Administracinė byla Nr. I-2424-484/2018

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01038-2018-6

                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 41.; 20.2.3.1;

(S)

                                                   20.2.3.2; 55.1.3.

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mefodijos Povilaitienės,  dalyvaujant vertėjai I. K.,

pareiškėjui V. S.,

atsakovo Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovei R. V.,

            viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :             

Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus (toliau – ir atsakovas) 2018 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. (18)SN-17)SP-28 (toliau – ir skundžiamas sprendimas); 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierių pagal kompetenciją atlikti veiksmus, t. y. atlikti patikrinimą ir priimti teisiškai įpareigojantį sprendimą dėl pažeidimo; 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, 50 eurų turtinės ir 100 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde nurodo, kad 2018 m. sausio 6 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – ir Tarnyba) su skundu, prašydamas įvertinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „(duomenys neskelbtini)“ valdomo restorano UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojų veiksmus. Pareiškėjo teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojai 2017 m. gruodžio 31 d. apie 22 val. 55 min. atsisakydami jį įleisti į viešojo maitinimo įstaigą „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šiukščiai pažeidė jo kaip vartotojo teises. Tarnyba 2018 m. sausio 18 d. raštu Nr. 4-404 jo skundą persiuntė Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, kuri 2018 m. kovo 12 d. sprendimu skundo nagrinėjimą nutraukė.

Pareiškėjas tvirtina, kad į viešojo maitinimo įstaigą nebuvo įleistas dėl netvarkingos aprangos, kurią sąlygoja jo gaunamos pajamos. Teigia, kad įvykio dieną buvo blaivus, tvarkingas, o apranga atitiko jo socialinę padėtį. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu, nurodo, jog Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius jo skundą išnagrinėjo formaliai, remdamasis, vien tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojų melagingais paaiškinimais (b. l. 1–8).

Atsakovai su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje 2018 m. sausio 18 d. buvo gautas                            V. S. skundas, persiųstas iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos. V. S. skunde buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojai 2017 m. gruodžio 31 d. apie 22 val. 55 min. atsisakė jį įleisti į viešojo maitinimo įstaigą „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl to, jog jis netvarkingai atrodė.

Atsakovai atsiliepime pažymi, kad atsižvelgiant į pareiškėjo skundo turinį ir nurodytas priežastis, t. y. dėvimą aprangą, iš kurios išvaizdos buvo galima nuspėti jo gaunamas itin mažas pajamas, tyrimas pradėtas dėl galimos diskriminacijos socialinės padėties pagrindu.

Atsakovai, nesutikdami su pareiškėjo skundu, teigia, kad tyrimo metu iš  UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų buvo gauti paaiškinimai  bei Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato raštas apie įvykio, susijusio su atsisakymu pareiškėją įleisti į viešojo maitinimo įstaigą, aplinkybes. Atsakovų tvirtinimu, gauta medžiaga leido daryti prielaidą dėl galimos pareiškėjo diskriminacijos vartotojų teisių apsaugos srityje, tačiau įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas atsirado blogesnėje padėtyje dėl savo socialinės padėties, t. y. aplinkybių, jog jo gaunamos pajamos buvo lemiamas atsisakymo įleisti pareiškėją į viešojo maitinimo įstaigą kriterijus,  pareiškėjas nepateikė.

Atsakovai nesutinka ir su pareiškėjo reikalavimu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 31–35).

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą prašė tenkinti, remdamasis skunde nurodytais motyvais.

Atsakovų atstovė teismo posėdyje skundą prašė atmesti vadovaudamasi atsiliepime nurodytais motyvais.

Teismas

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus  2018 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. (18)SN-17)SP-28, kuriuo buvo nutrauktas pareiškėjo skundo tyrimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 6 d. pateikė skundą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl atsisakymo suteikti pareiškėjui paslaugas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ valdomame restorane ,,(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 37-38, 39).

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2018 m. sausio 17 d. raštu Nr. 4-369 V. S. skundą persiuntė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (b. l. 36).

Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius 2018 m. kovo 12 d. sprendimu                       Nr. (18)SN-17)SP-28 V. S. skundo tyrimą nutraukė (b. l. 9-15, 102-108).

Lygių galimybių kontrolierius ginčijamą sprendimą priėmė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 14, 17 straipsnių ir 29 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatomis.

Ginčo teisinį santykį reguliuoja 2003 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas Nr. IX-1826 (aktuali redakcija nuo 2017 m. liepos 25 d.) (toliau – ir LGĮ). LGĮ 1 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.

Pagal LGĮ 2 straipsnio 1 dalį diskriminacija apibrėžiama kaip tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.

Įgyvendindamas lygias galimybes, prekių pardavėjas, gamintojas ar paslaugų teikėjas, nepaisydamas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, privalo visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokius pačius gaminius, prekes ir paslaugas, įskaitant aprūpinimą būstu, ir taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas ir garantijas už tokius pačius ir vienodos vertės gaminius, prekes ir paslaugas (LGĮ 8 straipsnio 1 dalis).

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius tyrimą pagal 2018 m. sausio 6 d. V. S. skundą pradėjo dėl galimos pareiškėjo diskriminacijos socialinės padėties pagrindu.

LGĮ 2 straipsnio 8 dalis nustato, kad socialinė padėtis – fizinio asmens įgytas išsilavinimas, kvalifikacija ar mokymasis ir studijos mokslo ir studijų institucijose, turima nuosavybė, gaunamos pajamos, teisės aktuose nustatytos valstybės paramos poreikis ir (arba) kiti su asmens finansine (ekonomine) padėtimi susiję veiksniai.

Byloje ginčo, jog pareiškėjas V. S. 2017 m. gruodžio 31 d. apie 22 val. 55 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojų nebuvo įleistas į viešojo maitinimo įstaigą „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nėra.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario 07 d. rašte Nr. N/LT/2018/2 nurodė, kad 2017 m. gruodžio 31 d. apie 22 val. 40 min. asmuo nebuvo įleistas į „(duomenys neskelbtini)“ restoraną „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nes asmuo iš pažiūros buvo neblaivus, nuo jo sklido stiprus nemalonus kvapas bei pastarasis demonstravo agresyvų elgesį (b. l. 22, 46-47).

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas L. D. paaiškinime nurodė, kad jis 2017 m. gruodžio 31 d. dirbo restorane ,, (duomenys neskelbtini)“. Į restoraną ketino įeiti asmuo, kuris dėvėjo nešvarią skylėtą striukę ir nuo jo sklido nemalonus specifinis kvapas. Lankytojo į restoraną neįleido. Lankytojas elgėsi įžūliai, provokavo konfliktą (b. l. 20).

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas J. B. paaiškinime nurodė, kad jis 2017 m. gruodžio 31 d. dirbo restorane „(duomenys neskelbtini)“, tačiau apie įvykį restorane negali nieko paaiškinti, nes apsaugos funkcijas atliko salėje ir įvykusio incidento nematė (b. l. 21).

Kaip matyti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. sausio mėnesio rašto, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje gauto 2018 m. vasario 5 d., V. S. į restoraną „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gruodžio 31 d. apie 22 val. 55 min. nebuvo įleistas dėl jo netvarkingos išvaizdos. Rašte nurodyta, jog V. S. blaivumas netikrintas, nes fiziologinių požymių, dėl kurių būtų galima įtarti asmens girtumą, nebuvo ( b. l. 44).

Šie byloje esantys duomenys neginčytinai patvirtina, kad V. S. suteikti paslaugas  UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ valdomame restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo atsisakyta ne dėl jo socialinės padėties, t. y. jo gaunamų pajamų, o dėl jo netvarkingos išvaizdos, agresyvaus elgesio, nemalonaus nuo jo sklindančio kvapo.

LGĮ 29 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad  tyrimo metu ar jį atlikęs, lygių galimybių kontrolierius gali nutraukti tyrimą, kai trūksta objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog byloje objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo diskriminavimą socialinės padėties pagrindu, nėra. Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad jis į viešojo maitinimo įstaigą nebuvo įleistas dėl jo gaunamų pajamų, yra vien tik subjektyvus pareiškėjo vertinimas. Todėl Lygių galimybių kontrolierius pagrįstai konstatavo, jog trūksta duomenų apie padarytą pažeidimą ir pagrįstai tyrimą pagal V. S. skundą nutraukė.

Panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus  2018 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. (18)SN-17)SP-28 ,,Dėl galimos diskriminacijos socialinės padėties pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiant paslaugas tyrimo“ remiantis pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Įpareigoti Lygių galimybių kontrolierių išnagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo taip pat nėra pagrindo. Pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas.

Pareiškėjas byloje taip pat kelia turtinės ir neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Lygių galimybių kontrolieriaus veiksmų netinkamai išsprendus jo skundą dėl diskriminavimo socialinės padėties pagrindu, atlyginimo klausimą.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuris kildinamas iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal  CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju byloje konstatuota, jog Lygių galimybių kontrolierius tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. sausio 6 d. skundą dėl diskriminavimo socialinės padėties pagrindu ir pagrįstai nutraukė pažeidimo tyrimą, t. y. nenustatyti neteisėti atsakovės veiksmai (neveikimas), o nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra ir atsakomybės pagal  CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, todėl kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjo prašymas priteisti jam turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ė:

Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                   Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

                                                                                                             Ina Kirkutienė

                                                                                                             Mefodija Povilaitienė