Baudžiamoji byla Nr. 1S-19/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. vasario 1 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys,
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorui Nikolajui Kozliakui,
gynėjui advokatui Sauliui Juzukoniui,
įtariamajam Č. K.,
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo Č. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 13 d. nutarties, kuria Č. K. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. sausio 15 d.
Teisėjas, susipažinęs su gauta bylos medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo Č. K. skundą,
n u s t a t ė :
Č. K. įtariamas tuo, kad nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai, turėdamas tikslą išreikalauti iš nukentėjusiųjų R. B. bei E. K., kurie pagrobė muzikinį centrą ir benzininį pjūklą, priklausančius Č. K. giminaitei J. S., kurių pagrobimą nukentėjusieji ginčijo, taip vykdydamas ginčijamą J. S. tariamą teisę, XXXX m. lapkričio X d., apie XX val. užėjo į R. B. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir panaudojęs fizinę prievartą, t. y. tyčia pistoletu „Luger XXX XX kal. X mm Brow.“, Nr. XXXXXXX sudavė R. B. į kairįjį smilkinį, po to taburete vieną kartą sudavė per galvą, du kartus iššovė iš turimo pistoleto į R. B. pusę, po to paėmęs kitą taburetę, vieną kartą sudavė jam per galvą, padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimą, poodines kraujosruvas viršugalvio ir smilkinio kairėje srityje, galvos smegenų sukrėtimą, kairės blauzdos sumušimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taip pat tuo pačiu pistoletu iššovė vieną kartą į E. K., taip nukentėjusiajam padarė vienkartinį, šautinį, kulkinį kiauryminį dešinės rankos minkštųjų audinių bei aklinį krūtinės dešinės pusės minkštųjų audinių sužalojimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, Č. K. įtariamas tuo, kad 2008 metais, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, susitarė su J. S. nužudyti jos buvusį sutuoktinį R. S. dėl J. S. ir R. S. priešiškų asmeninių santykių. Įtariamasis Č. K. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, XXXX m. gruodžio X d., apie XX val. atėjo prie J. S. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno R. S., ir šio namo kieme Č. K. tyčia vieną kartą šovė iš nenustatyto šaunamojo ginklo R. S. į galvos sritį, taip padarė nukentėjusiajam šautinį galvos sužalojimą su smegenų suardymu, nuo kurio R. S. mirė vietoje.
Įtariamasis Č. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio numatyta tvarka sulaikytas 2008 m. gruodžio 17 d. Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartimi Č. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dešimt dienų. Prokuratūros 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimu Č. K. panaikinta kardomoji priemonė – suėmimas. Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutartimi įtariamajam paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – namų areštas. Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nutartimi kardomoji priemonė – namų areštas pakeistas į kardomąją priemonę – suėmimą vienam mėnesiui, nustačius, kad įtariamasis siekia paveikti liudytojus ir taip trukdys procesui. Vėlesnėmis to paties teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas iki 2009 m. rugpjūčio 15 d. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. ir 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimis Č. K. suėmimo terminas buvo tęsiamas iki 2010 m. sausio 15 d.
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 13 d. nutartimi Č. K. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.
Įtariamasis Č. K. skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti kaip nepagrįstą.
Skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 13 d. nagrinėdamas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo, jam nesudarė galimybės dalyvauti teismo posėdyje ir pareikšti nušalimą teisėjai Sigitai Vainauskienei, kadangi buvo išvežtas į Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutartimi jam buvo paskirta stacionarinės teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizė. Pasak įtariamojo, taip buvo pažeisti BPK 6 straipsnio 2 dalies ir 44 straipsnio 6 dalies nuostatų reikalavimai. Pažymi, kad skundžiamą nutartį priėmė šališkas teismas, nes Vilniaus apygardos teismo teisėja Sigita Vainauskienė sprendė jo suėmimo klausimą ikiteisminio tyrimo metu ir taip pat nagrinėjo jo skundus dėl kardomosios priemonės – suėmimo pagrįstumo. Atkreipia dėmesį, kad teisėja Sigita Vainauskienė visiškai nesigilino į gynybos pateiktus argumentus, turėjo susiformavusią išankstinę nuomonę dėl kardomosios priemonės – suėmimo tęsimo, nutartyse motyvus išdėstė formaliai ir neargumentuotai bei akivaizdžiai ignoruodama kitas aplinkybes, todėl nebuvo užtikrinti teisingi ir objektyvūs sprendimai.
Skunde taip pat nurodo, kad nuo 2009 m. kovo 27 d. jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai neatliekami, byla vilkinama, įrodymų naujų nepateikta, įkalčių per vienuolika mėnesių nerasta, jį siekiama paveikti prisipažinti padarius nusikalstamas veikas naudojant psichologinio poveikio priemones. Teigia, kad visi liudytojai ir kiti įtariamieji byloje jau seniai apklausti, jis buvo izoliuotas nuo visuomenės, todėl negalėjo daryti įtakos liudytojams duodant parodymus ir taip trukdyti procesui. Įtariamasis savo kaltę neigia ir atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje kitai įtariamajai J. S. taip pat pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, tačiau jai taikoma švelnesnė kardomoji priemonė.
Skunde nurodo, kad yra išsituokęs, vienas užaugino sūnų, turi draugę, su kuria ketina susituokti, be to, turi ūkį, kuriame laiko žirgus, jiems reikalinga priežiūra, yra sudaręs kūrybinę sutartį su UAB „XXXXX“, savo sodyboje organizuoja žygius, stovyklas, gydo neįgalų draugą. Mano, kad apygardos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir jų neįvertino.
Č. K. ir jo gynėjas prašo įtariamojo skundą tenkinti. Prokuroras prašo įtariamojo skundą atmesti.
Įtariamojo Č. K. skundas atmetamas.
Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą įtariamajam Č. K., BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio, 130 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Pirmosios instancijos teismas pratęsė Č. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte – įtariamasis trukdys procesui ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – įtariamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Pažymėtina, kad dėl tų pačių priežasčių šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas klausimas, ar įtariamasis kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tai bus atsakyta ikiteisminio tyrimo metu ar pirmosios instancijos teisme, priimant byloje sprendimą. Teismas spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą vertina ne įrodymus, o faktinius duomenis, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamas veikas. Apeliacinis teismas, patikrinęs teismui pateiktą medžiagą, mano, kad šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis Č. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje ir BK 294 straipsnio 2 dalyje. Šie duomenys išsamiai nurodyti skundžiamojoje nutartyje, todėl jie nekartojami.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo Č. K. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, o už nusikaltimus, dėl kurių padarymo pareikšti įtarimai Č. K., įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios.
BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Vilniaus apygardos teismas Č. K. suėmimo terminą pratęsė dėl to, kad yra neišnykę šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), trukdys procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
Dėl to, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismo, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas atsižvelgiant į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte nurodoma, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Kadangi Č. K. įtariamas labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymu ir apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje padarymu, už kuriuos įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, todėl nusikaltimų sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis, būdamas nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Pažymėtina, kad tiek iš įstatymo formuluotės (BPK 122 straipsnio 2 dalis), tiek iš jos oficialaus aiškinimo (2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punktas) matyti, jog atskirais atvejais, kai remiantis minėtomis aplinkybėmis, t. y. nusikaltimo sunkumu bei įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės tikimybe, galima padaryti išvadą, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, vien jų gali pakakti skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Skunde nurodyti Č. K. asmeninio pobūdžio argumentai, kad turi šeimą, ūkį, yra sudaręs kūrybinę sutartį su UAB „XXXXX“, savo sodyboje organizuoja žygius, stovyklas, gydo neįgalų draugą, tačiau teismas mano, jog šių aplinkybių nepakanka griežčiausiai kardomajam priemonei panaikinti. Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad šį BPK 122 straipsnio 1 dalies punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.
Skiriant suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, manymas, kad įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagristas duomenimis, rodančiais, jog jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bylą teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 9 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu skirdami suėmimą arba pratęsdami jo terminą, teisėjai privalo vadovautis BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte nurodytomis aplinkybėmis, kurios turi būti pagrįstos bylos duomenimis. Teismui pateiktoje medžiagoje yra duomenų apie tai, kad Č. K. pažeidė Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutartį, kuria buvo paskirta kardomoji priemonė – namų areštas. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad Č. K. darė poveikį liudytojams A. K., R. V. ir E. N., kurie pradėjo keisti pirminius parodymus pagal įtariamojo keliamas nusikaltimo padarymo versijas. Todėl šiuos veiksmus apygardos teismas pagrįstai ir motyvuotai įvertino kaip pagrįstą manymą, jog įtariamasis trukdys procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įtariamojo vien tik deklaratyvūs teiginiai, kad jis buvo izoliuotas nuo visuomenės, todėl negalėjo daryti įtakos liudytojams ir taip trukdyti procesui, šiuo atveju negali būti pagrindu panaikinti griežčiausią kardomąją priemonę.
Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, kad duomenų, kurie pagrįstų skundžiamos nutarties teiginį, jog suimtasis gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nutartyje nėra nurodyta. Vien tai, kad Č. K. nusikalstamų veikų padarymo metu prieš nukentėjusiuosius vartojo smurtą bei šaunamąjį ginklą, tokio suėmimo pagrindo neįrodo, o kiti duomenys to pagrindo taip pat nepatvirtina. Todėl šis skundžiamojoje nutartyje nurodytas suėmimo pratęsimo pagrindas – manymas, kad įtariamasis Č. K. gali daryti naujus nusikaltimus, nepripažįstamas pagrįstu. Nors ši aplinkybė iš skundžiamos nutarties pašalinama, tačiau tai nedaro nutartį nepagrįsta ar neteisėta.
Įtariamojo skundo argumentai, kad nuo 2009 m. kovo 27 d. jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai neatliekami, byla vilkinama, naujų įrodymų nesurinkta, panaudojant psichologinio poveikio priemones jį siekiama paveikti prisipažinti padarius nusikalstamas veikas, atmetami kaip nepagrįsti. BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties. Ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis yra papildomi suėmimo pratęsimo pagrindai, kai suėmimo terminas tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Jau minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 24 punkte nurodoma, kad ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan. Iš Apeliaciniam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad byla yra sudėtinga, tiriamos dvi atskiros nusikalstamos veikos, atlikta daugybė ikiteisminio tyrimo veiksmų, buvo paskirta ir atlikta specialisto tyrimų, laukiama įtariamojo Č. K. stacionarinės teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės išvadų. Apeliacinis teismas šiuo metu negali spręsti, ar bylos apimtis yra didelė, nes visa bylos medžiaga yra minėtoje ekspertinėje įstaigoje. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pratęsdamas suėmimo terminą teisėjas turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, numatytų BPK 127 straipsnio 7 dalyje, dėl kurių turi būti priimama nutartis nepratęsti suėmimo termino. Iš bylos medžiagos matyti, kad per paskutinius suėmimo taikymo mėnesius byloje atlikta ikiteisminio tyrimo veiksmų (papildomai apklausti V., V., T. S., gauti tarnybiniai pranešimai su procesinės prievartos priemonių atlikimo metu gautos informacijos analize, gautas ambulatorijos teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės aktas, paskirta ir atliekama suimtajam stacionarinė teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizė ir kt.). Duomenys per paskutinius mėnesius atliktus bei atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus rodo, kad tyrimas byloje vyksta pakankamai intensyviai ir nėra vilkinamas, todėl dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo teigti, jog taip pažeidžiamos įtariamojo teisės ir vilkinamas ikiteisminis tyrimas. Pažymėtina, kad suėmimas, kaip ir bet kuri kita kardomoji priemonė, suvaržo įtariamojo teises, tačiau šie suvaržymai taikomi laikantis Baudžiamojo proceso reikalavimų, todėl nėra pagrindo teigti, kad jo teisės yra pažeistos.
Skunde atkreipiamas dėmesys, kad šioje byloje kitai įtariamajai taip pat pareikšti analogiški kaltinimai, tačiau jai taikomos švelnesnės kardomosios priemonės. Apeliacinis teismas pažymi, jog tai, kad įtariamiesiems Č. K. ir J. S. pareikšti analogiški įtarimai nereiškia, kad jų teisinė padėtis, kalbant apie kardomosios priemonės skyrimo pagrindus ir sąlygas, yra vienoda. Vien ta aplinkybė, kad asmenys įtariami tų pačių nusikaltimų padarymų nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog jiems turi būti skiriamos vienodos kardomosios priemonės. Kiekvienu atveju būtina įvertinti kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas bei kitas reikšmingas aplinkybes. Apeliacinis teismas negali vertinti kitai įtariamajai J. S. paskirtos kardomosios priemonės pagrįstumo.
Apeliacinis teismas nurodo, kad neteisingi įtariamojo Č. K. skundo argumentai, kad skundžiamą nutartį priėmė šališkas teismas, nes Vilniaus apygardos teismo teisėja Sigita Vainauskienė sprendė jo suėmimo klausimą ikiteisminio tyrimo metu ir taip pat nagrinėjo jo skundus dėl kardomosios priemonės – suėmimo pagrįstumo. Baudžiamojo proceso kodekso normos nenumato tiesioginio draudimo tam pačiam teisėjui nagrinėti skundų dėl kardomosios priemonės – suėmimo pagrįstumo, o vėliau spręsti to paties asmens suėmimo klausimą ikiteisminio tyrimo metu. Šiuo atveju BPK 58 ir 60 straipsnių reikalavimai nepažeisti.
Taip pat atmetamas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kad buvo pažeistos įtariamojo teisės, nes Vilniaus apygardos teisme 2010 m. sausio 13 d. nagrinėdamas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo, nesudarė jam galimybės dalyvauti teismo posėdyje. Apeliacinis teismas pažymi, kad kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo tvarka nebuvo pažeista. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba 2010 m. sausio 8 d. pateikė raštą, kuriame nurodė, kad įtariamasis Č. K. stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimui į Utenos ekspertinį skyrių bus etapuojamas 2010 m. sausio 13 d. Taip pat pažymėjo, kad Č. K. nerekomenduoja etapuoti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimui, nes tai gali pakenkti ekspertizės eigai. Todėl įtariamojo Č. K. dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo būtinas ir tai neprieštarauja pirmiau minėto senato nutarimo 33 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Iš Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 13 d. posėdžio protokolo matyti, kad posėdyje dalyvavęs suimto įtariamojo gynėjas teisėjai Sigitai Vainauskienei nušalinimo nepareiškė, nors tokią teisę turėjo. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos Č. K. teisės.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 13 d. nutartyje padarytos išvados neprieštarauja Baudžiamojo proceso kodekso bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimams, todėl jos naikinti nėra pagrindo.
Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,
n u t a r i a :
Įtariamojo Č. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 13 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.
Teisėjas Kęstutis Jucys