Baudžiamoji byla Nr. 1-177-927/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19553-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1

                 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 13 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,

sekretoriaujant Dovilei Vėgnerei,

dalyvaujant prokurorei Ivetai Vaivadienei (nuotoliniu būdu),

kaltinamajam R. A. (nuotoliniu būdu),

nukentėjusiajam R. A.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis Didžiojoje Britanijoje, (duomenys neskelbtini) maisto fabrike, turintis pagrindinį išsilavinimą, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 1996 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 3 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 4 m. Vadovaujantis 1995 m. gruodžio 21 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 2 straipsniu nuo bausmės atleistas;

 2. 1997 m. sausio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 18 straipsnio 6 dalį, 105 straipsnio 5 punktą, 105 straipsnio 8 punktą (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 8 metams su 1/2 turto konfiskavimu;

 3. 2001 m. birželio 21 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 2 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 6 metams su 1/3 turto konfiskavimu;

4. 2008 m. gegužės 6 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 8 MGL (1040 Lt) bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte,

nustatė:

R. A. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį ir dėl to jis ilgai sirgo, o būtent: jis, 2022 m. birželio 1 d., apie 01.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,35 prom. girtumas), namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto su savo tėvu R. A. metu, kairės rankos kumščiu tyčia sudavė nukentėjusiajam R. A. vieną smūgį į veido sritį, padarydamas R. A. nosikaulių lūžius bei kairės akies apatinio voko kraujosruvą ir pojungio kraujosruva, t. y. sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosikaulių lūžių sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

R. A. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo visiškai sutinka ir dėl to labai gailisi. Lietuvių kalbą supranta, skaityti, rašyti moka, vertėjas jam nereikalingas. Įtariamojo teisės jam išaiškintos, teisė turėti gynėją jam išaiškinta, gynėjo dalyvavimo nepageidauja. Įtarimą perskaitė, įtarimo esmė jam yra aiški ir suprantama, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažįsta pilnai ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Galvos traumų neturėjo. Priklausomybių ligų įskaitoje nėra įrašytas, narkotinių, psichotropinių medžiagų nevartoja. Gyvena ir dirba Anglijoje pažymoje nurodytu adresu, kai trumpam grįžta į Lietuvą, tai dažniausiai apsistoja pas savo tėvus adresu: (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 31 d., apie 17.00 val. jis su savo šeima ir tėvais surengė atsisveikinimo vakarą, kurio metu visi vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholio buvo išgerta nemažai. Kažkuriuo metu jie su tėvu R. pradėjo konfliktuoti dėl politikos, nes jų nuomonės nesutapo. Kažkur apie 01.45 val. jie taip susiginčijo, kad jis nesusilaikė ir sudavė jam vieną kartą dešinės rankos kumščiu į veido sritį, galėjo pataikyti į nosį. Kai jis sudavė savo tėvui to niekas nematė, nes jie su tėvu buvo dviese. Dar po to kažkiek laiko jie su juo pakalbėjo ir vėliau jis nuėjo miegoti. Po to jau jį pažadino policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir pristatė į areštinę. Jo tėvui kažkur 1995 metais jau buvo lūžusi nosis. Dėl šio įvykio labai gailisi, sutinka, tėvo būtinai atsiprašys ir daugiau prieš jį fizinio smurto nenaudos. 2022 m. birželio 3 d. 03.00 val. jis kartu su šeima išskrenda atgal į Angliją, bet liepos mėnesį planuoja vėl atvykti į Lietuvą. Nuo ikiteisminio tyrimo nesislėps, savo kontaktus pateikė ir sutinka visus dokumentus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu gauti el. paštu, kuris yra nurodytas proceso dalyvio pažymoje. Kol bus Lietuvoje, pas tėvus negrįš ir su šeima pagyvens pas savo sugyventinės A. O. tėvus, (duomenys neskelbtini). Dėl savo poelgio labai gailisi. Tėvo R. A. atsiprašė, pažadėjo daugiau nesmurtauti ir gyventi su juo taikoje. Dėl minėto įvykio jis jam atleido, jokių pretenzijų neturi, jie susitaikė (b. l. 127-130, 148-150).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino ir parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas. Kaltę pripažįsta, sutinka duoti parodymus. Sutinka teismui duoti parodymus, tik nelabai atsimena įvykį, apklausoje viską pasakė ką atsiminė. Kodėl susipyko negali pasakyti, nes neatsimena. Tuo metu buvo neblaivus, išgėręs alkoholio, kokio ir kiek neatsimena.  Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisiamajame posėdyje pagarsintus parodymus. Čia atsitiktinis atvejis, alkoholį vartoja tik švenčių metu, neturi su alkoholio vartojimu problemų. Tėvo atsiprašė, gailisi dėl nusikaltimo. Nemalonu teisme dalyvauti, ir dėl to, kad sudavė tėvui. Labai apgailestauja dėl įvykio, tėvo atsiprašė, tikisi, kad daugiau tai nepasikartos.

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

- nukentėjusiojo R. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu kartu su žmona L. A., gim. (duomenys neskelbtini), dukra M. A., gim. (duomenys neskelbtini). Jo sūnus R. A., gim. (duomenys neskelbtini). gyvena Didžiojoje Britanijoje. Maždaug prieš dvi savaites sūnus R. A. su sugyventine A. O., gim. (duomenys neskelbtini), ir vaikais atvažiavo pas juos ir laikinai apsistojo. Per šį dviejų savaičių laikotarpį jie visi gražiai sutarė, nebuvo kilusių jokių konfliktų. Sūnus 2022 m. birželio 2 d.  yra įsigijęs lėktuvo bilietus atgal į Didžiąją Britaniją. 2022-05-31, apie 18.00 val., jų visa šeima namie sėdėjo prie stalo, šnekėjosi, buvo vartojamas alkoholis. Maždaug apie vidurnaktį prasidėjo tarp jo ir sūnaus prasidėjo barniai. Konfliktas įvyko dėl skirtingo požiūrio į politiką. Tuo metu jis išėjo į kitą kambarį, susisukti tabako, nes norėjo parūkyti. Paskui jį į kambarį atėjo sūnus R. ir 2022-06-01, apie 01.45 val. jam kairės rankos kumščiu trenkė į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Jam nukritus ant žemės, sūnus dar kelis kartus jam smūgiavo į veido sritį. Prasidėjo kraujavimas iš nosies, akis iš karto užtino. Netrukus po įvykusio konflikto jis išbėgo į kiemą ir paskambino pagalbos numeriu 112. Atvažiavusi GMP jį išsivežė į Vilniaus universiteto ligoninę Santaros kliniką, kur jam diagnozavo nosikaulių lūžius su poslinkiu, akies obuolio ir akiduobės audinių sumušimus. Iki šiol jaučia skausmą veido srityje. Sūnus R. A. yra anksčiau prieš jį smurtavęs, tačiau į policiją nesikreipė. Jo sūnus yra teistas už nužudymą, yra atlikęs šešių metų bausmę.  Papildomai paaiškino, kad sūnus jį mušė kelis kartus, o būtent kairės rankos kumščiu trenkė jam į veido sritį ir nuo šio smūgio jam nukritus ant žemės jis dar kelis kartus jam smūgiavo į veido sritį. Nori patikslinti, kad jam buvo suduotas vienas stiprus smūgis į veido sritį, t. y. į nosį, dėl ko jis pajuto stiprų fizinį skausmą ir, kaip vėliau paaiškėjo po medikų apžiūros, jam lūžo nosis, o kitą dieną ištino akis. Medikai jam pasakė, kad nosis savaime turėtų užgyti, o akies užtinimas praeis. Šiandien skausmo nejaučia. Nosis jam labai senai jau buvo sulaužyta. Dar paminėjo, kad vakar jo sūnus dėl savo tokio poelgio jo atsiprašė ir sakė, kad daugiau tai nepasikartos. Jis jam atleido ir sutinka su juo taikytis. Dažniausiai būna žodiniai konfliktai, dėl nuomonių nesutapimo. Šio konflikto tarp jų niekas nematė, tik galėjo girdėti. Į teismo med. ekspertizę nesikreips, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 44-47, 50-53);

- liudytojos A. O. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2022 m. gegužės 20 d. ji kartu su savo sugyventiniu R. A. bei jų vaikais atvyko atostogų į Lietuvą. Apsistojo pas sugyventinio tėvus (duomenys neskelbtini). Per šį laiką jokių konfliktų nebuvo, viskas vyko sklandžiai ir draugiškai. Ji su vyru ir vaikais 2022 m. birželio 2 d. planavo išvykti namo, turi įsigiję lėktuvo bilietus. 2022 m. gegužės 31 d. vakare surengė atsisveikinimo vakarėlį, kurio metu ji, jos vyras R. A., jo tėvai R. A. ir L. A., visi kartu virtuvėje vartojo alkoholį. Apie vidurnaktį R. tėvas R. buvo jau stipriai neblaivus, ir, priėjęs prie jos vyro R., pasakė, kad ji (A. O.) nori lytinių santykių su juo (R.). Ji buvo šalia ir girdėjo kaip R. sakė jos vyrui šias nesąmones. R., išgirdęs šiuos žodžius, kairės rankos kumščiu sudavė savo tėvui R. į akį ir jis iš karto nukrito ant grindų. Ant R. veido buvo kraujas, kraujas bėgo iš nosies. R. daugiau jokių smūgių nesudavė, o R. atsikėlė ir išėjo į lauką. R. iškvietė greitąją pagalbą ir policiją, policija išvežė R. į policijos įstaigą, o greitoji pagalba R. išvežė į ligoninę. Konflikto jos vaikai O. A. (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir M. A. (duomenys neskelbtini) metų amžiaus nematė, negirdėjo, miegojo kitame kambaryje (b. l. 109-112);

  - 2022 m. birželio 1 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. Samuolio tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2022 m. birželio 1 d., apie 01.45 val. R. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,35 prom. girtumo laipsnis), namuose adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo savo tėvo R. A. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. sudavė rankomis bei kojomis nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį, tuo sukeldamas pastarajam fizinį skausmą, taip savo veiksmais panaudodamas fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – tėvą R. A. (b. l. 3-4 );      

 - 2022 m. birželio 1 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad R. A., gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad tarp jo ir jo sūnaus R. A., gim. (duomenys neskelbtini), kilo žodinis konfliktas dėl politikos. Po to, jo sūnus pradėjo mušti jį rankomis ir kojomis, sumušė veidą. Tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą. R. A. buvo išvežtas į Santariškių ligoninę. Protokole nurodyta, kad įvykio aplinka netvarkinga, matosi girtavimo pėdsakai (b. l. 5-8 );

 - 2022 m. birželio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotonuotraukomis, kuriuose užfiksuota įvykio vietos apžiūra. Protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas vieno aukšto, medinis. Užėjus į namą patenkama į koridorių, kurio viduryje, kairėje pusėje matomas įėjimas į kambarį, kurio dešinėje pusėje įrengta krosnis, ant jos stovi trys tuščios alaus skardinės, toliau dešiniajame kampe prie lango stovi stalas, ant kurio yra maisto likučiai, indai. Prie stalo iš abiejų jo pusių stovi du suoliukai. Prie kairės pusės suoliuko stovi baltos spalvos kėdė, ant kurios matomos raudonos spalvos dėmės panašios į kraują, ant sterilaus vatos krapštuko užlašinus vieną lašą natrio chlorido tirpalo ir laikant jį statmenai paviršiaus buvo plaunama dėmė, ir tokiu būdu paimta nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais. Nuoplova paimama ir supakuojama į voką. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta (b. l. 28-31, 32-38 );             

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. G 2274/2022 (01), kurioje nurodyta, kad R. A. buvo nustatyti nosikaulių lūžiai bei kairės akies apatinio voko kraujosruva ir pojungio kraujosruva. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos 2022 m. birželio 1 d. 02.48 val. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl nosikaulių lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Duomenų, nurodančių, kad R. A. išsivystė sužalojimų pasekmės, pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra (b. l. 85-87);

- kvitu, iš kurio matyti, kad 2022 m. birželio 1 d., 05.27 val., R. A. nustatytas 1,35 prom. girtumas (b. l. 115).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad R. A. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – būdamas neblaivus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kairės rankos kumščiu tyčia nesunkiai sužalojo (padarė nosikaulių lūžius) savo šeimos narį – tėvą R. A., kuris dėl to ilgai sirgo. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. R. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo, liudytojų duoti parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose, specialisto išvadose, kituose dokumentuose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama R. A. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes R. A. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir atsižvelgia į R. A. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta veika priskiriama apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis), nukentėjusiajam sukeltas pasekmes; kaltės formą – tiesioginę tyčią, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, t.y. kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kas sunkina jo atsakomybę, tačiau prisipažino dėl nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi, atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą, o pastarosios dvi aplinkybės lengvina jo atsakomybę; į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: praeityje teistas, nebaustas administracine tvarka, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, dirbantis Didžiojoje Britanijoje, (duomenys neskelbtini) maisto fabrike, augina du vaikus – (duomenys neskelbtini) metų ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, atsiprašė nukentėjusiojo ir šis jam atleido, savo noru ikiteisminio tyrimo metu atlygino Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam vieną iš straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių – laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant artimą įstatymo numatytam vidurkiui. BK 641 straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla išnagrinėjama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į tai, kad byla išnagrinėta LR BPK 273 straipsnio tvarka, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-106-511/2017, 2K-179-693/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-64-495/2020, 2021-01-06 2K-53-697/2021).??? ???

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo kaltinamajam atsižvelgtina į anksčiau aptartas jo veiką ir asmenybę apibūdinančius duomenis, taip pat į tai, kad kaltinamasis dirba, augina du nepilnamečius vaikus, nebaustas administracine tvarka, atsiprašė nukentėjusiojo, savo noru ikiteisminio tyrimo metu atlygino Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą. Šie duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad R. A. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, o atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą 1 (vieniems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu arba mokymusi; tęsti darbą.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai R. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. birželio 1 d. 04.30 val. iki 2022 m. birželio 1 d. 15.27 val. (b. l. 118, 131-132), vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi 92,79 eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, t.y. dėl išlaidų, turėtų nukentėjusiojo R. A. gydymui (b.l. 95-104). Teisme gautas civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo ieškinio, kadangi kaltinamasis žalą atlygino (b.l. 190). Atsižvelgiant į paminėtą, atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtinas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 134-137), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu paimta nuoplova ir 2022 m. birželio 8 d. nutarimu perduota saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlį (b. l. 39-40), kvitas B serija BBB Nr. VRPK004897 (b. l. 41 ) – sunaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nusprendė:

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, R. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7 punktais, R. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu arba mokymusi; tęsti darbą.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. birželio 1 d. 04.30 val. iki 2022 m. birželio 1 d. 15.27 val., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo 92,79 eur civilinio ieškinio priimti ir procesą šioje dalyje nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu paimtą nuoplovą ir 2022 m. birželio 8 d. nutarimu perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlį –sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja         Jolanta Bagdonienė