Civilinė byla Nr. 2A-1714-173/2014

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10612-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

22.7.; 26.7.; 44.2.4.1.;121.21.

KAUNO APYGARDOSTEISMAS

S p r e n d i m a s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014m. spalio 28d.

Kaunas

              Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pirmininkė), Raimondo Buzelio, Leono Jachimavičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-201-775/2014 pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui UAB „Amber Food“ dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Kūrybos sodas“.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

                          I.Ginčo esmė

Ieškovė S. J. pateikė teismui ieškinį bei patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Amber Food“, trečiasis asmuo UAB „Kūrybos sodas“ (t.1, b.l. 4-10, 94-103).Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 40 000 Lt dydžio turtinę žalą už neteisėtą ieškovės atvaizdo naudojimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) prekybos ir laisvalaikio centre (duomenys neskelbtini) vyko restorano-blyninės La Crepe, priklausančios UAB „Amber Food“, atidarymui skirtas renginys. Atidarymo renginį organizavo ir jam vadovavo UAB „ELITAZ grupė“ (dabar UAB „Kūrybos sodas“). Organizatoriaus pakvietimu La Crepe atidaryme sutiko dalyvauti ir ieškovė. Ieškovė sutiko renginyje dalyvauti neatlygintinai, be jokių ateities įsipareigojimų.Renginio metu ieškovė kartu su kitais visuomenėje žinomais asmenimis kepė blynus ir vaišino jais į renginį atvykusius svečius. Už dalyvavimą renginyje gavo restoranų grupės nuolaidų kortelę. Vėliau sužinojo, jog visuose Lietuvoje veikiančiuose restoranuose-blyninėse La Crepe esančiuose valgiaraščiuose reklamos tikslais viešai publikuojama fotografija, tiesiogiai siejama su vienu valgiaraščio patiekalu, kurioje ieškovė įamžinta kepanti blynus. Apie tai ieškovė informuota nebuvo, nebuvo gautas jos leidimas fotografiją publikuoti. Minėta nuotrauka padaryta La Crepe atidarymo renginio (duomenys neskelbtini) metu. Ieškovė, nuotrauka ir toliau buvo publikuojama, atsakovas nepripažino savo veiksmų neteisėtumo, atsakovas nesutinka tinkamai kompensuoti ieškovei padarytos žalos. Atsakovas dvejus su puse metų vengė pašalinti ieškovės fotografiją iš valgiaraščių, neatlygino ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams padarytos žalos. Ieškovė nei prieš renginį, nei renginio metu ar po renginio nebuvo informuota apie ketinimus restorano-blyninės La Crepe atidarymo šventės metu padarytas dalyvių fotografijas publikuoti komerciniais ir reklamos tikslais. Dalyvavimas renginyje negali būti vertinamas kaip sutikimas naudoti atvaizdą reklamos ir kitais komerciniais tikslais. Ji nėra davusi ar išreiškusi sutikimo reklamuoti restoranus-blynines La Crepe. Be to, restoranų-blyninių valgiaraščiuose, kuriuose buvo publikuojamas ieškovės atvaizdas, pateikiama informacija klaidino vartotojus. Valgiaraščiuose buvo publikuojama fotografija su ieškovės atvaizdu, prie kurios buvo prierašas, raginantis užsisakyti „(duomenys neskelbtini)“.  Ieškovė neturėjo tikslo reklamuoti La Crepe, ji nėra sutikusi, kad lietiniai būtų vadinami ieškovės vardu. Ieškovės fotografijos publikavimas atitinka ir paslėptos reklamos kriterijus. Ieškovės fotografija publikuota komerciniais tikslais, siekiant tiek tiesioginės, tiek netiesioginės ekonominės bei komercinės naudos atsakovui. Už atvaizdo naudojimą ieškovė negavo jokio atlygio. Žala ieškovei turi būti atlyginta vadovaujantis deliktinei atsakomybei keliamais reikalavimais. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo mąstą, pobūdį, pažeidėjo reputaciją, turtinę padėtį, elgesį sužinojus ieškovės poziciją bei į tai, kad ieškovei nėra atlyginta už jos atvaizdo naudojimą.

Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovas prašė patikslintą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.1, b.l. 138-141). (duomenys neskelbtini) tarp trečiojo asmens UBA „Kūrybos sodas“ (paslaugų teikėjas) ir atsakovo (klientas) buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią paslaugų teikėjas įsipareigojo suorganizuoti klientui renginį „Restorano La Crepe pristatymas“ bei sukurti šio renginio programą. Sutarta kas renginio metu pristatys muzikinę programą, kas renginį ves ir jame dalyvaus. Tarp renginio dalyvių paslaugų teikėjas sutartyje nurodė ir ieškovę. (duomenys neskelbtini) sutartis sudaryta pagal paslaugų teikėjo iš anksto paruoštą projektą-komercinį pasiūlymą, kuriame buvo siūloma, jog renginio metu savo vardinius blynelius gamintų žinomi žmonės, o vėliau šie blyneliai galėtų būti įtraukti į restorano meniu, kaip „žvaigždžių blyneliai“. Vėliau paslaugų teikėjas pateikė finansinį planą, kuriame buvo nurodyta ir ieškovė, o grafoje “suma“ nurodyta 2100 Lt. Tai leidžia manyti, jog ieškovė renginyje dalyvavo atlygintinai. Renginys buvo fotografuojamas, o nuotraukos publikuojamos spaudoje, internete. Pasibaigus renginiui, pasinaudojus paslaugų teikėjo pasiūlymu, buvo parengtas naujas restorano meniu, kuriame atsirado „žvaigždžių lietinai“, tame tarpe ir ieškovės. Ieškovė renginyje fotografavosi žinodama ar bent jau turėdama žinoti, kad jos atvaizdas bus panaudotas reklaminiais tikslais. Atsakovui nežinomi ieškovės ir renginio organizatorės tarpusavio santykiai.

Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo UAB „Kūrybos sodas“ prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.1, b.l. 145-147). Nurodo, kad trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) su atsakovu sudarė paslaugų sutartį. Trečiasis asmuo įsipareigojo suorganizuoti ir pravesti renginį „Restorano La Crepe pristatymas“, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Trečiojo asmens paslaugos apsiribojo renginio organizavimu, sutartis nenumatė jokių bendradarbiavimo galimybių renginiui pasibaigus (meniu sudarymo, renginio dalyvių sutikimų dėl jų atvaizdo atsakovo meniu naudojimui gavimo ar pan). Trečiojo asmens įsipareigojimai atsispindi sutartyje bei finansiniame plane. Trečiasis asmuo renginyje pakvietė dalyvauti ieškovę, sutarta, kad ieškovė dalyvaus neatlygintinai. Jokie sutartiniai santykiai trečiojo asmens su ieškove nesiejo. Trečiasis asmuo kvietė dalyvauti ieškovę renginyje, tačiau nebuvo tartasi, kad po renginio atsakovas komerciniais tikslais naudos renginio metu darytas ieškovės fotografijas, nes tokių įgaliojimų trečiasis asmuo neturėjo. Ieškovė nepagrindė prašomos priteisti žalos, nepateikė patirtus nuostolius pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė elgėsi nerūpestingai daugiau kaip dvejus metus nesiimdama priemonių, kad būtų užkirstas kelias galimai neteisėtam jos vardo ar atvaizdo naudojimui.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

              Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 16 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė (t.1, b.l 185-189). Atsakovui iš ieškovės priteisė 3993 Lt bylinėjimosi išlaidų. Valstybei iš ieškovės priteisė 91 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. 

              Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas bei trečiasis asmuo sudarė paslaugų teikimo sutartį, kuria trečiasis asmuo už sutartą atlygį įsipareigojo sukurti ir pravesti programą (duomenys neskelbtini) vyksiančiame renginyje „restorano La Crepe pristatymas“ (b. l. 27-30). Pateiktame projekte nurodyta, jog restorano atidarymo renginyje savo vardinius krepus gamintų žinomi Lietuvos žmonės, vėliau šie krepai galėtų būti įtraukti į restorano meniu kaip „žvaigždžių blyneliai“ (b. l. 31-33). Finansiniame plane buvo numatyta, jog 3 žinomi veidai pristatinės blynus, tarp kurių įvardinta ir ieškovė, prie sumos įrašyta 2100 Lt, greta yra pastaba, jog siūloma po 700 Lt (b. l. 34).  2013-04-12 ieškovės atstovė atsakovui pateikė pretenziją dėl neteisėto atvaizdo naudojimo ir žalos atlyginimo (b. l. 11-14), prašė pašalinti ieškovės nuotrauką iš restoranų – blyninių La Crepe valgiaraščių ir atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. 2013-11-11 pretenziją dėl spaudoje pasirodžiusios atsakovo atstovės nuomonės apie teisme nagrinėjamą situaciją, atsakingus asmenis bei tikrovės neatitinkančios informacijos apie trečiąjį asmenį skleidimo atsakovui pateikė ir trečiasis asmuo (b. l. 82-83). Valgiaraštis, kurio asortimente buvo „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovės nuotrauka, buvo naudojamas restoranuose nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 180). Ieškovė pateikė į bylą su estetinės odontologijos centru „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sutartį dėl estetinio plombavimo, veido ir dantų fotonuotraukų naudojimo. 2012-10-16 Valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma patvirtina, jog ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) vykdo individualią veiklą (veiklos rūšys – meninė kūryba ir scenos pastatymų veikla) (b. l. 49). Atsakovo finansinę padėtį apibūdina į bylą pateiktos VĮ „Registrų centras“ dokumentų kopijos.

              Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo UAB „Kūrybos sodas“ su ieškove jokio susitarimo dėl jos atvaizdo naudojimo blyninės La Crepe valgiaraštyje sudarę nebuvo. Nei (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo sutartyje, nei (duomenys neskelbtini) renginio projekte tai nebuvo numatyta. Atsakovas neįrodė, kad ieškovė buvo sutikusi šios bylos įrodinėjimo dalykui - jos atvaizdo naudojimui blyninės La Crepe  valgiaraštyje. Jei asmuo išreiškė savo sutikimą būti fotografuojamas tam tikram tikslui, tai nesuteikia leidimo neribotai naudoti asmens atvaizdą kitiems tikslams be šio asmens sutikimo. Atsakovas turėjo įrodyti, jog jis turėjo ieškovės sutikimą jos atvaizdą naudoti komerciniais tikslais, tačiau šio fakto neįrodė. Teismas sprendė, kad atsakovas neturėdamas ieškovės sutikimo piktybiškai ilgą laikotarpį naudojo ieškovės atvaizdą blyninės La Crepe  valgiaraštyje. Tuo pasireiškė atsakovo kaltė. Tačiau teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad ji patyrė būtent turtinę žalą, neįrodė ir jos dydžio.

              Ieškovė byloje neįrodė realios pajamų gavimo tikimybės, t.y. kad  ieškovės minėtos pajamos iš atsakovo buvo numatytos gauti iš anksto. Šalys byloje nei raštu, nei žodžiu nebuvo sudarę jokio išankstinio susitarimo, kad ieškovė ateityje galėtų reklamuoti atsakovo produktus. Dėl jokios konkrečios sumos už reklamavimą šalys nebuvo susitarę. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendė, kad ieškovė neplanavo ir jai  nebuvo pagrindo tikėtis, jog su ja atsakovas sudarys sutartį dėl reklamavimo ir ji gaus iš to pajamų. Ieškovės nurodytos negautos pajamos negali būti vertinamos kaip patirti nuostoliai CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme, nes neįrodytas nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumas ir dydis, ieškovės nurodytas turtinės žalos dydis grindžiamas tik hipotetiniais teiginiais. Pateiktas sutartis su estetinės odontologijos centru neįrodo ieškovės patirtų nuostolių šioje byloje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

              Apeliaciniu skundu ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 40 000 Lt dydžio turtinę žalą už neteisėtą ieškovės atvaizdo naudojimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.2, b.l. 3-10).

              Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

              1) šalių santykiai turi būti kvalifikuojami, kaip atsiradę iš delikto, nes ieškovo ir atsakovės niekuomet nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Todėl teismas netinkamai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, klaidingai sprendime konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog iš anksto buvo numatyta iš atsakovo gauti pajamas. Ieškovė byloje neįrodinėjo ir nesiekė įrodyti, kad buvo susitarusi su atsakovu, jog šis sumokės jai 40000,00 Lt dydžio sumą už fotografijos naudojimą atsakovo komerciniais – reklaminiais tikslais, kadangi ieškovė niekuomet ir jokia forma neturėjo jokių sutartinių santykių su atsakovu. Tačiau tai nereiškia, jog dėl susitarimo su atsakovu nebuvimo ieškovė neturi teisės gauti iš atsakovo jai padarytos žalos atlyginimo.

              2) Teismas, sprendime konstatuodamas, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių yra kaltas būtent jis, turėjo konstatuoti ir tai, jog egzistuoja priežastinis ryšys dėl to, jog ieškovei buvo padaryta turtinė žala. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovės fotografija buvo naudojama atsakovo reklaminiais (savireklamos) ir kitais komerciniais tikslais, o dėl taip susiklosčiusios situacijos atsakovas gavo aiškią komercinę naudą. Reklamos paslaugos yra mokamos, ieškovė yra viešas ir žinomas asmuo, jos atvaizdas turi turtinę vertę, todėl reklaminiais tikslais naudojant jos atvaizdą be sutikimo, ieškovei padaryta akivaizdi turtinė žala.

              3) Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – naudojo ieškovės atvaizdą dvejus su puse metų komerciniais tikslais, neturėdamas jokio teisėto pagrindo, iš to gavo aiškią komercinę naudą. Šios aplinkybės per se sudaro pagrindą teigti, jog egzistuoja dvi civilinės atsakomybės taikymui būtinos sąlygos – atsakovo atlikti neteisėti veiksmai, dėl kurių jis yra kaltas.

              4) Teismo sprendime konstatuota, jog atsakovas naudojosi ieškovės atvaizdu komerciniais tikslais, vadinasi, pažeidimas buvo sąlygotas ir atsakovo naudos gavimo, t.y. atsakovas gavo naudą iš savo neteisėtų veiksmų, o ieškovė S. J. patyrė žalą.

              5) Teismo posėdžių metu atsakovo atstovas nurodė, jog atsakovas manė, kad ieškovei trečiasis asmuo sumokėjo 700 Lt, o tai neva apėmė ir atvaizdo naudojimą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog ieškovė patyrė žalą, t.y. negavo pajamų, kurias neva ieškovei skyrė pats atsakovas.

              6) Žalos faktas ir neteisėti atsakovo veiksmai bei priežastinis ryšys šiuo konkrečiu atveju yra įrodyti ir akivaizdūs – dvejus su puse metų be ieškovės sutikimo atsakovas naudojo ieškovės fotografiją komerciniais tikslais, tokiu būdu pažeisdamas jos teisę į atvaizdą ir už tai gaudamas turtinę – ekonominę naudą, tuo tarpu ieškovei už naudojimąsi jos atvaizdu ir žinomumu jokia forma nebuvo ir iki šiol nėra atlyginta.

              7) Delikto atveju apskaičiuoti žalą sunku, todėl tokiais atvejais žalos dydis nustatomas pagal LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kitas civilinio kodekso bei kitų teisės aktų nuostatas. Žalos dydį nustato teismas (CK 6.249 str.). Nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti turtinės žalos dydį, svarbios visos su žalos atsiradimu susijusios aplinkybės – pažeidimas, jo pobūdis, trukmė, kaltės forma, kalto asmens veiksmai (veikimas, neveikimas), kalto asmens elgesys sužinojus apie žalą, turtinė padėtis ir pan.

              8) Atsakovas ieškovės atvaizdą savireklamos tikslais, be jos sutikimo, naudojo dvejus su puse metų, apie tai ieškovės neinformavo, po ieškovės pretenzijų toliau tęsė piktavališkus veiksmus, su pretenzijomis pirmiausia kreipėsi ne ieškovė, o trečiasis asmuo. Tokie atsakovo veiksmai laikytini piktavališkais, pažeidžiančiais elementarias sąžiningo ir protingo bei apdairaus asmens elgesio standartus. Atsakovas yra verslininkas, todėl jam žinoma, jog reklamos paslaugos yra mokamos. Todėl negali susidaryti tokia situacija, jog privatūs, pelno siekiantys juridiniai asmenys neteisėtais veiksmais neatlygintinai pelnosi kitų asmenų sąskaita.

              9) Ieškovė yra žinomas asmuo, iš savo atvaizdo ir vardo gauna pajamas; reklamos paslaugos nėra nemokamos; ieškovė dalyvavo panašiame projekte, kurio metu padaryta ieškovės nuotrauka buvo publikuojama, tačiau daug mažesniam skaičiui žmonių, trumpesnį laiką, buvo suderinta su pačia ieškove, ir ieškovė už tai gavo atlygį; atsakovo atstovai pripažino, jog vien iš “ (duomenys neskelbtini)” viename restorane gavo kelis tūkstančius litų ir pan. Byloje nėra nė vieno įrodymo, iš kurio būtų pagrindas manyti, jog panašaus pobūdžio paslaugos teikiamos neatlygintinai,

              10) Atsakovo teiginys, jog jis manė, kad ieškovei už jos atvaizdo naudojimą yra atlyginta pinigais, savaime reiškia, jog atsakovas pripažįsta, kad ieškovei už jos atvaizdo naudojimą turėjo būti atlyginta pinigais. T.y. atsakovo pripažinimas, jog už ieškovės atvaizdo naudojimą ketinta skirti (ir skirta) 700 Lt, reiškia ne ką kitą kaip atsakovo pripažinimą, jog minėtų sumų negavus, laikytina, jog ieškovei padaryta būtent turtinė žala (CPK 187 str. 1 d.).

              11) Atsakovas ieškovei padarė turtinę žalą – dėl atsakovo elgesio ieškovė neteko pajamų, kurias, atsakovui veikiant sąžiningai ir teisėtai, ji būtų gavusi.

              12) Žalos dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kriterijų visetą, įskaitant, bet neapsiribojant, – pažeidimo pobūdį, trukmę, atsakovo elgesį, sužinojus apie pažeidimą, pastangų apsaugoti ieškovės interesus nebuvimą, bendradarbiavimą ir kooperavimąsi, aplinkybę, jog bandant ginčą išspręsti be teismo, atsakovas pripažino tai, jog ieškovei padaryta žala ir siūlė ieškovei įvairius žalos atlyginimo variantus, tame tarpe sumokėti 5000 Lt dydžio kompensaciją, taip pat atsakovas nurodė, jog jo paskaičiavimais, iš blyninės La Crepe vien tik už nupirktus (duomenys neskelbtini) atsakovas gavo apie 1800 Lt, jog atsakovas už 1 dienos kelių valandų ieškovės dalyvavimą renginyje jai skyrė 700 Lt – o Lietuvoje yra net 8 atsakovui priklausantys restoranai – blyninės, kuriuose buvo publikuojamas ieškovės atvaizdas, į tai, jog minimalus mėnesinis atlyginimas sudaro 1000 Lt, o pažeidimas truko 30 mėnesių, į tai, jog 1 MGL sudaro 130 Lt, į  2010 m. vasario 20 d. ieškovės S. J. ir estetinės odontologijos centro “ (duomenys neskelbtini)” sudaryta sutartį, kuria remiantis prieš publikuojant fotografiją, ji buvo derinama su ieškove, prieš darant fotonuotraukas buvo tam tinkamai pasiruošta, ieškovė galėjo nurodyti jai labiausiai patinkančias, o kartu ir “ (duomenys neskelbtini)” interesus labiausiai atitinkančias fotografijas ir t.t.

              13) Lietuvos Apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje yra nustatyta, jog tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio.

              14) Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti žalą bei procesines palūkanas. Todėl teismas, priimdamas procesinį sprendimą, turėjo visapusiškai pasisakyti dėl ieškinio dalyko, t.y. turėjo motyvuoti ne tik žalos atlyginimo prašymą, bet ir pasisakyti dėl procesinių palūkanų klausimo. T.y. teismas, priimdamas procesinį sprendimą, pasisakė ne dėl visų ieškinio reikalavimų, o tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

              15) Ieškovė S. J. patenka į CK 2.4 str. 2 d. vartojamą verslininko sąvoką, kadangi verčiasi ūkine komercine veikla – ieškovė dirba pagal individualios veikslo pažymą, todėl laikytina, jog ji yra verslininkė ir ieškinio reikalavimai, inter alia dėl 6 procentų dydžio procesinių palūkanų, yra tenkintini.

          Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014-04-16 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.2, b.l. 17-23). Nurodo, kad ieškovė neginčija pirmos instancijos teismo išvados, kad prašė priteisti negautas pajams, o ne tiesioginius nuostolius. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti 40 000 Lt turtinę žalą negautų pajamų forma, todėl jos reikalavimas galėjo būti patenkintas tik įrodžius, kad dėl atsakovo veiksmų ji negavo pajamų tokio dydžio arba kad tokio dydžio naudą gavo atsakovas. Nepateikta įrodymų, kad analogiškoje situacijoje ieškovė galėtų gauti 40 000 Lt pajamas arba kad tokio dydžio naudą gavo atsakovas. Asmens savęs vertinimas negali būti laikomas kriterijumi negautų pajamų dydžiui ir/ar jų gavimo realumui nustatyti. Turtinė žala nustatoma pagal objektyvius įrodymus, patvirtinančius patirtos turtinės žalos dydį. Be to, tariamai negautas pajamas ieškovė skaičiuoja neatskaičiusi sąnaudų. Sprendime nėra nuorodų į sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialinės teisės normas. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovo, tarp ieškovės ir trečiojo asmens nebuvo jokio susitarimo dėl ieškovės atvaizdo naudojimo. Nei vienas civilinės atsakomybės principas nepaneigia pirmos instancijos teismo išvados, kad asmuo, prašydamas priteisti turtinę žalą, privalo įrodyti ir pagrįsti prašomos priteisti žalos dydį, kuris nustatomas pagal objektyvius duomenis. Pažymi, kad atsakovas ieškovės atvaizdą panaudojo ne savavališkai, o vadovaudamasis renginio organizatoriaus (trečiojo asmens) pasiūlymu. Atsakovas tik neįsitikino ar trečiojo asmens raštu išreikštas pasiūlymas yra suderintas su pačia ieškove. Todėl atsakovo veiksmai nebuvo nei savavališki nei piktavališki. Jie savaime nepatvirtina, kad ieškovė patyrė turtinę žalą negautų pajamų forma. Valgiaraštis su ieškovės atvaizdu buvo naudojamas mažiau nei dvejus metus, o ne 2,5 metų kaip tai nurodo ieškovė. Ieškovė nenurodo kuo remiantis teigia, kad atsakovas gavo aiškią komercinę naudą. Aplinkybė, kad atsakovas trečiajam asmeniui sumokėjo 700 Lt atlygį, kurio ieškove negavo ir nepretendavo gauti, nepatvirtina, jog ieškovė patyrė žalą. Nepagrįstas argumentas, jog turtinė žala asmeniui pagal CK 2.22 str. gali būti priteisiama remiantis CK 1.5 str. įtvirtintais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais. Nepagrįstai remiamasi 3K-7-465/2008 nutartimi, nes sakiniai yra išimti iš konteksto.  Apeliaciniame skunde nurodomas naujos aplinkybės, kad vien iš „(duomenys neskelbtini)“ viename restorane atsakovas gavo kelis tūkstančius litų. Sutartis su estetinės odontologijos centru ir kiti įrodymai neįrodo patirtų nuostolių dydžio, nuostolių fakto nagrinėjamu atveju. Reklaminio pobūdžio renginyje ieškovė dalyvavo neatlygintinai, todėl nepagrįsti argumentai, kad ji reklaminio pobūdžio paslaugų neatlygintinai niekuomet neteikia. Be jokio atlygio ieškovės nuotraukos, darytos minimo renginio metu, yra viešai publikuojamos internetiniuose portaluose, o ieškovė dėl to neturi jokių pretenzijų. Nėra pagrindo priteisti prašomą sumą remiantis sutarties su odontologijos centru vertinimu, nes sutartis sudaryta šešiems su puse metų, sutartis pagrįsta tik mainais, o nuotraukos galėjo būti naudojamos ir Lietuvoje, ir užsienyje. Byloje buvo pareikštas tik vienas materialinis reikalavimas. Reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo nėra materialinis reikalavimas, jo patenkinimas ar atmetimas yra tiesiogiai priklausomas nuo pagrindinio reikalavimo patenkinimo ar atmetimo.

         Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo Kauno apylinkės teismo 2014-04-16 sprendimą palikti nepakeistą, priteisi bylinėjimosi išlaidas (t.2, b.l. 13-15). Nurodo, kad teismas pagrįstai nustatė, jog apeliantė neįrodė patyrusi turtinę žalą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Ji pati savo nerūpestingumu prisidėjo prie pažeidimo. Apeliantė nesiaiškino ir neprašė išreikalauti įrodymų apie tai, ar atsakovas, naudodamas jos atvaizdą iš tiesų gavo ekonominės ir/ar kitokios naudos.     Teismo posėdyje pasakyti teiginiai, jog vienoje iš blyninių iš prekybos ieškovės vardu pavadintais lietiniais gavo 1800 Lt pajamų, nereiškia, jog atsakovas iš tiesų patyrė finansinę naudą. Vien faktas, kad atsakovas gavo kažkokią turtinio pobūdžio naudą, nereiškia, kad dėl to ieškovė patyrė turtinio pobūdžio žalą. Be to, ieškovė pati elgėsi nepakankamai rūpestingai ir apdairiai, kad būtų nutraukti atsakovo neteisėti veiksmai. Kad jos atvaizdas naudojamas ieškovė pastebėjo praėjus maždaug pusmečiui po renginio. Nurodė, kad gavusi atsakymą iš trečiojo asmens, jog atsakovas nieko neketina keisti, pati užmiršo apie tai, o į kavinę kreipėsi praėjus metams. T.y. ieškovė, žinodama apie jos atvaizdo naudojimą komerciniais tikslais, ilgą laiką nesikreipė į atsakovą, nesidomėjo ar atvaizdas pašalintas iš valgiaraščio. T.y. atsakovė konkliudentiniais veiksmais pritarė jos atvaizdo bei vardo naudojimui. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė siekdama įrodyti, jog patyrė turtinę žalą, privalėjo įrodyti, kad buvo rašytinis ar žodinis susitarimas su atsakovu dėl jos vardo ar atvaizdo naudojimo arba kad tokį susitarimą atsakovas planavo sudaryti. Tačiau netinkamas teisės normų aiškinimas neturėjo įtakos teisingo ir pagrįsto sprendimo priėmimui. Ieškovė turėjo pareigą įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų ir patirtos žalos dydį. Turėjo galimybę prašyti išreikalauti įrodymus apie atsakovo pajamas ir/ar pelną, gautą pardavus ieškovės vardu pavadintus lietinius, sieti patirtą žalą su šiuo rodikliu, tačiau to nepadarė. Ieškovės sutartis su odontologijos klinika neįrodo ieškovės patirtų nuostolių dydžio šioje byloje, nes atvaizdo ir vardo naudojimo mastas, būdai skiriasi ir pan. Baigiamosiose bylose ieškovės atstovai patirtos žalos dydį įrodinėjo įvairiais makroekonominiais rodikliais (MMA, MGL ir pan.), jais remiamasi apeliaciniame skunde, tačiau tokie įrodymai bei argumentai nepateikti bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl teismas pagrįstai dėl jų nepasisakė sprendime. Aplinkybė, kad žalos dydis gali būti nustatomas teismo, kai to tiksliai negali padaryti ieškovas, neatleidžia ieškovės nuo įrodinėjimo pareigos. Teismas, atmesdamas ieškinį, neturėjo atskirai pasisakyti, kad netenkinamas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų, spręsti dėl jų dydžio.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

   Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Iš apeliacinio skundo matyti, jog nesutinkama su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis, susijusiomis su žalos ieškovei atlyginimu.

  Asmens teisė į atvaizdą yra asmeninė neturtinė teisė (CK 1.114 straipsnis). Remiantis CK 2.22 str. 1 d. fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

         Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) prekybos ir laisvalaikio centre (duomenys neskelbtini) vyko atsakovui UAB „Amber Food“ priklausančio restorano-blyninės La Crepe atidarymo renginys. Renginį organizavo trečiasis asmuo UAB „Kūrybos sodas“. Minėtame renginyje dalyvavo ir ieškovė. Vėliau restoranuose „La crepe“ buvo naudojamas valgiaraštis, kurio asortimente buvo „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovės nuotrauka. Byloje nekilo ginčo, kad nuotrauka buvo daryta atidarymo šventės metu. Valgiaraštis, kurio asortimente buvo „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovės nuotrauka, buvo naudojamas restoranuose nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 180). 2013-04-12 ieškovės atstovė atsakovui pateikė pretenziją dėl neteisėto atvaizdo naudojimo ir žalos atlyginimo (t.1, b.l. b. l. 11-14). Įvertinęs byloje pateiktus duomenis pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nei atsakovas, nei trečiasis asmuo UAB „Kūrybos sodas“ su ieškove jokio susitarimo dėl jos atvaizdo naudojimo blyninės La Crepe valgiaraštyje sudarę nebuvo. Kad atsakovas neturėdamas ieškovės sutikimo piktybiškai ilgą laikotarpį naudojo ieškovės atvaizdą blyninės La Crepe valgiaraštyje. Tuo pasireiškė atsakovo kaltė. Tačiau teismas nustatė, kad ieškovė neįrodė, jog patyrė turtinę žalą, neįrodė jos dydžio.

Remiantis teismų praktika sutikimas fotografuotis ex officio nereiškia ir sutikimo nuotrauką bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti, nes tai, kad asmuo galėjo sutikti būti fotografuojamas, dar nereiškia, kad jis davė ir sutikimą savo nuotrauką naudoti reklamos tikslais ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003). T.y. aplinkybė, jog ieškovė sutiko dalyvauti (duomenys neskelbtini) renginyje ir būti fotografuojama, nereiškia, jog renginio metu padarytas nuotraukas atsakovas galėjo naudoti savo valgiaraštyje be ieškovės sutikimo. Ieškovė dėl savo veiklos yra žinomas asmuo, todėl konstatuotina, jog atsakovas ieškovės nuotrauką valgiaraštyje naudojo reklamos ar komerciniais tikslais.

Remiantis Reklamos įstatymo 4 str. 2 d. 7 p. reklama draudžiama, jeigu joje be fizinio asmens sutikimo minimas jo vardas, pavardė, pateikiama jo nuomonė, informacija apie jo privatų ar visuomeninį gyvenimą, turtą, naudojamas fizinio asmens atvaizdas. Byloje nustatyta, kad atsakovas neturėjo ieškovės sutikimo publikuoti jos nuotrauką savo restoranų valgiaraščiuose. Pažymėtina, kad įprastai už atvaizdo panaudojimą ar naudojimą reklamos tikslais yra atlyginama. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, jog esant tarp šalių susitarimui dėl ieškovės nuotraukos valgiaraštyje naudojimo, ieškovė būtų gavusi turtinę naudą. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovės pateikta sutartis, sudaryta su estetinės odontologijos centru (t.1, b.l. 104-105). Dėl to kolegija sprendžia, kad nepagrįsta pirmos instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė, kad ji patyrė turtinę žalą.

    CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Nagrinėjamu atveju turtine žala pripažįstamos ieškovės negautos pajamos, kurias ji būtų gavusi, jeigu atsakovas nebūtų pažeidęs jos teisių į atvaizdą. Tai pajamos, kurias ieškovė būtų gavusi jeigu jos nuotraukos valgiaraštyje būtų platinamos su ieškovės sutikimu, pripažintinos žala. Konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės nurodytos negautos pajamos negali būti vertinamos kaip patirti nuostoliai CK6.249 straipsnio 1 dalies prasme, nes neįrodytas nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumas ir dydis.

   Nustačius, kad ieškovė patyrė žalą, jos dydį nagrinėjamu atveju nustato teismas. Apeliacinės instancijos teismas įvertina šalių elgesį per visą laikotarpį nuo ieškovės dalyvavimo (duomenys neskelbtini) vykusio atsakovui UAB „Amber Food“ priklausančio restorano-blyninės La Crepe atidarymo renginio, nuotraukos publikavimo laikotarpį (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad nuotrauką valgiaraštyje pamatė praėjus maždaug pusmečiui po renginio (t.1, b.l. 73). Kreipėsi į renginį organizavusią įmonę dėl nuotraukos pašalinimo. Ieškovei buvo pasakyta, kad niekas nieko nesiruošia daryti. Tuomet ieškovė apie tai pamiršo. Po metų vėl kreipėsi. 2013-04-12 ieškovės atstovė atsakovui pateikė pretenziją Dėl neteisėto atvaizdo naudojimo ir žalos atlyginimo pretenzija pateikta 2013-04-12 (t.1, b.l. b. l. 11-14). Atsižvelgiant į šį ieškovės elgesį konstatuotina, jog pati ieškovė nesiėmė aktyvių veiksmų, kad kuo greičiau užkirsti kelią jos teisių pažeidimui, kad šis pažeidimas testųsi kuo trumpesnį laiko tarpą. Taip pat įvertintina, jog tokių paslaugų kaina yra šalių susitarimo dalykas, kuris priklauso nuo daugelio argumentų ir nėra konkretaus, fiksuoto dydžio, kuris būtų nustatytas ir reglamentuotas.

   Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovei iš atsakovo priteistini 5000 Lt turtinės žalos atlyginimui.

   Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes teismas nepasisakė dėl procesinių palūkanų klausimo.

   Byloje, kurioje sprendžiamas pagrindinio reikalavimo pagrįstumo klausimas, procesinių palūkanų reikalavimas yra šalutinis. Todėl teismui atmetus ieškinio reikalavimą dėl žalos priteisimo, nebuvo pagrindo pasisakyti dėl procesinių palūkanų priteisimo.

   Ieškiniu prašoma priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Ieškovė S. J. patenka į CK 2.4 str. 2 d. vartojamą verslininko sąvoką, kadangi verčiasi ūkine komercine veikla – ieškovė dirba pagal individualios veikslo pažymą, todėl laikytina, jog ji yra verslininkė.

   CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Jų dydis nustatytas CK 6.210 straipsnyje. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės, kaip fizinio asmens, teisės į atvaizdą pažeidimo. Aplinkybė, kad ieškovė verčiasi individualia veikla (t.1, b.l. 49) nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes reikalavimas nėra susijęs su žala, kurią ieškovė būtų patyrusi vykdant individualią veiklą. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

   Teismas, vadovaudamasis išdėstytu, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai pritaikė materialinės teisės normos, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimant naują teismo sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

   Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nustačius, kad ieškovei priteitina 5000 Lt turtinės žalos atlyginimo, buvo tenkinta 12,5 procentų ieškovės reikalavimų, todėl atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 3044 Lt išlaidų, kurias sudaro 1500 Lt advokato teisinė pagalba, 200 Lt antstolio paslaugos, 1344 Lt žyminis mokestis (t.1, b.l. 17, 63, 66-67), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 380,5 Lt išlaidos pirmosios instancijos teisme. Už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 900 Lt žyminio mokesčio (2014-05-14 mokėjimo nurodymas Nr. 5)(t.2, b.l. 11). Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 112,5 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Įrodymų, patvirtinančių išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, nepateikta. Viso ieškovei iš atsakovo priteistina 493 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 3300 bylinėjimosi išlaidų (t.1, b.l. 162-166). Įrodymų, patvirtinančių atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nepateikta. Todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 2887,5 bylinėjimosi išlaidų (t.y. 87,5 procentų nuo 3300 Lt sumos).

Atlikus ieškovei ir atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 2394,5 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Valstybei iš ieškovės priteistina 79,62 Lt teismo turėtų išlaidų įteikiant procesinius dokumentus (CPK 88, 93 straipsniai).

Valstybei iš atsakovo priteistina 11,37 Lt teismo turėtų išlaidų įteikiant procesinius dokumentus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Amber Food“ (į.k. 301675046) ieškovei S. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 5000 Lt (1448,10 Eur) (penki tūkstančiai Lt 00 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5000 Lt (1448,10 Eur)) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2013-07-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės S. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „Amber Food“ (į.k. 301675046) 2394,5 Lt (693,5 Eur) (du tūkstančiai trys šimtai devyniasdešimt keturi Lt 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės S. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 79,62Lt (23,06 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 01011239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo UAB „Amber Food“ (į.k. į.k. 301675046) valstybei 11,37Lt (3,29 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 01011239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Kolegijos pirmininkė                                                        Žibutė Budžienė

Kolegijos teisėjai                                                        Raimondas Buzelis

Leonas Jachimavičius