Civilinė byla Nr. e2S-478-390/2020

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02753-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.2.10; 3.1.18.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų P. R. ir I. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2156-1106/2019 pagal ieškovo K. C. ieškinį atsakovams P. R. ir I. R. dėl paskolos raštelio pripažinimo nesudarytu, trečiasis asmuo antstolis Aleksandras Ščiukinas.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2016 m. sausio 5 d. paskolos susitarimą nesudarytu. Ieškinio reikalavimui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio Aleksandro Ščiukino vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė ieškinio pagrįstumu ir egzistuojančia realia rizika, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2020 m. sausio 6 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovo K. C. ieškinio reikalavimo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

3.       Teismas nurodė, kad ieškovas prašo pripažinti nesudarytu 2016 m. sausio 5 d. paskolos susitarimą, antstolis Aleksandras Ščiukinas yra pradėjęs vykdomąsias bylas pagal vykdomuosius raštus, išduotus teismo sprendimų, kuriuose kaip įrodymas buvo vertinamas 2016 m. sausio 5 d. paskolos raštelis, pagrindu. Vykdymo proceso metu buvo areštuotas ieškovui ir jo sutuoktinei priklausantis turtas, piniginės lėšos, darbo užmokestis ir antstoliui realizavus varžytynėse areštuotą turtą, susigrąžinti šio turto ieškovas negalės, nes pagal CPK nuostatas varžytynėse įgytas turtas iš sąžiningų asmenų negali būti išreikalautas.

4.       Teismo vertinimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius išieškojimo veiksmų, ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, jei iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo būtų atliktas išieškojimas iš areštuoto turto, būtų tiesiogiai pažeisti ieškovo turtiniai interesai.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

5.       Atskiruoju skundu atsakovai I. R. ir P. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. sausio 6 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Šalių ginčas dėl skolos priteisimo 2008 m. paskolos sutarties pagrindu ir ieškovo reikalavimas dėl 2016-01-05 paskolos raštelio, kuriuo buvo užfiksuota skolos suma, pripažinimo negaliojančiu yra išspręstas įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2019-08-04 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1574-736/2019, ir Kauno apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje e2A-1266-413/2019. Tuo tarpu ieškovas (skolininkas) pareikštu ieškiniu, kuris pagal savo turinį ir esmę yra faktiškai identiškas civilinėje byloje Nr. e2-1574-736/2019 pareikštam priešieškiniui, kurį teismai atmetė kaip neteisėtą, tiesiog siekia iš naujo peržiūrėti įsiteisėjusius ir galiojančius procesinius sprendimus. Ieškovo ieškinio dėl 2016-01-05 skolos raštelio pripažinimo nesudarytu pateikimas nesudaro teisinio pagrindo inicijuoti naują bylą kvestionuojant įsiteisėjusias procesiniais sprendimais (tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismų) priteistą skolą ir juo labiau tai nėra pakankamas teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdant vykdymo veiksmus, atliekamus pagal išduotus teisėtus ir galiojančius vykdomuosius dokumentus.

1.2.                      Teismai nurodytoje byloje nustatė, kad paskolos teisiniai santykiai tarp šalių susiklostė 2008 m. paskolos sutarties pagrindu, o 2016-01-05 susitarimu buvo fiksuojama ieškovo skolos suma atsakovams. Net ir preliminariai vertinant yra akivaizdu, kad ieškovo reikalavimas dėl 2016-01-05 susitarimo, kuriuo buvo fiksuojama skolos suma, pripažinimo nesudarytu negali būti tenkinamas, o pirmosios instancijos teismas privalo spręsti klausimą dėl civilinės bylos nutraukimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Taigi, Ieškovo ieškinys yra prima facie nepagrįstas.

1.3.                      Įvertinus tai, kad skola iš ieškovo buvo priteista 2008 m. paskolos sutarties pagrindu, akivaizdu, kad nėra jokio ryšio tarp ginčijamo 2016-01-05 susitarimo ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t.y. net ir patenkinus ieškovo ieškinį tai neturėtų įtakos vykdomųjų raštų, išduotų įsiteisėjusių ir galiojančių teismų procesinių sprendimų pagrindu, galiojimui. Todėl teismas, konstatuodamas, jog egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

1.4.                      Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemones, t. y. visų vykdymo veiksmų pagal išduotus teisėtus ir galiojančius vykdomuosius dokumentus stabdymas neapibrėžtam terminui, pažeidžia atsakovų, kaip sąžiningų kreditorių, interesus.

6.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas K. C. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Ieškovas pažymi, kad atsakovų pirminiame 2018-11-05 ieškinyje civilinėje byloje Nr. e2-1574-736/2019 net nėra užsimenama apie 2008 metų paskolos sutartį, o visi reikalavimai kildinami iš 2016-01-05 paskolos raštelio. Atsakovai „atsiminė", jog neva ieškovas liko skolingas jiems jau  tik pusę sumos - 17 000 Eur, Atsakovai klaidina teismą, jog neva ieškovas nuslėpė kažkokias aplinkybes ir nepagrįstai pradėjo naują civilinį procesą, kuriame neva nepagrįstai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2.2.                      Pagal atskirojo skundo argumentus darytina išvada, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, privalėjo iš esmės išnagrinėti bylą. Šiuo atveju akivaizdu, jog ieškinys prima facie yra pagrįstas.

2.3.                      Kadangi atsakovai siekia sau naudos ir nori iš ieškovo pasipelnyti, kyla didelė grėsmė, jog teismui patenkinus ieškovo reikalavimą, iki kol būtų inicijuojamas išnagrinėtos bylos atnaujinimas, ieškovo turtas gali būti parduotas varžytynėse ir šio turto susigrąžinimas taps neįmanomas. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, būtų neadekvačiai pažeisti ieškovo ir jo sutuoktinės interesai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

8.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

9.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

10.       Pagal prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) doktriną ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiškiamas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, arba ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu, išanalizavus ieškovo argumentus, nelieka pagrįstų abejonių sėkminga ieškovui proceso baigtimi.

11.       Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos, be kita ko, tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-489-943/2019 ir kt.). Be to, šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017; 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-302/2019).

12.       Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 21 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį (civilinė byla Nr. e2-2156-1106/2020) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

13.       Vadovaujantis šios nutarties 11 p. išdėstyta teismų praktika, reiškia, kad nėra vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – ieškinio tikėtino pagrįstumo. Taigi laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, o jau pritaikytos – turėtų būti panaikintos.

14.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, nėra absoliuti. CPK yra numatyti atvejai, kada teismas gali sustabdyti išieškojimą vykdymo procese. Pavyzdžiui, išieškojimas vykdant teismo procesinį sprendimą gali būti stabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ir teismas nutaria sustabdyti atliekamus vykdymo veiksmus (CPK 510 str. 3 d.) arba kai nagrinėjamas ginčas dėl varžytynių akto patvirtinimo (CPK 725 str.). Teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, kad teismas gali sustabdyti hipotekos procedūrą, kai ginčijami sandoriai, kuriais remiantis įregistruota hipoteka ar įkeitimas (CPK komentaro I dalis, Bendrosios nuostatos, p. 337). Sustabdyti įsiteisėjusio teismo spendimo ar nutarties vykdymą gali kasacinės instancijos teismas, iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka (CPK 363 str.). Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas galimas taip pat tuo atveju, kada sprendžiamas bylos, kurioje priimtas tas sprendimas ar nutartis, proceso atnaujinimo klausimas (CPK 372 str. 2 d.). Visus kitus vykdymo veiksmų sustabdymo atvejus reglamentuoja CPK 625-628 straipsnių nuostatos, bet šie veiksmai priskirtini antstolių veiklos, o ne teismo kompetencijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2142/2011; 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1413/2013).  Kitos civilinės bylos nagrinėjimas ir procesinio sprendimo priėmimas nei vienam iš nurodytų atvejų nepriskirtinas.

15.       Taip pat CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma, kai skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka, prasidėjus vykdymo procesui, ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, kai trečiasis asmuo ginčija tarp kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo; ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma ir tais atvejais, kai vykdomąjį dokumentą ar sandorį ginčija ne skolininkas, o kitas suinteresuotas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013). Byloje nėra duomenų, jog ieškovas įstatymų nustatyta tvarka ginčytų vykdomuosius dokumentus, kurių pagrindu vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) atliekamas priverstinis vykdymas.

16.       Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį išdėstyti argumentai iš esmės nedaro įtakos šioje nutartyje sprendžiamo klausimo išnagrinėjimo teisiniam rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Dėl tos pačios priežasties šalių  pateiktų naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos klausimas taip pat nespręstinas.

17.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir argumentaciją, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, kaip neteisėta ir nepagrįsta (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Panaikinus nutartį, klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo  prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo  2019 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo  K. C. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                        Algimantas Kukalis