Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-07-08][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-3034-769-2019].docx
Bylos nr.: e2-3034-769/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Klaipėdos vanduo" 140089260 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Procesas pirmosios instancijos teisme
kitos bylos dėl atlygintinų paslaugų teikimo
CIVILINIS PROCESAS
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Teismo sprendimas
Bylos dėl atlygintinų paslaugų teikimo (paslaugų sutartis)

?

Civilinė byla Nr. e2-3034-769/2019

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01100-2019-5        

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.2.3.1.

 (S)

 

img1 

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. birželio 28 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Augustė,

sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei,

              dalyvaujant ieškovės atstovei D. D.,

     viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei E. G. J. dėl skolos priteisimo,

 

Teismas

 

  n u s t a t ė:

 

             ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 127,40 Eur skolos, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 15,49 Eur skolą už šalto vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje nurodyta, jog bute (duomenys neskelbtini), nėra deklaruotų asmenų, todėl skolos laikotarpiu skaičiuojama tik bazinė kaina ( abonentinis mokestis), vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 35 str., Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų 49 p., 54 p. Atsakovė neapmokėjo susidariusio įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2017-12-31 iki 2019-05-31.

            Atsakovės atstovas advokatas Nikas Borneika pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, patikslintą ieškinį, kuriuo prašo pripažinti, kad ginčas neteismingas Lietuvos teismams ir šiuo pagrindu ieškovės patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtu; teismui nenustačius ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindų-atmesti patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti atsakovei ir jos atstovui advokatui nedalyvaujant.

            Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė patikslintą ieškinį tenkinti, nurodžiusi, kad teismas buvo pasirinktas pagal turto buvimo vietą; bute nėra skaitiklių ( 1997 metų skaitikliai nėra tinkami), bute vamzdynai neužaklinti, į butą ieškovės atstovai nebuvo įleisti, atsakovės teigimu, bute niekas negyvena ir vandeniu nesinaudoja, todėl ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus ir prašo priteisti tik abonentinį mokestį; manė, kad taikiu būdu pavyks išspręsti bylą, tačiau atsakovės atstovas 15,49 Eur sumos nesumokėjo.

            Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, teismui pateiktas prašymas bylą nagrinėti atsakovei ir jos atstovui advokatui nedalyvaujant.

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

           ieškinio dalis dėl 111,91 Eur nutrauktina.

           Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2017-07-24 deklaravo išvykimą į Prancūziją ( 4 b.l.); Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas (duomenys neskelbtini), nuo 1998-11-20 nuosavybės teise priklauso E. G. J. ( 10 b.l.); Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimo Dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų vienašališko nustatymo ( 2018 m. gruodžio 20 d. Nr.O3E-455) 2.5.2. punkte nustatyta perskaičiuota atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų priežiūros ir vartotojų aptarnavimo paslaugos bazinė 0,69 Eur ( 0,83 Eur su PVM) butui per mėnesį kaina, kai dėl techninių ar kitų priežasčių nėra galimybės įrengti atsiskaitomojo apskaitos prietaiso ( 84 b.l.). Iš 2019-05-31 neapmokėtų (nepadengtų) sąskaitų suvestinės teismui matyti, kad nuo 2017 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota skola sudaro 15,49 Eur ( 86-88 b.l.). Teismui pateiktoje sąskaitoje serija SF13605360 už 2019 metų gegužės mėnesį nurodyta mokėjimo suma 15,49 Eur.

Ieškovei sumažinus ieškinio reikalavimus, nebepalaikant reikalavimo dėl skolos už sunaudotą vandenį priteisimo,- ieškinio dalis dėl 111,91 Eur ( 127,40-15,49) nutrauktina.

              Dėl bylos teismingumo. Atsakovės atstovas nurodo, kad teismas turi ieškinį palikti nenagrinėtu pagal Civilinio proceso kodekso ( toliau CPK) 782 straipsnio nuostatas. Ieškovė teigia, jog ieškinys pateiktas teismui pagal atsakovės turto buvimo vietą. CPK 781 straipsnio ( Nacionalinio teismingumo prioritetas) 1 dalyje nurodyta, jog jei ieškinio pareiškimo metu byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, šis teismingumas išlieka, neatsižvelgiant į tai, kad vėliau sąlygos pasikeičia. Ieškovė 2019-02-11 kreipėsi į teismą pagal paskutinę žinomą atsakovės gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)). Atsakovės atstovas 2019-03-20 atsiliepime į ieškinį nurodė dabartinę tikslią atsakovės gyvenamąją vietą Prancūzijoje, kuri nebuvo žinoma ieškovei teikiant ieškinį. Gyventojų registro duomenimis 2017 metais atsakovė deklaravo išvykimą į Prancūziją ( tikslus adresas nebuvo nurodytas). CPK 783 straipsnio 3 dalies nuostatos numato, kad ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, atsakovės atstovo advokato prašymas pripažinti, kad ginčas neteismingas Lietuvos teismams ir prašymas šiuo pagrindu ieškovės patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtu, netenkintinas.

              Dėl ieškinio pagrįstumo. Atsakovės atstovo teigimu, atsakovė negyveno bute, todėl neprivalo mokėti už paslaugas, kuriomis nesinaudoja. Ieškovės teigimu, bazinė kaina ( abonentinis mokestis) paskaičiuotas vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo ( toliau Įstatymo) 35 str., Viešosios vandens tikimo sutarties standartinių sąlygų 49 p., 54 punkto reikalavimais.  AB „Klaipėdos vanduo“ geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bei atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų priežiūros ir vartotojų aptarnavimo paslaugų kainos, nustatytos 2018-10-15 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3E-317, kurio 4 punkte nurodyta: atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų priežiūros ir vartotojų aptarnavimo paslaugos kaina vartotojams, kuriems vanduo apskaitomas daugiabučio namo bute, Eur/butui per mėn., kai apskaitos prietaiso nėra galimybės įrengti: 069 Eur ( 0,83 Eur su PVM). Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vadovaudamosi šiuo įstatymu, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas nustato savivaldybių tarybos. Įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog jeigu asmuo nėra pasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas. Abonentai ir vartotojai, kuriems dėl techninių ar kitų priežasčių nėra galimybės įrengti geriamojo vandens apskaitos prietaisų, už geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo patiektą geriamąjį vandenį atsiskaito Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose nustatyta tvarka (Įstatymo 35 straipsnio 7 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Dėl geriamojo vandens tiekimo ir ( arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo 54 punkte nurodyta, kad vartotojai, kuriems dėl techninių ar kitų priežasčių nėra galimybės įrengti geriamojo vandens apskaitos prietaisų, už geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo patiektą geriamąjį vandenį ir (arba) suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaito pagal geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančios valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės nustatytas formules: S=K×G, kur: S – vartotojo suvartoto geriamojo vandens kiekis, kub. metrais; K – vidutinis savivaldybėje suvartojamo geriamojo vandens kiekis, kub. metrais vienam gyventojui; G – vartotojo bute ar kitose gyvenamosiose patalpose gyvenančių asmenų skaičius, pateiktas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, vienetais. Į bazinę pardavimo kainą įskaičiuojamos pardavimo tarnybos darbuotojų darbo užmokesčio ir socialinio draudimo, geriamojo vandens apskaitos prietaisų nusidėvėjimo, įrengimo, technines priežiūros, keitimo, metrologines patikros, remonto, sutarčių sudarymo, sutarčių parengimo ir pateikimo bei kitos būtinosios sąnaudos (pardavimo tarnybos ilgalaikio turto nusidėvėjimas, paslaugos ir darbai pagal sutartis, transportas, kuras, ryšių paslaugos, elektros energija), susijusios su vandens pardavimu. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pažymėjo, kad pardavimo kaina nėra papildomas mokestis už teikiamas paslaugas. Pardavimo kaina yra sudėtinė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos dalis ir yra pagrįsta veiklos vykdymo būtinosiomis sąnaudomis. Taigi įvertinus egzistuojantį teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė taiko netinkamus geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų įkainius, ar taiko netinkamą kainos apskaičiavimo metodą.      

               Ieškovės atstovės teigimu, atsakovei pagal 54 punkte nustatytą tvarką nėra skaičiuojamas suvartojamas vanduo, nes bute nedeklaruoti asmenys, laikytina, kad vanduo bute nėra naudojamas. Tačiau vamzdžiai nėra užaklinti. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytomis kainomis, abonentas, nenutraukęs vandens tiekimo sutarties ( konkrečiu atveju geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo infrastruktūros, todėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas) privalo mokėti ieškovės prašomą abonentinį mokestį, skirtą geriamojo vandens apskaitos prietaisų nusidėvėjimo, įrengimo, technines priežiūros, keitimo, metrologines patikros, remonto, sutarčių sudarymo, sutarčių parengimo ir pateikimo bei kitoms būtinosioms išlaidoms padengti.

               Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 str.). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nustačius, jog nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2019 metų gegužės mėnesio atsakovė nėra mokėjusi vartotojų aptarnavimo paslaugos mokesčio, patikslintas ieškinys tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistina 15,49 Eur suma, sąskaitoje nurodyta kaip „ apskaitos veikla“, skaičiuotina 2017 metais po 1 Eur, vėliau po 0,86 Eur ir 0,83 Eur per mėnesį.

              Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalis), todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų metines palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

              Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistina 15 Eur žyminio mokesčio.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

             ieškinio dalį dėl 111,91 Eur priteisimo nutraukti.

             Patikslintą ieškinį tenkinti.

   Priteisti iš atsakovės E. G. J., a.k(duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“, kodas (duomenys neskelbtini), 15,49 Eur ( penkiolika eurų 49 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme ( 2019 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur ( penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

   Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

 

 

Teisėja                                                             Rasa Augustė        

 

 

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CPK
  • 3K-3-396/2011
  • 3K-3-290-706/2015
  • 3K-3-156/2009
  • 3K-3-35/2011
  • CPK 783 str. Teismingumas
  • CK6 6.1 str. Prievolės samprata
  • CK6 6.2 str. Prievolių atsiradimo pagrindai
  • CK6 6.38 str. Prievolių vykdymo principai
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas