Byla Nr. 1S-106-810/2019
Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00610-2011-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19
(S) 
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 13 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 30 d. priimtą nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. M. L. bausmę atlieka pagal Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 9 metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendis pakeistas – M. L. skirta bausmė sumažinta iki 7 metų laisvės atėmimo.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. gruodžio 8 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugsėjo 8 d.
3. Komisija 2018 m. lapkričio 30 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam M. L. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. sausio 11 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti M. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui.
5. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 11 d. nutartį, prašo ją panaikinti.
5.1. Skunde teigiama, jog apylinkės teismas tinkamai neįsigilino į jo bausmės atlikimo metu padarytą pažangą. Sprendimą atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą teismas motyvavo prieš beveik 5 metus, tik atvykus į pataisos namus gauta nuobauda, net neužsimindamas apie teigiamą pažangą po jos skyrimo – jis jau kelerius metus nėra padaręs jokio pažeidimo, kas 3 mėnesius yra skatinamas už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, be to, aktyviai dalyvauja ir padeda Pravieniškių seniūnijos bendruomenės veikloje.
5.2. Nuteistasis pažymi, jog jis bausmę nuo 2017 m. birželio mėnesio atlieka pusiaukelės namuose, kiekvieną savaitgalį grįžta dviem parom pas savo šeimą, prieš tai bausmę atliko be sargybos sąlygomis, drausmės ar kitų pažeidimų per visą šį laikotarpį nėra padaręs. M. L. nuomone, tai, kad jis bausmę beveik 3 metus atlieka nebe pataisos namuose, taip pat leidžia teigti, jog jis yra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti paleistas lygtinai.
5.3. M. L. taip pat atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismo nutartyje teigiama, kad nuteistasis privalo atlyginti nuosprendžiu priteistą didelę žalą, tačiau nesistengia to daryti, bei nurodoma, jog jis yra padengęs tik 47,46 Eur. Nurodyta suma, nuteistojo teigimu, yra protu nesuvokiama, kadangi jis didelę bausmės atlikimo dalį dirbo ir iš jo atlyginimo buvo daromi išskaitymai. Be to, eilę mėnesių, kiek leido galimybės, civilinį ieškinį dengė papildomai. M. L. taip pat nurodo, jog negalėjo greitai gauti ir kartu su skundu pateikti pažymų iš visų darboviečių, kuriose atsispindėtų iš atlyginimo pagal vykdomuosius raštus išieškotų sumų dydžiai, tačiau pateikia Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pažymą, iš kurios matyti, kad per 5 mėnesius pagal vykdomuosius raštus buvo išieškota 220 Eur. Ši aplinkybė rodo, jog apylinkės teismas neįsigilino į byloje pateiktus duomenis, pateikė tik neigiamą informaciją apie jį.
6. Nuteistojo M. L. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. L. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi yra formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Tačiau, atsižvelgiant į ankstesniame šios nutarties punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, jog sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, bet būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti M. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kartu vertinant ir tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – asmens mirtį, padarymą, ir šiuo metu dar yra neatlikęs didelės bausmės dalies, konstatavo apylinkės teismas.
9. Išvadą, jog M. L. dar nedaro pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apylinkės teismas motyvavo tuo, jog jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nesielgė tinkamai ir padarė tris rėžimo reikalavimų pažeidimus, už vieno iš jų padarymą – alkoholinių gėrimų vartojimą – buvo baustas griežčiausia drausmine nuobauda – uždarymu septynioms paroms į baudos izoliatorių. Teismas taip pat nurodė, jog nuteistasis nesistengė atlyginti priteisto civilinio ieškinio, šiuo metu iš jo ir V. L. solidariai nukentėjusiesiems priteistos žalos – 93 790 Eur, yra atlyginęs tik nedidelę jos dalį – 47,46 Eur.
10. Tokie žemesnės instancijos teismo motyvai, neabejotinai paneigia M. L. skundo argumentus, jog tvirtinti Komisijos nutarimą teismas atsisakė remiantis vien tuo, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis buvo vieną kartą baustas drausmine tvarka. Be to, M. L. klaidingai nurodo, jog ši nuobauda jam buvo paskirta prieš beveik 5 metus, kadangi iš pažymos dėl nuteistojo nuobaudų ir paskatinimų matyti, kad pažeidimą, už kurį buvo paskirta nuobauda, jis padarė 2015 m. kovo 16 d., taigi ne prieš beveik 5, o 4 metus. Nors ši nuobauda nuteistajam, iš tiesų, buvo paskirta praėjus ne ilgam laiko tarpui nuo bausmės atlikimo pradžios, tačiau tai paties pažeidimo padarymo fakto nemenkina. Manyti, jog nuteistasis galėjo būti gerai nesusipažinęs su bausmės atlikimo vietos taisyklėmis ir dėl to nežinoti, jog pataisos įstaigoje draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus, ir dėl to daryti išvadą, kad nuteistasis taip grubiai vidaus tvarkos taisykles pažeidė nesąmoningai, šiuo atveju būtų visiškai nepagrįsta. Kita vertus, nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nesilaikė ir dar du kartus – 2016 m. sausio 25 d. ir 2016 m. birželio 3 d., taigi ne tik iš karto atvykus į pataisos namus, tačiau ir praėjus daugiau nei metams laiko nuo atvykimo pradžios. Nors už paskutinių pažeidimų padarymą nuteistajam nebuvo paskirtos drausminės nuobaudos, apsiribota jo svarstymu Drausminėje komisijoje, tačiau, teismo vertinimu, kiekvienas bausmės atlikimo vietos rėžimo reikalavimų pažeidimas privalo būti įvertinamas, jis negali būti ignoruojamas, kaip to norėtų nuteistas asmuo, kadangi pažeidimų darymo/nedarymo faktas leidžia teismui spręsti, ar nuteistasis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ar, vis tik, sugeba paklusti privalomoms taisyklėms. Be to, teisėjų kolegijos manymu, kiekviena pataisos namų taisyklė yra vienodai svarbi siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.
11. Be žemesnės instancijos teismo nurodytų motyvų, kurie leido teismui spręsti, jog nuteistasis dar nedaro pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apygardos teismas papildomai pažymi, jog M. L. socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – skalėje nuo 0 iki 40 balų ji įvertinta 16 balų. Didžiąją jų dalį –11 balų, sudaro statiniai veiksniai, t. y. tokie, kurių nuteistasis savo teigiamu elgesiu jau negali įtakoti ir sumažinti. Dinaminiai veiksniai sudaro 5 balus, taigi nuteistasis vis dar turi realias galimybes sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau, kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria taip pat atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti M. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nuteistajam nustatytų dinaminių veiksnių balas nekito jau kurį laiką (minėtos nutarties priėmimo metu dinaminiai veiksniai taip pat sudarė 5 balus). O tai leidžia apygardos teismui daryti išvadą, jog pastaruoju metu jokia reali M. L. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra pastebima.
12. Nuteistasis skunde nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kurioje nurodoma, kad M. L. nesistengia atlyginti nukentėjusiesiems priteistos žalos, kadangi iki šiol yra padengęs tik nedidelę jos dalį – 47,46 Eur. Nuteistojo teigimu, ši teismo nurodoma suma yra klaidinga, ji yra didesnė, kadangi jis ilgą laiko tarpą pataisos namuose dirbo, o iš gaunamo atlyginimo buvo daromi išskaitymai pagal vykdomuosius raštus. Vien iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio mėnesio iki 2017 m. sausio mėnesio pagal vykdomuosius raštus buvo išskaičiuota 218,86 Eur. Susipažinęs su šios pažymos turiniu, socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija apie pagal vykdomuosius raštus nuteistojo privalomas išmokėti pinigų sumas, taip pat Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Buhalterinės apskaitos skyriaus 2018 m. lapkričio 16 d. pažyma apie vykdomuosius raštus, apygardos teismas sprendžia, jog visi paminėti dokumentai nėra pakankamai informatyvūs, jog būtų galima patvirtinti ar paneigti šį nuteistojo skundo argumentą. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad pagal vykdomuosius raštus M. L. privalo išmokėti 494,28 Eur, ši suma išieškota pilnai. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Buhalterinės apskaitos skyriaus pažymoje nurodoma, jog pagal vykdomuosius raštus M. L. privalėjo išmokėti 47,46 Eur, ši skola padengta. Nei pastarojoje pažymoje, nei socialinio tyrimo išvadoje nėra konkrečiai nurodyta, ar pataisos įstaigoje gauti vykdomieji raštai yra išduoti baudžiamojoje byloje, kurioje M. L. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir bendrai nukentėjusiųjų naudai iš M. L. ir V. L. solidariai priteista 93 790 Eur žalos atlyginimo. Tokia informacija neatsispindi ir nuteistojo kartu su skundu pateiktoje pažymoje. Taigi lieka neaišku, ar iš nuteistojo atlyginimo išskaičiuotomis sumomis buvo dengiama būtent jo nusikalstamais veiksmais padaryta žala. Vis tik, apygardos teismas sprendžia, jog ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nėra esminė, galinti būti pakankamu pagrindu naikinti skundžiamą nutartį, kadangi aukščiau išdėstyti argumentai, susiję su nuteistojo bausmės atlikimo metu padarytais pažeidimais, dinaminių balų nekintamumu pastaruoju metu, įvertinus juos neatliktos bausmės dalies ir nusikaltimo, už kurio padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumo, jo sukeltų pasekmių kontekste, yra pakankami teigti, jog nuteistojo daroma pažanga dar neleidžia manyti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
13. Aukščiau nurodytų išvadų kontekste M. L. skunde nurodomi argumentai, kad jis yra šešis kartus skatintas už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, taip pat nuo 2017 m. birželio mėnesio bausmę atlieka pusiaukelės namuose, savaitgaliais yra išleidžiamas namo, anksčiau bausmę atliko be sargybos sąlygomis ir per šį laikotarpį jokių pažeidimų nebuvo padaręs, bei kitos socialinio tyrimo išvadoje nurodomos aplinkybės, kurios neabejotinai turėtų būti vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, nėra pakankami žemesnės instancijos teismo nutarties naikinimui bei sprendimo tenkinti Komisijos nutarimą ir taikyti M. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priėmimui.
14. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pripažinti, kad apylinkės teismas nagrinėjamu atveju netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, nėra pagrindo. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
atmesti nuteistojo M. L. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 11 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjai EditaDambrauskienė
Arūnas Paštuolis
Jurga Vasiliauskienė