Baudžiamoji byla Nr. 1-3145-988/2015

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33008-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.; 1.1.7.2.5

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,

sekretoriaujant Aistei Bareikei, vertėjaujant Audriui Krušnai,

dalyvaujant prokurorei Žanetai Žalėnaitei, nukentėjusiajai I. M.,

kaltinamajam A. S., jo gynėjai advokatei A. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs Vilniaus m. sav., administracine tvarka baustas, teistas 2015-01-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (380 eurų) bauda, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,

n u s t a t ė :

A. S. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2015-06-12, apie 16.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,19 promilių girtumas, kambaryje konflikto metu sugyventinei I. M. sudavė delnu ne daugiau kaip keturis kartus į dešinį skruostą arčiau lūpų, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad viskas įvyko (duomenys neskelbtini) 2015 metų vasarą, gali būti, kad 2015-06-12, apie 3-4 val. dienos, tikslios datos neprisimena. Grįžo namo girtas, namuose buvo nukentėjusioji, su kuria susipyko ir trenkė jai delnu į skruostą 2 kartus, vėliau nurodė delnu trenkęs 4-5 kartus. Nukentėjusiajai iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. Nurodė negalėjęs trenkti kumščiu, trenkė tik delnu. Trenkė, nes buvo girtas, nukentėjusioji naktį negrįžo namo. Vėliau atvažiavo policija ir sulaikė. Pripažino, kad savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai, dėl įvykio gailisi, šiuo metu su nukentėjusiąja yra susitaikęs, norėtų, kad byla būtų nutraukta.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. M. parodė, kad viskas įvyko 2015 metų birželio mėnesį, (duomenys neskelbtini). Susitiko su draugėmis, šventė, nekėlė kaltinamajam telefono ragelio visą naktį. Ryte grįžo namo, pamiegojo. A. S. grįžo iš darbo, nukentėjusioji jam paaiškino, kur buvo, tačiau kaltinamajam nepatiko, jie susiginčijo. Kaltinamasis trenkė jai delnu per veidą 3-4 kartus, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad trenkė kumščiu, bet iš tikrųjų trenkė delnu, ne pirštais, o kieta delno dalimi. Pataikė į skruostą, nukentėjusiajai skaudėjo, iš lūpos bėgo kraujas, todėl labai išsigando. A. S. tuo metu buvo girtas. Šiuo metu su kaltinamuoju yra susitaikiusi, sutaria gerai, norėtų, kad byla būtų nutraukta. 

2015-06-12 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4 kuopos 1 būrio vyresnysis patrulis J. P. pranešė, kad patruliuojant gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje. Pranešėja I. M. nurodė, jog sugyventinis A. S. ją sumušė, t. y. trenkė kumščiu į veidą. I. M. veidas buvo kruvinas, sutinusios lūpos, bute matėsi kraujo lašai. Pranešėja greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Sulaikytas A. S. elgėsi agresyviai, grasino susidoroti su sugyventine (b. l. 27-28).

Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad telefonu Nr. 112 skambino I. M., kuri prašė iškviesti policiją, nes sugyventinis ją sumušė. Garso įrašas įrašytas į CD, kuris pridėtas prie baudžiamosios bylos medžiagos (b. l. 10-12 ).

2015-06-12 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas trijų kambarių butas, (duomenys neskelbtini). Užėjus į butą patenkama į koridorių, iš jo dešinėje pusėje praėjimas į virtuvę, tiesiai į kambarį Nr. 1., kambarys praeinamas. Toliau yra durys į du kambarius, dešinėje kambarys Nr. 2, kuriame prie dešinės sienos stovi lova, ant kurios esantis patalas išteptas krauju. Prie kairės sienos stovi spinta, prie lovos staliukas su televizoriumi. Priešais antrąjį kambarį yra kambarys Nr. 3. Bute išskyrus antrąjį kambarį bendra tvarka nepažeista. Apžiūrima I. M., kurios veide matomi patinimai, ištinusios lūpos (b. l. 13-26).

Iš alkotesterio kvito šaknelės matyti, kad 2015-06-12, 17.34 val., A. S. nustatytas 2.19 promilių girtumas (b. l. 57).

Aukščiau ištirti ir teismo įvertinti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. S. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: 2015-06-12, apie 16.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,19 promilių girtumas, kambaryje konflikto metu sugyventinei I. M. sudavė delnu ne daugiau kaip keturis kartus į dešinį skruostą arčiau lūpų, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis dėl nusikalstamos padarymo iš esmės prisipažino, teisiamojo posėdžio metu nurodė trenkęs nukentėjusiajai delnu per veidą. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir nukentėjusiosios I. M. teisme duotais parodymais, kuomet ji nurodė, kad kaltinamasis trenkė jai delnu į veidą, dėl ko ji juto fizinį skausmą, iš lūpos bėgo kraujas, garso įrašo apžiūros protokolu ir kitais byloje esančiais įrodymais. Šie įrodymai teismui leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad A. S. smurtavo prieš savo šeimos narį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, o jo veika teisinga kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

A. S. pateiktame kaltinime buvo nurodyta, kad I. M. į veidą jis trenkė ne tik delnu, bet sudavė ir kumščiu. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė negalėjęs trenkti nukentėjusiajai kumščiu, kad trenkta buvo tik delnu patvirtino ir nukentėjusioji I. M.. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad A. S. trenkė I. M. į veidą kumščiu, iš kaltinimo šalintina.

A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsniu. Atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės prašė ir nukentėjusioji I. M.. BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sąlygos. Tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, kad net ir nustačius numatytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusieji atleido nuteistajam, taip pat, kad nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismo vertinimu nėra nustatyta viena iš būtinų BK 38 straipsnio taikymo sąlygų – yra pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. A. S. teistas 2015-01-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, teistumui neišnykus, nepraėjus nei pusei metų nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo, jis padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, todėl, teismo vertinimu, tai neleidžia daryti išvados, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi pagrindo taikyti BK 38 straipsnį nagrinėjamoje byloje nėra.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, kaltininko kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis nesunkus smurtinio pobūdžio nusikaltimas prieš artimą asmenį, kuris susijęs su fizinio skausmo sukėlimu moteriai), veikos motyvus ir tikslus (A. S. smurtavo iš esmės be jokios rimtos priežasties), į nustatytą atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – teistas (b. l. 60), nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, administracine tvarka baustas (b. l. 69-70), nedirbantis (b. l. 75), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 72, 73), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 74).

Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę bei BK 48 straipsnyje numatytą įpareigojimą. Bausmės dydis nustatytinas artimesnis šios bausmės rūšies minimumui. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė drausmintų, ribotų A. S. polinkį nusikalsti, tačiau neizoliuotų asmens nuo visuomenės, šeimos narių, artimųjų ir taip skatintų teigiamus A. S. gyvenimo pokyčius.

A. S. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., bendrintina su 2015-01-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 10 MGL bauda visiškai sudedant.

A. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-06-12, 16.55 val., iki 2015-06-13, 15.10 val. (viena para) (b. l. 38,52). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į kaltinamajam A. S. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo metu išbūtas laikas (viena para), kai viena laikinojo sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

2015-06-13 nutarimu A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 53-54), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD diskas su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Teisinės pagalbos tarnyba) pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriame nurodyta, kad Teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė A. G. teikė antrinę teisinę pagalbą A. S. baudžiamojoje byloje Nr. 1-3145-988/2015, antrinės pagalbos išlaidas sudaro 57,90 Eur. Jei teismas nuspręstų išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, prašo teismo valstybės naudai priteisti 57,90 Eur.

Šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo būtinas, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įpareigoja asmeniui, kaltinamam nusikaltimo padarymu, užtikrinti galimybę gauti teisinę pagalbą nemokamai (BPK 44 straipsnio 8 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad pagrindo priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo nėra.

Teismas vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, 432 straipsnio 3 dalimi,  

n u s p r e n d ž i a :

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirti bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę visiškai sudėti su 2015-01-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir A. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 10 MGL (380 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-06-12, 16.55 val., iki 2015-06-13, 15.10 val. (viena para), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarką: laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; 4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Jei neturite nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, Jūs turėtumėte nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 261 0339; +370 5 276 0159). Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Baudos bausmę vykdyti 2015-01-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta tvarka ir terminais.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD diską su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti 57,90 Eur išlaidas už antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam A. S. netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                    Darius Pranka