Civilinė byla Nr. e2-4634-251/2019

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01763-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.2.1.; 2.2.2.7.; 2.6.1.5.; 2.6.10.5.2.1.; 2.6.10.5.2.17.; 3.1.7.8.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.; 3.4.3.2.3.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 6 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gema Janušienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovui A. T. dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

ieškovas J. G. prašo priteisti iš atsakovo A. T. 2700,00 Eur žalos - negautų pajamų už IĮ „Atras“ bankroto administravimo paslaugą - atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 3 dalimi paliekant pranešimą atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau jis per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Nesant atsakovo atsiliepimo į ieškinį ir prašymo dėl nepriėmimo sprendimo už akių, priimtinas sprendimas už akių, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).

Ieškinys tenkintinas.

Sprendimas už akių priimamas tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2018-04-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-588-267/2018 tenkino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pareiškimą, iškėlė bankroto bylą IĮ „Atras“, o jos bankroto administratoriumi paskyrė J. G. (el. b. 4-7 l.). Teismas nustatė, kad IĮ „Atras“ pradelsti įsipareigojimai nuo 2018 m. vasario 21 d. sudaro 2 775,55 Eur skola ieškovui VSDFV Šiaulių skyriui, įmonė neturi nekilnojamojo turto, įmonė neturi darbuotojų, nevykdo ūkinės – komercinės veiklos, todėl yra pagrindo vertinti, kad atsakovė neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriumi, negali sumokėti įstatymuose nustatytų mokesčių, nes atsakovės pradelsti įmonės įsipareigojimai (t. y. skolos) galimai viršija pusę jos turto vertės. Be to, teismas į bylą bendraatsakoviu įtraukė A. T., kuris nutarties priėmimo dieną buvo IĮ „Atras“ vadovas (savininkas).

2018 m. balandžio 27 d. nutartimi teismas tenkino bankroto administratoriaus prašymą patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą bendrai 2900,00 Eur sumai (1 700,00 Eur ūkio išlaidoms, 700,00 Eur buhalterinės apskaitos sutvarkymui, 300,00 Eur teisinėms konsultacijoms) iš dalies ir patvirtino bankrutuojančios IĮ „Atras“ administravimo išlaidų sąmatą bendrai 700,00 Eur dydžio sumai nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki kreditoriai patvirtins bankroto administravimo sąmatą kreditorių susirinkime, paliekant administratoriui teisę perskirstyti sąmatą pagal poreikį (el. b. 8-9 l.). Teismas sprendė, kad 400,00 Eur suma ūkio išlaidoms ir 300,00 Eur suma buhalterinės apskaitos tvarkymui yra pakankama iki kreditoriai patvirtins bankroto administravimo sąmatą kreditorių susirinkime.

2018 m. birželio 14 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas nutarė taikyti bankrutuojančiai IĮ „Atras“ supaprastintą bankroto procesą, o 2018 m. birželio 29 d. nutartimi patvirtinta bankrutuojančios IĮ „Atras“ 2 000,00 Eur administravimo išlaidų sąmata laikotarpiui nuo supaprastinto bankroto proceso įsiteisėjimo dienos iki įmonė bus išregistruota iš juridinių asmenų registro, paliekant bankroto administratoriui teisę šias lėšas paskirstyti savo nuožiūra (el. b. 10-11 l.). 2019 m. sausio 30 d. sprendimu pripažinta, kad IĮ „Atras“ veikla pasibaigė bei patvirtinta bankroto administratoriaus ataskaita; teismas be kita ko nustatė, kad po bankroto bylos iškėlimo bankroto administratoriui nebuvo perduoti įmonės dokumentai ir turtas, bankroto proceso metu pajamų nebuvo gauta, administravimui išleista 51,28 Eur, kreditoriniai reikalavimai patenkinti nebuvo (el. b. 12-13 l.). Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ esančios bankroto administratoriaus ataskaitos matyti, kad buvo patvirtinti 3 kreditorių iš viso 3252,76 Eur dydžio kreditoriniai reikalavimai, nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2018-10-25 patirta 45,48 Eur išlaidų už VĮ Registrų centras suteiktas paslaugas ir 5,80 Eur išlaidos ūkio reikmėms (telefonai, paštas, skelbimai, kanc. prekės, buhalterines apskaitos vedimas, teisinės konsultacijos), o teismo patvirtintą 2700,00 Eur administravimo išlaidų sąmatą sudaro: 1500,00 Eur administratoriaus atlyginimas, 500,00 Eur ryšio, kanceliarinėms paslaugoms, pažymoms, transporto išlaidoms ir pan., 400,00 Eur buhalterinės apskaitos ir teisinėms paslaugoms, 300,00 Eur archyvavimo ir teisinėms paslaugoms.

Ieškovo į bylą pateiktos sąskaitos, PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimo pranešimai patvirtina, kad bankroto administratorius turėjo 45,48 Eur išlaidas už VĮ Registrų centras suteiktas paslaugas ir 5,80 Eur išlaidas skelbimo dienraštyje patalpinimą (el. b. 14-20 l.).

Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas bendrovės vadovas (įmonės savininkas) privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio. Viena iš imperatyvių pareigų, nustatytų bendrovės vadovui Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje, yra laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad vadovas pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 111 dalį prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti [...] administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tokiu atveju įmonės vadovui kyla deliktinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 str. 4 d.), kuriai taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui.

Iš šioje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad IĮ „Atras“ 2018-02-21 buvo nemoki ir kad atsakovas, būdamas jos vadovu, laiku nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo šiai įmonei. Dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi vienas iš juridinio asmens kreditorių. 

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Nagrinėjamu atveju atsakovas šios pareigos nevykdė (t. y. atliko neteisėtus veiksmus, CK 6.246 str. 1 d.), nes, kaip nustatyta byloje, įmonei buvus nemokiai, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (tą padarė įmonės kreditorius).

Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad bankroto administratoriui (ieškovui) už atliekamas įstatymuose nustatytas pareigas buvo patvirtinta 2700,00 Eur administravimo išlaidų suma nuo bankroto bylos teisme iškėlimo iki įmonės pabaigos, kurios bankroto administratorius negavo, nes IĮ „Atras“ turto neturėjo. Taigi žala, padaryta bankroto administratoriui, yra visiškai įrodyta.

Teismų praktikoje yra konstatuota, kad įmonės vadovas yra atsakingas, jeigu dėl jo neteisėto neveikimo – nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu vadovas būtų kreipęsis į teismą, finansiniams rodikliams rodant įmonės faktinį nemokumą, tačiau nelaukiant, kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Jeigu vadovas būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jis būtų įpareigotas įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, tad šiuo atveju irgi administravimo išlaidos būtų apmokėtos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013). Taigi pripažįstama, kad tarp įmonės vadovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygoja situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo ir kitų administravimo išlaidų.

Todėl konstatuotina, kad šioje byloje yra nustatytos visos įmonės vadovo atsakomybei kilti būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, o kaltė nagrinėjamu atveju yra preziumuojama. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinas 2700,00 Eur žalos atlyginimas.

Ieškovui iš atsakovo, praleidusio terminus piniginėms prievolėms įvykdyti, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2700,00 Eur sumą nuo ieškinio gavimo teisme (ieškovui buvo taikomas trūkumų šalinimo institutas) – 2019-03-15 iki visiško sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos  (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str., 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285–287 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui J. G., a. k. nenurodytas, 2700,00 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2700,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-03-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nustatyta tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                                    Gema Janušienė