Civilinė byla Nr. 2A-1435-413/2020

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01191-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1; 2.6.1.5; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui,

dalyvaujant ieškovės atstovams Artūrui Kaušikui ir advokatui Mariui Kuzminovui,

atsakovės atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui,

trečiojo asmens If P&C Insurance AS Lietuvos filialo atstovui advokatui Andžejui Seliavai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hegelmann Transporte“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-530-955/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Blokas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hegelmann Transporte“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – If P&C Insurance AS Lietuvos filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Megaplantas“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Blokas“ teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Hegelmann Transporte“ 2686 Eur skolą, 31,45 Eur netesybas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 3–4).

2.       Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad 2018 metais ieškovė suteikė atsakovei eilę krovinio pervežimo paslaugų, išrašydama už jas PVM sąskaitas faktūras, kurias atsakovė iš dalies apmokėjo, tačiau liko skolinga 2686 Eur.

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pateiktu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 1960 Eur nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 23–27).

4.       Priešieškinyje nurodė, kad 2018 m. liepos 12 d. atsakovės (vežėjo) Transporto užsakymu ieškovė (faktinis vežėjas) įsipareigojo dvejomis transporto priemonėmis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paimti 2018 m. liepos 13 d. krovinį ( 22000 kg. ruloninės vejos po 1400 kv. m) iš krovinio siuntėjo – Olandijos įmonės Top Gazon, ir 2018 m. liepos 16 d., 07:00 val. pargabenti krovinį į Lietuvą, Vilniaus m., krovinio gavėjui trečiajam asmeniui UAB „Megaplantas“. Nustatytu laiku viena iš ieškovės (faktinio krovinio vežėjo) transporto priemonių, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į krovinio iškrovimo vietą neatvyko. Tik 2018 m. liepos 16 d., apie 15.30 val. buvo nurodyta, kad transporto priemonė yra netoli Vilniaus. Kadangi krovinio gavėjo darbuotojų darbo laikas baigiasi 16 val., o iškrovus ruloninę veją vakare, vyraujant kieme aukštai temperatūrai, krovinys iki ryto būtų sugadintas, 2018 m. liepos 16 d. krovinį buvo atsisakyta priimti. 2018 m. liepos 17 d., 7 val. ryto krovinio gavėjui patikrinus krovinį, nustatyta, jog jis visiškai sugadintas (ruloninė veja pageltusi) ir netinkamas tolimesniam naudojimui. Atsakovė 2018 m. liepos 18 d. pateikė ieškovei pretenziją dėl pavėluoto krovinio pristatymo ir žalos kroviniui padarymo, taip pat atlygino krovinio gavėjui UAB „Megaplantas“ dėl krovinio praradimo 1960 Eur žalą. Anot atsakovės, krovinys buvo sugadintas dėl to, kad ieškovė pavėlavo jį pristatyti ir neužtikrino transporto priemonėje tinkamo temperatūrinio krovinio pervežimo režimo, kadangi gabenant krovinį 2018 m. liepos 13-14 dienomis temperatūra transporto priemonėje buvo +10 laipsnių Celsijaus, kai transporto užsakyme nurodyta transportavimo temperatūra yra +5 laipsniai Celsijaus.

5.       Trečiasis asmuo ieškovo pusėje If P&C Insurance AS filialas prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti,  priteisti trečiojo asmens naudai bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 69-74).

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Teismas priteisė ieškovei UAB „Blokas“ iš atsakovės UAB „Hegelmann Transporte“ 2686 Eur skolą, 31,45 Eur netesybas, 6 (šešių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (2 746,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 82,00 Eur žyminį mokestį ir 900,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Trečiajam asmeniui If P&C Insurance AS Lietuvos filialas priteisė iš atsakovės 544,50 Eur išlaidas už krovinio pažeidimo tyrimo raporto parengimą ir 2 230 Eur išlaidas advokatų padėjėjų teisinei pagalbai apmokėti. Valstybei priteisė iš atsakovės UAB „Hegelmann Transporte“ 29,30 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

7.       Teismas iš UAB „Klaipėdos Netas“ 2019 m. birželio 21 d. Krovinio pažeidimo tyrimo raporto Nr. V157.19 nustatė, kad 2018 m. liepos 13 d. ieškovei UAB „Blokas“ priklausanti transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Olandijos įmonėje Top Gazon, tiesiai iš lauko, buvo pakrauta ruloninės vejos kroviniu. Po krovinio pakrovimo ieškovės vairuotojas nustatė automobilio šaldytuvo įrangoje oro padavimo temperatūrą +5 laipsnius Celsijaus. 2018 m. liepos 16 d., 16 val., vėluojant beveik 9 val., krovinys buvo pristatytas jo gavėjui Lietuvoje, tačiau dėl pavėluoto pristatymo ir darbo dienos pabaigos krovinio gavėjas atsisakė iškrauti krovinį. 2018 m. liepos 17 d. ryte krovinį pristačius gavėjui, jo darbuotojai apžiūrėjo krovinį ir konstatavo, kad veja yra sugedusi ir netinkama naudoti. Pagal pateiktas nuotraukas, pristatytos vejos temperatūra siekė nuo +17,4 iki +21,3 laipsnių Celsijaus, t. y. tokios pat temperatūros, kokios ji buvo pakrauta Olandijoje. Tai patvirtinta aplinkybę, kad veja nebuvo pradėjusi kaisti ir nebuvo sušutusi. Įvertinęs pateiktą į bylą auto-šaldytuvo temperatūrų išklotinę, teismas nustatė, kad krovinio pervežimo metu buvo palaikoma reikalaujama +5 laipsnių Celsijaus temperatūra, todėl sprendė, kad nežymus vėlavimas negalėjo turėti reikšmingos įtakos vejos kokybei. Nurodė, kad veja rulonuose gali būti transportuojama tentinėse transporto priemonėse 1 parą, o transportuojant veją šaldymo funkciją turinčia transporto priemone – 2 - 4 paras. Teismas pažymėjo, kad nors veja buvo pristatyta 2018 m. liepos 16 d., 16 val. 00 min, tačiau krovinio gavėjas neatliko jam priklausančių pareigų, nesiėmė reikiamų savalaikių priemonių krovinį iškrauti ir panaudoti jį pagal paskirtį, t. y. veją iškloti ir taip sumažinti ar net visai eliminuoti nuostolius. Iš vejos iškrovimo metu darytų nuotraukų teismas nustatė, kad veja nėra užkaitusi ar sušutusi, todėl ji negali būti laikoma visiškai prarasta ir sugadinta. Todėl, teismo vertinimu, neturint informacijos apie iškrautos vejos likimą – negalima patvirtinti nuostolių dydžio (2 t., b. l. 75-81).

8.       Teismas nurodė, kad atsakovė, prašydama atlyginti padarytą žalą dėl krovinio sugadinimo ir atsisakydama atlyginti vežimo kainą, rėmėsi tuo, kad ieškovė tinkamai neįvykdė savo pareigos patikrinti krovinį jo priėmimo metu bei nepadarė jokių atžymų CMR važtaraštyje, kad priima galimai nekokybišką krovinį. Su tokiais argumentais teismas nesutiko. Nurodė, kad pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punktą vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: ar teisingai važtaraštyje nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija bei krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Tai reiškia, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę, tačiau neturi pareigos tikrinti, ar krovinys tinkamai sudėtas ir sutvirtintas. Nagrinėjamu atveju Transporto užsakyme atsakovė neįpareigojo ieškovės tikrinti krovinio kokybę, todėl teismas sprendė, kad krovinio pakrovimo sąlygos buvo žinomos tik krovinio krovėjui ir jo gavėjui.

9.       Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jei vežimo sutarties šalys nesusitarė kitaip, pakrovimo metu krovinys yra prižiūrimas siuntėjo, o vežėjas turi galimybę, jei bus nustatyti pakrovimo defektai, kurie galėjo turėti įtakos krovinio sugadinimui, gintis remdamasis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčiu (jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog krovinio pakrovimo metu ieškovė nepažeidė savo įsipareigojimų.

10.       Atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindė ir tuo, jog krovinio (vejos) sugadinimą lėmė išimtinai tik ieškovės kaltė, t. y. vėlavimas pristatyti krovinį nustatytu laiku bei galimas krovinio temperatūrinio režimo nesilaikymas.

11.       Iš ieškovės vairuotojo ir atsakovės darbuotojo susirašinėjimo žinutėmis teismas nustatė, kad ir pirmasis ieškovės pargabentas krovinys, kuris buvo iškraunamas 2018 m. liepos 16 d., apie 10.00 val., buvo apgadintas ir pageltęs. Jau tuo metu atsakovės darbuotojas įtarė, kad vėluojantis krovinys bus sugedęs. Teismo vertinimu, šalių atstovų susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovės atstovas dar 2018 m. liepos 16 d. 10.00 val. žinodamas, kad krovinys atvyksta apgedęs, nedavė ieškovės vairuotojui jokių nurodymų kaip elgtis su vežamu kroviniu. Atsakovės atstovas tik informavo vairuotoją, jog jų laukia sankcijos – 50,00 Eur bauda už kiekvieną pavėluotą krovinio pristatymo valandą. Taigi, pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, jog ieškovės darbuotojas ne kartą kreipėsi į atsakovės vadybininką, klausdamas kaip toliau elgtis su kroviniu. Nors atsakovė tvirtino, kad krovinį buvo vėluojama pristatyti apie 9 val., tačiau iš pateikto susirašinėjimo teismas nustatė, kad ieškovė (jos vairuotojas) jau nuo 10.00 val. ryto bendravo su trečiojo asmens UAB „Megaplantas“ įgaliotu asmeniu Mariumi (UAB „Stebulė“ darbuotoju) ir laukė jo nurodymų, nes gali keistis krovinio iškrovimas (t. 2, b. l. 15). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad jau 2018 m. liepos 16 d., apie 10.00 val. buvo žinoma, kad krovinys yra netinkamos kokybės ir šis faktas nepriklausė nuo faktinio vežėjo veiksmų vėluojant krovinį pristatyti jo gavėjui.

12.       Teismas pažymėjo, kad galimai atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Megaplantas“ elgesyje galima įžvelgti nesąžiningus veiksmus. Iš šalių susirašinėjimo matyti, jog atsakovės atstovas duoda nurodymą ieškovės vairuotojui atvykus į krovinio iškrovimo vietą nepateikti krovinio priėmėjui pasirašyti CMR važtaraščio apie krovinio priėmimą. Aiškindamasis šią situaciją teismas nustatė, jog UAB „Megaplantas“ (krovinio gavėjas) ir UAB „Stebulė“ (krovinio priėmėjas jo iškrovimo vietoje) yra ta pačia konkurencine komercine veikla užsiimančios įmonės. Todėl siekiant užtikrinti UAB „Megaplantas“ komercinės paslapties apsaugą, iš kur į Lietuvą teikiama žolės veja, vairuotojas neturėjo pateikti CMR važtaraščio pasirašyti krovinį priimančiam asmeniui.

13.       Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas sprendė, jog byloje nebuvo nustatyta griežta vežėjo (ieškovės) atsakomybė, jo kaltė dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai).

14.       Teismas darė išvadą, jog nei atsakovė, nei trečiasis asmuo UAB „Megaplantas“, nei UAB „Stebulė“ darbuotojai nesiėmė jokių priemonių įvertinti, kokia reali žala yra padaryta kroviniui 2018 m. liepos 16 d. 16.00 val. Į bylą nebuvo pateikti jokie įrodymai apie krovinio sugadinimo mastą, todėl teismas konstatavo, kad jis neturi pagrindo spręsti, jog 2016 m. liepos 16 d. 16.00 val. krovinys buvo sugadintas visiškai, dėl ko ieškovė turėtų atlyginti visą krovinio kainą. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad krovinio sugadinimo ir nuostolių atsiradimo priežastis yra ne pavėluotas krovinio pristatymas, o krovinio savininko/gavėjo neatlikta pareiga dėl savalaikio krovinio iškrovimo ir panaudojimo pagal paskirtį (t. 2, b. l. 78).

15.       Teismas nustatė, kad pagal Transporto užsakymus ieškovė suteikė atsakovei krovinių pervežimo paslaugas ir išrašė tris PVM sąskaitas faktūras bendrai 2 686,00 Eur sumai, tačiau atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų atsiskaityti su ieškove už jos suteiktas paslaugas nustatytu terminu neįvykdė. Taip pat atsakovė neginčijo ieškovės nurodytų PVM faktūrų sąskaitų pradelsto apmokėjimo terminų bei priskaičiuotų netesybų. Atsakovė šių sumų neginčijo ir pripažino, kad paslaugos buvo suteiktos, tačiau PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjo todėl, kad tikėjosi jog teismas tenkins atsakovės priešieškinį ir atsakovės mokėtinos sumos ieškovei bus įskaitytos. Teismui nenustačius ieškovės kaltės dėl krovinio sugadinimo, teismas šiuos argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

III.       Apeliacinio skundo ir atsilipimo į jį teisiniai argumentai

16.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Hegelmann Transporte“ (toliau – apeliantė) prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti, atsakovės priešieškinį patenkinti, priteisti iš ieškovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas ir prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                       Byloje nėra ginčo, kad krovinį krovė jo siuntėjas – Nyderlandų bendrovė. Tačiau svarbu yra tai, kad ieškovė UAB „Blokas“ atsako už krovinį nuo jo priėmimo vežti iki jo pristatymo gavėjui, t. y. kroviniui esant vežėjo dispozicijoje. Nuo krovinio priėmimo vežti pagal važtaraštį momento krovinys yra laikomas vežėjo dispozicijoje, kas reiškia, jog vežėjas yra atsakingas už krovinį (LR Transporto kodekso 31 str. 4 d.; CMR Konvencijos 9 str. 1 p.).

1.2.                       Vežėjas UAB „Blokas“ jokių pastabų dėl priimto pervežti krovinio nėra pateikęs, todėl krovinys buvo pateiktas vežėjui tinkamas transportuoti. Pažymi, kad ieškovė žinojo ir matė, kokį krovinį veža, todėl esant bet kokiems neatitikimams UAB „Blokas“, kaip profesionalus vežėjas, privalėjo pateikti rašytines pastabas CMR važtaraštyje dėl krovinio neatitikimo transportavimui ir informuoti bei kreiptis į užsakovą (šiuo atveju į apeliantą UAB „Hegelmann Transporte“) dėl tolimesnių instrukcijų gavimo, tačiau ieškovė jokių veiksmų neatliko.

1.3.                       Transporto užsakyme aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad UAB „Blokas“ krovinį privalo pristatyti konkrečiu ir fiksuotu laiku – 2018 m. liepos 16 d. 7.00 val. Tačiau šios pareigos vežėjas neįvykdė. Viena iš priežasčių dėl visiško krovinio sugadinimo – būtent krovinio vežėjo UAB „Blokas“ nepateisinamas ir reikšmingas vėlavimas. Tuo atveju, jeigu krovinys būtų pristatytas laiku, tokios situacijos būtų pavykę išvengti. Vėlavimas pristatyti krovinį visą darbo dieną yra žymus ir reikšmingas vėlavimas, t. y. priešingai, nei yra nurodyta teismo sprendime. Anot apeliantės, šiuo atveju yra kalta išimtinai tik ieškovė.

1.4.                       UAB „Blokas“ pervežto krovinio temperatūrinio režimo dokumentas (termograma) patvirtina, kad UAB „Blokas“ nesilaikė temperatūrinio režimo +5 laipsnių pagal Celsijų. Temperatūra visą laiką svyravo: 2018 m. liepos 13, 14 dienomis temperatūra buvo arti +10 laipsnių, 2018 m. liepos 15 d. – apie +7, 2018 m. liepos 16 d. dieną iki 11:00 val. – apie + 6-7; tik 16 dieną nuo 11:00 val. temperatūra priartėjo prie +5 su svyravimais iki +6.5, ir tik 2018 m. liepos 17 d. (krovinio pristatymo terminas jau buvo pažeistas) nuo 06:30 val. temperatūra nusileido žemiau nei +5 ir laikėsi iki 10:30 val. Todėl teismas netinkamai taikė CMR Konvencijos nuostatas dėl vežėjo UAB „Blokas“ atsakomybės, kadangi netinkamai ištyrė vežėjo UAB „Blokas“ termogramą.

17.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Blokas“ prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Šalių susirašinėjimas bei liudytojų apklausos patvirtina, kad jau 2018 m. liepos 16 d. 10.00 val., kai buvo pristatytas ir iškraunamas pirmasis krovinys, jo kokybė kėlė abejones. Todėl atsakovės atstovams turėjo kilti abejonių ir dėl antrojo krovinio kokybės. Tačiau atsakovės atstovai atsisakę priimti šį krovinį, iki sekančios dienos nesiėmė jokių priemonių jį apžiūrėti ir stengtis sumažinti nuostolius. Sprendimas atsisakyti priimti krovinį buvo priimtas dar iki krovinio pristatymo, t. y. prieš apžiūrint krovinį ir realiai įvertinant faktinę jo būklę. Tokį faktinio krovinio gavėjo UAB „Stebulė“ sprendimą, kaip nurodė liudytoja Eglė Visockė, sąlygojo viso labo prielaida, kad ieškovei vėluojant pristatyti krovinį, šis galimai tik iš dalies bus tinkamas naudojimui, o UAB „Stebulė“ darbuotojai iki darbo laiko pabaigos, t. y. 16 val., vis tiek nespėtų atlikti darbų ir iškloti ruloninę veją objekte, dėl ko paliekant veją neišklotą po darbuotojų darbo laiko pabaigos, ji iki kitos darbo dienos sugestų ir taptų netinkama naudoti. Teismas pagrįstai sprendė, kad nėra griežtos vežėjo atsakomybės ir kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo pagal CMR 17, 18 straipsnius.

2.2.                      UAB „Klaipėdos Netas“ į bylą pateikto Krovinio pažeidimo tyrimo raporte Nr. V157.19, nurodyta, jog: „Pagal turimą informaciją - veja rulonuose gali būti transportuojama tentinėse mašinose 1 parą, o šaldomose puspriekabėse transportavimo laikas yra 2-4 paros“. Be to, Tyrimo raporte taip pat konstatuota: „<...> Pristatymo temperatūra patvirtina, kad veja pervežimo metu nebuvo pradėjusi kaisti ir nebuvo sušutusi“. Ruloninė veja buvo dalinai padžiūvusi, tačiau ji pilnai atsistato ją paklojus ir reguliariai laistant per porą savaičių“.

2.3.                      Sprendimas atsisakyti priimti krovinį buvo priimtas dar iki krovinio pristatymo, nesant jokių įrodymų, jog ieškovės gabentas ruloninės vejos krovinys pristatymo metu buvo sugadintas visiškai, ar sugadinta tik dalis krovinio, iš ko būtų galima apskaičiuoti likutinę krovinio vertę ir kompensacijos dydį. Todėl atsakovės reikalavimas atlyginti visą krovinio vertę prieštarauja CMR konvencijos 25 straipsnyje įtvirtintoms kompensacijos už krovinio sugadinimą nustatymo taisyklėms, dėl ko žalos dydis šiuo atveju yra nepagrįstas ir neįrodytas.

2.4.                      Apeliantė praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti ir neprašė šio termino atnaujinti.

2.5.                      Apeliantės naujai pateiktas dokumentas buvo pirmosios instancijos teismo tiriamas su kitais įrodymais, į jį atsižvelgta nagrinėjant klausimą dėl sutarto temperatūrinio režimo laikymosi transporto priemonėje, jis taip pat buvo nagrinėjamas kartu su liudytojų parodymais. Atsakovė nepagrindė būtinybės teikti rašytinį įrodymą dar kartą, todėl jos prašymas priimti rašytinį įrodymą turėtų būti atmestas.

18.       Trečiasis asmuo If P&C Insurance AS Lietuvos filialas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

3.1.                      Nagrinėjamu atveju, jei sutarties šalys nesusitarė kitaip, pakrovimo metu krovinys yra prižiūrimas jo siuntėjo, o vežėjas turi galimybę, jei bus nustatyti pakrovimo defektai, kurie galėjo turėti įtakos krovinio sugadinimui, gintis remdamasis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčiu. Būtent atsižvelgdamas į tai, teismas šioje byloje pagrįstai priėjo išvados, jog ieškovė nepažeidė savo įsipareigojimų krovinio pakrovimo metu, priešingai nei bando teigti apeliantė.

3.2.                      Byloje nustatyta, kad krovinio vežimo metu buvo palaikomas +5 laipsnių Celsijaus temperatūrinis režimas, tačiau bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu buvo paaiškinta, jog krovinys į transporto priemonę buvo pakrautas tiesiai iš lauko. Kadangi buvo vasaros metas, krovinio temperatūra buvo tokia, kaip ir lauko. Atitinkamai buvo išsiaiškinta, jog transporto priemonės šaldymo įrenginys yra skirtas ne atvėsinti ar atšaldyti krovinį, o palaikyti temperatūrą pačioje transporto priemonėje. Taigi, dėl to matomi oro temperatūros transporto priemonėje skirtumai nuo sutartos +5 temperatūros buvo dėl to, jog nuo krovinio oras transporto priemonėje sušyla, ir tik jam atvėsus yra pasiekiama +5 laipsnių Celsijaus temperatūra. Įvertinus byloje visus įrodymus, nustatyta, kad buvo laikomasi transporto priemonėje reikalaujamo +5 laipsnių Celsijaus temperatūrinio režimo, tačiau pats krovinys buvo pakrautas tiesiai iš lauko, vasaros metu, esant aukštai oro temperatūrai ir neatvėsinus jo iki reikalaujamos transportavimo temperatūros, kas ir lėmė pablogėjusias krovinio savybes, o transporto priemonės šaldymo įrenginys, kaip jau minėta, neturi funkcijos krovinį atvėsinti.

3.3.                      Iš bylos rašytinių įrodymų bei liudytojų parodymų nustatyta, kad nors veja ir buvo pristatyta 2018 m. liepos 16 d. 16 val., t. y. pavėluotai, tačiau krovinio gavėjas neatliko jam priklausančių pareigų, nesiėmė reikiamų savalaikių priemonių kroviniui iškrauti ir panaudoti jį pagal paskirtį. Pagal vejos iškrovimo metu darytas nuotraukas matyti, kad veja nėra užkaitusi ar sušutusi, todėl ji negali būti laikoma visiškai prarasta ar sugadinta. Būtent, teismo vertinimu, tokie byloje surinkti rašytiniai įrodymai paneigia apeliantės argumentus, jog dėl ieškovo vėlavimo pristatyti krovinį, jis visiškai sugedo.

3.4.                      Bylą nagrinėjant buvo pateikti ieškovės direktoriaus Artūro Kaušiko paaiškinimai, kuriuose jis nurodė, jog krovinys vėlavo, nes transporto priemonė papuolė į kamščius ir negalėjo tęsti suplanuotos kelionės dėl vairuotojui privalomo darbo ir poilsio laiko režimo. Vadinasi, jau vien šioje vietoje ieškovė paisė nustatytų taisyklių, itin atsakingai laikėsi darbo ir poilsio laiko režimo.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Be to, apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

20.       Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Megaplantas“ (krovinio užsakovas / siuntėjas) 2018 m. liepos 12 d. pateikė el. užsakymą atsakovei UAB „Hegelmann Transporte“ (vežėjui) dėl krovinio pervežimo iš Olandijos į Lietuvą dvejomis transporto priemonėmis su šaldymo įranga (t. 2, b. l. 28). Atsakovė pati šio krovinio nevežė ir dėl jo pervežimo susitarė su ieškove UAB „Blokas“ (faktiniu vežėju), 2018 m. liepos 12 d. pateikdama ieškovei du transporto užsakymus Nr. 2018282673 ir Nr. 2018282658 (t. 1, p. 125), pagal kuriuos ieškovė įsipareigojo 2018 m. liepos 13 d. pasikrauti krovinį (ruloninę veją) Olandijoje (Top Gazon, Nooitgedacht), parvežti (pervežti) jį į Lietuvą (Vilnių) ir 2018 m. liepos 16 d. 07:00 val. pristatyti užsakovui UAB „Megaplantas“ du ruloninės vejos krovinius po 22 000 kg, o atsakovė už dvejų krovinių pervežimą įsipareigojo sumokėti ieškovei po 1 380 Eur (be PVM) (su PVM – 1669,80 Eur). Kroviniams transportavimo metu buvo nustatytas +50C temperatūrinis režimas (1 t., b. l. 6-8, t. 2, b. l. 47-48). Vienas krovinys buvo pakrautas į ieškovės transporto priemonę v/n (duomenys neskelbtini), kuriam išrašytas CMR važtaraštis Nr. 0022907, kitas krovinys – į kitą ieškovės transporto priemonę v/n (duomenys neskelbtini), kuriam išrašytas CMR važtaraštis Nr. 0022860 (1 t., b. l. 6-8, t. 2, b. l. 47-48). 

21.       Pirmasis krovinys, vežtas transporto priemone v/n (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 16 d. atvyko laiku ir buvo iškrautas. Tuo tarpu antrasis krovinys, vežtas transporto priemone v/n (duomenys neskelbtini), vėlavo,  į paskirties vietą atvyko maždaug apie 16:00 val. ir užsakovo priimtas nebuvo, kadangi baigėsi darbo laikas. Ieškovei pasiūlyta pristatyti krovinį kitą dieną, t. y. 2018 m. liepos 17 d. 07:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), į UAB „Stebulė“ teritoriją. 2018 m. liepos 17 d. ieškovei apie 07:00 val. atvykus į paskirties vietą, užsakovas, patikrinęs krovinį, atsisakė jį priimti ir CMR važtaraštyje Nr. 0022860 įrašė, kad: „Krovinys sugedęs, netinkamas naudoti“ (t. 2, b. l. 30, 31, 32, 33p. 108).

22.       Užsakovui atsisakius priimti krovinį, buvo organizuojama krovinio apžiūra tikslu įvertinti krovinio būklę, kurią atliko ieškovės draudiko trečiojo asmens IF P&C Insurance AS paskirtas žalų ekspertas. Po apžiūros krovinys buvo iškrautas UAB „Stebulė“ teritorijoje ir, anot minėtos įmonės darbuotojų, buvo sunaikintas (sukompostuotas) kaip netinkamas.

23.       Užsakovas (UAB „Megaplantas“) 2018 m. liepos 19 d. pateikė pretenziją vežėjui (UAB „Hegelmann Transporte“) dėl krovinio sugadinimo ir kompensacijos, nurodydamas, kad jis patyrė 1550 Eur nuostolius už krovinio pervežimo paslaugą, 1960 Eur – už krovinio praradimą ir 390 Eur – už darbuotojų prastovą. Dėl pavėluoto krovinio pristatymo ir žalos atsiradimo pretenziją ieškovei UAB „Blokas“, kaip faktiniam vežėjui, 2018 m. liepos 18 d. pareiškė  ir atsakovė, nurodydama, kad kliento (užsakovo) pareikštos pretenzijos dėl pavėluoto krovinio pristatymo ir išrašytos sąskaitos dėl žalos bus perleistos ieškovei

24.       Atsakovė 2019 m. gegužės 28 d. mokėjimo nurodymu atlygino krovinio užsakovui 1 960 Eur žalą pagal 2018 m. liepos 19 d. pretenziją ir 2018 m. rugsėjo 18 d. pareiškė ieškovei regresinį reikalavimą (pretenziją) dėl 1 960 Eur žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 37, 46). Ieškovei atsisakius gera valia  patenkinti atsakovės pretenziją, pastaroji 2019 m. gegužės 28 d. pareiškė byloje priešieškinį (t. 2, b. l. 23-27).

25.       Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus dėl skolos už krovinių pervežimą tenkino, atsakovės regresinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė.

26.        Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmesti atsakovės reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl vežėjo (faktinio vežėjo UAB „Blokas) atsakomybės už krovinio praradimą (sugadinimą) ir pavėluotą jo pristatymą

27.       Bylose iš tarptautinio krovinių pervežimo kilusiam ginčui visais atvejais, kai vežimo sutartis atitinka Konvencijos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius (vežama kelių transporto priemone už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vieta buvo skirtingų valstybių teritorijose ir tiek krovinio išsiuntimo vietos, tiek krovinio gavimo vietos valstybės yra CMR konvencijos narės), taikytinos CMR konvencijos nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2006; 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006; kt.). Taikant CMR konvenciją turi būti įvertinta tai, kad ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi – pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalį visi susitarimai (išskyrus 40 straipsnyje leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos normų, laikomi negaliojančiais. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009).

28.       Byloje nėra ginčo, kad vežimo sutartys (transporto užsakymai) atitinka Konvencijos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos CMR konvencijos nuostatos. 

29.       Konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šioje CMR normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 punktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016 18 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktiką).

30.       Nors CMR konvencija įtvirtina vežėjo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai), kurią paneigti turi vežėjas, tačiau krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo faktus turi įrodyti siuntėjas (šiuo atveju atsakovė). Tai, ar pateiktų įrodymų pakanka krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo faktui nustatyti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas pagal bendras įrodinėjimo taisykles Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016). 

31.       Nagrinėjamu atveju atsakovė, prašydama priešieškiniu priteisti nuostolius dėl krovinio visiško sugadinimo, krovinio sugadinimo faktą įrodinėjo tokiomis aplinkybėmis: 1) krovinys (ruloninė veja) buvo pristatytas pavėluotai; 2)  krovinys buvo gabenamas nesilaikant transporto užsakyme (sutartyje) nustatyto +50 C temperatūros režimo.

32.       Pagal Konvencijos 19 straipsnį laikoma, kad krovinys pristatytas ne laiku, kai jis nepristatomas suderintais terminais. Tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą (CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalis).

33.       Konvencijos 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali, nepateikdamas kitų įrodymų, laikyti krovinį prarastu, jeigu jis, pasibaigus sutartam pristatymo terminui, per 30 dienų nepristatomas.

34.       Byloje nėra ginčo, kad krovinys pagal transporto užsakymą Nr. 2018282673 buvo pristatytas pavėluotai (vėluojant apie 9 val.), tačiau vien ši aplinkybė, vadovaujantis minėta CMR konvencijos 20 straipsnio 1 dalies nuostata, neteikia teisinio pagrindo išvadai, kad krovinys dėl to buvo visiškai sugadintas (prarastas).

35.       Kita vertus, reikalavimas atlyginti nuostolius reiškia reikalavimą taikyti asmeniui civilinę atsakomybę, kuri gali būti pritaikyta, jeigu toks reikalavimas yra pareikštas įstatymo nustatyta tvarka ir yra įrodytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.

36.       Tam, kad nuostoliai būtų pripažinti patirtais, turi būti pagrįsta nuostolių kilmė, sudėtis ir jų dydis. Nagrinėjamu atveju atsakovė, įrodinėdama ir įrodžiusi vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus ieškovės veiksmus dėl pavėluoto krovinio pristatymo), kitų civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis) ir žalos (jos konkretaus dydžio) (CK 6.249 straipsnis) neįrodinėjo, apsiribodama aiškinimu, kad prašomi priteisti nuostoliai (taigi ir jų dydis) laikytini trečiajam asmeniui (krovinio užsakovui) sumokėta 1 960 Eur pinigų suma.

37.       Taigi, atsakovei nepateikus į bylą objektyvių duomenų (įrodymų) apie visišką krovinio sugadinimą (pvz., nepriklausimų ekspertų, specialistų išvadų, krovinio gamintojo (vejos augintojo ir pardavėjo) specifikacijų apie krovinio ypatumus ir pan.), atsižvelgiant į  CMR konvencijos 19 straipsnį, pagal kurį nuostoliai neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą sumą, ir nepagrindus priežasties, kad krovinys sugedo būtent dėl pavėluoto jo pristatymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios aplinkybės atsakovė neįrodė (CPK 178 straipsnis). 

38.       Analizuojant kitą apeliacinio skundo argumentų grupę, susijusią su atsakovės nurodyta antrąja nuostolių atsiradimo aplinkybe – kad krovinys buvo gabenamas nesilaikant transporto užsakyme (sutartyje) nustatyto +50C temperatūros režimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ir ši nuostolių atsiradimo aplinkybė nebuvo įrodyta.

39.       Pagal kasacinio teismo praktiką, krovinio sugadinimas – tai krovinio savybių pablogėjimas, nulemiantis jo vertės sumažėjimą, arba tai, kad jis tampa nebetinkamas naudoti. Krovinio visiško sugadinimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertę pagal CMR konvencijos 23 straipsnį. Krovinio vertės sumažėjimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumą (CMR konvencijos 25 straipsnis) bei kitas su krovinio vertės sumažėjimu susijusias išlaidas (pvz., mokestis ekspertams už vertės nustatymą ir kt.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2012; kt.). 

40.       Įvertinus bylos įrodymus, sutiktina su atsiliepimų į atsakovės reikalavimus argumentais, kad krovinio sugadinimo atveju turi būti įvertinamas bei nustatomas konkretus krovinio nuvertėjimo mastas (visiškas, dalinis), pagal kurį apskaičiuojamas iš vežėjo reikalautinas kompensacijos dydis, tačiau šiuo atveju atsakovė to nepadarė ir savo poziciją grindė suinteresuoto bylos baigtimis asmens (trečiojo asmens atsakovės pusėje UAB „Megaplantas“) veiksmais – įrašu CMR važtaraštyje apie visišką krovinio sugedimą ir netinkamumą naudoti toliau, darbuotojų paaiškinimais apie krovinio sunaikinimą.

41.       Tačiau leistinomis įrodinėjimo priemonėmis atsakovė nepaneigė ieškovės ir jos draudiko (draudimo bendrovės If P&C Insurance AS Lietuvos filialo) argumentų, grindžiamų UAB „Klaipėdos Netas“ Krovinio pažeidimo tyrimo raporto (toliau – akto) išvadomis, kad krovinio pristatymo temperatūra patvirtina, jog veja pervežimo metu nebuvo pradėjusi kaisti ir nebuvo sušutusi, kad ruloninė veja buvo dalinai padžiūvusi, tačiau ji pilnai atsistato ją paklojus ir reguliariai laistant per porą savaičių (t. 2, b. l. 75-80). Kitą vertus, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad ieškovė pažeidė sutartyje nustatytą +50 C krovinio gabenimo temperatūrinį režimą. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismui pateiktą krovinio gabenimo termogramą (t 1, b. l. 131-133), teismas neturi pagrindo nesutikti su akto išvada, kad krovinio pervežimo metu buvo palaikoma oro perdavimo temperatūra apie +50 C. Minėtos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepaneigia ir atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktos termogramos (t. 3, b .l. 47-49). Sutiktina su atsakove, kad ruloninės vejos temperatūra buvo aukštesnė už +50 C temperatūrą, šios aplinkybės neginčija nei ieškovė, nei jos draudikas, minėtą aplinkybę patvirtina ir bylos rašytiniai įrodymai (t. 3, b. l. 104-105). Tačiau pastebėtina, kad ieškovė pagal sutartį įsipareigojo užtikrinti ne pačios vejos temperatūrą, bet jos gabenimo (pervežimo) temperatūrą. Priešingas aiškinimas prieštarautų sutarties esmei, protingumo ir teisingumo principams, nes tam, kad pasiekti  vejos +50 C temperatūrą, ją pirmiausia reikėtų atvėsinti ir tik po to gabenti į paskirties vietą. Tačiau dėl tokių sąlygų šalys nebuvo susitariusios (CK 1.5, 6.193 straipsniai).

42.       Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, šios nutarties 35,36 punktus, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, jog krovinio pažeidimai atsirado krovinio pervežimo metu, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, kad  krovinys buvo sugadintas visiškai, ir kad jis sugedo dėl temperatūrinio režimo pažeidimo (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl procesinės bylos baigties

43.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44.       Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir nelemia galutinio teisinio rezultato išnagrinėtoje byloje. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą ir atsakovės apeliacinį skundą atmetus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

46.       Ieškovė ir tretysis asmuo ieškovės pusėje pateikė duomenis apie patirtas atitinkami 200 Eur ir 600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

47.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

48.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašoma priteisti 200 Eur suma surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą suma neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, o trečiojo asmens prašoma priteisti 600 Eur suma už 2 val. trukmės teismo posėdį apeliacinės instancijos teisme ir pasiruošimą jam neviršija Rekomendacijų 8.17 punkte nustatyto maksimalaus dydžio,  šios išlaidos ieškovei ir trečiajam asmeniui priteistinos iš atsakovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

49.       Apeliacinės instancijos teismas turėjo 6,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš apeliantės (CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, 

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hegelmann Transporte“ (juridinio asmens kodas 300022163) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Blokas“ (juridinio asmens kodas 265615370) naudai 200 Eur (du šimtus eurų), trečiojo asmens If P&C Insurance AS Lietuvos filialas (juridinio asmens kodas 302279548) naudai 600 Eur (šešis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hegelmann Transporte“ (juridinio asmens kodas 300022163) valstybei 6,36 Eur (šešis eurus 36 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teisme (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                       Gintautas Koriaginas