Civilinė byla Nr. e2S-2557-562/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21416-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarties dėl ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinio atsakovui P. L. (P. L.) dėl nuostolių atlyginimo regreso teise trūkumų šalinimo.

Teismas

nustatė: 

                                                                 I. Bylos esmė

1.       Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui P. L. (toliau – atsakovas), prašydamas priteisti iš atsakovo 660,46 Eur nuostolių, kuriuos ieškovas patyrė išmokėjęs atitinkamo dydžio draudimo išmoką trečiajam asmeniui, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-26787-1154/2021 nustatė ieškovui 7 (septynių) dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą mokėtino žyminio mokesčio dalį.

3.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad žyminis mokestis yra indeksuojamas. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalus 20 Eur žyminis mokestis už ieškinius turtiniuose ginčuose turi būti indeksuojamas taikant vartojimo kainų indeksą 110,5 ir yra lygus 22,10 Eur, atitinkamai – ieškinį padavus elektroninių ryšių priemonėmis, apskaičiuotas 75 procentų žyminio mokesčio dydis yra 16,58 Eur. Remdamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalimi, pažymėjo, kad už ieškinį, pateiktą elektroninių ryšių priemonėmis, mažiausias mokėtinas žyminio mokesčio dydis yra 17 Eur.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

4.       Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4.1.                      Neaišku, kode?l pirmosios instancijos teismas nusprende?, apskaic?iuojant moke?tina? žymini? mokesti?, taikyti 110,5 vartojimo kainu? indeksa?. Remiantis Lietuvos statistikos departamento pateikiama informacija, 2021 m. birželio me?nesio vartojimo kainu? indeksas nurodomas tik 104,7 (lyginant ji? su 2019 metu?). Kadangi šis indeksas neviršija 110, žyminis mokestis neturi bu?ti indeksuojamas. Tode?l ieškovas už ieškini? sumoke?jo tinkama? žymini? mokesti? – 15 Eur.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

6.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

7.       Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl žyminio mokesčio indeksavimo ir atskirajam skunde teigia, jog nagrinėjamu atveju žyminis mokestis neindeksuojamas.

8.       Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020). Teismų praktikoje išskiriami tokie žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reglamentavimu siekiami viešajam interesui svarbūs tikslai: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020).

9.       CPK 80 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas dviejų rūšių žyminis mokestis: proporcinis ir paprastasis. Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Paprastasis žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020).

10.       CPK 82 straipsnyje reglamentuojamas žyminio mokesčio, sprendimų vykdymo išlaidų ir teismo baudų indeksavimas. Teismų praktikoje pažymima, kad žyminio mokesčio indeksavimas yra susijęs su vartotojų kainų padidėjimu bei infliacijos lygiu. Atsižvelgiant į tai, kad, padidėjus vartotojų kainoms bei infliacijos lygiui, kinta ir turto vertė bei kaina, taip pat kinta ir ieškinio suma, nuo kurios apskaičiuojamas žyminis mokestis turtiniuose ginčuose, bei, savaime suprantama, ir pats minėto žyminio mokesčio dydis, nėra tikslinga bei pagrįsta minėtą žyminį mokestį dar ir indeksuoti. Žyminiam mokesčiui, kuris išreiškiamas tikslia pinigų suma neturtiniuose ginčuose, indeksacija taikoma dėl vartotojų kainų padidėjimo bei piniginio vieneto nuvertėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-44/2008). Taigi, indeksavimo tikslas – nekeičiant įstatymo užtikrinti, kad bus kompensuojamas žyminio mokesčio nuvertėjimas, susijęs su infliacija ir vartotojų kainų padidėjimu.

11.       Pagal CPK 82 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 816 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą“ 2 punktą Lietuvos statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Statistikos departamentas) kartą per ketvirtį skelbia teismų taikomus indeksus. Konkretūs vartotojų kainų indeksai žyminiam mokesčiui ir teismo baudoms indeksuoti numatyti oficialiame Statistikos departamento interneto tinklalapyje. Pagal CPK 82 straipsnio 4 dalį paskelbtas indeksas taikomas nuo atitinkamo ketvirčio antro mėnesio 1 dienos.

12.       CPK 82 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad taikytinas indeksas apskaičiuojamas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatytas žyminis mokestis ir teismo baudos, įsigaliojimo mėnesio iki kiekvieno ketvirčio pradžios. Taigi, oficialiame Statistikos departamento interneto tinklalapyje konkretus indeksas parenkamas atsižvelgiant į tai, kada įsigaliojo CPK 80 straipsnyje nurodytas žyminio mokesčio dydis (įskaitant žyminio mokesčio pakeitimus).

13.       Nagrinėjamai bylai aktualios CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, kad turtiniuose ginčuose už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis apskaičiuojamas procentine išraiška nuo ieškinio sumos, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų. Ieškinys, paduotas elektroninių ryšių priemonėmis, apmokestinamas 75 proc. už atitinkamą ieškinį mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas minimalus 20 Eur bei maksimalus 15 000 Eur žyminio mokesčio dydis taip pat turi būti indeksuojami CPK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2014).

14.       Pažymėtina, kad CPK 80 straipsnyje numatyti žyminio mokesčio dydžiai buvo nustatyti 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymu Nr. XII-2751, įsigaliojusiu 2017 m. liepos 1 d.  Pagal CPK 82 straipsnio 1 dalies nuostatas žyminis mokestis, išskyrus apskaičiuojamus procentais, indeksuojamas atsižvelgiant į ketvirčio vartojimo kainų indeksą tik tuo atveju, jeigu indeksas yra didesnis negu 110. Vadovaujantis oficialia Statistikos departamento interneto tinklalapyje nurodyta informacija, 2021 m. birželio mėn. indeksas (t. y. 2021 m. III ketvirčio pradžiai apskaičiuotas indeksas), palyginti su 2017 m. liepos mėn., sudaro 110,5 ir yra didesnis už 110 (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1113-790/2021). Taigi, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas minimalus 20 Eur  žyminio mokesčio dydis, kuris, kaip minėta, nustatytas 2017 m. liepos mėnesį įsigaliojusiais CPK pakeitimais, turi būti indeksuojamas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad minimalus 20 Eur žyminis mokestis indeksuojamas taikant vartojimo kainų indeksą 110,5 ir yra lygus 22,10 Eur, atitinkamai – ieškinį padavus elektroninių ryšių priemonėmis, apskaičiuotas 75 proc. žyminio mokesčio dydis yra 16,58 Eur. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalies nuostatų pagrindu už ieškinį, pateiktą elektroninių ryšių priemonėmis, mažiausias mokėtinas žyminio mokesčio dydis yra 17 Eur.

15.       Kadangi ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad už ieškinį sumokėta 15 Eur dydžio žyminis mokestis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties.

16.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

17.       Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

18.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja           Rosita Patackienė