Civilinė byla Nr. 2A-272/2009
Procesinio
sprendimo kategorijos: 45.4; 69(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NU T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. vasario 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio
(teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,
sekretoriaujant
Jūratei Česnulevičienei,
dalyvaujant:
atsakovo atstovei A. S. ,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka
išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės
„Ekostata“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 14 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-2241-258/2008
pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ekostata“ ieškinį atsakovui viešajai
įstaigai „Centrinė projektų valdymo agentūra“ dėl priimtų sprendimų vykdant
Ignalinos programos projekto Nr. PI.06.02.01 konkursą „Visagino 1-ojo
mikrorajono pastatų atviros šildymo sistemos pertvarkymas į uždarą“ pripažinimo
negaliojančiais.
Teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t
ė :
Ieškovas UAB „Ekostata“ 2008 m. gegužės 26 d. gautu teisme ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 2008 m. balandžio 30 d. VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ sprendimą dėl UAB „Ekostata“ pasiūlymo atmetimo;
2) pripažinti negaliojančiu 2008 m. balandžio 30 d. VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ sprendimą dėl preliminariosios pasiūlymų eilės sudarymo, kuriuo
į eilę įrašytas vienintelis tiekėjas UAB „Axis Industries“; 3) pripažinti UAB
„Ekostata“ pasiūlymą tinkamu; 4) įpareigoti VšĮ „Centrinė projektų valdymo
agentūra“ tęsti konkurso procedūras ir sudaryti preliminarią pasiūlymų eilę; 5)
priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2007 m. gruodžio 19 d. VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ (toliau – VšĮ „CPVA“) paskelbė supaprastintą
atvirą konkursą dėl Ignalinos programos projekto Nr. P.I.06.02.01 „Visagino
miesto 1-ojo mikrorajono pastatų atviros šildymo sistemos pertvarkymas į
uždarą“, Pirkimo Nr. 59538. Ieškovas pateikė pasiūlymą dalyvauti konkurse, o 2008 m. balandžio 30 d. buvo raštu informuotas apie sprendimą dėl jo pasiūlymo atmetimo. Ieškovas,
nesutikdamas su atsakovo sprendimu atmesti pasiūlymą, 2008 m. gegužės 10 d. pateikė pretenziją. 2008 m. gegužės 14 d. ieškovas gavo atsakovo raštą Nr. 2008/2-3130, kuriuo pretenzija atmesta, pranešant, kad ieškovas neatitinka
pirkimo kvalifikacinių reikalavimų (neturi kokybės vadybos sertifikato,
nepateikė įrodymų apie reikalaujamą tiekėjo 15 mln. Lt dydžio vidutinę metinę
apyvartą, nepateikė įrodymų apie tiekėjo dalyvavimą bent viename panašiame
projekte). Ieškovo įsitikinimu, šie atsakovo argumentai yra nepagrįsti ir
neteisėti. Ieškovo manymu, atsakovas, atmesdamas ieškovo pasiūlymą, pažeidė
viešųjų pirkimų skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo principus,
konkursas ir jo sąlygos buvo taikomos vienam dalyviui – UAB „Axis Industries“.
Ieškovas
pažymėjo, kad pagal Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės (toliau – VPT) direktoriaus 2007 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 1S-23 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų (toliau
– Rekomendacijos) 19.5 punktą, kandidatas arba dalyvis turi pateikti
informaciją, įrodančią, jog jis laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos
standartų. Ieškovas pateikė UAB „Bureau Veritas Certification Lietuva“ 2008 m.
vasario 20 d. pareiškimą Nr. 239/08/CER/gk. Pateiktas dokumentas turi būti
vertinamas kaip pakankamas ir lygiavertis kokybės vadybos užtikrinimo priemonių
įrodymas, prilygintinas tarptautiniam ISO 9001 standartui. Atsakovo sprendimas,
jog ieškovas nepateikė kokybės vadybos užtikrinimo sistemos pagal tarptautinį
ISO 9001 standartą sertifikato kopijos, neobjektyvus. Ieškovas yra atestuota
statybos įmonė, todėl yra pasirengęs kvalifikuotai atlikti šilumos įrenginių
statybos montavimo ir eksploatavimo darbus bei užtikrinti šių darbų kokybę.
Ieškovas taip
pat nesutiko su atsakovo argumentu dėl jo nepakankamos vidutinės metinės šilumos
punktų statybos ir montavimo darbų vertės. Pagal Rekomendacijų 18.3 punktą
naudotinas vertinimo kriterijus yra vidutinė metinė apyvarta, susijusi su
pirkimo objektu per pastaruosius tris metus arba per laiką nuo tiekėjų
įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus). Ieškovo
nuomone, pagal atsakovo pateiktą apibrėžimą minėtas konkurso dalyvių
kvalifikacijos vertinimo kriterijus yra susiaurintas ir klaidingai koncentruoja
dėmesį tik į vieną darbų rūšį (šilumos punktų statybos ir montavimo darbus),
nevertindamas konkurso dalyvių kvalifikacinių įgūdžių pagal kitus būtinus
projekto įgyvendinimui darbus. Ieškovas ir jo sudarytos jungtinės veiklos
sutarties šalys nuolat dirba su pastatų šilumos įrenginiais, tarp jų su šilumos
punktais. Ieškovo pateikta jungtinės sutarties šalių pelno - nuostolių
ataskaita rodo, jog jungtinės veiklos dalyviai atitinka konkurso sąlygų
kvalifikacinį reikalavimą dėl vidutinės metinės darbų vertės. Ieškovas nesutiko
su atsakovo argumentais dėl jo neatitikimo kvalifikaciniam reikalavimui turėti
patirties per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo įregistravimo dienos (jei
veiklą pradėjo vykdyti vėliau) vykdant bent vieną šilumos punktų
statybos/rekonstravimo projektą kasmet (ne mažiau kaip po 140 šilumos punktų kiekviename
projekte); vykdant bent po vieną automatizuotų šilumos punktų
statybos/rekonstravimo su nuotoliniu valdymu projektą, kurio vertė ne mažesnė
kaip 2,5 mln. Lt be PVM; vykdant bent vieną šilumos punktų statybos/rekonstravimo projektą su duomenų perdavimu Ethernet ryšiu. Rekomendacijų
19.1 punkte tiekėjų patirtis apibrėžiama kaip per pastaruosius 3 finansinius
metus įvykdytų pagrindinių panašių sutarčių, kurių kiekvienos rekomenduojama
vertė yra ne mažesnė kaip 0,7 pirkimo objekto vertės, skaičius. Pirkimo sąlygose
nustatytas reikalavimas neatitinka Rekomendacijų, nes sąlyga siejama su objektų
skaičiumi, o ne sutarčių verte. Ieškovas pažymėjo, jog konkurso dalyviams
keliami kvalifikaciniai reikalavimai prieštarauja vieni kitiems. Ieškovas nurodė,
jog konkurso sąlygose nepagrįstai susiaurinta dalyvių veiklos sąvoka. Konkurso
sąlygose taip pat nepagrįstai susiaurinta sąvoka, susijusi su dalyvio
įvykdytomis sutartimis. Ieškovo įsitikinimu, ginčijami atsakovo sprendimai
prieštarauja viešųjų pirkimų tikslui.
Vilniaus
apygardos teismas 2008 m. spalio 14 d. sprendimu ieškovo UAB „Ekostata“ ieškinį
atmetė.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog konkurso skelbimo metu galiojęs Viešųjų
pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 120 straipsnis
nustatė, kad tiekėjas, kuris mano, jog perkančioji organizacija nesilaikė VPĮ
reikalavimų ir tuo pažeidė jo teisėtus interesus, turi teisę iki pirkimo
sutarties sudarymo pareikšti pretenziją perkančiajai organizacijai dėl
perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų.
Teismas nurodė, kad 2008 m. kovo 7 d. ieškovas, teikdamas pasiūlymą, nurodė, jog sutinka su pirkimo sąlygomis.
Ieškovas kreipėsi į teismą dėl perkančiosios organizacijos nustatytų tariamai
pernelyg aukštų kvalifikacinių reikalavimų bei diskriminuojančių pirkimo sąlygų,
apie kurias sužinojo paskelbus konkursą – 2007 m. gruodžio mėnesį. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo atitikimo atsakovo nustatytiems minimaliems
kvalifikaciniams reikalavimams, nurodytiems pirkimo konkurso sąlygų 3.1
straipsnio 2 lentelės 8 punkte (rangovo kokybės vadybos sistema turi atitikti
kokybės standarto ISO 9001(arba jam lygiaverčio standarto) reikalavimus
darbams, nurodytiems techninėje specifikacijoje, vykdyti), 3.1 straipsnio 2
lentelės 3 punkte (vidutinė metinė šilumos punktų statybos montavimo darbų
vertė turi būti ne mažesnė nei 15 mln. Lt per paskutinių 3 metų laikotarpį arba per laiką nuo jo įregistravimo dienos (jei rangovas vykdė veiklą
mažiau nei 3 finansinius metus) bei 3.1 straipsnio 2 lentelės 4 punkte (turėti
patirties (kaip pagrindinio rangovo) per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo
įregistravimo dienos (jei veiklą pradėjo vykdyti vėliau) vykdant bent vieną
šilumos punktų statybos/rekonstravimo projektą kasmet (ne mažiau kaip po 140
šilumos punktų kiekviename projekte); vykdant bent po vieną automatizuotų
šilumos punktų statybos/rekonstravimo su nuotoliniu valdymu projektą, kurio
vertė ne mažesnė kaip 2,5 mln. Lt be PVM; vykdant bent po vieną šilumos punktų statybos/rekonstravimo projektą su duomenų perdavimu Ethernet ryšiu. Nuotoliniu
būdu valdomų objektų skaičius šiame projekte – ne mažiau kaip 140. Nurodomų
objektų statyba privalo būti baigta ne mažiau nei 70 procentų.
Sprendime
nurodyta, kad pagal VPĮ 37 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija gali
reikalauti, kad kandidatas ar dalyvis pateiktų nepriklausomos įstaigos išduotą
sertifikatą, patvirtinantį, kad jis laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos
standartų. Atsakovas pirkimo dokumentuose dėl dalyvių kvalifikacinių
reikalavimų nurodė, jog rangovo kokybės vadybos sistema turi atitikti kokybės
standarto ISO 9001 (arba jam lygiaverčio standarto) reikalavimus darbams,
nurodytiems techninėje specifikacijoje, vykdyti. Konkurso dalyviai šio
kvalifikacinio reikalavimo atitikimą turėjo pagrįsti pateikdami kokybės
užtikrinimo sistemos pagal tarptautinį ISO 9001 standartą (arba jam lygiavertį
standartą) sertifikato kopiją. Ieškovas pateikė UAB „Bureau Veritas
Certification Lietuva“ 2008 m. vasario 20 d. raštą Nr. 239/08/CER/gk, kuris
patvirtina, kad ieškovas yra pradėjęs kokybės vadybos sistemos sertifikavimo
procedūrą. Aplinkybė, jog dalyvis yra pradėjęs sertifikavimo procedūrą, rodo,
jog jis dar neturi įdiegęs kokybės vadybos sistemos. Pagal Rekomendacijų 18.3 punktą
vidutinės metinės apyvartos tos veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas,
kriterijus naudotinas perkant prekes, paslaugas ir darbus tuo atveju, kai
tikėtina, kad pirkime galintys dalyvauti tiekėjai verčiasi keliomis veiklomis
ir dėl to vidutinės metinės bendrosios apyvartos kriterijus nepakankamai apibūdina
tiekėjų finansinę būklę. Atsakovas pirkimo dokumentuose nustatydamas, jog
konkurso dalyvio vidutinė metinė šilumos punktų statybos montavimo darbų vertė
turi būti ne mažesnė nei 15 mln. Lt per paskutinių 3 metų laikotarpį arba per laiką nuo jo įregistravimo dienos (jei rangovas vykdė veiklą
mažiau nei 3 finansinius metus), teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Atsakovas
pagrįstai nurodė, jog perkami darbai dėl savo specifikos negali būti lyginami
su katilinių, šilumos tiekimo tinklų ar siurblinių įrengimo darbais bei kitais
pastatų išorėje atliekamais statybos montavimo darbais. Projekte numatytus darbus
reikės vykdyti veikiančiuose objektuose, sukeliant minimalius nepatogumus
gyventojams (vartotojams), todėl įmonė, neturinti patirties atliekant tokius
darbus, negalėtų efektyviai jų atlikti. Ieškovo perkančiajai organizacijai
pateikti dokumentai rodo, jog jo atliktų šilumos punktų statybos montavimo
darbų vidutinė metinė vertė 2004-2006 m. laikotarpiu buvo 2 878 372,36 Lt, o tai reiškia, jog ieškovas nurodyto kvalifikacinio reikalavimo neatitiko.
VPĮ 36 straipsnio
1 dalyje nurodyta, jog perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų
prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, turi teisę
įvertinti ir patikrinti kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą ir
pirkimo dokumentuose nurodyti, kokius techninio ir (ar) profesinio pajėgumo
įrodymus turi pateikti tiekėjai. Rekomendacijų 19.1 punkte, kaip vienas iš
dalyvio techninį ir profesinį pajėgumą apibūdinančių kriterijų, nurodyta
tiekėjo patirtis. Šis kriterijus apibūdinamas kaip per pastaruosius 3
finansinius metus įvykdytų pagrindinių panašių sutarčių, kurių kiekvienos
rekomenduojama vertė yra ne mažesnė kaip 0,7 pirkimo objekto vertės, skaičius. Teismo
nuomone, atsakovas pirkimo dokumentų 3.1 straipsnio 2 lentelės 4 punkte
tiksliai ir aiškiai apibrėžė, ką jis laiko panašiomis sutartimis (projektais).
Teismo įsitikinimu, nėra pagrindo patvirtinti, kad ieškovo konkursui pateikti
dokumentai įrodo, jog jis atitiko šį reikalavimą. Teismas sprendė, kad VšĮ
„CPVA“ 2008 m. balandžio 30 d. sprendimas dėl UAB „Ekostata“ pasiūlymo atmetimo
yra pagrįstas ir teisėtas. Be to, teismas darė išvadą, kad atsakovo nustatytų
konkurso sąlygų teisėtumas nebuvo šio ginčo nagrinėjimo dalykas, nes ieškovas 2007 m. gruodžio mėnesį susipažinęs su viešojo pirkimo sąlygomis ir manydamas, kad jomis pažeidžiami
ar gali būti pažeisti ieškovo interesai, turėjo teisę perkančiajai
organizacijai reikšti pretenziją, tačiau šia teise nesinaudojo.
Ieškovas UAB „Ekostata“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus
apygardos teismo 2008 m. spalio 14 d. sprendimą ir perduoti bylą pagal ieškovo
ieškinį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde rašoma:
1.
Teismas neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, teismo motyvai nesuprantami
ir prieštarauja įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintoms taisyklėms. Teismas
neįtraukė į bylą visų asmenų (Viešųjų pirkimų tarnybos ir konkursą laimėjusios
UAB „Axis Industries“), kurie turėjo dalyvauti byloje. Teismas turėjo ginti ir
viešąjį interesą. Teismas neišreiškė nuomonės dėl VPT išvados apie konkurse
padarytus pažeidimus.
2.
Atsakovas, atmesdamas ieškovo pasiūlymą, pažeidė viešųjų pirkimų
skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus. Konkursas buvo
pritaikytas vienam dalyviui – UAB „Axis industries“. Atsakovo sprendimas
pripažinti UAB „Axis industries“ pasiūlymą laimėjusiu prieštarauja VPĮ 3
straipsnio normai. VPT 2008 m. birželio 6 d. išvadose nurodė, kad atsakovas
pažeidė VPĮ 37 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
3.
Teismo argumentai, kuriais motyvuotas skundžiamas sprendimas, yra
nepagrįsti. Atsakovo sprendimas, jog ieškovas nepateikė kokybės vadybos
užtikrinimo sistemos pagal tarptautinį ISO 9001 standartą sertifikato kopijos, yra
neobjektyvus. Teismo išvada, kad UAB „Bureau Veritas Certification Lietuva“
rašte pateikta informacija negali būti laikoma kokybės užtikrinimo sistemos
sertifikatu pagal standartą, lygiavertį ISO 9001 standartui, yra nepagrįsta. Ieškovas
yra atestuota statybos įmonė, o tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas yra
pasirengęs kvalifikuotai atlikti šilumos įrenginių statybos montavimo ir
eksploatavimo darbus bei užtikrinti jų kokybę.
4.
Pagal atsakovo pateiktą apibrėžimą konkurso dalyvių kvalifikacijos
vertinimo kriterijus (dėl vidutinės metinės šilumos punktų statybos ir
montavimo darbų vertės) yra susiaurintas ir klaidingai koncentruoja dėmesį tik
į vieną darbų rūšį (šilumos punktų statybą ir montavimo darbus), nevertinant
konkurso dalyvių kvalifikacinių įgūdžių pagal kitus būtinus projekto
įgyvendinimui darbus. Dėl šios priežasties neįmanoma objektyviai įvertinti
dalyvio kvalifikacijos bei galimybių pasiekti įgyvendinamo projekto galutinį
tikslą.
5.
Reikalavimas dėl vidutinės metinės darbų vertės yra nepagrįstai
susiaurintas (apibrėžtas kaip šilumos punktų statybos montavimo darbų vertė, o
ne bendroji metinė apyvarta). Tokio kriterijaus nustatymas pažeidžia teisės
aktų reikalavimus ir realiai negali būti taikomas. Ši sąlyga gali būti taikoma
siekiant proteguoti vieną konkurso dalyvį ir neatitinka Rekomendacijų 18.2 punkto
reikalavimų.
6.
Pirkimo dokumentų 3.1 straipsnio 2 lentelės 4 punktas negali būti
priskirtas prie minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Konkurso sąlygose yra
siaurinama dalyvių veiklos sąvoka (Rekomendacijose naudojama sąvoka - „bendroji
apyvarta“, o sąlygose siaurinam iki - „šilumos punktų statybos-montavimo darbų
vertė“). Konkurso sąlygose yra siaurinama sąvoka, susijusi su dalyvio
įvykdytomis sutartimis (Rekomendacijose nurodoma, kad „sutarčių, kurių dalykas
ir įvykdymo sąlygos panašios, yra įvykdyta bent viena panaši sutartis“, o
sąlygose ši sąvoka yra konkretinama formuluote - „šilumos punktų
statybos/rekonstravimo projektas“). Šias sąvokas teismas turėjo aiškinti pagal
Rekomendacijos nuostatas.
Atsiliepimu į ieškovo
UAB „Ekostata“ apeliacinį skundą atsakovas VšĮ „CPVA“ prašo ieškovo apeliacinio
skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 14 d. sprendimą. Atsiliepime pažymima, kad:
1.
Atsakovas nepažeidė viešųjų pirkimų principų. Ieškovo kvalifikaciją
patvirtinantys dokumentai prieštarauja vieni kitiems, todėl darytina išvada,
jog ieškovas pateikė melagingus duomenis apie savo kvalifikaciją. Tai, kad
ieškovas neatitinka nustatytų reikalavimų, neleidžia daryti išvados, jog jie
yra diskriminacinio pobūdžio. Ieškovas galėjo pasinaudoti teise jungtis į
rangovų grupę. Buvo nustatyta, kad mažiausiai du rinkos dalyviai galėtų
tenkinti atsakovo nustatytus reikalavimus. Be to, šiuo atveju vertintina ir
paties projekto reikšmė bei svarba.
2.
Ieškovas nepateikė dokumento, įrodančio kokybės vadybos sistemos pagal
tarptautinį ISO 9001 standartą įdiegimą, ar dokumento, įrodančio lygiaverčio
standarto įdiegimą. Ieškovas, teikdamas pasiūlymą, ne tik neturėjo sertifikato,
patvirtinančio kokybės valdymo sistemos įdiegimą, bet ir įdiegtos, tačiau dėl
vienokių ar kitokių priežasčių nesertifikuotos kokybės valdymo sistemos. ISO
standartą ar lygiavertį standartą atitinkančios kokybės valdymo sistemos
įdiegimas turi būti patvirtintas kompetentingos sertifikavimo organizacijos.
3.
Atsakovo konkurso sąlygų 3.1 straipsnio 2 lentelės 3 punkto reikalavimas
dėl vidutinės metinės šilumos punktų montavimo darbų vertės yra nustatytas
vadovaujantis Rekomendacijų 18.3 punkto nuostatomis. Perkančioji organizacija,
vadovaudamasi Rekomendacijų 18.3 punkto nuostatomis, dalyviams konkurso
sąlygose nurodė pateikti pažymą apie vidutinę metinę šilumos punktų statybos ir
montavimo darbų vertę, o ne apie vidutinę metinę bendrąją apyvartą. Atsakovas
įrodė, kad ieškovas netenkino perkančiosios organizacijos nustatytų kvalifikacijos
reikalavimų, susijusių su vidutine metine apyvarta bei rangovo patirtimi
atliekant panašius projektus. Šiame projekte svarbu tai, kad rangovas turėtų
panašių stambių projektų valdymo ir darbų organizavimo patirtį. Vykdomo
projekto svarba sąlygoja didesnius reikalavimus dalyviams.
4.
Teismas pats sprendžia, ar yra pagrindas įtraukti į procesą VPT
trečiuoju asmeniu byloje. Be to, atsakovo įsitikinimu, šiuo atveju nebuvo
pagrindo į bylą įtraukti ir viešojo pirkimo konkurso laimėtoją.
5.
Atsakovo manymu, ieškovas nesąžiningai naudojosi savo teisėmis. Ieškovas
nesinaudojo galimybe įstatymu nustatytais terminais pareikšti pretenziją apie
tariamą savo teisių pažeidimą, o pretenziją pateikė praėjus 10 dienų po to, kai
sužinojo apie pasiūlymo atmetimą bei preliminarios pasiūlymų eilės sudarymą. Tai
sudarytų pagrindą nutraukti bylą, kadangi ieškovas tinkamai nepasinaudojo
ikiteismine ginčo nagrinėjimo stadija. Be to, atsakovas prašė taikyti ieškinio
senatį dėl reikalavimų, susijusių su pirkimo dokumentuose nustatytais
reikalavimais (pirkimo sąlygomis), nes ieškovas ieškinį pareiškė praleidęs VPĮ
nustatytą terminą.
Apeliacinis
skundas atmestinas.
Visos VPĮ
normų pagrindu reglamentuotos viešųjų pirkimų procedūros turi būti atliekamos
griežtai laikantis VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų principų. Tik nuosekliai
vadovaujantis viešųjų pirkimų principais ir griežtai laikantis šių pirkimų
procedūras reglamentuojančių reikalavimų gali būti pasiektas VPĮ 3 straipsnio 2
dalyje apibrėžtas pirkimų tikslas. VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad
viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti
pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų
prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Ši viešųjų
pirkimų tikslą apibrėžianti principinė nuostata reiškia, kad visos pirkimo
procedūros turi būti atliekamos griežtai laikantis VPĮ normų reikalavimų ir
konkrečių pirkimo dokumentuose nustatytų pirkimo sąlygų. Perkančioji
organizacija pirkimo dokumentuose turi pateikti visą, išskyrus VPĮ nustatytus
atvejus, informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras (VPĮ 24 str. 1 d.). VPĮ
24 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta imperatyvi teisės norma, jog pirkimo
dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų
pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija - nupirkti tai, ko reikia. Toks
imperatyvas taikomas ir tiems pirkimo dokumentams (pvz., konkurso sąlygoms),
kurie nustato kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus, nes jie taip
pat turi būti tikslūs ir aiškūs (VPĮ 32 str. 2 d.). Įstatyme įtvirtintas
reikalavimas užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkime,
draudimas juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją, negali būti suprantamas
kaip absoliutus. Vykdydama pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas yra
kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, perkančioji
organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti tam tikrus kandidatų ar
dalyvių kvalifikacijos reikalavimus. Taigi, visiško lygiateisiškumo arba
visiško konkurencijos ribojimo objektyviai negalima išvengti, nes bet koks
reikalavimas kvalifikacijai tam tikra dalimi riboja konkurenciją, nes visuomet
atsiras tiekėjų, kurie netenkins to ar kito reikalavimo. Perkančioji
organizacija turi teisę nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių
kvalifikacijos reikalavimus, apimančius teisę verstis tam tikra veikla,
apibūdinančius jų ekonominį, finansinį, profesinį ar techninį pajėgumą ir reikalauti,
kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją
ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (VPĮ 32 str. 1 d.). Tokiu būdu yra
įgyvendinama įstatyme numatyta perkančiosios organizacijos pareiga
išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti
visas pirkimo sąlygas (VPĮ 32 str. 1 d. reikalavimas). Tiekėjų kvalifikaciniai
duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose
nustatytais kriterijais ir procedūromis. Teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo
procedūrose turi tik tie tiekėjai, kurių kvalifikaciniai duomenys atitinka
perkančiosios organizacijos reikalavimus (VPĮ 39 str. 2 d. 1 p.).
Dėl atsakovo sprendimo atmesti ieškovo pasiūlymą,
grindžiamo neatitikimu konkurso sąlygų 3.1 straipsnio 2 lentelės 8 punkte
nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui
Sandorio
galimo partnerio patikrinimas, siekiant nustatyti, ar jis bus pajėgus įvykdyti
sandorį, yra neatsiejama kiekvieno pirkimo procedūra. Kandidato ar dalyvio
kvalifikacija turi būti tikrinama vadovaujantis objektyviais kriterijais.
Siekdama tokių kriterijų pagrindu įvykdyti minėtą pareigą, perkančioji
organizacija gali pirkimo dokumentuose nustatyti kandidatams (dalyviams)
pareigą pateikti juose nurodytą informaciją ir dokumentus, įrodančius, kad
kandidatai (dalyviai) atitinka nustatytus reikalavimus. VPĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta,
kad perkančioji organizacija gali reikalauti, jog kandidatas
ar dalyvis pateiktų nepriklausomos įstaigos išduotą sertifikatą, patvirtinantį,
kad jis laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų. Tam ji pirkimo
dokumentuose turi nurodyti kokybės vadybos sistemą, pagrįstą atitinkamų Europos
standartų serijomis, kurias yra sertifikavusi Europos Bendrijos teisės aktų
nustatytus reikalavimus atitinkanti sertifikavimo įstaiga. Perkančioji
organizacija turi pripažinti lygiaverčius sertifikatus, išduotus kitose
valstybėse narėse įsisteigusių įstaigų. Ji taip pat priima kitus kandidatų ar
dalyvių lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus.
Pasinaudodamas įstatyme numatyta teise atsakovas pirkimo
konkurso sąlygų 3.1 straipsnio 2 lentelės 8 punkte įrašė reikalavimą dalyviams
kartu su pasiūlymais konkursui privalomai pateikti ir dokumentus, patvirtinančius,
kad dalyvis yra įdiegęs kokybės vadybos sistemą pagal tarptautinį ISO 9001
standartą arba jam lygiavertį standartą. Pagal šį sąlygų punktą sertifikuotų
darbų pobūdis turi būti panašus į pagal projektą numatytus atlikti darbus.
Kokybės vadybos sistemos įdiegimas pagal numatytą arba lygiavertį standartą
turėjo būti patvirtintas pateikiant atitinkamo sertifikato kopiją. Toks
reikalavimas yra objektyvus, nes pagrįstas VPĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatyta
teise, taip pat aiškus ir tikslus. Kadangi šis kokybės valdymo sistemos
įdiegimą pagal ISO 9001 standartą arba jam lygiavertį standartą patvirtinantis
dokumentas turėjo būti pateiktas kartu pasiūlymu, darytina išvada, kad tokiu
dokumentu patvirtinta kokybės vadybos sistema dalyvių veikloje turėjo būti
įdiegta ne vėliau kaip iki konkurso sąlygose numatyto pasiūlymų pateikimo
termino pabaigos – 2008 m. vasario 15 d., 10 val. (t. 2, b. l. 78). Pirmosios
instancijos teismas padarė byloje surinktais įrodymais pagrįstą išvadą, kad
ieškovas neatitiko kvalifikacinio reikalavimo, nurodyto konkurso sąlygų 3.1
straipsnio 2 lentelės 8 punkte, nes iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos
dar nebuvo įdiegęs kokybės vadybos sistemos, kurią patvirtintų atitinkami
sertifikavimo dokumentai. Tai akivaizdžiai matyti iš ieškovo pateikto UAB „Bureau
Veritas Certification Lietuva“ 2008 m. vasario 20 d. rašto Nr. 239/08/CER/gk turinio (t. 2, b. l. 106). Šiame rašte nurodyta, kad
akredituota sertifikacijos įstaiga Bureau Veritas Certification yra
pasirašiusi sutartį su UAB „Ekostata“ dėl kokybės, aplinkos apsaugos ir
darbuotojų sveikatos ir saugos vadybos sistemų sertifikavimo standartų diegimo.
Pagal preliminarų susitarimą su UAB „Ekostata“, sertifikavimo veiksmus
planuojama atlikti 2008 m. rugsėjo mėn. Pažymėtina,
kad ISO 9001 arba lygiavertį jam standartą atitinkančios kokybės vadybos
sistemos įdiegimas turi būti patvirtintas kompetentingos sertifikavimo
organizacijos, atlikus ne tik vidinį, bet ir išorinį įmonės veiklos auditą
pagal atitinkamą procedūrą ir sąlygas. Nėra duomenų apie tokių procedūrų pas
ieškovą atlikimą iki pasiūlymų pirkimo konkursui pateikimo termino pabaigos. Atsakovas
savo procesiniuose dokumentuose pagrįstai yra nurodęs, kad pradėta
sertifikavimo procedūra negali būti prilyginama jau sertifikuotai sistemai,
kadangi sertifikavimo procedūros metu kompetentinga sertifikavimo įstaiga
atlieka vidinį ir išorinį sertifikacinį auditą, kada vykdoma detali įmonės
kokybės vadybos sistemos analizė ir nurodomos reikiamos korekcijos. Pirmosios
instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad minėto sertifikavimo įstaigos rašto
turinys leidžia daryti išvadą, jog ieškovas 2008 m. vasario mėnesį buvo
pradėjęs sertifikavimo procedūras, bet tai nereiškia, kad jis jau turėjo
įdiegęs kokybės vadybos sistemą, kurios atitikimas reikalaujamiems standartams
būtų nustatyta tvarka patvirtintas kompetentingos sertifikavimo įstaigos. Šios aplinkybės įrodo, kad iki pasiūlymų konkursui pateikimo
termino pabaigos ieškovas neturėjo ir negalėjo pateikti ISO 9001 arba jam
lygiavertį standartą atitinkančios kokybės vadybos sistemos įdiegimą
patvirtinančių dokumentų. VPĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji
organizacija priima ir kitus kandidatų ar dalyvių lygiaverčius kokybės vadybos
užtikrinimo priemonių įrodymus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai
pripažino, kad teikiant pasiūlymą pirkimo konkursui pas ieškovą dar nebuvo
įdiegtos kokybės vadybos sistemą užtikrinančios sertifikuotos priemonės, kurių
įdiegimas galėtų būtų patvirtintas lygiaverčiais pirkimo sąlygose nurodytiems
dokumentams įrodymais.
Ieškovo teigimu, jis galėjo pateikti atsakovui kokybės vadybos
užtikrinimo priemonių aprašymą, bet atsakovas to neprašė. Teisėjų kolegija
sutinka su atsakovo nuostata, kad toks aprašymas nebūtų pakankamas
reikalaujamos kvalifikacijos įrodymas, nes pagal pirkimo sąlygas reikėjo pateikti
kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, o ne kokybės užtikrinimo priemonių
įdiegimo aprašymą arba raštą apie pradėtas tokių priemonių sistemos
sertifikavimo procedūras.
Apeliaciniame
skunde taip pat nurodoma, kad ieškovas yra Aplinkos ministerijos ir Valstybinės
energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos atestuota statybos įmonė, todėl
yra pasirengęs kvalifikuotai atlikti šilumos įrenginių statybos montavimo ir
eksploatavimo darbus bei užtikrinti jų kokybę. Apelianto teigimu, reikalavimas
įrodymų, kad dalyvis laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų,
taikytinas tiems veiklos sektoriams, kuriuose veikiančios įmonės nėra
atestuotos teisės aktų nustatyta tvarka. Toks ieškovo teiginys nesiejamas su
perkančiosios organizacijos netinkamu ieškovo atitikimo kvalifikacijos
reikalavimams kriterijų taikymu ar vertinimu, bet juo išreiškiamas nesutikimas
su tokios pirkimo konkurso sąlygos nustatymu. Byloje nėra duomenų, kad VPĮ
nustatyta privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka ieškovas būtų reiškęs
pretenziją dėl šioje konkurso sąlygoje nustatyto kvalifikacijos reikalavimo. Konkurso dokumentus ieškovas iš atsakovo gavo 2007 m. gruodžio 29
d. Žinodamas apie atsakovo reikalavimą dėl sertifikuotos kokybės vadybos
sistemos įdiegimo, 2008 m. kovo 7 d. pateikdamas pasiūlymo raštą
ieškovas patvirtino, kad sutinka su visomis pirkimo sąlygomis, nustatytomis
konkurso sąlygose bei kituose pirkimo dokumentuose (t. 2, b. l. 143-144). Nežiūrint šios aplinkybės taip pat pažymėtina,
kad atitinkamų valstybės institucijų atestatų, suteikiančių teisę vykdyti tam
tikrą veiklą ar atlikti tam tikrus darbus, turėjimas yra tik vienas
kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, bet tai nedraudžia perkančiajai
organizacijai nustatyti kitus kvalifikacinius reikalavimus, kas šiuo atveju ir
buvo padaryta (konkurso sąlygų 3.1 straipsnio 2 lentelės 5 ir 6 punktuose
nustatyti reikalavimai turėti ir pateikti atitinkamus atestatus, o 8 punkte –
reikalavimas turėti įdiegtą sertifikuotą kokybės vadybos sistemą).
VPĮ 32 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kandidatų ir dalyvių
kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo
dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis. Šios teisės normos
paskirtis reiškia, kad kandidatų ar dalyvių kvalifikaciniai duomenys
perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus turi atitikti visiškai, todėl
perkančioji organizacija neturi teisės leisti pirkimo procedūrose dalyvauti net
tiems tiekėjams, kurių kvalifikacija neatitinka bent vieno reikalavimo arba
nežymiai neatitinka nustatytų reikalavimų. Tik toks griežtas kvalifikacinių
reikalavimų vertinimas įgalina užtikrinti VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešųjų
pirkimų principų laikymąsi. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą
išvadą, kad ieškovas neatitiko konkurso sąlygų 3.1 straipsnio 2 lentelės 8
punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, todėl atsakovo sprendimas atmesti
ieškovo pasiūlymą buvo teisėtas ir pagrįstas (VPĮ 32 str. 6 d., 39 str. 2 d. 1
p.).
Dėl ginčo, susijusio su atsakovo sprendimu atmesti ieškovo
pasiūlymą dėl neatitikimo kitiems konkurso sąlygose nustatytiems kvalifikacijos
reikalavimams
Atsakovas ieškovo pasiūlymą atmetė pripažinęs, kad jis
neatitinka ir kitų kvalifikacinių reikalavimų, kurie konkurso sąlygose buvo
nustatyti vertinant rangovo ekonominę ir finansinę būklę, techninį ir profesinį
pajėgumą bei patirtį (konkurso sąlygų 3.1 str. 2 lentelės 3 ir 4 punktai).
Išanalizavus ieškovo ieškinio ir apeliacinio skundo turinį galima daryti
išvadą, kad ieškovas ginčija atsakovo sprendimą atmesti jo pasiūlymą ne tais
pagrindais, jog perkančioji organizacija netinkamai, klaidingai ar
neobjektyviai vertino ieškovo atitikimą nustatytoms kvalifikacinių reikalavimų
sąlygoms, bet iš esmės nesutinka su pačiomis konkurso sąlygomis dėl dalyviams
keliamų kvalifikacijos reikalavimų. Ieškovo teigimu, atsakovo skelbto konkurso
sąlygos, kurių pagrindu atmestas ieškovo pasiūlymas, parengtos pažeidžiant VPĮ
reikalavimus, o sąlygose numatyti kvalifikacijos vertinimo kriterijai
neatitinka Rekomendacijų. Pažymėtini šie esminiai ieškovo argumentai dėl
konkurso sąlygų apskritai: konkurso sąlygos buvo parengtos ir taikomos
išskirtinai vienam dalyviui; formalūs reikalavimai dalyviams nerealiai ir
nepagrįstai aukšti, tokių nerealių reikalavimų konkurso sąlygose kėlimas prieštarauja
VPĮ įtvirtintiems lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principams. Vertindamas
konkrečią pirkimo sąlygą dėl rangovo ekonominį ir finansinį pajėgumą
apibūdinančių kriterijų, nurodytų konkurso sąlygų 3.1 straipsnio 2 lentelės 3
punkte (vidutinės metinės šilumos punktų statybos montavimo darbų vertės
apimtis) ieškovas akcentuoja, kad šis kvalifikacijos vertinimo kriterijus yra
pernelyg susiaurintas, klaidingai koncentruojant dėmesį tik į vieną darbų rūšį,
nevertinami konkurso dalyvių kvalifikaciniai įgūdžiai pagal kitus būtinus
projekto įgyvendinimui darbus. Pasak apelianto, dėl to neįmanoma objektyviai
įvertinti dalyvio kvalifikaciją bei jo galimybes pasiekti galutinį įgyvendinamo
projekto tikslą, kadangi turėtų būti vertinama dalyvių vidutinė metinė
bendroji apyvarta per pastaruosius 3 metus. Apelianto teigimu, minėta konkurso
sąlyga neatitinka Rekomendacijų 18.2 punkto reikalavimų, be to, jis kritiškai
vertina atsakovo 2008 m. vasario 15 d. rašte Nr. 200/2-1063 išdėstytą šios sąlygos
aiškinimą. Analizuodamas konkrečią pirkimo sąlygą dėl rangovo techninę ir
profesinę patirtį apibūdinančių kriterijų, nurodytų konkurso sąlygų 3.1
straipsnio 2 lentelės 4 punkte (rangovo patirtį vykdant panašius projektus
apibūdinantys darbų pobūdis, mastai ir vertė) ieškovas pažymi, kad sąlygose
numatytas reikalavimas neatitinka Rekomendacijų, nes keliami reikalavimai
susiję su objektų skaičiumi, o ne su sutarčių verte. Apelianto teigimu, pirkimo
dokumentų 3.1 straipsnio 2 lentelės 4 punktas negali būti priskirtas prie minimalių
kvalifikacijos reikalavimų, nes: 1. konkurso sąlygose siaurinama dalyvių
veiklos sąvoka; 2. sąlygose siaurinama sąvoka, susijusi su dalyvio įvykdytomis
sutartimis. Įvertinusi ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, teisėjų
kolegija konstatuoja, kad reikalavimą pripažinti negaliojančiais atsakovo
sprendimus dėl ieškovo pasiūlymo (kiek tai susiję su aukščiau nurodytais
rangovų pajėgumą bei patirtį apibūdinančiais vertinimo kriterijais) atmetimo ir
preliminarios eilės sudarymo ieškovas grindžia diskriminuojančių, neobjektyvių,
nepagrįstų, neatitinkančių Rekomendacijų konkurso sąlygų nustatymu. Atsakovo
sprendimus ieškovas ginčija per konkurso sąlygų ydingumo prizmę. Nors pirmosios
instancijos teismo sprendime pažymėta, kad atsakovo nustatytų konkurso sąlygų
teisėtumas nebuvo šio ginčo nagrinėjimo dalykas, tačiau iš esmės atsakovo
sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą teismas vertino analizuodamas konkurso
sąlygų, nustatytų 3.1 straipsnio 2 lentelės 3 ir 4 punktuose, atitikimą teisės
aktų reikalavimams. Tai akivaizdžiai matyti iš teismo sprendimo motyvų. Dar
kartą pažymėtina, kad ieškovas perkančiosios organizacijos sprendimus dėl jo
neatitikimo ekonominio ir finansinio pajėgumo bei patirties kvalifikaciniams
reikalavimams ginčija ne todėl, kad esą jis atitiko tuos reikalavimus, bet
todėl, jog nesutinka su nustatytomis tokių reikalavimų reikšmėmis, t. y. su
pačiomis tuos reikalavimus įtvirtinančiomis konkurso sąlygomis. Teisėjų
kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė sprendimo
motyvuojamosios dalies turiniui priešingą išvadą, jog konkurso sąlygų
analizavimas nebuvo byloje kilusio ginčo dalykas, nors teismas iš esmės
pasisakė dėl ginčijamų konkurso sąlygų ir pateikė faktinį bei teisinį jų
teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teisinio
ginčo šioje byloje dalykas buvo ir atsakovo pirkimo konkurso konkrečių sąlygų
teisėtumo bei pagrįstumo vertinimas, todėl pasisako dėl šio dalyko.
Kiekvienas
potencialus viešojo pirkimo dalyvis turi įstatymo garantuojamą teisę ginčyti
perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentus, įskaitant ir pirkimo konkurso
sąlygas, jeigu mano, kad tomis sąlygomis pažeidžiamos arba gali būti pažeistos
jo teisės ir teisėti interesai, susiję su galimybe dalyvauti viešojo pirkimo
procedūrose. VPĮ 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, kuris mano,
kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė
ar pažeis jo teisėtus interesus, turi teisę iki pirkimo sutarties sudarymo
pareikšti pretenziją perkančiajai organizacijai dėl perkančiosios organizacijos
veiksmų ar priimtų sprendimų. Kaip jau minėta, susipažinęs su pirkimo
dokumentais ieškovas 2008 m. kovo 7 d. pateikdamas
pasiūlymo raštą patvirtino, kad sutinka su visomis pirkimo sąlygomis,
nustatytomis konkurso sąlygose bei kituose pirkimo dokumentuose (t. 2, b. l.
143-144). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo procesiniuose dokumentuose
nurodyta, jog jis kreipėsi į perkančiąją organizaciją paaiškinti keliamų
kvalifikacijos reikalavimų motyvus ir argumentus, jog atsakovas aiškino
konkurso sąlygas. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys dokumentai (t. 2,
b. l. 84-89). Taigi, ieškovas iš anksto žinodamas
apie konkurso sąlygas, kuriomis pažeidžiamos ar gali būti pažeistos jo teisės
ir teisėti interesai, tinkamai nesinaudojo VPĮ 120-121 straipsniuose nustatyta
pretenzijų padavimo bei ginčo teisminio nagrinėjimo tvarka, tačiau 2008 m. kovo
7 d. pateikdamas dokumentus (pasiūlymo raštą) konkursui pareiškė valią
dalyvauti konkurse tokiomis sąlygomis.
Byloje
esančiais duomenimis, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų ir veiksmų
(įskaitant ir konkurso sąlygų nustatymą) ieškovas reiškė atsakovui pretenziją
po to, kai jau buvo pateikęs pasiūlymą konkursui. Tokią išvadą galima daryti
pagal byloje esantį atsakovo 2008 m. kovo 20 d. raštą Nr. 2008/2-1892,
adresuotą ieškovui, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad konkurso procedūros buvo
atnaujintos, perkančiajai organizacijai priėmus sprendimą, kad ieškovo 2008 m.
kovo 14 d. pretenzija (raštas Nr. 398) yra nepagrįsta (t. 2, b. l. 112-113).
Byloje esanti medžiaga rodo, kad nors ieškovo pretenzija buvo atmesta, ieškovas
VPĮ nustatyta tvarka ir terminu neinicijavo teisminio ginčo, bet toliau
dalyvavo pirkimo procedūrose, prieš tai deklaravęs pasiūlymo rašte, jog visos
konkurso sąlygos jam priimtinos. Su ieškiniu, jame faktiškai ginčijant ir
konkurso sąlygas, kurių pagrindu buvo atmestas ieškovo pasiūlymas, ieškovas į
teismą kreipėsi 2008 m. gegužės 26 d.
Viešieji
pirkimai turi būti vykdomi griežtai laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo V skyriuje
įtvirtintos pretenzijų ir ieškinių (skundų) pateikimo bei nagrinėjimo tvarkos.
Vykdant viešuosius pirkimus turi būti užtikrinamos ne tik lygios teisės visiems
ūkio subjektams dalyvauti pirkimo procedūrose, bet ir suteikta galimybė
revizuoti nustatytas pirkimo sąlygas, pirkimų komisijos sprendimus, reikšti dėl
jų prieštaravimus ir pretenzijas. Kaip ir dauguma VPĮ normų, šio įstatymo
normos, reglamentuojančios ginčų viešųjų pirkimų srityje nagrinėjimą, yra
imperatyvaus pobūdžio. Tai pasakytina ir apie ieškinių dėl tokių ginčų
pateikimo bei išnagrinėjimo terminus. VPĮ 122 straipsnio 1 dalyje nustatyta,
kad tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą pateikdamas ieškinį per 10 dienų nuo
tos dienos, kurią jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie pretenzijos išnagrinėjimą
perkančiojoje organizacijoje. Jei pretenzija per nustatytą terminą nebuvo
išnagrinėta, tiekėjas turi teisę pateikti ieškinį teismui per 10 dienų nuo tos
dienos, kurią pretenzija turėjo būti išnagrinėta. Minėta, kad ieškovas
pretenziją, kurioje buvo reiškiamos pastabos ir dėl pirkimo konkurso sąlygų,
perkančiajai organizacijai teikė 2008 m. kovo 14 d., kuri buvo išnagrinėta ir
apie išnagrinėjimo rezultatus ieškovui pranešta atsakovo 2008 m. kovo 20 d.
raštu Nr. 2008/2-1892 (t. 2, b. l. 112-113). Kaip jau nurodyta, su ieškiniu,
faktiškai juo ginčijant ir konkurso sąlygas, kurių pagrindu buvo atmestas
ieškovo pasiūlymas, ieškovas į teismą kreipėsi tik 2008 m. gegužės 26 d.
Ieškinio
senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti
savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). CK 1.125 straipsnio
2 dalyje numatyta, kad atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti
Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus.
Kaip jau pažymėta, ieškiniai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų
sprendimų turi būti pateikiami per VPĮ 122 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10
dienų terminą po sužinojimo apie pretenzijos išnagrinėjimą arba per 10 dienų
terminą nuo dienos, kai pretenzija turėjo būti išnagrinėta. Atsakovas byloje
teiktuose procesiniuose dokumentuose prašė taikyti ieškinio senatį ieškovo
reikalavimams, kiek jie susiję su ginčijamomis pirkimo sąlygomis dėl nustatytų
kvalifikacinių reikalavimų (t. 2, b. l. 136-139). To paties atsakovas prašo ir
atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas, be
pagrindo nusprendęs, jog ieškinyje nurodytų pirkimo konkurso sąlygų dėl
kvalifikacijos reikalavimų dalyviams teisėtumas nebuvo ginčo nagrinėjimo
dalykas, tuo pačiu be pagrindo nepasisakė ieškinio senaties taikymo klausimu.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą
teismine tvarka ginčyti atsakovo paskelbto pirkimo konkurso sąlygas, atsakovas
prašo taikyti ieškinio senaties praleidimo teisines pasekmes, o priežasčių, dėl
kurių šį terminą būtų galima atnaujinti, nėra. Senaties termino pasibaigimas
iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).
Atmestinas apeliacinio
skundo argumentas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos
neįtraukimo į bylą. Pagal CPK 49 straipsnio 2 dalį teismas gali įtraukti
valstybių ir savivaldybių institucijas dalyvauti procese išvadai duoti, tačiau
įstatyme nėra nustatyta, kad atitinkamos institucijos dalyvavimas nagrinėjant
tam tikros kategorijos bylas yra privalomas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad
pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išnagrinėjo bylą atmesdamas
ieškinį, todėl laiko, jog Viešųjų pirkimų tarnybos neįtraukimas dalyvauti bylos
procese neduoda pagrindo naikinti šį teismo sprendimą (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su
apeliacinio skundo argumentu, jog į bylą buvo privalu trečiuoju asmeniu be
savarankiškų reikalavimų įtraukti preliminariojoje pasiūlymų eilėje pirmuoju
įrašytą tiekėją UAB „Axis Industries“. CPK 47 straipsnio 1 dalyje yra
įtvirtinta teismo teisė, bet ne pareiga savo iniciatyva spręsti trečiųjų asmenų
įtraukimo bylos dalyviais procesinį klausimą.
Pirmosios
instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinį yra teisingas bylos išsprendimo
teisinis rezultatas. Naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo
sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl šis sprendimas
paliekamas nepakeistas.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326
straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismo 2008 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Marytė Mitkuvienė
Gintaras Pečiulis
Vigintas Višinskis