Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-983-609-2014].docx
Bylos nr.: I-983-609/2014
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos teritorinės muitinės 190735335 atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Pirmosios instancijos teismo nutartis
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr

           Administracinė byla Nr. I-983-609/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00430-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija: 15.4.;74.

(S)

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 16 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglės Kiaurakytė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui R. A., Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos teritorinės muitinės, dėl žalos atlyginimo priteisimo ir

n u s t a t ė :

pareiškėjas R. A. prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės, jam priteisti 213,27 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Skunde (b.l. 5,6) nurodė, kad 2012 08 09 jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad siekdamas išvengti mokesčių bei nustatyta tvarka nedeklaravęs viso gabenamo kuro kiekio, jis pasikėsino įvežti 25 litrais didesnį kiekį benzino nei buvo deklaruotas, t.y.   2012 08 09 automobiliu VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdamas iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Klaipėdos teritorinės muitinės Nidos postą ir kirsdamas valstybės sieną, jis deklaravo pilną baką degalų, o patikrinus kuro bako talpoje esantį kuro kiekį, buvo nustatyta, kad bake yra 95 litrai benzino. Teigia, kad pagal 2012 08 09 Daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolą Nr. 2LMC802975 iš jo buvo paimti ir perduoti saugojimui 95 litrai benzino. Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 11 27 nutarimu už teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 209(3) straipsnio 4 dalyje, padarymą jam buvo paskirta 200 Lt bauda, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 03 22 nutartimi Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 11 27 nutarimas paliktas nepakeistu, o Klaipėdos apygardos teismo 2013 06 03 nutarimu Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 11 27 nutarimas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis panaikinti ir jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta konstatavus, jog jis apmokestintas ir jam administracinė nuobauda pagal ATPK 209(3) straipnio 4 dalį paskirta tam nesant teisinio pagrindo. Pareiškėjas teigia, kad siekdamas susigrąžinti konfiskuotą benziną, jis buvo nuvykęs į Klaipėdos teritorinę muitinę, kur jam buvo paaiškinta, kad sulaikytos prekės yra išduodamos Muitinės departamento sulaikytų prekių administravimo skyriaus F tipo muitinės sandėlyje, esančiame Ramygalos g. 151, Panevėžyje, o paslaugos dėl nurodytoje vietoje saugomų prekių grąžinimo į sulaikymo vietą Klaipėdos teritorinė muitinė neteikia. Teigia, kad 2013 09 30 jis nuvyko į Muitinės departamento sulaikytų prekių administravimo skyriaus F tipo muitinės sandėlį ir iš jo paimtas benzinas jam buvo grąžintas. Nurodo, kad dėl vykimo į Muitinės departamento sulaikytų prekių administravimo skyriaus F tipo muitinės sandėlį, esantį Ramygalos g. 151, Panevėžyje, jis patyrė nuostolius, kuriuos sudaro kelionės vykstant iš jo gyvenamosios vietos- (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, į Ramygalos g. 151, Panevėžyje, išlaidos- 213,27 Lt. 

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaiko ir prašo jį patenkinti skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Klaipėdos teritorinės muitinės atsiliepime į skundą (b.l. 16) nurodyta, kad Klaipėdos teritorinė muitinė su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nes pareiškėjo patirtos išlaidos nėra susijusios su Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų neteisėtais veiksmais ar neveikimu, nors Klaipėdos apygardos teismo 2013 06 03 nutarimu pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo byla ir buvo nutraukta konstatavus, jog pareiškėjas administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 209(3) straipsnio 4 dalyje, nepadarė. Teigiama, kad nagrinėjant pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai veikė pagal galiojančius teisės aktus ir jų nepažeidė, todėl neteisėtų veiksmų neatliko, todėl neprivalo atlyginti pareiškėjo patirtų nuostolių.

Teismo posėdžio metu Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė prašo skundą atmesti.

Konstatuojama

Byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl neteisėto administracinės nuobaudos paskyrimo, atlyginimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Kiek tai susiję su neteisėtais veiksmais (neveikimu) kaip deliktinės atsakomybės sąlyga, CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo, be kita ko, išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn. Be to, ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priimtame nutarime administracinėje byloje inter alia turi būti pateiktas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas. Minėtų nuostatų turinys leidžia daryti išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas privalo išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.

Kaip jau buvo minėta, vienas iš atsakomybės elementų – neteisėtumas. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6. 246 str. 1 d.). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Pažymėtina, kad nustatydamas neteisėtus veiksmus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“(2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Pareiškėjas kaip neteisėtus veiksmus nurodo Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 11 27 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2LMC802975/RŽ51-1019, kuris panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2013 06 03 nutarimu administracinėje byloje Nr. ATP-336-360/2013.

Sprendžiant dėl administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos pareigūnų veiksmų teisėtumo, būtina įvertinti, ar nurodyti veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs (2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(556)-1093/2014), kad tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiškia, kad institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą (pareiškusi atitinkamą kaltinimą) veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų reikalavimų. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, kokie veiksmai, nepriklausomai nuo to, kad administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, buvo priešingi teisės aktų reikalavimams ar bendrosioms pareigoms.

Be to pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo neįrodžius konkretaus asmens kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas konkretų asmenį pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, bet nėra sprendžiama bei nusprendžiama dėl civilinės atsakomybės sudėties elementų buvimo.

Iš Klaipėdos apygardos teismo 2013 06 03 nutarimo (b.l. 71,72) turinio matyti, jog Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 11 27 nutarimas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 03 22 nutartis buvo panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta teismui konstatavus, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nepakanka įrodymų, paneigiančių, kad pareiškėjui priklausančios transporto priemonės gamintojo sumontuoto bako talpa didesnė nei 70 litrų.

Susipažinus su teismui pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 2LMC802975/RŽ51-1019 medžiaga (b.l. 18-75) darytina išvada, jog nėra pagrindo teigti, kad 2012 08 09 administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu buvo elgtasi nesilaikant teisės aktų reikalavimų ar veikiant nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teisminio nagrinėjimo metu ir pats pareiškėjas neįvardijo, kuo konkrečiai pasireiškė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai pažeidimas. Draudimas surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje būtų pateisinamas, jei minėti veiksmai būtų atlikti nesurinkus atitinkamų faktinių duomenų, tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įrodymai buvo surinkti. ATPK 257 straipsnyje nurodyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Pareigūnui surinkus įrodymus ir esant įsitikinus (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo.

Šioje administracinėje byloje nebuvo nustatyti pareigūnų veiksmų prieštaravimai teisės aktų reikalavimams, apibrėžiantiems patraukimą administracinėn atsakomybėn, o taip pat bendro pobūdžio pareigų nevykdymas, todėl konstatuotina, kad Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai veikė teisėtai.

Nagrinėjamoje byloje nenustačius, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos pareigūnai veikė neteisėtai, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatymas netenka prasmės, todėl konstatuotina, jog skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

 

Teisėja                                                                                                                              Eglė Kiaurakytė


Paminėta tekste:
  • ATPK
  • CK
  • CK6 6.246 str. Neteisėti veiksmai
  • CK6 6.247 str. Priežastinis ryšys
  • CK6 6.248 str. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai
  • ATPK 286 str. Nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje turinys
  • 3K-3-154/2008