoją, vietoj NŽT įrašydamas dabartinę valstybinės žemės sklypo (jo dalies) patikėtinę – atitinkamą savivaldybę.

3.       Suinteresuotas asmuo antstolis Irmantas Gaidelis 2024 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymu (toliau – ir patvarkymas) pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė skundą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui kartu su vykdomąja byla Nr. 0008/21/00155.

4.       Patvarkyme nurodė, kad skolininkė turi pareigą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą konkrečioje byloje, jokiai kitai valstybinei institucijai šiuo konkrečiu atveju pareiga nėra ir nebuvo nustatyta. Skolininkės pakeitimas vykdymo procese nėra galimas, nes neįvyko joks teisių/pareigų perdavimas kitam asmeniui. Atsisakymas vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą negali būti pateisinamas negalėjimu priimti atitinkamus sprendimus pasikeitus teisės aktams, kuris įsigaliojo po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pareiškėja imasi aktyvių veiksmų, siekdama nevykdyti teismo sprendimo, šią pareigą siekia perkelti kitam asmeniui. Skolininkė antstoliui nepateikė jokių įrodymų, kad buvo imtasi aktyvių veiksmų sprendimui įvykdyti. Priešingai, tikslingai yra vengiama vykdyti savo pareigą. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo/papildymo įstatymo 30 straipsnio 7–8 dalyse yra aiškiai apibrėžta skolininkės pareiga iki galo užbaigti iki įstatymo pakeitimo pradėtas procedūras. Vykdymo procesas yra sudėtinė civilinio proceso dalis, todėl tik pareiškėja turi pareigą ir teisę įgyvendinti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pridedami išaiškinimai yra niekiniai ir neturi jokios teisinės galios – ne šiai institucijai spręsti teismo sprendimo vykdymo tvarkos klausimą ir kištis į kitų institucijų veiklą, tuo labiau sprendžiant už antstolį ar teismą.

5.       Suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2019 įpareigojo būtent NŽT pakeisti 2005 m. gegužės 10 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (4.12.)Ž1-21, papildomai išnuomojant UAB sveikatos centrui „Energetikas“ statiniams eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį reikalingą 4,5764 ha ploto valstybinės žemės plotą. Esant galiojančiam teismo sprendimui pareiškėja turi visas teises ir pareigas vykdyti teismo sprendimą. Galimai tendencingai siekiant nevykdyti teismo sprendimo, būtent išskirtinai teismo sprendime minima žemė patikėjimo teise buvo perduota Palangos miesto savivaldybei, nors likusią žemę su kitais UAB sveikatos centras „Energetikas“ statiniais pareiškėja pasiliko toliau valdyti patikėjimo teise. Suinteresuoto asmens nuomone, nėra taip, kad įstatymai neleistų pareiškėjai įvykdyti teismo sprendimą. Pareiškėja privalo ginčo žemę prisiimti atgal valdyti patikėjimo teise, vykdyti teismo sprendimą. Pakeisti skolininką galima būtų tik tuo atveju, jeigu nebūtų jokios teisinės galimybės įvykdyti teismo sprendimą. Įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimas patvirtina, kad ginčas dėl žemės sklypo nuomos prasidėjo iki 2023 m. gruodžio 31 d., todėl buvusios NŽT procesinės teisės ir pareigos išlieka NŽT, keisti skolininką vykdymo procese nėra jokio pagrindo.

6.       Suinteresuotas asmuo UAB sveikatos centras „Energetikas“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo pareiškėjos skundą atmesti bei priteisti 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-536-302/2020 priėmė 2020 m. spalio 20 d. nutartį, kuria Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2019, paliko nepakeistą (išskyrus dalį dėl bylinėjimosi išlaidų). Laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d. antstolio patvarkymo į pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, pareiškėja tris kartus kreipėsi į bylą išnagrinėjusį teismą dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo atidėjimo/sustabdymo. Nurodė, kad tuo pačiu laikotarpiu pareiškėjos atžvilgiu taip pat buvo priimti teismų sprendimai, kuriuose buvo sprendžiamas klausimas dėl baudos pareiškėjai skyrimo už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą. Antstolio 2023 m. liepos 3 d. patvarkymu nutarta iki 2024 m. birželio 21 d. atidėti atskirus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0008/21/00155. Likus trims dienoms iki teismo sprendimo įvykdymo termino pabaigos, pareiškėja 2024 m. birželio 18 d. pateikė antstoliui prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese. Prašymu pareiškėja savo pareigą įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą nori perkelti Palangos miesto savivaldybei, pasikeitus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) nuostatoms. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas įsiteisėjo, tačiau jis iki šiol neįvykdytas. Pareiškėja skunde iš esmės kelia klausimą, ar tai, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. pasikeitė teisinis reglamentavimas, nereiškia, kad ir įsiteisėjusį teismo sprendimą turėtų vykdyti savivaldybė, kuri CK 6.548 straipsnio 2 dalies ir Žemės įstatymo prasme nuo 2024 m. sausio 1 d. laikytina valstybinės žemės valdytoja (patikėtine). Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo/papildymo įstatymo 30 straipsnio 7–8 dalyse numatyta, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtuose teisminiuose ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka, buvusios pareiškėjos procesinės teisės ir pareigos išlieka pareiškėjai ir nėra niekam perduodamos. Pareiškėja netinkamai aiškina minėtas įstatymo nuostatas. Suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjos pozicija, jog Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo/papildymo įstatymu 30 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta sąvoka „teisminis ginčas“ neapima priverstinio teismo sprendimo vykdymo, kaip jis yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK). Antstolis 2024 m. rugpjūčio 7 d. patvarkyme teisingai pažymėjo, kad vykdymo procesas yra sudėtinė civilinio proceso dalis, todėl tik pareiškėja turi teisę ir pareigą įgyvendinti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Vykdymo procesas yra teismo sprendimų vykdymą užtikrinantis institutas. Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, jį būtina įvykdyti. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, akivaizdu, kad „teisminis ginčas“ negali būti prilygintas įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriuo užbaigiama civilinė byla, nes minėta sąvoka Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo 30 straipsnio 8 dalyje taip pat apima teismo sprendimų vykdymą, kuris yra būtina civilinio proceso dalis, kai teismas priima sprendimą dėl priteisimo. Suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjos skunde pateiktas selektyvus įstatymo nuostatų aiškinimas yra teisiškai ydingas, nes sudaro galimybes valstybės institucijai nepaisyti įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principo. Nuo 2024 m. sausio 1 d. pasikeitęs teisinis reglamentavimas neturi nieko bendro su savalaikiu teismo sprendimo neįvykdymu per Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 29  d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-598-370/2023 nustatytą terminą, t. y., iki 2024 m. birželio 21 d. Įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas yra susijęs su iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtomis procedūromis, kurių tinkamas vykdymas atitiks teismo sprendimo įgyvendinimą. Pareiškėja ankstesniuose prašymuose dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo motyvuodavo administracinių procedūrų tvarka, terminais, prašydama teismo atidėti teismo sprendimo įvykdymą iki 2024 m. birželio 21 d. Pareiškėja neginčija, kad 2024 m. pirmą pusmetį vykdė teismo sprendimą, pasikeitus teisės aktams. Prašyme antstoliui nurodė, kokius veiksmus yra atlikusi 2024 m. Išieškotoja yra įsitikinusi, kad pareiškėjai nėra jokių objektyvių kliūčių užbaigti pradėtus darbus tam, jog būtų įvykdytas teismo sprendimas, todėl visiškai nesuprantama NŽT pozicija, kodėl NŽT po 2024 m. sausio 1 d. savo jėgomis ir lėšomis atlikus 4 žemės sklypų, patenkančių į teismo sprendimo vykdymo teritoriją, registraciją, likusių 2 žemės sklypų teisinę registraciją privalo atlikti Palangos miesto savivaldybė. Antstolis nustatė, kad nėra nei vieno CPK 596 straipsnyje nurodyto pagrindo, kuriam esant skolininkė galėtų būti pakeista vykdymo procese. Pareiškėja skunde nenurodė nei vieno CPK 596 straipsnio 3 dalies pagrindo, kuriam esant būtų galimas skolininkės pakeitimas vykdymo procese. Jokios teisinės galios nagrinėjamos bylos kontekste neturi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2024 m. liepos 9 d. raštas Nr. D8(E)-3627, kadangi jame pateikta nuomonė nėra privalomojo pobūdžio.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pareiškėjos NŽT skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0008/21/00155 atmetė. Teismas priteisė iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui UAB sveikatos centrui „Energetikas“ 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8.       Teismas nustatė, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0008/21/00155 pagal Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 29 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-12-538/2019 dėl nepiniginio išieškojimo, t. y. išieškojimo, kuriuo teismas įpareigojo NŽT per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti 2005 m. gegužės 10 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (4.12)Ž1-21, papildomai prie sutartimi nuomojamo 9,0917 ha valstybinės žemės ploto išnuomojant UAB sveikatos centrui „Energetikas“ statinių eksploatavimui pagal tiesioginę paskirtį reikalingą 4,5764 ha ploto valstybinės žemės plotą, kaip jis apibrėžtas 2019 m. balandžio 15 d. UAB „Geo city“ parengtame žemės sklypo plane. Vykdomojoje byloje išieškotoja yra UAB sveikatos centras „Energetikas“, o skolininkė – NŽT.

9.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėja skunde dėl antstolio veiksmų formaliai nurodo, jog skolininko pakeitimas vykdymo procese galimas ir numatytas CPK 596 straipsnyje, tačiau skunde nėra nurodomas konkretus minėto straipsnio pagrindas, kuriuo remiantis prašoma pakeisti šalį.

10.       Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30-1, 35-1, 35-2 ir 66 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2114 30 straipsnio 7 dalis numato, kad procedūros, susijusios su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu ja ir numatytos šiame įstatyme, išskyrus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, pradėtos, bet nebaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi būti tęsiamos ir baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka ir sąlygomis. Procedūros yra pradėtos, kai Vyriausybės įgaliotai institucijai pagal kompetenciją yra pateiktas prašymas dėl administracinės paslaugos suteikimo ir paslauga nesuteikta arba kai Vyriausybės įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos savo iniciatyva pradėjo vykdyti procedūras, susijusias su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ar disponavimu ja, ir jų nebaigė. To paties straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad teisminių ginčų ar ginčų, nagrinėjamų ne teismo tvarka, pradėtų nagrinėti, bet neišspręstų iki 2023 m. gruodžio 31 d., duomenys ir dokumentai nuo 2024 m. sausio 1 d. lieka NŽT ir institucijoms pagal kompetenciją neperduodami. Laikoma, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka, buvusios NŽT procesinės teisės ir pareigos išlieka NŽT.

11.       Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji teisminio proceso stadija, kurios metu sprendimas įgyvendinamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Teismo vertinimu, sąvoka teisminis ginčas negali būti siaurinama tik iki to momento kuomet įsiteisėja priimtas teismo sprendimas, nes vykdymo procesas yra sudėtinė civilinio proceso dalis, kuris yra baigiamoji teisminio proceso stadija.

12.       Teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2024-07-29 raštas Nr. D8(E)-3627 ,,Dėl tarnybinės pagalbos“ nėra privalomojo ar oficialaus pobūdžio, todėl teismo jis neįpareigoja.

13.       Teismas konstatavo, kad antstolio skundžiami veiksmai ir priimti sprendimai atitinka jiems keliamus įstatymų reikalavimus, nepažeidžia vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

14.       Atskiruoju skundu pareiškėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0008/21/00155 tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kuri suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimų, įsigaliojusių nuo 2024 m. sausio 1 d., ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. 32 „Dėl valstybinės žemės sklypų (jų dalių) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų perdavimo valdyti savivaldybėms patikėjimo teise“ 1 punkte ir šio nutarimo 1.31 papunktyje esančio nurodymo perduoti NŽT patikėjimo teise valdomus savivaldybės miestų ir miestelių teritorijų ribose esančius valstybinės žemės sklypus (jų dalis) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotus valdyti patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei – pagal 31 priede nurodytą sąrašą ir pridedamą Palangos miesto savivaldybei patikėjimo teise valdyti perduodamų savivaldybės miestų ir miestelių teritorijų ribose esančių žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų planą, NŽT nebeturi teisinio pagrindo įvykdyti teismų sprendimų, todėl antstoliui pareiga pakeisti skolininką kilo iš paminėtų teisės aktų normų.

14.2. Apeliantės nuomone, tiek antstolis, tiek pirmosios instancijos teismas iš Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-536-302/2020 atsiradusias procesines teises ir pareigas nepagrįstai sutapatino su materialinėmis subjektinėmis teisėmis. Teismas, spręsdamas ginčą, pirmiausia turėjo įvertinti materialinės teisės normas, nustatytas CK 4.106 straipsnio 1 dalyje 6 , 6.548 straipsnio 2 dalyje 7 ir Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 4 punkte 8 bei pasisakyti dėl jų aiškinimo ir taikymo.

14.4. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos NŽT ir suinteresuoto asmens UAB sveikatos centro „Energetikas“ suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi. Be to, apeliantės manymu, teismas tik formaliai vertino bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimą, kadangi UAB sveikatos centro „Energetikas“ atstovo atsiliepime išdėstytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai iš esmės atkartoja jo ankstesnio (2024 m. rugpjūčio 19 d.) atsiliepimo civilinėje byloje Nr. e2VP-18982-909/2024 turinį.

15. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis Irmantas Gaidelis prašo pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

15.1. Skolininkė NŽT nebuvo likviduota ar reorganizuota, teisės aktais nebuvo nustatyta, kad skolininkės teises ir pareigas vykdymo procese pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus perima kitas juridinis asmuo (šiuo atveju Palangos miesto savivaldybė), todėl skolininkės pakeitimas vykdymo procese nėra galimas, nes neįvyko joks teisių/pareigų perdavimas kitam juridiniam asmeniui. NŽT nenurodo konkretaus teisinio teisių/pareigų perleidimo pagal vykdomąjį dokumentą pagrindo, kas įrodo, kad nėra jokių objektyvių teisinių aplinkybių pakeisti proceso šalį (skolininkę) į Palangos miesto savivaldybę.

15.2. Skolininkė NŽT akivaizdžiai nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, reikšdama nepagristą skundą dėl antstolio veiksmų, taip bandydama pateisinti teismo sprendimo nevykdymo aplinkybes ir perkelti teismo sprendimo vykdymą kitam juridiniam asmeniui. Jokio skolininkės teisių/pareigų perėjimo vykdymo procese nėra – skolininkė nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento nesiėmė jokių aktyvių veiksmų teismo sprendimo įvykdymui ir nepateikė jokių įrodymų, kad aktyviai siekė jį įvykdyti, t. y. kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl sklypų valdymo teisių perėmimo (jei deklaruoja, kad dėl to negali įvykdyti teismo sprendimo – nepateikta jokių įrodymų, kokių priemonių ėmėsi įstaiga, siekdama susigražinti sklypo valdymo teises, kas yra įgyvendinama).

15.3. Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo/papildymo įstatymo 30 straipsnio 7–8 dalyse yra aiškiai apibrėžta skolininkės pareiga iki galo užbaigti iki įstatymo pakeitimo pradėtas procedūras. Vykdymo procesas yra sudėtinė civilinio proceso dalis, todėl tik NŽT turi pareigą ir teisę įgyvendinti įsiteisėjusį teismo sprendimą, ką patvirtina ir pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstyti argumentai.

16. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija prašo prijungti naujus įrodymus, pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

16.1. Įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimas patvirtina, kad ginčas dėl žemės sklypo nuomos prasidėjo iki 2023 m. gruodžio 31 d., todėl buvusios NŽT procesinės teisės ir pareigos išlieka NŽT, o keisti skolininkę vykdymo procese nėra jokio pagrindo. Vengimas nustatyta tvarka prisiimti patikėjimo teises ir įvykdyti teismo sprendimą nėra pagrindas keisti skolininką.

17. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB sveikatos centras „Energetikas“ prašo pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

17.1. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymas yra susijęs su iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtomis detaliojo plano keitimo, valstybinės žemės sklypų suformavimo ir valstybinės žemės nuomos administracinėmis procedūromis, kurių tinkamas įvykdymas atitiks teismo sprendimo įgyvendinimą. NŽT ankstesniuose prašymuose Klaipėdos apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2019 dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo motyvuodavo administracinių procedūrų tvarka bei terminais, prašydama teismo atidėti teismo sprendimo įvykdymą iki 2024 m. birželio 21 d. Taigi, NŽT laikėsi pozicijos, kad administracinių procedūrų atlikimui reikalingas papildomas laikas, todėl teismo sprendimo įvykdymas turi būti atidėtas. Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo/papildymo įstatymo 30 straipsnio 7 dalies kontekste teismo sprendimo įvykdymas yra tiesiogiai susijęs su pradėtomis, bet nebaigtomis procedūromis, už kurių įgyvendinimą yra atsakinga NŽT.

17.2. Net ir tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, kad nagrinėjamu atveju Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo/papildymo įstatymo 30 straipsnio 7 dalis netaikytina, aktuali Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo/papildymo įstatymo 30 straipsnio 8 dalis, kad teisminių ginčų ar ginčų, nagrinėjamų ne teismo tvarka, pradėtų nagrinėti, bet neišspręstų iki 2023 m. gruodžio 31 d., duomenys ir dokumentai nuo 2024 m. sausio 1 d. lieka NŽT ir institucijoms pagal kompetenciją neperduodami. Taigi, iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka, buvusios NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinės, procesinės teisės ir pareigos išlieka NŽT ir nėra niekam perduodamos, nepriklausomai nuo to, ar naujuoju valstybinės žemės patikėtiniu tapo savivaldybė. Kitaip tariant, Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo/papildymo įstatymo 30 straipsnio 8 dalies prasme teisminiame ginče, į kurį taip pat patenka vykdymo procesas, procesinės teisės ir pareigos savivaldybei, kaip naujai valstybinės žemės turto patikėtinei (nuo 2024 m. sausio 1 d.), nepereina, o iki 2023 m. gruodžio 31 d. priimtus teismų sprendimus privalomai vykdo NŽT.

17.3. NŽT byloje kelia klausimą, ar antstolis pagrįstai patvarkymu atsisakė vykdymo procese pakeisti skolininkę NŽT į Palangos miesto savivaldybę. Esminis nesutarimas byloje tarp išieškotojos ir skolininkės yra tas, kad, išieškotojos įsitikinimu, NŽT nėra jokių objektyvių kliūčių užbaigti pradėtas teismo sprendimo įgyvendinimo procedūras, sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis su išieškotoja. Išieškotojas laikosi nuoseklios pozicijos, kad NŽT prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese yra nesavalaikis, pateiktas likus vos kelioms dienoms iki teismo sprendimo įvykdymo termino pabaigos, nors 2024 metų sausio–birželio mėnesiais teismo sprendimas buvo vykdomas net ir pasikeitus teisiniam reglamentavimui nuo 2024 m. sausio 1 d. Išieškotoja nemato kliūčių teismo sprendimo įvykdymui ir nepritaria NŽT pozicijai, kad bet kokie jos toliau atliekami veiksmai, sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis, yra neįmanomi ir prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Išieškotoja ir NŽT skirtingai aiškina Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo/papildymo įstatymo nuostatas, o pozicijų išsiskyrimas esminiais ginčo klausimais, yra akivaizdus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0008/21/00155, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

20.       CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).

21.       Suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė į bylą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos raštus. 2024 m. spalio 22 d. suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė prašymą prijungti naują įrodymą – suinteresuoto asmens raštą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl ginčo žemės sklypų perdavimo NŽT. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su suinteresuoto asmens pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad jo teikiami dokumentai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, įrodymai yra nedidelės apimties, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos pateikti įrodymai priimami.

22.       2024 m. lapkričio 6 d. teisme gauta apeliantės NŽT nuomonė dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo, kurioje prašoma dėl suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos pateiktų naujų įrodymų priėmimo spręsti teismo nuožiūra, nusprendus priimti naujus įrodymus, priimti ir NŽT teikiamus naujus įrodymus – Palangos miesto savivaldybės 2024 m. birželio 3 d. raštą Nr. (4.12 E) D3-2157 „Dėl informacijos pateikimo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2024 m. rugsėjo 19 d. raštą Nr. D8(E)-4341 „Dėl informacijos pateikimo“ bei vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalimis, skirti suinteresuotam asmeniui Palangos miesto savivaldybei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės NŽT pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad jos teikiami dokumentai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, įrodymai yra nedidelės apimties, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui apeliantės NŽT pateikti įrodymai priimami.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

23.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2019 ieškovės UAB sveikatos centras „Energetikas“ ieškinį tenkino iš dalies. Teismas įpareigojo atsakovę NŽT per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti 2005 m. gegužės 10 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (4.12)Ž1-21, papildomai prie sutartimi nuomojamo 9,0917 ha valstybinės žemės ploto išnuomojant UAB sveikatos centrui „Energetikas“ statinių eksploatavimui pagal tiesioginę paskirtį reikalingą 4,5764 ha ploto valstybinės žemės plotą, kaip jis apibrėžtas 2019 m. balandžio 15 d. UAB „Geo city“ parengtame žemės sklypo plane. Teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 1 464,45 Eur bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-536-302/2020 Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pakeitė. Teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 4 700 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2019 atsakovės NŽT prašymą tenkino iš dalies ir atidėjo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo įvykdymą 1 metams ir 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo priimtos nutarties paskelbimo dienos. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-66-464/2022 Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartį pakeitė – atsakovės NŽT prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ir sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo tenkino iš dalies ir atidėjo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo įvykdymą iki 2023 m. vasario 17 d. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. 2-12-538/2019 atsakovės NŽT prašymą tenkino ir atidėjo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo įvykdymą iki 2024 m. birželio 21 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-598-370/2023 Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartį paliko nepakeistą.

24.       Antstolis Irmantas Gaidelis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0008/21/00155 pagal Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 29 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-12-538/2019 dėl įpareigojimo sudaryti sutartį, kuriuo teismas įpareigojo NŽT per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti 2005 m. gegužės 10 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (4.12)Ž1-21, papildomai prie sutartimi nuomojamo 9,0917 ha valstybinės žemės ploto išnuomojant UAB sveikatos centrui „Energetikas“ statinių eksploatavimui pagal tiesioginę paskirtį reikalingą 4,5764 ha ploto valstybinės žemės plotą, kaip jis apibrėžtas 2019 m. balandžio 15 d. UAB „Geo city“ parengtame žemės sklypo plane. Vykdomojoje byloje Nr. 0008/21/00155 išieškotoja yra UAB sveikatos centras „Energetikas“, o skolininkė – NŽT. 2024 m. birželio 18 d. antstolio kontoroje gautas skolininkės NŽT prašymas vykdomojoje byloje Nr. 0008/21/00155 pakeisti skolininkę NŽT į skolininkę Palangos miesto savivaldybę kaip išnuomotinų valstybinės žemės sklypų patikėtinę, kuri turi teisę priimti sprendimą dėl žemės sklypų išnuomojimo UAB sveikatos centras „Energetikas“, ir taip įvykdyti teismo sprendimą. Antstolis 2024 m. liepos 19 d. patvarkymu NŽT 2024 m. birželio 18 d. prašymo netenkino. 2024 m. liepos 29 d. antstolio kontoroje gautas NŽT skundas dėl antstolio 2024 m. liepos 19 d. patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0008/21/00155, kuriuo prašoma panaikinti antstolio 2024 m. liepos 19 d. patvarkymą ir vykdomojoje byloje Nr. 0008/21/00155 pakeisti skolininkę NŽT į skolininkę Palangos miesto savivaldybę, kaip išnuomotinų valstybinės žemės sklypų patikėtinę, kuri turi teisę priimti sprendimą dėl žemės sklypų išnuomojimo UAB sveikatos centrui „Energetikas“, ir taip įvykdyti teismo sprendimą. Antstolis 2024 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymu atmetė skolininkės NŽT skundą ir skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

25.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pareiškėjos NŽT skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0008/21/00155 atmetė. Teismas priteisė iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui UAB sveikatos centrui „Energetikas“ 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad pareiškėja skunde dėl antstolio veiksmų formaliai nurodo, jog skolininko pakeitimas vykdymo procese galimas ir numatytas CPK 596 straipsnyje, tačiau skunde nėra nurodomas konkretus minėto straipsnio pagrindas, kuriuo remiantis prašoma pakeisti šalį. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30-1, 35-1, 35-2 ir 66 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2114 30 straipsnio 7–8 dalyse numatyta, kad teisminių ginčų ar ginčų, nagrinėjamų ne teismo tvarka, pradėtų nagrinėti, bet neišspręstų iki 2023 m. gruodžio 31 d., duomenys ir dokumentai nuo 2024 m. sausio 1 d. lieka NŽT ir institucijoms pagal kompetenciją neperduodami. Laikoma, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka, buvusios NŽT procesinės teisės ir pareigos išlieka NŽT. Teismo vertinimu, sąvoka teisminis ginčas negali būti siaurinama tik iki to momento kuomet įsiteisėja priimtas teismo sprendimas, nes vykdymo procesas yra sudėtinė civilinio proceso dalis, kuris yra baigiamoji teisminio proceso stadija. Teismas konstatavo, kad antstolio skundžiami veiksmai ir priimti sprendimai atitinka jiems keliamus įstatymų reikalavimus, nepažeidžia vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

26.       Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė NŽT pateikė atskirąjį skundą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kuri suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimų, įsigaliojusių nuo 2024 m. sausio 1 d., ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. 32 „Dėl valstybinės žemės sklypų (jų dalių) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų perdavimo valdyti savivaldybėms patikėjimo teise“ 1 punkte ir šio nutarimo 1.31 papunktyje esančio nurodymo perduoti NŽT patikėjimo teise valdomus savivaldybės miestų ir miestelių teritorijų ribose esančius valstybinės žemės sklypus (jų dalis) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotus valdyti patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei – pagal 31 priede nurodytą sąrašą ir pridedamą Palangos miesto savivaldybei patikėjimo teise valdyti perduodamų savivaldybės miestų ir miestelių teritorijų ribose esančių žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų planą, NŽT nebeturi teisinio pagrindo įvykdyti teismų sprendimų, todėl antstoliui pareiga pakeisti skolininką kilo iš paminėtų teisės aktų normų.

Dėl vykdymo proceso šalies (skolininko) pakeitimo

27.       Nagrinėjamu atveju antstolio Irmanto Gaidelio kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0008/21/00155 pagal Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 29 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-12-538/2019, kuriuo apeliantė įpareigota per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti 2005 m. gegužės 10 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (4.12)Ž1-21, papildomai prie sutartimi nuomojamo 9,0917 ha valstybinės žemės ploto išnuomojant UAB sveikatos centrui „Energetikas“ statinių eksploatavimui pagal tiesioginę paskirtį reikalingą 4,5764 ha ploto valstybinės žemės plotą, kaip jis apibrėžtas 2019 m. balandžio 15 d. UAB „Geo city“ parengtame žemės sklypo plane. Vykdomojoje byloje Nr. 0008/21/00155 išieškotoja yra UAB sveikatos centras „Energetikas“, o skolininkė – NŽT.

28.       Nacionalinė žemės tarnyba, siekdama įvykdyti teismo sprendimą, atlikusi viešojo pirkimo procedūras, su paslaugų teikėju VĮ Valstybės žemės fondu (nuo 2023-01-03 VĮ Valstybės žemės fondas, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras ir VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „GISCentras“ reorganizuotos sujungimo būdu į VĮ Žemės ūkio duomenų centrą) (toliau – VĮ Žemės ūkio duomenų centras; paslaugų teikėjas), 2021 m. rugpjūčio 16 d. sudarė (duomenys neskelbtini) detaliojo plano keitimo rengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1DPS-2864-(4.27 E.) (toliau – Sutartis). Sutarties pagrindu paslaugų teikėjas parengė (duomenys neskelbtini) detaliojo plano keitimą teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybinis miškas), ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – detalusis planas) (TPDR Nr. T00090517). Pagal detaliojo plano sprendinius yra suprojektuoti 6 valstybinės žemės sklypai (toliau – Žemės sklypai). Nacionalinės žemės tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro skyrius priėmė sprendimus dėl šių Žemės sklypų (proj. Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); proj. Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); proj. Nr. 3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); proj. Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); proj. Nr. 5, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); proj. Nr. 6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo ir Palangos miesto savivaldybės patikėjimo teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypų kadastro duomenų bylos (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) ir minėti sprendimai yra perduoti Palangos miesto savivaldybei. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024-06-14 duomenimis iš 6 Žemės sklypų Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 4 Žemės sklypai: proj. Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); proj. Nr. 3, unikalus Nr. v; proj. Nr. 5, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); proj. Nr. 6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie valstybinės žemės patikėjimo teise valdomi patikėtinės Palangos miesto savivaldybės. VĮ Registrų centras Žemės sklypų, kurių proj. Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir proj. Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) neįregistravo Nekilnojamojo turto registre, nurodydamas, kad jiems turi būti suteikti adresai.

29.       Taigi, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 10 d. nutarimą Nr. 32 ir jo priedą Nr. 31 „Palangos miesto savivaldybei patikėjimo teise valdyti perduodamų savivaldybės miestų ir miestelių teritorijų ribose esančių valstybinės žemės sklypų (jų 3 dalių) sąrašas“ 2024-01-25 Valstybinės žemės, perduodamos valdyti, naudoti ir disponuoti ja patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei priėmimo–perdavimo aktu Nr. (4.17 E) D3- 325 / Nr. 4MŽP-4-(15.4.33 E) buvo perduoti Palangos miesto savivaldybei patikėjimo teise valdyti Palangos miesto savivaldybės teritorijos ribose esantys valstybinės žemės sklypai (jų dalys) ir žemės sklypais nesuformuoti valstybinės žemės plotai. Atlikus žemės sklypų ir plotų perdavimą, NŽT nebėra jų patikėtinė.

30.       Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl antstolio 2024 m. liepos 19 d. patvarkymo Nr. S-24-8-28612 į prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese. Antstolis nutarė prašymo dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese netenkinti. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pareiškėjos NŽT skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0008/21/00155 atmetė.

31.       Atskiruoju skundu pareiškėja NŽT prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0008/21/00155 tenkinti, t. y. pakeisti skolininkę NŽT į Palangos miesto savivaldybę, kaip išnuomotinų valstybinės žemės sklypų patikėtinę, kuri turi teisę priimti sprendimą dėl žemės sklypų išnuomojimo UAB sveikatos centrui „Energetikas“, ir taip įvykdyti teismo sprendimą.

32.       Teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka. Apie vykdymo proceso šalies pakeitimą antstolis praneša vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai ir vykdymo proceso šalims Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.

33.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., reikalavimo perleidimas), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. CPK 48 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta procesinių teisių perėmėjo pareiga įsitraukiant į procesą pagrįsti savo dalyvavimą procese reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus, jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014).

34.       2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo normų pakeitimams, valstybei priklausanti žemė miestuose ir miesteliuose buvo perduota atitinkamoms savivaldybėms, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai valstybinė žemė savivaldybėms neperduodama (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vadovaudamasis susitarimu, sudarytu su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir esant galiojančiam Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 10 d. nutarimui Nr. 32 „Dėl valstybinės žemės sklypų (jų dalių) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų perdavimo valdyti savivaldybėms patikėjimo teise“ bei žemės sklypų priėmimo–perdavimo aktui, kuriais valstybinė žemė, esanti miestų ir miestelių teritorijų administracinėse ribose, perduodama savivaldybėms, nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d. pakeitė valstybinės žemės sklypų, kurių patikėtinis – NŽT, registro duomenis, įrašydamas miestuose ir miesteliuose esančių valstybinės žemės sklypų registro įraše patikėjimo teisės turėtoją – atitinkamą savivaldybę, kurios teritorijoje yra miestas ir miestelis. Taigi, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, žemės sklypai, reikalingi įsiteisėjusiam Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimui įvykdyti, šiuo metu patikėjimo teise yra valdomi ne NŽT, o Palangos miesto savivaldybės.

35.       Turto patikėjimo teisė – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti (CK 4.106 straoipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.548 straipsnio 2 dalį valstybinės žemės nuomos sutartis pagal savo kompetenciją sudaro valstybinės žemės valdytojo funkcijas atliekanti institucija. Vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 11 straipsnio 2 punktu, savivaldybės patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja valstybės turtu, kuris Vyriausybės nutarimais savivaldybėms perduodamas valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms įgyvendinti.

36.       Taigi, įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, akivaizdu, jog Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 29 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-12-538/2019, kuriuo apeliantė įpareigota pakeisti 2005 m. gegužės 10 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (4.12)Ž1-21, papildomai prie sutartimi nuomojamo 9,0917 ha valstybinės žemės ploto išnuomojant UAB sveikatos centrui „Energetikas“ statinių eksploatavimui pagal tiesioginę paskirtį reikalingą 4,5764 ha ploto valstybinės žemės plotą, kaip jis apibrėžtas 2019 m. balandžio 15 d. UAB „Geo city“ parengtame žemės sklypo plane, šiuo atveju gali įvykdyti tik tokių žemės sklypų patikėtinė, t. y. Palangos miesto savivaldybė.

37.       Suinteresuoti asmenys, nesutikdami su pareiškėjos prašymu, remiasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymu. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30-1, 35-1, 35-2 ir 66 straipsniais įstatymo 30 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad procedūros, susijusios su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu ja ir numatytos šiame įstatyme, išskyrus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, pradėtos, bet nebaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi būti tęsiamos ir baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka ir sąlygomis. Procedūros yra pradėtos, kai Vyriausybės įgaliotai institucijai pagal kompetenciją yra pateiktas prašymas dėl administracinės paslaugos suteikimo ir paslauga nesuteikta arba kai Vyriausybės įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos savo iniciatyva pradėjo vykdyti procedūras, susijusias su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ar disponavimu ja, ir jų nebaigė. To paties straipsnio 8 dalyje numatyta, kad teisminių ginčų ar ginčų, nagrinėjamų ne teismo tvarka, pradėtų nagrinėti, bet neišspręstų iki 2023 m. gruodžio 31 d., duomenys ir dokumentai nuo 2024 m. sausio 1 d. lieka NŽT ir atitinkamoms institucijoms pagal kompetenciją neperduodami. Laikoma, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka, buvusios NŽT procesinės teisės ir pareigos išlieka NŽT.

38.       Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nutarties 37 punkte nustatytas teisinis reglamentavimas nagrinėjamai bylai neturi teisinės reikšmės, nes teisminiai ginčai yra baigti ir Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimas įsiteisėjo 2020 m. spalio 20 d. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar antstolis, atsisakydamas atlikti ginčijamą vykdymo veiksmą – atmetęs prašymą dėl šalies (skolininko) pakeitimo, tinkamai vykdė jam įstatymu nustatytas pareigas. Kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, kuriuo buvo perduoti Palangos miesto savivaldybei patikėjimo teise valdyti Palangos miesto savivaldybės teritorijos ribose esantys valstybinės žemės sklypai (jų dalys) ir žemės sklypais nesuformuoti valstybinės žemės plotai, teisėtumo klausimas nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko, teismas neturi pagrindo nutarimo vertinti pagrįstumo bei teisėtumo aspektu. Šiuo atveju nekyla ginčo, jog pasikeitė žemės sklypų patikėtinis, Palangos miesto savivaldybė yra perėmusi patikėtinio teisę patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti, šis perdavimas nėra panaikintas ar ginčijamas teisme, todėl negalima konstatuoti, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas neteisėtas, kas galėtų lemti šio perdavimo negaliojimą, o Palangos miesto savivaldybę laikyti netinkama vykdymo proceso šalies NŽT teisių perėmėja. Suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės argumentai, jog NŽT turi galimybę susigrąžinti (perimti) patikėjimo teises ir įvykdyti teismo sprendimą, nėra teisiškai reikšmingi ir nepaneigia šiuo metu egzistuojančio skolininko procesinių teisių perėmimo pagrindo.

39.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai aiškino ir taikė procesinių teisių perėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas, netinkamai vadovavosi kasacinio teismo šiuo klausimu formuojama praktika ir dėl to neteisingai išsprendė byloje kilusį procesinį klausimą, atmesdamas pareiškėjos NŽT skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrįžimą į iki pažeidimo buvusią situaciją. Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą, tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą. Skundo patenkinimas iš esmės reiškia grąžinimą į buvusią iki pažeidimo padėtį (lot. restitutio in integrum) bei galimybės teisėtai atlikti vykdymo veiksmus sudarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009, 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-313/2021). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos nutartis naikintina ir priimtinas naujas procesinis sprendimas – tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų ir panaikinti antstolio Irmanto Gaidelio 2024 m. liepos 19 d. priimtą patvarkymą Nr. S-24-8-28612 vykdomojoje byloje Nr. 0008/21/00155 (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 

40.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

41.       Kadangi apeliantės NŽT atskirasis skundas tenkinamas, suinteresuotų asmenų, kurių suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, bylinėjimosi išlaidos, patirtos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis, CPK 93 straipsnio 1 dalis).

42.       Apeliantė NŽT prašo skirti Palangos miesto savivaldybei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su pareiškėjos NŽT prašymu dėl skolininkės pakeitimo ir šiuo klausimu teikdamas procesinius dokumentus bei atitinkamus argumentus, šią savo teisę įgyvendino nesąžiningai. Nenustačius pagrindo konstatuoti suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, apeliantės prašymas dėl baudos skyrimo atmetamas (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti ir panaikinti antstolio Irmanto Gaidelio 2024 m. liepos 19 d. patvarkymą Nr. S-24-8-28612 vykdomojoje byloje Nr. 0008/21/00155.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas