Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-13101-891/2015

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-12488-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2015 m. spalio 26 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,

sekretoriaujant Agnei Sarnačinskaitei,

dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui Jonui A. G., 

jo atstovui advokato padėjėjui Aleksandr Timoščenko,

nukentėjusiajam A. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė:

Jonas A. G. 2015 m. liepos 31 d., apie 07:30 val., Šilo g., Vilniuje, vairuodamas automobilį OPEL VECTRA, valstybinis Nr. LK410B, ir persirikiuodamas nedavė kelio automobiliui OPEL ZAFIRA-A, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam gretima juosta ta pačia kryptimi, susidūrė ir jį apgadino. Taip Jonas A. G. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 104 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas KET 220 punkto reikalavimus. Taip Jonas A. G. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas Jonas A. G. nurodė, jog savo kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad 2015 m. liepos 31 d., ryte, apie 07:30 val., išvažiavo iš Karo akademijos teritorijos su Lietuvos kariuomenei priklausančiu automobiliu, prie taksi stotelės įsėdo L. J.. Ir tęsė kelione pirma dešine juosta. Tuo metu dar degė raudonas šviesoforo signalas. Sustojo už automobilio, buvo penktas arba šeštas eilėje. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui kolona truputį pajudėjo, tačiau pati pirmoji mašina sukdama į dešinę sustojo toli nuo pėsčiųjų perėjos, vos užsukus ir sustabdė visą eismą. Todėl tada jis rikiavosi į kitą juostą, tai yra pavažiavo porą metrų, stabtelėjo, pažiūrėjo, įsitikino, ar šalia nieko nėra, per galinį veidrodį pasižiūrėjo, kad irgi nieko nėra, gatvė tuščia, suko į kairę, į tušią juostą, lenkė koloną ir pravažiavo sankryžą. Po to, jau ant tilto pamatė, kad jį persekioja vienatūris. Pagalvojo, kad gal žmogui per anksti jis pasuko ar kažką, įjungė avarinį, atsiprašė ir važiavo toliau. Kirto Žirmūnų gatvę, Minties gatve vėl pamatė tą vienatūrį, pagalvojo, kad gal kas nors atsitiko. Prieš tai tas automobilis buvo pametęs „kalpoką“, tai pagalvojo, kad gal dar vienas nulėkė. Todėl sustojo. Iš pradžių iš mašinos nelipo. Priėjo to vienatūrio vairuotojas ir tada jis pastebėjo, kad truputį palenktas jo paties vairuojamo automobilio vairuotojo pusės veidrodėlis. Pasakė tam vairuotojui „atsiprašau, gal tau užkišau kažkaip ar ką“. Tas vairuotojas jam pasakė, kad jis jam nubraukė visą automobilio šoną. Jokio smūgio jis nejautė, nieko. Išlipo pasižiūrėti. Tas vairuotojas jam pasakė „250 eurų ir skirstomės“. Pasakė jam, kad pažiūrėtų, jog kariuomenės numeriai, kad niekur nedings. Bet tas vairuotojas jam pasakė, kad jam „pochui, kokie čia numeriai, kariuomenės ar ne kariuomenės“. Tada pasakė tam vairuotojui, kad gal proto ribose kažkaip, mažiau, nes neturi prie savęs tiek pinigų. Tada tas vairuotojas pasakė, kad jeigu jis tiek neturi, tai nieko nebus. Tada jis pradėjo žiūrėti tuos šonus, galvojo, kaip čia gali būti, kaip jis braukė tuos šonus, jeigu tiek jo paties vairuojamo automobilio galinis sparnas, tiek nukentėjusiojo priekinis sparnas apdulkėję. Priėjo prie savo automobilio, pavalė su ranka sparną, nepamatė kontakto žymių. Priėjo prie jo automobilio sparno, pavalė, irgi nepamatė jokių žymių. Pasakė „nieko čia nėra, skambink, kam nori“ ir nuvažiavo. Neiškvietė policijos, nes buvo įsitikinęs, kad viskas inscenizuota, nes buvo palenktas veidrodėlis, nieko nebuvo, nieko nejautė, nieko negirdėjo ir iš jo reikalauja pinigų, šantažas. Automobilis, su kuriuo jis važiavo, yra darbinis automobilis ir su juo tenka važiuoti absoliučiai visur, kur yra nurodymas, užduotis, ten ir važiuoja. Pas juos formaliai tam tikri automobiliai yra priskiriami tam tikriems žmonėms, bet su ta mašina iš tikrųjų gali važiuoti bet kas ir bet kada. Jam priskirto automobilio jis nematė apie du mėnesius, jis visas apibraižytas, iš kur tie įbrėžimai atsirado, jis tikrai negali žinoti.

Savo 2015-08-14 rašytiniame paaiškinime Jonas A. G. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes.

Nukentėjusysis A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiavo Šilo gatve nuo Karo akademijos link Šilo tilto. Persirikiavo į antrą juostą, ketino važiuoti tiesiai. Likus 10 metrų iki sankryžos J. A. G. užlindo iš pirmos juostos ir kliudė jo automobilį. J. A. G. savo automobilio galiniu bamperiu trenkėsi į  jo automobilio dešinį bamperį. Jis įjungė avarinį signalą, pradėjo stabdyti, pasignalizavo, bet pastebėjo, kad J. A. G. nestoja, todėl pradėjo jį vytis. Sustojo prie Minties g. 49 namo. Veidrodėlis pas J. A. G. buvo užlenktas, J. A. G. lenkdamas jo nematė. J. A. G. dar pasakė „atsiprašau“, bet ranka pavalė automobilį, pasakė, kad nieko nesimato, ir išvažiavo. Jo automobilio dažai liko ant kaltininko automobilio. Jo automobilis dar nesutvarkytas, žibintas vos vos įskilęs, bet pradėjo rasoti. J. A. G. automobilyje buvo moteris, ji irgi apžiūrėjo automobilį ir pasakė, kad nėra jokios žalos. J. A. G. atrodė blaivus. Prieš eismo įvykį ant jo automobilio nebuvo jokio įbrėžimo, mašina buvo nauja. Pinigų iš J. A. G. neprašė, tai J. A. G. sakė „tariamės, duodu 100 eurų ir viskas“ ir jis jam pasakė, kad su 100 eurų nieko nepadarysi. Dėl pinigų jie derėjosi, nes J. A. G. deklaracijos pildyti nenorėjo. Pasakė jam, kad jeigu nenori pildyti deklaracijos, ne jo mašina, tai tegu bando kažkaip kitaip kažką sužinoti.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir A. M. 2015-07-31 rašytiniame paaiškinime.

Liudytojas D. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Vilniaus miesto Kelių policijos valdyboje. Paaiškino, kad atsimena, jog gavo pranešimą, kad susidūrė du OPEL automobiliai, OPEL ZAFIRA, o kitas pasišalino, pranešėjas lauks Minties g. Atvykus rado stovintį gatvėje. Vairuotojas paaiškino, kad visas incidentas buvo Šilo gatvėje, nurodė, kad rikiuodamasis Karo akademijos automobilis užkabino jo automobilį ir nesustojęs važiavo, ar gal tada sustojo. Išlipęs Karo akademijos automobilio vairuotojas metė repliką, kad nieko nėra ir sėdęs pradėjo važiuoti. Tas vairuotojas jį persekiojo ir Minties gatvėje vairuotojo nebepavyko sekti ar kažkaip ir laukė jų. Jie atvykę apžiūrėjo apgadinimus. Apgadinimai buvo švieži, tiksliai padarytų apgadinimų neatsimins. Jie įformino įvykį pagal raštišką vairuotojo paaiškinimą. Paties eismo įvykio jie nematė, nukentėjusysis jiems paaiškino įvykio aplinkybes. Todėl nėra ir eismo įvykio schemos, nes automobilis buvo ne eismo įvykio vietoje, o, kaip teigė asmuo, persekiojo kaltininko automobilį, bandė jį sustabdyti.

Liudytoja A. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialiste. Paaiškino, kad atsimena, jog eismo įvykio byloje atliko automobilių OPEL VECTRA ir OPEL ZAFIRA apžiūrą ir sugretinimą. Sugretinus automobilius apgadinimai atitiko tiek pagal aukštį, tiek pagal pobūdį, ant kaltininko automobilio buvo rasti pašaliniai dažai, kurie pagal spalvą yra labai panašūs į nukentėjusiojo automobilio spalvą. Prie bylos buvo pridėtos ne visos nuotraukos, nes byloje yra daroma labai daug nuotraukų, iš karto apžiūrimas vienas automobilis, paskui kitas ir po to galiausiai sugretinama. Didelių pretenzijų dėl paties sugretinimo nesulaukė, asmenys pastabų neturėjo. Kurie apgadinimai atitiko, tuos ji ir aprašė protokole. Apžiūrint automobilius ant kaltininko automobilio rado mėlynos spalvos dažų. Dažų dalelių neėmė, kadangi apgadinimai atitiko, tai daroma tik kraštutiniais atvejais. Apgadinimus ant nukentėjusiojo automobilio pažymėjo ten, kur nurodė nukentėjusysis. Apgadinimų ilgio jie nenurodinėja, tik aukštį ir pobūdį. Žibintas, kiek prisimena, buvo aptrintas. Nuotraukose aptrynimas nelabai matosi, nes buvo paviršutinis labiau, nei įskilo tas žibintas, nei ką, prabraukimas žibinto apačioje.

Liudytoja L. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad Jonas A. G. yra jos draugas. Paaiškino, kad Jonas A. G. išvažiavo iš Karo akademijos, ji įsėdo į mašiną ties taksi sustojimu Antakalnyje, Šilo gatvėje ir jie važiavo per tiltą tiesiai į Minties gatvę. O pavažiavę už tilto, link Minties gatvės, pastebėjo, kad juos automobiliu vejasi žmogus su įjungtom lempom. Dar kažkiek pavažiavę nutarė sustoti, nes nesuprato, kas ten buvo. Išlipo iš mašinos ir tada prasidėjo pašnekesys tarp Jono A. G. ir to kito automobilio vairuotojo. Važiuojant ji sėdėjo gale. Susidūrimo ar trenksmo negirdėjo, nieko nejuto. Išlipus pamatė, kad žmogus, kuris važiavo iš paskos pradėjo kaltinti, prašė iš karto pinigų, apie 250 eurų, po to dar nusikeikė. Ji vėliau išlipo iš mašinos, ginčo tarp J. A. G. ji negirdėjo, bet iš pradžių matė, kad jie kalbėjosi. Ir išlipusi iš mašinos ji išgirdo, kad jau 250 eurų prašė. Pastebėję, kad čia nieko įtartino nėra, sėdo į automobilį ir išvažiavo.

L. J. 2015-08-19 rašytiniame paaiškinime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. K. 2015-07-31 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-07-31, apie 07.45 val., gavo pranešimą, kad Minties g. 42 laukia apgadintas OPEL ZAFIRA, (duomenys neskelbtini) apgadino OPEL VECTRA, LK410B, ir pasišalino. Atvykus automobilio OPEL ZAFIRA, (duomenys neskelbtini) A. M. paaiškino, kad važiuojant Šilo g. nuo Grybo g. pusės Šilo – Antakalnio g., ties sankryža rikiavosi automobilis OPEL VECTRA, LK410B, ir kliudė jo automobilį ir nesustojęs nuvažiavo. Pranešėjas minėtą automobilį persekiojo ir sustabdė Minties g. 42. OPEL VECTRA vairuotojas, apžiūrėjęs automobilio OPEL ZAFIRA apgadinimus teigė, kad žalos čia nėra ir iš įvykio vietos pasišalino. A. M. minėtą OPEL VECTRA automobilį nufotografavo, galės nuotrauką pateikti vėliau. OPEL ZAFIRA, (duomenys neskelbtini) apgadinimų aukštis 0,54 – 0,70 m. OPEL VECTRA, LK410B, yra karinės registracijos automobilis.

Iš Policijos registruojamų įvykių registro ataskaitos matyti, kad 2015-07-31, 07.36 val., buvo gautas A. M. pranešimas apie tai, kad prieš 5 min gatvėje pranešėjo automobilį OPEL, (duomenys neskelbtini) kliudė, apgadino ir iš vietos pasišalino automobilis ?? (turi nufotografavęs MRT, pareigūnams atvykus nurodys). Laukia vietoje.

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuota, jog viena eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė ir jai padaryti apgadinimai nežinomi, o automobiliui OPEL ZAFIRA, (duomenys neskelbtini) kuris priklauso A. M., apgadinta priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas.

Iš Lietuvos kariuomenės karo policijos 2015-08-11 rašto Nr. IS-521 matyti, jog 2015-07-31, 07.36 val., Minties g. 42, Vilniuje, tarnybinį automobilį OPEL VECTRA, LK 410B, vairavo Jonas A. G., gim. 1985-11-24, gyvenantis Žolyno g. 24-4, Vilniuje.

2015-08-13 Transporto priemonės (automobilio OPEL VECTRA, LK 410B) techninės apžiūros akte Nr. AV2-2416/815, ties grafa „Rasti techniniai defektai ir sugadinimai“ nurodyta, jog brėžtas galinis kairės pusės bamperis.

2015-08-19 Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole eismo įvykio byloje Nr. AV2-2416/815 užfiksuota, jog apžiūros metu nustatyti transporto priemonių apgadinimai: OPEL VECTRA, LK 410B, brėžtas galinis kairės pusės bamperis 0,54-0,72 cm aukštyje; brėžtas galinis kairės pusės sparnas 0,66-0,67 cm aukštyje, ant kairės pusės galinio bamperio aukštyje 0,62-0,63 cm yra pasilikę mėlynos spalvos pašaliniai dažai; OPEL ZAFIRA-A, (duomenys neskelbtini) brėžtas priekinis dešinės pusės bamperis 0,59-0,62 cm aukštyje; brėžtas priekinis dešinės pusės bamperis 0,57 cm aukštyje; brėžtas priekinis dešinės pusės sparnas 0,70 – 0,72 cm aukštyje; įbrėžtas dešinės pusės priekinis žibintas 0,66 – 0,67 cm aukštyje; įbrėžtas priekinis dešinės pusės sparnas 0,62 – 0,63 cm aukštyje. Taip pat konstatuota, jog transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, kad apgadinimų pobūdis, aukščiai atitinka.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos sudarytoje fotolentelėje užfiksuoti automobiliams OPEL VECTRA, LK 410B, bei OPEL ZAFIRA-A, (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai bei šių transporto priemonių sugretinimas.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad Jono A. G. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, pasitvirtino visiškai.

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją, asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. turi būti nustatytas KET pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp KET pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių. Teismas pažymi, jog nustatinėjant tokį priežastinį ryšį nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti, kurios transporto priemonės vairuotojo pažeidimai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Nukentėjusiojo A. M., liudytojų – policijos pareigūnų D. K. bei A. Š. - parodymai teismo posėdžio metu bei kiti byloje surinkti duomenys, tai yra vyriausiojo patrulio D. K. 2015 m. liepos 31 d. tarnybinis pranešimas, išrašas iš Policijos registruojamų įvykių registro, papildomi duomenys apie eismo įvykį, A. M. 2015 m. liepos 31 d. rašytinis paaiškinimas, Lietuvos kariuomenės karo policijos 2015 m. rugpjūčio 18 d. raštas, 2015 m. rugpjūčio 13 d. Transporto priemonės techninės apžiūros aktas Nr. AV2-2416/815, 2015-08-19 Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas eismo įvykio byloje Nr. AV2-2416/815 bei fotolentelė patvirtina, kad būtent automobilio OPEL VECTRA, valstybinis Nr. LK410B, vairuotojas Jonas A. G. pažeidė KET 9 punkto, kuriame nurodyta, jog „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“, taip pat KET 104 punkto, kuriame numatyta, jog „persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei“, reikalavimus, ko pasėkoje buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė – A. M. priklausantis automobilis OPEL ZAFIRA-A, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Administracinėn atsakomybėn traukiamas Jonas A. G. duodamas parodymus nurodė, jog savo kaltės nepripažįsta, kad jokio kontakto rikiuodamasis į kitą juostą jis nepajuto ir negirdėjo, kad šis eismo įvykis yra inscenizuotas. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. J., kuri važiavo kartu su J. A. G. jo vairuojamame automobilyje kaip keleivė, taip pat nurodė, jog važiuojant ji jokio susidūrimo ar trenksmo negirdėjo, nieko nejuto. Tačiau teismas tokių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. A. G. bei liudytojos L. J. parodymų nevertina kaip patikimų įrodymų ir jais nesivadovauja, kadangi jie paneigti kitais byloje surinktais ir ištirtais parodymais. Apklaustas teisme nukentėjusysis A. M. nurodė, jog jam persirikiavus į antrą juostą ir ketinant važiuoti tiesiai, likus 10 metrų iki sankryžos J. A. G. užlindo iš pirmos juostos ir savo automobilio galiniu bamperiu trenkėsi į jo automobilio priekinį dešinį bamperį, kad prieš eismo įvykį ant jo automobilio nebuvo jokio įbrėžimo, automobilis buvo naujas. Iš 2015-08-19 Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo eismo įvykio byloje Nr. AV2-2416/815 bei fotolentelės, kur užfiksuoti automobiliams padaryti apgadinimai bei automobilių sugretinimas, matyti, kad automobilių OPEL VECTRA ir OPEL ZAFIRA-A apgadinimų pobūdis ir aukščiai atitinka, taip pat, kad ant automobilio OPEL VECTRA kairės pusės galinio bamperio yra pasilikę mėlynos spalvos (automobilis OPEL ZAFIRA-A yra mėlynos spalvos) pašaliniai dažai. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas D. K. nurodė, jog paties eismo įvykio nematė, įformino įvykį pagal raštišką nukentėjusiojo A. M. paaiškinimą, tačiau taip pat patvirtino, jog atvykę jie apžiūrėjo automobilio OPEL ZAFIRA apgadinimus, juos užfiksavo bei patvirtino tai, kad apgadinimai buvo švieži. Teismo posėdyje apklausta liudytoja – policijos pareigūnė A. Š. nurodė, jog ji atliko automobilių OPEL VECTRA ir OPEL ZAFIRA apžiūrą bei sugretinimą bei patvirtino, kad sugretinus minėtus automobilius apgadinimai atitiko tiek pagal aukštį, tiek pagal pobūdį, taip pat, kad ant kaltininko automobilio buvo rasti pašaliniai dažai, kurie pagal spalvą yra labai panašūs į nukentėjusiojo automobilio spalvą. Liudytojai – policijos pareigūnai D. K. ir A. Š. bei nukentėjusysis A. M. parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, jų parodymai yra nuoseklūs, konkretūs, neprieštaringi, jie sutampa su kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis, byloje duomenų apie tai, kad minėti asmenys dėl kokių nors priežasčių siekia melagingai apkalbėti J. A. G., nėra. Todėl netikėti šių asmenų parodymų objektyvumu ir teisingumu teismas neturi pagrindo. Įvertinus byloje užfiksuotą abiejų automobilių apgadinimų lokalizaciją bei pobūdį, teismo posėdžio metu apklaustų nukentėjusiojo A. M. bei liudytojų D. K. ir A. Š. parodymus matyti, kad automobilio OPEL ZAFIRA-A, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų vieta, aukštis, pobūdis atitinka automobilio OPEL VECTRA, valstybinis Nr. LK410B, apgadinimų vietą, aukštį, pobūdį. Tai, kad už automobilio OPEL VECTRA, valstybinis Nr. LK410B, vairo sėdėjo ir taip atitinkamai eismo įvykį sukėlė J. A. G., patvirtino teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis A. M., kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį OPEL VECTRA, valstybinis Nr. LK410B, neneigė ir pats J. A. G.. Taigi visuma byloje esančių, aukščiau aptartų įrodymų sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, pagrindo abejoti šių įrodymų visumos patikimumu teismas nenustatė, tad jų pagrindu pripažįsta įrodytomis tas aplinkybes, jog Jonas A. G. 2015-07-31, apie 07:30 val., Šilo g., Vilniuje, vairuodamas automobilį OPEL VECTRA, valstybinis Nr. LK410B, ir persirikiuodamas nedavė kelio automobiliui OPEL ZAFIRA-A, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam gretima juosta ta pačia kryptimi, susidūrė ir jį apgadino. Minėta nustatyta veika Jonas A. G. pažeidė KET 9 ir 104 punktų reikalavimus bei padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET.

Eismo įvykio faktą bei Jono A. G. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti įrodinėjant ATPK 127 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui, ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymus.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas J. A. G. teismo posėdžio metu teigė, jog savo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nepripažįsta, nurodė, kad jokio kontakto rikiuodamasis į kitą juostą jis nepajuto ir negirdėjo, kad nesuprato, kodėl jį persekiojo automobilis OPEL ZAFIRA-A, tačiau byloje esantys įrodymai liudija priešingai. Nukentėjusysis A. M., duodamas parodymus teisme ir būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodė, kad jis pajuto kontaktą, kuomet J. A. G. vairuojamas automobilis užlindo iš pirmos juostos ir kliudė jo automobilį, be to, nurodė, kad sustabdžius OPEL VECTRA automobilio vairuotoją jis jam konkrečiai pasakė, kad jis apgadino jo automobilio OPEL ZAFIRA-A šoną, jie dar bandė tartis, kadangi J. A. G. deklaracijos pildyti nenorėjo, tačiau susitarti nepavyko, o J. A. G. tik pasakė „atsiprašau“, ranka pavalė automobilį, pasakė, kad nieko nesimato ir dar kartą nuvažiavo. Šiuos nukentėjusiojo parodymus iš esmės patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas liudytojas – policijos pareigūnas D. K., kuris nurodė, jog atvykus į pranešime nurodytą vietą buvo tik nukentėjusiojo automobilis, kitas automobilis buvo pasišalinęs, jie apžiūrėjo apgadinimus, tačiau eismo įvykio schemos nebraižė, nes automobilis buvo ne eismo įvykio vietoje, kadangi, kaip nurodė, nukentėjusysis, jis persekiojo kaltininko automobilį, bandė jį sustabdyti. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. J. taip pat nurodė, jog pastebėję, kad Jono A. G. vairuojamą automobilį už Šilo tilto, Minties gatvėje, vejasi kitas automobilis su įjungtom lempom, nutarė sustoti, kad išlipęs iš automobilio J. A. G. šnekėjosi su to automobilio vairuotoju, kalbėjo apie pinigus, o paskui jie pastebėję, kad nieko įtartino nėra, sėdo atgal į automobilį ir išvažiavo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. A. G. taip pat patvirtino, jog ant tilto pamatė, kad jo vairuojamą automobilį persekioja kitas automobilis, nesuprasdamas, kas atsitiko, jis Minties gatvėje sustojo, taip pat patvirtino, kad priėjęs to kito automobilio vairuotojas jam pasakė, kad jis nubraukė jo automobilio visą šoną, jog jie su to kito automobilio vairuotoju kalbėjosi, derėjosi ir dėl pinigų, taip pat, jog jis apžiūrėjo abu automobilius, tuos šonus, pavalė su ranka, jokių žymių nepamatė, pasakė, kad nieko čia nėra ir nuvažiavo.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad J. A. G. pažeidė KET 220 punktą. Pažymėtina, jog šio punkto analizė leidžia padaryti abejonių nekeliančią išvadą, kad su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo likti eismo įvykio vietoje, o ne iš jos nuvažiuoti nepranešęs apie eismo įvykį policijai arba nesutaręs su kitos transporto priemonės savininku ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos. Pažymėtina, kad atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, pažeisdamas KET reikalavimus nekvietė policijos, nors nebuvo susitarta dėl įvykio aplinkybių, iš įvykio vietos pasišalino.

Teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad J. A. G. ne tik, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino svetimą turtą, bet ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdamas KET 220 punkto reikalavimus. J. A. G. paaiškinimai, kad jis nejautė jokio kontakto su kitu automobiliu, nieko negirdėjo, šiuo atveju reikšmės jo tyčios buvimui ar nebuvimui nebeturi, kadangi pirmą kartą nuvažiavęs iš eismo įvykio vietos jis buvo sustabdytas už tam tikro atstumo ir jam akivaizdžiai buvo pasakyta, kad Šilo g. įvyko eismo įvykis, kurio metu jis apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, tačiau net ir sužinojęs tokią informaciją ir apžiūrėjęs automobilius, jis vis tiek nepaisė KET reikalavimų ir ignoruodamas visus faktus antrą kartą, sąmoningai, pasišalino, nors, turėdamas pakankamai didelę vairavimo patirtį, turėjo suvokti savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir žinoti, jog nesutikdamas dėl eismo įvykio aplinkybių jis turi kviesti policiją. J. A. G. įvardytos aplinkybės, sąlygojusios pasitraukimą iš įvykio vietos, o būtent, jog jis nematė kontakto žymių, jog pamanė, kad eismo įvykis inscenizuotas, nėra pripažintinos pakankamai svarbiomis, pateisinančiomis KET reikalavimų nesilaikymą. Tokiu būdu J. A. G. veikoje konstatuotina ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis.

Skirdamas administracines nuobaudas bei vertindamas ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta nei J. A. G. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį, jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kontaktas tarp automobilių buvo nežymus, automobiliams padaryti nežymūs apgadinimai, kuriems panaikinti didesnio remonto iš esmės nereikia, padaryta žala nedidelė, todėl įvykis laikytinas mažareikšmiu. Byloje nėra duomenų, kad J. A. G. būtų pasišalinęs iš įvykio vietos turėdamas tikslą išvengti atsakomybės, byloje taip pat nėra duomenų, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus (nukentėjusysis A. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog jam bendraujant su J. A. G. jis atrodė blaivus), sukėlė avarinę situaciją, pavojingą kitiems asmenims ar jų turtui ir pan. Taip pat teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius J. A. G. – galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir LR KT) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (LR KT 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartis Nr. 2AT-4-2011). Teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, reikšmingų skiriamos nuobaudos individualizavimui, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad šiuo atveju J. A. G. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį skirtina minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta bauda, o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, taikant ATPK 301 straipsnio nuostatas, jam skirtina mažesnė bauda nei sankcijoje numatyta minimali be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes duotu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos bendrintinos apėmimo būdu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

            J. A. G. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus bei jam paskirti:

• pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;
• pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 301 straipsnį, – 250 € (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą skirti 250 € (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje, ir įmokos kodą (1001).  

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                   (parašas)                  Arūnas Budrys

Nuorašas tikras

Teisėjas Arūnas Budrys