Civilinė byla Nr. 2-715/2010

Procesinio sprendimo kategorija 106.8.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5401-560/2010, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo J. O. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „TELE-3“, individualiai įmonei „TV PRO“, uždarajai akcinei bendrovei „TV PRO media“ dėl garbės ir orumo gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

ieškovas J. O. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovus atlyginti paskleistų tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių garbę ir orumą, padarytą neturtinę žalą, įvertintą 200 000 Lt.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 17 d. nutartimi ieškinį priimti atsisakė ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas sprendė, kad ieškovas, nesilaikė privalomos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Ieškovas nors ir kreipėsi į atsakovą dėl, jo nuomone, tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo, tačiau tai padarė netinkamai, pateikė atsakovui Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 44 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų neatitinkantį paneigimo tekstą.

Ieškovas J. O. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Apeliantas nurodo, kad 2009-10-20 ir 2010-10-23 atsakovui UAB „TELE-3“ išsiuntė prašymus dėl paneigimo paskelbimo, kuriais prašė tokia pačia forma ir apimtimi kaip ir buvo transliuojama 2009-10-18 TV3 laida ,,Nuodėmių dešimtukas“ bei laidos anonsai, kur buvo pateikta ieškovą žeminanti informacija, išplatinti tokio turinio paneigimą: ,,Atsiprašome dainininko E. O. už 2009 m. spalio 18 d. laidoje ,,Nuodėmių dešimtukas“ ir laidos anonsuose paskleistą neadekvačią, jį žeminančią, šmeižiančią informaciją, kuri neatitinka tikrovės“. Apelianto teigimu, toks paneigimo tekstas buvo pasirinktas tikslingai, tam, kad eteryje nebūtų kartojami ieškovą įžeidžiantys žodžiai (klounas, didžiausias keistuolis ir kt.) ir taip daromas neigiamas poveikis ieškovo įvaizdžiui. Nors atsakovas UAB „TELE-3“ 2009-11-02 atsisakė skelbti ieškovo prašomo turinio paneigimą ir nurodė, kad jis neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų, tačiau 2010 m. spalio 25 d. laidoje ,,Nuodėmių dešimtukas“ paskelbė kitokio turinio paneigimą, turintį neigiamą atspalvį ir visiškai neatitinkantį VIĮ nustatytos ieškovo teisės į informacijos paneigimą. Todėl teismo išvada dėl ikiteisminės bylos nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo yra nepagrįsta.

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje atskirasis skundas paduotas dėl nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. dėl to, jog suinteresuotas asmuo (ieškovas) nesilaikė tai bylų kategorijai nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos.

Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso (toliau - CPK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Ši teisė priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinio pobūdžio aplinkybių, kurios pagal procesinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas bei tinkamo šios teisės įgyvendinimo sąlygas. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja šia išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka. (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

Ieškinys yra pareikštas dėl įpareigojimo atlyginti neturtinę žalą, padarytą paskleidus tikrovės neatitinkančius ir garbę bei orumą žeminančius duomenimis. Pirmosios instancijos teismas J. O. ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos.

Asmens teisę ginti garbę ir orumą nustato CK 2.24 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. To paties straipsnio 4 dalis nustato privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, t. y. asmuo gali kreiptis į teismą tik tada, kai pasinaudoja replikos teise, tačiau jo paneigimo tekstą visuomenės informavimo priemonė atsisako paskelbti. Taigi, išankstinio neteisminio ginčo sprendimo paskirtis yra nustatyti, ar atsakovas pripažįsta, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ar jis savanoriškai imsis priemonių adekvačiu žinių paskleidimo būdu jas paneigti, ir pan. Pasinaudojimas išankstine neteismine ginčo sprendimo tvarka šio pobūdžio ginčuose sąlygoja suinteresuoto asmens galimybę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl garbės ir orumo gynimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti neturtinę žalą, padarytą paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis. Reikalavimo paneigti duomenis ieškovas nepareiškė. Garbę ir orumą žeminančių bei tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas ir neturtinės žalos atlyginimas kyla iš to paties materialinio teisinio santykio, tačiau yra savarankiški garbės ir orumo gynimo būdai, todėl gali būti taikomi tiek kartu, tiek atskirai. Pasirinktas gynimo būdas apsprendžia reikalavimus ieškovo replikai, kurią jis iki ieškinio pareiškimo pateikia atsakovui.

Ieškovas J. O. kreipėsi į atsakovą UAB „TELE-3“ su prašymu išplatinti paneigimą. Ieškovo suformuluotame paneigimo tekste nėra nurodyta kokia konkreti, ieškovą žeminanti, šmeižianti ir žeidžianti informacija buvo paskleista, tik pačiame rašte pareiškėjas nurodo, jog laidoje ,,Nuodėmių dešimtukas“ ir jos anonsuose buvo naudojami žodžiai ,,klounas“, ,,didžiausias keistuolis“, kurie, ieškovo teigimu, turėjo neigiamą, žeminantį poveikį jo, kaip profesionalaus dainininko, reputacijai. Atsakydamas į šį prašymą atsakovas, greta kitų atsikirtimų, nurodė, kad ieškovo suformuluotas paneigimo tekstas neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų. Reikalavimus paneigimo teksto turiniui nustato Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 2 dalis. Nagrinėjamu atveju teismas teisingai nustatė, kad paneigimo tekste kurį ieškovas pateikė atsakovui, nebuvo nurodyta, kokia paskleista informacija neatitinka tikrovės, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina fizinio asmens garbę, orumą ir reputaciją. Šiuos duomenis ieškovas atsakovui pasiųstame rašte nurodė tik išdėstydamas faktines aplinkybes. Nustatytą paneigimo teksto trūkumą pirmosios instancijos teismas laikė pagrindu atsisakyti priimti ieškinį. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į pareikšto ieškinio reikalavimą – atlyginti neturtinę žalą, padarytą paskleidus tikrovės neatitinkančius bei garbę ir orumą žeminančius duomenis. Tokio ieškinio patenkinimo atveju atsakovui nekiltų pareiga paneigti paskleistus galimai ieškovą žeminančius duomenis. Kita vertus, atsakovas atsakyme ieškovui išsamiai išdėstė nuomonę dėl jo pareikštos pretenzijos (replikos), nurodė, kad laidoje parodyto reportažo metu nebuvo paskleista nei viena tikrovės neatitinkanti ir J. O. garbę ir orumą žeminanti žinia, paaiškino, kad ieškovo ginčijamo reportažo metu buvo išsakyta nuomonė apie viešą asmenį – ieškovą, neturint tikslo jį įžeisti ar pažeminti. Vadinasi iš esmės ikiteisminė ginčo sprendimo procedūra įvyko: ieškovas pasinaudojo replikos teise, informavo atsakovą apie savo reikalavimo esmę, atsakovas šiuos reikalavimus suprato, pripažino nepagrįstais ir geranoriškai, šalių susitarimu arba kitokiu būdu juos pripažinti bei patenkinti atsisakė. Iš atsakovo rašto ieškovui galima spręsti, kad net ir tuo atveju, jei ieškovas pateiktų įstatymų reikalavimus atitinkantį paneigimo tekstą, atsakovas jo neskelbs. Kadangi ieškiniu nereikalaujama paskelbti paneigimą, o yra pasirinktas kitas teisių gynimo būdas – neturtinės žalos atlyginimas, aplinkybė, kad ieškovas pretenziją suformulavo netinkamai, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą yra teisiškai nereikšminga, nes nagrinėjant bylą iš esmės ir formuluojant teismo sprendimą pretenzijos tekstas įtakos neturės. Todėl šiuo pagrindu atsisakydamas priimti ieškinį apygardos teismas procesinės teisės normas pritaikė netinkamai ir dėl to klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai (CPK 338 str., 329 str. 1 d.). Tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti. Kadangi ieškinio atitikimas kitiems įstatymo reikalavimams liko neįvertintas, o ieškinio priėmimo klausimą turi spręsti pirmosios instancijos teismas (CPK 137 str.), panaikinus nutartį klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti.

J. O. ieškinio priėmimo klausimą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

            Teisėjai:                                                                                    Virginija Čekanauskaitė

Vigintas Višinskis

Egidijus Žironas