Administracinė byla Nr. I-4-402/2013
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01003-2012-3
Procesinio sprendimo kategorija: 6.4.2; 74.
(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. liepos 8 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,
sekretoriaujant Daivai Čižinauskienei,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovams Kauno tardymo izoliatoriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nepagrįstai ir neteisėtai sumažintos apmokėjimo už vaiko priežiūros atostogas dalies priteisimo,
n u s t a t ė:
Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo G. P. skundas, kuriame teismo prašo priteisti solidariai iš atsakovų laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1d. iki 2010 m. gruodžio 21 d. neteisėtai sumažintą apmokėjimą už vaiko priežiūros atostogas dalį – viso 1637,51 Lt.
Skunde (b. l. 4-13) nurodyta, kad pareiškėjui nuo 2009-01-22 iki 2010-12-21 buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Tačiau už dalį šio laikotarpio pareiškėjui buvo sumokėta mažesnė jo vidutinio darbo užmokesčio dalis nei buvo numatyta tikslinių atostogų jam suteikimo bei apmokėjimo už jas paskyrimo metu. Už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį, susidariusį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 21 d., dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 8 punkto, 9 straipsnio ir 10 straipsnio taikymo jam buvo sumažintas paskirtas apmokėjimas (vidutinio darbo užmokesčio dalis) už vaiko priežiūros atostogas iki vaikui sueis dveji metai. Iš viso 2010 m. liepos 1 d. –2010 m. gruodžio 21 d. laikotarpiu jam neišmokėta 1637,51 Lt suma, kurią prašo priteisti. Nurodė, kad nėštumo ir gimdymo atostogų bei vaiko priežiūros atostogų kalėjimų departamentui prie LR Teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų pareigūnams apmokėjimo pagrindai numatyti Tarnybos kalėjimų departamente statuto (Žin., 2000, Nr. 39-1088) 53 straipsnyje (iki 2010-01-01 – 54 str.). Statuto 54 straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojusioje nuo 2008 m. sausio 1 d. (Žin. 2008, Nr. 74-2867) iki 2010 m. sausio 1 d., o nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d. Statuto 53 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad „Laikinojo nedarbingumo bei nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu pareigūnams mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų darbo užmokestis. Vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu už kiekvieną valką, kol vaikui sueis vieni metai, pareigūnams mokama 100 procentų, o kol vaikui sueis 2 metai, - 85 procentai vidutinio jų darbo užmokesčio." 2010 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XI-987 (Žin., 2010, Nr. 86-4538, įsigaliojo nuo 2010 m. liepos 20 d.) ši Statuto 53 straipsnio dalis buvo pakeista ir joje numatyta, kad „Laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdyme- atostogų, tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais pareigūnams mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų darbo užmokestis arba jo dalis. Mokame vidutinio darbo užmokesčio ar jo dalies dydis, maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis ir mokėjimo trukmė nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis.“ Minėtame įstatyme nurodyta, jog Statuto 53 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais pareigūnams mokamų išmokų įsigalioja nuo 2011 m. liepos 1 d. ir, kad šio įstatymo nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojime skiriamoms išmokoms. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas 21 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojusioje laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. spalio 1 d. (Žin., 2007, Nr. 132-5346), buvo numatyta, jog „Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 100 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai. - 85 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio". Nuo 2009 m. spalio 1 d. įsigaliojusia Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies redakcija (Žin., 2009, Nr. 117-4992) šie dydžiai buvo sumažinti. Šis sumažinimas socialinio draudimo išmokas gaunantiems darbuotojams turėjo būti taikomas ne visų asmenų atžvilgiu, o tik tų, kurie teisę į minėtąsias išmokas įgijo po 2010 m. liepos 1 d., tarnybos kalėjimų departamente sistemos pareigūnams - kurie teisę į tokias išmokas įgijo po 2011 m. liepos 1 d. Nurodė, jog remiantis Laikinojo įstatymo 9, 10str., motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų bei išmokų, mokamų statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu, dydžiai buvo sumažinti visiems šias išmokas gaunantiems asmenims, taip pat ir tiems, kuriems šios išmokos buvo paskirtos ir pradėtos mokėti iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo. Kadangi pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, remiantis Laikinojo įstatymo 9 ir 10 straipsnių nuostatomis, buvo sumažinta ir jam paskirtoji išmoka už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį. Taigi, laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 21d. jam paskirtas apmokėjimas už vaiko priežiūros atostogas iki vaikui sueis dveji metai buvo sumažintas nuo jo gautų 85 procentų vidutinio darbo užmokesčio dydžio iki 75 procentų. Iš viso per šį laikotarpį jam priklausęs apmokėjimas už vaiko priežiūros atostogas sumažėjo 1637,51 Lt. Nurodė, jog toks vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu pagal Statuto 53 straipsnį jam paskirtos ir mokamos išmokos sumažinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl yra neteisėtas.
Pareiškėjas ir jo atstovas Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimais. Teisme taip pat gautas pareiškėjo prašymas administracinę bylą nagrinėti pareiškėjui nedalyvaujant.
Atsakovo Kauno tardymo izoliatoriaus atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu. Atsiliepime (b. l. 18-21) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodo, jog pagal LR Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (Žin., 2000, Nr. 39-1088 (toliau - Statutas)) 53 straipsnio pakeitimo įstatymo (Žin., 2010, Nr. 86-4538) nuostatas iki 2011 m. liepos 1 d. pareigūnų nėštumo ir gimdymo atostogų, vaiko priežiūros atostogų išmokos skaičiuojamos vadovaujantis Statuto nuostatomis, o nuo 2011 m. liepos 1 d. - Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 111-3574) nuostatomis, tai yra tokia pačia tvarka, kaip ir skaičiuojant motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas. 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (Žin., 2009, Nr. 152-6820), kuris nustatė socialinių išmokų: valstybinių pensijų ir kitų išmokų, išvardytų šio įstatymo 2 dalies 1-4 punktuose, valstybinių socialinio draudimo pensijų perskaičiavimo ir šių išmokų mokėjimo asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, tvarką, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), nedarbo socialinio draudimo pašalpų, motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimo ir kompensuojamojo uždarbio socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti naujo maksimalaus dydžio nustatymo tvarką, išmokos vaikui mokėjimo sąlygas ir dydžius. 2010 m. rugsėjo 10 d. gavus Kalėjimų, departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos rašytinį išaiškinimą „Dėl laikino nedarbingumo pašalpų, nėštumo ir gimdymo atostogų, vaiko priežiūros atostogų skaičiavimo patikslinimo" Įstaigoje buvo atlikti motinystės (tėvystės) pašalpos dydžio perskaičiavimai. Pagal minėtą išaiškinimą asmenims, gaunantiems motinystės (tėvystės) išmokas, paskirtas ir mokamas statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams iš valstybės biudžeto lėšų pagal specialiuosius, jų profesinę veiklą reglamentuojančius, teisės aktus, nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų nėštumo ir gimdymo atostogų, vaiko priežiūros atostogų išmokos buvo skaičiuojamos vadovaujantis Statuto 53 straipsnio nuostatomis kartu taikant Laikinojo įstatymo 9 ir 10 straipsnių nuostatas. Skaičiuojant išmokos, mokamos vaiko priežiūros atostogų metu, dydį, buvo vadovaujamasi Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, kur numatoma, kad šio įstatymo galiojimo laikotarpiu statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams jų vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų laikotarpiu iš valstybės biudžeto mokamoms motinystės (tėvystės) išmokoms nuo 2010 m. liepos 1 d. taikoma ta pati tvarka, kaip ir mokant motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas. Todėl statutiniams valstybės tarnautojams išmoka vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu iš valstybės biudžeto skiriama vadovaujantis Statuto 53 straipsniu, tačiau ši išmoka nuo 2010 m. liepos 1 d. perskaičiuojama ir mokama vadovaujantis Laikinuoju įstatymu. Šio įstatymo nuostatos taikomos išmokų gavėjams, kuriems šios rūšies išmoka paskirta dar iki 2010 m. birželio 30 d., ir tiems, kuriems ji buvo paskirta po 2010 m. liepos 1 d. Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 1-3 d. nurodyta, jog nepaisant teisės į šią išmoką atsiradimo momento, šios rūšies išmoka vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sueis vieneri metai sudaro 90 proc. išmokos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, tačiau negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos. Nuo vaiko vienerių iki dvejų metų šios išmokos gavėjams - statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) mokama 75 proc. vidutinio jų darbo užmokesčio dydžio išmoka. Tačiau, jei šios rūšies apskaičiuota išmoka viršija 75 proc. einamųjų metu draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, išmokos gavėjui mokama pastarojo dydžio išmoka. Atsakovas perskaičiuojant pareiškėjui priklausančios išmokos už vaiko priežiūros atostogas dydį taikė galiojančio Įstatymo nuostatas ir tokiu būdu nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktai.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovas ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu.
Pareiškėjo G. P. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Šios administracinės bylos dalykas yra nustatyti, ar teisėtai pareiškėjui, pritaikius Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, buvo sumažinta vaiko priežiūros atostogų pašalpa.
Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 54 straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojusioje nuo 2008-01-01 (Žin., 2008, Nr. 74-2867) (toliau - Statutas), o nuo 2010-01-01 iki 2011-07-01 Statuto 53 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad .Laikinojo nedarbingumo bei nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu pareigūnams mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų darbo užmokestis. Vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu už kiekvieną vaiką, kol vaikui sueis vieni metai, pareigūnams mokama 100 procentų, o kol vaikui sueis 2 metai, – 85 procentai vidutinio jų darbo užmokesčio.
Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio nuostatos nuo 2010-07-01 taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytoms išmokoms ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms, paskirtoms pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2010-06-30. Paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, neviršijančios ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydžio, mokamos to paties dydžio, kokio ir buvo paskirtos. Paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, viršijančios ribinį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydį, mokamos šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, tačiau išmokama pašalpa negali būti mažesnė negu ribinis motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydis. Pagal Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, priklausančios pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims iki vaikui sukaks vieneri metai perskaičiuojamos ir mokamos 90 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio. Tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa viršija Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio pašalpa. Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, priklausančios pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų perskaičiuojamos ir mokamos 75 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio. Tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa viršija 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio pašalpa. Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, kur numatoma, kad šio įstatymo galiojimo laikotarpiu statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams jų vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų laikotarpiu iš valstybės biudžeto mokamoms motinystės (tėvystės) išmokoms nuo 2010 m. liepos 1 d. taikoma ta pati tvarka, kaip ir mokant motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas. Todėl statutiniams valstybės tarnautojams išmoka vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu iš valstybės biudžeto skiriama vadovaujantis Statuto 53 straipsniu, tačiau ši išmoka nuo 2010 m. liepos 1 d. perskaičiuojama ir mokama vadovaujantis Laikinuoju įstatymu.
Palyginus teisinį reguliavimą, nustatytą Laikinojo įstatymo 10 straipsnyje, su nustatytuoju Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statute, matyti, kad motinystės (tėvystės) išmokų, mokamų statutiniams valstybės tarnautojams vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu, dydžių teisinis reguliavimas pagal Laikinojo įstatymo 10 straipsnį nuo 2010 m. liepos 1 d. pakito taip: paskirtos minėtos motinystės (tėvystės) išmokos iki vaikui sukaks vieni metai ir laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų buvo sumažintos atitinkamai nuo 100 iki 90 ir nuo 85 iki 75 procentų Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio pareigūnų darbo užmokesčio; didžiausias galimas minėtų motinystės (tėvystės) išmokų dydis buvo apribotas Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių suma – iki vaikui sukaks vieni metai ir 75 procentais Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos – laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų.
Seimas 2009 m. gruodžio 9 priėmė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą. Laikinojo įstatymo 9 str. 2 d. nurodyta, jog patvirtinus naują einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, visos iki tol paskirtos ir mokamos socialinio draudimo pašalpos už laikotarpį nuo draudžiamųjų pajamų naujo dydžio taikymo pradžios perskaičiuojamos taikant šį dydį. Šis įstatymas galiojo iki 2011-12-31, todėl atsakovas privalėjo juo vadovautis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 „Dėl einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų, ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir ribinio valstybinės pensijos dydžių patvirtinimo“ (Žinios, 2009, Nr. 158-7157) 1.1 punktu patvirtino einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų dydį, lygų 1170 litų, todėl pirmaisiais vaiko priežiūros atostogų metais maksimali priskaičiuotina motinystės (tėvystės) išmoka statutiniams valstybės tarnautojams siekė (90%(1170 x 4=) 4212 litų, o antraisiais metais (75%(1 170 x 4)=) 3510 litų. Tais atvejais, kai pritaikius sumažintą 90% ar 75% išmokos dydį, taikomą Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotam vidutiniam pareigūno darbo užmokesčiui, priskaičiuota motinystės (tėvystės) išmoka viršija šiuos maksimalius dydžius, remiantis Laikinojo įstatymo 10 str. 2 ir 3 d. asmeniui mokama pastarojo dydžio išmoka (4212 litų pirmais vaiko priežiūros atostogų metais ir 3510 litų – antrais).
Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, 10 straipsnio 2, 3 dalyse buvo sudarytos prielaidos perskaičiuojant statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) paskirtas motinystės (tėvystės) išmokas, teisė į kurias įgyta iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, sumažinti dviem pagrindais: 1) minėtas perskaičiuojamas išmokas iki vaikui sukaks vieni metai ir laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų sumažinti atitinkamai nuo 100 iki 90 ir nuo 85 iki 75 procentų Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio pareigūnų darbo užmokesčio; 2) sumažinti tas pagal pirmąjį pagrindą perskaičiuotas išmokas, kurios viršijo minėtus maksimalius dydžius (nurodytais laikotarpiais atitinkamai 90 ir 75 procentų vidutinio darbo užmokesčio), t. y. išmokas mokėti neviršijant šių maksimalių dydžių. Taigi, Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, 10 straipsnio 2, 3 dalyse, buvo sudarytos prielaidos nuo 2010 m. liepos 1 d. ne tik 10 procentų sumažinti statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) paskirtas motinystės (tėvystės) išmokas, bet ir papildomai sumažinti tas minėtas (jau turėjusias sumažėti 10 procentų) išmokas, kurios viršijo tam tikrus maksimalius dydžius (jos perskaičiuojamos taip, kad neviršytų šių dydžių).
Pareiškėjui G.P. nuo 2009 m. sausio 22 d. iki 2010 m. gruodžio 21 d. buvo suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai (b. l. 24). Įsigaliojus Laikinojo įstatymo 10 str. 3 d. nuostatoms, laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 21 d. pareiškėjui mokėtinos už antrus vaiko priežiūros atostogų metus išmokos dydis buvo sumažintas 10% taikant 75% dydį vietoj 85% (b. l. 22). Maksimalus mokėtinos motinystės (tėvystės) išmokos dydis antraisiais vaiko priežiūros atostogų metais (75%(1 170 x 4)=) 3510 litų (75% Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos) sudaro 3510 litų. Pareiškėjui priskaičiuota mokėtinos už antrus vaiko priežiūros atostogų metus išmokos dydis neviršijo šios sumos, todėl papildomai mažinamas nebuvo.
Motinystės (tėvystės) pašalpų, į kurias teisė įgyta po Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, perskaičiavimo reglamentavimas remiantis Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Konstitucinio Teismo 2013-03-05 nutarime nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Esant aptartam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai sumažino pareiškėjui paskirtos išmokos už vaiko priežiūros atostogas dydį, todėl tenkinti skundo nėra pagrindo.
Pareiškėjas nepagrįstai atsakove nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir ji šioje byloje nelaikytina atsakove, nes šios bylos išsprendimas nurodytai atsakovei teisių ir pareigų nesukelia.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p. teismas,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo G. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėja Natalja Zelionkienė