MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

(S)

NUTARIMAS

2015 m. birželio 8 d.

Mažeikiai

Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Silva Plungienė,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam G. P.,

teismo posėdyje išnagrinėjo G. P., gim. 1994-02-16, a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Mažeikių r. sav., Tirkšlių mstl., Lietuvos Respublikos piliečio, bausto administracine tvarka, teisto, administracinių teisės pažeidimų bylą,

n u s t a t ė:

G. P. 2015 m. sausio 9 d. 19.46 val., Mažeikių r. sav., Tirkšlių mstl., prie Laukų 2C pastato, vairuodamas automobilį V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, atitinkamai nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovintį krovininį automobilį Scania R124, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadino abi transporto priemones. Iš eismo įvykio vietos, su kuria jis yra susijęs, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – KET), pasišalino. Tuo jis pažeidė KET 9, 16, 114, 219, 222 punktų reikalavimus, tai yra padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 1241 straipsnio 8 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tris administracinius teisės pažeidimus, padarytus idealiąja sutaptimi. Vienas iš pažeidimų (numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje) yra priskiriamas apylinkių teismų kompetencijai, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartis Nr. N575-2303-08).

G. P. kaltė padarius šiuos pažeidimus yra įrodyta jo ir transporto priemonės, priklausančios „Timberlita“ direktoriaus T. B. paaiškinimais, 2015 m. gegužės 22 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 73P-31117215-15, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos poskyrio specialisto S. L. ir patrulių būrio vyriausiojo patrulio A. B. tarnybiniais pranešimais dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, A. D., L. V., T. B. paaiškinimais, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, eismo įvykio foto lentelėmis, iš kurių matyti automobilių apgadinimai, informacija apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, išrašu iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro, išrašu įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro.

ATPK 20 straipsnis nurodo, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš įstatymo formuluotės sektų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti nubaustajam suvaržymus dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo G. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnis). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog administracinės teisės pažeidimas padarytas asmens, kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę (yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau teistas, baudų nemoka) bei padarytų pažeidimų pobūdį, nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad G. P. kaltė dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų yra visiškai įrodyta, todėl jam skirtinos nuobaudos, kurios subendrintinos (ATPK 33 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės apžeidimų kodekso 224 ir 287 straipsniais, teismas,

n u t a r i a :

G. P. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 straipsnio 8 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 straipsnio 8 dalį – 8,00 Eur (aštuonių eurų 00 Eur ct) dydžio baudą;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį – 43,00 Eur (keturiasdešimt trijų eurų 00 Eur ct) dydžio baudą;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį – 950,00 EUR (devynių šimtų penkiasdešimties eurų 00 Eur ct) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, G. P. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 950,00 EUR (devynių šimtų penkiasdešimties eurų 00 Eur ct) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsniu, G. P. laikomas netekęs specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Išaiškinti G. P., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas (banko kodas 71800); Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas (banko kodas 74000); Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius (banko kodas 21400), mokėjimo paskirties kodas 6030, ir pateikti administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) banko kvitą.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir / ar nepateikus administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui ir pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą. 

Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Teismo nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.

Teisėja                                                                                                                           Silva Plungienė