Civilinė byla Nr. e2YT-2910-494/2021
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00520-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.2;
2.5.5; 3.2.4.11; 3.2.6.5; 3.4.5.2.
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 13 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. D. (E. D.) pareiškimą suinteresuotiems asmenims O. D., VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismas,
n u s t a t ė:
1. Teisme gautas pareiškėjo E. D. pareiškimas, kuriame prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas E. D. (E. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po brolio S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
2. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (LAT 3K-3-78-248/2016; LAT Nr. 3K-3-381/2011). Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
3. Pareiškėjas E. D. nurodo, kad jo tėvai O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) susilaukė dviejų vaikų. Santuokos metu gimė sūnus S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnus E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas V. D. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo E. D. brolis S. D. mirė (duomenys neskelbtini).
4. Pareiškėjas nurodo, kad jo broliui S. D. priklausė nekilnojamasis turtas: 3/8 dalys namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 46,96 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/8 dalys kiemo rūsio, esančio (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas 12,32 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/8 dalys garažo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas 30,31 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/8 dalys ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 9,14 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/8 dalys lauko virtuvės, esančios (duomenys neskelbtini), kurios užstatytas plotas 69,21 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/8 dalys ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas 18,09 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas 12,72 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/8 dalys daržinės, esančios (duomenys neskelbtini), kurios užstatytas plotas 53,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/8 dalys kitų inžinerinių tinklų, esančių (duomenys neskelbtini) r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat S. D. nuosavybės teise priklausė 3/8 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
5. Kaip nurodoma pareiškime, po brolio S. D. mirties nei motina O. D., nei pats pareiškėjas E. D. nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, nes gerai nežinojo Lietuvos Respublikos įstatymų. Be to, visas pirmiau paminėtas nekilnojamasis turtas 3/8 dalimis priklauso ir pačiam pareiškėjui E. D., todėl pareiškėjas manė, kad visas išvardintas nekilnojamasis turtas automatiškai priklausys arba, jam arba jo motinai O. D.. Nežiūrint į tai, kadangi pareiškėjas E. D. po savo brolio S. D. mirties laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas E. D. priėmė palikimą, kadangi pareiškėjas yra praleidęs 3 mėnesių terminą pareiškimo padavimui palikimo atsiradimo vietos notarui dėl palikimo priėmimo.
6. Palikimo priėmimas, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Sutinkamai su CK 5.50 straipsniu, kaip nurodo pareiškėjas, palikimas galėjo būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėjas E. D. kita tvarka gauti jam reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnis).
7. Tai, jog pareiškėjas E. D. pradėjo valdyti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)po savo brolio S. D. mirties, visų pirma patvirtina, tai, jog likusi kita nekilnojamojo turto dalis pačiam pareiškėjui E. D. ir priklauso. Todėl natūralu, jog po S. D. mirties, pareiškėjas gyveno ir naudojosi ne tik jam priklausiančia 3/8 dalimi namo ir kitų statinių, adresu (duomenys neskelbtini), bet pareiškėjas naudojo ir valdė visą nekilnojamąjį turtą, nes toks turtas natūroje yra nedalomas. Pažymėjo ir tai, kad minėtu adresu pareiškėjas E. D. gyvena šiai dienai, minėtu adresu yra deklaruota pareiškėjo gyvenamoji vieta.
8. Be to, pareiškėjas E. D. nurodo, kad jau iki brolio S. D. mirties tiek pareiškėjo motina O. D., tiek brolis S. D. 2018 m. vasario 2 d. įgaliojo E. D. tvarkyti visus juridinius klausimus susijusius su nekilnojamuoju turtu. Šiuo pagrindu E. D. 2019 m. sausio 17 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią buvo sutvarkyti visi minėto nekilnojamojo turto topografinės nuotraukos, geodeziniai matavimai ir kiti darbai. Už visus darbus mokėjo E. D.. Pareiškėjas pažymi, kad minėti darbai ir įgaliojimas sudaryti dar prieš brolio S. D. mirtį (duomenys neskelbtini), bet pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas ir po brolio mirties nenustojo rūpintis tiek, savo tiek S. D. nekilnojamuoju turtu.
9. Taip pat pareiškėjas teikia įrodymus dėl mokamų įvairių mokesčių už nekilnojamąjį turtą esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tai yra 2017 m. gegužės 10 d. su AB „Energijos skirstymo operatoriumi“ buvo sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 15487355-51112/2710460. Sutartis sudaryta su E. D. dėl energijos tiekimo adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjas iki šios dienos moka sąskaitas už šio nekilnojamojo turto sunaudojamą energiją. Tuo pačiu teismui teikiamos ir UAB „Iginis“ sąskaitos už sunaudojamą elektros energiją, adresui (duomenys neskelbtini) kurias apmoka pareiškėjas E. D..
10. Taip pat pareiškėjas teismui pateikia AB „Telia Lietuva“ sąskaitas faktūras, kuria apmoka E. D. už televiziją ir internetą. Taip pat pateikiama ir paslaugų užsakymo sutartis su AB „Telia Lietuva“ adresui (duomenys neskelbtini), sutartis vėl gi sudaryta su pareiškėju E. D.. Taip pat pareiškėjas teismui teikia ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ gyventojų turto draudimo polisą Serija Nr. 19056 Nr. 9122392, kuris patvirtina, kad pareiškėjas E. D. moką turto draudimą už pastatus, esančius (duomenys neskelbtini).
11. Pareiškėjas E. D. nurodo, kad jo motina O. D. neprieštarauja, jog teismas nutartimi nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos sūnus, t. y. pareiškėjas E. D., po brolio S. D. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
12. Pažymėjo, kad pareiškėjas kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Kaip jau minėta, jokio ginčo dėl paties prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, kadangi nėra daugiau suinteresuotų asmenų, išskyrus šiame pareiškime nurodytus asmenis, kurie su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nesutiktų.
13. 2021 m. kovo 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas VĮ ,,Turto bankas“ atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad VĮ ,,Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo S. D. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį S. D. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad E. D. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ ,,Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjo E. D. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ ,,Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.
14. 2021 m. kovo 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas suinteresuoto asmens O. D. sutikimas, dėl E. D. pareikšto reikalavimo.
Pareiškimas tenkintinas.
15. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t. y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir panašiai.
16. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo tėvai O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) susilaukė dviejų vaikų. Santuokos metu gimė sūnus S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnus E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjo tėvas V. D. mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėjo E. D. brolis S. D. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo broliui priklausė 3/8 dalys namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 46,96 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/8 dalys kiemo rūsio, esančio (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas 12,32 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/8 dalys garažo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas 30,31 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/8 dalys ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 9,14 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/8 dalys lauko virtuvės, esančios (duomenys neskelbtini), kurios užstatytas plotas 69,21 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/8 dalys ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas 18,09 kv. m., unikalus Nr. 4195-8020-6060; ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas 12,72 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/8 dalys daržinės, esančios (duomenys neskelbtini), kurios užstatytas plotas 53,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/8 dalys kitų inžinerinių tinklų, esančių (duomenys neskelbtini) r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat S. D. nuosavybės teise priklausė 3/8 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, pareiškėjo brolis nevedęs, vaikų neturėjo. Byloje gauti suinteresuoto asmens O. D. sutikimas su pareiškėjo pateiktu pareiškimu.
17. Teismas pažymi, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, jog pareiškėjas nuolat rūpimosi ir rūpinasi turtu, kuris liko po jo brolio S. D. mirties. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad yra užvesta paveldėjimo teisės byla ar būtų sudarytas testamentas. Taigi, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas priėmė palikimą po savo brolio S. D. faktiškai pradėdamas valdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.
18. Pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis), t. y. konstatuotina, kad pareiškėjas E. D. po savo brolio S. D., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis CPK 259, 263-270, 444 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas E. D. (E. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po brolio S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėja Dalia Zeniauskaitė